Projekto lyginamasis variantas
NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS VARTOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. X-1409 13 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Baudos ir įspėjimas
savo kompetenciją gali skirti nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų baudą, jeigu ši bauda neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais baudą iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei vieną šimtą tūkstančių eurų. Jei komercinės veiklos subjektas veikia mažiau nei vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei vienas šimtas tūkstančių eurų. Pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta bauda ar įspėjimas, komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama didesnė, iki trisdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų, bauda iki
du šimtai tūkstančių, o jei komercinės veiklos subjektas veikia mažiau nei vienus metus – iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei du šimtai tūkstančių eurų, jeigu ši bauda neviršija 6 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Komercinės veiklos subjektui, kuris vykdo komercinę veiklą trumpiau negu vienus metus, didžiausia galima skirti bauda apskaičiuojama pagal jo einamaisiais finansiniais metais gautas pajamas.
Jei komercinės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie jo metines pajamas, jam skiriama bauda iki vieno šimto tūkstančių eurų, o jei pažeidimas padaromas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo už šiame įstatyme numatytą pažeidimą paskyrimo – iki dviejų šimtų tūkstančių eurų. Tais atvejais, kai pažeidimas pažeidimu yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. Tarnyba negali komercinės veiklos subjektams skirti baudos, jeigu nuo šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai. 2. Už Tarnybos sprendimo dėl šiame įstatyme numatytos laikinojo pobūdžio priemonės nevykdymą arba netinkamą jo vykdymą komercinės veiklos subjektams skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną. 3. Įspėjimas skiriamas ir Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio
aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Tarnybos nutarime Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą ir šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 4. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą arba kai Tarnyba gavo iš už elgesio kodeksą atsakingo subjekto pagrįstą pranešimą, kad padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai nutraukė nesąžiningą komercinę veiklą. 5. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos laikinojo pobūdžio priemonės – įpareigojimo sustabdyti nesąžiningą komercinę veiklą. 6. Skundą dėl Tarnybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda komercinės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą, negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos; 76.
Už Tarnybos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu prieš tai buvo įspėta dėl šio reikalavimo nevykdymo arba netinkamo vykdymo, komercinės veiklos subjektui gali būti skiriama bauda iki nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų trijų tūkstančių eurų.“
1Papildyti 16 straipsnio 3 dalį nauju 1 punktu ir jį išdėstyti taip:
,,1) prašyme
(skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai;“. 2. Buvusius 16 straipsnio 3 dalies 1-5 punktus atitinkamai laikyti
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
nuostatos taikomos pažeidimų, padarytų po įstatymo įsigaliojimo, atžvilgiu. 3. Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS VARTOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. X-1409 13, 14, 16 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Baudos ir įspėjimas
nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų baudą, jeigu ši bauda neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu vienas šimtas tūkstančių eurų. Jeigu komercinės veiklos subjektas veikia trumpiau negu vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu vienas šimtas tūkstančių eurų. Komercinės veiklos subjektams, pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta bauda ar įspėjimas, gali būti skiriama didesnė, iki trisdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų, bauda, jeigu ši bauda neviršija iki 6 procentų komercinės veiklos subjekto jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Komercinės veiklos subjektui, kuris vykdo komercinę veiklą trumpiau negu vienus metus, didžiausia galima skirti bauda apskaičiuojama pagal jo einamaisiais finansiniais metais gautas pajamas. , bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų, o jeigu komercinės veiklos subjektas veikia trumpiau negu vienus metus, – iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų.
Jeigu komercinės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam už nesąžiningą komercinę veiklą skiriama bauda iki vieno šimto tūkstančių eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo už šiame įstatyme numatytą pažeidimą paskyrimo, – iki dviejų šimtų tūkstančių eurų. Tais atvejais, kai pažeidimas pažeidimu yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. Tarnyba negali komercinės veiklos subjektams skirti baudos, jeigu nuo šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai. 2. Už Tarnybos sprendimo dėl šiame įstatyme numatytos laikinojo pobūdžio priemonės nevykdymą arba netinkamą jo vykdymą komercinės veiklos subjektams skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną. 3. Įspėjimas skiriamas ir Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio
aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio.
Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Tarnybos nutarime Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą ir šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 4. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą arba kai Tarnyba gavo iš už elgesio kodeksą atsakingo subjekto pagrįstą pranešimą, kad padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai nutraukė nesąžiningą komercinę veiklą. 5. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos laikinojo pobūdžio priemonės – įpareigojimo sustabdyti nesąžiningą komercinę veiklą. 6. Skundą dėl Tarnybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda komercinės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą, negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos; 76.
Už Tarnybos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu prieš tai buvo įspėtas dėl šio reikalavimo nevykdymo arba netinkamo vykdymo, komercinės veiklos subjektui gali būti skiriama bauda iki nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų trijų tūkstančių eurų.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Nesąžiningos komercinės veiklos atvejų nagrinėjimo tvarka Tarnyba nagrinėja šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje jos kompetencijai priskirtus nesąžiningos komercinės veiklos atvejus ir skiria numatytas baudas arba įspėjimą. Nesąžiningos komercinės veiklos atvejų nagrinėjimo ir baudų bei įspėjimo skyrimo tvarką nustato šis įstatymas ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklės Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašas, kurį kurias patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisingumo ministras įsakymu.“
pakeitimas
1Papildyti 16 straipsnio 3 dalį nauju 1 punktu:
,,1) prašyme
(skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai;“. 2. Buvusius 16 straipsnio 3 dalies 1–5 punktus laikyti atitinkamai 2–6 punktais. 4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tarnyba prašymą (skundą) nagrinėja rašytinio proceso arba žodinio proceso tvarka šiame įstatyme ir Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos apraše Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. patvirtina Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos pažeidimams, padarytiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
1Projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (4 dalis), o valstybė gina vartotojo interesus (5 dalis). Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).
Teikiamais įstatymų projektais siekiama sudaryti sąlygas geresnei sąžiningos konkurencijos apsaugai ir vartotojų interesų gynimui, pašalinant galiojančiuose įstatymuose esančias spragas, kurios neleidžia efektyviai užtikrinti sąžiningos konkurencijos ir vartotojų teisių:
1) už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus nėra numatyta adekvati atsakomybė, todėl nukenčia vartotojai ir sąžiningai konkuruojantys ūkio subjektai;
2) Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatos nesudaro galimybių atgrasyti įmones nuo konkurenciją ribojančių veiksmų ir žalos vartotojams, nes, net ir nustačius pažeidimą ir paskyrus baudą, pažeidėjai gali išvengti realios atsakomybės;
3) Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos nenumato įpareigojimo vertinti teisės aktų poveikį konkurencijai, todėl neužkertamas kelias teisės aktuose nustatyti konkurencijos ribojimus, kurie gali padaryti žalą valstybės ekonomikai.
1.1. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Reklamos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo projektas) teikimą paskatinusios priežastys ir tikslai Galiojančiuose įstatymuose – Reklamos įstatyme ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme, numatyti baudų dydžiai už reklamos taisyklių pažeidimus ir nesąžiningą komercinę veiklą nėra atgrasantys. Šiuo metu baudos už reklamos ir sąžiningos komercinės veiklos pažeidimus yra nustatomos absoliučiomis sumomis. Maksimali bauda gali siekti 8 688 eurus, o pakartotinai per metus padarius pažeidimą – 34 754 eurus, neviršijant atitinkamai 3 ir 6 proc. ūkio subjekto metinių pajamų praėjusiais metais.
Tai, kad esami baudų dydžiai nėra atgrasantys, patvirtina statistika:
komercinės veiklos bylų skaičius – nuo 7 (2015 m.) iki 30 (2017 m.);
komercinę veiklą skirtų baudų suma viršija per visus 2017 m. skirtų baudų sumą;
dėl pažeidimų požymių pagal Reklamos įstatymą – tai 14 proc. daugiau nei 2016 metais. Baudų dydžiai ypač nėra atgrasantys didesnėms įmonėms – jos linkusios pakartotinai pažeisti įstatymus. Pakartotinai buvo bausti dauguma prekybos tinklų ir kitos dideles apyvartas turinčios įmonės. Esamo baudų skaičiavimo modelio ydingumą gerai iliustruoja situacijos, kai bendrovės, reklamoje siūlydamos įsigyti butus, parduodavo viešbučio patalpas. Už klaidinančios reklamos skleidimą bendrovėms skirtos 8 688 eurų baudos (maksimalios). „Butai“ vidutiniškai kainavo apie 60 tūkst. eurų, jų buvo parduota beveik 100. Akivaizdu, kad skirtos baudos labai mažos, lyginant jas su bendrovių gautomis pajamomis. Baudų neadekvatumą šių dienų realijoms lemia ir tai, kad jų nominalūs dydžiai patvirtinti prieš daugiau nei dešimtmetį – Reklamos įstatyme baudų dydžiai nustatyti 2002 m., o Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme
Komisijos skelbiamame vartotojų sąlygų indekse Lietuva užima penktą vietą nuo galo. Nesąžininga komercinė veikla ir klaidinanti reklama taip pat kenkia įstatymų besilaikančioms sąžiningoms įmonėms – joms yra sunkiau konkuruoti rinkoje.
Atsižvelgiant į tai, valstybė turi imtis veiksmų, nustatydama tokį ūkinės veiklos reguliavimą, kuris, nepažeidžiant ūkinės veiklos laisvės, neleistų ūkinės veiklos subjektams piktnaudžiauti vartotojų sąskaita. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad jeigu valstybė nesiimtų deramų veiksmų, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią teisės pažeidimams, būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, didėtų nepagarba teisinei tvarkai, įvairiems socialiniams institutams. Todėl valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, privalo garantuoti viešąjį interesą, turi ne tik teisę, bet ir priedermę imtis įvairių teisėtų priemonių, užkertančių kelią teisės pažeidimams (inter alia 2006 m. sausio 16 d.,
pagal Konstituciją turi įgaliojimus nustatyti teisinę atsakomybę už <...> teisinio reguliavimo pažeidimus, inter alia nustatyti atitinkamas sankcijas, taip pat ir pinigines baudas, teisės pažeidėjams (Konstitucinio Teismo
taikoma skirtinga baudų ar kitų sankcijų skyrimo praktika ir dydžiai.
Tačiau ES šalių pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje šiuo metu įtvirtintos baudos yra bene mažiausios ES: Italijoje baudos už nesąžiningą komercinę veiklą (įskaitant ir reklamą) siekia nuo 5 tūkst. iki 5 mln. eurų; Latvijoje baudos už reikalavimų neatitinkančios reklamos skleidimą siekia iki 14 tūkst. eurų; nesąžiningos komercinės veiklos atveju – iki 10 proc. įmonės pajamų, bet ne daugiau nei 100 tūkst. eurų; Airijoje baudos už nesąžiningą komercinę veiklą siekia iki 60 tūkst. eurų bauda (arba įkalinimas iki 18 mėn.), pažeidimą atlikus pakartotinai – iki 100 tūkst. eurų (arba įkalinamas iki 24 mėn.); Graikijoje už nesąžiningą komercinę veiklą numatytos baudos nuo 1,5 tūkst. iki 1 mln. eurų ir itin griežtos sankcijos už pakartotinius pažeidimus; Nyderlanduose baudos už vartotojų teisės aktų pažeidimus siekia iki 1 proc. įmonės pajamų, už nesąžiningą komercinę veiklą – iki 10 proc., bet ne daugiau nei 900 tūkst. eurų už pažeidimą. Vartotojų teisių apsauga yra prioritetinė Europos Komisijos sritis. Europos Komisija konstatuoja, kad dabar įvairių ES šalių nacionalinėje teisėje nustatytos sankcijos, taikomos vartotojų apsaugos taisykles pažeidusiai įmonei, labai skiriasi ir dažnai yra per švelnios. Todėl jos nepadeda atgrasyti nesąžiningų prekiautojų nuo vartotojų apgaudinėjimo. Europos Komisija pasisako už baudų nuo apyvartos skačiavimo taikymą, plataus masto pažeidimo atveju siūlo taikyti 4 proc. apyvartos sudarančią baudą. Teikiamais Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo ir Reklamos įstatymo projektais siekiama šių tikslų:
1) užtikrinti adekvačią atsakomybę už padarytus pažeidimus ir atgrasyti nuo jų darymo ateityje;
vartotojų padėtį Lietuvoje. 1.2. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr.
Konkurencijos įstatymo projektas) teikimą paskatinusios priežastys ir tikslai Konkurencijos įstatyme įtvirtinta, kad subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą, tačiau kartu numatyta, kad apskundus tokį sprendimą baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas yra sustabdomas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas sudaro sąlygas nemokėti baudos visą bylinėjimosi laikotarpį, kuris dažnai užtrunka 2–3 metus. Per tokį ilgą laiko tarpą gali susidaryti aplinkybės, dėl kurių, net ir priėmus galutinį teismo sprendimą, patvirtinantį Konkurencijos tarybos nutarimą, priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas gali tapti neįmanomas – ūkio subjektas gali bankrutuoti, perleisti savo turtą kitiems subjektams arba perkelti jį į kitą valstybę. Taigi galiojantis reguliavimas neatgraso įmonių nuo konkurenciją ribojančių veiksmų ir žalos vartotojams, nes, net ir nustačius pažeidimą ir paskyrus už jį baudą, ūkio ir viešojo administravimo subjektai gali išvengti baudos mokėjimo. Pažymėtina, kad administracinio proceso teisė sudaro palankias sąlygas kreiptis į teismą siekiant bylinėjimosi pagalba atitolinti ar išvengti baudos mokėjimo, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas tik 30 eurų žyminis mokestis. Sumokėjus itin nedidelį mokestį, visą bylinėjimosi laikotarpį galima nemokėti paskirtos baudos. Konkurencijos tarybos praktikoje yra buvę atvejų, kai ūkio subjektui apskundus nutarimą, tačiau galutiniu teismo sprendimu pripažinus, jog bauda buvo skirta pagrįstai, antstoliai neturi galimybių išieškoti baudos ir palūkanų dėl pablogėjusios ūkio subjekto finansinės padėties.
Pavyzdžiui, už konkurenciją ribojantį susitarimą uždarajai akcinei bendrovei buvo skirta 333,9 tūkst. eurų bauda; tačiau po dvejų metų bylinėjimosi teismui priėmus sprendimą, patvirtinusį Konkurencijos tarybos išvadas, išieškojimas tapo negalimas, kadangi šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Baudos išieškojimas tampa itin komplikuotas ir tais atvejais, kai bauda yra skiriama užsienio šalyje registruotam ūkio subjektui. Pavyzdžiui, Konkurencijos taryba už koncentracijos sąlygų vykdymo pažeidimą tokiai įmonei skyrė 35,7 mln. eurų baudą. Nutarimas buvo apskųstas teismui, tačiau teismo patvirtintas. Nepaisant to, iki šiol nepavyksta išieškoti baudos ir palūkanų. Bylinėjimuisi teisme užtrukus daugiau nei dvejus metus, užsienio šalyje registruota įmonė galėjo perkelti turtą į užsienio valstybę ir taip sudaryti sąlygas, kad antstoliai Lietuvos Respublikoje neturėtų galimybės išieškoti baudos ir palūkanų. Išieškojimas galėjo būti paprastesnis, jei baudos ir palūkanų suma būtų buvusi padengta banko garantija. Siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai yra paremti Europos Komisijos praktika. Pagal ją bauda už konkurencijos teisės pažeidimą privalo būti sumokėta per tris mėnesius nuo pranešimo apie Europos Komisijos sprendimą ieškovui dienos. Nesumokėjus baudos, skaičiuojamos palūkanos. Kai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme iškeliama byla dėl Europos Komisijos sprendimo, skolininkas arba laikinai sumoka mokėtinas sumas į apskaitos pareigūno nurodytą banko sąskaitą, arba pateikia apskaitos pareigūnui priimtiną finansinę garantiją. Daugumoje ES valstybių konkurencijos institucijos priimto nutarimo apskundimas teisme taip pat nesustabdo baudos išieškojimo.
Tokia praktika galioja Nyderlanduose, Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Maltoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Vengrijoje. Teikiamu Konkurencijos įstatymo projektu siekiama šių tikslų:
1) nustatyti teisinį reglamentavimą, kuris užkirstų kelią subjektams nepagrįstai bylinėtis, siekiant išvengti baudų;
2) atgrasytų nuo pažeidimų darymo;
3) užtikrinti viešąjį interesą – baudų surinkimą į valstybės biudžetą. 1.3. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas) teikimą paskatinusios priežastys ir tikslai Efektyviausiai potencialias valstybinio reguliavimo sukeliamas konkurencijos problemas galima išspręsti teisės akto projekto rengimo stadijoje, tačiau šiuo metu teisės aktų projektų iniciatoriai teikdami projektus patys iš esmės neatlieka teisės aktų poveikio konkurencijai vertinimo. 2017 m. Konkurencijos taryba įvertino 359 teisės aktų projektus ir turėjo esminių pastabų dėl 83 vertintų teisės aktų projektų galimo poveikio konkurencijai (2016 m. vertinti 384 teisės aktai, dėl 179 projektų Taryba turėjo esminių pastabų). Tai patvirtina, kad teisėkūros iniciatyvos itin dažnai gali sukelti konkurencijos problemų. Atliekant teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą jo rengimo metu, galima geriau įvertinti teisinio reguliavimo alternatyvas ir pasirinkti tą, kuri pasiekia reguliavimo tikslus kuo mažiau ribodama konkurenciją. Konkurencijos tarybos vėlesnis įvertinimas dažniausiai yra mažiau efektyvus. Todėl yra būtina sukurti veiksmingą mechanizmą, kuris leistų tinkamai atlikti svarstomų teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimą.
Pavyzdžiui, poveikio konkurencijai vertinimas būtų buvęs naudingas rengiant teisės aktus dėl prekybos centrų darbo laiko ribojimų, alkoholio prekybos suvaržymų, valstybinių vaistinių steigimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) valstybėms narėms taip pat rekomenduoja nustatyti tinkamą procesą identifikuojant pasiūlytas politines iniciatyvas, kurios nederamai riboja konkurenciją, ir sukurti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos turi būti atliekamas poveikio konkurencijai vertinimas. Rekomenduojama vertinimą atlikti ankstyvoje teisėkūros proceso stadijoje. EBPO Konkurencijos komitetas Lietuvos stojimo į EBPO apžvalgoje siūlo Lietuvai nustatyti papildomas priemones vertinant teisės aktus, kurie nulemia konkurencijos problemas. EBPO duomenys pagrindžia, kad atsisakius konkurencijos ribojimų šalis gauna didelę ekonominę naudą. Pavyzdžiui, EBPO 2016 m. paskaičiavo, kad jei Rumunija įgyvendintų ekspertų siūlymus dėl teisinio reguliavimo maisto perdirbimo, statybų ir krovinių vežimo srityse, šalies ekonomika kasmet gautų
konkurencijai vertinimo vadove pateikta metodologija, kurią teikiamu įstatymo projektu siekiama pradėti platesniu mastu naudoti Lietuvoje. Teikiamu Teisėkūros pagrindų įstatymo projektu siekiama, kad teisės aktų rengėjai tinkamai atliktų teisės aktų poveikio konkurencijai vertinimą ir taip sumažėtų atvejų, kai teisinis reguliavimas nulemia konkurencijos apribojimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė ir Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu baudos už reklamos ir komercinės veiklos pažeidimus nustatomos absoliučiomis sumomis.
Maksimali bauda gali siekti 8688 eurus, pakartotinai per metus padarius pažeidimą – 34 754 eurus, neviršijant atitinkamai 3 ir
eurus, baudos buvo perskaičiuotos euro tikslumu, jų nesuapvalinant, ir tai šiuo metu kelia nepatogumų skaičiuojant baudų dydį. Skirtingai nei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme, Reklamos įstatyme nėra galimybės subjektams už nedidelius pažeidimus skirti ne baudą, o įspėjimą. Šiuo metu už pakartotinai nustatytą klaidinančią ir lyginamąją reklamą numatyti baudų dydžiai skiriasi nuo baudų, skiriamų už pakartotinai padarytus kitus reklamos reikalavimų pažeidimus. Konkrečiai, Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reklaminės veiklos subjektams už Reklamos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 eurų. Tais atvejais kai reklaminės veiklos subjektai pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo skleidžia klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą, jiems gali būti skiriama didesnė, iki
numatyta, kad skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 proc. reklaminės veiklos metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, o tais atvejais, jei skiriama bauda už pakartotinį pažeidimą, skiriamos baudos dydis neturi viršyti 6 proc. reklaminės veiklos metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, už priežiūros institucijų laikino įpareigojimo sustabdyti reklamos skleidimą nevykdymą, įpareigojimo nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą, už reklamos, kurios naudojimą reklaminės veiklos subjektas buvo įpareigotas nutraukti, pakartotinį naudojimą, jeigu tai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, arba Konkurencijos tarybos įpareigojimo paneigti klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną įpareigojimų nevykdymo, netinkamo vykdymo ar reklamos pakartotinio naudojimo dieną. Pagal to paties straipsnio 3 dalį už priežiūros institucijų reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reklamuojamų prekių ir reklamos pavyzdžius, nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Už išorinės reklamos reikalavimų, nustatytų Reklamos įstatymo 12 straipsnyje, nesilaikymą, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama nuo 289 iki 8688 eurų baudą, jeigu ši bauda neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimą gali būti skiriama didesnė, iki 34754 eurų, bauda, jeigu ši bauda neviršija 6 proc. komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Komercinės veiklos subjektui, kuris vykdo komercinę veiklą trumpiau negu vienus metus, didžiausia galima skirti bauda apskaičiuojama pagal jo einamaisiais finansiniais metais gautas pajamas. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už Tarnybos sprendimo dėl laikinojo pobūdžio priemonės nevykdymą arba netinkamą jo vykdymą komercinės veiklos subjektams skiriama dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną. Remiantis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi bei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnyje įtvirtinta, kad ūkio ar viešojo administravimo subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Remiantis Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tai reiškia, kad, suėjus trijų mėnesių terminui sumokėti skirtą baudą, Konkurencijos taryba negali kreiptis į antstolį dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, jei Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo skiriama bauda, yra apskundžiamas teismui. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad, rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ redakcijoje nustatytas pavedimas ministrams ir kitų Vyriausybei atskaitingų institucijų vadovams, rengiant teisės aktų projektus, vadovautis metodikos nuostatomis. Kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams tik rekomenduojama atlikti tokį vertinimą. Šios metodikos 1 priedo IV skyriaus („Poveikis ekonomikai“) III poskyryje yra numatyti kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti vertinamas poveikis konkurencijos sąlygoms.
Teisėkūros pagrindų įstatymo abstrakti nuostata dėl poveikio ekonomikai vertinimo ir detalesnės poveikio konkurencijai vertinimo taisyklės nutarime nesudaro sąlygų nuosekliai ir veiksmingai poveikio konkurencijai vertinimo sistemai. Nesant įstatyminiu lygiu sukonkretintos pareigos vertinti teisės aktų poveikį konkurencijai, iš įstatymų rengėjų paprastai nereikalaujama, kad būtų atlikta įstatymų projektų poveikio konkurencijai analizė. Kita vertus, įprasta reikalauti antikorupcinės analizės, nes tokios analizės būtinumą aiškiai nustato Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Reklamos įstatymo ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo projektais siūloma baudas, skiriamas už daugelį reklamos taisyklių pažeidimų ir nesąžiningą komercinę veiklą, susieti su ūkio subjekto metinėmis pajamomis. Siūloma nustatyti, kad už reikalavimų nesilaikymą ūkio subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė nei 100 tūkst. eurų. Tais atvejais, kai pažeidimas padaromas pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo, ūkio subjektui gali būti skiriama bauda iki 6 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė nei 200 tūkst. eurų. Nustatant baudų dydžius ir modelį (t. y. siejimą su pajamomis) įvertinta ES valstybių narių praktika ir Europos Komisijos rekomendacijos, atsižvelgta į tai, kad nesąžininga komercinė veikla ar klaidinanti reklama laikytina nesąžiningos konkurencijos forma, o Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje numatytas baudos dydis už nesąžiningos konkurencijos veiksmus yra iki 3 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais metais.
Tais atvejais, kai ūkio subjektas nepateikia informacijos apie pajamas (praktikoje paprastai - piktybiškai), siūloma skirti 100 tūkst. eurų baudą, esant pakartotiniam pažeidimui – 200 tūkst. eurų baudą. Įstatymų projektais siūloma keisti baudų skaičiavimo tvarką, atsisakant nuostatos skaičiuoti baudą nuo mažiausios ir didžiausios vidurkio, kadangi toks reglamentavimas neleidžia efektyviai individualizuoti baudų. Vyriausybė Įspėjimų ir baudų už įstatymų pažeidimus skyrimo tvarkos aprašuose galės nustatyti proporcingus bazinius baudų dydžius („atskaitos tašką“), pavyzdžiui, 0,5 ar 1 proc. metinių pajamų, kurie būtų tikslinami, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tai užtikrintų skiriamos baudos adekvatumą pažeidimo dydžiui. Siekiant, kad kontrolės institucijos galėtų efektyviau panaudoti turimus išteklius, o subjektai nebūtų baudžiami už mažareikšmius pažeidimus, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme siūloma nustatyti, kad skundo nagrinėjimo procedūra tais atvejais, kai faktai skunde yra mažareikšmiai, gali būti nepradedama. Analogiška nuostata yra numatyta dabar galiojančiame Reklamos įstatyme. Reklamos įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad tais atvejais, kada pažeidimas esminės žalos vartotojų interesams nepadaro, reklamos veiklos subjektams gali būti taikoma nuobauda – įspėjimas, neskiriant baudos. Analogiška nuostata yra numatyta dabar galiojančiame Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, kad, įvedus eurą, baudos buvo perskaičiuotos euro tikslumu, ir tai kelia nepatogumų skaičiuojant baudų dydį, siūloma suapvalinti absoliučiais dydžiais nustatytas baudas. Siekiant baudų skaičiavimo supaprastinimo, taip pat atsisakoma minimalios baudos „kartelės“. Siūlomi Konkurencijos įstatymo 33 ir 39 straipsnių pakeitimai būtų analogiški Europos Komisijos taikomai procedūrai. Apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo paskirta bauda, teismui, bauda turėtų būti sumokama (per 3 mėn. nuo nutarimo paskalbimo) arba turėtų būti pateikiama banko garantija, kuria bankas ar kita kredito įstaiga raštu įsipareigotų sumokėti skolininko kreditoriui skirtą baudą ir palūkanas už visą bylinėjimosi laikotarpį pagal kreditoriaus reikalavimą. Šiuo pakeitimu užtikrinama, kad baudos už konkurencijos teisės pažeidimus būtų sumokamos į valstybės biudžetą, o ūkio ar viešojo administravimo subjektai turėtų galimybę įvertinti jiems palankiausią baudos mokėjimo būdą – sumokėti baudą per tris mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo paskirta bauda, paskelbimo ar nemokėti baudos visą bylinėjimosi laikotarpį, pateikiant banko garantiją. Teisėkūros pagrindų įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teisės aktų projektų poveikis konkurencijai būtų atliekamas tais atvejais, kai teisės aktų projektai susiję su vienu ar keliais kriterijais, rodančiais potencialų poveikį konkurencijai (pavyzdžiui, išimtinių teisių suteikimas subjektui vykdyti ūkinę veiklą, ūkio subjektų atžvilgiu nustatomas apribojimas laisvai nustatyti prekių ar paslaugų kainas ir t. t.). Teisės aktų projektų iniciatoriams tinkamai atliekant poveikio konkurencijai vertinimą, sumažės atvejų, kai teisinis reguliavimas nulemia konkurencijos ribojimus, kurie darytų žalą Lietuvos ekonomikai ir didintų kainas vartotojams. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės, kadangi priėmus įstatymų projektus būtų geriau apginti vartotojų interesai ir užtikrinta geresnė sąžiningos konkurencijos apsauga. 6. Kokią įtaka priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai:
1) bus sudarytos palankios verslo sąlygos ūkio subjektams;
2) didės vartotojų pasitikėjimas ūkio subjektais;
3) sumažės valstybinio reguliavimo sukeliamo tam tikrų ūkio subjektų privilegijavimo ar diskriminavimo, neproporcingų kliūčių patekimui į rinką, nepagrįstų reikalavimų ūkinės veiklos vykdymui ir kitų žalingų ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos ribojimų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. Siekiant suderinti Teisėkūros pagrindų įstatymo projekto nuostatas su bendraisiais reikalavimais įstatymų projektų aiškinamiesiems raštams, reikės papildyti Seimo statuto 135 straipsnį, numatant jame reikalavimą įvertinti, ar įstatymo projektas turės poveikį konkurencijai. 9.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl jie nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Iki Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų patvirtinti Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo bei Reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose turėtų būti detalizuota įspėjimų ir baudų skyrimo tvarka, kuri padėtų individualizuoti nuobaudas. Priėmus Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus teikiamus Lietuvos Respublikos reklamos, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Konkurencijos įstatymų projektus, papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nereikės. Priėmus Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, padidės Konkurencijos tarybos konsultacijų teisės aktų projektų iniciatoriams poreikis. Tai pareikalaus papildomų lėšų, nes Konkurencijos taryba turės papildomai įdarbinti vieną teisininką ir vieną ekonomistą. Darbo vietoms išlaikyti reikės iki 52 tūkst. eurų per metus. Tačiau EBPO tyrimais įrodyta (minėti anksčiau), kad, atsisakius konkurencinių ribojimų reguliavime, šalies ekonomika gauna didelę ekonominę naudą. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo konsultuotasi su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir Lietuvos Respublikos valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. 14. Eurovoc reikšminiai žodžiai „Ekonominė sankcija“, „bauda“, „reklamos reikalavimų pažeidimas“, „nesąžininga komercinė veikla“,
„banko garantija“, „bauda už konkurencijos teisės pažeidimus“, „konkurencija“,
„konkurencijos teisė“, „konkurencijos politika“, „poveikio
konkurencijai vertinimas“, „konkurencija“, „teisės aktų projektai“, „teisinis reguliavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-01
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nr X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. xiiip-2580 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X‑1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIIP‑2580 (toliau – Įstatymo projektas), atkreipiame dėmesį, kad keičiamas Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X‑1409 13 straipsnis įgyvendina 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva, toliau – Direktyva 2005/29/EB) 13 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas Nr. X‑1409 yra notifikuotas Europos Komisijai kaip įgyvendinantis Direktyvos 2005/29/EB nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos 2005/29/EB 19 straipsnį valstybės narės Komisijai turi nedelsdamos pranešti ne tik apie Direktyvą 2005/29/EB įgyvendinančius įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau ir apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus, priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, apie tai turės būti pranešta Europos Komisijai.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019-03-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas
Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė ir Rivena Zegerienė. Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Tautvydas Žėkas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vedėja Audronė Kaušylienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Inga Grinevičė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus patarėjas Marekas Močiulskis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Andrius Raščius, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Marius Juonys, Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė, Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Monika Dumbrytė-Ožiūnienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos atstovė Žydrė Viskantaitė-Burneikė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2018-10-051 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
komercinės veiklos subjektui nepateikus informacijos apie jo metines pajamas, jam skiriama bauda. Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais: Pirma, iš projektu teikiamos 13 straipsnio 1 dalies formuluotės nėra aišku, ar minėta bauda ūkio subjektui būtų skiriama už informacijos apie metines pajamas nepateikimą, ar už informacijos nepateikusio subjekto nesąžiningą komercinę veiklą. Siūlytina nuostatą atitinkamai tikslinti. Antra, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip būtų skaičiuojama bauda tuo atveju, kai nesąžiningą komercinę veiklą vykdančio subjekto pateiktų metinių pajamų suma būtų itin maža ar net lygi nuliui. Svarstytina ar įstatymo projektas neturėtų būti pildomas nuostatomis dėl minimalios baudos. Pritarti
skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas). Pastebėtina, jog nėra aiškus Tvarkos aprašo ir keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nurodytų Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) santykis, nes keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nurodoma, jog Taisyklės taip pat reglamentuoja baudų ir įspėjimų skyrimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu abu teisės aktai, reglamentuojantys baudų ir įspėjimų skyrimo tvarką, būtų tvirtinami skirtingos galios teisės aktais ir skirtingų subjektų, kas gali sukelti teisės aktų koliziją. Pritarti 3.
1
projekto 3 straipsnio 1 dalis, po žodžių „šis įstatymas“ įrašant žodžius
„išskyrus šio straipsnio 3 dalį“. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos 2018-10-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X‑1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIIP‑2580 (toliau – Įstatymo projektas), atkreipiame dėmesį, kad keičiamas Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X‑1409 13 straipsnis įgyvendina
nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva, toliau – Direktyva 2005/29/EB) 13 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas Nr. X‑1409 yra notifikuotas Europos Komisijai kaip įgyvendinantis Direktyvos 2005/29/EB nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos 2005/29/EB
apie Direktyvą 2005/29/EB įgyvendinančius įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau ir apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus, priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, apie tai turės būti pranešta Europos Komisijai. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2018-11-20 Nesąžiningos komercinės veikos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsniu bei Reklamos įstatymo 24 straipsniu siūloma keisti nustatant didesnę atsakomybę nesąžiningą komercinę veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Konkrečiai, tiek Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu už nesąžiningą komercinę veiklą, tiek Reklamos įstatymu už Reklamos įstatymo 4, 5, 6,7, 8, 9,11,13,14,15,16,17 ir
šias baudas:
ar reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei vienas šimtas tūkstantis eurų;
veiklos subjektas veikia ne daugiau nei vienerius metus, iki 3 procentų ūkio subjekto pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei vienas šimtas tūkstantis eurų
padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta Nesąžiningos komercines veiklos vartotojams draudimo įstatymo arba Reklamos įstatymo nustatytų reikalavimų pažeidimus bauda ar įspėjimas, subjektams gali būti skiriama bauda iki 6 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei du šimtai tūkstančių, o jei komercinės veiklos ar reklaminės veiklos subjektas veikia mažiau nei vienerius metus - iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei du šimtai tūkstančių eurų. Taigi šiais pakeitimais įstatymų leidėjas siekia: 1) užtikrinti adekvačią atsakomybę už padarytus pažeidimus ir atgrasyti nuo jų darymo ateityje; 2) užtikrinti geresnę vartotojų apsaugą ir pagerinti vartotojų padėtį Lietuvoje. Nepaisant to, jog iš esmės sutinkame tiek su šių įstatymų pakeitimu keliamiems tikslams, tiek su aiškinamajame rašte nurodytais šių įstatymų pakeitimą pagrindžiančiais argumentais, norime pastebėti, jog mūsų manymu, siūlomos baudos dydis, t.y.
3 procentai ūkio subjekto pajamų praėjusiais metais, yra akivaizdžiai per didelis ir gali sukelti neigiamas pasekmes ūkio subjekto veiklai bei normaliam komercinės - ūkinės veiklos vykdymui. Taip pat pastebime, kad tokie baudų dydžiai nėra nuosekliai suderinti su Baudžiamojo kodekso taikomomis nuobaudomis už nusižengimus. Pirma, manytina, jog pagrindinė problema kylanti dėl baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Reklamos įstatymo pažeidimus didinimo yra tai, jog nėra diferencijuojami skirtingi šių įstatymų pažeidimai. Tiek Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, tiek Reklamos įstatymas numato bei draudžia įvairiausias veiklas. Pavyzdžiui, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas nustato platų draudžiamų neteisėtų komercinių veiklų spektrą, šiame įstatyme yra draudžiama tiek paprasti klaidinantys veiksmai ar klaidinantis informacijos neatskleidimas, tiek nustatomas konkrečių nesąžiningų komercinės veiklos atvejų „juodasis sąrašas" (7 str. ir 7 str. 3 d.), kuris dažnai pasireiškia agresyvia komercine veikla. Tuo tarpu Reklamos įstatyme taip pat nustatomos įvairų pavojingumo pobūdį turinčios reklamos, pavyzdžiui, Reklamos įstatymo 8 str. 1 d. draudžia paslėptą reklamą, tuo tarpu 4 straipsnis draudžia reklamą, kuri kursto tautinę, rasinę, religinę, lyčių ar socialinę neapykantą. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog toks platus skirtingą pavojingumo pobūdį turinčių veiklų/reklamų draudimas suponuoja būtinybę tam tikru aspektu diferencijuoti taikomas baudas. Manytina, jog yra visiškai nepagrįsta nustatyti tokios pačios baudos galimybę tiek už neteisėtą lyginamąją reklamą, tiek už reklamą, kurios metu skatinama agresija, prievarta ar keliama panika.
Taigi atsižvelgiant į tai, manytina, jog įstatymų leidėjas neturėtų nustatyti jau savaime pakankamai didelės baudos, tai yra 3 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, visoms tiek Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymų, tiek Reklamos įstatymų draudžiamoms veikloms /reklamoms. Antra, akivaizdu, jog per didelės baudos už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Reklamos įstatymų atitinkamus pažeidimus gali turėti priešingą poveikį ūkio subjektams. Šios didelės baudos ypatingai gali pakenkti mažam bei vidutiniam verslui, kadangi siūlomos baudos gali sustabdyti bei sumažinti šio verslo pajėgumus vykdant įprastą komercinę veiklą. Manytume, jog atitinkamai turėtų būti keliamas klausimas, ar baudų didinimas yra vienintelė ir veiksmingiausia atgrasymo priemonė ir ar įstatymų leidėjas šiuo atveju negalėtų imtis kitų priemonių iškilusioms problemoms spręsti. Be to, aiškinamajame rašte minimos įvairios ES valstybės, kurių galimai taikomos baudos yra didesnės nei šiuo metu taikomos Lietuvoje, vis dėlto, nors, kaip minima, Nyderlanduose baudos už nesąžiningą komercinę veiklą siekia iki 10 procentų, bet ne daugiau 900
iki 1 procento. Atitinkamai, 1 procento baudinė išraiška tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip Nyderlandai savaime suponuoja per didelį 3 procentus ūkio subjektų pajamų praėjusiais finansiniais metais siekiančios baudos pobūdį. Trečia, manytume, jog Aiškinamajame rašte nurodoma statistika, kuri parodo, jog baudų dydžiai nėra atgrasantys, nėra visiškai tiksli ir turėtų būti vertinama atsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes.
Pavyzdžiui, nesąžiningos komercinės veiklos bylų ar skiriamų baudų skaičiaus augimas gali būti paaiškinamas ir suaktyvėjusia valstybinių institucijų veikla ir efektyvesniu įstatymų pažeidimo tyrimu. 2017 metais išaugęs raštiškų pranešimų ūkio subjektams dėl pažeidimų požymių pagal Reklamos įstatymą taip pat gali būti paaiškinamas geresniu vartotojų apsišvietimu apie reklamos reglamentavimą, be to, pateikti raštiški pranešimai dar nesuponuoja išvados, jog buvo pažeistas Reklamos įstatymas. Ketvirta, šiuo metu praktikoje maksimalios baudos nėra skiriamos, tad ir dabartinių baudų dydžių potencialas atgrasyti nėra išnaudojamas. Viena vertus manytina, kad jeigu ūkio subjektui nebuvo skirta maksimali bauda, atsižvelgiant į kitus teisenos kriterijus, tai institucijos nuomone, jos skirta bauda pakankamai nubaudė subjektą už padarytus nusižengimus. Kita vertus galima manyti, kad net ir padidinus baudas, norimas rezultatas nebus pasiektas. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad jau dabar už tokio paties pobūdžio ir masto nusižengimą reklamos srityje yra taikytinos skirtingos nuobaudos ūkio subjektas ir fiziniams asmenims. Reklamos įstatymą pažeidus fiziniam asmeniui, jam yra taikytina Administracinio nusižengimų kodekso 144 str 4 ir 5 dalys, kur numatoma bauda 140-300 eurų, tuo tarpu juridiniam asmeniui taikoma bauda gali būti net 62 k. didesnė. Reklamos įstatymo projektu siūlomi baudų dydžiai lemtų tai, kad atotrūkis būtų skaičiuojamas šimtais kartų. Manome, kad toks skirtumas nebūtų objektyvus. Apibendrinant aprašytas pastabas dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Reklamos įstatymų projektų, nesutinkame su šiais pakeitimais, kadangi: 1.
Turėtų būti įvertinama, jog baudų padidinimas gali padaryti ypatingai neigiamą įtaką ūkinės veiklos subjekto komercinei - ūkinei veiklai. Numatytos neadekvačiai didelės baudos. 2. Abejonių kelia įstatymų leidėjo požiūris didinti baudas, bet nediferencijuoti baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Reklamos įstatymų draudžiamas skirtingu pavojingumo pobūdžiu pasižyminčias komercines veiklas/reklamas. 3. Aiškinamajame rašte pateikiama statistika turėtų būti vertinama atsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes, galinčias padaryti įtakos vienokių ar kitokių faktų buvimui ir atitinkamai viso įstatymo pakeitimo būtinumui. Nepritarti Pažymėtina, kad Projektu nesiūloma už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams visais atvejais skirti 3 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą (kiti dydžiai taikomi subjektams pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimus ir kt.). Siūlomas dydis apibrėžia didžiausią baudos dydį. Pritarus projektui kiekvienu atveju būtų skiriama skirtinga bauda (neviršijanti nustatyto maksimalaus dydžio) atsižvelgiant į konkretų pažeidimą (jo pobūdį, sudėtingumą ir kitus individualius požymius). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018-11-233 Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas svarstyti teisės aktų projektų paketas dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 19, 21, 24, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr.
straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 39 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymų projektų paketas), kuriuo siūloma nustatyti, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba perimtų iš Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos tam tikras funkcijas, t. y. vykdytų priežiūrą, ar reklama nėra klaidinanti, ir lyginamosios reklamos priežiūrą. Įstatymų projektų paketu siūloma, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatytą priežiūrą vykdytų nuo 2019 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio
subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.“ Taip pat pažymėtina, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos papildomų funkcijų vykdymui reikės parengti ir priimti minėtų įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant tinkamai pasirengti Reklamos įstatymo įgyvendinimui ir taikymui perėmus naujas funkcijas, siūlytina pakeisti
m. gegužės 1 dieną. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2019-01-16 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-947 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3, 4, 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pritarti lietuvos respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2580 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
Kaimo reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nr. x-1409
straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO
2019-03-13
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto nariai: Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas, Remigijus Žemaitaitis; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Rolandas Juknevičius, Augustė Matulevičienė, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministras – Giedrius Surplys, Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja – Lina Antanavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja – Edita Kriščiūnienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-27 1(13)
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog komercinės veiklos subjektui nepateikus informacijos apie jo metines pajamas, jam skiriama bauda. Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais: Pirma, iš projektu teikiamos 13 straipsnio 1 dalies formuluotės nėra aišku, ar minėta bauda ūkio subjektui būtų skiriama už informacijos apie metines pajamas nepateikimą, ar už informacijos nepateikusio subjekto nesąžiningą komercinę veiklą. Siūlytina nuostatą atitinkamai tikslinti.
Antra, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip būtų skaičiuojama bauda tuo atveju, kai nesąžiningą komercinę veiklą vykdančio subjekto pateiktų metinių pajamų suma būtų itin maža ar net lygi nuliui. Svarstytina ar įstatymo projektas neturėtų būti pildomas nuostatomis dėl minimalios baudos. Pritarti
1(13)
straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įspėjimas skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas). Pastebėtina, jog nėra aiškus Tvarkos aprašo ir keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nurodytų Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių (toliau
Taisyklės taip pat reglamentuoja baudų ir įspėjimų skyrimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu abu teisės aktai, reglamentuojantys baudų ir įspėjimų skyrimo tvarką, būtų tvirtinami skirtingos galios teisės aktais ir skirtingų subjektų, kas gali sukelti teisės aktų koliziją. Pritarti
1
„šis įstatymas“ įrašant žodžius „išskyrus šio straipsnio 3 dalį“. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-10-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X‑1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIIP‑2580 (toliau – Įstatymo projektas), atkreipiame dėmesį, kad keičiamas Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr.
X‑1409 13 straipsnis įgyvendina
nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva, toliau – Direktyva 2005/29/EB) 13 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas Nr. X‑1409 yra notifikuotas Europos Komisijai kaip įgyvendinantis Direktyvos 2005/29/EB nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos 2005/29/EB
apie Direktyvą 2005/29/EB įgyvendinančius įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau ir apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus, priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, apie tai turės būti pranešta Europos Komisijai. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2018-11-20 Nesąžiningos komercinės veikos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsniu bei Reklamos įstatymo 24 straipsniu siūloma keisti nustatant didesnę atsakomybę nesąžiningą komercinę veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Konkrečiai, tiek Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu už nesąžiningą komercinę veiklą, tiek Reklamos įstatymu už Reklamos įstatymo 4, 5, 6,7, 8, 9,11,13,14,15,16,17 ir 18 str. nustatytų reikalavimų nesilaikymą siūloma ūkio subjektams nustatyti šias baudas: 1.
veiklos ar reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei vienas šimtas tūkstantis eurų;
veiklos subjektas veikia ne daugiau nei vienerius metus, iki 3 procentų ūkio subjekto pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei vienas šimtas tūkstantis eurų
metus padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta Nesąžiningos komercines veiklos vartotojams draudimo įstatymo arba Reklamos įstatymo nustatytų reikalavimų pažeidimus bauda ar įspėjimas, subjektams gali būti skiriama bauda iki 6 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei du šimtai tūkstančių, o jei komercinės veiklos ar reklaminės veiklos subjektas veikia mažiau nei vienerius metus - iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei du šimtai tūkstančių eurų. Taigi šiais pakeitimais įstatymų leidėjas siekia: 1) užtikrinti adekvačią atsakomybę už padarytus pažeidimus ir atgrasyti nuo jų darymo ateityje; 2) užtikrinti geresnę vartotojų apsaugą ir pagerinti vartotojų padėtį Lietuvoje. Nepaisant to, jog iš esmės sutinkame tiek su šių įstatymų pakeitimu keliamiems tikslams, tiek su aiškinamajame rašte nurodytais šių įstatymų pakeitimą pagrindžiančiais argumentais, norime pastebėti, jog mūsų manymu, siūlomos baudos dydis, t.y. 3 procentai ūkio subjekto pajamų praėjusiais metais, yra akivaizdžiai per didelis ir gali sukelti neigiamas pasekmes ūkio subjekto veiklai bei normaliam komercinės - ūkinės veiklos vykdymui.
Taip pat pastebime, kad tokie baudų dydžiai nėra nuosekliai suderinti su Baudžiamojo kodekso taikomomis nuobaudomis už nusižengimus. Pirma, manytina, jog pagrindinė problema kylanti dėl baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Reklamos įstatymo pažeidimus didinimo yra tai, jog nėra diferencijuojami skirtingi šių įstatymų pažeidimai. Tiek Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, tiek Reklamos įstatymas numato bei draudžia įvairiausias veiklas. Pavyzdžiui, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas nustato platų draudžiamų neteisėtų komercinių veiklų spektrą, šiame įstatyme yra draudžiama tiek paprasti klaidinantys veiksmai ar klaidinantis informacijos neatskleidimas, tiek nustatomas konkrečių nesąžiningų komercinės veiklos atvejų „juodasis sąrašas" (7 str. ir 7 str. 3 d.), kuris dažnai pasireiškia agresyvia komercine veikla. Tuo tarpu Reklamos įstatyme taip pat nustatomos įvairų pavojingumo pobūdį turinčios reklamos, pavyzdžiui, Reklamos įstatymo 8 str. 1 d. draudžia paslėptą reklamą, tuo tarpu 4 straipsnis draudžia reklamą, kuri kursto tautinę, rasinę, religinę, lyčių ar socialinę neapykantą. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog toks platus skirtingą pavojingumo pobūdį turinčių veiklų/reklamų draudimas suponuoja būtinybę tam tikru aspektu diferencijuoti taikomas baudas. Manytina, jog yra visiškai nepagrįsta nustatyti tokios pačios baudos galimybę tiek už neteisėtą lyginamąją reklamą, tiek už reklamą, kurios metu skatinama agresija, prievarta ar keliama panika.
Taigi atsižvelgiant j tai, manytina, jog įstatymų leidėjas neturėtų nustatyti jau savaime pakankamai didelės baudos, tai yra 3 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, visoms tiek Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymų, tiek Reklamos įstatymų draudžiamoms veikloms / reklamoms. Antra, akivaizdu, jog per didelės baudos už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Reklamos įstatymų atitinkamus pažeidimus gali turėti priešingą poveikį ūkio subjektams. Šios didelės baudos ypatingai gali pakenkti mažam bei vidutiniam verslui, kadangi siūlomos baudos gali sustabdyti bei sumažinti šio verslo pajėgumus vykdant įprastą komercinę veiklą. Manytume, jog atitinkamai turėtų būti keliamas klausimas, ar baudų didinimas yra vienintelė ir veiksmingiausia atgrasymo priemonė ir ar įstatymų leidėjas šiuo atveju negalėtų imtis kitų priemonių iškilusioms problemoms spręsti. Be to, aiškinamajame rašte minimos įvairios ES valstybės, kurių galimai taikomos baudos yra didesnės nei šiuo metu taikomos Lietuvoje, vis dėlto, nors, kaip minima, Nyderlanduose baudos už nesąžiningą komercinę veiklą siekia iki 10 procentų, bet ne daugiau 900
iki 1 procento. Atitinkamai, 1 procento baudinė išraiška tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip Nyderlandai savaime suponuoja per didelį 3 procentus ūkio subjektų pajamų praėjusiais finansiniais metais siekiančios baudos pobūdį. Trečia, manytume, jog Aiškinamajame rašte nurodoma statistika, kuri parodo, jog baudų dydžiai nėra atgrasantys, nėra visiškai tiksli ir turėtų būti vertinama atsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes.
Pavyzdžiui, nesąžiningos komercinės veiklos bylų ar skiriamų baudų skaičiaus augimas gali būti paaiškinamas ir suaktyvėjusia valstybinių institucijų veikla ir efektyvesniu įstatymų pažeidimo tyrimu. 2017 metais išaugęs raštiškų pranešimų ūkio subjektams dėl pažeidimų požymių pagal Reklamos įstatymą taip pat gali būti paaiškinamas geresniu vartotojų apsišvietimu apie reklamos reglamentavimą, be to, pateikti raštiški pranešimai dar nesuponuoja išvados, jog buvo pažeistas Reklamos įstatymas. Ketvirta, šiuo metu praktikoje maksimalios baudos nėra skiriamos, tad ir dabartinių baudų dydžių potencialas atgrasyti nėra išnaudojamas. Viena vertus manytina, kad jeigu ūkio subjektui nebuvo skirta maksimali bauda, atsižvelgiant į kitus teisenos kriterijus, tai institucijos nuomone, jos skirta bauda pakankamai nubaudė subjektą už padarytus nusižengimus. Kita vertus galima manyti, kad net ir padidinus baudas, norimas rezultatas nebus pasiektas. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad jau dabar už tokio paties pobūdžio ir masto nusižengimą reklamos srityje yra taikytinos skirtingos nuobaudos ūkio subjektas ir fiziniams asmenims. Reklamos įstatymą pažeidus fiziniam asmeniui, jam yra taikytina Administracinio nusižengimų kodekso 144 str 4 ir 5 dalys, kur numatoma bauda 140-300 eurų, tuo tarpu juridiniam asmeniui taikoma bauda gali būti net 62 k. didesnė. Reklamos įstatymo projektu siūlomi baudų dydžiai lemtų tai, kad atotrūkis būtų skaičiuojamas šimtais kartų. Manome, kad toks skirtumas nebūtų objektyvus. Apibendrinant aprašytas pastabas dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Reklamos įstatymų projektų, nesutinkame su šiais pakeitimais, kadangi: 1.
Turėtų būti įvertinama, jog baudų padidinimas gali padaryti ypatingai neigiamą įtaką ūkinės veiklos subjekto komercinei - ūkinei veiklai. Numatytos neadekvačiai didelės baudos. 2. Abejonių kelia įstatymų leidėjo požiūris didinti baudas, bet nediferencijuoti baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Reklamos įstatymų draudžiamas skirtingu pavojingumo pobūdžiu pasižyminčias komercines veiklas/reklamas. 3. Aiškinamajame rašte pateikiama statistika turėtų būti vertinama atsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes, galinčias padaryti įtakos vienokių ar kitokių faktų buvimui ir atitinkamai viso įstatymo pakeitimo būtinumui. Nepritarti Baudos dydis kiekvienu atveju bus skirtingas, vertinant pažeidimo pobūdį ir sudėtingumą, o 3 procentai ūkio subjekto pajamų praėjusiais metais yra siūlomas maksimalus dydis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, 2018-11-23 Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas svarstyti teisės aktų projektų paketas dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 19, 21, 24, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 15, 16, 18, 19, 22, 32 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr.
1-1418 39 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymų projektų paketas), kuriuo siūloma nustatyti, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba perimtų iš Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos tam tikras funkcijas, t. y. vykdytų priežiūrą, ar reklama nėra klaidinanti, ir lyginamosios reklamos priežiūrą. Įstatymų projektų paketu siūloma, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatytą priežiūrą vykdytų nuo 2019 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio
subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.“ Taip pat pažymėtina, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos papildomų funkcijų vykdymui reikės parengti ir priimti minėtų įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant tinkamai pasirengti Reklamos įstatymo įgyvendinimui ir taikymui perėmus naujas funkcijas, siūlytina pakeisti Įstatymų projektų paketu teikiamų įstatymų nuostatų įsigaliojimo datą į 2019 m. gegužės 1 dieną. Spręsti pagrindiniame komitete
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-16 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
Nr.
SV-S-947 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3, 4, 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2580, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2581, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2582 (toliau
Nr. XI-2220 papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-2583 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2583) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti
šias pastabas ir pasiūlymus: <...>. Atsižvelgti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir
Komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymas: siūlyti pagrindiniam komitetui numatyti, kad baudos dydis būtų skaičiuojamas ne nuo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, o nuo pajamų tais metais, kuriais buvo atlikta nesąžininga komercinė veikla. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė
komitetas
DĖL
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestiniai asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė vyr. patarėja Lina Antanavičienė, patarėja Kristina Biraitė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, grupės vadovas Pavel Jacunskij, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėja Milda Masteikienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Neringa Ulbaitė, Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Inga Grinevičė, Teisės skyriaus vedėja Audronė Kaušylienė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovai: Andrius Raščius, Marius Juonys, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykd. direktorė Rūta Vainienė ir atstovas Arkadij Freidenzon, Maisto papildų asociacijos direktorė Neringa Bulakienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-051
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
komercinės veiklos subjektui nepateikus informacijos apie jo metines pajamas, jam skiriama bauda. Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais: Pirma, iš projektu teikiamos 13 straipsnio 1 dalies formuluotės nėra aišku, ar minėta bauda ūkio subjektui būtų skiriama už informacijos apie metines pajamas nepateikimą, ar už informacijos nepateikusio subjekto nesąžiningą komercinę veiklą. Siūlytina nuostatą atitinkamai tikslinti. Pritarti Pasiūlymas: „1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „13 straipsnis. Baudos ir įspėjimas
nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų baudą, jeigu ši bauda neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu vienas šimtas tūkstančių eurų. Jeigu komercinės veiklos subjektas veikia trumpiau negu vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu vienas šimtas tūkstančių eurų. Komercinės veiklos subjektams, pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta bauda ar įspėjimas, gali būti skiriama didesnė, iki trisdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų, bauda, jeigu ši bauda neviršija iki 6 procentų komercinės veiklos subjekto jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Komercinės veiklos subjektui, kuris vykdo komercinę veiklą trumpiau negu vienus metus, didžiausia galima skirti bauda apskaičiuojama pagal jo einamaisiais finansiniais metais gautas pajamas. , bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų, o jeigu komercinės veiklos subjektas veikia trumpiau negu vienus metus, – iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų. Jeigu komercinės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam už nesąžiningą komercinę veiklą skiriama bauda iki vieno šimto tūkstančių eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo už šiame įstatyme numatytą pažeidimą paskyrimo, – iki dviejų šimtų tūkstančių eurų. Tais atvejais, kai pažeidimas pažeidimu yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. Tarnyba negali komercinės veiklos subjektams skirti baudos, jeigu nuo šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05 Antra, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip būtų skaičiuojama bauda tuo atveju, kai nesąžiningą komercinę veiklą vykdančio subjekto pateiktų metinių pajamų suma būtų itin maža ar net lygi nuliui. Svarstytina ar įstatymo projektas neturėtų būti pildomas nuostatomis dėl minimalios baudos. Nepritarti Pastabai siūloma nepritarti: 1.
Įstatymo projektą papildyti nuostata dėl minimalios baudos yra netikslinga, kadangi tuo atveju, kai subjekto pajamos būtų mažos ar lygios nuliui subjektas neturėtų galimybių ją sumokėti. 2. Ir pagal dabar galiojantį įstatymą, tais atvejais, kai pajamos yra itin mažos arba lygios nuliui, minimali bauda negali būti skiriama. Nors įstatyme numatyta, kad už pažeidimą skiriama bauda nuo 289 eurų, tačiau baudos dydis taip pat negali viršyti 3 proc. subjekto metinių pajamų praėjusiais metais. 3. Pažymėtina, kad jei subjekto metinių pajamų suma būtų itin maža ar lygi nuliui, jam būtų skiriama sankcija, siekiant užfiksuoti įstatymo pažeidimo faktą, į kurį būtų galima atsižvelgti ateityje vertinant pažeidimo pakartotinumą. 4. Minimalios baudos nustatymas nėra būdingas ir kituose įstatymuose – pvz. Konkurencijos įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme, Draudimo įstatyme, Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Bankų įstatyme, Mokėjimų įstaigų įstatyme ir kt. 5. Europos Sąjungos valstybių teisės aktuose minimalios baudos taip pat nėra nustatytos. Priešingai, nurodoma tik galima maksimali jų riba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2018 m. balandžio mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Naujų galimybių vartotojams dokumentų rinkinio, kuriuo siūloma už nesąžiningą komercinę veiklą taikyti mažiausiai 4 proc. prekiautojo apyvartos sudarančią baudą (nenustatant maksimalios baudos ribos). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-052
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įspėjimas skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas).
Pastebėtina, jog nėra aiškus Tvarkos aprašo ir keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nurodytų Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) santykis, nes keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nurodoma, jog Taisyklės taip pat reglamentuoja baudų ir įspėjimų skyrimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu abu teisės aktai, reglamentuojantys baudų ir įspėjimų skyrimo tvarką, būtų tvirtinami skirtingos galios teisės aktais ir skirtingų subjektų, kas gali sukelti teisės aktų koliziją. Pritarti Priėmus Įstatymo projektą Teisingumo ministro tvirtinamas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (NKVVDĮ) pažeidimų nagrinėjimo taisykles pakeis Vyriausybės patvirtintas Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašas. Todėl siūloma papildyti Įstatymo projektą 14 ir 20 straipsnių pakeitimais:
Pasiūlymai: 1.Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Nesąžiningos komercinės veiklos atvejų nagrinėjimo tvarka Tarnyba nagrinėja šio įstatymo
veiklos atvejus ir skiria numatytas baudas arba įspėjimą.
Nesąžiningos komercinės veiklos atvejų nagrinėjimo ir baudų bei įspėjimo skyrimo tvarką nustato šis įstatymas ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklės Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašas, kurį kurias patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisingumo ministras įsakymu.“
straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarnyba prašymą (skundą) nagrinėja rašytinio proceso arba žodinio proceso tvarka šiame įstatyme ir Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos apraše Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.“
įstatymo pavadinimą ir atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsnio 1 dalis, po žodžių „šis įstatymas“ įrašant žodžius
„išskyrus šio straipsnio 3 dalį“. Pritarti
Pasiūlymas:
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas
ir taikymas
departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2018-10-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X‑1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIIP‑2580 (toliau – Įstatymo projektas), atkreipiame dėmesį, kad keičiamas Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X‑1409 13 straipsnis įgyvendina 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva, toliau – Direktyva 2005/29/EB) 13 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas Nr. X‑1409 yra notifikuotas Europos Komisijai kaip įgyvendinantis Direktyvos 2005/29/EB nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos 2005/29/EB 19 straipsnį valstybės narės Komisijai turi nedelsdamos pranešti ne tik apie Direktyvą 2005/29/EB įgyvendinančius įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau ir apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus, priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, apie tai turės būti pranešta Europos Komisijai. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2018-11-201
vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsniu bei Reklamos įstatymo 24 straipsniu siūloma keisti nustatant didesnę atsakomybę nesąžiningą komercinę veiklą vykdantiems ūkio subjektams.
Konkrečiai, tiek Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu už nesąžiningą komercinę veiklą, tiek Reklamos įstatymu už Reklamos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 str. nustatytų reikalavimų nesilaikymą siūloma ūkio subjektams nustatyti šias baudas:
veiklos ar reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei vienas šimtas tūkstantis eurų;
komercinės veiklos subjektas veikia ne daugiau nei vienerius metus, iki 3 procentų ūkio subjekto pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei vienas šimtas tūkstantis eurų
metus padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta Nesąžiningos komercines veiklos vartotojams draudimo įstatymo arba Reklamos įstatymo nustatytų reikalavimų pažeidimus bauda ar įspėjimas, subjektams gali būti skiriama bauda iki 6 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei du šimtai tūkstančių, o jei komercinės veiklos ar reklaminės veiklos subjektas veikia mažiau nei vienerius metus - iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei du šimtai tūkstančių eurų. Taigi šiais pakeitimais įstatymų leidėjas siekia: 1) užtikrinti adekvačią atsakomybę už padarytus pažeidimus ir atgrasyti nuo jų darymo ateityje; 2) užtikrinti geresnę vartotojų apsaugą ir pagerinti vartotojų padėtį Lietuvoje. Nepaisant to, jog iš esmės sutinkame tiek su šių įstatymų pakeitimu keliamiems tikslams, tiek su aiškinamajame rašte nurodytais šių įstatymų pakeitimą pagrindžiančiais argumentais, norime pastebėti, jog mūsų manymu, siūlomos baudos dydis, t.y.
subjekto pajamų praėjusiais metais, yra akivaizdžiai per didelis ir gali sukelti neigiamas pasekmes ūkio subjekto veiklai bei normaliam komercinės - ūkinės veiklos vykdymui. Taip pat pastebime, kad tokie baudų dydžiai nėra nuosekliai suderinti su Baudžiamojo kodekso taikomomis nuobaudomis už nusižengimus. Pirma, manytina, jog pagrindinė problema kylanti dėl baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Reklamos įstatymo pažeidimus didinimo yra tai, jog nėra diferencijuojami skirtingi šių įstatymų pažeidimai. Tiek Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, tiek Reklamos įstatymas numato bei draudžia įvairiausias veiklas. Pavyzdžiui, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas nustato platų draudžiamų neteisėtų komercinių veiklų spektrą, šiame įstatyme yra draudžiama tiek paprasti klaidinantys veiksmai ar klaidinantis informacijos neatskleidimas, tiek nustatomas konkrečių nesąžiningų komercinės veiklos atvejų „juodasis sąrašas" (7 str. ir 7 str. 3 d.), kuris dažnai pasireiškia agresyvia komercine veikla. Tuo tarpu Reklamos įstatyme taip pat nustatomos įvairų pavojingumo pobūdį turinčios reklamos, pavyzdžiui, Reklamos įstatymo 8 str. 1 d. draudžia paslėptą reklamą, tuo tarpu 4 straipsnis draudžia reklamą, kuri kursto tautinę, rasinę, religinę, lyčių ar socialinę neapykantą. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog toks platus skirtingą pavojingumo pobūdį turinčių veiklų/reklamų draudimas suponuoja būtinybę tam tikru aspektu diferencijuoti taikomas baudas. Manytina, jog yra visiškai nepagrįsta nustatyti tokios pačios baudos galimybę tiek už neteisėtą lyginamąją reklamą, tiek už reklamą, kurios metu skatinama agresija, prievarta ar keliama panika.
Taigi atsižvelgiant į tai, manytina, jog įstatymų leidėjas neturėtų nustatyti jau savaime pakankamai didelės baudos, tai yra 3 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, visoms tiek Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymų, tiek Reklamos įstatymų draudžiamoms veikloms /reklamoms. Antra, akivaizdu, jog per didelės baudos už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Reklamos įstatymų atitinkamus pažeidimus gali turėti priešingą poveikį ūkio subjektams. Šios didelės baudos ypatingai gali pakenkti mažam bei vidutiniam verslui, kadangi siūlomos baudos gali sustabdyti bei sumažinti šio verslo pajėgumus vykdant įprastą komercinę veiklą. Manytume, jog atitinkamai turėtų būti keliamas klausimas, ar baudų didinimas yra vienintelė ir veiksmingiausia atgrasymo priemonė ir ar įstatymų leidėjas šiuo atveju negalėtų imtis kitų priemonių iškilusioms problemoms spręsti. Be to, aiškinamajame rašte minimos įvairios ES valstybės, kurių galimai taikomos baudos yra didesnės nei šiuo metu taikomos Lietuvoje, vis dėlto, nors, kaip minima, Nyderlanduose baudos už nesąžiningą komercinę veiklą siekia iki 10 procentų, bet ne daugiau
iki 1 procento. Atitinkamai, 1 procento baudinė išraiška tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip Nyderlandai savaime suponuoja per didelį 3 procentus ūkio subjektų pajamų praėjusiais finansiniais metais siekiančios baudos pobūdį. Trečia, manytume, jog Aiškinamajame rašte nurodoma statistika, kuri parodo, jog baudų dydžiai nėra atgrasantys, nėra visiškai tiksli ir turėtų būti vertinama atsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes.
Pavyzdžiui, nesąžiningos komercinės veiklos bylų ar skiriamų baudų skaičiaus augimas gali būti paaiškinamas ir suaktyvėjusia valstybinių institucijų veikla ir efektyvesniu įstatymų pažeidimo tyrimu. 2017 metais išaugęs raštiškų pranešimų ūkio subjektams dėl pažeidimų požymių pagal Reklamos įstatymą taip pat gali būti paaiškinamas geresniu vartotojų apsišvietimu apie reklamos reglamentavimą, be to, pateikti raštiški pranešimai dar nesuponuoja išvados, jog buvo pažeistas Reklamos įstatymas. Ketvirta, šiuo metu praktikoje maksimalios baudos nėra skiriamos, tad ir dabartinių baudų dydžių potencialas atgrasyti nėra išnaudojamas. Viena vertus manytina, kad jeigu ūkio subjektui nebuvo skirta maksimali bauda, atsižvelgiant į kitus teisenos kriterijus, tai institucijos nuomone, jos skirta bauda pakankamai nubaudė subjektą už padarytus nusižengimus. Kita vertus galima manyti, kad net ir padidinus baudas, norimas rezultatas nebus pasiektas. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad jau dabar už tokio paties pobūdžio ir masto nusižengimą reklamos srityje yra taikytinos skirtingos nuobaudos ūkio subjektas ir fiziniams asmenims. Reklamos įstatymą pažeidus fiziniam asmeniui, jam yra taikytina Administracinio nusižengimų kodekso 144 str 4 ir 5 dalys, kur numatoma bauda 140-300 eurų, tuo tarpu juridiniam asmeniui taikoma bauda gali būti net 62 k. didesnė. Reklamos įstatymo projektu siūlomi baudų dydžiai lemtų tai, kad atotrūkis būtų skaičiuojamas šimtais kartų. Manome, kad toks skirtumas nebūtų objektyvus. Apibendrinant aprašytas pastabas dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Reklamos įstatymų projektų, nesutinkame su šiais pakeitimais, kadangi: 1.
Turėtų būti įvertinama, jog baudų padidinimas gali padaryti ypatingai neigiamą įtaką ūkinės veiklos subjekto komercinei - ūkinei veiklai. Numatytos neadekvačiai didelės baudos. 2. Abejonių kelia įstatymų leidėjo požiūris didinti baudas, bet nediferencijuoti baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Reklamos įstatymų draudžiamas skirtingu pavojingumo pobūdžiu pasižyminčias komercines veiklas/reklamas. 3. Aiškinamajame rašte pateikiama statistika turėtų būti vertinama atsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes, galinčias padaryti įtakos vienokių ar kitokių faktų buvimui ir atitinkamai viso įstatymo pakeitimo būtinumui. Nepritarti Pažymėtina, kad Projektu nesiūloma už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams visais atvejais skirti 3 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą (kiti dydžiai taikomi subjektams pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimus ir kt.). Siūlomas dydis apibrėžia didžiausią baudos dydį. Pritarus projektui kiekvienu atveju būtų skiriama skirtinga bauda (neviršijanti nustatyto maksimalaus dydžio) atsižvelgiant į konkretų pažeidimą (jo pobūdį, sudėtingumą ir kitus individualius požymius). Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti tvarką, kuri leis efektyviai diferencijuoti baudas pagal pažeidimo dydį. Siūloma atsisakyti dabar galiojančios nuostatos skaičiuoti baudą nuo mažiausios ir didžiausios vidurkio, kadangi tai neleidžia efektyviai individualizuoti baudų. Priėmus įstatymo projektą, Vyriausybė Tvarkos apraše galės nustatyti skirtingus bazinius baudų dydžius skirtingo masto pažeidimams (pvz. 0,5 ar 1 proc. pajamų), kurie būtų tikslinami, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, trukmę, t.t. Šiuo metu mažoms ir didelėms įmonėms skiriamos vienodo dydžio baudos.
Šios baudos gali būti reikšmingos smulkioms įmonėms, bet ne didelėms. Įstatymo projektu siūloma baudas apskaičiuoti pagal įmonės pajamas, todėl projektas sudarys galimybę skirti adekvačias poveikio priemones didesnėms įmonėms. Smulkioms įmonėms baudos arba nesikeis, arba didės neženkliai. Teikiamo įstatymo nuostatos turės ir teigiamą poveikį SVV – palengvins jo galimybes sąžiningai konkuruoti. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo projektu nustatoma galimybė atsisakyti pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą, jei prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai. Svarbu pastebėti ir tai, kad priežiūros institucijos neturi tikslo nubausti komercinės veiklos subjektą. Jos vadovaudamosi Viešojo administravimo įstatymu bei NKVVDĮ nuostatomis, visų pirma teikia komercinės veiklos subjektams metodinę pagalbą, rekomendacijas, konsultacijas. ES valstybėse taikoma skirtinga baudų skyrimo praktika ir dydžiai, tačiau iš oficialių šaltinių surinkta statistika rodo, kad Lietuvoje baudos yra mažiausios ES (kai kuriais atvejais dešimtimis kartų). EK Teisingumo ir vartotojų reikalų direktorato generalinė direktorė T. Astola taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad baudos Lietuvoje vienos mažiausių ir teigė, kad jos turi didėti. Pažymėtina, kad ES šalyse skiriamos baudos gali siekti ir paprastai siekia šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų, o Lietuvoje maksimali bausmė šiandien tėra 8688 eurų bauda, kuri didelių įmonių ne tik kad neatgraso nuo įstatymų pažeidinėjimų, bet sudaro palankias sąlygas nesilaikyti įstatymuose nustatytų reikalavimų. Maksimalių baudų skyrimo galimybę apriboja dabartinis teisinis reguliavimas. Pagal galiojantį įstatymą, baudos skaičiuojamos nuo mažiausios ir didžiausios vidurkio; maksimalios baudos gali būti skiriamos tik esant sunkinančioms aplinkybėms. Įstatymo projektu nesiekiama sudaryti sąlygas visais atvejais skirti maksimalias baudas.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad baudos būtų atgrasios ir paveikios, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus ūkio subjekto pajamas. Pažymėtina, kad fizinių ir juridinių asmenų galimybės daryti pažeidimus ir iš to kylančios pasekmės
(žala) labai skiriasi. Būtent dėl šios priežasties skiriasi baudų dydžiai nustatyti fiziniams asmenims ANK ir juridiniams asmenims specialiuosiuose įstatymuose. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-16 nutarimas Nr. 27 „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-947 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3, 4, 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409
Nr. XIIIP-2580 <...>“. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2019-03-13 siūlyti pagrindiniam komitetui numatyti, kad baudos dydis būtų skaičiuojamas ne nuo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, o nuo pajamų tais metais, kuriais buvo atlikta nesąžininga komercinė veikla. Nepritarti Pažymėtina, kad komercinės veiklos subjektai ataskaitas už praėjusius finansinius metus Registrų Centrui turi pateikti tik iki gegužės 31 d.
Pavyzdžiui, bendrovė nesąžiningą komercinę veiklą vykdė 2018 m. rugpjūčio mėn., tyrimas atliekamas 6 mėn., skiriama sankcija 2019 m. sausio mėn., Registrų Centre (kadangi nėra pasibaigęs finansinių ataskaitų teikimo laikas) apie bendroves pajamas bus pateikiama informacija ne už 2018 m., bet tik už 2017 m. Jeigu būtų pritarta pasiūlymui, galėtų susidaryti situacijos, kai bendrovės pažeidė NKVVDĮ, ir priežiūros institucija per 6 mėn. išnagrinėjusi bylą, sankciją turėtų skirti nuo einamųjų metų pajamų, kurių bendrovė net negalėtų pateikti, vien dėl to, kad nebūtų praėję finansiniai metai. Pažymėtina, kad įvertinus kitų įstatymų baudų skyrimo tvarką, pastebėta, kad dažniausiai bauda skiriama atsižvelgiant į praėjusių metų bendrovės finansines pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tyrimai dėl galimo NKVVDĮ pažeidimo privalo būti išnagrinėti per 6 mėnesius, o dėl objektyvių priežasčių terminas gali būti pratęsiamas ne ilgiau nei 3 mėnesiams. Net ir darant prielaidą, kad tyrimo nagrinėjimo terminas būtų pratęstas, visgi tyrimo trukmė nebūtų ilgesnė nei vieneri metai. Todėl siekiant vienodos baudų skyrimo praktikos, bei atsižvelgiant į tai, kad tyrimas dėl galimai nesąžiningos komercinės veiklos netrunka ilgiau nei 1 metus, nepritartina siūlymui skirti baudą, atsižvelgiant į pajamas tais metais, kuriais buvo atlikta nesąžininga komercinė veikla. 2. Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2019-03-13 pritarti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2580 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3.
teisėtvarkos komitetas, 2019-03-22 Pritarti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2580 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2019-05-085 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Projekto svarstymas LR Seimo komitetuose užtruko, o įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti reikalinga laiko, siūlytina pavėlinti įstatymo įsigaliojimo datą – į rugsėjo 1 dieną. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 5 straipsnio 1 dalį:
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas
ir taikymas
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis
variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Raimonda Danė