Lyginamasis projekto variantas
Pakeisti 2 straipsnio 35 dalį ir ją išdėstyti taip: „35. Nepriklausomas kūrėjas – asmuo, kuris nėra visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo valdymo organų narys, taip pat asmuo, nesusijęs su visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, kuriantis audiovizualinius kūrinius, kitus kūrinius ar programas ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti“. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 37¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 37¹ straipsniu:
„37¹ straipsnis. Lietuvos nacionaliniai kūriniai
Lietuvos nacionaliniais kūriniais (toliau – Nacionaliniai kūriniai) laikomi kūriniai, kurie yra sukurti ir (ar) atliekami lietuvių kalba. Jei kūriniai nėra sukurti ir (ar) atliekami lietuvių kalba arba kūriniai nėra išreikšti jokia kalba, tokie kūriniai laikomi Lietuvos nacionaliniais kūriniais, jeigu jie atitinka bent vieną šių sąlygų:
ir/ar įrašyti Lietuvos Respublikoje;
vieno jų kūrėjų ar pagrindinių atlikėjų buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
turinys neatsiejamas nuo Lietuvos nacionalinio konteksto ir kultūrinių ypatumų, t.y. juo siekiama išsaugoti, puoselėti ir/ar propaguoti nacionalinės kultūros tapatumą, savitumą ir suverenumą, etninę kultūrą ir vietos tradicijas, kultūros paveldą, lietuvių kalbą, jos apsaugą ir tęstinumą, meno bei kūrybos sklaidą ir plėtrą ir pan.“. 3 straipsnis. 38 straipsnio papildymas 10 ir 11 dalimis
38 straipsnį nauja 10 dalimi: „10.
Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys radijo programų transliuotojai ne mažiau kaip 35 procentus programos laiko, skiriamo muzikinei radijo programai, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, radijo laidų, reklamos programoms, turi skirti Nacionaliniams kūriniams. Nacionaliniai kūriniai turi būti transliuojami nuo 6 iki 23 val.“. 2. Papildyti 38 straipsnį nauja 11 dalimi: „11. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys radijo programų transliuotojai ne mažiau kaip 25 procentus Nacionaliniams kūriniams skiriamo laiko turi skirti Nacionaliniams kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 3 metus.“
straipsnio 10, 11, 12 ir 13 dalis laikyti atitinkamai 12, 13, 14 ir 15 dalimis. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Vytautas Kernagis Virginijus Sinkevičius Gediminas Kirkilas Vytautas Juozapaitis Raminta Popovienė Robertas Šarknickas Stasys Tumėnas Simonas Gentvilas Remigijus Žemaitaitis Rima Baškienė (atšaukė parašą 2018-09-19) Ingrida Šimonytė Arūnas Gelūnas Rita Tamašunienė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos muzikinio pasaulio kūrėjai, prodiuseriai, atlikėjai skundžiasi nuolatos sunkiai suduriantys galą su galu. Kokybišką lietuvišką muzikinį turinį kuriančios grupės ar atlikėjai yra nustelbiami užsienio muzikantų – radijo stotys pirminį ir didžiausią dėmesį skiria užsienio atlikėjams. Lietuvoje, kitaip nei daugelyje Vakarų valstybių, Visuomenės informavimo įstatymas nenurodo kiek procentų laiko radijo stotys turi transliuoti nacionalinį turinį. Tai išsigimsta į faktą, jog daugelyje radijo stočių Lietuvos kūrėjų muzikai tenka minimali laiko dalis. Šiuo metu nėra reglamentuota, kokie kūriniai yra laikomi Lietuvos nacionaliniais kūriniais (toliau – nacionaliniais kūriniais), kartu nėra apibrėžtas nepriklausomo kūrėjo statusas ir sąvoka. Taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, kiek procentų programos laiko Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys radijo programų transliuotojai turi skirti nacionaliniams kūriniams. Šiandien galiojantys teisės aktai nekalba apie tai, kiek procentų laiko Lietuvos transliuotojai turėtų skirti ne anksčiau nei per pastaruosius 3 metus sukurtiems nepriklausomų kūrėjų Nacionaliniams kūriniams. Įstatymo projektas sprendžia šias, aukščiau išvardintas bei iki šiol esančias teisines spragas. Įstatymo projektu siekiama plėsti Lietuvos nacionalinio muzikinio turinio laiką radijo eteryje, tokiu būdu, be jokių papildomų išlaidų, iš jų kūrybos sklaidos užtikrinti didesnį atlygį Lietuvos kūrėjams, atlikėjams, muzikos įrašų gamintojams. Šia iniciatyva bus puoselėjama pagarba Lietuvos nacionaliniam muzikiniam turiniui, kartu Lietuvos kūrėjams bus suteikiamas pagrindas kurti naują Lietuvos muzikinį turinį.
Priimtas įstatymas suteiks geresnes galimybes užsienio kūrėjams bei muzikos gamintojams bendradarbiauti su Lietuvos kūrėjais ir muzikantais, kviečiant Lietuvos kūrėjus dalyvauti užsienio įrašų produkcijoje. Įstatymo projektas reikšmingai prisidės prie nacionalinės muzikos sklaidos, kokybiškai ir kiekybiškai augins Lietuvos muzikos kūrėjų rinką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kernagis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Kaip minėta, Visuomenės informavimo įstatyme nėra apibrėžtos nepriklausomo kūrėjo bei Lietuvos nacionalinių kūrinių sąvokos ir statusai. Atitinkamai įstatymas nereglamentuoja, kiek procentų laiko Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys radijo programų transliuotojai turi skirti nacionalinio turinio transliavimui. Taip pat įstatymas nenumato, kiek procentų laiko turi būtų skiriama nepriklausomų kūrėjų naujausių kūrinių transliavimui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma apibrėžti nepriklausomo kūrėjo ir Lietuvos nacionalinių kūrinių sąvokas ir statusus. Siūloma, jog Nacionaliniams kūriniams Lietuvos radijo transliuotojai turėtų skirti ne mažiau kaip 35 proc. programos laiko, juos transliuojant nuo 6 val. iki 23 val. Siekiama, kad radijo programų transliuotojai būtų įpareigoti ne mažiau kaip 25 proc. Nacionaliniams kūriniams skiriamo laiko skirti ne anksčiau nei per pastaruosius 3 metus sukurtų nepriklausomų kūrėjų kuriniams transliuoti. Įstatymo projektu bus sukurtos geresnės sąlygos Lietuvos muzikos kūrėjams bei naujos Nacionalinės kūrybos plėtrai. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, būtų užtikrinta kiekybinė ir kokybinė Lietuvos nacionalinio muzikinio turinio plėtra. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimą ir papildymą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Nepriklausomas kūrėjas“, „Lietuvos nacionaliniai kūriniai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Vytautas Kernagis Virginijus Sinkevičius Gediminas Kirkilas Vytautas Juozapaitis Raminta Popovienė Robertas Šarknickas Stasys Tumėnas Simonas Gentvilas Remigijus Žemaitaitis Rima Baškienė (atšaukė parašą 2018-09-19) Ingrida Šimonytė Arūnas Gelūnas Rita Tamašunienė
(patikslintas)
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos muzikinio pasaulio kūrėjai, prodiuseriai, atlikėjai skundžiasi nuolatos sunkiai suduriantys galą su galu. Kokybišką lietuvišką muzikinį turinį kuriančios grupės ar atlikėjai yra nustelbiami užsienio muzikantų – radijo stotys pirminį ir didžiausią dėmesį skiria užsienio atlikėjams. Lietuvoje, kitaip nei daugelyje Vakarų valstybių, Visuomenės informavimo įstatymas nenurodo kiek procentų laiko radijo stotys turi transliuoti nacionalinį turinį. Tai išsigimsta į faktą, jog daugelyje radijo stočių Lietuvos kūrėjų muzikai tenka minimali laiko dalis. Šiuo metu nėra reglamentuota, kokie kūriniai yra laikomi Lietuvos nacionaliniais kūriniais (toliau – nacionaliniais kūriniais), kartu nėra apibrėžtas nepriklausomo kūrėjo statusas ir sąvoka. Taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, kiek procentų programos laiko Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys radijo programų transliuotojai turi skirti nacionaliniams kūriniams. Šiandien galiojantys teisės aktai nekalba apie tai, kiek procentų laiko Lietuvos transliuotojai turėtų skirti ne anksčiau nei per pastaruosius 3 metus sukurtiems nepriklausomų kūrėjų Nacionaliniams kūriniams. Įstatymo projektas sprendžia šias, aukščiau išvardintas bei iki šiol esančias teisines spragas. Įstatymo projektu siekiama plėsti Lietuvos nacionalinio muzikinio turinio laiką radijo eteryje, tokiu būdu, be jokių papildomų išlaidų, iš jų kūrybos sklaidos užtikrinti didesnį atlygį Lietuvos kūrėjams, atlikėjams, muzikos įrašų gamintojams. Šia iniciatyva bus puoselėjama pagarba Lietuvos nacionaliniam muzikiniam turiniui, kartu Lietuvos kūrėjams bus suteikiamas pagrindas kurti naują Lietuvos muzikinį turinį.
Priimtas įstatymas suteiks geresnes galimybes užsienio kūrėjams bei muzikos gamintojams bendradarbiauti su Lietuvos kūrėjais ir muzikantais, kviečiant Lietuvos kūrėjus dalyvauti užsienio įrašų produkcijoje. Įstatymo projektas reikšmingai prisidės prie nacionalinės muzikos sklaidos, kokybiškai ir kiekybiškai augins Lietuvos muzikos kūrėjų rinką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kernagis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Kaip minėta, Visuomenės informavimo įstatyme nėra apibrėžtos nepriklausomo kūrėjo bei Lietuvos nacionalinių kūrinių sąvokos ir statusai. Atitinkamai įstatymas nereglamentuoja, kiek procentų laiko Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys radijo programų transliuotojai turi skirti nacionalinio turinio transliavimui. Taip pat įstatymas nenumato, kiek procentų laiko turi būtų skiriama nepriklausomų kūrėjų naujausių kūrinių transliavimui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma apibrėžti nepriklausomo kūrėjo ir Lietuvos nacionalinių kūrinių sąvokas ir statusus. Siūloma, jog Nacionaliniams kūriniams Lietuvos radijo transliuotojai turėtų skirti ne mažiau kaip 35 proc. programos laiko, juos transliuojant nuo 6 val. iki 23 val. Siekiama, kad radijo programų transliuotojai būtų įpareigoti ne mažiau kaip 25 proc. Nacionaliniams kūriniams skiriamo laiko skirti ne anksčiau nei per pastaruosius 3 metus sukurtų nepriklausomų kūrėjų kuriniams transliuoti. Įstatymo projektu bus sukurtos geresnės sąlygos Lietuvos muzikos kūrėjams bei naujos Nacionalinės kūrybos plėtrai. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, būtų užtikrinta kiekybinė ir kokybinė Lietuvos nacionalinio muzikinio turinio plėtra. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimą ir papildymą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Nepriklausomas kūrėjas“, „Lietuvos nacionaliniai kūriniai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Vytautas Kernagis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-14 Nr. S-2018-6641 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, PAPILDYMO IR PAPILDYMO 37¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP‑2519 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 38 straipsnių pakeitimo, papildymo ir papildymo 37(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2519 (toliau – Projektas), teikiame pastabas. Projekto 3 straipsniu siūloma įpareigoti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančius radijo programų transliuotojus skirti privalomą laiko (eterio) dalį nacionaliniams kūriniams, kurie pagal Projekto 2 straipsnį, plačiąja prasme, yra suprantami kaip kūriniai sukurti ir (ar) atliekami lietuvių kalba arba sukurti Lietuvoje, taip pat kitaip susiję su Lietuva. Kitaip tariant, įstatyme siūloma nustatyti atitinkamą prievolę ūkio subjektams bei teikiamų paslaugų pagal kilmę apribojimus. Toks, Projekte siūlomas, teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su Europos Sąjungos teise, kadangi jis gali sudaryti rimtą įsisteigimo laisvės, įtvirtintos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 straipsnyje, įgyvendinimo Lietuvoje kliūtį. Tarp valstybių narių yra draudžiamos, inter alia, kliūtys, dėl kurių naudojimasis įsisteigimo laisve tampa mažiau patrauklus. Nagrinėjamu atveju ūkio subjektai būtų atgrasomi nuo įsisteigimo Lietuvoje dėl jų verslui nepalankios reguliacinės aplinkos. Minėtos Projekto nuostatos gali turėti reikšmingą poveikį laisvei užsiimti verslu tuo požiūriu, jog būtų ribojama ūkio subjektų teisė savo nuožiūra apsispręsti kokią paslaugą teikti vartotojams.
Todėl šis apribojimas gali atgrasyti kitose valstybėse narėse įsisteigusius ūkio subjektus nuo įsisteigimo Lietuvoje, o Lietuvos ūkio subjektus gali paskatinti įsisteigti kitos valstybės narės jurisdikcijoje. Nagrinėjamu atveju įsisteigimo laisvės įgyvenimas yra tiesiogiai susijęs su kita Sąjungos teisės garantuojama ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 straipsnyje įtvirtina laisve – užsiimti verslu. Chartijos nuostatos, ypač jos 16 straipsnis, skirtas laisvei užsiimti verslu, gali būti taikomos visose Sąjungos teisės reglamentuojamose situacijose. Todėl vertinant Projekte siūlomo teisinio reguliavimo poveikį įsisteigimo laisvei reikėtų taip pat nustatyti, ar Projekto nuostatomis nėra ribojama laisvė užsiimti verslu. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) jau yra nusprendęs, kad Chartijos 16 straipsniu suteikiama apsauga apima laisvę užsiimti ekonomine ar komercine veikla, sutarties laisvę ir laisvą konkurenciją[1]. Todėl bet kokios verslo kliūtys, susijusios su ekonominės ar komercinės veiklos, ūkio subjektų sutarčių laisvės ir konkurencijos apribojimas, turėtų būti vertinamos laisvės užsiimti verslu kontekste. Šiuo požiūriu, Projekte siūlomos taisyklės apribos asmenų iniciatyvą ir laisvę pasirinkti verslo modelį, teisę savarankiškai apsispręsti dėl teikiamos paslaugos turinio ir kokybės, teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis su kūrėjais ar juos atstovaujančiais subjektais. Galiausiai Projektu siūlomas reguliavimas turės poveikį Lietuvoje įsisteigusių ūkio subjektų konkurencingumui, lyginant su kitais vidaus rinkoje veikiančiais ir tą pačią ekonominę veiklą vykdančiais asmenimis. Be to, ekonominės veiklos samprata ir jos turinys, šiuo atveju, turėtų būti suprantami kartu atsižvelgiant į konstitucinę doktriną.
Primintina, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ūkinės veiklos laisvė yra suprantama kaip teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus[2]. Šiuo požiūriu, Projekte siūlomos paslaugos turinio taisyklės reikšmingai apribotų ūkio subjektų savarankiškų sprendimų galimybes. Taigi, Projekto 2 ir 3 straipsniu siūlomas reguliavimas dėl sukeliamo įmonių valdymo laisvės apribojimo reikšmingumo gali atgrasyti kitose valstybėse narėse įsisteigusius ūkio subjektus nuo Sąjungos teise garantuojamų laisvių įgyvendinimo ir tokiu atveju būtų pažeistas SESV 49 straipsnis ir Chartijos 16 straipsnis. Toliau reikėtų patikrinti, ar nagrinėjamos Projekto nuostatos gali būti pateisintos, kadangi remiantis Teisingumo Teismo praktika laisvė užsiimti verslu nėra absoliuti[3]. Naudojimasis šia laisve gali būti apribotas, jeigu tokie apribojimai iš esmės atitinka Europos Sąjungos bendrojo intereso tikslus ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačią šių teisių esmę[4]. Nagrinėjamu atveju Projekte siūlomi apribojimai negali būti pateisinti Projekto aiškinamajame rašte nurodytomis priežastimis. Tarp įstatymo rengimą paskatinusių priežasčių nėra nurodomi jokie bendrojo intereso pagrindai, išskyrus ekonominį motyvą, jog Lietuvos muzikos kūrėjai, prodiuseriai, atlikėjai uždirba nepakankamai, o jų kūriniai nekonkurencingi lyginant su užsienio produkcija. Primintina, kad ekonominiais motyvais apskritai negali būti remiamasi grindžiant Sąjungos teisių ir laisvių suvaržymus[5]. Projekte siūlomi apribojimai turi būti pateisinami tik bendrojo intereso pagrindais.
Visos kitos priežastys, mūsų nuomone, nėra tinkamos, kadangi jos gali prasilenkti su kitomis visuotinai pripažįstamomis laisvėmis, pavyzdžiui, Chartijos 11 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje garantuojamomis saviraiškos ir informacijos laisvėmis. Valstybė turi susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų ribojama teisė skleisti ir gauti informaciją. Tai ypač aktualu kalbant apie žiniasklaidos laisvės apsaugą. Remdamiesi minėtais argumentais manome, kad Projekte siūlomas ir šioje išvadoje apibūdintas teisinis reglamentavimas yra nesuderinamas su Europos Sąjungos teise. Toliau įstatymų leidėjui teikiame pasiūlymus, kaip būtų galima patobulinti Projektą, siekiant panašių reguliacinių tikslų. Atsižvelgdami į tai, kad Sąjungos valstybėse narėse iš tikrųjų egzistuoja audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kvotos bei, pagal analogiją, remdamiesi Direktyvoje 2010/13/ES[6] įtvirtintais tikslais bei vadovaudamiesi Direktyvoje 2002/21/EB[7] nustatytu technologijų neutralumo principų, siūlome:
Pirma, įstatymais stengtis surasti tinkamas priemones, padedančias skatinti Europos audiovizualinių kūrinių gamybą bei platinimą (žr. Direktyvos 2010/13/ES 66 konstatuojamąją dalį). Kitaip tariant, siūlytume atspirties tašku imti ne lietuviškus kūrinius, tačiau europinius. Tokiu būdu europiniai kūriniai, kurie yra laisvoje Sąjungos vidaus rinkos apyvartoje, nebūtų diskriminuojami, o užsienio (trečiųjų šalių) kūrinių apyvarta būtų sumažinama. Antra, įstatymais galima būtų apibrėžti kūrinių lietuvių kalba skatinimą ir tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas aktyvios konkrečios kalbos vartojimo politikos vykdymui (žr. Direktyvos 2010/13/ES 78 konstatuojamąją dalį).
Tokiu atvejų turėtų būti aiškiai nurodomi įstatymo projekto motyvai, susiję su valstybinės kalbos apsauga ir jos vartojimo skatinimu, o Projekte turi būti atsisakyta lietuviškų kūrinių apibrėžimo dalies, kuri yra susijusi su kilme. Šiuo atveju, įstatymu galėtų būti skatinami tiesiog kūriniai lietuvių kalba. Atsisakant paslaugų skirstymo pagal kilmę ir naudojantis kalbos apsaugos priežastimi, kuri Sąjungos teisėje pripažįstama bendruoju interesu, būtų sumažintas bei pateisintas neigiamo poveikis vidaus rinkai mastas. Trečia, minėti pasiūlymai yra tik pavyzdinės priemonės, skirtos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms, į kurių apibrėžimą, pagal Direktyvos 2010/13/ES 1 straipsnio a punktą, nepatenka radijo paslaugos. Todėl taikant radijui audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms skirtas priemones ir siekiant pasiremti minėtosios direktyvos tikslais, reikėtų sistemiškai laikytis ir kitų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms būdingų reguliavimo taisyklių. Pavyzdžiui, siekiant taikyti reguliacinę priemonę, derėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį verslui prisitaikyti prie reguliacinės aplinkos pasikeitimų, taip pat kvotų dydis turėtų būti įvedamas tik palaipsniui. Reikėtų taip pat atkreipti dėmesį į kvotų sistemos priežiūros taisykles ir kompetentingos institucijos įgaliojimų apimtį. Ketvirta, kadangi Sąjungos teisėje yra pripažįstamas technologijų neutralumo principas, manytume, kad įstatymų leidėjas, vertindamas kvotų priemonę, turėtų taikyti vienodą požiūrį visoms turinio platinimo paslaugoms, t.y. ir televizijai ir radijui. Todėl šiuo klausimu yra reikalinga platesnio pobūdžio diskusija, siekiant išvengti diskriminacinio reguliavimo, skirto vienai tikslinei grupei. Penkta, visos priemonės privalo būti proporcingos. Tai reiškia, kad kvotų priemonė turi būti pagrįsta objektyviais skaičiavimais, įvertinant bendrą paslaugų rinką ir jos dalį lietuviškiems kūriniams.
Remdamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsniu, manytume, kad Projekto iniciatorių siūlomi įstatymo pakeitimai turėtų būti vertinami kaip teisėkūros iniciatyvos, reikalaujančios teisinio reguliavimo poveikio vertinimo. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Žr., pavyzdžiui, 2013 m. sausio 22 d. sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 42 punktą; [2] Žr., pavyzdžiui, 1996 m. balandžio 18 d. Konstitucinio Teismo nutarimą; [3] Šiuo klausimu žr. 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimo Swedish Match, C-210/03, EU:C:2004:802, 72 punktą; [4] Žr. 1997 m. balandžio 15 d. sprendimo Irish Farmers Association ir kt., C-22/94, EU:C:1997:187,
Aquaculture ir Hydro Seafood, C-20/00 ir C-64/00, EU:C:2003:397, 68 punktą; [5] 1998 m. balandžio 28 d. sprendimo Kohll, C-158/96, EU:C:1998:171, 41 punktą. [6]
valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva), (OL 2010 L 95, p. 1); [7]
dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva), (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349).
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keičiamo įstatymo 38 straipsnio 10 dalyje įtvirtinti imperatyvą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems radijo programų transliuotojams ne mažiau kaip 35 procentus programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, radijo laidų, reklamos programoms skirti Lietuvos nacionaliniams kūriniams, t.y. kūriniams, sukurtiems ir (ar) atliekamiems lietuvių kalba. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad radijo programų transliavimas kaip visuomenės informavimo paslauga yra komercinė ūkio subjektų (išskyrus valstybės finansuojamą Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją) - radijo programų transliuotojų, veikla. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Tai suponuoja, kad valstybė, reguliuodama ūkio subjektų vykdomą ūkinę veiklą, turi paisyti valstybinio reguliavimo principų, užtikrinančių Konstitucijos ginamą asmenų ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama. Taigi draudimai yra vienas iš ūkinės veiklos reguliavimo būdų.
Tačiau riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Taigi, įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais teisės aktų tikslingumo, proporcingumo bei efektyvumo principais, reikėtų įvertinti teikiamo projekto tikslą bei pasirinktų ūkinės veiklos reguliavimo priemonių proporcingumą siekiamam tikslui. Projekto aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai suponuoja, kad pagrindinis projekto tikslas yra plėsti Lietuvos nacionalinio muzikinio turinio laiką radijo eteryje, tokiu būdu, be jokių papildomų išlaidų, iš jų kūrybos sklaidos užtikrinti didesnį atlygį Lietuvos kūrėjams, atlikėjams, muzikos įrašų gamintojams, o taip pat puoselėti pagarbą Lietuvos nacionaliniam muzikiniam turiniui, Lietuvos kūrėjams suteikti pagrindą kurti naują Lietuvos muzikinį turinį. Tačiau, vertinant tokius projekto tikslus, ginčytina, ar pasirinkta ūkinės veiklos - radijo programų transliavimo, reguliavimo priemonė – imperatyvus minimalaus Lietuvos nacionalinių kūrinių transliavimo radijo programoje laikas, yra proporcinga siekiamam tikslui.
Taip pat norime pažymėti, kad siūlomas reguliavimas gali lemti ir tokią situaciją, kada dėl objektyvių aplinkybių (naujų Lietuvos nacionalinių kūrinių nesukūrimas, nepakankama jų kokybė, neatitinkanti radijo programų transliuotojo keliamų reikalavimų, Lietuvos nacionalinių kūrinių autorių valia dėl jų kūrinių netransliavimo ir t.t.), radijo programų transliavimas apskritai gali tapti nebegalimas, nes nebūtų užpildoma įstatymo reikalaujama Lietuvos nacionalinių kūrinių būtino kiekio kvota arba nuolat turėtų būtų transliuojami tie patys besikartojantys muzikos kūriniai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, numatanti, jog nacionaliniai muzikos kūriniai turės būti transliuojami nuo 6 iki 23 val., gali būti suprantama taip, kad imperatyvas dėl ne mažiau kaip 35 procentų viso muzikinės radijo programos laiko turės būti įgyvendintas ne per 24 paros valandas, o per nurodytą 17 valandų laikotarpį. Tai reikštų, kad įstatymo reguliuojamu radijo programos transliavimo laikotarpiu nuo 6 iki 23 valandos nacionaliniai muzikos kūriniai realiai turės sudaryti daugiau kaip 49 procentus muzikinės programos transliavimo laiko, taip kompensuojant tas 7 paros valandas, per kurias nacionalinių muzikos kūrinių transliacijų apimtis nebus įskaitoma į reikalaujamus 35 procentus muzikinio laiko. Taigi, pagal siūlomą reguliavimą visose radijo programų transliuotojų transliuojamose muzikinėse programose Lietuvos nacionaliniai muzikos kūriniai laikotarpiu nuo 6 iki 23 valandos turėtų sudaryti beveik pusę viso muzikinio repertuaro. Taip pat pastebėtina, kad nei pačiame projekte, nei projekto aiškinamajame rašte neatskleistas projekto autorių pasirinktos būtent 35 procentų paros (išskyrus naktį) laiko kvotos pagrindimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas, kuriuo siūloma imperatyviai reguliuoti ūkinę-komercinę veiklą vykdančių radijo programų transliuotojų transliuojamų radijo programų turinį, nustatant reikalavimą visiems radijo programų transliuotojams ne mažiau kaip 35 procentus muzikinio laiko transliuoti Lietuvos nacionalinius muzikos kūrinius, yra neproporcingas. 2. Pažymėtina, kad siūlomu reguliavimu iš dalies būtų paneigiama pati radijo programų transliavimo esmė, nes ūkio subjektai, užsiimantys šia ūkine-komercine veikla, radijo programose paprastai transliuoja vartotojų kuriamą paklausą atitinkančią produkciją. Priėmus siūlomą reguliavimą, radijo programų transliuotojai turėtų prievolę savo radijo programos tinklelyje transliuoti ne į vartotojus orientuotą, o įstatymo reikalavimus atitinkančią produkciją, kas gali lemti ženklų radijo programos kokybės pokytį bei klausymo sumažėjimą. Tai gali lemti ne tik ženklų pajamų iš ūkinės veiklos sumažėjimą, tačiau ir galimą pačios ūkinės veiklos nutraukimo riziką. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu, svarstytinas teikiamo projekto, kuriuo iš esmės keičiamas radijo programų transliavimo teisinis reguliavimas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, kurio metu būtų įvertintas teigiamas ir neigiamas poveikis šio teisinio reguliavimo sričiai bei televizijos programų transliuotojams, būtinumas. 3.
3Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje,
projekto 2 straipsniu pildomame įstatymo 37¹ straipsnyje bei 3 straipsniu keičiamo 38 straipsnio 10 ir 11 dalyse vartojamos „kitų kūrinių“ bei
„Lietuvos nacionalinių kūrinių“ sąvokos, tačiau sistemiškai vertinant projekto
aiškinamojo rašto bei paties projekto nuostatas, galima daryti išvadą, kad projekto autoriai turi omenyje išimtinai muzikos kūrinius. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, siūlome projekto nuostatose būtent ir vartoti esmę atspindinčias bei aiškesnes „muzikos kūrinių“ bei „Lietuvos nacionalinių muzikos kūrinių“ sąvokas. 4. Nėra pakankamai aiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „kūrinys, sukurtas lietuvių kalba“ turinys, t.y. nėra aišku, ar turima omenyje, kad kūrinio autorius kūrybos procese vartojo lietuvių kalbą, ar, vis dėlto, turima omenyje, kad sukurto muzikos kūrinio tekstas yra lietuviškas. Be to, svarstytina, ar apskritai sukūrimo lietuvių kalba kriterijus yra tikslingas, nes, mūsų manymu, kūrinio „nacionališkumą“ iš esmės lemtų atlikimo kalba, arba, jei atlikimo kalba nebūtų lietuvių, kūrinio pagaminimo vieta ar kūrinio autorių ar atlikėjų nuolatinė gyvenamoji vieta. Kitaip sakant, svarstytina, ar tuo atveju, kai muzikos kūrinio originalus tekstas nors ir būtų lietuviškas, bet sukurtas ne Lietuvos Respublikoje, atliekamas ne lietuvių kalba ir ne lietuvių atlikėjo, būtų pagrįsta tokį muzikos kūrinį priskirti prie Lietuvos nacionalinių muzikos kūrinių. 5. Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 37¹ straipsnio 1 punkte numatytas kriterijus – muzikos kūrinys sukurtas Lietuvos Respublikoje, yra objektyviai pagrindžiamas ir įrodomas. Manytume, kad muzikos kūrinio (su)kūrimas yra aiškiais ir konkrečiais kriterijais neišreikštas kūrybos procesas, todėl kūrinio kūrimo pabaigos (sukūrimo) fakto nustatymas gali kelti praktinių problemų.
Manytume, kad reikėtų vertinti bei remtis objektyviai įrodomomis aplinkybėmis, t.y. muzikos kūrinio pagaminimo (įrašymo muzikos studijoje ar pan.) vieta. 6. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 37¹ straipsnio esmės antrame sakinyje brauktinas žodis „Lietuvos“, nes prieš tai einančiame sakinyje jau yra įtrauktas sąvokos „Lietuvos nacionalinis kūrinys“ trumpinys, be žodžio „Lietuvos“. 7. Derinant projekto ir galiojančių įstatymų nuostatas tarpusavyje, pildomo įstatymo 37¹ straipsnio 2 punkte vietoj žodžio „kūrėjų“ įrašytinas žodis „autorių“. Be to, pažymėtina, kad pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo
šiame punkte brauktini žodžiai „buveinė arba“ (buveines turi tik juridiniai asmenys). 8. Svarstytina projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 37¹ straipsnio 2 punkto nuostata, muzikos kūrinio priskyrimą nacionaliniam kūriniui siejanti su kūrino autoriaus ar atlikėjo nuolatine gyvenamąja vieta. Atkreipiame dėmesį, kad toks reikalavimas yra ginčytinas, o be to, ir lengvai apeinamas (pvz., jei kitos valstybės pilietis tik fiktyviai deklaruotų savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nors jokios veiklos mūsų valstybėje ir nevykdytų). Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą prie Lietuvos nacionalinių muzikos kūrinių nebūtų priskiriamas Lietuvos piliečio, reziduojančio užsienio valstybėje, ne lietuvių kalba sukurtas muzikos kūrinys. Galbūt tikslinga kūrinio priskyrimą prie nacionalinių muzikos kūrinių sieti su kūrinio autoriaus ar pagrindinio atlikėjo Lietuvos Respublikos pilietybe (kaip tai nustatyta Kino įstatyme, priskiriant filmus nacionalinio filmo kategorijai). 9.
straipsnio 3 punkte atsisakytina žodžių „ir pan.“, nes įstatymo taikymo nuostatos turi būti aiškios ir konkrečios. Priešingu atveju, įstatymo turinys galėtų būti aiškinamas plečiamai ar siaurinamai, priklausomai nuo taikančių asmenų subjektyvaus požiūrio. Atsižvelgiant į tai, jog teikiamas reguliavimas yra susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, toks teisinio reguliavimo modelis, kai įstatymo turinys būtų neaiškus, yra netoleruotinas. 10. Svarstytina, ar objektyviai būtų įmanoma įgyvendinti ir pritaikyti pildomo 37¹straipsnio 3 punkte nurodytą kriterijų, t.y. objektyviai įvertinti ar ne lietuvių kalba atliekamo kūrinio ar kūrinio, kuris apskritai nėra išreikštas jokia kalba, turinys yra neatsiejamas nuo Lietuvos nacionalinio konteksto ar kultūrinių ypatumų. Taip nėra aišku, kaip gali ne lietuvių kalba atliekamas kūrinys arba kūrinys, neišreikštas jokia kalba, propaguoti arba puoselėti lietuvių kalbą. 11. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme įtvirtinus naujo pobūdžio teisinį reguliavimą, nenurodoma kokia institucija turėtų kontroliuoti naujų įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Pagal galiojančias įstatymo nuostatas, joks subjektas nėra įgaliotas atlikti tokias funkcijas. 12. Projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Svarstytina, ar atsižvelgiant į siūlomų pakeitimų esmę ir įtaką verslo subjektams, siūloma įstatymo įsigaliojimo data sudarys galimybę tinkamai pasirengti įstatymo nuostatų įgyvendinimui. Atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio
jų oficialaus paskelbimo dienos. 13.
nustatytai, kad „ne mažiau kaip 25 procentus nacionaliniams kūriniams skiriamo laiko turi sudaryti kūriniai, sukurti nepriklausomų kūrėjų“. Pastebėtina, jog tokio reikalavimo turinys kelia abejonių asmenų lygiateisiškumo principo kontekste. Ir nepriklausomi kūrėjai, ir kitokie kūrėjai kurtų kūrinius, priskirtinus Lietuvos nacionalinių kūrinių kategorijai, todėl nėra aišku, kodėl vieniems asmenims siekiama garantuoti tam tikrą teisę, o kitiems tokia teisė negarantuojama, nors tarp tokių kūrėjų iš esmės nėra jokio skirtumo, nes transliavimo objektas būtų tas pats – Lietuvos nacionalinis kūrinys. Taip pat pažymėtina, kad reikalavimas ne mažiau kaip 25 procentus nacionalinių muzikos kūrinių transliavimo laiko skirti ne vėlesniems nei 3 metų senumo kūriniams gali lemti tokią situaciją, kada nesant nepriklausomų kūrėjų sukurtų naujų nacionalinių muzikos kūrinių, radijo programos apskritai nebegalėtų būti transliuojamos, nes jų turinys netenkintų imperatyvių įstatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar reikalavimo dėl naujų nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. 14. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
žodis „papildymo“, o tarp žodžių „ir“ bei „papildymo“ įrašytinas žodis „įstatymo“;
„įstatymo“ bei skaičius ir žodis „35 dalies“;
straipsnio 1 ir 3 punktuose vietoje žodžių ir/ar, vartotini žodžiai „ir (ar)“;
skaičių „papildymas 10 ir 11 dalimis“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
įstatymo 38 straipsnio 10 dalyje atsisakytina trumpinio „val.“, o vietoje jo vartotinas pilnas žodis;
mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]