Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1370 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris 19,5–21,5 18,5–21“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Guoda Burokienė Aušrinė Norkienė Raimundas Martinėlis Vida Ačienė Jonas Jarutis
Projekto Nr. XIIIP-2521(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1370 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris 19,5–21,5 18,5–21 17–19,5“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
6,
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – VĮ pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTĮ pakeitimo projektas) parengti siekiant užtikrinti darnų valstybės valdymą - atsakingą politikų ir valstybės tarnautojų darbą, vadovaujantis aukščiausiais etikos ir veiksmingumo standartais. Darnaus valstybės valdymo tikslas – piliečių gerovė, teisingumas, valstybės saugumas. Darnus valstybės valdymas reikalauja politikų ir valstybės tarnautojų atskaitomybės už veiklos rezultatus visuomenei, visų valstybės valdymo grandžių priimamų sprendimų skaidrumo ir atvirumo. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 11 str. numatyta, kad Vyriausybės kancleris yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vadovas, pavaldus Ministrui Pirmininkui. Vyriausybės kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministras Pirmininkas. Atitinkamai nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo Nr. I-56 13 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr.
XIII-1379 numatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai vadovauja Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, kuris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas (jį priima į pareigas ir iš pareigų atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas). Iki šiol Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka konkurso būdu buvo priimamas ir atleidžiamas iš jų Lietuvos Respublikos Prezidento. 2018 m. birželio 15 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2325, kuriuo buvo siūloma nustatyti, kad Seimo kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Tačiau tokio reguliavimo atsisakyta, nes Seimo statuto 31 str. 4 d. numatyta, kad Seimo kanclerio pareigos yra nesuderinamos su dalyvavimu politinės partijos ar politinės organizacijos veikloje. Be to, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017 m. birželio 18 d. išvadoje Nr. XIIIP-2325 ir 2018 m. birželio 29 d. išvadoje Nr. XIIIP-1596(3) nurodė, kad: „siekiant suvienodinti Seimo kanclerio statusą su Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio ir Vyriausybės kanclerio statusu atkreiptinas dėmesys, kad tai neatitinka skirtingos Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės, kaip institucijų, prigimties. Respublikos Prezidento institucija yra vienasmenė, todėl logiška, kad šią instituciją aptarnaujančios įstaigos Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovą - Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skiria Respublikos Prezidentas.
Nors Vyriausybė yra kolegiali institucija, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai, Vyriausybės kanceliarija de facto daugiausiai padeda savo įgaliojimus realizuoti ne visiems Vyriausybės nariams, o Ministrui Pirmininkui, nes ministrams jų įgaliojimus realizuoti padeda kitos institucijos
VĮ ir VTĮ pakeitimų projektais siūloma nustatyti, kad ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras, ir kuris yra pavaldus ministrui. Ministerijos kancleriui įstatymai nėra numatę apribojimų numatant pareigų nesuderinamumą su dalyvavimu politinės partijos ar politinės organizacijos veikloje. Be to, ministerijos kancleris padeda realizuoti įgaliojimus ne kolegialiam organui, o vienasmeniškai vienam valstybės politikui - ministrui. Pažymėtina ir tai, kad ministro politinis (asmeninis) pasitikėjimas į pareigas skiriamu ministerijos kancleriu būtų ideologiškai ir politiškai vienalytis. Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 str.) (toliau – VTĮ) 13 straipsnio 1 dalį, į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.
VTĮ 10 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kokie valstybės politikai ir kokios kolegialios institucijos priima į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus; VTĮ 1 priede nustatomas išsamus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas. Pažymėtina, kad didžioji dalis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų priimami į pareigas vienasmeniu valstybės politiko (Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko, ministro ir kitų) pasirinkimu ir sprendimu, vienintelė kolegiali institucija, priimanti į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu yra Vyriausybė. Todėl ministerijų kanclerių skyrimas į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu atitiktų visus aukščiau VTĮ išvardytus reikalavimus. Teikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 (toliau
Be to, VĮ buvo siūloma nustatyti kadencijas ministerijų kancleriams, nes ministerijos kancleris pagal įstatymą yra ministerijos administracijos vadovas, kontroliuoja ministerijos administracinę – ūkinę veiklą, ministro pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, atlieka kitas ministro nustatytas funkcijas, taigi iš esmės vykdo įstaigos vadovo veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančio Vyriausybės įstatymo 26 str. 3 d. (2018-06-29 d. pakeitimai) numato, kad ministerijai vadovauja ministras, kuris sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, nustato ministerijos kanclerio administravimo sritis, įstatymų nustatyta tvarka priima, atleidžia, skatina, skiria pašalpas ir tarnybines nuobaudas, priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo ministerijos valstybės tarnautojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir įstaigų vadovams (įstaigų prie ministerijų vadovams ir kt.). Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad ministerijos kancleris iš esmės vykdo įstaigos vadovo veiklą. Ministras gali pavesti ministerijos kancleriui vykdyti nurodytas funkcijas personalo ir kitose srityje, bet neprivalo. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. ministrą laikinai pavaduojantis kitas ministras galės atlikti ir Vyriausybės įstatymo 26 str. 13 - 15 p. nurodytas funkcijas, todėl ministerijos kanclerio funkcijos galės būti dar labiau apribojamos.
Atsižvelgiant į pasakytą ir į tai, kad ministerijos kancleris turi tik ministro nustatytas atitinkamas administravimo sritis (vadovauja ministerijos administracijai), tik ministro pavedimu gali dalyvauti ir atstovauti ministeriją politikos formavimo, teisėkūros procese (Vyriausybės posėdžiuose, Vyriausybės pasitarimuose, tarpinstituciniuose pasitarimuose), vadovauti ministerijos politiką formuojantiems padaliniams - siūloma nustatyti, kad ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Net jeigu ir pripažinus ministerijų kanclerius įstaigų vadovais, atkreiptinas dėmesys, kad jie taip pat, kaip ir įstaigų vadovai – Prezidentūros kanceliarijos kancleris, Vyriausybės kancleris – užtikrina sklandų atitinkamos valstybės valdžios institucijos aptarnaujančio aparato darbą, glaudžiai bendradarbiauja su juos į pareigas priėmusiais politikais – ministrais (analogiškai, kaip Prezidentūros kanceliarijos kancleris, Vyriausybės kancleris glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos Prezidentu, Ministru Pirmininku). Atsižvelgiant į šių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, atsakomybę ir darbo su juos priimančiais politikais pobūdį, ministerijų kanclerių paskyrimas į pareigas turėtų vykti tokia pačia tvarka, kaip ir Prezidentūros kanceliarijos kanclerio, Vyriausybės kanclerio paskyrimas, t. y. politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Teikiant VTĮ projektą buvo siūloma nustatyti kadencijas ministerijų kancleriams vien tik tuo pagrindu, kad jie iš esmės vykdo įstaigos vadovo veiklą (pvz., šiuo metu galiojančio Vyriausybės įstatymo 30 str. 5 d. numato, kad įstaigos prie ministerijos vadovas ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priimamas 4 metų kadencijai ir gali eiti įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės).
Tačiau nuo
asmenys į įstaigų vadovų pareigas galės būti priimami 5 metų kadencijai konkurso būdu, ar įstatymų nustatytais atvejais be konkurso, ir toks asmuo negali eiti daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės, t. y. pasikeitė iki šiol buvęs įstaigų vadovų statuso teisinis reguliavimas, o ministerijos kanclerio statuso reglamentavimas liko priderintas prie senesnės įstatymo redakcijos. Be to, nuo
ministras priima ministerijos kanclerį į įstaigos vadovo pareigas. VTĮ 10 str. 2 d. 2 p. nurodoma, kad tik Prezidento kanceliarijos kanclerį ir Vyriausybės kanclerį į įstaigų vadovų pareigas priima Lietuvos Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė. Todėl pagal VTĮ 10 str. 1 d. 1 p. ir 10 str. 3 d. 5 p. ministerijos kancleris galėtų būti arba karjeros valstybės tarnautojas, arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į tai, kad Prezidento kanceliarijos kanclerio, Vyriausybės kanclerio ir ministerijų kanclerių pareigybių funkcijos savo prigimtimi, turiniu ir apimtimi yra panašios (padeda vienasmeniam politikui ar kolegialiam organui formuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti), manytina, kad turėtų būti numatytas ir panašus šių pareigybių teisinis reguliavimas - ministerijos kancleris turėtų būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, o ne karjeros valstybės tarnautojas.
Pažymėtina ir tai, kad karjeros valstybės tarnautojams VTĮ numatomas politinio neutralumo veiklos ir tarnybinės etikos principas (valstybės tarnautojas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu ir privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą).
Ministerijos kancleris vadovaudamas ministerijos politiką formuojantiems padaliniams, koordinuodamas ir kontroliuodamas įstaigų prie ministerijų veiklą, dalyvaudamas ministro patariamosios institucijos veikloje (ministerijos kolegijoje), organizuodamas ministerijos strateginių planų rengimą ir įgyvendinimą, dalyvaudamas organizuojant ir koordinuojant Ministro pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, teisės aktų projektų rengimą ir derinimą ministrui pavestose valdymo srityse (pvz., Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka: rengiant teisės aktų projektus ir juos pateikiant Vyriausybei ministro pavedimu kancleris pasirašo teikimo raštus, vizuoja teisės aktų projektus ir lydimuosius dokumentus bei įforminamus Vyriausybės nutarimus; ministro pavedimu vizuoja Vyriausybės sprendimų ir rezoliucijų projektus, LR pozicijas ir apibendrinančią medžiagą), ministro pavedimu atstovaudamas Vyriausybės posėdžiuose ir pasitarimuose, tarpinstituciniuose pasitarimuose (pristatant ir aptariant ministro politines nuostatas bei sprendimus visuomenei), dalyvaudamas formuojant valstybės politiką ministrui pavestose valdymo srityse – negalėtų užtikrinti politinio neutralumo veiklos ir tarnybinės etikos principo laikymosi. Sistemiškai vertinant šiuo metu galiojančio Vyriausybės įstatymo 24 str. 2 d. 3 ir 4 p., 26 str. 3 d. 13 p. ir 31¹ str. 2 d.
ministras tam tikras savo funkcijas (priimti į pareigas ir atleisti iš jų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, juos skatinti, skirti pašalpas, skirti tarnybinės nuobaudas ar priimti sprendimus dėl pareigų pažeidimo) gali pavesti vykdyti ministerijos kancleriui (kuris yra ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) ir jos yra tokios pačios, kurias Vyriausybės kancleriui gali pavesti Ministras pirmininkas (kuris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas). Šiuo metu galiojančiame Vyriausybės įstatymo 31¹ str. 2 d. yra nurodytos šešios ministerijos kanclerio funkcijos, iš kurių keturios funkcijos yra susijusios su politikos formavimu, padėjimu ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Be to, jos savo turiniu yra beveik identiškos Vyriausybės kanclerio vykdomoms funkcijoms (VĮ 11 str. (keičiamo įstatymo 45 str. 2 d. 2, 5, 8, 9 p.)). Tuo pačiu palyginus šiuo metu galiojančių Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos ir ministerijų nuostatų turinį, bei ministerijų kanclerių, Vyriausybės kanclerio, Prezidento prezidentūros kanclerio pareigybių aprašymus, akivaizdu, kad šių valstybės tarnautojų funkcijos yra panašios. Todėl atsižvelgiant į pasakytą, tikslinga numatyti, kad ministerijos kancleris, kaip ir Vyriausybės kancleris ar Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, taip užtikrinant tiesioginio vadovo- ministro – valią atitinkamose pareigose turėti asmenį, kurio darbo rezultatai jį tenkina (t. y. tokiu reguliavimu būtų eliminuoti atvejai, kai naujai paskirti ministrai, būtų priversti dirbti su ministerijų kancleriais, paskirtais ankstesnių ministrų, ar net kurie tiko kitoms politinėms daugumoms).
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Prezidento prezidentūros kancleris neturi pavaduotojų, o Prezidento kanceliarijos nuostatai numato, kad į Prezidento kanceliarijos kanclerio, laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka Respublikos Prezidento potvarkiu gali būti perkeltas kitas valstybės tarnautojas, iki grįš negalintis eiti pareigų Prezidento kanceliarijos kancleris. Kitais atvejais laikinai perkeltas į Prezidento kanceliarijos kanclerio pareigas valstybės tarnautojas negali būti ilgiau negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus. Atitinkamai panašus teisinis reguliavimas galėtų būti taikomas ir pavaduojant nesantį ministerijos kanclerį, kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautoją. Be to, atsižvelgiant į tai, kad visų ministerijų kanclerių funkcijos savo teisinio reguliavimo turiniu yra tos pačios ir tai yra lygiavertės pareigos, ministerijų kanclerių pavadavimas galėtų būti užtikrintas laikinai pavedant kitos ministerijos kancleriui atlikti nesančiojo ministerijos kanclerio funkcijas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai – Seimo nariai................................... 3.
teisiniai santykiai Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 9 str. 1 d. numatyta, kad ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, pavaldus ministrui. Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas. Ministerijos kanclerį ketverių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras arba, kai Užsienio reikalų ministerijos kancleriu skiriamas diplomatas, – jį ketverių metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atšaukia užsienio reikalų ministras. Ministerijos kancleris gali būti priimamas (ar skiriamas) eiti tos pačios ministerijos kanclerio pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Be to, įstatymo Nr. XIII-1371 13 str. 3 d. numato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems ministerijų kancleriams nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma ketverių metų kadencija eiti atitinkamos ministerijos kanclerio pareigas ir laikoma pirma kadencija. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio naujos redakcijos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 str.) nurodoma, kad ministerijos kanclerio pareigybė priskirtina įstaigų vadovų ir karjeros tarnautojų pareigybių grupei. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras, t. y. kuris yra pavaldus ministrui.
Siūloma nereglamentuoti kadencijos trukmės, nes buvimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, suponuoja, kad kadencija sutampa su asmenį pasirinkusio politiko ar kolegialios institucijos įgaliojimų laikotarpiu. Siekiant užtikrinti pareigas einančio ministerijos kanclerio teisėtus lūkesčius, nustatoma, kad ministerijos kancleris, iki įstatymo Nr. XIII-1371 įsigaliojimo neterminuotai priimtas į pareigas ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną ėjęs ministerijos kanclerio pareigas, toliau eina pareigas iki ministro kadencijos pabaigos. Ministerijos kancleris būtų atleidžiamas paskutinę ministro kadencijos dieną Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Siūloma nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio naujos redakcijos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede numatyti, kad ministerijos kanclerio pareigybė priskirtina politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus teikiamų įstatymų pataisas nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų pataisos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų projektams įgyvendinti kitų įstatymų pataisos nereikalingos. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujos sąvokos ir terminai nesiūlomi. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikės įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti ministerijų nuostatus, patvirtintus Vyriausybės nutarimais. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant įstatymų nuostatas papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „ministerijos kancleris“, „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas“. Seimo nariai:
Guoda Burokienė Aušrinė Norkienė Raimundas Martinėlis Vida Ačienė Jonas Jarutis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-11
Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO Nr. XIIIP-2521 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2521, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamu ir susijusiu Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo (Reg. Nr. XIIIP-2520) projektais iš esmės siūloma panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę ir įsteigti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybę, todėl tiek šis, tiek projektas XIIIP-2520 turi būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis atitinkamus jų įsigaliojimo terminus, įgalinsiančius paisyti Valstybės tarnybos įstatymo normų, nustatančių garantijas valstybės tarnautojui, kurio pareigybė panaikinama. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamo ir susijusio Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo (Reg. Nr. XIIIP-2520(2)) projektų esmė - panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę ir įsteigti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybę, jokie kiti pakeitimai nėra teikiami, todėl nelabai aišku, dėl kokių priežasčių projektu siūloma nustatyti pareiginės algos dydžio koeficientą III įstaigų grupei (žr. projekto lyginamąjį variantą), nes nei vienas iš keičiamo įstatymo I priedo 2 punkte nurodytų valstybės tarnautojų šios grupės įstaigoje (pagal keičiamo įstatymo 2 priedą), mūsų nuomone, netarnauja. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-12-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės vyriausioji patarėja Jurgita Domeikienė, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-031 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamu ir susijusiu Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo (Reg. Nr. XIIIP-2520) projektais iš esmės siūloma panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę ir įsteigti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybę, todėl tiek šis, tiek projektas XIIIP-2520 turi būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis atitinkamus jų įsigaliojimo terminus, įgalinsiančius paisyti Valstybės tarnybos įstatymo normų, nustatančių garantijas valstybės tarnautojui, kurio pareigybė panaikinama.
Pritarti iš dalies Susijusį Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo (Reg. Nr. XIIIP-2520) projektą Komitetas siūlo papildyti nuostata, nustatančia, kad ministerijos kancleriai, iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotai priimti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir įstatymo įsigaliojimo dieną jas ėję, atleidžiami įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju keičiant įstatymo nuostatas taikomas tas pats principas (nustatyti jas specialiajame įstatyme), kaip ir keičiant seniūnų kadencijas nustatančias nuostatas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1377 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2610 ir atitinkamai
įstatymo Nr. I-56 13 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1379, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1371, kuriame numatyta, kad Vyriausybės kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas (abiem atvejais panaikinama karjeros valstybės tarnautojo pareigybė). 2.
2Europos teisės departamentas,
2018-09-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2521, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2521(2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-12-051 Argumentai: siekiama suderinti šio teisės akto keičiamą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo 2 punktą su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370
dėl trečioje įstaigų grupėje esančių teismų kanclerių pareiginės algos koeficientų. Pasiūlymas: „2. Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris 19,5–21,5 18,5–21 17–19,5“
balsavimas: A (pritarti Komiteto išvadai ir patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2521(2)) – 5; B (atmesti įstatymo projektą Nr.
XIIIP-2521) – 2 . Pritarta A. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2521(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė