920 Įstatymo projektas Miškų įstatymo Nr. I-671 4(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Kęstutis Bacvinka XIIIP-2539 2018-09-18 Registruotas

Lietuva · XIIIP-2539 · 2018-09-18 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2018-09-18
  2. Aiškinamasis raštas · 2018-09-18
  3. Teisės departamento išvada · 2018-09-18
  4. Teisės departamento išvada · 2018-09-18
  5. Komiteto išvada · 2018-09-18
  6. Komiteto išvada · 2018-09-18
  7. Komiteto išvada · 2018-09-18

Lyginamasis variantas

2018-09-18 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4¹

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas Lietuvos Respublikos ž paskirties žemės įsigijimo įstatymas

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 4¹ straipsnio pakeitimas

„8. Asmenys, šiame straipsnyje numatyta tvarka turintys pirmumo teisę pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikę rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę praranda, jeigu parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per trijų mėnesių laikotarpį nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pažymos išdavimo dienos. Jeigu dėl sklypo savininko vilkinimo ar kitokių jo atliekamų veiksmų trukdoma pirmumo teisę pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą turinčiam asmeniui įsigyti šį sklypą šioje dalyje numatytu laikotarpiu, suinteresuotas asmuo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą.“

2. papildyti 4¹

straipsnį 9 dalimi: „9. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos pažymos galioja vienus metus nuo jų išdavimo dienos, bet ne ilgiau negu iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos buvo išduotos šios pažymos, kai šie pasikeitimai gali turėti įtakos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės.“

2 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2019

m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, pareiškusiems norą pirkti miškų ūkio paskirties žemę po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Bacvinka

Aiškinamasis raštas

2018-09-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ŽEMĖS

ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-13145

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS (2)

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

paskirties žemės įsigijimo

parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4¹straipsnio pakeitimo įstatymų projektų tikslas yra numatyti konkretų terminą per kurį pirmumo teisę turintis asmuo turėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, o sklypo pardavėjas – per tą patį laikotarpį nevilkinti ar atlikti kitus veiksmus, trukdančius sklypą įsigyti. Ribotas įsigijimo ir pardavimo terminas numatytas, norint paskatinti greitesnį apsisprendimo procesą. Įstatymo projekte siūloma įstatymo 5 straipsnį papildyti 10 dalimi ir joje numatyti, kad pirmumo teisę turintys ir norintys įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ją turi įsigyti per trijų mėnesių laikotarpį. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT ), gavusi rašytinį sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Tačiau sklypą įsigyjantis asmuo, gavęs NŽT pažymą ir motyvuodamas tuo, kad neturi sukaupęs reikiamų lėšų gali per pažymoje numatytą terminą sklypo ir neįsigyti. Pasibaigus pažymos galiojimo laikui sklypo pirkėjas gali vėl nurodyti ketinimą pirmumo teise pirkti sklypą, tačiau jo ketinimai gali būti vėl nerealizuojami. Tokiu būdu, nukenčia sklypo pardavėjas, o NŽT yra apkraunama papildomu administravimu. Tokias pačias nuostatas siūloma numatyti ir Miškų įstatymo Nr. I-671 4¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekte. Projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Bacvinka 2.

Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dabartinės įstatymo nuostatos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme ir Miškų įstatyme numato, kad parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teisę jį įsigyti turi šiuose įstatymuose ir Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka numatyti asmenys. Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje numatoma, kad NŽT išduotos pažymos asmenims, kurie turi pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galioja metus laiko. 3. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymą siūloma papildyti 10 dalimi ir Miškų įstatymo Nr. I-671 4¹straipsnį – 8 dalimi kuriose numatoma, kad asmenys, šio straipsnio numatyta tvarka galintys pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šią teisę praranda jei žemės ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per trijų mėnesių laikotarpį. Žemės sklypo pirkimo ir pardavimo terminas numatomas, vadovaujantis gyventojų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistų patirtimi, kai laikantis galiojančių įstatymų nuostatų žemės sklypas neparduodamas pirmumo teisę turintiems asmenims arba žemės sklypas per numatytą laikotarpį yra nenuperkamas. Įpareigojant žemės sklypą įsigyti per konkretų laikotarpį, reglamentuojamos perkančių ir sklypą parduodančių asmenų teisės ir pareigos, sureguliuojama žemės sklypo pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyra. Miškų įstatymo 4¹straipsnio pakeitimo įstatymo 4¹ straipsnis papildomas 9 dalimi, kurioje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos išduota pažyma asmenims, turintiems pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, galioja vienų metų laikotarpį nuo išdavimo dienos. 4.

4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos

priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 5. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Projektas

įtakos kriminogeninei situacijai neturės

6. Kaip

įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, papildomai nereikės nieko inkorporuoti į teisinę sistemą. 8. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, papildomų įstatymų priimti nereikės. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 12.

12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir

išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „žemė“; „sklypas“; „pirmumo teisė“ Teikia Seimo narys Kęstutis Bacvinka

Teisės departamento išvada

2018-09-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4¹ STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-09-20 Nr. XIIIP-2539

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamo įstatymo projekto pavadinimas tikslintinas, nes jame yra

nurodyti dviejų įstatymų pavadinimai, todėl pavadinime žodžiai ,,Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas“ ir ,,Lietuvos Respublikos ž“ išbrauktini. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Miškų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 4¹straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,asmenys, šiame straipsnyje numatyta tvarka turintys pirmumo teisę pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikę rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę praranda, jeigu parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per trijų mėnesių laikotarpį nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pažymos išdavimo dienos“. Projekto nuostata diskutuotina:

Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent trijų mėnesių, o ne kitos trukmės laiko tarpą įgyvendinti pirmumo teisę pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Antra, pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 9 dalies nuostatas keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos išduodamos pažymos, tame tarpe ir pažyma, kad žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam asmeniui, galiotų vienerius metus. Nors pažyma, pagal kurią pirmumo teisę turintis asmuo galiotų vienerius metus, tačiau įsigyti tokį žemės sklypą pagal projekto nuostatas pirmenybės teisę turintis asmuo privalėtų per trumpesnį terminą, t. y. tris mėnesius. Praėjus trims mėnesiams jis netektų pirmenybės teisės pirkti parduodamą žemės sklypą.

Atsižvelgus į tai, lieka neaišku, kokiu tikslu bei kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūlomas nustatyti vienerių metų pažymų galiojimo terminas. 3. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje prieš žodžius „sklypo savininko“ reikėtų įrašyti žodį

„žemės“. 4. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4¹

straipsnio 9 dalyje vietoj žodžio „žemės“ įrašytinas žodis „miškų“. 5. Projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos, nes nėra aišku, kuriems subjektams būtų taikomas šioje dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, t. y., ar asmenims, turintiems pirmumo teisę pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemę, ar kitiems asmenims, pareiškusiems norą pirkti tokią miškų ūkio paskirties žemę. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 4¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą pirmumo teisę turintys asmenys pareiškia sutikimą pirkti arba priima sprendimą pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, bet ne ,,pareiškia norą“. Atsižvelgiant į tai, projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti su galiojančiame įstatyme vartojamomis sąvokomis. 6. Pagal galiojančiame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą atskirais atvejais pirmenybės teisę pirkti parduodamą privačią miškų ūkio paskirties žemę turi valstybė. Tokios žemės pirkimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi įstatymo pakeitimai būtų taikomi valstybei įgyvendinant pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią miškų ūkio paskirties žemę, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8

5) 239 6165, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-09-18 · oficialus registras ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-21 Nr. S-2018-6857 Lietuvos Respublikos Seimui

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4(1)

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2539 ATITIKTIES EUROPOS

SĄJUNGOS TEISEI

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2539, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2018-09-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4¹

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-2539)

2019 m. birželio 12 d. Nr. 102-P-32

Vilnius

Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, padėjėjos Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorė Milda Stankūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-21 I Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamo įstatymo projekto pavadinimas tikslintinas, nes jame yra nurodyti

dviejų įstatymų pavadinimai, todėl pavadinime žodžiai ,,Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas“ ir ,,Lietuvos Respublikos ž“

išbrauktini. Pritarti
2. Seimo
kanceliarijos
Teisės
departamentas
2018-09-21
1,
1
1,
2
2.

Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Miškų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 4¹straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,asmenys, šiame straipsnyje numatyta tvarka turintys pirmumo teisę pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikę rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę praranda, jeigu parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per trijų mėnesių laikotarpį nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pažymos išdavimo dienos“. Projekto nuostata diskutuotina:

Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent trijų mėnesių, o ne kitos trukmės laiko tarpą įgyvendinti pirmumo teisę pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Antra, pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 9 dalies nuostatas keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 5 ir

6 dalyse nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos išduodamos pažymos, tame

tarpe ir pažyma, kad žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam asmeniui, galiotų vienerius metus. Nors pažyma, pagal kurią pirmumo teisę turintis asmuo galiotų vienerius metus, tačiau įsigyti tokį žemės sklypą pagal projekto nuostatas pirmenybės teisę turintis asmuo privalėtų per trumpesnį terminą, t. y. tris mėnesius. Praėjus trims mėnesiams jis netektų pirmenybės teisės pirkti parduodamą žemės sklypą. Atsižvelgus į tai, lieka neaišku, kokiu tikslu bei kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūlomas nustatyti vienerių metų pažymų galiojimo terminas. Pritarti Autorių siūlomas 4¹ straipsnio 8 dalyje trijų mėnesių laikotarpis įgyvendinti pirmumo teisei pirkti miško sklypą prieštarauja kitai šio straipsnio naujoje 9 dalyje siūlomai nuostatai, kad Nacionalinės žemės tarnybos išduotos pažymos pirmumo teisei įgyvendinti galioja vienus metus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-09-211

1 3.

Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje prieš žodžius „sklypo savininko“ reikėtų įrašyti žodį „žemės“. Pritarti

4. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2018-09-211

2

4. Projekto 1 straipsnio

2 dalimi keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 9 dalyje vietoj žodžio

„žemės“ įrašytinas žodis „miškų“. Pritarti

5. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2018-09-212

2

nes nėra aišku, kuriems subjektams būtų taikomas šioje dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, t. y., ar asmenims, turintiems pirmumo teisę pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemę, ar kitiems asmenims, pareiškusiems norą pirkti tokią miškų ūkio paskirties žemę. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 4¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą pirmumo teisę turintys asmenys pareiškia sutikimą pirkti arba priima sprendimą pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, bet ne

,,pareiškia norą“. Atsižvelgiant į tai, projekte vartojamas sąvokas reikėtų

suvienodinti su galiojančiame įstatyme vartojamomis sąvokomis. Pritarti

6. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2018-09-211

*

6. Pagal galiojančiame įstatyme nustatytą teisinį

reguliavimą atskirais atvejais pirmenybės teisę pirkti parduodamą privačią miškų ūkio paskirties žemę turi valstybė. Tokios žemės pirkimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi įstatymo pakeitimai būtų taikomi valstybei įgyvendinant pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią miškų ūkio paskirties žemę, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritari Svarstomam projektui Vyriausybė pateikė Seimui išvadą (Žr. 5 lentelę). 7.

7. Europos

teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-09-25 * DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2539 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą

Nr. XIIIP-2539, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto

atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti

8. Teisės

ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2019-05-102 Atkreiptinas dėmesys į įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatytą įsigaliojimo datą – 2019 metų sausio 1 d., kuri jau yra praėjusi ir reikėtų nustatyti kitą datą. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų

asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. Nacionalinė žemės

tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018-10-171 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Projektas Nr. 2), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Projekto Nr.

Projekto Nr. 1 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnį, jį papildant 10 dalimi, kurioje siūloma reglamentuoti, kad ,,Asmenys, šiame straipsnyje numatyta tvarka turintys pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikę rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę praranda, jeigu parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per trijų mėnesių laikotarpį nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pažymos išdavimo dienos. Jeigu dėl sklypo savininko vilkinimo ar kitokių jo atliekamų veiksmų trukdoma pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčiam asmeniui įsigyti šį sklypą šioje dalyje numatytu laikotarpiu, suinteresuotas asmuo šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą.“ Projektu Nr. 2 siūloma analogiškomis nuostatomis papildyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnį. Atkreipiame dėmesį, kad pagal minėtų projektų aiškinamąjį raštą nėra aišku, kokių tikslų (teigiamų rezultatų) siekiama aptarta teisėkūros iniciatyva. Taip pat neaišku, kaip siūlomas reglamentavimas turės būti įgyvendinamas. Manome, kad nustačius terminą, per kurį prarandama pirmumo teisė pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba miškų ūkio paskirties žemės sklypą pagal išduotą pažymą, privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar privataus miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) patirtų papildomą administracinę naštą ir turėtų papildomų išlaidų, siekdamas parduoti žemės sklypą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme ar Miškų įstatyme nustatyta tvarka.

Kadangi aptartais atvejais žemės sklypo savininkas turės pakartotinai įgyvendinti imperatyvias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio ar Miškų įstatymo 4¹ straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pirmumo teisės įgyvendinimą, t. y. praėjus trijų mėnesių terminui pardavėjas iš naujo turės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims arba dėl pažymos dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims išdavimo. Neatsižvelgiant į aplinkybę, kad minėtos pažymos galioja vienerius metus nuo jų išdavimo dienos, turės būti iš naujo nustatomi asmenys, turintys pirmumo teisę įsigyti privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Taip pat pažymime, kad ne visais atvejais siūlomas nustatyti trijų mėnesių terminas praleidžiamas dėl pirkėjo vengimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Minėtas terminas gali būti praleistas ir privataus žemės sklypo pardavėjo iniciatyva arba žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas abiejų šalių susitarimu gali būti nukeliamas vėlesniam laikui, t. y. praėjus trijų mėnesių terminui po pažymos išdavimo. Todėl manome, kad įtvirtinus minėtą terminą bus pažeista privataus žemės sklypo pardavėjo ir pirkėjo teisė susitarti dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino.

Taip pat neaišku, kaip turės būti nustatoma, kad privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ar privataus miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis per trijų mėnesių terminą nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės, arba, kas bus atsakingas už minėtos aplinkybės nustatymą. Iš projektais siūlomo įtvirtinti reglamentavimo neaišku, ar Nacionalinei žemės tarnybai atliekant funkcijas, susijusias su pirmumo teisės pirkti privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą įgyvendinimu, ir pakartotinai nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą, bei išduodant pažymas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims arba pažymas dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims turės būti eliminuojamas privataus žemės sklypo pirkėjas, kuris, turėdamas pirmumo teisę, neįsigijo žemės sklypo per trijų mėnesių laikotarpį nuo pažymos išdavimo dienos, kadangi tokio eliminavimo iš pirmumo teisę turinčių asmenų siūlomos nuostatos nenumato. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad Projektas Nr. 1 ir Projektas Nr. 2 neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose įtvirtintų imperatyvių teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir aiškumo principų, kuriais turi būti vadovaujamasi teisėkūroje, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria Projektu Nr. 1 ir Projektu Nr.

1 ir Projektu Nr. 2

siūlomam nustatyti pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę įgyvendinimo teisinių santykių reglamentavimui. Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos

teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė 2019-02-011 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4¹ straipsniO pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIIP-2539

2019 m. sausio 30 d. Nr. 86

Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. SV‑S-963

„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2539 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projektu siūlomi nustatyti pirmumo teisės įgyvendinimo terminai

nesuderinti su pirmumo teisės reguliavimu kituose teisės aktuose, o tai prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintam teisėkūros sistemiškumo principui. Įstatymo projektu siūlomas trijų mėnesių laikotarpis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą būtų taikomas visiems asmenims, Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje numatyta tvarka turintiems pirmumo teisę. Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir tokiomis pat sąlygomis pirmiausia turi žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau CK 4.79 straipsnyje nenumatyta, per kiek laiko bendraturtis, sutikęs pasinaudoti pirmenybės teise, turi įsigyti bendrąja nuosavybės teise valdomo daikto dalį. Pritarti 2.

Pritarti

2. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

2019-02-011

2. Siūlomas reguliavimas nepagrįstai apsunkintų

miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko teisę disponuoti savo turtu. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad asmuo, turintis pirmumo teisę pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikęs rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę prarastų, jeigu parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo neįsigytų per trijų mėnesių laikotarpį. Siūlomos Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 8 dalies nuostatos dėl 3 mėnesių termino įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą apribotų CK 6.165 straipsnyje numatytą galimybę asmenims sudaryti preliminarią sutartį, kuria įsipareigojama ateityje sudaryti kitą (pagrindinę) sutartį. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys nesusitaria dėl pagrindinės sutarties termino sudarymo, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus po preliminariosios sutarties sudarymo. Pritarti Būtų apribotas teisėtas disponavimas privačia nuosavybe (Konstitucijos 23 str.), apie tai paminėta Vyriausybės nutarime dėl kartu svarstomo įstatymo projekto XIIIP-2464(2). 3. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

2019-02-011

3. Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas būtų

netikslingas, nes pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalį pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas, todėl žemės sklypo pardavėjo noras sandorį įvykdyti greičiau nei per metus ar per šiuo Įstatymo projektu siūlomus įtvirtinti tris mėnesius gali būti įgyvendintas tokį pageidavimą išreiškus pateikus pranešimą apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir sandorio sudarymo terminą nurodant kaip vieną iš pardavimo sąlygų. Atsižvelgus į tai, kai kada Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas apribotų šią teisę ir prailgintų sandorio sudarymo laiką, įpareigodamas pardavėją išlaukti tris mėnesius. Pritarti Apsunkintų teisėtą disponavimą nuosavybe. 6.

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą XIIIP-2539 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą ir kitų subjektų pateiktas išvadas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 11 (bendru sutarimu). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė

Komiteto išvada

2018-09-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4¹

STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-2539

2019-10-16

Nr. 107-P-28

Vilnius

Gedvilienė, Simonas Gentvilas, Petras Nevulis, Andrius Mazuronis, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė. Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus Kupstaitis, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Algis Bagdonas. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau

  • pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

nes jame yra nurodyti dviejų įstatymų pavadinimai, todėl pavadinime žodžiai

,,Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas“ ir

,,Lietuvos Respublikos ž“ išbrauktini. Pritarti

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21)11 2.

Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Miškų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 4¹ straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,asmenys, šiame straipsnyje numatyta tvarka turintys pirmumo teisę pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikę rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę praranda, jeigu parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per trijų mėnesių laikotarpį nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pažymos išdavimo dienos“. Projekto nuostata diskutuotina:

Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent trijų mėnesių, o ne kitos trukmės laiko tarpą įgyvendinti pirmumo teisę pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Antra, pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 9 dalies nuostatas keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos išduodamos pažymos, tame tarpe ir pažyma, kad žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam asmeniui, galiotų vienerius metus. Nors pažyma, pagal kurią pirmumo teisę turintis asmuo galiotų vienerius metus, tačiau įsigyti tokį žemės sklypą pagal projekto nuostatas pirmenybės teisę turintis asmuo privalėtų per trumpesnį terminą, t. y. tris mėnesius. Praėjus trims mėnesiams jis netektų pirmenybės teisės pirkti parduodamą žemės sklypą. Atsižvelgus į tai, lieka neaišku, kokiu tikslu bei kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūlomas nustatyti vienerių metų pažymų galiojimo terminas. Pritarti

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21)11

projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje prieš žodžius „sklypo savininko“ reikėtų įrašyti žodį „žemės“. Pritarti

4. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21)12 4.

Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4¹

straipsnio 9 dalyje vietoj žodžio „žemės“ įrašytinas žodis „miškų“. Pritarti

5. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21)22

nes nėra aišku, kuriems subjektams būtų taikomas šioje dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, t. y., ar asmenims, turintiems pirmumo teisę pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemę, ar kitiems asmenims, pareiškusiems norą pirkti tokią miškų ūkio paskirties žemę. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 4¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą pirmumo teisę turintys asmenys pareiškia sutikimą pirkti arba priima sprendimą pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, bet ne

,,pareiškia norą“. Atsižvelgiant į tai, projekte vartojamas sąvokas reikėtų

suvienodinti su galiojančiame įstatyme vartojamomis sąvokomis. Pritarti

6. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21)

6. Pagal galiojančiame įstatyme nustatytą teisinį

reguliavimą atskirais atvejais pirmenybės teisę pirkti parduodamą privačią miškų ūkio paskirties žemę turi valstybė. Tokios žemės pirkimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi įstatymo pakeitimai būtų taikomi valstybei įgyvendinant pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią miškų ūkio paskirties žemę, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada gauta 2019-01-30. 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2018-06-19) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2539, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti

politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (2018-10-17)1 Atkreipiame dėmesį, kad pagal minėtų projektų aiškinamąjį raštą nėra aišku, kokių tikslų (teigiamų rezultatų) siekiama aptarta teisėkūros iniciatyva. Taip pat neaišku, kaip siūlomas reglamentavimas turės būti įgyvendinamas. Manome, kad nustačius terminą, per kurį prarandama pirmumo teisė pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba miškų ūkio paskirties žemės sklypą pagal išduotą pažymą, privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar privataus miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) patirtų papildomą administracinę naštą ir turėtų papildomų išlaidų, siekdamas parduoti žemės sklypą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme ar Miškų įstatyme nustatyta tvarka. Kadangi aptartais atvejais žemės sklypo savininkas turės pakartotinai įgyvendinti imperatyvias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio ar Miškų įstatymo 4¹ straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pirmumo teisės įgyvendinimą, t. y. praėjus trijų mėnesių terminui pardavėjas iš naujo turės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims arba dėl pažymos dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims išdavimo. Neatsižvelgiant į aplinkybę, kad minėtos pažymos galioja vienerius metus nuo jų išdavimo dienos, turės būti iš naujo nustatomi asmenys, turintys pirmumo teisę įsigyti privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Taip pat pažymime, kad ne visais atvejais siūlomas nustatyti trijų mėnesių terminas praleidžiamas dėl pirkėjo vengimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

Minėtas terminas gali būti praleistas ir privataus žemės sklypo pardavėjo iniciatyva arba žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas abiejų šalių susitarimu gali būti nukeliamas vėlesniam laikui, t. y. praėjus trijų mėnesių terminui po pažymos išdavimo. Todėl manome, kad įtvirtinus minėtą terminą bus pažeista privataus žemės sklypo pardavėjo ir pirkėjo teisė susitarti dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino. Taip pat neaišku, kaip turės būti nustatoma, kad privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ar privataus miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis per trijų mėnesių terminą nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės, arba, kas bus atsakingas už minėtos aplinkybės nustatymą. Iš projektais siūlomo įtvirtinti reglamentavimo neaišku, ar Nacionalinei žemės tarnybai atliekant funkcijas, susijusias su pirmumo teisės pirkti privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą įgyvendinimu, ir pakartotinai nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą, bei išduodant pažymas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims arba pažymas dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims turės būti eliminuojamas privataus žemės sklypo pirkėjas, kuris, turėdamas pirmumo teisę, neįsigijo žemės sklypo per trijų mėnesių laikotarpį nuo pažymos išdavimo dienos, kadangi tokio eliminavimo iš pirmumo teisę turinčių asmenų siūlomos nuostatos nenumato. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad Projektas Nr. 1 ir Projektas Nr.

1 ir Projektas Nr. 2 neatitinka Lietuvos

Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose įtvirtintų imperatyvių teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir aiškumo principų, kuriais turi būti vadovaujamasi teisėkūroje, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria Projektu Nr. 1 ir Projektu Nr. 2 siūlomam nustatyti pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę įgyvendinimo teisinių santykių reglamentavimui. Pritarti

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2019-01-30 Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2539 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projektu siūlomi nustatyti

pirmumo teisės įgyvendinimo terminai nesuderinti su pirmumo teisės reguliavimu kituose teisės aktuose, o tai prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintam teisėkūros sistemiškumo principui. Įstatymo projektu siūlomas trijų mėnesių laikotarpis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą būtų taikomas visiems asmenims, Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje numatyta tvarka turintiems pirmumo teisę. Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir tokiomis pat sąlygomis pirmiausia turi žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau

  • CK) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau CK 4.79 straipsnyje nenumatyta, per kiek laiko bendraturtis, sutikęs pasinaudoti pirmenybės teise, turi įsigyti bendrąja nuosavybės teise valdomo daikto dalį. 2.

2. Siūlomas reguliavimas nepagrįstai

apsunkintų miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko teisę disponuoti savo turtu. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad asmuo, turintis pirmumo teisę pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikęs rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę prarastų, jeigu parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo neįsigytų per trijų mėnesių laikotarpį. Siūlomos Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 8 dalies nuostatos dėl 3 mėnesių termino įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą apribotų CK 6.165 straipsnyje numatytą galimybę asmenims sudaryti preliminarią sutartį, kuria įsipareigojama ateityje sudaryti kitą (pagrindinę) sutartį. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys nesusitaria dėl pagrindinės sutarties termino sudarymo, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus po preliminariosios sutarties sudarymo. 3. Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas būtų netikslingas, nes pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalį pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas, todėl žemės sklypo pardavėjo noras sandorį įvykdyti greičiau nei per metus ar per šiuo Įstatymo projektu siūlomus įtvirtinti tris mėnesius gali būti įgyvendintas tokį pageidavimą išreiškus pateikus pranešimą apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir sandorio sudarymo terminą nurodant kaip vieną iš pardavimo sąlygų. Atsižvelgus į tai, kai kada Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas apribotų šią teisę ir prailgintų sandorio sudarymo laiką, įpareigodamas pardavėją išlaukti tris mėnesius. Pritarti

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2019-02-20 siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui atmesti Miškų įstatymo Nr.

I-671 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2539, atsižvelgiant į Vyriausybės ir

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM nuomones. Pritarti

2. Teisės

ir teisėtvarkos komitetas 2019-06-12 siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą

XIIIP-2539 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą ir kitų

subjektų pateiktas išvadas. Pritarti

7. Komiteto sprendimas: atmesti Miškų

įstatymo Nr. I-671 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2539 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės ir Nacionalinės žemės tarnybos išvadas. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė

Komiteto išvada

2018-09-18 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO

NR. I-671 4¹ STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2539

2019-02-20

Nr. 110-P-3

Vilnius

Komiteto pirmininko pavaduotojas - Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Remigijus Žemaitaitis; Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Venantas Griciūnas – žemės ūkio viceministras, Aušra Kalantaitė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja, Laimonas Čiakas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, Aušra Račkauskaitė - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisinio vertinimo skyriaus vedėja, Gintas Kerbelis - Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, Nerijus Kupstaitis - Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas, Algis Baravykas – Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

nes jame yra nurodyti dviejų įstatymų pavadinimai, todėl pavadinime žodžiai ,,Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas“ ir ,,Lietuvos Respublikos ž“ išbrauktini. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21) 1(41) 1(8) 2.

Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Miškų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 41 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,asmenys, šiame straipsnyje numatyta tvarka turintys pirmumo teisę pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikę rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę praranda, jeigu parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per trijų mėnesių laikotarpį nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pažymos išdavimo dienos“. Projekto nuostata diskutuotina:

Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent trijų mėnesių, o ne kitos trukmės laiko tarpą įgyvendinti pirmumo teisę pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Antra, pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 41 straipsnio 9 dalies nuostatas keičiamo įstatymo 41 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos išduodamos pažymos, tame tarpe ir pažyma, kad žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam asmeniui, galiotų vienerius metus. Nors pažyma, pagal kurią pirmumo teisę turintis asmuo galiotų vienerius metus, tačiau įsigyti tokį žemės sklypą pagal projekto nuostatas pirmenybės teisę turintis asmuo privalėtų per trumpesnį terminą, t. y. tris mėnesius. Praėjus trims mėnesiams jis netektų pirmenybės teisės pirkti parduodamą žemės sklypą. Atsižvelgus į tai, lieka neaišku, kokiu tikslu bei kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūlomas nustatyti vienerių metų pažymų galiojimo terminas. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21) 1(41) 1(8)

projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje prieš žodžius „sklypo savininko“ reikėtų įrašyti žodį „žemės“. Pritarti. 4.

4. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21) 1(41) 2(9)

4. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 41

straipsnio 9 dalyje vietoj žodžio „žemės“ įrašytinas žodis „miškų“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21)22

nes nėra aišku, kuriems subjektams būtų taikomas šioje dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, t. y., ar asmenims, turintiems pirmumo teisę pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemę, ar kitiems asmenims, pareiškusiems norą pirkti tokią miškų ūkio paskirties žemę. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 41 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą pirmumo teisę turintys asmenys pareiškia sutikimą pirkti arba priima sprendimą pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, bet ne ,,pareiškia norą“. Atsižvelgiant į tai, projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti su galiojančiame įstatyme vartojamomis sąvokomis. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21)

*

6. Pagal galiojančiame įstatyme nustatytą teisinį

reguliavimą atskirais atvejais pirmenybės teisę pirkti parduodamą privačią miškų ūkio paskirties žemę turi valstybė. Tokios žemės pirkimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi įstatymo pakeitimai būtų taikomi valstybei įgyvendinant pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią miškų ūkio paskirties žemę, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta 2019-01-30. 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2018-06-19) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2539, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3.

politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (2018-10-17 raštas Nr. g-2018-9703)1 Nepritaria siūlomam nustatyti pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę įgyvendinimo teisinių santykių reglamentavimui. Projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose įtvirtintų imperatyvių teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir aiškumo principų, kuriais turi būti vadovaujamasi teisėkūroje, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. LR Vyriausybė (2019-01-30)1 Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2539 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projektu siūlomi nustatyti

pirmumo teisės įgyvendinimo terminai nesuderinti su pirmumo teisės reguliavimu kituose teisės aktuose, o tai prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintam teisėkūros sistemiškumo principui. Įstatymo projektu siūlomas trijų mėnesių laikotarpis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą būtų taikomas visiems asmenims, Miškų įstatymo 41 straipsnyje numatyta tvarka turintiems pirmumo teisę.

Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir tokiomis pat sąlygomis pirmiausia turi žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau

  • CK) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau CK 4.79 straipsnyje nenumatyta, per kiek laiko bendraturtis, sutikęs pasinaudoti pirmenybės teise, turi įsigyti bendrąja nuosavybės teise valdomo daikto dalį. 2. Siūlomas reguliavimas nepagrįstai apsunkintų miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko teisę disponuoti savo turtu. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad asmuo, turintis pirmumo teisę pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir

Nacionalinei žemės tarnybai pateikęs rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę prarastų, jeigu parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo neįsigytų per trijų mėnesių laikotarpį. Siūlomos Miškų įstatymo 41 straipsnio

8 dalies nuostatos dėl 3 mėnesių termino įsigyti miškų ūkio paskirties žemės

sklypą apribotų CK 6.165 straipsnyje numatytą galimybę asmenims sudaryti preliminarią sutartį, kuria įsipareigojama ateityje sudaryti kitą (pagrindinę) sutartį. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys nesusitaria dėl pagrindinės sutarties termino sudarymo, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus po preliminariosios sutarties sudarymo. 3.

3. Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas

būtų netikslingas, nes pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalį pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas, todėl žemės sklypo pardavėjo noras sandorį įvykdyti greičiau nei per metus ar per šiuo Įstatymo projektu siūlomus įtvirtinti tris mėnesius gali būti įgyvendintas tokį pageidavimą išreiškus pateikus pranešimą apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir sandorio sudarymo terminą nurodant kaip vieną iš pardavimo sąlygų. Atsižvelgus į tai, kai kada Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas apribotų šią teisę ir prailgintų sandorio sudarymo laiką, įpareigodamas pardavėją išlaukti tris mėnesius. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam Aplinkos

apsaugos komitetui atmesti Miškų įstatymo Nr. I-671 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2539, atsižvelgiant į Vyriausybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM nuomones. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš

  • 0, susilaikė – 0 (bendru sutarimu). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Andriejus

Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė