Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. Daugiatipis kuponas – kuponas, kuris nėra vienatipis kuponas, t. y. su
juo susijusių prekių tiekimo arba paslaugų teikimo vieta ir (arba) už tas prekes ar paslaugas mokėtinas PVM kupono išleidimo metu nėra žinomi.“
2Papildyti 2 straipsnį 13¹ dalimi:
„13¹. Kuponas – priemonė, kuria nustatomas įpareigojimas
priimti ją kaip atlygį už prekių tiekimą arba paslaugų teikimą arba tokio atlygio dalį ir kurioje arba su kuria susijusiuose ir jos naudojimo sąlygas nustatančiuose dokumentuose nurodomos tiektinos prekės ar teiktinos paslaugos arba galimų jų tiekėjų ar teikėjų tapatybė.“
3Papildyti 2 straipsnį 39¹ dalimi:
„39¹. Vienatipis kuponas – kuponas, su kuriuo susijusių prekių tiekimo arba paslaugų teikimo vieta ir už tas prekes ar paslaugas mokėtinas PVM yra žinomi kupono išleidimo metu.“
Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu:
„9¹ straipsnis. Su kuponais susijusiems sandoriams taikomos taisyklės
atlieka apmokestinamasis asmuo savo vardu, laikomas su tuo kuponu susijusių prekių tiekimu arba paslaugų teikimu. Kai vienatipį kuponą perleidžia apmokestinamasis asmuo kito apmokestinamojo asmens vardu, toks perleidimas laikomas su tuo kuponu susijusių prekių tiekimu ar paslaugų teikimu, kurį atliko tas kitas apmokestinamasis asmuo. 2. Faktinis prekių perdavimas arba faktinis paslaugų suteikimas už vienatipį kuponą kaip atlygį arba atlygio dalį šiame Įstatyme nelaikomas atskiru sandoriu, išskyrus tuos atvejus, kai apmokestinamasis asmuo, faktiškai perdavęs prekes ar suteikęs paslaugas, nėra tas asmuo, kuris savo vardu išleido vienatipį kuponą.
Tokiais atvejais laikoma, kad tas faktinis prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas patiekė su tuo kuponu susijusias prekes arba suteikė su tuo kuponu susijusias paslaugas apmokestinamajam asmeniui, kuris savo vardu išleido vienatipį kuponą. 3. Daugiatipio kupono perleidimas nėra PVM objektas. Pagal šio Įstatymo 3 straipsnį PVM objektu yra faktinis prekių perdavimas arba faktinis paslaugų suteikimas už daugiatipį kuponą kaip atlygį arba atlygio dalį. 4. Kai daugiatipį kuponą perleidžia apmokestinamasis asmuo, išskyrus apmokestinamąjį asmenį, kurio sandoris yra laikomas PVM objektu pagal šio straipsnio 3 dalį, PVM objektu yra laikomos bet kokios nustatytos jo teikiamos su daugiatipio kupono perleidimu susijusios paslaugos, pavyzdžiui, platinimo arba reklamos paslaugos.“
1Papildyti 13 straipsnį 15¹ dalimi:
„15¹.
Neatsižvelgiant į šio straipsnio 15 dalies nuostatas, nelaikoma, kad šio straipsnio 15 dalyje nurodytos paslaugos suteiktos šalies teritorijoje, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) paslaugų teikėjas įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) tik vienoje kitoje valstybėje narėje ir jis neturi padalinių valstybėse narėse, o jei jis įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, jis turi padalinį tik vienoje kitoje valstybėje narėje;
2) paslaugų teikėjo šio straipsnio 15 dalyje nurodytų paslaugų asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitoje, nei šios dalies 1 punkte nurodytoje, valstybėje narėje, vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 eurų (paslaugoms, kurias teikiant netenkinamos šioje dalyje nurodytos sąlygos dėl paslaugų sumos, įskaitant paslaugas, kurias teikiant ši suma buvo viršyta, taikomos šio straipsnio 15 dalies nuostatos);
3) paslaugų teikėjas nėra pasirinkęs taikyti nuostatų, iš esmės tolygių šio straipsnio 15³dalies nuostatoms.“
2Papildyti 13 straipsnį 15² dalimi:
„15².
Neatsižvelgiant į šio straipsnio 15 dalies nuostatas, kai apmokestinamasis asmuo, įsikūręs tik Lietuvos Respublikoje (t. y. tik šalies teritorijoje yra jo buveinė (jeigu jis ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu jis fizinis asmuo), arba, jei jis įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, tik šalies teritorijoje jis turi padalinį, teikia šio straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitose valstybėse narėse, ir suteiktų paslaugų vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 eurų, laikoma, kad šios paslaugos suteiktos šalies teritorijoje (šios dalies nuostatos netaikomos paslaugoms, kurias teikiant netenkinamos šioje dalyje nurodytos sąlygos dėl paslaugų sumos, įskaitant paslaugas, kurias teikiant ši suma buvo viršyta).“
3Papildyti 13 straipsnį 15³ dalimi:
„15³. Šio straipsnio 15²dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis Lietuvos
Respublikoje įsikūręs ar šalies teritorijoje padalinį turintis paslaugų teikėjas turi teisę pasirinkti šio straipsnio 15 dalyje nurodytų paslaugų, teikiamų asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitose valstybėse narėse, suteikimo vieta laikyti ne Lietuvos Respublikos teritoriją. Šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo dienos, nuo kurios asmuo pasirinko nurodytų paslaugų vieta laikyti ne Lietuvos Respublikos teritoriją, visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Dėl šios pasirinkimo teisės paslaugų teikėjas su prašymu centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka privalo kreiptis į vietos mokesčių administratorių.“
Papildyti 15 straipsnį 23 dalimi: „23.
Už daugiatipį kuponą tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė yra atlygis, sumokėtas už kuponą, arba, jeigu informacijos apie tą atlygį nėra, piniginė vertė, nurodyta daugiatipiame kupone arba susijusiuose dokumentuose, išskyrus patį tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų PVM.“
Pripažinti netekusia galios 24 straipsnio 5 dalį. 5. PVM neapmokestinamos nepriklausomų grupių, kurių nariai yra asmenys, vykdantys PVM neapmokestinamą veiklą ar veiklą, kuri nėra ekonominė veikla, savo nariams teikiamos paslaugos, tiesiogiai būtinos tų narių PVM neapmokestinamai veiklai ar veiklai, kuri nėra ekonominė veikla, kai tokių grupių bendras išlaidas padengia grupės nariai, o už gautą paslaugą narys nemoka daugiau negu jam tenkanti bendrų išlaidų dalis. 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 26¹straipsniu Papildyti Įstatymą 26¹straipsniu:
„26¹ straipsnis. Nepriklausomų grupių veikla
PVM neapmokestinamos nepriklausomų grupių, kurių nariai yra asmenys, vykdantys Direktyvos 2006/112/EB IX antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytą veiklą, savo nariams teikiamos paslaugos, tiesiogiai būtinos tų narių šiame straipsnyje nurodytai veiklai, kai tokių grupių bendras išlaidas padengia grupės nariai, o už gautą paslaugą narys nemoka daugiau negu jam tenkanti bendrų išlaidų dalis.“
Pakeisti 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pirkimo ir (arba) importo PVM už pramogoms ir reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, jeigu jų kurių įsigijimo išlaidų išlaidos pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus nepriskiriamos prie reprezentacinių sąnaudų neleidžiama atimti iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas), taip pat 50 procentų pirkimo ir (arba) importo PVM už reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, kurių įsigijimo išlaidos pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus priskiriamos prie reprezentacinių sąnaudų;“. 8 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 64 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, kai šio straipsnio 1 dalyje
nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą sudaro keli egzemplioriai, į PVM atskaitą pirkimo PVM suma gali būti įtraukiama tik tada, kai PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą šio dokumento pirmąjį egzempliorių, o jeigu pirmasis egzempliorius PVM sąskaita faktūra, kuri yra rašytinė, yra prarastas,
Papildyti 78¹ straipsnį 5 dalimi: „5.
Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, šio Įstatymo reikalavimai dėl paslaugų teikimo įforminimo PVM sąskaita faktūra taikomi tais atvejais, kai šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas, kurioms taikomos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemos arba Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemos, teikia apmokestinamasis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje registruojasi šių schemų taikymo tikslais.“
Pakeisti 115¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) apmokestinamuoju asmeniu, įsikūrusiu už Europos Sąjungos
teritorijos ribų, laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris Europos Sąjungos teritorijoje neturi buveinės arba padalinio ir kuris nėra ir neturi būti įsiregistravęs kurioje nors valstybėje narėje PVM mokėtoju pagal atitinkamas valstybių narių teisės aktų nuostatas (išskyrus prievolę registruotis PVM mokėtoju pagal nuostatas, iš esmės tolygias šio skirsnio nuostatoms);“. 11 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
1Papildyti Įstatymo 2 priedą 19 punktu:
„19. 2016 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1065, kuria iš
dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl kuponų apmokestinimo tvarkos (OL 2016 L 177, p. 9).“
2Papildyti Įstatymo 2 priedą 20 punktu:
„20. 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (OL 2017 L 348, p. 7).“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus 8 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 2 ir 4 straipsniai taikomi tik nuo 2019 m. sausio 1 d. išleistiems kuponams. 3.
reprezentacijai skirtų prekių ir paslaugų, kurių įsigijimo išlaidų pagal pelno
(pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus neleidžiama atimti iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas), pirkimo (importo) PVM atskaitai nurodytuose teisės aktuose nustatytas 2 procentų pajamų kriterijus netaikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. 4. Centrinis mokesčių administratorius iki 2018 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2567ES (2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. Daugiatipis kuponas – kuponas, kuris nėra vienatipis kuponas, t. y. su
juo susijusių prekių tiekimo arba paslaugų teikimo vieta ir (arba) už tas prekes ar paslaugas mokėtinas PVM kupono išleidimo metu nėra žinomi.“
2Papildyti 2 straipsnį 13¹ dalimi:
„13¹. Kuponas – priemonė, kuria nustatomas įpareigojimas
priimti ją kaip atlygį už prekių tiekimą arba paslaugų teikimą arba tokio atlygio dalį ir kurioje arba su kuria susijusiuose ir jos naudojimo sąlygas nustatančiuose dokumentuose nurodomos tiektinos prekės ar teiktinos paslaugos arba galimų jų tiekėjų ar teikėjų tapatybė.“
3Papildyti 2 straipsnį 39¹ dalimi:
„39¹. Vienatipis kuponas – kuponas, su kuriuo susijusių prekių tiekimo arba paslaugų teikimo vieta ir už tas prekes ar paslaugas mokėtinas PVM yra žinomi kupono išleidimo metu.“
Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu:
„9¹ straipsnis. Su kuponais susijusiems sandoriams taikomos taisyklės
atlieka apmokestinamasis asmuo savo vardu, laikomas su tuo kuponu susijusių prekių tiekimu arba paslaugų teikimu. Kai vienatipį kuponą perleidžia apmokestinamasis asmuo kito apmokestinamojo asmens vardu, toks perleidimas laikomas su tuo kuponu susijusių prekių tiekimu ar paslaugų teikimu, kurį atliko tas kitas apmokestinamasis asmuo. 2. Faktinis prekių perdavimas arba faktinis paslaugų suteikimas už vienatipį kuponą kaip atlygį arba atlygio dalį šiame Įstatyme nelaikomas atskiru sandoriu, išskyrus atvejus, kai apmokestinamasis asmuo, faktiškai perdavęs prekes ar suteikęs paslaugas, nėra tas asmuo, kuris savo vardu išleido vienatipį kuponą.
Tokiais atvejais laikoma, kad tas faktinis prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas patiekė su tuo kuponu susijusias prekes arba suteikė su tuo kuponu susijusias paslaugas apmokestinamajam asmeniui, kuris savo vardu išleido vienatipį kuponą. 3. Daugiatipio kupono perleidimas nėra PVM objektas. Pagal šio Įstatymo 3 straipsnį PVM objektu yra faktinis prekių perdavimas arba faktinis paslaugų suteikimas už daugiatipį kuponą kaip atlygį arba atlygio dalį. 4. Kai daugiatipį kuponą perleidžia apmokestinamasis asmuo, išskyrus apmokestinamąjį asmenį, kurio sandoris yra laikomas PVM objektu pagal šio straipsnio 3 dalį, PVM objektu yra laikomos bet kokios nustatytos jo teikiamos su daugiatipio kupono perleidimu susijusios paslaugos, pavyzdžiui, platinimo arba reklamos paslaugos.“
1Papildyti 13 straipsnį 15¹ dalimi:
„15¹.
Neatsižvelgiant į šio straipsnio 15 dalies nuostatas, nelaikoma, kad šio straipsnio 15 dalyje nurodytos paslaugos suteiktos šalies teritorijoje, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) paslaugų teikėjas įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) tik vienoje kitoje valstybėje narėje ir jis neturi padalinių valstybėse narėse, o jeigu jis įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, jis turi padalinį tik vienoje kitoje valstybėje narėje;
2) paslaugų teikėjo šio straipsnio 15 dalyje nurodytų paslaugų asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitoje, negu šios dalies 1 punkte nurodytoje, valstybėje narėje, vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 eurų (paslaugoms, kurias teikiant netenkinamos šioje dalyje nurodytos sąlygos dėl paslaugų sumos, įskaitant paslaugas, kurias teikiant ši suma buvo viršyta, taikomos šio straipsnio 15 dalies nuostatos);
3) paslaugų teikėjas nėra pasirinkęs taikyti nuostatų, iš esmės tolygių šio straipsnio 15³dalies nuostatoms.“
2Papildyti 13 straipsnį 15² dalimi:
„15².
Neatsižvelgiant į šio straipsnio 15 dalies nuostatas, kai apmokestinamasis asmuo, įsikūręs tik Lietuvos Respublikoje (t. y. tik šalies teritorijoje yra jo buveinė (jeigu jis ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu jis fizinis asmuo), arba, jeigu jis įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, tik šalies teritorijoje jis turi padalinį, teikia šio straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitose valstybėse narėse, ir suteiktų paslaugų vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 eurų, laikoma, kad šios paslaugos suteiktos šalies teritorijoje (šios dalies nuostatos netaikomos paslaugoms, kurias teikiant netenkinamos šioje dalyje nurodytos sąlygos dėl paslaugų sumos, įskaitant paslaugas, kurias teikiant ši suma buvo viršyta).“
3Papildyti 13 straipsnį 15³ dalimi:
„15³. Šio straipsnio 15²dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis Lietuvos
Respublikoje įsikūręs ar šalies teritorijoje padalinį turintis paslaugų teikėjas turi teisę pasirinkti šio straipsnio 15 dalyje nurodytų paslaugų, teikiamų asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitose valstybėse narėse, suteikimo vieta laikyti ne Lietuvos Respublikos teritoriją. Šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo dienos, nuo kurios asmuo pasirinko nurodytų paslaugų vieta laikyti ne Lietuvos Respublikos teritoriją, visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Dėl šios pasirinkimo teisės paslaugų teikėjas su prašymu centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka privalo kreiptis į vietos mokesčių administratorių.“
Papildyti 15 straipsnį 23 dalimi: „23.
Už daugiatipį kuponą tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė yra atlygis, sumokėtas už kuponą, arba, jeigu informacijos apie tą atlygį nėra, piniginė vertė, nurodyta daugiatipiame kupone arba susijusiuose dokumentuose, išskyrus patį tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų PVM.“
Pripažinti netekusia galios 24 straipsnio 5 dalį. 5. PVM neapmokestinamos nepriklausomų grupių, kurių nariai yra asmenys, vykdantys PVM neapmokestinamą veiklą ar veiklą, kuri nėra ekonominė veikla, savo nariams teikiamos paslaugos, tiesiogiai būtinos tų narių PVM neapmokestinamai veiklai ar veiklai, kuri nėra ekonominė veikla, kai tokių grupių bendras išlaidas padengia grupės nariai, o už gautą paslaugą narys nemoka daugiau negu jam tenkanti bendrų išlaidų dalis. 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 26¹straipsniu Papildyti Įstatymą 26¹straipsniu:
„26¹ straipsnis. Nepriklausomų grupių veikla
PVM neapmokestinamos nepriklausomų grupių, kurių nariai yra asmenys, vykdantys Direktyvos 2006/112/EB IX antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytą veiklą, savo nariams teikiamos paslaugos, tiesiogiai būtinos tų narių šiame straipsnyje nurodytai veiklai, kai tokių grupių bendras išlaidas padengia grupės nariai, o už gautą paslaugą narys nemoka daugiau negu jam tenkanti bendrų išlaidų dalis.“
Pakeisti 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pirkimo ir (arba) importo PVM už pramogoms ir reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, jeigu jų kurių įsigijimo išlaidų išlaidos pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus nepriskiriamos prie reprezentacinių sąnaudų neleidžiama atimti iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas), taip pat 50 procentų pirkimo ir (arba) importo PVM už reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, kurių įsigijimo išlaidos pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus priskiriamos prie reprezentacinių sąnaudų;“. 8 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 64 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, kai šio straipsnio 1 dalyje
nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą sudaro keli egzemplioriai, į PVM atskaitą pirkimo PVM suma gali būti įtraukiama tik tada, kai PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą šio dokumento pirmąjį egzempliorių, o jeigu pirmasis egzempliorius PVM sąskaita faktūra, kuri yra rašytinė, yra prarastas,
Papildyti 78¹ straipsnį 5 dalimi: „5.
Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, šio Įstatymo reikalavimai dėl paslaugų teikimo įforminimo PVM sąskaita faktūra taikomi tais atvejais, kai šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas, kurioms taikomos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemos arba Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemos, teikia apmokestinamasis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje registruojasi šių schemų taikymo tikslais.“
Pakeisti 115¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) apmokestinamuoju asmeniu, įsikūrusiu už Europos Sąjungos
teritorijos ribų, laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris Europos Sąjungos teritorijoje neturi buveinės arba padalinio ir kuris nėra ir neturi būti įsiregistravęs kurioje nors valstybėje narėje PVM mokėtoju pagal atitinkamas valstybių narių teisės aktų nuostatas (išskyrus prievolę registruotis PVM mokėtoju pagal nuostatas, iš esmės tolygias šio skirsnio nuostatoms);“. 11 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
1Papildyti Įstatymo 2 priedą 19 punktu:
„19. 2016 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1065, kuria iš
dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl kuponų apmokestinimo tvarkos (OL 2016 L 177, p. 9).“
2Papildyti Įstatymo 2 priedą 20 punktu:
„20. 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (OL 2017 L 348, p. 7).“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus 8 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 2 ir 4 straipsniai taikomi tik nuo 2019 m. sausio 1 d. išleistiems kuponams. 3.
reprezentacijai skirtų prekių ir paslaugų, kurių įsigijimo išlaidų pagal pelno
(pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus neleidžiama atimti iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas), pirkimo (importo) PVM atskaitai nurodytuose teisės aktuose nustatytas 2 procentų pajamų kriterijus netaikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. 4. Centrinis mokesčių administratorius iki 2018 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 13, 15, 24, 62, 64, 78¹, 115¹ straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9¹ir 26¹straipsniais įstatymo projektas (toliau
Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl kuponų apmokestinimo tvarkos, kurią Europos Sąjungos valstybės narės turi įgyvendinti nuo 2019 m. sausio 1 d.;
Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 2390 151) Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėjo pavaduotoja Asta Zelo (tel. 2199 383) ir vyr. specialistė Rūta Pileckienė (tel. 2199 359). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – PVM įstatymas) sandoriams, kuriuos vykdant naudojami kuponai, taikomos bendros apmokestinimą PVM reglamentuojančios nuostatos.
Taip pat šiuo metu ūkio subjektai, teikiantys telekomunikacijų paslaugas, radijo ir televizijos transliavimo paslaugas ar elektroniniu būdu teikiamas paslaugas kitų valstybių narių neapmokestinamiesiems asmenims (tarp jų ir tie, kurie tokias paslaugas teikia retkarčiais), laikomi jas suteikusiais pirkėjo valstybėje narėje ir ten turi registruotis PVM mokėtojais tiesiogiai arba mokėti tų valstybių narių PVM naudodamiesi specialiomis schemomis, taikomomis telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninėms paslaugoms (tai vieno langelio principu grįstos sistemos, kai trečiųjų valstybių ir ES ūkio subjektai, teikiantys nurodytas paslaugas ES viduje, registruojasi vienoje ES valstybėje narėje, kuri surenka ir kitoms ES valstybėms narėms priklausantį PVM ir jį paskirsto). Be to, ūkio subjektai, teikiantys telekomunikacijų paslaugas, radijo ir televizijos transliavimo paslaugas ar elektroniniu būdu teikiamas paslaugas kitų valstybių narių neapmokestinamiesiems asmenims, šiuo metu turi laikytis kiekvienos valstybės, kurioje yra įsikūręs jų pirkėjas, PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių. Šiuo metu apmokestinamieji asmenys, kurie nėra įsikūrę ES, bet yra registruoti PVM mokėtojais kurioje nors valstybėje narėje (pavyzdžiui, dėl to, kad toje valstybėje narėje retkarčiais vykdo PVM apmokestinamus sandorius), negali naudotis specialiomis schemomis ir turi registruotis PVM mokėtojais kiekvienoje pirkėjo valstybėje narėje, kurioje jie teikia elektronines paslaugas.
Šiuo metu PVM įstatyme (24 straipsnio 5 dalis) nustatyta, kad PVM neapmokestinamos nepriklausomų grupių, kurių nariai yra asmenys, vykdantys PVM neapmokestinamą veiklą ar veiklą, kuri nėra ekonominė veikla, savo nariams teikiamos paslaugos, tiesiogiai būtinos tų narių PVM neapmokestinamai veiklai ar veiklai, kuri nėra ekonominė veikla, kai tokių grupių bendras išlaidas padengia grupės nariai, o už gautą paslaugą narys nemoka daugiau negu jam tenkanti bendrų išlaidų dalis. Pagal PVM įstatymą negali būti traukiamas į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už pramogoms ir reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, jeigu jų įsigijimo išlaidų pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus neleidžiama atimti iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas). PVM įstatyme (64 straipsnis) nustatyta, kad tais atvejais, kai PVM sąskaitą faktūrą sudaro keli egzemplioriai, į PVM atskaitą pirkimo PVM suma gali būti įtraukiama tik tada, kai PVM mokėtojas turi šio dokumento pirmąjį egzempliorių. 4.
rezultatų laukiama Atsižvelgiant į Tarybos direktyvą (ES) 2016/1065 dėl kuponų, kuriuos galima naudoti prekėms ar paslaugoms išpirkti, siūloma tokius kuponus apibrėžti ir nustatyti, kad tais atvejais, kai vienatipio kupono išleidimo metu galima aiškiai nustatyti, kokia apmokestinimo PVM tvarka taikytina su kuponu susijusiam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, jo perleidimas būtų laikomas pačių su vienatipiu kuponu susijusių prekių tiekimu arba paslaugų teikimu, o PVM apskaičiuojamas kiekvieno kupono perleidimo metu, skaičiuojant nuo už kuponą gauto atlygio. Vienatipio kupono apibrėžties neatitinkančius kuponus siūloma laikyti daugiatipiais. Pavyzdžiui, telekomunikacijų paslaugų įmonė išleidžia kuponus, už kuriuos galima įsigyti tik šios įmonės teikiamas telekomunikacijų paslaugas. Šiuos kuponus platina pati įmonė, jie platinami per įvairius prekybos centrus ir gali būti parduodami tiek fiziniams, tiek ūkio subjektams, įskaitant užsienio asmenis. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais telekomunikacijų paslaugos, kurios bus teikiamos už kuponus, gali būti laikomos suteiktomis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, tokie kuponai būtų laikomi daugiatipiais. Su daugiatipiais kuponais susijęs PVM būtų apskaičiuojamas tuo metu, kai faktiškai (fiziškai) perduodamos su kuponu susijusios prekės arba faktiškai suteikiamos su kuponu susijusios paslaugos. Tik pats fiziškas prekių perdavimas arba įvykęs paslaugų suteikimas būtų laikomas PVM objektu. Atsižvelgiant į tai, joks ankstesnis daugiatipių kuponų perleidimas nebūtų PVM objektas.
Siekiant užtikrinti, kad apskaičiuojama ir į biudžetą mokama su daugiatipiais kuponais susijusi PVM suma, kai šis mokestis už susijusių prekių tiekimą ar paslaugų teikimą apskaičiuojamas tik tuomet, kai faktiškai suteikiamos paslaugos ar perduodamos prekės, būtų tiksli, faktinis šių prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas PVM turėtų apskaičiuoti remdamasis atlygiu, sumokėtu už daugiatipį kuponą. Jeigu faktinis šių prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas neturėtų tokios informacijos, apmokestinamoji vertė būtų lygi piniginei vertei, nurodytai ant paties daugiatipio kupono arba susijusiuose dokumentuose, atėmus su patiektomis prekėmis ar suteiktomis paslaugomis susijusio PVM sumą. PVM objektu taip pat būtų bet kokios tarpininkavimo ar kitos susijusios, tiekiant daugiatipius kuponus, teikiamos paslaugos. Įstatymo projekte pateikiamas nebaigtinis tokių paslaugų sąrašas, pavyzdžiui, nurodomos kuponų platinimo arba reklamos paslaugos. Todėl tais atvejais, kai apmokestinamasis asmuo, parduodantis daugiatipius kuponus ne savo vardu, gaus bet kokį atskirą atlygį už kupono perleidimą, tas atlygis turėtų būti apmokestinamas pagal įprastą PVM tvarką. Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nebūtų taikomos nuolaidų kuponams, pašto ženklams ir įvairių rūšių bilietams (PVM įstatymo 2 ir 15 straipsnių pakeitimas, įstatymo papildymas 9¹ straipsniu).
Atsižvelgiant į Tarybos direktyvą (ES) 2017/2455, siekiant sumažinti ūkio subjektams, retkarčiais teikiantiems telekomunikacijų paslaugas, radijo ir televizijos transliavimo paslaugas ar elektroniniu būdu teikiamas paslaugas kitų valstybių narių neapmokestinamiesiems asmenims, tenkančią naštą, susijusią su PVM prievolių vykdymu kitose valstybėse narėse, siūloma nustatyti
asmenims teikimo vieta išliktų paslaugų teikėjo valstybė narė ir jiems nereiktų registruotis PVM mokėtojais pirkėjo valstybėje narėje arba mokėti PVM naudojantis specialiomis schemomis, nebent paslaugas teikiantys asmenys patys pasirinktų šių paslaugų suteikimo vieta laikyti pirkėjo valstybę. Taip pat siūloma numatyti, kad tokių paslaugų teikimui būtų taikomos registravimosi valstybėje narėje, t. y. paslaugų teikėjo valstybėje narėje (pavyzdžiui, Lietuvos, jei teikėjas yra iš Lietuvos), galiojančios sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės. Kartu siūloma, kad ir apmokestinamieji asmenys, kurie nėra įsikūrę ES, bet yra registruoti PVM mokėtojais kurioje nors valstybėje narėje, galėtų naudotis specialiomis schemomis (PVM įstatymo 13, 78¹, 115¹ straipsnių pakeitimas). 2017 m. rugsėjo 21 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas bylose C-605/15, C-326/15, C-616/15 nusprendė, kad 2006 m. lapkričio 28 d.
Tarybos direktyvos 2006/112/EB 132 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip, kad numatytas nepriklausomų grupių savo nariams teikiamų paslaugų neapmokestinamas PVM taikomas tik tokiu atveju, jeigu tokios grupės nariai vykdo su visuomenės interesais susijusią veiklą, t. y. veiklą, nurodytą Tarybos direktyvos 2006/112/EB IX antraštinės dalies 2 skyriuje, o nepriklausomų grupių, kurių nariai vykdo ekonominę veiklą draudimo ir finansinių paslaugų srityse, savo nariams teikiamoms paslaugoms PVM lengvata negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, siūloma atitinkamai patikslinti PVM įstatymo nuostatas (pripažįstant netekusia galios PVM įstatymo 24 straipsnio 5 dalį ir įstatymą papildant 26¹straipsniu). Pakeitus pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus (tokios Pelno mokesčio įstatymo pataisų nuostatos taikomos apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį) nustatyta, kad iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas) leidžiama atimti ne daugiau kaip 50 procentų reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų suma negali viršyti 2 procentų asmens - apmokestinamojo vieneto ar gyventojo (toliau – abu kartu – asmuo) pajamų per mokestinį laikotarpį (paprastai per kalendorinius metus). Atitinkamai tik pasibaigus kalendoriniams metams galima nustatyti, ar neviršijama 2 proc. riba ir kurią reprezentacinių sąnaudų dalį leidžiama atimti iš gautų pajamų. Tačiau PVM mokestinis laikotarpis visada yra trumpesnis nei kalendoriniai metai, todėl klausimas dėl sumos, kuri gali būti traukiama į PVM atskaitą, kai yra įsigyjamos su reprezentacija susijusios prekės ar paslaugos, visada yra sprendžiamas anksčiau nei metams pasibaigus, t. y. dar nežinant, ar bus viršyta 2 procentų suma nuo pajamų ar ne.
Tokiu būdu iki pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo teisės aktuose buvo nustatytas tik vienos rūšies sumos apribojimas, kurį įvykdžius buvo galima patirtas reprezentacines sąnaudas priskirti prie leidžiamų atskaitymų ir atitinkamai traukti jų pirkimo (importo) PVM į PVM atskaitą, – t. y. į leidžiamus atskaitymus buvo galima traukti ne daugiau kaip 75 proc. reprezentacinių sąnaudų. Tuo tarpu pakeitus pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus, pagal PVM įstatymą, kuriame traukimo į PVM atskaitą apribojimas yra tiesiogiai susietas su visais reprezentacinėms sąnaudoms taikomais apribojimais, nustatytais pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kyla sunkumų pasinaudoti PVM atskaita, kadangi metų eigoje nėra aišku, ar bus įvykdyta tokia pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose atsiradusi sąlyga – draudimas, kad reprezentacinės sąnaudos viršytų 2 proc. asmens pajamų. Todėl siekiant aiškumo ir vengiant nepagrįsto asmenų teisės į PVM atskaitą ribojimo, siūloma PVM įstatyme PVM atskaitos sumos apribojimą aiškiai susieti tik su pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytu sumos apribojimu, t. y. 50 procentų, bet išlaikyti draudimą atskaityti pirkimo PVM už tas įsigytas prekes ar paslaugas, kurių įsigijimo išlaidos pagal pelno
(pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus iš viso nepriskiriamos prie reprezentacinių sąnaudų.
Todėl siūloma nustatyti, kad PVM mokėtojas į PVM atskaitą negalėtų traukti už reprezentacijai skirtų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM, kurių įsigijimo išlaidos pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus nepriskiriamos prie reprezentacinių sąnaudų, taip pat 50 procentų pirkimo ir (arba) importo PVM už reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, kurių įsigijimo išlaidos pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus priskiriamos prie reprezentacinių sąnaudų (PVM įstatymo 62 straipsnio pakeitimas). Be to, siūlomos pereinamosios nuostatos, pagal kurias iki 2019 m. sausio 1 d. (t. y. 2018 metais) įsigytų (importuotų) pramogoms ir reprezentacijai skirtų prekių ir paslaugų, kurių įsigijimo išlaidų pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus neleidžiama atimti iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas), pirkimo (importo) PVM atskaitai nurodytuose teisės aktuose nustatytas 2 procentų pajamų kriterijus netaikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. Šiuo metu rašytinių PVM sąskaitų faktūrų egzemplioriai nesiskiria. Atsižvelgiant į tai, siūloma naikinti reikalavimą, kad PVM atskaita siekiantis pasinaudoti asmuo turėtų turėti pirmąjį sąskaitos faktūros egzempliorių (PVM įstatymo 64 straipsnio pakeitimas). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Nenumatoma. 7.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Bus aiškiau reglamentuotos kai kurios apmokestinimo PVM tvarkos nuostatos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Centrinis mokesčių administratorius turės parengti tvarkos, kaip Lietuvos Respublikoje įsikūręs telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninių paslaugų kitų valstybių narių neapmokestinamiesiems asmenims teikėjas turės kreiptis į vietos mokesčių administratorių, norėdamas tokių paslaugų vieta laikyti ne Lietuvos Respublikos teritoriją, aprašą, taip pat pakeisti registravimo specialios telekomunikacijų, transliavimo ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų apmokestinimo schemos naudotojais bei PVM taisykles.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Galimas nežymus neigiamas poveikis valstybės biudžeto pajamoms. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Pridėtinės vertės mokestis“, „Kuponas“, „Paslaugos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 4 dalyje esanti formuluotė „pavyzdžiui, platinimo arba reklamos paslaugos“ brauktina kaip perteklinė. 2. Siekiant suvienodinti keičiamame įstatyme bei projekte naudojamas sąvokas, siūlytina projekto
asmuo)“, o po formuluotės „nuolatinė gyvenamoji vieta“ įrašyti formuluotę
„(jeigu tai fizinis asmuo)“. Departamento direktorius Andrius
Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 2, 13, 15, 24, 62, 64, 78¹, 115¹ STRAIPSNIŲ, 2 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-11-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas
Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-01)2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
esanti formuluotė „pavyzdžiui, platinimo arba reklamos paslaugos“ brauktina kaip perteklinė. Nepritarti Šiomis nuostatomis perkeliamos 2016/1065 Direktyvos 1 straipsnio, kuriomis įterpiamas 30b straipsnis, atitinkamos nuostatos, kurios taip pat įvardija nebaigtinį tokių paslaugų sąrašą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-01)3
keičiamame įstatyme bei projekte naudojamas sąvokas, siūlytina projekto 3 straipsnyje po žodžio „buveinė“ įrašyti formuluotę „(jeigu tai ne fizinis asmuo)“, o po formuluotės „nuolatinė gyvenamoji vieta“ įrašyti formuluotę „(jeigu tai fizinis asmuo)“.
Nepritarti Šiose dalyse, kur dėstomos nuostatos, susijusios su kitų valstybių asmenimis, nėra daromas skirstymas priklausomai, nuo to, ar tai fizinis asmuo ar ne, nes tai priklauso nuo tų valstybių nacionalinio reglamentavimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6 Komiteto sprendimas: Pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2567ES (2) bei Komiteto išvadoms. ir par 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-2567ES(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė