Projekto lyginamasis variantas
papildymas
5 straipsnį nauju 3 punktu: „3) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės ar nuo bausmės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai;“. 2. Buvusius 5 straipsnio 3, 4 ir 5 punktus atitinkamai laikyti 4, 5 ir 6 punktais. 2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, kuriais užtikrinamas antstolio ekonominis nepriklausomumas, skatinamas efektyvus išieškojimas ir atsižvelgiama į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, pobūdį ir vertę, vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių, antstolio profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, sąnaudas. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui turi užtikrinti pagrįstą investicijų grąžą, nustatomas įvertinant poreikį galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių ir negali viršyti 15 procentų išieškotinos sumos dydžio.“
2Pakeisti 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Antstolis privalo Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai jų nustatyta tvarka teikti gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitas, kurias ši paskelbia viešai.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2.
įstatymo įsigaliojimo patvirtina vykdymo išlaidų dydžio, jo apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas
15, 18, 21, 27, 29 ir
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Antstolis, vykdydamas šiame Įstatyme numatytą veiklą, negali eiti
kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose,. Be to, antstolis negali būti renkamas (skiriamas) įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, valdymo organų nariu. Atlikdamas šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, antstolis negali naudotis įmonės, kurios savininkas ar dalininkas yra jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) ar artimasis giminaitis, paslaugomis.“
Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„5) apskundžiamas Antstolių garbės teismo sprendimas dėl drausminės
nuobaudos – atleidimo iš antstolių – paskyrimo arba Antstolių atestavimo komisijos išvada antstolio neatestuoti.“
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo antstolis nuteistas už
nusikalstamą veiką arba pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;“. 4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo paskyrimo dienos. Antstolių
garbės teismo sprendimo apskundimas nesustabdo paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo, išskyrus Antstolių garbės teismo sprendimo dėl drausminės nuobaudos
Apskundus Antstolių garbės teismo sprendimą, kuriuo antstoliui skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš antstolių, drausminė nuobauda įsigalioja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Antstolių garbės teismas Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo.“
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) teisės atlikti funkcijas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, gauti vykdyti vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atėmimas iki šešių mėnesių;“. 6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Veiklai vykdyti vienas ar keli toje pačioje veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą. Antstolio (antstolių) kontora yra antstolio (antstolių) darbo vieta. Antstolio (antstolių) kontora įkuriama antstolio (antstolių) veiklos teritorijoje. Jei kontorą kuria keletas antstolių, ji turi būti įkuriama vieno iš antstolių veiklos teritorijoje; kitų antstolių veiklos teritorijos turi būti šalia veiklos teritorijos, kurioje antstolių kontora yra kuriama.“
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį
turtą;“. 2. Pripažinti netekusiomis galios 21 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis. 4. Vykdymo išlaidas sudaro:
Jas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos ir papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje;
2) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. 5. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, kuriais užtikrinamas antstolio ekonominis nepriklausomumas, skatinamas efektyvus išieškojimas ir atsižvelgiama į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, pobūdį ir vertę, vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių, antstolio profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, sąnaudas. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui turi užtikrinti pagrįstą investicijų grąžą, galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus. 6. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija.“
1Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos, išskyrus prašymus
ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ar Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija paprastai nenagrinėja asmenų prašymų ir skundų, kurie nebuvo nagrinėti Lietuvos antstolių rūmuose. Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus per trisdešimt dienų nuo gavimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.“
Papildyti 29 straipsnio 1 dalį 3 punktu:
„3) kai antstolio padėjėjas neatestuojamas.“
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Antstolių padėjėjų mokymas, ir
kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas
dalyvauti mokymuose. Antstolių padėjėjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai. 2. Antstolių padėjėjų mokymo programas ir kvalifikacijos kėlimo programą nuostatus tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. 3. Siekiant patikrinti antstolio padėjėjo kvalifikaciją ir profesines žinias, kas penkerius metus antstolių padėjėjai atestuojami. Antstolių padėjėjus atestuoja Antstolių padėjėjų atestavimo komisija. Šią komisiją sudaro, komisijos nuostatus ir antstolių padėjėjų atestavimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. 4. Antstolių padėjėjų atestavimo komisija priima vieną iš šių sprendimų:
1) antstolio padėjėją atestuoti;
2) antstolio padėjėją atestuoti su sąlyga, kad jis per nustatytą terminą pašalins komisijos nurodytus veiklos trūkumus;
3) antstolio padėjėjo neatestuoti.“
1Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos antstolių
įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos antstoliams, antstolio (antstolių) kontorą įkuriantiems po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Antstoliai, iki šio įstatymo įsigaliojimo įkūrę antstolių kontorą ne savo veiklos teritorijoje, iki 2023 m. liepos 1 d. turi įkurti šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytoje Antstolių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančią antstolio (antstolių) kontorą arba savo veiklos teritorijoje įkurti antstolių kontoros skyrių. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Antstoliai laikomi laisvosios profesijos atstovais, vykdančiais valstybės pavestas funkcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad antstoliai vykdo viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas versdamiesi privačia veikla (už atlygį), o šių funkcijų vykdymą perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Nors laisvosioms profesijoms paprastai būdingas savireguliacijos mechanizmas, ypač aktualus kalbant apie paslaugų kokybės užtikrinimą ir kontrolę, ši savireguliacija turi ir tam tikrų pavojų. Tą 2007 m. pranešime aiškiai įvardijo EBPO: buvo pabrėžta, kad teisinių profesijų atstovų asociacijos yra mažos, tikslingai veikiančios įtakingos spaudimo grupės, ir tai joms padeda pasiekti naudos sau visuomenės naudos sąskaita. EBPO taip pat pažymi, kad tais atvejais, kai profesinė asociacija turi teisę priimti sprendimus dėl profesijos veiklos reguliavimo, didinama nauda profesijos atstovams ir neįvertinant pasekmių vartotojams. Šiame kontekste pabrėžtina, kad paslaugų gavėjai (ypač skolininkai) negali savanoriškai atsisakyti šių paslaugų gavimo ar mokėjimo už jas. Todėl valstybės pareiga yra kontroliuoti, kad antstolių paslaugomis priverstinai besinaudojantys žmonės nebūtų priversti mokėti nepagrįstai dideles vykdymo išlaidas.
Antstolių veiklos ir pajamų gavimo specifika lemia tai, kad šios veiklos darbo apmokėjimo sistemą sudėtinga nuosekliai palyginti tiek su užsienio valstybėse nustatytomis antstolių darbo apmokėjimo taisyklėmis (kadangi skiriasi antstoliams pavestų funkcijų apimtis, veiklos ribojimai (pvz., geografiniai), kiti reguliavimo ypatumai), tiek su kitų laisvųjų profesijų atlyginimo už teikiamas paslaugas nustatymu. Skirtingai nei notarų, architektų, bankroto administratorių ir pan. laisvųjų profesijų atstovų atveju, antstolių atlygis priklauso ne tik nuo nustatyto dydžio, bet ir nuo skolininko galimybių susimokėti skolą – neoficialiais duomenimis įvykdoma apie pusė skolų išieškojimo. Lietuvoje vykdymo išlaidos, kurios kartu su skola išieškomos iš skolininko ir sumokamos antstoliui, susideda iš trijų dalių:
Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą suponuoja tai, kad žmogus turi gauti teisingą atlyginimą už darbą, kuris dirbančiajam ir jo šeimos nariams garantuotų normalų gyvenimo lygį (Konstitucinio Teismo
situacija, kai vykdant valstybės pavestas funkcijas ribotos konkurencijos sąlygomis mokamas atlygis už paslaugas, kurių jų vartotojas negali savanoriškai atsisakyti, būtų neproporcingai didelis. Remiantis Teisingumo ministerijos pateikiama informacija, 2017 metais antstolis vidutiniškai gaudavo 10 258 Eur grynųjų pajamų. Net ir įvertinant tai, kad antstolis turi turėti išsilavinimą ir kvalifikaciją, atlyginimo dydis turėtų būti socialiai teisingas. Vargiai pateisinama situacija, kai antstolio atlyginimas 15 kartų viršija vidutinį darbo užmokestį ir kelis kartus viršija aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Netoleruotini ir atvejai, kai vykdymo išlaidos (ypač mažos vertės skolų išieškojimo atveju) kelis kartus viršija išieškomą sumą. Siekiant apsaugoti skolas neįstengiančių susimokėti gyventojų interesus, priimti Civilinio proceso kodekso pakeitimai, be kita ko, numatantys galimybę skolą išdėstyti ilgesniu laikotarpiu ir užtikrinantys didesnį, realiau kasdienius poreikius atitinkantį asmenų pajamų lygį, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas. Taip pat Teisingumo ministerija ėmėsi iniciatyvos riboti Antstolių rūmų įtaką nustatant vykdymo išlaidas – Seime įregistruotas Antstolių įstatymo Nr.
IX-876 21 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija, atsisakant derinimo su Antstolių rūmais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, net ir priėmus minėtą Antstolių įstatymo pakeitimą, nebus įstatymo lygmens garantijų, kad vykdymo išlaidų dydis sumažės, nes automatiškai neatsiras pagrindas teisingumo ministrui peržiūrėti šiuo metu esančius įkainių dydžius, nesant naujų šių dydžių nustatymo principų. Todėl teikiami Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
projektai) papildytų ir sustiprintų Teisingumo ministerijos inicijuoto Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto poveikį. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo dydžiai valstybėse labai skiriasi, pvz., Švedijoje imamas tik bazinis mokestis (kurio maksimalus dydis yra apie 108 Eur) ir padengiamos papildomų vykdymo veiksmų išlaidos, Vokietijoje nustatomas metinis maksimalus atlyginimo dydis už antstolio teikiamas paslaugas ir t. t. Bendrais bruožais antstolių atlygio nustatymo taisykles lyginant su kitų Europos Sąjungos valstybių, turinčių panašią vykdymo išlaidų nustatymo praktiką, Lietuvos skolininkams tenkantis vykdymo išlaidų dydis yra didelis tiek kalbant apie bylos administravimo išlaidas, tiek apie atlygį antstoliui sėkmingo skolos išieškojimo atveju. Pvz., Latvijoje atlyginimo už antstolio teikiamas paslaugas dalis išieškant skolas iki 4269 Eur dydis yra iki 15 proc. išieškotos sumos, o vykdymo bylos administravimo išlaidos neviršija 285 Eur.
Estijoje vykdymo bylos administravimo išlaidos yra fiksuotos – 15,97 Eur, o atlygis antstoliui gali būti mokamas iki 15 proc. išieškotos sumos. Kitose valstybėse atlygis antstoliui mažesnis, kai kuriais atvejais jis skaičiuojamas pagal atliekamo sandorio vertę – pvz., Airijoje jis tesiekia 5 proc. atlikto sandorio sumos, Anglijoje ir Velse – 7,5 proc. sandorio sumos, Suomijoje – tik 0,5 proc. išieškotos sumos. Palyginimui – Lietuvoje vykdymo bylos būtinosios administracinės išlaidos gali siekti 399,97 Eur, o vien tik atlygis antstoliui išieškant sąlyginai nedidelės vertės skolas (iki 79,99 Eur) siekia arba net viršija 100 proc. skolos dydžio. Galima pažymėti, kad tose valstybėse, kuriose bylos administravimo ar analogiškos būtinosios vykdymo bylos išlaidos yra didesnės, ten atlygis antstoliui yra sąlyginai mažesnis. Ir atvirkščiai – jei bylos administravimo išlaidos yra daugiau simbolinės, atlygis antstoliui už skolos išieškojimą gali būti didesnis. Atsižvelgdamos į nacionalinius reguliacinius ypatumus valstybės ieško pusiausvyros tarp bazinio visų bylų atveju taikomo dydžio (siekiant užtikrinti nuolatines antstolio pajamas) ir papildomo atlygio už išieškotas sumas (siekiant motyvuoti antstolius imtis aktyvių skolų išieškojimo veiksmų). Kaip jau minėta, Lietuvoje lyginant su panašias vykdymo išlaidų skaičiavimo tvarkas turinčiomis valstybėmis atlyginimas antstoliui yra didelis tiek vertinant vykdomosios bylos administravimo išlaidas, tiek ir atlygį antstoliui už išieškotas sumas. Be to, kaip jau minėta, antstoliai vykdo valstybės pavestas funkcijas, jų paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas asmenys (skolininkai) negali atsisakyti. Antstolių atlyginimo dydžiai ir jų apskaičiavimo taisyklės yra skelbiami viešai.
Valstybės pareiga yra užtikrinti, kad antstolių veikla būtų skaidri ir teisėta, nebūtų piktnaudžiaujama skaičiuojant vykdymo išlaidas ir atliekant vykdymo veiksmus. Dėl to viešojo intereso sumetimais informacija apie antstolių gaunamas pajamas turėtų būti skelbiama viešai. Be to, siekiant, kad valstybėje svarbias funkcijas vykdytų sąžiningi, lojalūs, patikimi ir korupcijai atsparūs asmenys, kad skaidriai ir efektyviai valdytų ir naudotų gaunamas lėšas, yra būtina užtikrinti, kad antstoliams taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būtų tinkamai apibrėžti. Tačiau pagal dabartinį reguliavimą tais atvejais, kai teismo nuosprendžiu asmuo pripažįstamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jis laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Toks reguliavimas yra taisytinas, nes nuosprendžiu pripažįstama, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, taigi, buvo įrodyti visi padarytos nusikalstamos veikos požymiai. Be to, kai priimamas sprendimas atleisti asmenį nuo bausmės, asmuo yra pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką, t. y. pasmerkiamas valstybės vardu, jam yra paskiriama bausmė, kartais dalis bausmės yra jau atlikta, taigi, ir turimas teistumas, tačiau, esant tam tikroms aplinkybėms, asmuo yra atleidžiamas nuo likusios bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teikiamais įstatymų projektais siūloma mažinti skolininkų piniginę naštą ir ginti jų interesus ribojant neproporcingai dideles vykdymo išlaidas, apsaugant nuo perteklinių vykdymo veiksmų atlikimo, konkrečiai:
1) aiškiai įtvirtinti, kad būtinosios vykdymo bylos administravimo išlaidos turi būti grindžiamos veiksmų atlikimo savikaina, užkertant kelią šias išlaidas diferencijuoti pagal išieškomą sumą;
2) riboti antstolių galimybes atlikti perteklinius vykdymo proceso veiksmus;
3) nustatyti, kad atlygis antstoliui sėkmingo skolos išieškojimo atveju negali viršyti 15 proc. skolos dydžio;
4) įpareigoti antstolius išsiųsti raginimą skolininkui ir sąlyginai nedidelių skolų (viršijančių 10 Eur) atvejais;
5) įpareigoti išieškotoją dėl visų išieškojimų iš to paties skolininko kreiptis į tą patį antstolį;
6) užtikrinti antstolių gaunamų pajamų ir išlaidų viešumą;
7) sugriežtinti antstolių nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatas, vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, kuriais užtikrinamas antstolio ekonominis nepriklausomumas, skatinamas efektyvus išieškojimas ir atsižvelgiama į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, pobūdį ir vertę, vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių, antstolio profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, sąnaudas. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui turi užtikrinti pagrįstą investicijų grąžą, galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus. Dėl nepakankamai aiškaus principų, kaip turėtų būti skaičiuojamos vykdymo išlaidos, išdėstymo, sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 būtinosios vykdymo bylos administravimo išlaidos skiriasi pagal išieškomos sumos dydį. Nei Antstolių įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nėra nuostatų, ribojančių papildomų vykdymo veiksmų atlikimą ar nustatančių galimų atlikti veiksmų prioritetinę tvarką. Dėl to pasitaiko atvejų, kad reikšminga vykdymo išlaidų dalis susikaupia dėl perteklinių, nebūtinų atlikti veiksmų vykdymo. Pvz., nepaisant to, kad skolininkas yra dirbantis asmuo ir vykdant iš jo išieškojimą iš karto būtų galima daryti išskaitas iš jo darbo užmokesčio, antstolis patikrina visus įmanomus šaltinius, įskaitant Jūrų ir vidaus vandenų laivų registrus, Geležinkelio riedmenų registrą ir pan. Šiuo metu nei Antstolių įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nėra nustatyti antstolių atlygio, gaunamo už skolos išieškojimą, ribojimai.
Dėl to Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti antstolių atlygio dydžiai yra nesistemiški, sąlyginai nedidelių skolų atveju (iki 79,99 Eur) lygūs ar viršijantys 100 proc. skolos dydžio. Nedidelės skolos, priskaičiavus būtinąsias ir papildomas vykdomosios bylos administravimo išlaidas, neretai yra kelis kartus didesnės už pačią skolą (pvz., 2018-08-27 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0159/18/01921 išieškant 60 Eur skolą priskaičiuota 200,99 Eur vykdomųjų išlaidų; 2018-03-12 vykdomojoje byloje Nr. 0170/13/00426 išieškant 1,33 Eur priskaičiuota 31,51 Eur vykdymo išlaidų ir pan.). Antstolių įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai jų nustatyta tvarka teikti gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitas, tačiau nenumatytas reikalavimas šią informaciją viešinti. Pagal dabartinį reguliavimą antstoliams nėra taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, susijęs su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Civilinio proceso kodekse nėra nuostatos, įpareigojančios išieškotoją dėl visų to paties skolininko skolų kreiptis į tą patį antstolį. Kai išieškotojas dėl to paties asmens skolų kreipiasi į skirtingus antstolius, žymiai padidėja bendra vykdymo išlaidų suma, kadangi kiekvienas antstolis atlieka daugelį tų pačių vykdymo veiksmų, kuriuos pakaktų atlikti vieną kartą, jei visus išieškojimus vykdytų vienas antstolis. Civilinio proceso kodekso 661 straipsnyje numatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas skolininkui, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo.
Būtent tokiose bylose (dėl nedidelių sumų išieškojimo) vykdymo išlaidos ir yra didžiausios, dažnai kelis kartus viršijančios šią sumą. Todėl skolininkui priminus apie priverstinio skolos įvykdymo grėsmę, tikėtina, kad jis skolą grąžins savanoriškai ir išvengs papildomų išlaidų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad vykdymo išlaidos grindžiamos skaičiavimais, kuriais užtikrinamas antstolio ekonominis nepriklausomumas, skatinamas efektyvus išieškojimas ir atsižvelgiama į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, vertę, vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių, antstolio profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, sąnaudas. Vietoj to siūloma nustatyti, kad vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais ir atsižvelgiama į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių ir negali viršyti 15 proc. išieškotinos sumos dydžio.
Tokiu reguliavimu siekiama atsisakyti privataus ūkio subjektams būdingų įkainių nustatymo principų ir užtikrinti, kad būtinosios vykdymo bylos administravimo išlaidos būtų siejamos su atliekamų veiksmų savikaina, o kryžminio subsidijavimo principas būtų taikomas tik skaičiuojant atlygį antstoliui už išieškotą skolą. Atsižvelgiant į tai, kad antstolių vykdomos funkcijos yra viešosios valstybės perduotos funkcijos, Antstolių įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti įpareigojimą Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai viešai paskelbti antstolių gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitas. Antstolių įstatyme, apibrėžiant nepriekaištingą reputaciją, siūloma įterpti sąlygą, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės ar nuo bausmės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai. Civilinio proceso kodekso 609 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad antstolis papildomus bylos administravimo veiksmus vykdo pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą veiksmų prioritetinį eiliškumą atskiriems vykdymo proceso rezultatams pasiekti. Civilinio proceso kodekso 650 straipsnio papildymu siūloma įpareigoti išieškotoją dėl visų to paties skolininko skolų kreiptis į vieną antstolį. Civilinio proceso kodekso 661 straipsnyje siūloma nustatyti, kad raginimas susimokėti skolą nesiunčiamas dėl mažesnių negu dešimt eurų piniginių sumų išieškojimo.
Tokiu reguliavimu bus mažinama vykdymo išlaidų našta, užtikrinama, kad jos yra objektyviai pagrįstos, ir pašalinama galimybė antstoliui piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais, taip pat mažinamas į socialinę atskirtį patenkančių asmenų skaičius bei skaidrinama antstolių veikla. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės, kadangi priėmus įstatymų projektus būtų ginamos skolininkų ir išieškotojų teisės vykdymo procese, mažinamos vykdymo išlaidos, skaidrinama antstolių veikla. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Atvirkščiai, laukiami teigiami pokyčiai, padidėjus galimybėms skolininkams susimokėti skolas verslo kreditoriams ir taip palengvinus pastarųjų ekonominę padėtį. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10.
įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti įstatymų projektais siūlomas nuostatas, teisingumo ministras iki Įstatymų projektų įsigaliojimo turės pakeisti Sprendimų vykdymo instrukciją ją suderinant su teikiamų įstatymų projektų nuostatomis. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymo projektams įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Įstatymo projektų reikšminiai žodžiai: „antstoliai“, „vykdymo procesas“, „vykdymo išlaidos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnis papildomas nauju 3 punktu, nustatančiu papildomą pagrindą, kuriam esant asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos: „jeigu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės ar nuo bausmės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai“. Tačiau pabrėžtina, kad atitinkama nuostata turi būti suderinta su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Antstolių įstatymo 5 straipsnio 2 punkte numatytas asmenų, nuteistų už baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius, apysunkius ar neatsargius nusikaltimus, nepriekaištingą reputaciją ribojantis pagrindas, siejamas su už šias nusikalstamas veikas neišnykusiu teistumu. Pažymėtina, kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą teistumas apskritai nekyla, o neatsargaus nusikaltimo atveju asmuo laikomas teistu tik bausmės atlikimo laikotarpiu. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu: asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, atleidus nuo bausmės asmenį, nuteistą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, pastarajam skaičiuotųsi bendrasis teistumo terminas, o jo nepriekaištinga reputacija trejus metus būtų ribojama Antstolių įstatymo 5 straipsnio 2 punkto pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad projektu teikiamo įstatymo 5 straipsnio
tarpusavio koliziją, dėl ko turėtų būti išbraukti. Be to, projekte nustatomas penkerių metų terminas po nuosprendžio įsiteisėjimo turėtų būti suvienodintas su teistumo terminu už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus (past. – už šiuos nusikaltimus gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavyzdžiui, BK 38 ar 40 straipsnių pagrindu). Atsižvelgiant į tai projektu teikiamos nuostatos formuluotė „<...> nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai“ keistina į „<...> nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai“. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad atlygis antstoliui visais atvejais negali viršyti 15 procentų išieškotinos sumos. Pastebėtina, jog pasirinkta 15 procentų riba nėra pagrindžiama jokiais skaičiavimais ir argumentais, todėl nėra aišku kaip tokia riba derės su kitais keičiamoje straipsnio dalyje nustatytais reikalavimais, susijusiais su antstolių veiklos pobūdžiu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pritaikius 15 procentų išieškotinos sumos ribą, antstoliai gali pradėti vengti atlikti vykdymo veiksmus mažos vertės išieškojimo vykdomosiose bylose, nes už šiuos veiksmus jiems būtų atlyginama tik kryžminio subsidijavimo tvarka, t.y. atliktų veiksmų vertės nepadengtų skolininkas, iš kurio išieškoma.
Kita vertus, svarstytina, ar sumažinus vykdymo veiksmų atlikimo kainą, neatsiras asmenų kategorija, kuri piktybiškai nevykdys savo skolinių įsipareigojimų, nes net į procesą įsijungus antstoliui ir esant nedideliam įsiskolinimui, mokėtina suma reikšmingai nepasikeis ir neskatins skolininkų kuo greičiau apmokėti savo skolas. Taigi svarstytina, ar nustatant siūlomo pobūdžio reguliavimą, nereikėtų atsižvelgti į galimai kilsiančias teisines pasekmes ir kompleksiškai pakeisti reguliavimą, susijusį su vykdymo veiksmų atlikimu, pavyzdžiui, nustatant papildomą antstolių atsakomybę dėl vykdymo veiksmų nevykdymo. 3. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 3 straipsnis papildytinas nuostata, kurioje būtų aiškiai nurodyta, kaip taikoma antstolio atlygio dydžio riba, siekianti 15 procentų nuo išieškotinos sumos, pradėtose vykdymo bylose, kai ši riba jau yra viršyta. 4. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 5 straipsnį ir nustatyti papildomus kriterijus, kai asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Projekto 3 straipsnyje nėra jokių nuostatų, susijusių su šio reikalavimo taikymo tvarka. Taigi nėra aišku, ar nuostata būtų taikoma tik tiems asmenims, kurie po nuostatos įsigaliojimo siektų būti paskirti antstoliais, ar ir tiems antstoliams, kurie šiuo metu teisėtai vykdo veiklą.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmenims įstatymo nustatyta tvarka einantiems tam tikras pareigas, šie asmenys įgyja teisėtus lūkesčius, jog tuo atveju, jei jie nepažeis teisės aktų reikalavimų ir sąžiningai vykdys savo pareigas, jie galės atlikti savo pareigas iki numatytos kadencijos pabaigos (antstolių atveju – iki įgaliojimų pasibaigimo). Tuo tarpu, iš teikiamo reguliavimo turinio nėra aišku, ar tokia teisėtų lūkesčių apsauga būtų užtikrinama, ar antstoliai, veikę iki nuostatos įsigaliojimo, galėtų tęsti savo veiklą. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, analizuodamas panašią situaciją, dėl Generalinio prokuroro atleidimo įstatymu pakeitus Generalinio prokuroro skyrimo tvarką, 2003 m. sausio 24 nutarime nurodė, jog „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. <...> demokratinėje teisinėje valstybėje valstybės institucijos, jų pareigūnai savo veikloje turi vadovautis įstatymais ir teise. Realizuodami visuomenei ir valstybei reikšmingas funkcijas, valstybės institucijos, pareigūnai neturi patirti grėsmės, jeigu savo pareigas vykdo nepažeisdami įstatymų <...>“. Taigi teigtina, kad įstatymo 3 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl siūlomų nuostatų taikymo tvarkos. Priešingu atveju, turėtų būti svarstoma projekto nuostatų atitiktis Konstitucijai. 5. Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Teisingumo ministras iki įstatymo įsigaliojimo datos turi patvirtinti vykdymo išlaidų dydžius, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką.
Atkreiptinas dėmesys, jog tokia ministro pareiga yra neatsiejamai susijusi su antstolių pareiga taikyti naujai patvirtintus teisės aktus, todėl manytina, kad įstatymo projektas turėtų įtvirtinti ankstesnę poįstatyminių teisės aktų patvirtinimo datą, nei įstatymo įsigaliojimas, kad antstoliai turėtų laiko pasiruošti įgyvendinti naujų teisės aktų reikalavimus. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato ne Teisingumo ministras, bet Teisingumo ministerija. Siekiant užtikrinti įstatymo nuostatų derėjimą ir atsižvelgiant į tai, kad poįstatyminius teisės aktus priima ministras, o ne ministerija, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, patikslinant keičiamo įstatymo
valstybės jiems pavestas funkcijas vykdymo procese. Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kontroliuoti, kaip antstoliai (antstolių padėjėjai) laikosi Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, pavesta Teisingumo ministerijai. Be to, vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos. CPK 583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, ir kiti norminiai teisės aktai.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymais Vyriausybei ir Teisingumo ministerijai yra pavesta nustatyti valstybės antstoliams pavestų funkcijų įgyvendinimo teisinį reglamentavimą bei jų veiklos kontrolę, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 7. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO NR. IX-876 10, 11, 12, 14, 15, 18, 21, 27, 29 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą gali vykdyti ne tik įmonės, bet ir, pavyzdžiui, viešosios įstaigos, svarstytina, ar projekto
sakinyje vietoj sąvokos ,,įmonė“ nereikėtų vartoti platesnę sąvoką ,,juridiniai asmenys“. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekte nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje galėtų vykdyti ne tik juridiniai asmenys, bet ir fiziniai asmenys. Kaip antai, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje turto arba verslo vertintojas apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, vertinantis turtą arba verslą. Pagal pastarojo įstatymo 7 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą fiziniai asmenys turtą arba verslą vertinti gali ir neįsteigę įmonės, bet veikdami pagal individualios veiklos pažymą. Todėl svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti, nustatant, kad antstolis negali naudotis ir sutuoktinio (sugyventinio) ar artimųjų giminaičių, vykdančių atitinkamą veiklą, paslaugomis. Be to, svarstytina, ar, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.44 straipsnio nuostatas, projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje vietojs nuostatų ,,savininkas ar dalininkas” nereikėtų įrašyti bendrinę sąvoką ,,dalyvis”. 2.
įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad „apskundus Antstolių garbės teismo sprendimą, kuriuo antstoliui skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš antstolių, drausminė nuobauda įsigalioja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“ Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog teismas nebūtinai turi patvirtinti Antstolių garbės teismo sprendimą, todėl nėra aišku kokiu pagrindu, tokiu atveju ši nuobauda galėtų įsigalioti. Siūlytina nuostatą koreguoti, turint omenyje ir atvejį, kai teismo sprendimas nepatvirtins Antstolių garbės teismo sprendimo. 3. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 6, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 22, 27, 28, 29, 30, 34, 35, 36, 39 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-4137 (2), kurio 4, 7, 8, 10, 12 straipsniais keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 14 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnį ir 29 straipsnių atskiras nuostatas siūloma išdėstyti kiek kitaip, nei teikiamu įstatymo projektu. Minėto projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2019-11-20 Nr. 102-P-61 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministerijos atstovai: Jolita Sinkevičiūtė, Artūras Remeikis, antstolis Eduardas Sergėjevas. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo
teisės technikos taisykles: projekto 1 straipsnio pavadinime žodis „papildymas“ keistinas į žodį „pakeitimas“; projekto lyginamasis variantas tobulintinas, kad jame būtų tinkamai pažymėti visi siūlomi pakeitimai. Atsižvelgti Projekto 1 straipsnio atsisakyta. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-20
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamo projekto 1 straipsniu įstatymo 5 straipsnis papildomas nauju 3 punktu, nustatančiu papildomą pagrindą, kuriam esant asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos: „jeigu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės ar nuo bausmės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai“. Tačiau pabrėžtina, kad atitinkama nuostata turi būti suderinta su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Antstolių įstatymo 5 straipsnio 2 punkte numatytas asmenų, nuteistų už baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius, apysunkius ar neatsargius nusikaltimus, nepriekaištingą reputaciją ribojantis pagrindas, siejamas su už šias nusikalstamas veikas neišnykusiu teistumu. Pažymėtina, kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą teistumas apskritai nekyla, o neatsargaus nusikaltimo atveju asmuo laikomas teistu tik bausmės atlikimo laikotarpiu. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu: asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, atleidus nuo bausmės asmenį, nuteistą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, pastarajam skaičiuotųsi bendrasis teistumo terminas, o jo nepriekaištinga reputacija trejus metus būtų ribojama Antstolių įstatymo 5 straipsnio 2 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad projektu teikiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkte žodžiai „ar nuo bausmės“ sukelia šio straipsnio 2 ir 3 punktų tarpusavio koliziją, dėl ko turėtų būti išbraukti.
Be to, projekte nustatomas penkerių metų terminas po nuosprendžio įsiteisėjimo turėtų būti suvienodintas su teistumo terminu už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus (past. – už šiuos nusikaltimus gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavyzdžiui, BK 38 ar 40 straipsnių pagrindu). Atsižvelgiant į tai projektu teikiamos nuostatos formuluotė
„<...> nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai“
keistina į „<...> nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai“. Atsižvelgti Atsižvelgiant į Vyriausybės naujai teikiamą nepriekaištingos reputacijos reguliavimą (Projektas xiiip-4137, kurio įsigaliojimas numatytas 2020-01-01), svarstomu projektu nepriekaištingos reputacijos reguliavimo nesiūloma keisti. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-10-09
pateiktą derinti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX‑876 5 ir
Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX‑876 (toliau – Antstolių įstatymas) 5 straipsnį papildyti nauju 3 punktu, numatančiu, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu „jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės ar nuo bausmės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai“. Pažymėtina, kad Antstolių įstatymo 5 straipsnio nuostatomis iš esmės yra ribojama ūkinės veiklos laisvė, kadangi šio straipsnio nuostatose nurodytų kriterijų neatitinkantis asmuo negalėtų būti skiriamas antstoliu.
Todėl šie kriterijai turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti, objektyviai pateisinami bei proporcingi. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad galiojantis Antstolių įstatymo 5 straipsnio
reputacijos, jeigu „buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį ar neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies nuostatomis, asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad, įtvirtinus Įstatymo projektu siūlomą Antstolių įstatymo 5 straipsnio pakeitimą, praktikoje galėtų susidaryti paradoksalios situacijos, kai už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ar kitą nusikalstamą veiką nuteisto, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens teisė tapti antstoliu būtų ribojama ilgiau (penkerius metus) nei asmens, nuteisto ir atlikusio bausmę už nusikaltimo padarymą (trejus metus). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlytume tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 punkto nuostatą numatant ne ilgesnį nei trejų metų ribojimo laikotarpį. Atsižvelgti Projekto 1 straipsnio atsisakyta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atvejais negali viršyti 15 procentų išieškotinos sumos.
Pastebėtina, jog pasirinkta 15 procentų riba nėra pagrindžiama jokiais skaičiavimais ir argumentais, todėl nėra aišku kaip tokia riba derės su kitais keičiamoje straipsnio dalyje nustatytais reikalavimais, susijusiais su antstolių veiklos pobūdžiu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pritaikius 15 procentų išieškotinos sumos ribą, antstoliai gali pradėti vengti atlikti vykdymo veiksmus mažos vertės išieškojimo vykdomosiose bylose, nes už šiuos veiksmus jiems būtų atlyginama tik kryžminio subsidijavimo tvarka, t.y. atliktų veiksmų vertės nepadengtų skolininkas, iš kurio išieškoma. Kita vertus, svarstytina, ar sumažinus vykdymo veiksmų atlikimo kainą, neatsiras asmenų kategorija, kuri piktybiškai nevykdys savo skolinių įsipareigojimų, nes net į procesą įsijungus antstoliui ir esant nedideliam įsiskolinimui, mokėtina suma reikšmingai nepasikeis ir neskatins skolininkų kuo greičiau apmokėti savo skolas. Taigi svarstytina, ar nustatant siūlomo pobūdžio reguliavimą, nereikėtų atsižvelgti į galimai kilsiančias teisines pasekmes ir kompleksiškai pakeisti reguliavimą, susijusį su vykdymo veiksmų atlikimu, pavyzdžiui, nustatant papildomą antstolių atsakomybę dėl vykdymo veiksmų nevykdymo. Iš dalies pritarti Vykdymo išlaidų paskirtis – kompensuoti išlaidas, patirtas priverstinai vykdant sprendimą ir apmokėti antstoliui protingą bei pagrįstą atlygį už darbą. Taigi, skirtingai nei nurodyta pastaboje, vykdymo išlaidomis neturi būti siekiama skolininką nubausti ar papildomomis materialinėmis išlaidomis versti įvykdyti sprendimą. Be to, Civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje, įtvirtinančiame civilinio proceso kodekso ekonomiškumo principą nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (7 straipsnio 1 dalis), todėl vykdymo išlaidų dydžiai turi būti ekonomiškai pagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio proceso kodeksas ir kiti vykdymo procesą reguliuojantys teisės aktai nustato griežtą priverstinio vykdymo priemonių taikymo tvarką (vykdymo procesas yra imperatyvus) ir antstolis privalo jos laikytis: privalo atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, rengti nustatytus procesinius dokumentus ir nustatyta tvarka įteikti juos proceso šalims, vykdymo išlaidų dydžiai ir vykdymo išlaidų apmokėjimo tvarka turi užtikrinti, kad gautomis pajamomis bus padengtos antstolio patirtos sąnaudos nurodytiems veiksmams atlikti, taip pat bus gautas ekonomiškai pagrįstas atlygis. Atsižvelgiant į tai, pritartina pastaboje pateiktai nuomonei, kad, maksimalaus 15 procentų išieškotinos sumos dydžio atlygio nustatymas visose bylose būtų ekonomiškai nepagrįstas ir išieškant nedideles skolas nepadengtų antstolio patiriamų sąnaudų, pavyzdžiui, išieškant 20 Eur skolą, 15 procentų atlygis sudarytų tik
kitos su antstolio veikla susijusios išlaidos (antstolio kontoros išlaikymo išlaidos, atlyginimai darbuotojams ir kt.). Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje jau ir šiuo metu kai kuriems išieškojimams nustatytas 15 procentų arba mažesnis atlygis, pavyzdžiui, išieškant 1500 Eur skolą skaičiuojamas 15 procentų atlygis, kuris, didėjant išieškomai sumai mažėja ir išieškant 30 000 Eur ar didesnes skolas, sudaro jau tik 4 procentus. Taigi didesnis, nei 15 procentų atlygis taikomas tik išieškant nedideles skolas, kurias išieškant taikomas fiksuotas atlygis.
Nustačius, kad, išieškant nedideles skolas, antstolio atlygis taip pat negali viršyti 15 procentų, antstolio atlygis sumažėtų iki 18 kartų. Įvertinus tai, kad, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, mažesnės nei 1000 Eur skolos sudaro apie 80 procentų visų išieškojimų, 15 procentų atlygio dydžio nustatymas šiose vykdomosiose bylose reikštų, kad antstolių veikla taps nuostolinga. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti maksimalaus atlygio antstoliui nustatymo įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad didelių vykdymo išlaidų ir antstolių piktnaudžiavimo priskaičiuojant nepagrįstas vykdymo išlaidas (kaip nurodyta projektų aiškinamajame rašte, būtent šios priežastys paskatino projektų parengimą), Teisingumo ministerija ir Vyriausybė siūlo spręsti kitomis priemonėmis:
1) teisingumo ministro 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1R-75 buvo pakeista Sprendimų vykdymo instrukcija iš esmės atsisakant papildomų vykdymo išlaidų, kuriomis antstoliai ir piktnaudžiaudavo. Teisingumo ministerijos vertinimu, naujoji tvarka ne tik bus skaidri, nes mokėtinų vykdymo išlaidų dydis nepriklausys nuo antstolio valios, bet ir leis atpiginti išieškojimo procesą: antstoliams, kurie nepriskaičiuodavo daug papildomų vykdymo išlaidų, pajamos sumažės iki
nepagrįstus ar neekonomiškus veiksmus ir už jų atlikimą skaičiavo papildomas vykdymo išlaidas, pajamos sumažės iki 40 procentų;
2) Vyriausybė
taip pat siūlo didelių vykdymo išlaidų ir antstolių piktnaudžiavimo problemą spręsti ne nustatant maksimalų 15 procentų atlygį visose bylose, bet Civilinio proceso kodekse ir Antstolių įstatyme panaikinant papildomų vykdymo išlaidų rūšį.
Įvertinus tai, kad Antstolių įstatymas reglamentuoja antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, antstolių savivaldos sistemą ir kitus su antstolių veikla susijusius santykius, o vykdymo procesą, įskaitant vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo bei paskirstymo tvarką, reguliuoja Civilinio proceso kodeksas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai, vykdymo išlaidų dydžių apskaičiavimo kriterijus ir maksimalius vykdymo išlaidų dydžius taip pat tikslinga nustatyti ne Antstolių įstatyme, bet Civilinio proceso kodekse. 5. Lietuvos antstolių rūmai
2 Dėl Projekto 2 straipsnio (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 dalies pakeitimas) Susipažinę su projektiniais siūlymais atkreipiame dėmesį, jog kai kurie iš jų prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, yra nepagrįsti ekonominiais skaičiavimais, neanalizuotas realus ekonominis poveikis skolų išieškojimo sistemai, neatsižvelgta į įpareigojimą antstoliui atlikti privalomas pareigas, kurias įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 3 dalis (antstolis privalo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą), taip pat pakeitimais nesiūloma antstolių įkainių reguliavimui numatyti skaidrios įkainių dydžio nustatymo tvarkos. Atkreipiame dėmesį, jog nuo 2019 m. antstolių pajamos sumažės 30% dėl 2018.12.01 įsigaliojančių CPK 736 straipsnio pakeitimų (mažėja išskaitų iš skolininko pajamų dydžiai). Nuo 2020 m. antstolių pajamos sumažės 20% dėl 2020.07.01 įsigaliojančių CPK 689 straipsnio pakeitimų (nustatoma neliečiama minimalių vartojimo poreikių dydžio suma NMVPD). Antstoliams pateikiamų vykdomųjų dokumentų skaičius mažėja po 4-9%, o per 2018 m. I pusmetį sumažėjo 8%.
I pusmetį sumažėjo 8%. Galima prognozuoti, kad vykdomųjų dokumentų skaičius 2018 m. sumažės 8-9% palyginus su 2017 m. Vyriausybės 2019 m. vasario
pripažįstama, kad siūlymas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyti atlygį antstoliui, kuris negali viršyti 15 proc., sukels tokias pasekmes, kurios antstolio veiklą padarys nuostolinga: “<...> siūlomi pakeitimai smarkiai sumažins antstolio pajamas, gaunamas atliekant antstolio funkcijas <...> antstolio veikla taptų nuostolinga”. Nutarime teikiamos išvados neabejotinai patvirtina, kad neatlikus jokių ekonominio poveikio vertinimo skaičiavimų, nepamatuotai eksperimentuojant su įvairių kategorijų išieškotojų reikalavimais bei su daugiau nei penkiolika metų efektyviai veikiančia priverstine skolų išieškojimo sistema, Lietuvos skolų išieškojimo efektyvumą pasaulio banko reitinguose (Doing Bussines) sumažins nuo šiuo metu esančios ketvirtos iki daug žemesnės pozicijos. Reguliuojant skolų išieškojimo procesus Lietuvoje iki šiol neįgyvendinta Europos Tarybos rekomendacija REC(2003)17, numatanti, kad sprendimų vykdymo įkainiai turi būti pagrįsti, įtvirtinti įstatymu ir iš anksto žinomi proceso šalims. Nesant įkainių nustatymo tvarkos ir aiškios metodikos, suteikiama neribota diskrecija vienasmeniškai Teisingumo ministrui nustatyti ir keisti vykdymo išlaidų dydžius. Siūlymas atsisakyti dalies Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytų įkainių reguliavimo principų ir vykdymo išlaidų dydžių nustatymo kriterijų, prieštarautų Konstitucijos nuostatoms, kaip pažymima 2018 m. spalio 17 d. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. dr.
Egidijaus Šileikio parengtoje mokslinėje išvadoje (cituojama): <…> Todėl Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatytų fundamentalių ir konstituciškai pateisinamų vertybinių kriterijų, turinčių esminę reikšmę šio įstatymo įgyvendinimui žemesnės galios teisingumo ministro aktų lygmenyje, panaikinimas siekiant sudaryti prielaidas platesniam, detalesniam ar griežtesniam reglamentavimui būtent to žemesnės galios ministro akto lygmenyje, akivaizdžiai gali prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės principo suponuojamai teisės aktų hierarchijai (taip pat 48 straipsnio 1 daliai). <…> (pilnas išvados tekstas siunčiamas atskiru dokumentu prisegime). Pažymėtina, kad Projekte siūloma reguliuoti vykdymo išlaidų dydžius be dalies kriterijų ir principų, kas reikštų įkainių reguliavimo chaosą. Valstybei reguliuojant kituose sektoriuose (pvz. registrų duomenų teikimo) kainas naudojamas sąnaudų susigrąžinimo metodas. Projekto rengėjas mažindamas antstolių atlygį apie sąnaudų susigrąžinimo būtinybę nepagrįstai nesvarsto. Taip pat manome, kad būtina nustatyti aiškius kriterijus, kada perskaičiuojami vykdymo išlaidų dydžiai, pvz. taikant analogiją reguliuojant valstybinių institucijų atyginimo dydžius, pvz. ne rečiau kaip kartą per 3 kalendorinius metus, ir numatant įsigaliojimą iki atitinkamų metų rugpjūčio 1 dienos. Projekto rengėjas neįvertina ir nepateikia statistikos, kiek atvejų, kai skolos išieškoti nepavyks (gali siekti net iki 60 proc.) ir antstolis atlygio apskritai negaus, nors bus patyręs realias skolos išieškojimo sąnaudas. Įkainių reguliavimo procese negali susidaryti ekonomiškai ydinga situacija, kai antstolis patirtas sąnaudas dengs iš tikėtino gauti atlygio. Siūlomu reguliavimu bus paneigta atlygio paskirtis.
Paminėtina, kad vykdymo išlaidų dydžiai Teisingumo ministerijos buvo nustatyti atsižvelgus ir į kryžminio subsidijavimo principą, kuris užtikrina nuostolingų bylų privalomo administravimo antstolio kontoroje būtinumą. Teikiami siūlymai suponuoja ir papildomą pareigą įstatymo leidėjui CPK nuostatose numatyti, kad antstolis turi teisę pasirinkti bei gali nepriimti teikiamo vykdyti vykdomojo dokumento, jei jis preziumuoja, kad skolininkas neturi pajamų, o antstolis neturės avansinių resursų būtiniems skolininko turto ir pajamų paieškos procesams užtikrinti bei apmokėti. Pastebėtina, kad pateiktas Teisingumo ministerijos tobulinimo siūlymas numatyti antstoliui teisę aukciono tvarka realizuoti ne tik įkeistą, bet ir nekilnojamą turtą, neturės reikšmingos įtakos antstolio pajamoms, kadangi tokios rūšies paslaugų poreikio prognozė gali siekti tik
veikla. Planuojamos pajamos ir paslaugos pobūdis negalės kompensuoti antstolio nuostolingos veiklos (tiesioginių funkcijų), jei bus įgyvendinti vykdymo išlaidų įkainių dydžio pakeitimai. Nepritarti Didelių vykdymo išlaidų ir antstolių piktnaudžiavimo priskaičiuojant nepagrįstas vykdymo išlaidas (kaip nurodyta projektų aiškinamajame rašte, būtent šios priežastys paskatino projektų parengimą) problemą Teisingumo ministerija ir Vyriausybė siūlo spręsti ne tik pritariant projekto nuostatoms, susijusioms su vykdymo išlaidų dydžių nustatymo kriterijų nustatymu, bet ir kitomis priemonėmis:
1) teisingumo ministro 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1R-75 buvo pakeista Sprendimų vykdymo instrukcija iš esmės atsisakant papildomų vykdymo išlaidų, kuriomis antstoliai ir piktnaudžiaudavo.
Teisingumo ministerijos vertinimu, naujoji tvarka ne tik bus skaidri, nes mokėtinų vykdymo išlaidų dydis nepriklausys nuo antstolio valios, bet ir leis atpiginti išieškojimo procesą: antstoliams, kurie nepriskaičiuodavo daug papildomų vykdymo išlaidų, pajamos sumažės iki
nepagrįstus ar neekonomiškus veiksmus ir už jų atlikimą skaičiavo papildomas vykdymo išlaidas, pajamos sumažės iki 40 procentų;
2) Vyriausybė
taip pat siūlo didelių vykdymo išlaidų ir antstolių piktnaudžiavimo problemą spręsti ne nustatant maksimalų 15 procentų atlygį visose bylose, bet Civilinio proceso kodekse ir Antstolių įstatyme panaikinant papildomų vykdymo išlaidų rūšį. Taigi Vyriausybė ir Teisingumo ministerija įvertino būsimo teisinio reguliavimo poveikį antstolių pajamoms, o pritarus siūlomiems projektams, šiuo metu poįstatyminiu lygmeniu nustatyta vykdymo išlaidų struktūra ir dydžiai būtų perkelti į įstatymo lygmenį, ką, kaip trūkumą savo pastaboje ir įvardija pastabos autoriai. Dėl siūlymo periodiškai peržiūrėti vykdymo išlaidų dydžius pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentais, indeksuojamos taikant ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Taigi, vieną kartą nustačius ekonomiškai pagrįstus vykdymo išlaidų dydžius (kas ir buvo padaryta teisingumo ministro 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1R-75), vėliau jų dydžių perskaičiuoti nebereikia, nes taikomas ketvirčio vartojimo kainų indeksas, atitinkantis infliaciją.
Taip pat pažymėtina, kad procentine išraiška išreikšti vykdymo išlaidų dydžiai nėra indeksuojami, tačiau jie patys savaime užtikrina objektyvų atlygio dydį – jeigu dėl infliacijos skolininkų skolos didėja, tai ir procentinis atlygis antstoliui skaičiuojamas nuo šių padidėjusių skolų. 6. Komiteto biuro vedėja
61134 Teisingumo ministerijos duomenimis yra susiklosčiusi ydinga situacija, kai konkursą vienoje teritorijoje laimėję asmenys įkuria bendrą su kitais antstoliais kontorą su kitoje veiklos teritorijoje veikiančiu antstoliu ir jo kontora (darbo vieta) yra kitoje veiklos teritorijoje, pvz., antstolio veiklos teritorija yra Druskininkai, Varėna ir Šalčininkai, tačiau antstolis įkūrė kontorą su Vilniuje veikiančiu antstoliu ir kontora yra Vilniuje. Šiuo atveju vykdymo proceso dalyviai, esant poreikiui aptarti kažkokius klausimus su antstoliu, norėdami susipažinti su vykdomąja byla ir pan., turi vykti į Vilnių, nors, kaip minėta, antstolis veikia Druskininkuose, Varėnoje ir Šalčininkuose. Be to, antstolio veiklą kontroliuoja teismas, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, todėl pagal pateiktą pavyzdį, teismo posėdžiai taip pat vyktų Vilniuje, o ne antstolio veiklos teritorijos teismuose. Toks reguliavimas patogus antstoliams, tačiau sukelia papildomą administracinę naštą ir nepatogus vykdymo proceso dalyviams. Atsižvelgdami į tai Teisingumo ministerija siūlo nustatyti, kad bendrą kontorą galėtų kurti tik toje pačioje veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai, taip pat siūlo šį reguliavimą taikyti antstoliams, antstolio (antstolių) kontorą įkuriantiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Šiuo metu yra 3 antstoliai, kurių kontoros yra ne jų veiklos teritorijose. Pritarti iš dalies
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Veiklai vykdyti vienas ar keli toje pačioje veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą. Antstolio (antstolių) kontora yra antstolio (antstolių) darbo vieta. Antstolio (antstolių) kontora įkuriama antstolio (antstolių) veiklos teritorijoje. Jei kontorą kuria keletas antstolių, ji turi būti įkuriama vieno iš antstolių veiklos teritorijoje; kitų antstolių veiklos teritorijos turi būti šalia veiklos teritorijos, kurioje antstolių kontora yra kuriama.“ 12 straipsnį papildyti 3 ir 4 dalimis: „3. Šio įstatymo 6 straipsnis taikomas antstoliams, antstolio (antstolių) kontorą įkuriantiems po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Antstoliai, iki šio įstatymo įsigaliojimo įkūrę antstolių kontorą šalia esančioje antstolių veiklos teritorijoje, iki 2023 m. liepos 1 d. turi įkurti šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią antstolio (antstolių) kontorą arba savo veiklos teritorijoje įkurti antstolių kontoros skyrių.“
rūmai 2019-05-167
pakeitimas) Pažymėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija jau šiandien skelbia bendras antstolių sektoriaus gaunamas kasmetines pajamas. Taigi, Antstolių įstatymo pakeitimo projekto rengėjo siūlymas, tikėtina, susijęs su atskirų antstolių ne tik pajamų, bet ir išlaidų skelbimu, neatitinka antstolio, turinčio valstybės deleguotas funkcijas, bet privačiai veiklą vykdančio subjekto, prigimties. Antstolis nėra valstybės tarnautojas, veikloje nesivadovauja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis ir profesinė veikla nėra finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Pažymėtina, jog antstolių, laisvosios profesijos atstovų, veikos reguliavimo nuostatos negali diskriminuotų jų kitų šios profesijos grupės narių atžvilgiu.
Jei būtų pritarta praplėsti šiuo metų teikiamą ir viešai skelbiamą bendrą sektoriaus informaciją apie per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, patirtas išlaidas, neabejotina, kad analogiškas reglamentavimas turėtų būti įtvirtintas advokatų ir notarų veiklos reglamentavimą reguliuojančiuose teisės aktuose. Pažymėtina, jog taip pat ir Vyriausybės 2019 m. vasario 27 d. nutarime Nr. 201 dėl projekto akcentuojama: “<…> Be to, šiuo metu jokios kitos profesijos atstovams nenustatyta pareiga viešai skelbti informaciją apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas, todėl tokios pareigos nustatymas išimtinai tik antstoliams būtų diskriminacinis.” Pritarti Dėl projekto gautoje Vyriausybės išvadoje nurodyta, kad, tikslinga ne viešai skelbti antstolių gautų pajamų ir išlaidų ataskaitas, bet antstolius įtraukti į Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąrašą asmenų, kurių deklaracijos skelbiamos viešai. Atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė registravo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo projektą. 8. Lietuvos antstolių rūmai
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Pritarti iš dalies Šis įstatymas, išskyrus atskirai nurodytus jo straipsnius, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.:
„11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnį,
įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 6 straipsnis taikomas antstoliams, antstolio (antstolių) kontorą įkuriantiems po šio įstatymo įsigaliojimo. 4.
įkūrę antstolių kontorą šalia esančioje antstolių veiklos teritorijoje, iki
reikalavimus atitinkančią antstolio (antstolių) kontorą arba savo veiklos teritorijoje įkurti antstolių kontoros skyrių.“
papildytinas nuostata, kurioje būtų aiškiai nurodyta, kaip taikoma antstolio atlygio dydžio riba, siekianti 15 procentų nuo išieškotinos sumos, pradėtose vykdymo bylose, kai ši riba jau yra viršyta. Atsižvelgti Atsižvelgiant į gautas pastabas maksimalios atlygio antstoliui sumos nustatymo atsisakyta. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kriterijus, kai asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Projekto 3 straipsnyje nėra jokių nuostatų, susijusių su šio reikalavimo taikymo tvarka. Taigi nėra aišku, ar nuostata būtų taikoma tik tiems asmenims, kurie po nuostatos įsigaliojimo siektų būti paskirti antstoliais, ar ir tiems antstoliams, kurie šiuo metu teisėtai vykdo veiklą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmenims įstatymo nustatyta tvarka einantiems tam tikras pareigas, šie asmenys įgyja teisėtus lūkesčius, jog tuo atveju, jei jie nepažeis teisės aktų reikalavimų ir sąžiningai vykdys savo pareigas, jie galės atlikti savo pareigas iki numatytos kadencijos pabaigos (antstolių atveju – iki įgaliojimų pasibaigimo). Tuo tarpu, iš teikiamo reguliavimo turinio nėra aišku, ar tokia teisėtų lūkesčių apsauga būtų užtikrinama, ar antstoliai, veikę iki nuostatos įsigaliojimo, galėtų tęsti savo veiklą.
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, analizuodamas panašią situaciją, dėl Generalinio prokuroro atleidimo įstatymu pakeitus Generalinio prokuroro skyrimo tvarką, 2003 m. sausio 24 nutarime nurodė, jog „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. <...> demokratinėje teisinėje valstybėje valstybės institucijos, jų pareigūnai savo veikloje turi vadovautis įstatymais ir teise. Realizuodami visuomenei ir valstybei reikšmingas funkcijas, valstybės institucijos, pareigūnai neturi patirti grėsmės, jeigu savo pareigas vykdo nepažeisdami įstatymų <...>“. Taigi teigtina, kad įstatymo 3 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl siūlomų nuostatų taikymo tvarkos. Priešingu atveju, turėtų būti svarstoma projekto nuostatų atitiktis Konstitucijai. Atsižvelgti Svarstomu projektu nepriekaištingos reputacijos reguliavimo nesiūloma keisti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įsigaliojimo datos turi patvirtinti vykdymo išlaidų dydžius, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia ministro pareiga yra neatsiejamai susijusi su antstolių pareiga taikyti naujai patvirtintus teisės aktus, todėl manytina, kad įstatymo projektas turėtų įtvirtinti ankstesnę poįstatyminių teisės aktų patvirtinimo datą, nei įstatymo įsigaliojimas, kad antstoliai turėtų laiko pasiruošti įgyvendinti naujų teisės aktų reikalavimus. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato ne Teisingumo ministras, bet Teisingumo ministerija.
Siekiant užtikrinti įstatymo nuostatų derėjimą ir atsižvelgiant į tai, kad poįstatyminius teisės aktus priima ministras, o ne ministerija, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, patikslinant keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą. Pritarti Užtikrinant antstoliams galimybę tinkamai pasiruošti naujiems teisės aktų reikalavimams, tikslinga nustatyti, kad įstatymų projektai įsigalios 2020 liepos 1 d., o juos įgyvendinančius teisės aktus teisingumo ministras priims iki 2020 m. balandžio 30 d. Toks reguliavimas antstoliams suteiks dviejų mėnesių pasiruošimo terminą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6Pažymėtina,
kad antstoliai vykdo valstybės jiems pavestas funkcijas vykdymo procese. Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kontroliuoti, kaip antstoliai (antstolių padėjėjai) laikosi Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, pavesta Teisingumo ministerijai. Be to, vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos. CPK 583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, ir kiti norminiai teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymais Vyriausybei ir Teisingumo ministerijai yra pavesta nustatyti valstybės antstoliams pavestų funkcijų įgyvendinimo teisinį reglamentavimą bei jų veiklos kontrolę, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybė 2019 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 201 patvirtino išvadą dėl įstatymų projektų.
Projektą siūloma tobulinti atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 13. Lietuvos antstolių rūmai
1 Papildomai teikiami pasiūlymai Projektui
Asižvelgdami į Vyrausybės 2019 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 201 siūlymą ir pritardami reglamentavimo tobulinimui, suteikti antstoliui teisę aukciono tvarka realizuoti ne tik įkeistą kilnojamąjį, bet ir kitą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, teikiame atitinkamo straipsnio redakciją: Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį ir
nekilnojamąjį turtą;“. Pritarti Kaip nurodyta dėl projekto gautoje Vyriausybės išvadoje, tikslinga suteikti antstoliams galimybę sutartiniais pagrindais realizuoti ne tik įkeistą kilnojamąjį, bet visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Šis pakeitimas taip pat būtų naudingas su vykdymo procesu nesusijusiems asmenims, pageidaujantiems, kad jų turtą sutartinais pagrindais aukciono tvarka realizuotų antstolis. 14. Lietuvos antstolių rūmai 2019-05-165 Šio straipsnio pakeitimo siūlymai susijęs su proporcingu vykdomųjų dokumentų skirstymu (Projekto Nr.XIIIP-2536 2 straipsnis (CPK 650 straipsnis), kas padėtų ne tik užtikrinti klientui kokybiškos paslaugos suteikimą atitinkamoje teritorijoje, bet ir leistų periodiškai kontroliuoti antstolio darbo efektyvumą. Antstoliai būtų skatinami efektyviai dirbti ir užtikrinus proporcingą vykdomųjų dokumentų skirstymą. Antstolių įstatymo 15 straipsnio papildymas:
Papildyti 15 straipsnį 1dalį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „15 straipsnis. Drausminės nuobaudos 1.
šios drausminės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) teisės teikti paslaugas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;
4) teisės atlikti funkcijas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, gauti vykdomuosius dokumentus, priskiriamus teisingumo ministro nustatyta tvarka, atėmimas iki šešių mėnesių;
5) atleidimas iš antstolių. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad galiojanti drausminė nuobauda – teisės atlikti funkcijas atėmimas iki šešių mėnesių realių neigiamų pasekmių drausminėn atsakomybėn patrauktam antstoliui nesukelia, nes šiam laikotarpiui skiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantis antstolis, kurie administruoja antstolio kontorą ir jo vardu atlieka procesinius veiksmus, o tuo pačiu – ir uždirba pinigus, taip pat įvertinus Vyriausybės siūlymą vykdomuosius dokumentus antstoliams skirstyti proporcingai, paminėtą drausminę nuobaudą tikslinga keisti pastaboje siūloma drausmine nuobauda, tačiau, atsižvelgiant į siūlomos formuluotės trūkumus teisės technikos aspektu, Antstolių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūloma išdėstyti taip:
„4) teisės atlikti funkcijas, nurodytas šio Įstatymo 21
straipsnio 1 dalyje, gauti vykdyti vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atėmimas iki šešių mėnesių;“. 15. Lietuvos antstolių rūmai 2019-05-1610 Papildomi komentarai Pozityviai vertiname, jog Nutarime pritariama Lietuvos antstolių rūmų Teisingumo ministerijai pateiktam Antstolių įstatymo pakeitimo pasiūlymui organizuoti antstolių padėjėjų atestaciją. Tikslinga papildyti Antstolių įstatymo 33 straipsnio nuostatas numatant, jog antstolio padėjėjų atestaciją (kvalifikacijos žinių patikrinimą) vykdo Lietuvos antstolių rūmai. Pažymėtina, jog siūlymas pagrįstas Lietuvos antstolių rūmų vykdomomis funkcijomis pagal Antstolių įstatymą.
Asociacijos nariai tvirtina Antstolių profesinės etikos kodeksą, asociacija yra sukūrusi ir diegia klientų aptarnavimo standartą antstolių kontorose, taip pat yra atsakinga už mokymų organizavimą bei kvalifikacijos kėlimo vykdymą. Antstolis sudaro darbo sutartį su darbuotoju ir atlieka jo pirminį vertinimą, todėl pagrįsta, jog ši padėjėjų atestacijos funkcija būtų pavesta Lietuvos antstolių rūmams, kurių narais yra kiekvienas Lietuvoje veikiantis antstolis. Pritarti Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktą pasiūlymą, kuriam pritaria ir pastabos rengėjai, Antstolių įstatymo 33 straipsnį tikslinga išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Antstolių padėjėjų mokymas, ir
kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas
kelti kvalifikaciją ir dalyvauti mokymuose. Antstolių padėjėjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai. 2. Antstolių padėjėjų mokymo programą ir kvalifikacijos kėlimo programą nuostatus tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. 3. Siekiant patikrinti antstolio padėjėjo kvalifikaciją ir profesines žinias, kas penkerius metus vykdoma antstolių padėjėjų atestacija. Antstolių padėjėjus atestuoja Antstolių padėjėjų atestavimo komisija. Šią komisiją sudaro, jos nuostatus ir atestavimo tvarką tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. 4. Antstolių padėjėjų atestavimo komisija priima vieną iš šių sprendimų:
1) antstolio padėjėją atestuoti;
2) antstolio padėjėją atestuoti su sąlyga, kad jis per nustatytą terminą pašalins komisijos nurodytus veiklos trūkumus;
3) antstolio padėjėjo neatestuoti.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Siekiant apriboti antstolių galimybes atlikti perteklinius vykdymo proceso veiksmus, Civilinio proceso kodekso projekto 1 straipsnyje siūloma Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti antstolio veiksmų prioritetinį eiliškumą atskiriems vykdymo proceso rezultatams pasiekti, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad kiekviena vykdomoji byla yra skirtinga, todėl poreikis atlikti konkrečius priverstinio vykdymo veiksmus priklauso nuo kiekvienos vykdomosios bylos faktinių aplinkybių ir objektyviai gali būti skirtingas. Užtikrinant vykdymo proceso ekonomiškumą, skaidrumą, paprastesnį ir aiškesnį vykdymo išlaidų apskaičiavimo procesą, taip pat siekiant apriboti antstoliams galimybę didinti vykdymo išlaidas atliekant perteklinius ar ekonomiškai nepagrįstus priverstinio vykdymo veiksmus, tikslinga pakeisti vykdymo išlaidų struktūrą ir panaikinti vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Toks reguliavimas reikštų, kad antstoliui, kaip ir šiuo metu, būtų apmokamos vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti. Antstolis, turėdamas teisę nemokamai gauti informaciją iš valstybės registrų, kredito įstaigų, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų savo sąskaita ir sėkmingo išieškojimo atveju gautų atlygį. Panaikinus vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, nebūtų skaičiuojamos vykdymo išlaidos už antstolio atliekamas užklausas, susijusias su skolininko asmens ar jo turtinės padėties patikrinimu, antstolio procesinių dokumentų rengimą ir kitus veiksmus, susijusius su priverstinio vykdymo priemonių taikymu, tačiau, kaip ir šiuo metu, būtų skaičiuojamos realiai patirtos išlaidos, kurias antstolis apmoka tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas (pašto paslaugų, bankinių pavedimų, turto ekspertizės ir kt.).
Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antstoliams nebebūtų prasmės atlikti perteklinius ar ekonomiškai nepagrįstus veiksmus, nes už jų atlikimą nebūtų apmokama, t. y. patys antstoliai būtų suinteresuoti ekonomišku ir efektyviu vykdymo proceso rezultatu. Pritarti Atsižvelgiant į susiformavusią ydingą praktiką, kai antstoliai atlieka perteklinius ar ekonomiškai nepagrįstus veiksmus ir už šių veiksmų atlikimą skaičiuoja vykdymo išlaidas, dėl ko nukenčia ne tik skolininkas, kurio lėšomis apmokamas vykdymo procesas, bet taip pat nukenčia ir išieškotojas, nes išieškotomis lėšomis pirmiausia padengiamos vykdymo išlaidos antstoliui, tikslinga pakeisti vykdymo išlaidų struktūrą atsisakant vienos iš sudėtinių vykdymo išlaidų rūšių – papildomų vykdymo išlaidų. Kaip nurodyta Vyriausybės išvadoje, tokia vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarka būtų skaidri, nes antstoliai negalėtų piktnaudžiauti, taip pat būtų aiški ir galimų vykdymo išlaidų dydis proceso šalims būtų žinomas iš anksto. Pažymėtina, kad tokia vykdymo išlaidų struktūra jau yra nustatyta teisingumo ministro 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1R-75 pakeitus Sprendimų vykdymo instrukciją, todėl, pritarus Vyriausybės išvadoje siūlomiems pakeitimams, naujoji vykdymo išlaidų struktūra būtų įtvirtinta ne tik poįstatyminiu, bet ir įstatymo lygmeniu. 2. Lietuvos
2 3.
Priėmus Antstolių įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, kad atlygis antstoliui negali viršyti 15 procentų išieškomos sumos, išieškant nedideles skolas maksimalus galimas atlygis antstoliui sudarytų: išieškant skolas iki 2,9 euro – 0,44 euro, išieškant nuo 2,9 iki 14,48 euro – 2,17 euro, išieškant nuo 14,48 iki 57,92 euro – 8,69 euro, išieškant nuo 57,92 iki 289,62 euro – 43,44 euro ir, palyginti su Sprendimų vykdymo instrukcijoje šiuo metu nustatytais atlygio dydžiais, sumažėtų nuo 1,84 iki 18,4 karto. Atsižvelgiant į tai, kad, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolos iki 289,62 euro sudaro daugiau kaip
daugiau kaip 80 procentų visų piniginių išieškojimų, 15 procentų dydžio atlygio antstoliui nustatymas šiose vykdomosiose bylose reikštų, kad antstolio veikla taptų nuostolinga. Įvertinus šias aplinkybes ir siūlymą panaikinti papildomas vykdymo išlaidas, išieškant nedideles skolas, kaip ir šiuo metu, turėtų būti taikomas fiksuotas atlygis, o maksimalus atlygio dydis turėtų būti taikomas tik išieškant didesnes skolas. Pritarti iš dalies Įvertinus Vyriausybės išvadoje pateiktą statistinę informaciją ir prognozuojamą ypač neigiamą Antstolių įstatymo projektu siūlomo maksimalaus 15 procentų atlygio visose vykdomosiose bylose poveikį antstolių pajamoms (pajamos gali sumažėti iki 18 kartų), taip pat įvertinus, kad, panaikinus papildomas vykdymo išlaidas, antstolių pajamos taip pat sumažės 16-40 procentų, maksimalaus atlygio antstoliui nustatymo įstatyme atsisakyta.
Atsižvelgiant į tai, kad Antstolių įstatymas reglamentuoja antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, antstolių savivaldos sistemą ir kitus su antstolių veikla susijusius santykius, o vykdymo procesą, įskaitant vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo bei paskirstymo tvarką, reguliuoja Civilinio proceso kodeksas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai, vykdymo išlaidų dydžių apskaičiavimo kriterijus ir maksimalius vykdymo išlaidų dydžius taip pat tikslinga nustatyti ne Antstolių įstatyme, bet Civilinio proceso kodekso – Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4-6 dalis pripažinti netekusiomis galios, o Antstolių įstatymo projektu siūlomus vykdymo išlaidų kriterijus, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktą siūlymą atsisakyti papildomų vykdymo išlaidų, įtvirtinti Civilinio proceso kodekso 609 straipsnyje, išdėstant jį nauja redakcija: „609 straipsnis. Vykdymo išlaidos
išlaidas sudaro:
1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti;
2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje;
3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. 2. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. 1.
1Vykdymo išlaidas sudaro:
1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos;
2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas;
3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. 2. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą. 3. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.“
1
pakeitimus, antstolio veikla netaptų nuostolinga, tikslinga papildyti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies
įkeistą kilnojamąjį, bet ir kitą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, taip suteikiant antstoliui galimybę pajamų gauti ne iš priverstinio vykdomųjų dokumentų vykdymo, bet iš sutartiniais pagrindais teikiamų paslaugų.
Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas siūlymas ne tik išplės sutartiniais pagrindais antstolių teikiamų paslaugų ratą, bet taip pat bus naudingas ir visuomenei, nes savo turtą norintis parduoti asmuo neprivalės pats rūpintis jo pardavimu, bet galės kreiptis į antstolį dėl šio turto aukciono realizavimo, pasiūlymui tikslinga pritarti ir Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą nekilnojamąjį
ir kilnojamąjį turtą;“. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
siūloma nustatyti, kad antstolio gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitos būtų skelbiamos viešai. Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektais siekiama mažinti skolininkų piniginę naštą, ginti jų interesus ribojant neproporcingai dideles vykdymo išlaidas ir apsaugant nuo perteklinių vykdymo veiksmų atlikimo, tačiau antstolių pajamų ir išlaidų viešas skelbimas pats savaime nespręs didelių vykdymo išlaidų problemos. Be to, šiuo metu jokios kitos profesijos atstovams nenustatyta pareiga viešai skelbti informaciją apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas, todėl tokios pareigos nustatymas išimtinai tik antstoliams būtų diskriminacinis.
Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad Antstolių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje jau nustatyta, jog teisę vykdyti antstolio veiklą įgiję asmenys deklaruoja savo ir šeimos narių turtą Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, siekiant didinti antstolių veiklos skaidrumą, turėtų būti papildomas ne Antstolių įstatymas numatant viešą antstolio pajamų ir išlaidų skelbimą, bet Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, kurioje pateikiamas asmenų, kurių turto deklaracijų duomenys skelbiami viešai, sąrašas. Pritarti iš dalies Pritartina Vyriausybės išvadoje pateiktai nuomonei, kad Antstolių įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktas siūlymas viešai skelbti antstolių pajamų ir išlaidų ataskaitas būtų diskriminacinis, nes jokias kitai profesijai ar asmenų grupei tokia pareiga viešinti informaciją apie pajamas nėra numatyta. Atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė registravo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo
2348910
procesą, Antstolių įstatymo projektą siūloma papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis reikalavimus antstolio ir antstolio padėjėjo asmeniui bei ribojančiomis galimybę šiems asmenims piktnaudžiauti jiems suteiktais įgaliojimais:
nuostatomis, draudžiančiomis antstoliui atliekant antstolio funkcijas naudotis įmonės, kurios savininkas ar dalininkas yra jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) ar artimas giminaitis, paslaugomis.
Analogišką draudimą tikslinga numatyti ir antstolio padėjėjui Antstolių įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje antstolio padėjėjo veiklos apribojimus. 6.2. Antstolių įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, reguliuojančią drausminės nuobaudos galiojimą, papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kad Antstolių garbės teismo sprendimo apskundimas nesustabdo drausminės nuobaudos galiojimo, išskyrus sprendimo paskirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš antstolių apskundimą. Užtikrinant, kad antstolio funkcijų neatliktų asmuo, kuriam buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš antstolių arba buvo priimtas sprendimas antstolio neatestuoti, Antstolių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tikslinga papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kad antstolio įgaliojimai gali būti stabdomi, jeigu antstolis apskundė jam paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš antstolių arba sprendimą antstolio neatestuoti. 6.3. Užtikrinant, kad antstolio veiklą vykdytų tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, tikslinga papildyti Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą nustatant, kad asmuo antstolio įgaliojimų netenka įsiteisėjus ne tik teismo nuosprendžiui, kuriuo jis buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, bet ir nuosprendžiui, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. 6.4.
yra įgalioti nagrinėti skundus dėl antstolio neprocesinės veiklos ir priimti administracinio pobūdžio sprendimus dėl drausminės atsakomybės taikymo antstoliui arba antstolio padėjėjui ar atsisakymo taikyti drausminę atsakomybę, Antstolių įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje tikslinga nustatyti, kad Lietuvos antstolių rūmų atsakymas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. 6.5. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, siekiant užtikrinti tinkamą antstolių padėjėjų kvalifikaciją ir profesines žinias, tikslinga Antstolių įstatymo 33 straipsnyje, reguliuojančiame antstolių padėjėjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, įtvirtinti ir antstolių padėjėjų atestacijos institutą nustatant, kad kas penkerius metus Lietuvos antstolių rūmai vykdo antstolių padėjėjų atestaciją. Pritarti Siekiant didesnio vykdymo proceso skaidrumo, taip pat užtikrinant, kad teismų sprendimus vykdytų ir priverstinio vykdymo priemones taikytų tik sąžiningi ir reikiamus profesinius įgūdžius turintys asmenys (antstoliai, antstolių padėjėjai), tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės pasiūlymus ir:
taip: „1. Antstolis, vykdydamas šiame Įstatyme numatytą veiklą, negali eiti kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose,. Antstolis taip pat negali būti renkamas (skiriamas) įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, valdymo organų nariu.
Vykdydamas šiame Įstatyme nurodytas funkcijas, antstolis negali naudotis įmonės, kurios savininkas ar dalininkas yra jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) ar artimasis giminaitis, paslaugomis.“
2Papildyti Antstolių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį 5 punktu,
numatančiu, kad antstoliui apskundus sprendimą jo neatestuoti jo įgaliojimai galėtų būti sustabdomi, tuo užtikrinant, kad antstolio funkcijų neatliktų neatestuotas asmuo:
„5) apskundžiamas Antstolių garbės teismo
sprendimas dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš antstolių – paskyrimo arba Antstolių atestavimo komisijos išvada antstolio neatestuoti.“
neatliktų asmuo, kuris yra pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, pakeisti Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą naujais antstolio įgaliojimų pasibaigimo pagrindais:
„4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo
antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką arba pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;“. 4. Siekiant teisinio aiškumo papildyti Antstolių įstatymo 14 straipsnio 3 dalį nuostatomis, reguliuojančiomis drausminių nuobaudų įsigaliojimo datą: „3. Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo paskyrimo dienos. Antstolių garbės teismo sprendimo apskundimas nesustabdo paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo, išskyrus Antstolių garbės teismo sprendimo dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš antstolių – paskyrimo apskundimą. Apskundus Antstolių garbės teismo sprendimą, kuriuo antstoliui skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš antstolių, drausminė nuobauda įsigalioja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Antstolių garbės teismas Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo.“
antstolių rūmai, nagrinėdami gautą skundą gali ne tik priimti sprendimą taikyti antstoliui ar antstolio padėjėjui drausminę atsakomybę, bet ir atsisakyti taikyti tokią atsakomybę, Antstolių įstatymo 27 straipsnio 6 dalį tikslinga papildyti nuostatomis, suteikiančiomis galimybę apskųsti Lietuvos antstolių rūmų atsakymą į asmens prašymą ar skundą:
„6. Asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių
veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ar Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija paprastai nenagrinėja asmenų prašymų ir skundų, kurie nebuvo nagrinėti Lietuvos antstolių rūmuose. Lietuvos antstolių rūmų atsakymas per trisdešimt dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.“
rašytiniu antstolio įgaliojimu turi teisę atlikti procesinius veiksmus ir taikyti priverstinio vykdymo priemones, tikslinga įteisinti antstolių padėjėjų atestaciją ir: 6.1. Antstolių įstatymo 29 straipsnio 1 dalį papildyti 3 punktu, numatančiu, kad asmuo išbraukiamas iš antstolių padėjėjų sąrašo, jeigu jis neatestuojamas: „3) jei antstolio padėjėjas neatestuojamas.“
kvalifikacijos kėlimo reikalavimų taip pat įtvirtinant ir antstolių padėjėjų atestaciją:
„33 straipsnis. Antstolių padėjėjų mokymas,
ir kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas 1.
Antstolių padėjėjai privalo nuolat kelti kvalifikaciją ir dalyvauti mokymuose. Antstolių padėjėjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai. 2. Antstolių padėjėjų mokymo programą ir kvalifikacijos kėlimo programą nuostatus tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. 3. Siekiant patikrinti antstolio padėjėjo kvalifikaciją ir profesines žinias, kas penkerius metus vykdoma antstolių padėjėjų atestacija. Antstolių padėjėjus atestuoja Antstolių padėjėjų atestavimo komisija. Šią komisiją sudaro, jos nuostatus ir atestavimo tvarką tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. 4. Antstolių padėjėjų atestavimo komisija priima vieną iš šių sprendimų:
1) antstolio padėjėją atestuoti;
2) antstolio padėjėją atestuoti su sąlyga, kad jis per nustatytą terminą pašalins komisijos nurodytus veiklos trūkumus;
3) antstolio padėjėjo neatestuoti.“
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė