Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 609 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus
konkrečioje vykdomojoje byloje pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą veiksmų prioritetinį eiliškumą atskiriems vykdymo proceso rezultatams pasiekti;“. 2 straipsnis. 650 straipsnio papildymas Papildyti 650 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Naujas vykdomasis dokumentas dėl to paties skolininko teikiamas tam pačiam
antstoliui, jeigu išieškotojas yra pateikęs antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl šio skolininko ir vykdymas šioje byloje nėra užbaigtas.“
pakeitimas Pakeisti 661 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„661 straipsnis. Atvejai, kada raginimas įvykdyti
sprendimą skolininkui nesiunčiamas
1Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai,
raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. 2 1. Raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų dešimt eurų piniginių sumų išieškojimo.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Teisingumo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustato veiksmų prioritetinį eiliškumą atskiriems vykdymo proceso rezultatams pasiekti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo įstatymas
Pakeisti 604 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„604 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas vykdymo proceso metu
Procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje nustatytus atvejus.“
Pakeisti 605 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „605 straipsnis. Antstolio patvarkymų išsiuntimo tvarka procesinių dokumentų įteikimo būdai Šiame Kodekse numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. 1. Antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. 2. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus šiame Kodekse nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta.
Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 4. Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis.“
Pakeisti 609 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „609 straipsnis. Vykdymo išlaidos
1Vykdymo išlaidas sudaro:
1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti;
2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje;
3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. 2. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. 1. Vykdymo išlaidas sudaro:
1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos;
2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas;
3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. 2. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį.
Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą. 3. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.“
Pakeisti 610 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.“
1Pakeisti 611 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos šiame
Kodekse nustatytais antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo Vykdymo išlaidų skaičiavimais skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos.
Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo šioje dalyje nurodytų procesinių dokumentų ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą.“
2Pakeisti 611 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir
vykdymo Vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 620 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vykdant kitus sprendimus, kada skolininko gyvenamoji
vieta nežinoma, išieškotojo prašymu antstolis, atsižvelgdamas į vykdomosios bylos aplinkybes, išimtiniais atvejais gali priimti patvarkymą skelbti skolininko paiešką per policiją, jeigu nežinoma skolininko buvimo vieta ir išieškotojas pateikia duomenis, kad jam nepavyko nustatyti skolininko gyvenamosios vietos, ir sumoka nustatyto dydžio paieškos išlaidas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.“
Papildyti 650 straipsnį 3 dalimi: „3.
Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.“
pakeitimas Pakeisti 654 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „654 straipsnis. Pirminiai vykdomieji veiksmai Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Šis patvarkymas siunčiamas skolininkui registruotąja pašto siunta.“
Pakeisti 679 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „679 straipsnis.
Turto arešto akto ir turto aprašo įteikimo išieškotojui ir skolininkui tvarka Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu šis yra sudarytas, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Tuo atveju, kai turto arešto akte arba turto apraše nustatoma turto vertė ir Jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta. Kitais atvejais turto arešto aktas ir turto aprašas siunčiami šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 682 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.“
Pakeisti 727 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Turtą patvarkymu perkainoja antstolis. Turtą perkainojant, dalyvauja prekybos organizacijos atstovas. Apie perkainojimo laiką ir vietą prieš tris darbo dienas raštu pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo atlikti perkainojimą. Šiuo atveju išieškotojui ir skolininkui registruotąja pašto siunta išsiunčiamas patvarkymo nuorašas.“
Pakeisti 728 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Antstolis, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pranešimą apie tai, kad reikalavimas sustabdyti skolininko vertybinių popierių realizavimą yra įvykdytas, per tris darbo dienas šiems asmenims ir skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia patvarkymą areštuoti skolininko turtą. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Patvarkyme areštuoti skolininko turtą nurodoma:
1) asmens, kuriam adresuojamas patvarkymas, pavadinimas;
2) vertybinių popierių arešto pagrindas;
3) areštuotų vertybinių popierių pavadinimas ir skaičius;
4) antstolio veiksmų apskundimo tvarka.“
Pakeisti 733 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos išieškotojui, ir
skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka ir viena kopija paliekama vykdomojoje byloje.“
1Pakeisti 737 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) apmokestinamųjų individualios veiklos grynųjų pajamų
už darbą žemės ūkyje, atskaičius nuo jų mokėtinus (sumokėtus) mokesčius;“. 2. Papildyti 737 straipsnį 8 punktu: „8) pensijų išmokų.“
Pakeisti 744 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Antstolis, pradėdamas išieškojimą vykdyti
skolininko turto administravimu ir iš to gautų pajamų nukreipimu skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką nustato patvarkymu. Patvirtintos šio Šio patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims.“
Pakeisti 750 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Kodekso 749 straipsnio 1 dalyje nurodytas
patvarkymas įteikiamas skolininkui ir prievolės skolininkui įteikiamas registruotąja pašto siunta, o skolininkui – šio Kodekso 604 605 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 753 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo
susijusioms išlaidoms bei ir visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka:
1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti;
atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3)2) kitoms su vykdymu susijusioms išlaidoms tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 4)3) išieškotojams šio Kodekso 754 ir 755 straipsniuose straipsnyje nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 754 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės
reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Jeigu to paties išieškotojo naudai vykdomos kelios vykdomosios bylos, išieškotos sumos skiriamos reikalavimams anksčiausiai pradėtoje vykdomojoje byloje patenkinti.“
Pakeisti 766 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Aprašytas turtas kartu su turto aprašo kopija
perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju.
Turto aprašo kopija išsiunčiama ar kitaip perduodama įteikiama skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 767 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apie įkeldinimo laiką prieš penkias darbo dienas
raštu registruotąja pašto siunta pranešama skolininkui ir išieškotojui. Įkeldinama paprastai jiems dalyvaujant.“
Pakeisti 769 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš
penkias darbo dienas raštu registruotąja pašto siunta pranešama skolininkui. “
Pakeisti 778 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Grąžindamas vykdomąjį raštą Lietuvos apeliaciniam
teismui, antstolis apie tai praneša išieškotojui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Išieškotojui antstolis taip pat praneša apie Lietuvos Respublikoje pagal tą vykdomąjį raštą atliktus išieškojimus. Išieškotojas turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl vykdomojo rašto pakartotinio pateikimo vykdyti.“
1Šis įstatymas, išskyrus 7 straipsnį ir šio straipsnio 9 dalį, įsigalioja 2020 m.
liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 3, 4, 5, 8 ir 17 straipsniai taikomi vykdomosioms byloms, pradėtoms po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Šio įstatymo 7 straipsnis taikomas vykdomuosius dokumentus pateikiant vykdyti nuo 2021 m. sausio 1 d. ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka vykdomieji dokumentai antstoliams paskirstomi neatsižvelgiant į vykdomuosius dokumentus, pateiktus vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo. 5.
išieškotojai antstoliams vykdyti pateikia per Antstolių informacinę sistemą, o rašytinius vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo – per Lietuvos antstolių rūmus. Lietuvos antstolių rūmuose gautas rašytinis vykdomasis dokumentas skaitmeninamas, pasirašomas Lietuvos antstolių rūmų darbuotojo elektroniniu parašu, įkeliamas į Antstolių informacinę sistemą ir vykdomas kaip elektroninis vykdomasis dokumentas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Rašytinį vykdomąjį dokumentą, kurio skaitmeninė kopija šioje dalyje nustatyta tvarka buvo įkelta į Antstolių informacinę sistemą, Lietuvos antstolių rūmai grąžina vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai. 6. Vykdomosios bylos, pradėtos po šio įstatymo įsigaliojimo, tvarkomos elektronine forma Antstolių informacinėje sistemoje. 7. Šio įstatymo 18 straipsnis taikomas išieškotas lėšas išieškotojams skirstant po šio įstatymo įsigaliojimo. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtose vykdomosiose bylose vykdymo išlaidos skaičiuojamos, išieškomos ir paskirstomos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Antstoliai laikomi laisvosios profesijos atstovais, vykdančiais valstybės pavestas funkcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad antstoliai vykdo viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas versdamiesi privačia veikla (už atlygį), o šių funkcijų vykdymą perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Nors laisvosioms profesijoms paprastai būdingas savireguliacijos mechanizmas, ypač aktualus kalbant apie paslaugų kokybės užtikrinimą ir kontrolę, ši savireguliacija turi ir tam tikrų pavojų. Tą 2007 m. pranešime aiškiai įvardijo EBPO: buvo pabrėžta, kad teisinių profesijų atstovų asociacijos yra mažos, tikslingai veikiančios įtakingos spaudimo grupės, ir tai joms padeda pasiekti naudos sau visuomenės naudos sąskaita. EBPO taip pat pažymi, kad tais atvejais, kai profesinė asociacija turi teisę priimti sprendimus dėl profesijos veiklos reguliavimo, didinama nauda profesijos atstovams ir neįvertinant pasekmių vartotojams. Šiame kontekste pabrėžtina, kad paslaugų gavėjai (ypač skolininkai) negali savanoriškai atsisakyti šių paslaugų gavimo ar mokėjimo už jas. Todėl valstybės pareiga yra kontroliuoti, kad antstolių paslaugomis priverstinai besinaudojantys žmonės nebūtų priversti mokėti nepagrįstai dideles vykdymo išlaidas.
Antstolių veiklos ir pajamų gavimo specifika lemia tai, kad šios veiklos darbo apmokėjimo sistemą sudėtinga nuosekliai palyginti tiek su užsienio valstybėse nustatytomis antstolių darbo apmokėjimo taisyklėmis (kadangi skiriasi antstoliams pavestų funkcijų apimtis, veiklos ribojimai (pvz., geografiniai), kiti reguliavimo ypatumai), tiek su kitų laisvųjų profesijų atlyginimo už teikiamas paslaugas nustatymu. Skirtingai nei notarų, architektų, bankroto administratorių ir pan. laisvųjų profesijų atstovų atveju, antstolių atlygis priklauso ne tik nuo nustatyto dydžio, bet ir nuo skolininko galimybių susimokėti skolą – neoficialiais duomenimis įvykdoma apie pusė skolų išieškojimo. Lietuvoje vykdymo išlaidos, kurios kartu su skola išieškomos iš skolininko ir sumokamos antstoliui, susideda iš trijų dalių:
Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą suponuoja tai, kad žmogus turi gauti teisingą atlyginimą už darbą, kuris dirbančiajam ir jo šeimos nariams garantuotų normalų gyvenimo lygį (Konstitucinio Teismo
situacija, kai vykdant valstybės pavestas funkcijas ribotos konkurencijos sąlygomis mokamas atlygis už paslaugas, kurių jų vartotojas negali savanoriškai atsisakyti, būtų neproporcingai didelis. Remiantis Teisingumo ministerijos pateikiama informacija, 2017 metais antstolis vidutiniškai gaudavo 10 258 Eur grynųjų pajamų. Net ir įvertinant tai, kad antstolis turi turėti išsilavinimą ir kvalifikaciją, atlyginimo dydis turėtų būti socialiai teisingas. Vargiai pateisinama situacija, kai antstolio atlyginimas 15 kartų viršija vidutinį darbo užmokestį ir kelis kartus viršija aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Netoleruotini ir atvejai, kai vykdymo išlaidos (ypač mažos vertės skolų išieškojimo atveju) kelis kartus viršija išieškomą sumą. Siekiant apsaugoti skolas neįstengiančių susimokėti gyventojų interesus, priimti Civilinio proceso kodekso pakeitimai, be kita ko, numatantys galimybę skolą išdėstyti ilgesniu laikotarpiu ir užtikrinantys didesnį, realiau kasdienius poreikius atitinkantį asmenų pajamų lygį, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas. Taip pat Teisingumo ministerija ėmėsi iniciatyvos riboti Antstolių rūmų įtaką nustatant vykdymo išlaidas – Seime įregistruotas Antstolių įstatymo Nr.
IX-876 21 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija, atsisakant derinimo su Antstolių rūmais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, net ir priėmus minėtą Antstolių įstatymo pakeitimą, nebus įstatymo lygmens garantijų, kad vykdymo išlaidų dydis sumažės, nes automatiškai neatsiras pagrindas teisingumo ministrui peržiūrėti šiuo metu esančius įkainių dydžius, nesant naujų šių dydžių nustatymo principų. Todėl teikiami Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
projektai) papildytų ir sustiprintų Teisingumo ministerijos inicijuoto Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto poveikį. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo dydžiai valstybėse labai skiriasi, pvz., Švedijoje imamas tik bazinis mokestis (kurio maksimalus dydis yra apie 108 Eur) ir padengiamos papildomų vykdymo veiksmų išlaidos, Vokietijoje nustatomas metinis maksimalus atlyginimo dydis už antstolio teikiamas paslaugas ir t. t. Bendrais bruožais antstolių atlygio nustatymo taisykles lyginant su kitų Europos Sąjungos valstybių, turinčių panašią vykdymo išlaidų nustatymo praktiką, Lietuvos skolininkams tenkantis vykdymo išlaidų dydis yra didelis tiek kalbant apie bylos administravimo išlaidas, tiek apie atlygį antstoliui sėkmingo skolos išieškojimo atveju. Pvz., Latvijoje atlyginimo už antstolio teikiamas paslaugas dalis išieškant skolas iki 4269 Eur dydis yra iki 15 proc. išieškotos sumos, o vykdymo bylos administravimo išlaidos neviršija 285 Eur.
Estijoje vykdymo bylos administravimo išlaidos yra fiksuotos – 15,97 Eur, o atlygis antstoliui gali būti mokamas iki 15 proc. išieškotos sumos. Kitose valstybėse atlygis antstoliui mažesnis, kai kuriais atvejais jis skaičiuojamas pagal atliekamo sandorio vertę – pvz., Airijoje jis tesiekia 5 proc. atlikto sandorio sumos, Anglijoje ir Velse – 7,5 proc. sandorio sumos, Suomijoje – tik 0,5 proc. išieškotos sumos. Palyginimui – Lietuvoje vykdymo bylos būtinosios administracinės išlaidos gali siekti 399,97 Eur, o vien tik atlygis antstoliui išieškant sąlyginai nedidelės vertės skolas (iki 79,99 Eur) siekia arba net viršija 100 proc. skolos dydžio. Galima pažymėti, kad tose valstybėse, kuriose bylos administravimo ar analogiškos būtinosios vykdymo bylos išlaidos yra didesnės, ten atlygis antstoliui yra sąlyginai mažesnis. Ir atvirkščiai – jei bylos administravimo išlaidos yra daugiau simbolinės, atlygis antstoliui už skolos išieškojimą gali būti didesnis. Atsižvelgdamos į nacionalinius reguliacinius ypatumus valstybės ieško pusiausvyros tarp bazinio visų bylų atveju taikomo dydžio (siekiant užtikrinti nuolatines antstolio pajamas) ir papildomo atlygio už išieškotas sumas (siekiant motyvuoti antstolius imtis aktyvių skolų išieškojimo veiksmų). Kaip jau minėta, Lietuvoje lyginant su panašias vykdymo išlaidų skaičiavimo tvarkas turinčiomis valstybėmis atlyginimas antstoliui yra didelis tiek vertinant vykdomosios bylos administravimo išlaidas, tiek ir atlygį antstoliui už išieškotas sumas. Be to, kaip jau minėta, antstoliai vykdo valstybės pavestas funkcijas, jų paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas asmenys (skolininkai) negali atsisakyti. Antstolių atlyginimo dydžiai ir jų apskaičiavimo taisyklės yra skelbiami viešai.
Valstybės pareiga yra užtikrinti, kad antstolių veikla būtų skaidri ir teisėta, nebūtų piktnaudžiaujama skaičiuojant vykdymo išlaidas ir atliekant vykdymo veiksmus. Dėl to viešojo intereso sumetimais informacija apie antstolių gaunamas pajamas turėtų būti skelbiama viešai. Be to, siekiant, kad valstybėje svarbias funkcijas vykdytų sąžiningi, lojalūs, patikimi ir korupcijai atsparūs asmenys, kad skaidriai ir efektyviai valdytų ir naudotų gaunamas lėšas, yra būtina užtikrinti, kad antstoliams taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būtų tinkamai apibrėžti. Tačiau pagal dabartinį reguliavimą tais atvejais, kai teismo nuosprendžiu asmuo pripažįstamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jis laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Toks reguliavimas yra taisytinas, nes nuosprendžiu pripažįstama, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, taigi, buvo įrodyti visi padarytos nusikalstamos veikos požymiai. Be to, kai priimamas sprendimas atleisti asmenį nuo bausmės, asmuo yra pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką, t. y. pasmerkiamas valstybės vardu, jam yra paskiriama bausmė, kartais dalis bausmės yra jau atlikta, taigi, ir turimas teistumas, tačiau, esant tam tikroms aplinkybėms, asmuo yra atleidžiamas nuo likusios bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teikiamais įstatymų projektais siūloma mažinti skolininkų piniginę naštą ir ginti jų interesus ribojant neproporcingai dideles vykdymo išlaidas, apsaugant nuo perteklinių vykdymo veiksmų atlikimo, konkrečiai:
1) aiškiai įtvirtinti, kad būtinosios vykdymo bylos administravimo išlaidos turi būti grindžiamos veiksmų atlikimo savikaina, užkertant kelią šias išlaidas diferencijuoti pagal išieškomą sumą;
2) riboti antstolių galimybes atlikti perteklinius vykdymo proceso veiksmus;
3) nustatyti, kad atlygis antstoliui sėkmingo skolos išieškojimo atveju negali viršyti 15 proc. skolos dydžio;
4) įpareigoti antstolius išsiųsti raginimą skolininkui ir sąlyginai nedidelių skolų (viršijančių 10 Eur) atvejais;
5) įpareigoti išieškotoją dėl visų išieškojimų iš to paties skolininko kreiptis į tą patį antstolį;
6) užtikrinti antstolių gaunamų pajamų ir išlaidų viešumą;
7) sugriežtinti antstolių nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatas, vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, kuriais užtikrinamas antstolio ekonominis nepriklausomumas, skatinamas efektyvus išieškojimas ir atsižvelgiama į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, pobūdį ir vertę, vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių, antstolio profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, sąnaudas. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui turi užtikrinti pagrįstą investicijų grąžą, galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus. Dėl nepakankamai aiškaus principų, kaip turėtų būti skaičiuojamos vykdymo išlaidos, išdėstymo, sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 būtinosios vykdymo bylos administravimo išlaidos skiriasi pagal išieškomos sumos dydį. Nei Antstolių įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nėra nuostatų, ribojančių papildomų vykdymo veiksmų atlikimą ar nustatančių galimų atlikti veiksmų prioritetinę tvarką. Dėl to pasitaiko atvejų, kad reikšminga vykdymo išlaidų dalis susikaupia dėl perteklinių, nebūtinų atlikti veiksmų vykdymo. Pvz., nepaisant to, kad skolininkas yra dirbantis asmuo ir vykdant iš jo išieškojimą iš karto būtų galima daryti išskaitas iš jo darbo užmokesčio, antstolis patikrina visus įmanomus šaltinius, įskaitant Jūrų ir vidaus vandenų laivų registrus, Geležinkelio riedmenų registrą ir pan. Šiuo metu nei Antstolių įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nėra nustatyti antstolių atlygio, gaunamo už skolos išieškojimą, ribojimai.
Dėl to Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti antstolių atlygio dydžiai yra nesistemiški, sąlyginai nedidelių skolų atveju (iki 79,99 Eur) lygūs ar viršijantys 100 proc. skolos dydžio. Nedidelės skolos, priskaičiavus būtinąsias ir papildomas vykdomosios bylos administravimo išlaidas, neretai yra kelis kartus didesnės už pačią skolą (pvz., 2018-08-27 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0159/18/01921 išieškant 60 Eur skolą priskaičiuota 200,99 Eur vykdomųjų išlaidų; 2018-03-12 vykdomojoje byloje Nr. 0170/13/00426 išieškant 1,33 Eur priskaičiuota 31,51 Eur vykdymo išlaidų ir pan.). Antstolių įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai jų nustatyta tvarka teikti gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitas, tačiau nenumatytas reikalavimas šią informaciją viešinti. Pagal dabartinį reguliavimą antstoliams nėra taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, susijęs su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Civilinio proceso kodekse nėra nuostatos, įpareigojančios išieškotoją dėl visų to paties skolininko skolų kreiptis į tą patį antstolį. Kai išieškotojas dėl to paties asmens skolų kreipiasi į skirtingus antstolius, žymiai padidėja bendra vykdymo išlaidų suma, kadangi kiekvienas antstolis atlieka daugelį tų pačių vykdymo veiksmų, kuriuos pakaktų atlikti vieną kartą, jei visus išieškojimus vykdytų vienas antstolis. Civilinio proceso kodekso 661 straipsnyje numatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas skolininkui, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo.
Būtent tokiose bylose (dėl nedidelių sumų išieškojimo) vykdymo išlaidos ir yra didžiausios, dažnai kelis kartus viršijančios šią sumą. Todėl skolininkui priminus apie priverstinio skolos įvykdymo grėsmę, tikėtina, kad jis skolą grąžins savanoriškai ir išvengs papildomų išlaidų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad vykdymo išlaidos grindžiamos skaičiavimais, kuriais užtikrinamas antstolio ekonominis nepriklausomumas, skatinamas efektyvus išieškojimas ir atsižvelgiama į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, vertę, vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių, antstolio profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, sąnaudas. Vietoj to siūloma nustatyti, kad vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais ir atsižvelgiama į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių ir negali viršyti 15 proc. išieškotinos sumos dydžio.
Tokiu reguliavimu siekiama atsisakyti privataus ūkio subjektams būdingų įkainių nustatymo principų ir užtikrinti, kad būtinosios vykdymo bylos administravimo išlaidos būtų siejamos su atliekamų veiksmų savikaina, o kryžminio subsidijavimo principas būtų taikomas tik skaičiuojant atlygį antstoliui už išieškotą skolą. Atsižvelgiant į tai, kad antstolių vykdomos funkcijos yra viešosios valstybės perduotos funkcijos, Antstolių įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti įpareigojimą Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai viešai paskelbti antstolių gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitas. Antstolių įstatyme, apibrėžiant nepriekaištingą reputaciją, siūloma įterpti sąlygą, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės ar nuo bausmės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai. Civilinio proceso kodekso 609 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad antstolis papildomus bylos administravimo veiksmus vykdo pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą veiksmų prioritetinį eiliškumą atskiriems vykdymo proceso rezultatams pasiekti. Civilinio proceso kodekso 650 straipsnio papildymu siūloma įpareigoti išieškotoją dėl visų to paties skolininko skolų kreiptis į vieną antstolį. Civilinio proceso kodekso 661 straipsnyje siūloma nustatyti, kad raginimas susimokėti skolą nesiunčiamas dėl mažesnių negu dešimt eurų piniginių sumų išieškojimo.
Tokiu reguliavimu bus mažinama vykdymo išlaidų našta, užtikrinama, kad jos yra objektyviai pagrįstos, ir pašalinama galimybė antstoliui piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais, taip pat mažinamas į socialinę atskirtį patenkančių asmenų skaičius bei skaidrinama antstolių veikla. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės, kadangi priėmus įstatymų projektus būtų ginamos skolininkų ir išieškotojų teisės vykdymo procese, mažinamos vykdymo išlaidos, skaidrinama antstolių veikla. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Atvirkščiai, laukiami teigiami pokyčiai, padidėjus galimybėms skolininkams susimokėti skolas verslo kreditoriams ir taip palengvinus pastarųjų ekonominę padėtį. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10.
įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti įstatymų projektais siūlomas nuostatas, teisingumo ministras iki Įstatymų projektų įsigaliojimo turės pakeisti Sprendimų vykdymo instrukciją ją suderinant su teikiamų įstatymų projektų nuostatomis. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymo projektams įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Įstatymo projektų reikšminiai žodžiai: „antstoliai“, „vykdymo procesas“, „vykdymo išlaidos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso kodekso (toliau - CPK) 650 straipsnį 3 dalimi ir nustatyti, kad „Naujas vykdomasis dokumentas dėl to paties skolininko teikiamas tam pačiam antstoliui, jeigu išieškotojas yra pateikęs antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl šio skolininko ir vykdymas šioje byloje nėra užbaigtas.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 590 straipsnyje yra nustatyta alternatyvaus vykdomojo dokumento vykdymo vietos parinkimo galimybė, atsižvelgiant į fizinio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą, arba juridinio asmens buveinės arba jo turto buvimo vietą. Tačiau toks alternatyvus vykdymo veiksmų atlikimas yra ribojamas atsižvelgiant į kitas imperatyvaus pobūdžio CPK nuostatas. Pažymėtina, kad vykdymo teisinius santykius imperatyviomis teisės normomis reguliuoja ir CPK 590 straipsnio 3 ir
aptarnaujamoje teritorijoje.“ ir „Jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui.“ Be to, vykdymo procesas reguliuojamas ir CPK 591 straipsnio nuostatomis, aptariančiomis vykdymo veiksmų atlikimą kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Šiame kontekste pažymėtina, jog siūlomas CPK pakeitimas stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku, koks turėtų būti siūlomos imperatyvaus pobūdžio nuostatos bei kitų imperatyvių CPK nuostatų teisinis santykis.
Manytina, kad CPK turėtų būti keičiamas sistemiškai, kad normos logiškai ir sistemiškai derėtų, kad siūlomos normos nekonkuruotų su galiojančiu reguliavimu, kad normų turinys ir taikymo tvarka būtų aiškūs. Antra, pažymėtina, jog siūlomas reguliavimas yra galimai nesuderinamas su CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso ekonomiškumo principu, nes tais atvejais, kai skolininko gyvenamoji vieta, darbo vieta, buveinės vieta ir turto buvimo vieta nesutampa, skolininkui tektų atlyginti žymiai didesnes vykdymo išlaidas, nei tuo atveju, jei antstolis atliktų vykdymo veiksmus labiausiai tam tinkamoje vietoje, parinktoje laikantis galiojančių teisės normų. 2. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 4 straipsnis papildytinas nuostata, aptariančia vykdymo veiksmų prioritetinio atlikimo taikymo tvarką pradėtose vykdymo bylose. 3. Pažymėtina, kad antstoliai vykdo valstybės jiems pavestas funkcijas vykdymo procese. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos. CPK 583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, ir kiti norminiai teisės aktai. Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kontroliuoti, kaip antstoliai (antstolių padėjėjai) laikosi Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, pavesta Teisingumo ministerijai. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymais Vyriausybei ir Teisingumo ministerijai yra pavesta nustatyti valstybės antstoliams pavestų funkcijų įgyvendinimo teisinį reglamentavimą bei jų veiklos kontrolę, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 4.
nustatyta, kad Sprendimų vykdymo instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
taip“, taip pat išbrauktinas žodis ,,nauja“;
Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8
5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-09-21
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 609, 650 IR 661 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-2536 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609, 650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2536, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau - CPK) 609 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad vykdomąsias išlaidas sudaro ,,išlaidos tretiesiems asmenims“ už konkrečioje vykdomoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas. Tuo tarpu projekto 5 straipsnio
vykdymo išlaidos išmokamos ,,kitiems asmenims“. Tuo atveju, jeigu abejose projekto nuostatose turimi omenyje tie patys asmenys, tai projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. 2. Projekto 6 straipsniu keičiamo CPK 620 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,vykdant kitus sprendimus, antstolis, atsižvelgdamas į vykdomosios bylos aplinkybes, išimtiniais atvejais gali skelbti skolininko paiešką per policiją, jeigu nežinoma skolininko buvimo vieta ir išieškotojas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti“ (pabraukta mūsų). Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai atvejais būtų būtina skelbti tokią skolininko paiešką. Nuostata ,,išimtiniais atvejais“ yra ydinga, nes skolininko paieška per policiją galėtų būti (ne)vykdoma remiantis antstolio subjektyviu vykdomosios bylos aplinkybių vertinimu. Taigi vieni antstoliai, esant vienodoms vykdomosios bylos aplinkybėms, galėtų skelbti skolininko paiešką per policiją, o kiti ne. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, projekte nereikėtų nustatyti kriterijus, kuriais remiantis antstolis, kitose, nei nurodyta CPK 620 straipsnio 1 ir 2 dalyse bylose, galėtų skelbti skolininko paiešką per policiją.
CPK 754 straipsnio 5 dalies nuostata ,,anksčiausiai pradėta vykdomoji byla“ diskutuotina, nes nėra aišku, kuris antstolio veiksmas būtų laikomas vykdomosios bylos pradėjimu, t.y., ar vykdomosios bylos pradėjimu būtų laikomas antstolio patvarkymo priėmimas, kaip projekto 8 straipsniu yra siūloma nustatyti CPK 654 straipsnyje, ar kitas veiksmas. Galiojančiame CPK tokia nuostata nėra vartojama. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, jos nereikėtų patikslinti arba nurodyti, kuris antstolio veiksmas būtų laikomas vykdomosios bylos pradėjimu. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 23 straipsnio 3, 6 ir 8 dalių nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2019-11-13 Nr. 102-P-60 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Prezidento patarėja Ieva Saudargaitė, Teisingumo ministerijos atstovai: Jolita Sinkevičiūtė, Igor Golubajev, Artūras Remeikis, Lietuvos antstolių rūmų atstovės: Inga Karalienė, Dovilė Satkauskienė, antstolis Eduardas Sergėjevas, Finansinių paslaugų įmonių asociacijos FINCO direktorius Šarūnas Frolenko, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos vadovas Marius Šlepetis. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
Vykdymo išlaidas sudaro:
byloje privalomiems veiksmams atlikti;
2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje;
aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais atsižvelgiant į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, pobūdį ir įvertinus vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių. Vykdymo išlaidų dydis turi sudaryti galimybę antstoliui sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir padengti antstolio bei jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko). 2. Vykdymo išlaidų struktūrą, jų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.” Nepritarti Pastabos rengėjai siūlo vieną esminių nuostatų, nustatančių vykdymo išlaidų struktūrą, iš įstatyminio lygmens perkelti į poįstatyminį teisės aktą, nors savo pastaboje dėl kartu pateikto Antstolių įstatymo projekto rašo, kad „Lietuvoje iki šiol neįgyvendinta Europos Tarybos rekomendacija REC(2003)17, numatanti, kad sprendimų vykdymo įkainiai turi būti pagrįsti, įtvirtinti įstatymu ir iš anksto žinomi proceso šalims. Nesant įkainių nustatymo tvarkos ir aiškios metodikos, suteikiama neribota diskrecija vienasmeniškai Teisingumo ministrui nustatyti ir keisti vykdymo išlaidų dydžius.“ Taigi pastabų rengėjai patys sau prieštarauja pateikdami kardinaliai priešingas nuomones tuo pačiu klausimu.
Siekiant vykdymo proceso aiškumo, teisės aktų nuostatų, reguliuojančių esminius vykdymo išlaidų principus (rūšis, maksimalius dydžius, apmokėjimo tvarką) stabilumo, šios nuostatos turėtų būti įtvirtintos ne poįstatyminiame teisės akte, bet įstatyme, o poįstatyminis teisės aktas, kaip ir šiuo metu, įstatymines nuostatas tik detalizuotų. Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktą siūlymą atsisakyti papildomų vykdymo išlaidų, kuris jau iš dalies įgyvendintas 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusiais Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimais, CPK 609 straipsnį tikslinga išdėstyti taip:
Pakeisti 609 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „609 straipsnis. Vykdymo išlaidos
išlaidas sudaro:
1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti;
2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje;
3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. 2. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. 1. Vykdymo išlaidas sudaro:
1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos;
2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas;
3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. 2.
skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą. 3. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.“ 2,
6 Kadangi papildomos vykdymo išlaidos jau panaikintos Sprendimų vykdymo instrukcijoje, šiame projekte taip pat siūloma jas naikinti, atitinkamai reikia panaikinti ir paieškos paskelbimo išlaidas
tada, kai jos iš tiesų reikia, tikslintina formuluotė, kad būtų išvengta situacijų, kai paieška skelbiama vykdant ypač mažų sumų išieškojimą (šiuo atveju paieška būtų neproporcinga priemonė). Pritarti
Pakeisti 620 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vykdant kitus sprendimus, kada skolininko
gyvenamoji vieta nežinoma, išieškotojo prašymu antstolis, atsižvelgdamas į vykdomosios bylos aplinkybes, išimtiniais atvejais gali priimti patvarkymą skelbti skolininko paiešką per policiją, jeigu nežinoma skolininko buvimo vieta ir išieškotojas pateikia duomenis, kad jam nepavyko nustatyti skolininko gyvenamosios vietos, ir sumoka nustatyto dydžio paieškos išlaidas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.“ 3.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-207 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso kodekso (toliau - CPK) 650 straipsnį 3 dalimi ir nustatyti, kad
„Naujas vykdomasis dokumentas dėl to paties skolininko teikiamas tam pačiam
antstoliui, jeigu išieškotojas yra pateikęs antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl šio skolininko ir vykdymas šioje byloje nėra užbaigtas.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 590 straipsnyje yra nustatyta alternatyvaus vykdomojo dokumento vykdymo vietos parinkimo galimybė, atsižvelgiant į fizinio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą, arba juridinio asmens buveinės arba jo turto buvimo vietą. Tačiau toks alternatyvus vykdymo veiksmų atlikimas yra ribojamas atsižvelgiant į kitas imperatyvaus pobūdžio CPK nuostatas.
Pažymėtina, kad vykdymo teisinius santykius imperatyviomis teisės normomis reguliuoja ir CPK
atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje.“ ir „Jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui.“ Be to, vykdymo procesas reguliuojamas ir CPK 591 straipsnio nuostatomis, aptariančiomis vykdymo veiksmų atlikimą kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Šiame kontekste pažymėtina, jog siūlomas CPK pakeitimas stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku, koks turėtų būti siūlomos imperatyvaus pobūdžio nuostatos bei kitų imperatyvių CPK nuostatų teisinis santykis. Manytina, kad CPK turėtų būti keičiamas sistemiškai, kad normos logiškai ir sistemiškai derėtų, kad siūlomos normos nekonkuruotų su galiojančiu reguliavimu, kad normų turinys ir taikymo tvarka būtų aiškūs. Antra, pažymėtina, jog siūlomas reguliavimas yra galimai nesuderinamas su CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso ekonomiškumo principu, nes tais atvejais, kai skolininko gyvenamoji vieta, darbo vieta, buveinės vieta ir turto buvimo vieta nesutampa, skolininkui tektų atlyginti žymiai didesnes vykdymo išlaidas, nei tuo atveju, jei antstolis atliktų vykdymo veiksmus labiausiai tam tinkamoje vietoje, parinktoje laikantis galiojančių teisės normų.
Iš dalies pritarti Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 590 straipsniu, apibrėžiančiu vykdymo vietą, naujas vykdomasis dokumentas turi būti pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdomojo dokumento vieta, Projekto straipsnį (CPK 650 straipsnio 3 dalį) tikslinga papildyti nuostata, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko tam pačiam antstoliui turi būti teikiamas tik tuo atveju, jeigu naujas vykdomasis dokumentas vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje. Taip pat pažymėtina, kad Projekto 2 straipsnyje pateiktas siūlymas tik iš dalies spręstų projektų aiškinamajame rašte iškeltą problemą, kad to paties skolininko bylas vykdo skirtingi antstoliai, nes, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, pareigą naują vykdomąjį dokumentą teikti tam pačiam antstoliui turės tik išieškotojas, kurio naudai antstolis jau vykdo išieškojimą iš šio skolininko, tuo tarpu visi kiti išieškotojai vykdomuosius dokumentus ir toliau galės teikti vykdyti bet kuriam antstoliui. Siekiant užtikrinti vykdymo proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, tikslinga nustatyti, kad ir visi kiti išieškotojai naujus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko teiktų tam pačiam antstoliui.
Atsižvelgiant į tai, kad skirtingų antstolių vykdomų bylų skaičius, o kartu – ir skirtingų skolininkų skaičius skiriasi keletą ir daugiau kartų, užtikrinant, kad nauji vykdomieji dokumentai nebūtų teikiami daugiausiai tik tiems antstoliams, kurie vykdo daugiausiai bylų, tuo dar labiau didinant atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai bylų vykdančių antstolių, taip pat tikslinga nustatyti, kad nauji vykdomieji dokumentai turi būti paskirstomi proporcingai toje pačioje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams. Pažymėtina, kad Antstolių informacinėje sistemoje sukurto funkcionalumo pagalba pagal paminėtus principus jau ir šiuo metu antstoliams paskirstomi vykdomieji dokumentai dėl administracinių baudų išieškojimo. Taigi, modernizavus Antstolių informacinę sistemą, proporcingai būtų paskirstomi vis antstoliams pateikiami vykdomieji dokumentai, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas (nepriklausomai nuo to, kas yra išieškotojas) būtų teikiamas antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš to skolininko. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, tikslinga nustatyti atitinkamą CPK 650 straipsnio 3 dalies redakciją ir numatyti 6 mėnesiais vėlesnį įsigaliojimą (per šį laikotarpį būtų modernizuota Antstolių informacinė sistema): „3.
Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinama, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskiriamas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, jeigu naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.“
2019-05-167 Dėl Projekto 2 straipsnio (Civilinio proceso kodekso 650 straipsnio pakeitimas) Manome, kad pasiūlymas galėtų būti tobulinamas, išlaikant projekto rengėjų esminį tikslą, tačiau užtikrinant tolygų paskirstymą visų vykdomųjų bylų tarp toje pačioje teritorijoje dirbančių antstolių, o šio principo įgyvendinimą pavedant užtikrinti Lietuvos antstolių rūmams. Antstoliai, užtikrinantys panašią profesinės veiklos ir darbo kokybę, turintys atitinkamą kvalifikaciją, atestuoti, negali turėtų tokių didelių atotrūkių tarp pajamų bei darbo srauto. 2019 m. rugpjūčio mėn. įsigaliojus naujiems Teisingumo ministro patvirtintiems vykdymo išlaidų dydžiams galimi realūs antstolių bankrotai. Šie neigiami procesai gali įvykti ne dėl antstolių netinkamos kokybės darbo, bet dėl netolygaus vykdomųjų dokumentų pasiskirstymo tarp antstolių, kadangi visos vieno skolininko bylos pagal Projekto Nr.XIIIP-2536 pakeitimą patektų pas vieną antstolį.
Šis neproporcingumas tarp vykdomųjų dokumentų skaičiaus (srauto) ir antstolių darbo krūvio darys neigiamą įtaką antstolių kontorų finansinei veiklai, todėl kai kurios kontoros, negaudamos minimalaus kiekio vykdomųjų dokumentų, negalės užtikrinti Antstolių įstatymu pavestų funkcijų vykdymo. Neįgyvendinus papildomų pakeitimų vykdomųjų dokumentų paskirstymas bus neproporcingas, o atotrūkis tarp skirtingoms kontoroms teikiamo vykdomųjų dokumentų strauto bus iškreiptas, kaip ir šiandien, pzv.; tos antstolių kontoros, kurios dabar vykdo didelį kiekį vykdomųjų dokumentų, visos būsimos skolos tų pačių skolininkų po pakeitimų bus teikiamos tai pačiai kontorai. Kuo daugiau skolininkų ir vykdomųjų dokumentų antstolis turi, tuo daugiau jis jų turės ir ateityje, po pakeitimų. Kyla abejonė, ar būtent pastarieji antstoliai bus pakankamai motyvuoti efektyviai dirbti, nes turės nenutrūkstamą tūkstančių vykdomųjų dokumentų srautą. Patys išieškotojai (Kreditų valdymo asociacija) rašytinėse pastabose komitetui pripažįsta, kad teikia vykdomuosius dokumentus keliems antstoliams. Suprantamas didžiųjų kreditorių ekonominis interesas, tačiau būtina įvertinti ir kitų proceso šalių interesus, kai asmeniui reikės surasti antstolį ir su juo komunikuojant aptarti skolos išieškojimo klausimus. Jau šiandien kai kuriuos antstolius dėl didelio darbo krūvio sudėtinga surasti. Išsakyti pastabų teikėjų teiginiai, kad mažos kontoros nesugebės efektyviai užtikrinti išieškojimo, yra nepagrįsti. Ir mažos kontoros, gaudamos daugiau vykdomųjų dokumentų turės galimybę gauti daugiau pajamų, kas leis pasamdyti daugiau darbuotojų. Jau šiandien statistiniai išieškojimo duomenys rodo, kad nebūtinai didelė antstolio kontora dirba efektyviai.
Pažymėtina, kad 60 proc. atvejų realiai išieškoti dėl objektyvių galimybių (skolininko nemokumo) nėra galimybių, o antstoliai privalo atlikti visus procesinius veiksmus, todėl vykdomųjų bylų srauto reguliavimas ir perskirstymas tarp antstolių yra būtinas siekiant užtikrinti efektyvų pavestų funkcijų vykdymą. Projektu nenaikinamos nuostatos susijusios su pareiga antstoliui visais avejais priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi, antstoliai turės priimti socialiai sudėtingas ir pajamų prasme nenaudingas bylas (bendravimas ar vaiko perdavimas, iškeldinimas, statinių griovimas ir pan.), tačiau negalės jų įvykdyti neturėdai minimalų pajamų, todėl spėjame, jogkai kurias kontoras ištiks finansinė krizė. Pakeitimais siekiant įtvirtinti tą principą, kad visi vieno skolininko vykdomieji dokumentai patenka pas vieną antstoliu, turi būti užtikrinama ir teisė antstoliui uždirbti, o iš tų pajamų užtikrinti ir nenaudingų, nepelningų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Analogiška tvarka vykdomųjų dokumentų skirstymo pasitelkus Lietuvos antstolių rūmus šiuo metu yra taikoma ir valstybinių institucijų teikiamiems dokumentams (teismų, VMI, Sodra, Ligonių kasos, Konkurencijos tarybos, NMA ir kt.) pagal antstolių susirinkime patvirtintus skaidrius konkurencingus kriterijus. Manytina, kad tik šis savivaldos reguliuojamas mechanizmas galėtų optimaliai užtikrinti tolygų antstolio paslaugų pasiekiamumą vartotojui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgus į išdėstytą, siūlome svarstyti CPK 650 straipsnio pakeitimą:
Pakeisti 650 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
vykdyti
„1. Vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti
gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas.
Vykdomieji dokumentai atitinkamoje antstolio veiklos teritorijoje pateikiami vykdyti antstoliams proporcingai, atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų bylų kategorijas bei išieškotinų sumų dydį, laikantis vieno skolininko vykdomųjų dokumentų iki jų užbaigimo priskyrimo tam pačiam antstoliui principų. Vykdomųjų dokumentų paskirstymo antstoliams tvarką nustato Teisingumo ministras.” Pritarti iš dalies Vyriausybės išvadoje nurodyta, kad, pritarus projekto nuostatoms, kad išieškotojai naujus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko teiktų vykdyti tam pačiam antstoliui, absoliuti dauguma naujų vykdomųjų dokumentų būtų teikiami vykdyti išimtinai tik tiems antstoliams, kurie šiuo metu turi daugiausiai vykdomųjų bylų, atskirtis tarp daugiausia ir mažiausia pajamų gaunančių antstolių tik dar labiau padidėtų, o mažai vykdomųjų bylų turintys antstoliai, negaudami naujų vykdomųjų dokumentų, būtų priversti nutraukti antstolio veiklą. Tai ne tik sumažintų antstolių paslaugų prieinamumą, bet ir neužtikrintų teismų sprendimų vykdymo privalomumo. Tokias rizikas patvirtina ir pastabų rengėjų argumentai, todėl tikslinga pritarti Vyriausybės ir pastabų rengėjų siūlymui, kad nauji vykdomieji dokumentai būtų teikiami antstoliams proporcingai, taip pat užtikrinant, kad to paties skolininko vykdomieji dokumentai būtų pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui. Toks vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliams principas būtų ne tik palankus skolininkams, nes visas jų bylas vykdytų tas pats antstolis, bet taip pat būtų priimtinas ir išieškotojams, nes dėl visų konkretaus skolininko bylų reiktų bendrauti su vienu antstoliu, taip pat būtų užtikrintas ir antstolių lygiateisiškumas, nes vykdomieji dokumentai būtų paskirstomi proporcingai visiems konkrečioje teritorijoje veikiantiems antstoliams.
Kaip jau buvo paminėta, Antstolių informacinė sistema jau šiuo metu antstoliams proporcingai paskirsto vykdomuosius dokumentus dėl administracinių baudų išieškojimo, todėl tikslinga pagal šiuos principus paskirstyti visus vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo. Taip pat tikslinga spręsti popierinių vykdomųjų dokumentų skaitmeninimą juo perkeliant į Antstolių informacinę sistemą. Įvertinus visas šias aplinkybes, tikslinga ne keisti CPK 650 straipsnio 1 dalį, kaip siūlo pastabos rengėjai, bet CPK 650 straipsnį papildyti 3 dalimi:
„3. Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo
antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinama, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskiriamas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, jeigu naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.“
2019-05-027 Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, atstovaujanti kreditorius, t. y.
įmonių, susipažino su 2019-02-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609,650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. ХІІІР-2536 ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. ІХ-876 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. ХІІІР-2537 (toliau - Nutarimas) ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui nuomonę dėl Nutarimo. Nutarimo projekto 1 punktu siūloma vykdomuosius dokumentus antstoliams skirstyti „proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomais dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskiriamas vykdyti tam pačiam antstoliui, išskyrus atvejus, jeigu naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje". Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija linkusi nesutikti su šiuo Nutarimo siūlymu dėl žemiau dėstomų priežasčių. Vykdomųjų dokumentų skirstymas atsitiktine tvarka nepagrįstai apribotų kreditorių teisę savo nuožiūra pasirinkti antstolį, kuriam perduoti vykdomąjį dokumentą. Kreditoriai yra suinteresuoti vykdomąjį dokumentą perduoti antstoliui, kuris atliktų efektyviausią išieškojimą. Tuo tarpu ne visi antstoliai turi vienodus pajėgumus ir galimybes vienodai efektyviai išieškoti skolą - skiriasi kontorose dirbančių darbuotojų skaičius, darbuotojų darbo našumas, sistemos. Natūralu, kad vieną ar du darbuotojus turintis antstolis, gebės tinkamai įvykdyti gerokai mažiau vykdomųjų bylų, nei antstolis, kurio kontoroje dirba dešimt žmonių. Atitinkamai priskyrus vykdomąjį dokumentą antstoliui, turinčiam mažesnius pajėgumus, galimai ne visi išieškojimo veiksmai būtų atlikti maksimaliai gerai, o skolos išieškojimas tikrai užtruktų gerokai ilgiau.
Abejotina ir tai, ar antstoliai turintys vieną darbuotoją, bent jau pačioje pradžioje gebėtų tinkamai apdirbti visas naujas vykdomąsias bylas, kurių, pvz. Vilniuje, yra labai daug. Mūsų asociacijos narių duomenimis, šiuo metu stebimas antstolių darbo efektyvumas bei jų gebėjimas tinkamai organizuoti kontorų darbą skiriasi keliais kartais, todėl bylų skirstymas atsitiktine tvarka remiasi klaidinga prielaida, jog antstoliais dirbantys asmenys yra gebantys lygiai efektyviai dirbti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomąją bylą priskyrus antstoliui, kurio išieškojimas yra mažiau efektyvus, nukentėtų ne tik kreditoriaus, tačiau ir skolininko interesai. Užsitęsus skolos išieškojimui galiausiai skolininkas turėtų sumokėti daugiau, kadangi įprastai vykdomosiose bylose yra skaičiuojamos ir palūkanos iki visiško prievolės įvykdymo. Kita vertus, proporcingas vykdomųjų bylų skirstymas sukels ypatingai daug nepatogumų kreditoriams, kurie turi ne vieną tūkstantį skolų tame pačiame mieste. Patogumo ir administracinio paprastumo dėlei įprastai didieji kreditoriai vykdomąsias bylas perduota keliems pasirinktiems antstoliams, atitinkamai gauti informaciją apie bylas ir komunikuoti su antstoliais yra paprasčiau. Tuo tarpu įvedus Nutarimu siūlomą sistemą, pasunkės ne tik kreditorių, kurie turi daug vykdomųjų bylų, administracinė našta, dėl ko kreditoriai turės papildomų išlaidų, tačiau be objektyvios būtinybės į vykdomųjų bylų portfelių administravimą ir atsakymus j kreditorių užklausas bus įtrauktas platesnis ratas antstolių. Kyla rizika, kad proporcingas vykdomųjų bylų skirstymas ir tokiu būdu sveikos konkurencijos panaikinimas gali sumažinti antstolių motyvaciją efektyviai išieškoti skolas.
Kaip žinia, nors antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, tačiau jie veikia privačiai ir yra suinteresuoti maksimaliu uždarbiu, kuris tiesiogiai priklauso nuo gaunamų skolų skaičiaus. Šiuo metu antstoliai yra suinteresuoti atlikti efektyvų išieškojimą, nes tik tokiu būdu iš kreditorių, ypatingai didelių, kurie turi ne vieną šimtą skolų, gaus naujų vykdomųjų bylų. Tuo tarpu vykdomąsias bylas skirstant proporcingai, antstolių suinteresuotumas efektyviai išieškoti skolas gali sumažėti, nes bet kuriuo atveju bus gaunamas fiksuotas kiekis bylų, atitinkamai nuo išieškojimo efektyvumo antstolių uždarbis nebepriklausys. Pagrįstai tikėtina, jog tokiu būdu išieškojimą vykdantys pareigūnai apsiribos formaliomis užklausomis viešuosius registrus tvarkančioms institucijoms ir nebus motyvuoti atlikti daugiau resursų reikalaujančių veiksmų. Esant šiuo metu viešojoje erdvėje matomam nepasitenkinimui profesijos įvaizdžiu, šia iniciatyva sąlygotas pokytis, kuris galimai tik ilgintų išieškojimo procesą ir tuo jį brangintų skolininkams, neturėtų būti palankiai priimtas. Pažymėtina tai, kad proporcingas vykdomųjų dokumentų skirstymas antstoliams, pareikalaus didelių valstybės išlaidų, kadangi reikės sukurti naują sistemą, kuri gebėtų skirstyti skolas antstoliams, atitinkamai įdarbinti naujų darbuotojų bei suteikti jiems fizines darbo vietas. Proporcingo bylų skirstymo kaštai neabejotinai bus labai dideli, tuo tarpu tokios sistemos naudos itin abejotinos. Proporcingas vykdomųjų dokumentų skirstymas antstoliams įneš neaiškumo ir neapibrėžtumo, ypatingai kreditoriams fiziniams asmenims.
Neaišku, kaip veiks paskirstymo sistema, kur kreditorius turės kreiptis, kad perduotų vykdomąjį dokumentą vykdymui, kokiu būdu kreditorius sužinos, kuriam antstoliui priskirta jo perduota skola, kurią pagrindžiantys dokumentai yra popieriniai. Jeigu bus nuspręsta naudoti šiuo metu veikiančią Antstolių informacinę sistemą, būtina įvertinti tai, kad ši sistema yra sudėtinga, kreditoriams užima daug laiko ir sukelia daug neaiškumų, todėl šiuo metu ja labai mažai kas naudojasi. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, jog pailgės pats vykdomojo dokumento pateikimo procesas, ypač popierinių vykdomųjų dokumentų, dėl ko gali būti praleisti terminai (skubaus vykdymo atvejais - kai išieškomas darbo užmokestis, pagal taikos sutartis, laikinosios apsaugos priemonės ir kt.). Šiuo metu vykdomųjų dokumentų pateikimo procesas vyksta labai operatyviai. Negalima nepažymėti to, kad proporcingas vykdomųjų bylų skirstymas prieštarauja pačiai antstolių reformos tikslams ir esmei, kuri yra orientuota į konkurenciją ir siekį išvengti neefektyvaus teismo antstolių darbo. Manytina, kad šiuo Nutarimo siūlymu atliekamas žingsnis atgal, t. y., teismo antstolių sistemos link. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos kreditų valdymo jmonių asociacija prašo {vertinti bei atsižvelgti j aukščiau išdėstytus argumentus ir atsisakyti Nutarimu siūlomo proporcingo vykdomųjų bylų skirstymo antstoliams. Papildomai pažymėtina tai, kad į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609, 650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. ХІІІР-2536 ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. ІХ-876 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. ХІІІР-2537 svarstymo bei derinimo procesą nėra įtraukti visi suinteresuoti asmenys, tame tarpe kreditoriai bei jų atstovai, kuriems planuojami įstatymų pakeitimai gali turėti didėlę reikšmę.
Atsižvelgiant j tai, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija prašo informuoti ir kviesti prisijungti visus suinteresuotus asmenis prie įstatymų pakeitimų projektų derinimo proceso. Nepritarti Siekiant vykdymo proceso ekonomiškumo ir didesnės skolininko interesų apsaugos, įstatymo projektu siūloma, kad kreditorius naujus vykdomuosius dokumentus teiktų vykdyti tam pačiam antstoliui, kuris jau vykdo išieškojimą iš to skolininko šio kreditoriaus naudai. Toks teisinis reguliavimas tik iš dalies spręstų įstatymo projekto aiškinamajame rašte iškeltą problemą, kad to paties skolininko bylas vykdo skirtingi antstoliai, nes pareiga teikti vykdomąjį dokumentą tam pačiam antstoliui būtų taikoma tik kreditoriui, kuris jau yra pateikęs vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimą iš to paties skolininko. Tuo tarpu visi kiti kreditoriai vykdomuosius dokumentus ir toliau galėtų teikti bet kuriam antstoliui, pavyzdžiui, asmens, skolingo už dujas, elektrą ir šildymą, visas tris vykdomąsias bylas galėtų vykdyti trys skirtingi antstoliai. Sprendžiant šią problemą ir siekiant užtikrinti visapusišką skolininko interesų apsaugą, taip pat užtikrinant ne tariamą, bet iš tiesų ekonomišką ir koncentruotą vykdymo procesą, CPK 650 straipsnyje siūloma nustatyti, kad visas to paties skolininko bylas vykdytų tas pats antstolis nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas yra vienas, ar skirtingi.
Pažymėtina, kad toks procesas būtų naudingas ne tik skolininkui, bet ir išieškotojui, nes vykdomąsias bylas administruojant vienam, o ne skirtingiems antstoliams, būtų priskaičiuota mažiau vykdymo išlaidų ir, esant ribotam skolininko mokumui, dėl mažesnių vykdymo išlaidų išieškotojams tektų didesnės sumos. Sprendžiant problemą, kad toje pačioje veiklos teritorijoje veikiančių antstolių vykdomų bylų (o tuo pačiu – ir turimų skirtingų skolininkų) skaičius labai skiriasi, užtikrinant, kad nauji vykdomieji dokumentai nebūtų teikiami išimtinai tik tiems antstoliams, kurie turi daugiau vykdomųjų bylų, CPK 650 straipsnyje taip pat tikslinga nustatyti, kad vykdomieji dokumentai paskirstomi proporcingai visiems toje pačioje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams. Pažymėtina, kad toks reguliavimas nebūtų naujovė, nes Antstolių informacinė sistema jau nuo 2015 metų antstoliams proporcingai paskirsto vykdomuosius dokumentus dėl administracinių baudų išieškojimo ir tokiu būdu per metus antstoliams paskirstoma daugiau kaip 100 000 vykdomųjų dokumentų. Nemažą dalį vykdomųjų dokumentų antstoliams proporcingai taip pat paskirsto ir Lietuvos antstolių rūmai: tai – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros, Ligonių kasų, Konkurencijos tarybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir kitų institucijų pateikiami vykdomieji dokumentai.
Pažymėtina, kad labai skiriasi tose pačiose veiklos teritorijose veikiančių antstolių tiek turimų vykdomųjų bylų skaičius, tiek per metus gaunamų naujų vykdomųjų dokumentų skaičius, pavyzdžiui, toje pačioje veiklos teritorijoje vienas antstolis 2018 metais gavo 961 vykdomąjį dokumentą, o kitas – net 4492 vykdomuosius dokumentus, vienas antstolis 2019 m. sausio 1 d. turėjo 2843 nebaigtas vykdomąsias bylas, kitas – 58006 vykdomąsias bylas. Taip pat labai skiriasi ir antstolių pajamos, pavyzdžiui, veiklos teritorijoje veikia 12 antstolių, trijų mažiausias pajamas gaunančių antstolių grynosios pajamos 2017 metais buvo nuo
veiklos teritorijoje gaunančių antstolių grynosios pajamos buvo nuo 18025 iki 29609 Eur (vidutiniškai 25591 Eur), t. y. apie aštuonis kartus didesnės. Taigi, pritarus siūlymams, kad nauji vykdomieji dokumentai būtų teikiami antstoliui, kuris jau vykdo išieškojimą iš to skolininko, atskirtis tarp antstolių dar labiau padidėtų, nes nauji vykdomieji dokumentai daugumoje atvejų būtų teikiami išimtinai tik tiems antstoliams, kurie šiuo metu turi daugiausia bylų ir gauna daugiausiai pajamų. Įvertinus Vyriausybės išvadoje pateiktą siūlymą pasiūlymą panaikinti papildomų vykdymo išlaidų rūšį ir dėl to sumažėsiančias antstolių pajamas (antstoliai visus veiksmus konkrečioje byloje turės atlikti savo sąskaita), naujų vykdomųjų dokumentų sumažėjimas antstoliams, kurie ir šiuo metu jų gauna mažiau, reikštų, kad šių antstolių veikla taps nuostolinga.
Taip ne tik nebūtų užtikrintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, teisėtas lūkestis gauti naujus vykdomuosius dokumentus (o tuo pačiu – ir atlygį už šių vykdomųjų dokumentų vykdymą), bet taip pat gali būti apribotas ir antstolio paslaugų prieinamumas bei teismų sprendimų vykdymo privalomumas, nes, daliai antstolių nutraukus veiklą dėl jos nuostolingumo, antstolio funkcijas vykdys iš esmės tik didžiosios antstolių kontoros. Įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant vykdymo proceso ekonomiškumo, kad visas to paties bylas vykdytų tas pats antstolis, taip pat turėtų būti užtikrintas ir antstolių pagrįstų interesų gynimas garantuojant, kad jiems bus pateikiami nauji vykdomieji dokumentai, t. y. turėtų būti įgyvendintas proporcingas vykdomųjų dokumentų paskirstymas visiems toje pačioje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams. Atsižvelgiant į tai, kad daugumą procesinių veiksmų atlieka ir procesinius dokumentus antstoliai rengia Antstolių informacinėje sistemoje, įgyvendinus proporcingą vykdomųjų dokumentų paskirstymą antstoliams, įstatymo įgyvendinamosiose nuostatose tikslinga nustatyti, kad naujos vykdomosios bylos būtų tvarkomos tik elektronine forma Antstolių informacinėje sistemoje, taip pat tikslinga nustatyti, kad elektroninius vykdomuosius dokumentus išieškotojai, kaip ir šiuo metu, antstoliams teiktų per Antstolių informacinę sistemą, o popierinius vykdomuosius dokumentus teiktų Lietuvos antstolių rūmams, kurie juos skaitmenintų ir įkeltų į Antstolių informacinę sistemą.
Toks procesas sumažintų apyvartoje esančių popierinių vykdomųjų dokumentų, nes, pateikus popierinį vykdomąjį dokumentą vykdyti, jis būtų skaitmeninamas ir toliau vykdomas, kaip elektroninis vykdomasis dokumentas. Taip pat pažymėtina, kad proporcingas vykdomųjų dokumentų paskirstymas visiems konkrečioje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams ir siūlymas įstatymo įgyvendinamosiose nuostatose detalizuoti tiek elektroninių, tiek popierinių vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarką esminės papildomos administracinės naštos išieškotojams nesukels:
1) elektroninius vykdomuosius dokumentus, kaip ir šiuo metu, išieškotojai galės pateikti vykdyti per Antstolių informacinę sistemą, o popierinius vykdomuosius dokumentus turės teikti ne atskiriems antstoliams, bet vienam subjektui – Lietuvos antstolių rūmams, kurie juos skaitmenins ir įkels į Antstolių informacinę sistemą;
2) dėl to paties skolininko išieškotojas turės bendrauti su vienu, o ne keliais skirtingais antstoliais;
3) esant pilnai elektroninei vykdomajai bylai, nei skolininkui, nei išieškotojui nereikės vykti į antstolio kontorą, kad galėtų susipažinti su vykdomąją bylą, nes tą jie galės atlikti nuotoliniu būdu, elektroninių ryšių priemonių pagalba. 6.
2019-05-097 Asociacijos INFOBALT narių grupė „FINTECH Lietuva“, vienijanti pagrindinius Lietuvos FINTECH bendruomenės dalyvius, susipažino su 2019-02-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609, 650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2536 ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2537 (toliau - Nutarimas) ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui nuomonę dėl Nutarimo 1 punkto, kuriuo siūloma:
INFOBALT narių grupė „FINTECH Lietuva“ linkusi nesutikti su šiuo Nutarimo siūlymu, nes numatomas proporcingas vykdomųjų bylų skirstymas:
a) Pablogins kreditorių padėtį: Nepagrįstai apribojant kreditorių teisę parinkti antstolį. Siūlymas bylas skirstyti atsitiktine tvarka remiasi klaidinga prielaida, jog antstoliais dirbantys asmenys yra gebantys lygiai efektyviai dirbti, tačiau šiuo metu stebimas antstolių darbo efektyvumas bei jų gebėjimas tinkamai organizuoti kontorų darbą skiriasi kelis kartus. Ne visi antstoliai turi vienodus pajėgumus ir galimybes vienodai efektyviai išieškoti skolą. Atitinkamai priskyrus vykdomąjį dokumentą antstoliui, turinčiam mažesnius pajėgumus, galimai ne visi išieškojimo veiksmai būtų atlikti maksimaliai gerai, o skolos išieškojimas tikrai užtruktų gerokai ilgiau. Tuo tarpu kreditoriai yra suinteresuoti vykdomąjį dokumentą perduoti antstoliui, kuris atliktų efektyviausią išieškojimą.
Todėl numatomas bylų skirstymas atsitiktine tvarka nepagrįstai apribos kreditorių galimybes savo nuožiūra pasirinkti antstolį, kurio išieškojimo efektyvumas yra didžiausias. Padidinant administracinę naštą didiesiems kreditoriams. Proporcingas vykdomųjų bylų skirstymas sukels daug nepatogumų kreditoriams, kurie turi ne vieną tūkstantį skolų tame pačiame mieste. Didieji kreditoriai vykdomąsias bylas perduota keliems pasirinktiems antstoliams, atitinkamai gauti informaciją apie bylas ir komunikuoti su antstoliais yra paprasčiau. Tuo tarpu įvedus Nutarimu siūlomą sistemą, pasunkės kreditorių, kurie turi daug vykdomųjų bylų, administracinė našta, dėl ko kreditoriai turės papildomų išlaidų. Taip pat be objektyvios būtinybės į vykdomųjų bylų portfelių administravimą ir atsakymus į kreditorių užklausas bus įtrauktas platesnis ratas antstolių. Fiziniams asmenims apsunkinant vykdomosios bylos užvedimo ir sekimo procesą. Proporcingas vykdomųjų dokumentų skirstymas antstoliams įneš neaiškumo ir neapibrėžtumo, ypatingai kreditoriams fiziniams asmenims. Neaišku, kaip veiks paskirstymo sistema, kur kreditorius turės kreiptis, kad perduotų vykdomąjį dokumentą vykdymui, kokiu būdu kreditorius sužinos, kuriam antstoliui priskirta jo perduota skola, kurią pagrindžiantys dokumentai yra popieriniai.
b) Pablogins skolininkų padėti: Vykdomąją bylą priskyrus antstoliui, kurio išieškojimas yra mažiau efektyvus, nukentės skolininkai, kurie galiausiai privalės sumokėti daugiau negu vykdant efektyvų išieškojimą. Užsitęsus skolos išieškojimui galiausiai skolininkas turėtų sumokėti daugiau, kadangi įprastai vykdomosiose bylose yra skaičiuojamos ir palūkanos iki visiško prievolės įvykdymo.
Taigi, kuo ilgesnis procesas, tuo daugiau skolininkas turi mokėti.
c) Pareikalaus didelių valstybės išlaidų: Siūlomas vykdomųjų dokumentų skirstymas antstoliams, pareikalaus didelių valstybės išlaidų, kadangi reikės sukurti naują sistemą, kuri gebėtų skirstyti skolas antstoliams, atitinkamai įdarbinti naujų darbuotojų bei suteikti jiems fizines darbo vietas. Proporcingo bylų skirstymo kaštai neabejotinai bus labai dideli, tuo tarpu tokios sistemos naudos itin abejotinos.
d) Sumažins antstolių darbo efektyvumą: Kyla rizika, kad proporcingas vykdomųjų bylų skirstymas ir tokiu būdu sveikos konkurencijos panaikinimas gali sumažinti antstolių motyvaciją efektyviai išieškoti skolas. Šiuo metu antstoliai yra suinteresuoti atlikti efektyvų išieškojimą, nes tik tokiu būdu iš didžiųjų kreditorių gauna naujų vykdomųjų bylų. Tuo tarpu vykdomąsias bylas skirstant proporcingai, antstolių suinteresuotumas efektyviai išieškoti skolas gali sumažėti, nes bet kuriuo atveju bus gaunamas fiksuotas kiekis bylų, atitinkamai nuo išieškojimo efektyvumo antstolių uždarbis nebepriklausys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Asociacijos INFOBALT narių grupė „FINTECH Lietuva“ prašo įvertinti bei atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir atsisakyti Nutarimu siūlomo proporcingo vykdomųjų bylų skirstymo antstoliams. Nepritarti Nepritarimo argumentai pateikti vertinant analogišką Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos pastabą. 7. Lietuvos bankų asociacija 2019-05-207 Lietuvos bankų asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609, 650 ir
bei su 2019 02 27 LR Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609, 650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-2536 ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2537 (toliau - Nutarimas), teikia šias pastabas dėl Projekto 2 str., kuriuo siūloma LR CPK 650 str. papildyti nauja 3 dalimi: Projekte siūloma nustatyti, kad: „3. Naujas vykdomasis dokumentas dėl to paties skolininko teikiamas tam pačiam antstoliui, jeigu išieškotojas yra pateikęs antstoliui vykdomąjį dokumentų dėl šio skolininko ir vykdymas šioje byloje nėra užbaigtas." Pritariame tokiai siūlomai Projekto redakcijai, palaikome idėją, kad tas pats išieškotojas turėtų teikti vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš to paties skolininko vienam antstoliui, taip būtų mažinamos išieškojimo išlaidos, nereiktų dubliuoti tų pačių veiksmų (skolininko turto paieškos ir kt.) kiekvienoje vykdomojoje byloje ir tokiu atveju laimėtų tiek skolininkai, tiek išieškotojai. Tačiau kategoriškai nepritariame LR Vyriausybės Nutarime pateiktam siūlymui vykdomuosius dokumentus antstoliams skirstyti proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams. Manome, kad tokia nauja tvarka iškraipytų nusistovėjusią išieškojimo sistemą ir būtų itin neefektyvi. Pirma, skirtingi antstoliai savo funkcijas vykdo nevienodai atsakingai ir operatyviai. Šiai dienai antstolis turi stengtis dirbti maksimaliai kokybiškai ir operatyviai, nes išieškotojas turi teisę pasirinkti, kuriam iš jų teikti vykdomuosius dokumentus ir kuriam mokėti atlygį. Jei tokios teisės išieškotojai netektų, o vykdomieji dokumentai būtų priskiriami automatiškai, neliktų jokių paskatų antstoliams investuoti į vykdomos veiklos kokybę, personalą ir efektyvumą. Jo gaunamo darbo kiekis ir atlygis niekaip nepriklausytų nuo atliekamos darbo kokybės.
Jau šiuo metu akivaizdžiai skiriasi antstolių kontoros net ir pajėgumais bei personalo skaičiumi - vienos turi daugiau pagalbinio personalo, taip pat nevienodo lygio yra jų kompetencija. Kreditorius turi suinteresuotumą naudotis paslaugomis to antstolio, kuris dirba efektyviai ir kokybiškai. Tačiau įvedus automatinį vykdomųjų dokumentų skirstymą, neliktų šios vienintelės išieškotojo turimos antstolio veiklos kokybės kontrolės formos. Antra, neretai finansų įstaigos administruoja nemažus skolų ir vykdomųjų bylų portfelius, todėl ekonomiškai naudinga ir efektyvu jų administravimą sutelkti keliuose centruose, o paskirsčius vykdomąsias bylas atsitiktine tvarka visiems antstoliams, nukentėtų išieškotojų interesai ir skolų administravimui tektų numatyti didesnes išlaidas, kas galimai galėtų neigiamai įtakoti būsimo finansavimo kainas. Trečia, siūlomas pakeitimas iš esmės naikintų antstolių konkurenciją ir, atitinkamai, kompetencijos poreikį. Ketvirta, naujos sistemos sukūrimas pareikalautų papildomų išlaidų, jos efektyvumas būtų labai abejotinas, todėl mes prašome nenustatyti Nutarime siūlomos proporcingo vykdomųjų bylų skirstymo visiems antstoliams sistemos. Nepritarti Nepritarimo argumentai pateikti vertinant analogišką Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos pastabą. 8. UAB „Vilniaus vandenys“ 2019-05-217 Uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ (toliau – Vilniaus vandenys), susipažino su 2019-02-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau
Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui teikia nuomonę dėl Nutarimo.
Nutarimo projekto 1 punktu siūloma vykdomuosius dokumentus antstoliams skirstyti „proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomais dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskiriamas vykdyti tam pačiam antstoliui, išskyrus atvejus, jeigu naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje“. Vilniaus vandenys nesutinka su šiuo Nutarimo siūlymų dėl žemiau nurodytų argumentų. Vykdomųjų dokumentų skirstymas atsitiktine tvarka gali pažeisti ne tik kreditorių, bet ir pačių skolininkų interesus. Perduodamas vykdomuosius dokumentus vykdyti kreditorius tikisi, kad vykdomasis procesas vyks kuo efektyviau, o išieškojimo veiksmai bus atliekami nedelsiant. Pažymėtina, kad ne visi antstoliai turi vienodus pajėgumus ir galimybes užtikrinti šiuos kreditoriaus teisėtus lūkesčius. Tikėtina, kad priskyrus vykdomąjį dokumentą antstoliui, turinčiam mažesnius pajėgumus, išieškojimo veiksmai gali užtrukti ilgesnį laiką ir būti mažiau rezultatyvūs. Be to, užsitęsęs vykdymo procesas turėtų neigiamos įtakos ir skolininko interesų užtikrinimui, nes per visą laikotarpį (t. y. iki visiško prievolės įvykdymo) galėtų būti priskaičiuojama didesnė vykdymo išlaidų suma. Atkreiptinas dėmesys, kad proporcingas bylų skirstymas labai apsunkintų didžiųjų kreditorių, turinčių tūkstančius skolininkų, vykdomųjų bylų administravimo naštą. Natūralu, kad didiesiems kreditoriams stebėti ir dalyvauti vykdymo procese yra daug paprasčiau, kai informacija apie byla yra gaunama iš kelių antstolių kontorų. Pakeitus tvarką pagal Nutarime siūlomą sistemą galėtų susidaryti situacija, kai kreditorius būtų privestas kreiptis į kelias dešimtis skirtingų antstolių kontorų dėl tame pačiame mieste turimų vykdomųjų bylų.
Be to, perduodant vykdomuosius dokumentus antstoliui yra pateikiama daug jautrios informacijos apie skolininką (asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, skolos suma ir t.t.), kuri turi būti tinkamai saugoma ir administruojama. Atsižvelgiant į tai, didiesiems kreditoriams administruojant didelius skolininkų ir vykdomųjų bylų kiekius labai padidėja rizika, kad įvykus techninei klaidai jautri informacija apie skolininką gali būti atskleista netinkamam antstoliui, o tai galimai pažeistų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (ES) 2016/679 bei Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Paminėtina, kad proporcingas vykdomųjų bylų skirstymas gali sumažinti antstolių motyvaciją efektyviai išieškoti skolas ir siekti maksimalios teikiamų paslaugų kokybės. Pagal galiojančius teisės aktus vykdant skolų išieškojimą, antstoliai konkuruoja tarpusavyje ir siekia pritraukti kuo daugiau klientų, nes nuo to tiesiogiai priklauso jų gaunamos pajamos. Bendradarbiaudami su kreditoriais antstoliai siekia pasiūlyti papildomų sprendimų, kurie palengvina didžiųjų kreditorių įsitraukimą vykdymo procese arba sumažina vykdymo bylų administravimo išlaidas. Darytina prielaida, kad vykdomąsias bylas skirstant proporcingai, antstolių suinteresuotumas savo teikiamų paslaugų tobulinimu gali sumažėti, nes bet kuriuo atveju bus gaunamas fiksuotas kiekis bylų, o tai reiškia, kad nebeliks ir konkurencijos. Pažymėtina tai, kad proporcingas vykdomųjų dokumentų skirstymas antstoliams, pareikalaus didelių valstybės išlaidų, kadangi reikės sukurti naują sistemą vykdomųjų bylų paskirstymui, užtikrinti tinkamą šios sistemos veikimą. Be to, sukurta sistema turės būti nuolat prižiūrima ir atnaujinama, o tai pareikalaus nuolatinio finansavimo iš valstybės lėšų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus vandenys prašo įvertinti bei atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir atsisakyti Nutarimu siūlomo proporcingo vykdomųjų bylų skirstymo antstoliams. Nepritarti Nepritarimo argumentai pateikti vertinant analogišką Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos pastabą. 9. Lietuvos draudikų asociacija 2019-05-247 Lietuvos draudikų asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609, 650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2536 (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 201 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609, 650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2536 ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876
Nutarimas), teikia savo nuomonę dėl siūlomų pakeitimų. Projekto 2 straipsniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Kodeksas) 650 straipsnis pildomas nauja 3 dalimi, kurios nuostatos teigia, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl to paties skolininko turės būti teikiamas tam pačiam antstoliui, jeigu išieškotojas jau bus pateikęs antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl šio skolininko ir vykdymas šioje byloje dar nebus užbaigtas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) Nutarime pastebi, kad siūloma nuostata būtų taikoma tik išieškotojui, kuris jau yra pateikęs antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš šio skolininko, o visi kiti išieškotojai vykdomuosius dokumentus ir toliau galėtų teikti bet kuriam toje teritorijoje veikiančiam antstoliui.
Todėl, Vyriausybės nuomone, siūlomos nuostatos tik iš dalies sprendžia iškeltą problemą, kai išieškojimą iš to paties skolininko vykdo skirtingi antstoliai ir dėl to didėja bendra iš skolininko išieškomų vykdymo išlaidų suma. Siekdama vykdymo proceso ekonomiškumo ir iškelto tikslo, kad visas skolininko vykdomąsias bylas vykdytų vienas antstolis, taip pat norėdama užtikrinti, kad dėl reikalavimo naują vykdomąjį dokumentą teikti vykdyti tam pačiam antstoliui dauguma jų nebūtų teikiami vykdyti tik tiems antstoliams, kurie šiuo metu vykdo daugiausia bylų, Vyriausybė siūlo numatyti, kad vykdomieji dokumentai antstoliams būtų paskirstomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Konkrečiai – „<...> proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskiriamas vykdyti tam pačiam antstoliui, išskyrus atvejus, jeigu naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.“ Lietuvos draudikų asociacija vienija 10 Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių, kurios savo veikloje betarpiškai naudojasi antstolių paslaugomis, siekdamos įgyvendinti teisę teisės aktuose numatytais atvejais susigrąžinti nukentėjusiam atlygintą žalą iš ją padariusio kaltininko. Atsižvelgiant į tai, iš savo kaip kreditorių pozicijos nepritartume Nutarime Vyriausybės siūlomiems pakeitimams.
Manome, jog tokiu būdu reguliuojant vykdomųjų bylų pasiskirstymą tarp antstolių būtų nepagrįstai siaurinamos kreditorių teisės – kreditorius prarastų galimybę išieškojimo vykdymui pasirinkti efektyviausiai ir ekonomiškiausiai paslaugas teikiantį antstolį bei patirtų papildomus kaštus. Nutarimu siūlomais pakeitimais būtų ginamos tik skolininko teisės, tačiau nepagrįstai neatsižvelgiama į kreditoriaus, kuris jau ir taip yra finansiškai nukentėjęs dėl netinkamo skolininko veikimo/neveikimo, interesus išieškojimo procese. Siūlomi pakeitimai, pirmiausia, keltų grėsmę antstolių paslaugų kokybei. Žinodami, kad bet kokiu atveju jiems bus teikiami vykdomieji dokumentai, antstoliai gali būti mažiau motyvuoti tinkamai dirbti, operatyviai reaguoti į kreditorių paklausimus ir pan. Šiuo metu teikti kokybiškas paslaugas antstolius skatina kreditoriaus galimybė pasirinkti kitą paslaugos teikėją, jeigu esamo teikėjo paslaugų kokybė jo netenkina. Įstatymu įtvirtinus Nutarime numatytą reguliavimą, antstoliai prarastų finansinį suinteresuotumą savo veiklos efektyvumu ir veiksmingumu, nes įstatymas net ir netinkamai savo pareigas vykdančiam antstoliui užtikrintų darbo krūvį. Taip pat, kiek mums yra žinoma, šiuo metu antstolių pajėgumai nėra vienodi. Tikėtina, kad ne visi antstoliai galėtų tinkamai ir laiku vykdyti savo pareigas. Tokiu būdu nukentėtų ne tik kreditorių, bet ir skolininkų interesai (pvz., užsitęsus vykdymo procedūroms, susikauptų daugiau kreditoriui mokėtinų procesinių palūkanų ir pan.). Per ilgametę praktiką draudimo bendrovės atsirinko antstolius, kurių darbas sklandesnis, ir, deja, dėl prasto darbo organizavimo teko atsisakyti kai kurių antstolių paslaugų. Be to, atkreipiame dėmesį, jog Kodeksas tiek skolininkui, tiek kreditoriui nustato teisę skųsti antstolio veiksmus.
Vykdymo procese nesutapus kreditoriaus ir antstolio pozicijoms, gali būti inicijuoti teisminiai ginčai dėl antstolio veiksmų tinkamumo. Įvedus siūlomą reguliavimą, minėtu atveju būtų nepagrįstai vilkinamas išieškojimo procesas, nes kreditorius pats nebeturėtų teisės pakeisti antstolio, su kuriuo yra susidariusi konfliktinė situacija. Bendradarbiavimas tarp šių vykdymo proceso šalių priverstinai būtų tęsiamas ir kitose vykdomosiose bylose, kuriose antstolis objektyviai būtų praradęs motyvaciją tinkamai ir efektyviai vykdyti išieškojimą. Kitas svarbus nagrinėjamo klausimo aspektas – papildomi kaštai kreditoriams. Tikėtina, kad naujovė apsunkins darbus ir pareikalaus daugiau investicijų, ypač iš tų kreditorių, kurie pateikia daug vykdomųjų dokumentų arba kurie linkę aktyviai stebėti išieškojimo procesą. Daug išieškojimų vykdantiems kreditoriams bus sudėtingiau administruoti savo bylas – reikės ne tik žinoti visus Lietuvoje veikiančius antstolius, jų veiklos teritorijas bei jų duomenis, bet ir kokius vykdomuosius dokumentus administruoja konkretus antstolis. Manome, jog siūlomais pakeitimais nėra atsižvelgta į kreditoriaus, turinčio didelį kiekį vykdomųjų bylų, galimus patirti papildomus kaštus, vykdant papildomą tikrinimą, prieš pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdymui, apskaitant vykdomas bylas, sekant procesus, susijusius su perduotomis bylomis, gaunamomis įmokomis, informuojant antstolius ir t. t. Šie pakeitimai pareikalaus ne tik daugiau žmogiškųjų resursų ir su tuo susijusių išlaidų, bet ir papildomų išlaidų, diegiant/tobulinant atitinkamas sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas ir efektyvus vykdomųjų bylų administravimas.
Neretai kreditorius su antstoliu, kuriam teikiami vykdomieji dokumentai, turi nustatę tam tikras bendradarbiavimo, informacijos teikimo formas, kurios supaprastina ir pagreitina antstolio ir kreditoriaus bendradarbiavimą išieškojimo procese. Tokia galimybė būtų prarasta, kreditoriui netekus teisės pasirinkti jam tinkamo antstolio ir turint pareigą vykdomuosius dokumentus pateikti iš esmės visiems atitinkamoje antstolių veiklos teritorijoje dirbantiems antstoliams. Dėl nurodytų priežasčių padidėtų kreditoriaus, finansiškai nukentėjusio dėl netinkamo skolininko veikimo/neveikimo, skolų administravimo kaštai. Taip pat būtų apsunkinta kontrolės funkcija. Pavyzdžiui, šiuo metu viena draudimo bendrovė ataskaitas apie išieškojimą gauna iš 30 antstolių, o po pakeitimų jai tektų bendradarbiauti ir komunikuoti su 118. Pritariame siekiui tobulinti šiuo metu veikiančią sistemą ir užtikrinti geresnę skolininkų interesų apsaugą, gaunant paslaugą, kurios jie negali savanoriškai atsisakyti. Tačiau manome, jog vienos proceso šalies (skolininkų) interesų apsauga neturėtų pažeisti ar daryti neigiamos įtakos kitos proceso šalies (kreditorių) interesų apsaugai. Atsižvelgiant į tai ir į visus rašte išdėstytus argumentus, nesutinkame su Vyriausybės Nutarime siūlomais pakeitimais vykdomuosius dokumentus skirstyti proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams. Nepritarti Nepritarimo argumentai pateikti vertinant analogišką Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos pastabą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-207
Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles: projekto 2 straipsnio pavadinime žodis „papildymas“ keistinas į žodį „pakeitimas“; projekto 2 straipsnio pakeitimų esmėje atsisakytina perteklinių žodžių „ir išdėstyti ją taip“, taip pat išbrauktinas žodis ,,nauja“; projekto 3 straipsniu keičiamo CPK 661 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina; atsižvelgiant į tai, kad straipsnio pavadinimas nėra sudėtine straipsnio dalies dalimi, projekto 3 straipsniu siūlomoje CPK 661 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„Raginimas“ įrašytini žodžiai „įvykdyti sprendimą“;
projekto lyginamasis variantas tobulintinas, kad jame būtų tinkamai pažymėti visi siūlomi pakeitimai. Pritarti Projektas tikslintinas atsižvelgiant į pastaboje nurodytus teisės technikos trūkumus. 11. Lietuvos antstolių rūmai 2019-05-16
proceso kodekso 661 straipsnio pakeitimas) Projektu siūloma iš esmės visose vykdomosiose bylose siųsti papildomai raginimą susimokėti skolą. Toks siūlymas laikytinas teisiškai ydingu. Raginimo siuntimo galimybės jau buvo ne kartą svarstytos Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete ir atmestos dėl objektyvių, pagrįstų priežasčių. Vykdymo procese turima statistika rodo tai, kad daugiau nei 50 proc. vykdomų bylų pas antstolius yra dėl neapmokėtų Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) baudų išieškojimo (pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis beveik 700 000 vnt.), be to dar apie 50 proc. iš šių atvejų skolingi asmenys yra padarę ANK pažeidimus net keletą ar keliolika kartų. Taigi, kelis ANK ar Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka paskirtus pažeidimus turinčių asmenų atžvilgiu lengvatos jau šiai dienai galioja. Pažymėtina, kad siūlymais sudaromos nepagrįstos privilegijos administracine tvarka baustiems pažeidėjams ar baudžiamuosius nusikaltimus padariusiems asmenims.
Minėti asmenys pagal per pastaruosius metus įgyvendintus teisės aktų pakeitimus turi įstatyme įtvirtintą ilgesnį skolos apmokėjimo terminą (vietoje 14 iki 40 dienų), galimybę “susitaikyti su valstybe” mokant tik pusę baudos, įprastai net kelis kartus atskiru pranešimu paraginami Valstybinės mokesčių inspekcijos susimokėti pradelstą baudą, pagal Mokesčių administravimo įstatymą gali kreiptis į šią instituciją dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis tam tikram laikotarpiui, taip pat pažeidimams taikoma 5 metų išieškojimo senatis. Ir tik tuo atveju, jei visos šios paminėtos geranoriško baudos mokėjimo priemonės buvo išnaudotos, nebuvo veiksmingos, minimos pradelstos skolos pateikiamos priverstinai išieškoti antstoliui praėjus dar pusei metų nuo baudos skyrimo. Pažymėtina, jog panaikintos sankcijos už vengimą ar nesutikimą vietoj baudos mokėjimo atlikti viešuosius darbus. Taigi, darytina išvada, kad galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro visas galimybes geranoriškai, be jokių papildomų kaštų skolininkui, visų biudžeto mokėtojų sąskaitą sukurtais instrumentais susimokėti skolą. Pritarti Projekte siūloma naikinti nuostatą, kad raginimas nesiunčiamas tais atvejais, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente yra nustatyti įvykdymo terminai, tačiau neatsižvelgiama, kad toks reguliavimas vilkins išieškojimo procesą. Kaip nurodo ir pastabos rengėjai, absoliuti dauguma šių atvejų yra nesumokėtos administracinės baudos: asmuo žino, kad yra nubaustas ir jam paskirta bauda, yra aiškiai nustatytas baudos sumokėjimo terminas, nubaustas asmuo taip dar turi galimybę kreiptis į VMI dėl sumokėjimo termino atidėjimo ar mokėjimo išdėstymo – jam yra sudarytos visos sąlygos baudą sumokėti geranoriškai ir išvengti priverstinio išieškojimo bei su juo susijusių vykdymo išlaidų, tačiau asmuo šiomis teisėmis nesinaudoja.
Taip pat paminėtina, kad apie 60 procentų skolininkų, turi daugiau nei po vieną vykdomąją bylą, todėl išieškojimo proceso tvarka jiems paprastai yra žinoma, pvz., VMI duomenimis, daugiausia administracinių nusižengimų padariusiam asmeniui, dviejų metų laikotarpyje buvo paskirtos 732 baudos, tačiau nebuvo išieškotos jokios lėšos. įstatyme nustačius, kad tokiems skolininkams dar turi būti siunčiamas ir raginimas, vykdymo procesas ne tik užsitęstų, bet ir pabrangtų, nes prisidėtų raginimo parengimo ir siuntimo išlaidos. Kadangi iš tokių skolininkų paprastai nėra išieškoma, raginimo parengimo ir siuntimo išlaidas turėtų padengti antstolis, kas reiškia, kad vykdymo išlaidų dydžiai turi būti tokie, kad pajamos, gautos sėkmingose bylose, padengtų išlaidas, patirtas nemokių ar piktybinių skolininkų bylose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tikslinga palikti galioti CPK 661 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad raginimas nesiunčiamas tais atvejais, kai yra nurodyti įvykdymo terminai. Projektu taip pat siūloma keiti CPK 661 straipsnio 2 dalį nuo 100 iki 10 Eur sumažinant skolos sumą, kuriai esant raginimas nesiunčiamas. Pažymėtina, kad šis projekto siūlymas tik iš pirmo žvilgsnio suponuoja prielaidą, kad skolininko interesai bus labiau ginami, tačiau detaliau nevertinama, kokias teisines pasekmes sukelia raginimas ir kaip šiuos santykius reguliuoja poįstatyminiai teisės aktai.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Kaip buvo paminėta, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimai, kuriais buvo panaikintos papildomos vykdymo išlaidos, todėl skolą apmokėjus per raginime nustatytą terminą, skolininkas neturės mokėti atlygio antstoliui. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkte yra nustatyta supaprastinta mažesnių negu 100 Eur skolų išieškojimo tvarka: antstolis iš karto išieškojimą nukreipia į skolininko banko sąskaitą ir tuo atveju, jeigu skola išieškoma per 30 dienų, skaičiuojamos tik būtinos vykdymo išlaidos ir pašto išlaidos. Taigi Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkto nuostatos suteikia skolininkui galimybę skolą apmokėti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tais atvejais, kai siunčiamas raginimas (nereikia mokėti atlygio antstoliui), tačiau tam suteikia tris kartus ilgesnį – 30 dienų terminą, nei raginimo atveju (CPK 659 straipsnio 1 dalyje numatytas, kad raginime nurodomas
reguliavimas užtikrina palankesnes sąlygas skolininkui įvykdyti sprendimą dėl mažesnės negu 100 Eur sumos išieškojimo, CPK 661 straipsnio 2 dalyje nustatyta 100 Eur sumą netikslinga keisti į 10 Eur sumą. 12.
teisinio aiškumo principu, projekto 4 straipsnis papildytinas nuostata, aptariančia vykdymo veiksmų prioritetinio atlikimo taikymo tvarką pradėtose vykdymo bylose. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant antstolių piktnaudžiavimo problemą ir siekiant vykdymo proceso ekonomiškumo, šia komiteto išvada siūloma pritarti ne Projekto 1 straipsnyje pateiktam siūlymui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti vykdymo veiksmų prioritetinį eiliškumą, bet Vyriausybės išvadoje pateiktam siūlymui pakeisti vykdymo išlaidų struktūrą panaikinant papildomų vykdymo išlaidų rūšį, vykdymo veiksmų prioritetinio atlikimo taikymo tvarka pradėtose bylose yra neaktuali. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4Projekto 4 straipsnio 2 dalis derintina su CPK 583 straipsnio 1 dalimi,
kurioje nustatyta, kad Sprendimų vykdymo instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pritarti Projekto įgyvendinamąsias nuostatas tikslinga patikslinti nustatant, kad įgyvendinamuosius teisės aktus priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3Pažymėtina,
kad antstoliai vykdo valstybės jiems pavestas funkcijas vykdymo procese. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos. CPK 583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, ir kiti norminiai teisės aktai. Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kontroliuoti, kaip antstoliai (antstolių padėjėjai) laikosi Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, pavesta Teisingumo ministerijai.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymais Vyriausybei ir Teisingumo ministerijai yra pavesta nustatyti valstybės antstoliams pavestų funkcijų įgyvendinimo teisinį reglamentavimą bei jų veiklos kontrolę, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada dėl Projekto gauta. Projektą siūloma tobulinti atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 15. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-10-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609, 650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2536, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. 16. Lietuvos antstolių rūmai 2019-05-161 Papildomai teikiami pasiūlymai Projektui
Lietuvos antstolių rūmai ne kartą kvietė atpiginti skolos išieškojimo procesą mažinant antstolių rengiamų bei siunčiamų šalims procesinių dokumentų kiekį, tvarką, taip pat įteikimo būdus. Siūlome mažinti biurokratizmą ir taupant skolos išieškojimo (ypač pašto) išlaidas, sudaryti proceso šalims galimybę gauti, susipažinti, skaityti antstolio procesinius dokumentus informacinių technologijų priemonėmis. Šiam tikslui parengėme atitinkamų straipsnių pakeitimo projektą ir teikiame vertinimui. Projektas sudaro teisines sąlygas sumažinti antstolio rengiamų procesinių dokumentų kiekį.
Taip pat pirmasis procesinis antstolio dokumentas siunčiamas skolininkui standartiniu paštu, jame detaliai nurodoma, kaip susipažinti su vykdomosios bylos duomenis elektroninėje erdvėje, jei raginimas siunčiamas – jis skelbiamas portale www.antstoliai.lt, o nepavykus įteikti, visi kiti procesiniai vykdomosios bylos dokumentai talpinami elektroninėje erdvėje, išskyrus Civilinio proceso kodekso nuostatose numatytas išimtis dėl siuntimo registruotąją pašto siunta
dalyje numatytu atveju procesinių dokumentų įteikimo terminai neskaičiuojami. Pritarti iš dalies Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi ir Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205, 6 punktu, advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms antstolis procesinius ir kitus dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis.
Kitiems asmenims dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis antstolis įteikia tik esant šių asmenų rašytiniam prašymui dėl dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis. Siekiant vykdymo dalyvius paskatinti plačiau naudoti dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis, o tuo pačiu ir atpiginti išieškojimo procesą, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusiais Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimais buvo:
1) pakeista patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti forma: šiuo patvarkymu skolininkas taip pat bus informuojamas, kad turi teisę pateikti antstoliui prašymą dėl dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis ir tokiu atveju skolininkui nereikėtų mokėti su procesinių dokumentų įteikimu susijusių pašto išlaidų;
2) nustatyta, kad, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškotojas turi nurodyti, ar pageidauja gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu išieškotojas pageidauja, kad procesiniai dokumentai jam būtų įteikiami paštu, išlaidas, susijusias su šių dokumentų įteikimu, turės apmokėti ne skolininkas, bet išieškotojas. Taigi, paminėtais teisės aktais valstybė jau šiuo metu skatina vykdymo proceso dalyvius vykdymo procese naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau praktikoje susiduriama su problema, kad pasyvūs ar piktybiniai skolininkai, kurie paprastai yra nemokūs, neišreiškia valios dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir antstoliai visus dokumentus privalo siųsti registruotąja pašto siunta nepriklausomai nuo to, kad daugeliu atveju šie dokumentai net nėra įteikiami.
Toks procesas yra ne tik neekonomiškas, bet ir socialiai neteisingas, nes visas nesėkmingose bylose patirtas išlaidas (tame tarpe – ir pašto) apmoka sąžiningi, mokūs skolininkai (įgyvendinamas kryžminio subsidijavimo principas). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, tikslinga pritarti pastaboje pateiktam siūlymui , kad registruotąja pašto siunta būtų siunčiami tik svarbiausi vykdymo proceso dokumentai (konkrečius atvejus nurodant atskiruose CPK straipsniuose), o visi kiti dokumentai būtų įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 605 straipsnis detalizuos visus procesinių dokumentų įteikimo būdus ir jokie kiti dokumentų įteikimo būdai nebus naudojami, netikslinga 604 straipsnį pildyti 2 dalimi. Be to, CPK 604 straipsnio pakeitimo projektas yra tikslintinas teisės technikos prasme, t. y. nurodant straipsnio pavadinimą:
Pakeisti 604 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „604 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas vykdymo proceso metu Procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus.
Šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami arba išsiunčiami vykdymo proceso dalyviams ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo, ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekse 660 straipsnyje nustatytus atvejus. “
2019-05-162
pakeitimas. Pakeisti 605 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“605 straipsnis. Antstolio patvarkymų išsiuntimo
tvarka Procesinių dokumentų įteikimo būdai
„1. Šiame Kodekse numatytais atvejais antstolio
patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems vykdymo proceso dalyviams išsiunčiami informacinių technologijų priemonėmis, o šiame Kodekse nustatytais atvejais, registruotąja pašto siunta. ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Procesinių dokumentų siuntimo informacinių technologijų priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras. 2. Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik informacinių technologijų priemonėmis. 3. Procesiniai dokumentai rašytiniu dalyvio prašymu papildomai gali būti siunčiami kitu būdu. Pritarti Iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo proceso metu ne tik išieškomos skolos, bet ir vykdomi nepiniginio pobūdžio išieškojimai, kurie dažnai yra jautrūs socialiniu ekonominiu aspektu, CPK 605 straipsnyje tikslinga nustatyti, kad nepiniginiuose išieškojimuose procesiniai dokumentai, kaip ir šiuo metu, būtų siunčiami registruotąja pašto siunta ir tokiu būdu maksimaliai būtų užtikrinamas dokumentų įteikimas.
Be to, turėtų būti siekiama ne tik proceso ekonomiškumo, bet taip pat turėtų būti užtikrinama ir proceso šalių interesų apsauga, todėl tikslinga nustatyti, kad piniginiuose išieškojimuose procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis siunčiami tik išieškant mažesnes nei 1000 eurų sumas, o išieškant didesnes sumas procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis galėtų būti siunčiami tik tuo atveju, jeigu asmeniui antstolio dokumentas jau buvo įteiktas kitu būdu, t. y. asmuo žino apie antstolio vykdomą išieškojimą. CPK 605 straipsnio pakeitimo projektas taip pat tikslintinas teisės technikos aspektu: CPK 175¹ ir 624¹ straipsniuose vartojama formuluotė – dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis, o ne informacinių technologijų priemonėmis, todėl šiuo aspektu tikslintinas tiek 605, tiek kiti siūlomi straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, CPK 605 straipsnis turėtų būti dėstomas taip:
pakeitimas Pakeisti 605 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „605 straipsnis. Antstolio patvarkymų išsiuntimo tvarka procesinių dokumentų įteikimo būdai Šiame Kodekse numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. „1. Antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2-4 dalyse nustatyta tvarka. 2.
mažesnių nei 1000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus šiame Kodekse nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 4. Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis.“
2019-05-165
pakeitimas. Pakeisti 611 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio
Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui registruotąja pašto siunta šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos.
Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą.” Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje ginčai paprastai kyla ne dėl antstolio teisės išieškoti vykdymo išlaidas (tokia antstolio teisė numatyta CPK 610 ir kituose CPK straipsniuose, reguliuojančiuose piniginių sumų išieškojimą), bet dėl vykdymo išlaidų dydžio, kuris gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, siekiant vykdymo proceso ekonomiškumo, tikslinga atsisakyti atskiro patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, o aktualią šiame patvarkyme pateiktą informaciją apie tai, kad iš skolininko bus išieškotos pridedamame skaičiavime nurodytos vykdymo išlaidos, perkelti į patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėtina, kad tokia tvarka jau šiuo metu galioja išieškant mažesnes nei 100 Eur sumas ir teisinių ginčų, kad antstolis nepriima atskiro patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, praktikoje nekyla. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos
procesiniu dokumentu, kuriuo išieškomos pinigų sumos (pvz., patvarkymu daryti išskaitas iš darbo užmokesčio, nurodymu areštuoti banko sąskaitoje esančias lėšas ir kt.), CPK tikslinga taip pat nustatyti analogišką vykdymo išlaidų apskaičiavimo įteikimo tvarką (kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas būtų įteikiamas kartu su procesiniu dokumentu, kuriuo išieškomos pinigų sumos). Įvertinus šias aplinkybes, CPK 611 straipsnį tikslinga keisti taip:
išdėstyti taip: „2.
Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos šiame Kodekse nustatytais antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo Vykdymo išlaidų skaičiavimais skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo Vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka.“
2019-05-16
pakeitimas. Pripažinti netekus galios 625 straipsnio 3 dalį: “3. Patvarkymoas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui kopijos išsiunčiamosas išieškotojui ir skolininkui.” Nepritarti Atskiruose CPK straipsniuose numatyti atvejai, kai antstolis turi siųsti procesinį dokumentą, pavyzdžiui, patvarkymą, turto arešto aktą ir kt., o kituose straipsniuose numatyta, kad antstolis turi siųsti šių procesinių dokumentų kopijas.
Atsižvelgiant į tai, kad autoriai nepateikia argumentų, kas paskatino CPK 625 ir 630 straipsnių pakeitimus, taip pat įvertinus tai, kad kartu nesiūloma keisti ir visų kitų CPK straipsnių, numatančių procesinių dokumentų kopijų siuntimą (pavyzdžiui CPK 591, 613 ,756, 764 ir kt.), o ir siūlomi pakeitimai teigiamos teisinės vertės nesukuria, CPK 625 ir 630 straipsnių pakeitimams tikslinga nepritarti. 20. Lietuvos antstolių rūmai 2019-05-16
pakeitimas. Pakeisti 630 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti: „2. Patvarkymoą dėl vykdomosios bylos nutraukimo patvirtintą kopiją antstolis išsiunčia vykdymo proceso šalims.” Nepritarti Nepritarimo argumentai pateikti vertinant pasiūlymus dėl CPK 625 straipsnio pakeitimo. 21. Lietuvos antstolių rūmai 2019-05-168
pakeitimas. Pakeisti 654 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą,
priima patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, vykdymo išlaidų išieškojimo, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimo įvykdyti sprendimą bei kitų būtinųjų procesinių veiksmų atlikimo. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, o Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytais atvejais ir išieškotojui, apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą informacinių technologijų priemonėmis. Šis patvarkymas siunčiamas skolininkui registruotąja pašto siunta.” Pritarti iš dalies Kaip buvo nurodyta pastaboje dėl CPK 611 straipsnio pakeitimo, nesuderintos projekto 611, 654 ir 660 straipsnių nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, kad patvarkymu dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymo antstolis priima vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o, įvertinus šioje išvadoje pateiktus pasiūlymus dėl CPK
išlaidos, neaišku, ką pastabos rengėjai turėjo omenyje „bei kitų būtinų procesinių veiksmų atlikimo“, nes atskiri procesiniai veiksmai atliekami priimant atskiruose straipsniuose nustatytus procesinius dokumentus, o ne patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Be to, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra siunčiamas skolininkui, o ne išieškotojui, todėl šiuo patvarkymu išieškotojui negali būti išaiškinta apie dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Pažymėtina, kad vadovaujantis 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusiais Sprendimų vykdymo pakeitimais, sprendimas dėl procesinių dokumentų įteikimo išieškotojui elektroninių ryšių priemonėmis bus priimamas išieškotojui pateikiant prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Projektas taip pat tikslintinas teisės technikos aspektu, nes CPK 654 straipsnis neturi dalių. Įvertinus visas šias aplinkybes, CPK 754 straipsnį tikslinga išdėstyti taip: „654 straipsnis. Pirminiai vykdomieji veiksmai Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui.
Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškoti priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Šis patvarkymas siunčiamas skolininkui registruotąja pašto siunta.“
2019-05-16
pakeitimas. Pakeisti 660 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„660 straipsnis. Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas,
kai nežinoma skolininko buvimo vieta Procesinių dokumentų viešas paskelbimas
1Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta,
skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam patvarkymą dėl vykdomosios bylos užvedimo, numatytą šio kodekso 654 straipsnyje, o šio Kodekso 661 straipsnio nustatytais atvejais ir raginimą įvykdyti sprendimą negalima, šioje straipsnio dalyje nurodyti procesiniai dokumentai raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamasi viešai specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. 2. Raginimo Procesinių dokumentų paskelbimo šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo ir procesinių dokumentų įteikimo diena.” Nepritarti Pastaboje siūlomoje CPK 660 straipsnio formuluotėje numatyta, kad CPK 661 straipsnyje nustatytais atvejais raginimas būtų skelbiamas viešai.
Pažymėtina, kad raginimo viešas paskelbimas yra vienas iš jo įteikimo būdų, tuo tarpu CPK 661 straipsnis numato atvejus, kuomet raginimas skolininkui nesiunčiamas. Siūloma CPK 660 straipsnio formuluotė suponuoja išvadą, kad raginimą siūloma siųsti visais atvejais, tačiau CPK 661 straipsnio atitinkamai keisti nesiūlo. Taigi, pritarus siūlomai CPK 660 straipsnio redakcijai, CPK 660 ir 661 straipsniai prieštarautų tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, CPK 660 straipsnio tikslinga nekeisti. 23. Lietuvos antstolių rūmai 2019-05-169
pakeitimas. Pakeisti 679 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu šis yra
sudarytas, jeigu yra galimybė iš karto įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą, Tuo atveju, kai nustatoma turto vertė ir įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą, nėra galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta.” Pritarti iš dalies Pastaboje siūloma, kad turto arešto aktas, kai jame nustatoma areštuoto turto vertė, būtų siunčiamas registruotąja pašto siunta, o visais kitais atvejais – nesiunčiamas. Atsižvelgiant į tai, kad turto arešto akte areštuojamo turto vertė paprastai nenustatoma, o vėliau yra kviečiamas ekspertas vertei nustatyti, siūloma nuostata yra ydinga, nes daugumoje atvejų nei skolininkas, nei išieškotojas nebus informuojami apie skolininko turtui taikytus apribojimus. Neturėdami šios informacijos proceso dalyviai neturės galimybės apskųsti turto arešto ir taip nebus užtikrinta konstitucinė teisė į teisminę gynybą.
Atsižvelgiant į projekto rengėjų tikslą skatinti procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis, CPK 679 straipsnyje tikslinga nustatyti, kad registruotąja pašto siunta turto arešto aktas būtų siunčiamas tik tuo atveju, jeigu jame nustatyta turto vertė, o visais kitais atvejais turto arešto aktas būtų įteikiamas CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka:
Pakeisti 679 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „679 straipsnis. Turto arešto akto ir turto aprašo įteikimo išieškotojui ir skolininkui tvarka Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu šis yra sudarytas, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Tuo atveju, kai turto arešto akte arba turto apraše nustatoma turto vertė ir Jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta. Kitais atvejais turto arešto aktas ir turto aprašas siunčiamas šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Tokios nuostatos užtikrintų tiek vykdymo proceso ekonomiškumą, tiek proceso dalyvių teisę gauti su turto areštu susijusią informaciją. 24. Lietuvos antstolių rūmai 2019-05-1610
pakeitimas. Pakeisti 682 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria
priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis
(šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.” Pritarti Patvarkymo siuntimas registruotąja pašto siunta yra labiausiai patikimas ir užtikrinantis patvarkymo įteikimą. 25.
2019-05-1611
pakeitimas. Pakeisti 727 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 2.Turtą patvarkymu perkainoja antstolis. Turtą
perkainojant, dalyvauja prekybos organizacijos atstovas. Apie perkainojimo laiką ir vietą prieš tris darbo dienas raštu pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo atlikti perkainojimą. Šiuo atveju išieškotojui ir skolininkui registruota pašto siunta išsiunčiamas patvarkymo nuorašas.” Pritarti Patvarkymo siuntimas registruotąja pašto siunta yra labiausiai patikimas ir užtikrinantis patvarkymo įteikimą. 26. Lietuvos antstolių rūmai 2019-05-1612
pakeitimas. Pakeisti 728 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3. Antstolis, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytų
asmenų pranešimą apie tai, kad reikalavimas sustabdyti skolininko vertybinių popierių realizavimą yra įvykdytas, per tris darbo dienas šiems asmenims ir skolininkui išsiunčia patvarkymą areštuoti skolininko turtą. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Patvarkyme areštuoti skolininko turtą nurodoma:
1) asmens, kuriam adresuojamas patvarkymas, pavadinimas;
2) vertybinių popierių arešto pagrindas;
3) areštuotų vertybinių popierių pavadinimas ir skaičius;
4) antstolio veiksmų apskundimo tvarka.” Nepritarti Pastabos rengėjai siūlo, kad patvarkymas areštuoti vertybinius popierius nebūtų siunčiamas skolininkui, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad neturėdamas informacijos apie areštuotą turtą skolininkas neturės galimybės apskųsti turto arešto ir taip nebus užtikrinta konstitucinė teisė į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į projekto rengėjų tikslą skatinti procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis, CPK 728 straipsnyje tikslinga nustatyti, kad patvarkymas nurodytiems asmenims ir skolininkui siunčiamas CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad siūloma keisti tik CPK 728 straipsnio 3 dalį o ne visą straipsnį, projektas taip pat tikslintinas ir teisės technikos aspektu: Pakeisti 728 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Antstolis, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų
pranešimą apie tai, kad reikalavimas sustabdyti skolininko vertybinių popierių realizavimą yra įvykdytas, per tris darbo dienas šiems asmenims ir skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia patvarkymą areštuoti skolininko turtą. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Patvarkyme areštuoti skolininko turtą nurodoma:
1) asmens, kuriam adresuojamas patvarkymas, pavadinimas;
2) vertybinių popierių arešto pagrindas;
3) areštuotų vertybinių popierių pavadinimas ir skaičius;
4) antstolio veiksmų apskundimo tvarka.“
2019-05-1613
pakeitimas. Pakeisti 733 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Patvarkymoas kopijos išsiunčiamosas išieškotojui, skolininkui ir viena kopija paliekama vykdomojoje byloje.” Pritarti iš dalies Pastabos rengėjai papildomų CPK straipsnių pakeitimus motyvavo siekiu vykdymo procesą perkelti į elektroninę erdvę ir maksimaliai išnaudoti dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau pasiūlyme keisti CPK 733 straipsnio 6 dalį patvarkymo siuntimo skolininkui apskritai atsisako ir tokio pasiūlymo nemotyvuoja. Kaip šioje išvadoje buvo paminėta anksčiau, skolininkas turi teisę gauti informaciją apie jo atžvilgiu taikomas priverstinio vykdymo priemones, juolab, kad dokumentų siuntimas elektroninių ryšių priemonėmis iš esmės nieko nekainuoja.
Pritartina siūlymui braukti nuostatą, kad patvarkymo kopija paliekama vykdomojoje byloje, nes kituose CPK straipsniuose analogiškos nuostatos nėra, ir CPK 733 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: Pakeisti 733 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos išieškotojui, ir skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka ir viena kopija paliekama vykdomojoje byloje.“
tinklas 2019-03-2814 Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (toliau – NSMOT) yra nevyriausybinė skėtinė organizacija vienijanti 50 nevyriausybinių organizacijų. NSMOT nariai veikia
grupėmis: socialinės rizikos šeimos, neįgalieji, asmenys, sergantys priklausomybės ligomis, nuteistieji ir asmenys, paleisti iš įkalinimo įstaigų, prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukos, psichikos ligomis sergantys asmenys bei kitos grupės, kurios gali susidurti su skurdu ar socialine atskirtimi. NSMOT nariai ilgus metus reiškė susirūpinimą, kad skolų išieškojimo tvarka neskatino žmonių dirbti legaliai ir vedė į skurdo ir neaktyvumo spąstus, todėl nevyriausybinės organizacijos, dirbančios skurdo ir socialinės atskirties mažinimo srityje, džiaugiasi reformomis skolų išieškojimo srityje. Taip pat palaikome tuos siūlymus, kurie numato papildomų vykdymo išlaidų atsisakymą, skolų išieškojimo proceso skaidrinimo didinimą ir siūlymą, kad visas vieno skolininko bylas vykdytų vienas antstolis. Tuo pačiu siūlome keisti ir kitas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, kurios prisidėtų prie kompleksiško skolų išieškojimo tvarkos sureguliavimo. 1. 1.
straipsnis numato išskaitų iš darbo užmokesčio ir jam prilygtinų pajamų apribojimus, nustatant procentinę dalį, kuri gali būti išieškoma. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu skolų išieškojimo praktikoje pajamos iš individualios veiklos nėra prilygintinos darbo pajamoms. Tai reiškia, kad vadovaujantis CPK 668 1 dalimi asmens pajamos gali būti atskaitomos iki minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio sumos, o nuo 2020 liepos 1 d. įsigaliosiantys CPK 689 straipsnio, 6 dalies pakeitimai asmenims paliks lėšas, prilygstančias minimalių vartojimo poreikių dydžiui (toliau - MVPD, 2019 m. – 251 Eur). Pažymėtina, kad šiuo metu CPK 737 straipsnyje numatoma, kad pajamos iš žemės ūkio yra prilygintinos darbo pajamoms. Nėra aišku, kodėl tik pajamos iš šios veiklos yra prilygintinos darbo pajamoms. Šiuo atveju grynosios pajamos iš individualios veiklos turėtų būti traktuojamos vienodai – neatsižvelgiant į jų kilmę. Be to, tokia tvarka nepalieka sumos, reikalingos oriam išgyvenimui, ypatingai jeigu asmuo turi išlaikytinų asmenų ir jeigu pajamos, gautos iš individualios veiklos, yra vienintelės namų ūkio pajamos. Galiausiai, nėra atsižvelgiama į tai, kad asmenys, užsiimantys individualia veikla, privalo atidėti tam tikrą pajamų dalį, kuri skirta sumokėti mokesčiams. Taigi, nuskaitant iki MMA (atitinkami nuo 2020 m. iki MVPD) asmenims nesudaromos sąlygos atidėti dalį pajamų sumokėti mokesčiams bei galimai skatinamas jų pasitraukimas į šešėlį. 2. 2. Minėtas CPK
Respublikos šalpos pensijų įstatymą, yra prilyginamos darbo pajamoms. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas numato, kad jeigu dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 3 000 eurų, mokama vienkartinė pensijų išmoka.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vadovaujantis CPK 668 1 dalimi asmens pajamos gali būti atskaitomos iki MMA dydžio sumos, o nuo 2020 liepos 1 d. įsigaliosiantys CPK 689 straipsnio, 6 dalies pakeitimai asmenims paliks lėšas, prilygstančias MVPD dydžiui. Tokiu būdu asmeniui, turinčiam įsiskolinimų, paliekama itin maža pinigų suma. Asmuo, kuris ilgą laiką kaupė pensijų turtą ir gavo žemesnes pajamas, nesudaromos sąlygos palengvinti savo buitį, taupyti pinigus ir užsitikrinti bent kiek oresnę senatvę. Taip pat pastebėtina, kad didelė dalis žmonių, kurie kaupia senatvei ir turi įsiskolinimų, nėra tinkamai informuoti apie jiems gresiančius itin griežtus pensijų išmokų atskaitymus. Tuo tarpu vienkartinės pensijų išmokos prilyginimas periodinėms pensijų išmokoms užtikrintų kiek didesnę vienkartinės pensijų išmokos sumą, o tuo pačiu ir oresnę senatvę. Dėl šių priežasčių siūlome pakeisti CPK 737 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui Išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių:
1) grynųjų pajamų iš individualios veiklos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą;
2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas;
3) mokinių, studentų stipendijų;
4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę;
5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose;
6) dividendų;
7) pensijų, įskaitant vienkartines pensijų išmokas, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (toliau – Šalpos pensijų įstatymas).
Pritarti Pažymėtina, kad, skirtingai nei nurodyta pasiūlyme, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išieškojimą nukreipti į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos MMA, taikomas kaip vienkartinio pobūdžio apsauga tik pradėjus išieškojimo procesą, o tolesnėse išieškojimo stadijose turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis, reguliuojančiomis išieškojimo procesą. Taigi, išieškant iš individualios veiklos pajamų, 1 MMA atitinkanti lėšų suma skolininkui paliekama vieną kartą tik pradėjus išieškojimo procesą, o vėliau kiekvieną mėnesį iš skolininko galima išieškoti visas iš individualios veiklos pajamas. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad skolininkas dirba ir gauna pajamas, jam gali būti nepaliekama jokių lėšų net minimaliems poreikiams patenkinti. Be to, pasibaigus atitinkamam ataskaitiniam laikotarpiui asmuo turės pateikti mokesčių deklaracijas ir sumokėti mokesčius, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu, kas yra neįmanoma, nes į visas jo pajamas gali būti nukreipiamas išieškojimas.
Toks teisinis reguliavimas yra nepateisinamas nei ekonominiu, nei teisiniu požiūriu, todėl tikslinga pritarti pasiūlymui papildyti CPK 737 straipsnio 1 punktą nustatant, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taikomos išieškant ne tik iš grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje (kurios savo esme taip pat yra pajamos iš individualios veiklos), bet visų iš individualios veiklos gautų grynųjų pajamų: „1) apmokestinamųjų individualios veiklos grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje atskaičius nuo jų mokėtinus (sumokėtus) mokesčius;“. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu išieškojimo iš darbo užmokesčio tvarka taikoma išieškant iš pensijų, tačiau netaikoma išieškant iš pensijų išmokų, kurias asmuo sukaupė mokėdamas atitinkamas įmokas ir šios pensijų išmokos skirtos pagerinti pensinio amžiaus asmenų turtinę padėtį savo paskirtimi atitinka pensiją, tikslinga taip pat pritarti siūlymui CPK 737 straipsnį 8 punktu, nustatančiu, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio tvarka taip pat taikoma ir išieškant iš skolininko gaunamų pensijų išmokų: „8) pensijų išmokų.“
2019-05-1615
pakeitimas. Pakeisti 744 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Antstolis, pradėdamas išieškojimą vykdyti skolininko
turto administravimu ir iš to gautų pajamų nukreipimu skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką nustato patvarkymu. Patvirtintos šio Šis patvarkymoas kopijos registruota pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims.” Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad kiti CPK straipsniai numato procesinių dokumentų kopijų, o ne patvirtintų kopijų siuntimą, CPK 744 straipsnio 1 dalis tikslintina šiuo aspektu.
Siūloma nuostata taip pat tikslintina teisės technikos aspektu, nes siūloma keisti ne visą CPK 744 straipsnį, o tik jo pirmąją dalį: Pakeisti 744 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Antstolis, pradėdamas išieškojimą vykdyti skolininko turto administravimu
ir iš to gautų pajamų nukreipimu skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką nustato patvarkymu. Patvirtintos šio Šio patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims.“
2019-05-1616
pakeitimas. Pakeisti 750 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Šio Kodekso 749 straipsnio 1 dalyje nurodytas
patvarkymas įteikiamas skolininkui ir prievolės skolininkui šio Kodekso
Pritarti iš dalies Pastabos rengėjai siūlo, kad tiek skolininkui, tiek prievolės skolininkui patvarkymas būtų įteikiamas CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka, pvz., elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad prievolės skolininku gali būti privatus subjektas, kuris iki tol nedalyvavo vykdymo procese ir kuriam teisės aktai nenumato pareigos naudotis elektroninių ryšių priemonėmis. Įvertinus šias aplinkybes, prievolės skolininkui patvarkymas turėtų būti įteikiamas registruotąja pašto siunta. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma keisti tik CPK 750 straipsnio 1 dalį o ne visą straipsnį, siūlomi pakeitimai taip pat tikslintini teisės technikos aspektu:
Pakeisti 750 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šio Kodekso 749 straipsnio 1 dalyje nurodytas patvarkymas įteikiamas skolininkui ir prievolės skolininkui įteikiamas registruotąja pašto siunta, o skolininkui įteikiamas šio Kodekso 604 605 straipsnyje nustatyta tvarka.“
2019-05-1619
pakeitimas. Pakeisti 766 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
“4. Aprašytas turtas kartu su turto aprašo kopija perduodamas saugoti asmeniui,
paskirtam turto saugotoju. Turto aprašo kopija išsiunčiama ar kitaip perduodama skolininkui.” Pritarti iš dalies Pastabos autoriai siūlo, kad turto aprašo kopija nebūtų įteikiama skolininkui, tačiau nevertina, kad skolininkas turi teisę gauti su vykdymo procesu ir jo turtu susijusią informaciją. Atsižvelgiant į esminį visų papildomų CPK straipsnių pakeitimo tikslą perkelti vykdymo procesą į elektroninę erdvę, CPK 766 straipsnio 4 dalis tikslintina, kad turto aprašo kopija skolininkui įteikiama šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka (tame tarpe - elektroninių ryšių priemonėmis):
Pakeisti 766 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Aprašytas turtas kartu su turto aprašo kopija perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju. Turto aprašo kopija išsiunčiama ar kitaip perduodama įteikiama skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka.“
2019-05-1620
pakeitimas. Pakeisti 767 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Apie įkeldinimo laiką prieš penkias darbo dienas registruota pašto
siunta raštu pranešama skolininkui ir išieškotojui. Įkeldinama paprastai jiems dalyvaujant.” Pritarti Siūloma nuostata maksimaliai užtikrins, kad procesinis dokumentas bus įteiktas. 33. Lietuvos antstolių rūmai 2019-05-1621
pakeitimas. Pakeisti 769 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas registruota
pašto siunta raštu pranešama skolininkui.” Pritarti Siūloma nuostata maksimaliai užtikrins, kad procesinis dokumentas bus įteiktas. 34. Lietuvos antstolių rūmai 2019-05-1622
pakeitimas. Pakeisti 778 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Grąžindamas vykdomąjį raštą Lietuvos apeliaciniam teismui, antstolis apie tai praneša išieškotojui. Išieškotojui antstolis taip pat praneša apie Lietuvos Respublikoje pagal tą vykdomąjį raštą atliktus išieškojimus. Išieškotojas turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl vykdomojo rašto pakartotinio pateikimo vykdyti.” Pritarti iš dalies Siūlymas išieškotojui nepranešti apie vykdomosios bylos užbaigimą apribos išieškotojo teisę žinoti, kad išieškojimas pagal jo pateiktą vykdomąjį dokumentą nebevykdomas ir apribos galimybę skųsti vykdomosios bylos užbaigimą. Atsižvelgiant į tai, CPK 778 straipsnio 2 dalyje, kaip ir kituose siūlomuose keisti straipsniuose, siūloma nustatyti, kad pranešimas išieškotojui būtų siunčiamas CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka:
Pakeisti 778 straipsnio dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Grąžindamas vykdomąjį raštą Lietuvos apeliaciniam teismui, antstolis apie tai praneša išieškotojui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Išieškotojui antstolis taip pat praneša apie Lietuvos Respublikoje pagal tą vykdomąjį raštą atliktus išieškojimus. Išieškotojas turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl vykdomojo rašto pakartotinio pateikimo vykdyti.“
2019-05-1623
įgyvendinimas
straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. rugpjūčio mėn. 1 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos mėn.1d. 3.
m. sausio mėn. 1d. patvirtina vykdomųjų dokumentų paskirstymo antstoliams tvarką ir priima Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo pakeitimus. 4. Šio įstatymo 1 ir 2 straipsniuose numatyti procesinių dokumentų įteikimo terminai ir būdai taikomi vykdomosiose bylose pradėtose nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 5. Lietuvos antstolių rūmai, vadovaudamiesi vykdomųjų dokumentų paskirstymo antstoliams tvarka, organizuoja ir koordinuoja vykdomųjų dokumentų paskirstymą, jų perdavimą antstoliams vykdyti, išskyrus atvejus, kai vykdomieji dokumentai perduodami tiesiogiai per informacinių sistemų sąsajas ir vykdomųjų dokumentų skaitmenizavimą. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad siūlomų pakeitimų įgyvendinimui reikia laiko, įstatymo įsigaliojimas turėtų būti numatytas ne 2019 m. rugpjūčio 1 d., bet 2020 m. liepos 1 d. Įgyvendinamoji nuostata, įpareigojanti teisingumo ministrą patvirtinti vykdomųjų dokumentų paskirstymo tvarką neatitinka siūlomų CPK nuostatų, nes šioje išvadoje CPK
vykdymo instrukcija. Projekto 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad projektu siūlomi CPK 604 ir 605 straipsniuose nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai ir terminai būtų taikomi tik vykdomosiose bylose, pradėtose po įstatymo įsigaliojimo, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad, pritarus CPK 604 ir 605 straipsnių pakeitimams, CPK bus nustatyta vienintelė procesinių dokumentų įteikimo tvarka, neskirstanti vykdomųjų bylų pagal jų užvedimo momentą siūlomo įstatymo įsigaliojimo atžvilgiu. Projekto 21 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos antstolių rūmai organizuos ir koordinuos vykdomųjų dokumentų paskirstymą ir jų perdavimą antstoliams, tačiau šioje išvadoje siūloma, kad visus vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirstytų Antstolių informacinė sistema.
Taigi Lietuvos antstolių rūmai neturės nei teisinių, nei techninių prielaidų organizuoti ar koordinuoti vykdomųjų dokumentų paskirstymą ir jų perdavimą antstoliams. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apibendrinto įstatymo projekto įgyvendinamąsias nuostatas tikslinga išdėstyti taip: „23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnio 9 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 3, 4, 5, 8 ir 17 straipsniai taikomi vykdomosioms byloms, pradėtoms po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Šio įstatymo 7 straipsnis taikomas vykdomuosius dokumentus pateikiant vykdyti po šio straipsnio įsigaliojimo ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka vykdomieji dokumentai antstoliams paskirstomi neatsižvelgiant į vykdomuosius dokumentus, pateiktus vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo. 5. Įsigaliojus šio įstatymo 7 straipsniui, elektroninius vykdomuosius dokumentus išieškotojai antstoliams vykdyti pateikia per Antstolių informacinę sistemą, o rašytinius vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo – per Lietuvos antstolių rūmus. Lietuvos antstolių rūmuose gautas rašytinis vykdomasis dokumentas skaitmeninamas, pasirašomas Lietuvos antstolių rūmų darbuotojo elektroniniu parašu, įkeliamas į Antstolių informacinę sistemą ir vykdomas kaip elektroninis vykdomasis dokumentas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Rašytinį vykdomąjį dokumentą, kurio skaitmeninė kopija šioje dalyje nustatyta tvarka buvo įkelta į Antstolių informacinę sistemą, Lietuvos antstolių rūmai grąžina vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai. 6. Vykdomosios bylos, pradėtos po šio įstatymo įsigaliojimo, tvarkomos elektronine forma Antstolių informacinėje sistemoje. 7. Šio įstatymo 18 straipsnis taikomas išieškotas lėšas išieškotojams skirstant po šio įstatymo įsigaliojimo. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtose vykdomosiose bylose vykdymo išlaidos skaičiuojamos, išieškomos ir paskirstomos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. balandžio
2019-11-127 Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto pakeitimais be kitų naujovių siekiama įtvirtinti du esminius principus: 1) visos vieno skolininko bylos vykdomos vieno antstolio ir 2) vykdomosios bylos skirstomos proporcingai tarp visų antstolių (Kodekso 650 str. pakeitimas). Siekiant sutaupyti skolininko patiriamas išlaidas ir apsisprendus taikyti principą „vieno skolininko bylos pas vieną antstolį“ būtina užtikrinti ir proporcingumo principą skirstant vykdomuosius dokumentus tarp antstolių, nes šie du principai yra neatsiejami. Poreikį įgyvendinti proporcingą vykdomųjų dokumentų skirstymą tarp antstolių yra išsakiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikdama nuomonę dėl minėtų projektų 2019 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 201.
pat buvo pritarta proporcingam vykdomųjų dokumentų tarp antstolių skirstymo poreikiui. Šis projektas sulaukė pastabų iš kai kurių kreditorių, kurie daugiausiai kreipiasi į antstolius. Suprantamas susirūpinimas, kad įgyvendinus vieną ar abu principus visi arba didžioji dalis kreditorių dėl piniginių išieškojimų reikalavimų neteks galimybės pasirinkti antstolio, kuriam pavesti skolos išieškojimą. Tačiau pastaruosius keletą metų pastebime ypatingai ryškius vykdomųjų dokumentų pasiskirstymo tarp antstolių netolygumus, kurie susiję su skolų rinkos pokyčiais. Privačios skolų išieškojimo bendrovės supirko didžiąją dalį įvairių piniginių kreditorinių reikalavimų. Išryškėjo aiškūs didieji kreditoriai, kurie užima esminę skolų išieškojimo rinkos dalį, vadinamieji „dominuojantys kreditoriai“ (apie 50 proc. visų privačių kreditorių teikiamų dokumentų sudaro 20 stambių išieškojimo įmonių vykdomieji dokumentai). Šių pokyčių pasekmė – susidarė grupė „dominuojančių antstolių“, kuriems pateikiama dauguma užsakymų, pavyzdžiui vienoje teritorijoje gali skirtis antstolio vykdomų vykdomųjų bylų skaičius nuo 58 000 vnt. iki 2000 vnt. bylų). Susisklosčiusi padėtis gali būti vertinama kaip nepakankamai skaidri. Šiomis sąlygomis tik proporcingas vykdomųjų dokumentų skirstymas antstoliams gali užtikrinti sąžiningą veiklą teisinių paslaugų rinkoje ir priverstinio sprendimų vykdymo sistemos veiklos tęstinumą. Jei nebūtų pritarta Vyriausybės siūlomam reguliavimui neišvengiamai būtų iškreipta ir sąžininga antstolių konkurencija ir suvaržyta kreditorių laisvė pasirinkti antstolį. Kreditoriai, kurių skolininko atžvilgiu antstolis jau vykdo išieškojimo procesą, bus priversti rinktis pirmesnio kreditoriaus pasirinktą antstolį. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, tarp visų skolininkų tik apie 30 proc. asmenų turi po vieną priverstinai išieškomą skolą. Visi likusieji skolininkai turi po dvi ir daugiau vykdomųjų bylų.
Vadinasi, atitinkamai ir visų likusių kreditorių, kurie antstoliams yra pateikę 1,5 mln. vykdomųjų bylų, teisės bus pažeistos (jie bus priversti rinktis tą antstolį, kuriam vykdomąjį dokumentą dėl to paties skolininko pateikė pirmiau kreipęsis kreditorius). Nenumačius proporcingo vykdomųjų dokumentų skirstymo principo, antstolių kontorų veikla gali komplikuotis dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Antstoliai praras galimybę mokėti privalomuosius mokesčius. 70 proc. antstolių, neturėdami įvairių kategorijų dokumentų (dirbdami tik su valstybiniais užsakymais (valstybė neavansuoja skolos išieškojimo) arba tik vykdydami socialiai jautrias, nepelningas bylas), negalės užtikrinti funkcijų vykdymo. Dėl šių priežasčių gali tekti svarstyti priverstinio išieškojimo sistemos pertvarkos klausimą. Prašytume Seimo narių palaikyti pakeitimus dėl proporcingo vykdomųjų dokumentų skirstymo antstoliams reglamentavimo. Neįgyvendinus siūlomų pakeitimų antstoliai negalėtų užtikrinti valstybės patikėtų funkcijų sklandaus vykdymo. Tikimės, kad pateikti argumentai bus naudingi sprendžiant priverstinio skolų išieškojimo reglamentavimo tobulinimo klausimus. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str str d p
18 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609, 650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2536 (toliau – Civilinio proceso kodekso projektas) ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr.
IX-876 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2537 (toliau – Antstolių įstatymo projektas, o nurodant kartu – projektai) ir pateikti pastabas bei pasiūlymus dėl projektais siūlomų teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
nustatyta pareiga naują vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš to paties skolininko teikti vykdyti tam pačiam antstoliui tik iš dalies sprendžia projektų aiškinamajame rašte iškeltą problemą, kad išieškojimą iš to paties skolininko dažnai vykdo skirtingi antstoliai ir dėl to padidėja bendra iš skolininko išieškomų vykdymo išlaidų suma, nes siūloma nuostata būtų taikoma tik išieškotojui, kuris jau yra pateikęs antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš šio skolininko, o visi kiti išieškotojai vykdomuosius dokumentus ir toliau galėtų teikti bet kuriam toje teritorijoje veikiančiam antstoliui. Siekiant vykdymo proceso ekonomiškumo ir projektų aiškinamajame rašte iškelto tikslo, kad visas skolininko vykdomąsias bylas vykdytų vienas antstolis, taip pat užtikrinant, kad dėl reikalavimo naują vykdomąjį dokumentą teikti vykdyti tam pačiam antstoliui dauguma naujų vykdomųjų dokumentų nebūtų teikiami vykdyti tik tiems antstoliams, kurie šiuo metu vykdo daugiausia bylų, Civilinio proceso kodekso projekto 2 straipsnyje turėtų būti nustatyta, kad vykdomieji dokumentai antstoliams paskirstomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.
1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomais dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskiriamas vykdyti tam pačiam antstoliui, išskyrus atvejus, jeigu naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiame punkte nurodytus principus šiuo metu antstoliams paskirstomi tik vykdomieji dokumentai dėl administracinių baudų išieškojimo, įgyvendinus siūlomus pakeitimus būtų sukurta vienoda ir skaidri visų vykdomųjų dokumentų paskirstymo antstoliams tvarka. Kadangi vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš to paties skolininko bus teikiami vykdyti vienam antstoliui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 5 dalis, nustatanti, kad tuo atveju, jeigu išieškotų lėšų nepakanka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai, turėtų būti papildyta nustatant, kad tuo atveju, kai to paties išieškotojo naudai vykdomos kelios vykdomosios bylos, išieškotos lėšos skiriamos anksčiausiai pradėtai vykdomajai bylai.
Toks teisinis reguliavimas leistų sumažinti to paties skolininko atžvilgiu vykdomų bylų skaičių, bet nesukeltų neigiamų pasekmių išieškotojui, nes išieškotojui tenkančios sumos nesumažėtų, bet būtų nustatyta išieškotų lėšų paskirstymo tvarka tarp to išieškotojo naudai vykdomų vykdomųjų bylų. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse buvo įtvirtintas baudos priverstinio išieškojimo senaties terminas, siūlymas išieškotas lėšas skirti ne visoms to paties išieškotojo naudai vykdomoms vykdomosioms byloms, bet seniausiai skolai padengti, užtikrintų efektyvesnį baudų išieškojimo procesą, nes mažėtų atvejų, kai bus taikomas baudos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis CPK 590 straipsniu, apibrėžiančiu vykdymo vietą, naujas vykdomasis dokumentas turi būti pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdomojo dokumento vieta, Projekto straipsnį (CPK
dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko tam pačiam antstoliui turi būti teikiamas tik tuo atveju, jeigu naujas vykdomasis dokumentas vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.
Projekto 2 straipsnyje pateiktas siūlymas tik iš dalies sprendžia projektų aiškinamajame rašte iškeltą problemą, kad to paties skolininko bylas vykdo skirtingi antstoliai, nes, priėmus Projektu siūlomą teisinį reguliavimą, pareigą naują vykdomąjį dokumentą teikti tam pačiam antstoliui turės tik išieškotojas, kurio naudai antstolis jau vykdo išieškojimą iš šio skolininko, tuo tarpu visi kiti išieškotojai vykdomuosius dokumentus ir toliau galės teikti vykdyti bet kuriam antstoliui. Siekiant užtikrinti vykdymo proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, tikslinga nustatyti, kad ir visi kiti išieškotojai naujus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko teiktų tam pačiam antstoliui. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingų antstolių vykdomų bylų skaičius, o kartu – ir skirtingų skolininkų skaičius skiriasi keletą ir daugiau kartų, užtikrinant, kad nauji vykdomieji dokumentai nebūtų teikiami daugiausiai tik tiems antstoliams, kurie vykdo daugiausiai bylų, tuo dar labiau didinant atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai bylų vykdančių antstolių, taip pat tikslinga nustatyti, kad nauji vykdomieji dokumentai turi būti paskirstomi proporcingai toje pačioje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams. Pažymėtina, kad Antstolių informacinėje sistemoje sukurto funkcionalumo pagalba pagal paminėtus principus jau ir šiuo metu antstoliams paskirstomi vykdomieji dokumentai dėl administracinių baudų išieškojimo.
Taigi, modernizavus Antstolių informacinę sistemą, visi nauji vykdomieji dokumentai antstoliams galėtų būti paskirstyti proporcingai, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas (nepriklausomai nuo to, kas yra išieškotojas) būtų teikiamas antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš to skolininko. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, tikslinga nustatyti atitinkamą CPK 650 straipsnio 3 dalies redakciją ir numatyti 6 mėnesiais vėlesnį jos įsigaliojimą (per šį laikotarpį būtų modernizuota Antstolių informacinė sistema):
„3. Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams
paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinama, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskiriamas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, jeigu naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.“ Antstolių informacinės sistemos duomenimis, daugiau kaip 150 000 skolininkų fizinių asmenų (apie 60 procentų visų skolininkų) turi daugiau nei po vieną vykdomąją bylą, o bendras jų turimų bylų skaičius yra daugiau kaip 1,1 mln. Tais atvejais, kai iš skolininko išieškotų lėšų nepakankama reikalavimams visose bylose padengti, jie dengiami proporcingai kiekvienam išieškotojui tenkančiai sumai. Tai reiškia, kad išieškotomis lėšomis paprastai nedidelėmis sumomis dengiamos skolos visose to skolininko bylose ir, nepriklausomai nuo to, kad išieškojimas vykdomas, skolininko turimų bylų skaičius nemažėja.
Siekiant sumažinti skolininkų turimų bylų skaičių, CPK 754 straipsnio 5 dalį tikslinga papildyti nustatant, kad tais atvejais, kai vieno išieškotojo naudai vykdomos kelios bylos, išieškotos lėšos skiriamos ne kiekvienai bylai proporcingai, bet anksčiausiai pradėtai bylai: „5. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Jeigu to paties išieškotojo naudai vykdomos kelios vykdomosios bylos, išieškotos sumos skiriamos padengti reikalavimams anksčiausiai pradėtoje vykdomojoje byloje.“ Toks teisinis reguliavimas ne tik būtų naudingas skolininkams, nes sumažėtų jų turimų bylų skaičius ir išieškojimo procesas taptų paprastesnis bei pigesnis, bet taip pat nepažeistų ir išieškotojų interesų, nes skirtingiems išieškotojams ir toliau lėšos būtų skirstomos proporcingai jų reikalavimams tenkančiai sumai, o naujos nuostatos reguliuotų tik išieškotų lėšų paskirstymą to paties išieškotojo naudai vykdomose bylose. Siūlomas teisinis reguliavimas taip pat sumažintų tikimybę, kad, esant mokiam skolininkui (skolą išieškant dalimis), vykdomoji byla dėl administracinės baudos išieškojimo bus nutraukta dėl suėjusio išieškojimo senaties termino, nes esant kelioms nesumokėtoms baudoms pirmiausiai bus padengiamas seniausiai paskirta bauda. 2. Lietuvos
417 2.
Siekiant apriboti antstolių galimybes atlikti perteklinius vykdymo proceso veiksmus, Civilinio proceso kodekso projekto 1 straipsnyje siūloma Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti antstolio veiksmų prioritetinį eiliškumą atskiriems vykdymo proceso rezultatams pasiekti, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad kiekviena vykdomoji byla yra skirtinga, todėl poreikis atlikti konkrečius priverstinio vykdymo veiksmus priklauso nuo kiekvienos vykdomosios bylos faktinių aplinkybių ir objektyviai gali būti skirtingas. Užtikrinant vykdymo proceso ekonomiškumą, skaidrumą, paprastesnį ir aiškesnį vykdymo išlaidų apskaičiavimo procesą, taip pat siekiant apriboti antstoliams galimybę didinti vykdymo išlaidas atliekant perteklinius ar ekonomiškai nepagrįstus priverstinio vykdymo veiksmus, tikslinga pakeisti vykdymo išlaidų struktūrą ir panaikinti vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Toks reguliavimas reikštų, kad antstoliui, kaip ir šiuo metu, būtų apmokamos vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti. Antstolis, turėdamas teisę nemokamai gauti informaciją iš valstybės registrų, kredito įstaigų, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų savo sąskaita ir sėkmingo išieškojimo atveju gautų atlygį. Panaikinus vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, nebūtų skaičiuojamos vykdymo išlaidos už antstolio atliekamas užklausas, susijusias su skolininko asmens ar jo turtinės padėties patikrinimu, antstolio procesinių dokumentų rengimą ir kitus veiksmus, susijusius su priverstinio vykdymo priemonių taikymu, tačiau, kaip ir šiuo metu, būtų skaičiuojamos realiai patirtos išlaidos, kurias antstolis apmoka tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas (pašto paslaugų, bankinių pavedimų, turto ekspertizės ir kt.).
Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antstoliams nebebūtų prasmės atlikti perteklinius ar ekonomiškai nepagrįstus veiksmus, nes už jų atlikimą nebūtų apmokama, t. y. patys antstoliai būtų suinteresuoti ekonomišku ir efektyviu vykdymo proceso rezultatu. Pritarti Atsižvelgiant į susiformavusią ydingą praktiką, kai antstoliai atlieka perteklinius ar ekonomiškai nepagrįstus veiksmus ir už šių veiksmų atlikimą skaičiuoja vykdymo išlaidas, dėl ko nukenčia ne tik skolininkas, kurio lėšomis apmokamas vykdymo procesas, bet taip pat nukenčia ir išieškotojas, nes išieškotomis lėšomis pirmiausia padengiamos vykdymo išlaidos antstoliui, tikslinga pakeisti vykdymo išlaidų struktūrą atsisakant vienos iš sudėtinių vykdymo išlaidų rūšių – papildomų vykdymo išlaidų. Kaip nurodyta Vyriausybės išvadoje, tokia vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarka būtų skaidri, nes antstoliai negalėtų piktnaudžiauti, taip pat būtų aiški ir galimų vykdymo išlaidų dydis proceso šalims būtų žinomas iš anksto. Pažymėtina, kad tokia vykdymo išlaidų struktūra jau yra nustatyta teisingumo ministro 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1R-75 pakeitus Sprendimų vykdymo instrukciją, todėl, todėl pritarus Vyriausybės išvadoje siūlomiems pakeitimams naujoji vykdymo išlaidų struktūra būtų įtvirtinta ne tik poįstatyminiu, bet ir įstatymo lygmeniu.
Atsižvelgiant į tai, kad Antstolių įstatymas reglamentuoja antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, antstolių savivaldos sistemą ir kitus su antstolių veikla susijusius santykius, o vykdymo procesą, įskaitant vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo bei paskirstymo tvarką, reguliuoja Civilinio proceso kodeksas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai, vykdymo išlaidų dydžių apskaičiavimo kriterijus taip pat tikslinga nustatyti ne Antstolių įstatyme, bet Civilinio proceso kodekso – Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4-6 dalis pripažinti netekusiomis galios, o Antstolių įstatymo projektu siūlomus vykdymo išlaidų apskaičiavimo kriterijus, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktą siūlymą atsisakyti papildomų vykdymo išlaidų, įtvirtinti Civilinio proceso kodekso 609 straipsnyje, išdėstant jį nauja redakcija: „609 straipsnis. Vykdymo išlaidos
išlaidas sudaro:
1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti;
2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje;
3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. 2. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. 1.
1Vykdymo išlaidas sudaro:
1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos;
2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas;
3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. 2. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą. 3. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.“ Kaip nurodyta pagrindinio komiteto išvadoje dėl kartu su Projektu teikiamo Antstolių įstatymo projekto, įvertinus Vyriausybės išvadoje pateiktą statistinę informaciją ir prognozuojamą ypač neigiamą siūlomo maksimalaus 15 procentų atlygio visose vykdomosiose bylose poveikį antstolių pajamoms (pajamos gali sumažėti iki 18 kartų), taip pat įvertinus, kad, panaikinus papildomas vykdymo išlaidas, antstolių pajamos taip pat sumažės 16-40 procentų, atlygio antstoliui maksimalaus dydžio nustatymo įstatyme atsisakyta. Pritarus CPK 609 straipsnio pakeitimui atsisakant papildomų vykdymo išlaidų rūšies, atitinkamai taip pat turėtų būti pakeisti ir CPK 610 bei 753 straipsniai:
1) turėtų būti pakeista CPK 610 straipsnio 1 dalis: „1.
Išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.“
2) turėtų būti pakeista CPK 753 straipsnio 1 dalis: „1. Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka:
1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti;
2) vykdomosios bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3)2) kitoms su vykdymu susijusioms išlaidoms tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 4)3) išieškotojams šio Kodekso 754 ir 755 straipsniuose straipsnyje nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.“
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – 3. 9.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė