Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Privalomojo referendumo rezultatų nustatymas
dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 2. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 3. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 4. Sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 5. Sprendimas šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais klausimais yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia:
Gediminas Kirkilas Ramūnas Karbauskis Linas Linkevičius Rita Tamašunienė Juozas Bernatonis
Projekto
lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei ir XIV skirsnio
„Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam
pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus, išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą, kuris laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
priežastys Įstatymo projekto rengimą pirmiausia paskatino anksčiau vykusių privalomųjų referendumų praktika, kai jų nesėkmę nulemdavo pasyvioji piliečių dalis, nedalyvaujanti balsavime. Antra, daugelyje Europos Sąjungos ir kitose demokratinėse valstybėse taikomi mažesni reikalavimai teigiamam sprendimui, pagrindinę įtaką turi referendume dalyvaujantys balsuotojai. Todėl būtina tobulinti referendumo įstatymą, kad būtų labiau atsižvelgiama į piliečių aiškiai išreikštą valią. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė ir jį inicijuoja grupė Seimo narių. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal dabar galiojantį įstatymą yra keturios skirtingos privalomojo referendumo sprendimo priėmimo normos: 1) sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d.
Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus; 2) sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus; 3) sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus; 4) sprendimas dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai, laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių. Jeigu sprendimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo norma yra pagrįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnio nuostatomis, tai kitais atvejais sprendimo priėmimo normos nėra numatytos Konstitucijoje. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo priimti reikia daugiau kaip pusės referendume dalyvavusių piliečių, tačiau ne mažiau kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Šis įstatymas neturėtų neigiamos įtakos kovojant su korupcija ir neteisėta prekyba poveikiu. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Šis įstatymo projektas nėra susijęs su verslo sąlygomis ar jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios Jokių kitų teisės aktų nėra būtina priimti, jokius galiojančius teisės aktus nereikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų nereikės. 12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„referendumas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Projektą teikia Seimo nariai: Gediminas Kirkilas Ramūnas Karbauskis Linas Linkevičius Rita Tamašunienė Juozas Bernatonis
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Vertinant teikiamą projektą atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą, kai 1992 metų spalio 25 d. vykusiame referendume už jos priėmimą balsavo 1 447
dalyvavusių 1 919 073 rinkėjų (75, 26 % visų rinkėjų)[1]. Šis Konstitucijos priėmimo būdas referendumu ir jo rezultatai įtvirtinta, be kita ko, Konstitucijos I skirsnio “Lietuvos valstybė”, kuriame yra Konstitucijos 12 straipsnis, taip pat XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų keitimą referendumu standartą, t.y. užtikrina Konstitucijos apsaugą. Projektu keičiamo Referendumo įstatymo 7 straipsnio dalyje siūloma nustatyti, kad referendumo sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio
„Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo
būtų laikomas priimtu, „jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau, kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus“. Taigi, įtvirtinus tokią piliečių balsų normą I ir XIV skirsniams pakeisti pakaktų mažesnės rinkėjų balsų proporcijos nei buvo balsuota priimant Konstituciją. Svarstytina, ar toks projekte siūlomas įtvirtinti referendumo rezultatų nustatymas dėl Konstitucijos I ir XIV skirsnių pakeitimo negalėtų būti traktuotinas kaip iškreipiantis minėtą Konstitucijos priėmimo referendumu standartą (daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų), ar net paneigiantis Konstitucijos apsaugos esmę.
Be to, pažymime, kad projektu siūlomu įtvirtinti įstatymo pakeitimu (jis būtų priimtas) būtų sukuriamas precedentas ateityje Referendumo įstatyme įtvirtinti dar žemesnę rinkėjų balsų normą referendumo sprendimams priimti ir taip dar labiau sumažinti Konstitucijos apsaugos standartus (išskyrus išimtis dėl referendumų, kurių sprendimai priimami jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas), ar nustatyti selektyvų pakeitimą (skirtingas balsų normas) kurio nors Konstitucijos I skirsnyje
„Lietuvos valstybė“ ar Konstitucijos XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas“
esančio straipsnio, ar Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbti Lietuvoje nuo 1991 metų vykusių referendumų duomenys http://www.vrk.lt/ankstesni
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-14
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2526 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2526 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
Nr. xiiip-2526 2018-10-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-241 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Vertinant teikiamą projektą atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą, kai 1992 metų spalio 25 d. vykusiame referendume už jos priėmimą balsavo 1 447 334 rinkėjų (56, 75 % rinkėjų nuo bendro 2 549 952 visų rinkėjų skaičiaus) iš jame dalyvavusių 1 919 073 rinkėjų (75, 26 % visų rinkėjų)[1]. Šis Konstitucijos priėmimo būdas referendumu ir jo rezultatai įtvirtinta, be kita ko, Konstitucijos I skirsnio “Lietuvos valstybė”, kuriame yra Konstitucijos 12 straipsnis, taip pat XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų keitimą referendumu standartą, t.y. užtikrina Konstitucijos apsaugą.
Projektu keičiamo Referendumo įstatymo 7 straipsnio dalyje siūloma nustatyti, kad referendumo sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio
„Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų
pakeitimo būtų laikomas priimtu, „jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau, kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus“. Taigi, įtvirtinus tokią piliečių balsų normą I ir XIV skirsniams pakeisti pakaktų mažesnės rinkėjų balsų proporcijos nei buvo balsuota priimant Konstituciją. Svarstytina, ar toks projekte siūlomas įtvirtinti referendumo rezultatų nustatymas dėl Konstitucijos I ir XIV skirsnių pakeitimo negalėtų būti traktuotinas kaip iškreipiantis minėtą Konstitucijos priėmimo referendumu standartą (daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų), ar net paneigiantis Konstitucijos apsaugos esmę. Be to, pažymime, kad projektu siūlomu įtvirtinti įstatymo pakeitimu (jis būtų priimtas) būtų sukuriamas precedentas ateityje Referendumo įstatyme įtvirtinti dar žemesnę rinkėjų balsų normą referendumo sprendimams priimti ir taip dar labiau sumažinti Konstitucijos apsaugos standartus (išskyrus išimtis dėl referendumų, kurių sprendimai priimami jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas), ar nustatyti selektyvų pakeitimą (skirtingas balsų normas) kurio nors Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos valstybė“ ar Konstitucijos XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas“ esančio straipsnio, ar Konstitucinio akto
„Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių.
Iš dalies pritarti Nutarta, kad būtų neproporcinga mažinti apsaugą visam Konstitucijos I ir XIV skirsniui, todėl siūloma mažesnį balsų skaičių nustatyti tik Konstitucijos 12 straipsniui. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-09-18 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2526 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2526(2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas, 2018-10-101 Argumentai: Būtų neproporcinga mažinti apsaugą visam Konstitucijos I ir XIV skirsniui, todėl siūloma mažesnį balsų skaičių nustatyti tik Konstitucijos 12 straipsniui. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnįio 3 dalį ir jį ją išdėstyti taip: „7 straipsnis. Privalomojo referendumo rezultatų nustatymas
pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 2. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos
„Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl
nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 3. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus, išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą, kuris laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.“
privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 5.
yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių.“
balsavimas: A (įstatymo projektą atmesti) – 4, B (pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui) – 4. Pritarta B (lėmė komiteto pirmininko balsas). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėja Lina Milonaitė [1] Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbti Lietuvoje nuo 1991 metų vykusių referendumų duomenys http://www.vrk.lt/ankstesni