Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 281 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą
veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje yra jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 7 dalį, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Jungtinio projekto XIIIP-2515(2), sujungto su XIIIP-264 ir XIIIP-1699 projektais, lyginamasis variantas
Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.“
pakeitimas Pakeisti 281 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5.
transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 78. Asmuo atsako pagal šįio straipsnįio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. 89. Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio neblaivus, kai kraujyje yra jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengėia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 910. Šiame straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės.“3 straipsnis. Kodekso papildymas 281¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 281¹ straipsniu:
„281¹ straipsnis. Transporto priemonių vairavimas,
kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2.
atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 120, 121 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 134¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Sprendimų, kaip efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, ir formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, paieška vis dar išlieka vienu aktualiausių visuomeninių klausimų. Per pastaruosius dešimt metų vienam šimtui eismo įvykių tenkanti žuvusių ir sužeistų žmonių dalis mažai pakito: vidutiniškai kasmet dėl šimto neblaivių vairuotojų kaltės žūva 11 ir sužalojami 143 žmonės. Panašus santykis stebimas nuo 2000 metų. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2015 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 237 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 17 ir buvo sužeisti 352 žmonės, 2016 m. – 225 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 16 ir buvo sužeisti 285 žmonės, 2017 m. – 186 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 11 ir buvo sužeista 250 žmonių. Darytina išvada, kad, nors gerokai sumažėjo dėl neblaivių asmenų kilusių eismo įvykių skaičius, santykinai jų padaroma tokia pati žala – išlieka toks pat eismo įvykių ir juose žuvusių bei sužalotų asmenų santykis. Pažymėtina, kad 2017 m. šalies keliuose išaiškinta 9 814 (2016 m. –
buvo nustatytas didesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 4 321 vairuotojui nustatytas mažesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 447 vairuotojai vengė neblaivumo patikrinimo. 2015 m. birželio 25 d.
Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1871 Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai asmens kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be to, pakeista ir BK 281 straipsnio 9 dalis, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai vairavimas esant neblaiviam sukelia pasekmes (sužeidžiamas ar žuvo žmogus), asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šie pakeitimai įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Pagal tokį reglamentavimą neblaivumo patikrinimo vengimas arba alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nėra atitinkamų pasekmių, užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, asmeniui, kuris vairuoja transporto priemonę sunkiai apgirtęs, visais atvejais naudinga vengti patikrinimo. Susidaro ydinga situacija, kai asmens veikos kvalifikavimas priklauso ne nuo jo padarytos veikos pavojingumo, o nuo jo veiksmų atliekant neblaivumo tikrinimą, t. y. asmuo, sutinkantis tikrintis blaivumą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, nei asmuo, vengiantis tokio patikrinimo. Pažymėtina, kad 2017 m. (nustatyti 447 vairuotojai, kurie vengė patikrinimo), palyginti su 2016 m. (nustatyti 335 vairuotojai), 25 proc. padaugėjo atsakomybėn patrauktų vairuotojų, kurie vengė neblaivumo patikrinimo, nors nuo 2017 m. atsakomybė už šį nusižengimą buvo gerokai sugriežtinta (iki 2017 m. buvo numatyta bauda nuo 579 iki 868 eurų ir teisės vairuoti atėmimas iki 3 metų, nuo 2017 m. numatyta bauda nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti atėmimas iki 4 metų).
Papildžius BK 281 straipsnį 7 dalimi ir nuo 2017 m. sausio 1 d. nustačius baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai asmens kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) iš esmės nebuvo sugriežtinta. Dėl to ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda nuo 300 iki 450 eurų (tokio dydžio bauda galioja nuo 2000 m. kovo 15 d.) už vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra atgrasanti ir nėra proporcinga, palyginti su kitais, mažesnį pavojų eismo saugumui keliančiais, nusižengimais (pvz., už pakartotinį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, vairavimą ANK 415 straipsnio 7 dalyje nustatyta nuo 200 iki 300 eurų bauda).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120, 121 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 134¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71, 420, 422, 423, 424, 427 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) parengti vykdant Valstybinės eismo saugumo komisijos 2018 m. kovo 6 d. posėdžio sprendimą dėl poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su griežtesnės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatymu ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu. Įstatymų projektais siekiama pašalinti teisinio reglamentavimo spragas, kurios sukuria galimybę asmenims piktnaudžiauti teise ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, suvienodinti BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalyse bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžtas neblaivumo ir apsvaigimo nuo alkoholio sąvokas, papildyti Baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) nauja kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu, ANK nustatyti adekvačias ir proporcingas sankcijas už pavojingą ir eismo saugumui tiesioginę įtaką turintį administracinį nusižengimą – transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą koordinavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento (ministerijos vyriausiasis patarėjas, atliekantis departamento direktoriaus funkcijas, Rustamas Liubajevas, tel. (8 5) 271 7248, el. p. [email protected]) Visuomenės saugumo skyriaus (vedėjas Darius Vasaris, tel. 271 7138) vyriausioji specialistė Jurgita Laskevičiūtė (tel. 271 8432, el. p. [email protected]). Tiesioginis Įstatymų projektų rengėjas – Lietuvos kelių policijos tarnybos (viršininkas – Vytautas Grašys, tel. 8 700 59 430, el. p. [email protected]) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius, tel. 8 700 59 404, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai asmens kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nustačius vairuotojo kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, vairuotojui numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Vairuotojui atsisakius tikrintis blaivumą taikoma administracinė atsakomybė – ANK 422 straipsnio 7 dalyje už neblaivumo patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo numatyta bauda vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki ketverių metų.
BK 281 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai vairavimas esant neblaiviam sukelia pasekmių (sužeidžiamas ar žuvo žmogus), asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Dėl to asmuo, atsisakęs tikrintis blaivumą ar vartojęs alkoholio po eismo įvykio, negali išvengti atsakomybės už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse numatytas veikas. BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalyse neblaivumas siejamas su alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje. SEAKĮ 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžta neblaivumo sąvoka: „neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės.
Pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių.“ Skirtingai nei reglamentuota SEAKĮ, tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 2, 4, 6 ir 7 dalis, reikia nustatyti alkoholio kiekį kraujyje. Pažymėtina, kad alkoholio kiekio matuoklio veikimo principas yra toks: imamas oras iš žmogaus plaučių, matuojama, kiek iškvėptame ore yra alkoholio, ir pagal tam tikrą matematinę formulę šie duomenys verčiami į alkoholio kiekį kraujyje. Pvz., Valstybinės metrologijos tarnybos patvirtintame alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklio „Alcotest 7510“ tipo tyrimo sertifikate nurodyta, kad jis skirtas greitam alkoholio (etanolio) koncentracijos asmens iškvėptame ore matavimui ir alkoholio koncentracijos kraujyje apskaičiavimui, t. y. alkoholio koncentraciją matuojant iškvėptame ore yra apskaičiuojama alkoholio koncentracija kraujyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nevienoda ir teisminė praktika dėl alkoholio kiekio matuoklio rodmenų vertinimo. Pvz., Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartyje nepripažino kaip pakankamų alkoholio kiekio matuoklio rodmenų (2,28 promilių) ir pažymėjo, kad nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, kvalifikuoti būtina nustatyti alkoholio koncentraciją asmens kraujyje ir ši aplinkybė nustatoma remiantis specialisto išvada paėmus kraujo iš asmens.
Priešingai, kitoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas alkoholio kiekio matuoklio rodmenis (1,80 promilių) vertino kaip pakankamą įrodymą ir 2017 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Sistemiškai vertinant atsakomybės taikymą vairuotojams, kurie pagal SEAKĮ 2 straipsnio 42 dalį laikomi neblaiviais, kai alkoholio koncentracija jų biologinėse organizmo terpėse yra didesnė kaip 0 promilių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK nustato gerokai švelnesnę atsakomybę (bauda iki 300 eurų, teisės vairuoti atėmimas nenumatytas), nei taikoma už vairavimą, kai nustatomas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas (bauda iki 450 eurų ir teisės vairuoti atėmimas iki vienų metų šešių mėnesių). Be to, atitinkamuose ANK straipsniuose (neblaivaus asmens sukeltas eismo įvykis, neblaivaus asmens pavojingas ar chuliganiškas vairavimas, neblaivaus ir neturinčio teisės vairuoti asmens vairavimas transporto priemonių) neblaivumas, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, atsiranda tik nustačius vairuotojui daugiau negu 0,4 promilės alkoholio. Atsižvelgus į tai, BK projekte nesiūloma keisti esamo BK
alkoholio poveikis turi turėti aiškų neigiamą poveikį vairuotojo elgesiui ir jo gebėjimui vairuoti. ANK 420, 422, 423, 424 ir 427 straipsniuose (išskyrus ANK 422 straipsnio 7 dalį) nustatyta tokia pati atsakomybė vengiantiems neblaivumo patikrinimo ar vartojusiems alkoholį iki patikrinimo kaip ir atitinkamą veiką padariusiems neblaiviems vairuotojams.
ANK 420 straipsnio 3 dalyje pavojingai vairavusiems neblaiviems (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigusiems asmenims nustatyta bauda nuo 600 iki 850 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 2 iki 3 metų. ANK 420 straipsnio 4 dalyje chuliganiškai vairavusiems neblaiviems (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigusiems asmenims nustatyta bauda nuo 850 iki 1 200 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 5 metų. ANK 422 straipsnio 5 dalyje už vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, nustatyta nuo 300 iki 450 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš esmės tokio dydžio bauda (nuo 1 000 iki 1 500 litų) buvo nustatyta 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1543 ir galioja nuo 2000 m. kovo 15 d.). ANK 422 straipsnio 6 dalyje už vairavimą, kai tai daro apsvaigę asmenys, numatyta bauda nuo 300 iki 800 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 4 metų. Už neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimą iki patikrinimo ANK 422 straipsnio 7 nustatyta nuo 1 000 iki 2 000 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 4 metų. ANK 423 straipsnio 3 dalyje už neblaivių ar apsvaigusių asmenų sukeltą eismo įvykį nustatyta bauda nuo 1 200 iki 1 400 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 5 metų. ANK 427 straipsnio 1 dalyje už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam numatyta bauda nuo 850 iki 1 500 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 4 metų. BPK 134 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas.
Dokumentų paėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Iš įtariamojo gali būti paimtas pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas. Neblaiviems ar apsvaigusiems asmenims, kurie įtariami padarę BK 281 straipsnyje numatytas veikas, taikomas vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ši kardomoji priemonė laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Pažymėtina, kad praktikoje teismai skirtingai aiškina šios kardomosios priemonės skyrimo pasekmes asmeniui. Vieni teismai traktuoja, kad nuo dokumento paėmimo momento asmuo netenka teisės vairuoti transporto priemones (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-627-870/2017), kiti – tik kaip dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemones paėmimą, kuris neturi įtakos asmens teisei vairuoti (Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. liepos
d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIII-974 panaikinta pareiga transporto priemonės vairuotojui su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimą, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, t. y. net ir skyrus kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, asmuo tikrinančiam pareigūnui gali pateikti savo asmens dokumentą, kurio pakanka vairuoti transporto priemonę, jei teisė vairuoti nėra sustabdyta ar atimta. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomu nauju teisiniu reguliavimu siekiama pašalinti teisinio reglamentavimo spragas, kurios sukuria galimybę asmenims piktnaudžiauti teise ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat suvienodinti BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalyse bei SEAKĮ 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžtas neblaivumo ir apsvaigimo nuo alkoholio sąvokas. BK projektu siūloma pakeisti BK 281 straipsnio 7 dalį ir, analogiškai kaip ir BK 281 straipsnio 9 dalyje, nustatyti vienodą atsakomybę tiek už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai nustatomas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tiek ir už neblaivumo patikrinimo vengimą arba vartojimą alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šiuo pakeitimu bus išvengta neblaivių transporto priemonių vairuotojų piktnaudžiavimo teise, asmens veika bus kvalifikuojama pagal jo padarytą teisės pažeidimą, o ne pagal neblaivumo tikrinimo metu atliekamus asmens veiksmus (sutikimą ar atsisakymą tikrintis blaivumą). BK projektu taip pat siūloma BK 281 straipsnio 9 dalyje nustatyti, kad asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jam nustatytas atitinkamas (0,41 ir daugiau promilių arba 1,51 ir daugiau promilių) neblaivumas, neišskiriant, kuriose organizmo terpėse nustatoma etilo alkoholio koncentracija. Šiuo pasiūlymu siekiama suderinti BK 281 straipsnyje ir SEAKĮ 2 straipsnio 42 dalyje numatytą reglamentavimą, supaprastinti ir pagreitinti ikiteisminio tyrimo procesą, sumažinti medicininės apžiūros atlikimo ir tiriamųjų medžiagų (kraujo) tyrimo atvejų, sumažinti valstybės biudžeto išlaidas. Pažymėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje atliekamas etilo alkoholio nustatymo kraujyje tyrimas kainuoja 20 Eur, o kraujo paėmimas alkoholio kiekiui nustatyti – 5,23 Eur.
Pakeitus teisinį reglamentavimą, atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis nebūtų ribojama: asmuo, nesutikęs su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, turėtų galimybę Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, nustatyta tvarka kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. ANK projektu siūloma ANK 420, 422, 423, 424 ir 427 straipsnius suderinti su BK projekte pateiktais pasiūlymais, t. y. atitinkamuose ANK straipsniuose panaikinti atsakomybę už neblaivumo patikrinimo vengimą ar jo vartojimą iki patikrinimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką eismo įvykiams kilti ir tragiškoms pasekmės atsirasti, siūloma sugriežtinti atsakomybę už vairavimą neblaiviam, kai nustatomas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad, papildžius BK 281 straipsnį 7 dalimi ir nuo 2017 m. sausio 1 d. nustačius baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai asmens kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ANK atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam iš esmės nebuvo sugriežtinta (tokio dydžio bauda galioja nuo 2000 m. kovo 15 d.).
Įvertinus tai, kad neblaivių vairuotojų skaičius sumažėjo tik nežymiai (2017 m. šalies keliuose išaiškinta 9 814, 2016 m. – 10 952 neblaivūs vairuotojai), 2017 m. dėl tokių vairuotojų kaltės įvyko 186 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 11 ir buvo sužeista 250 žmonių, manytina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda (nuo 300 iki 450 eurų) nėra atgrasanti, be to, nėra proporcinga, palyginti su kitais, mažesnį pavojų eismo saugumui keliančiais, nusižengimais (pvz., už pakartotinį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, vairavimą ANK 415 straipsnio 7 dalyje nustatyta nuo 200 iki 300 eurų bauda). Dėl to siūloma už vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) vairuotojai, nustatyti nuo 800 iki 1
vairuoja transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs, pavojingumą, taip pat proporcingumą esant kitų veiką kvalifikuojančių požymių (neblaivaus ar apsvaigusio asmens pavojingas, chuliganiškas vairavimas, eismo įvykio sukėlimas ar pakartotinis vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam), atitinkamai keičiamos sankcijos ANK 420, 422, 423 ir 427 straipsniuose.
Siekiant logiškai ir proporcingai išdėstyti sankcijas, ANK 420 straipsnio 3 dalyje (už neblaivių ar apsvaigusių asmenų pavojingą vairavimą siūloma nustatyti baudą nuo 900 iki
aplinkybė, nes vien tik už vengimą tikrintis apsvaigimą (nepadarius kito nusižengimo) ANK siūloma nustatyti nuo 1000 iki 1400 eurų baudą, t. y. padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir vengus tikrintis apsvaigimą, galutinė nuobauda bus skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Be to, keičiama ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija vairuotojams, kurie šioje dalyje numatytą pažeidimą padarė neturėdami teisės vairuoti, nes ANK minimalios baudos dydis už šį nusižengimą (300 eurų) vienodas su minimaliu baudos dydžiu, kai asmuo vairuoja neturėdamas teisės vairuoti ir nepadaro jokio kito Kelių eismo taisyklių pažeidimo (ANK 424 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ANK 420, 423, 424, 427 straipsnių sankcijos, kuriose nustatoma atsakomybė už atitinkamus nusižengimus, kai juos padaro neblaivus ar apsvaigęs asmuo, yra vienodos, siūloma ir ANK 422 straipsnyje nustatyti vienodą sankciją (numatant veikas vienoje straipsnio dalyje) vairuotojams, kurie vairavo neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę.
Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog tik svarbiausi teisiniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymu, ANK projektu siūloma atsisakyti ANK
koncentracijos įvertinimu ir žemiausio etilo alkoholio koncentracijos biologinėse organizmo terpėse nustatymu bei reikalavimu nustatant neblaivumą alkoholio matuokliu įvertinti šio matavimo prietaiso paklaidą – ši nuostata turėtų būti perkelta į įstatymą įgyvendinantį teisės aktą (pvz., Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles). Nauja redakcija dėstant ANK 422 straipsnį atitinkami techninio pobūdžio pakeitimai atlikti ANK 71 ir
formuluočių „narkotinės ar psichotropinės medžiagos“ ir „narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos“ vartojimas. Įvertinus tai, kad ANK
nuo 0 iki 0,4 promilių, o ANK 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 422 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje – kaip neblaivumas nuo 0,4 iki 1,5 promilių, atsižvelgus į tai, jog SEAKĮ nėra neblaivumo laipsnį apibrėžiančios formuluotės, siekiant teisėkūros aiškumo, ANK projektu siūloma ANK 420, 422, 423, 424 ir 427 straipsniuose atsisakyti žodžių
„nustatytas lengvas neblaivumas“ atitinkamų straipsnių dispozicijose nurodant
tik konkrečias promiles.
Atsižvelgus į technologinę pažangą ir siekius kuo daugiau viešojo administravimo paslaugų perkelti į elektroninę erdvę, siekiant užtikrinti teisėkūros efektyvumą ir teisinio reguliavimo stabilumą, BPK projektu siūloma papildyti BPK nauja kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu, nustatyti, kad apribojimo naudotis asmeniui suteikta specialiąja teise laikotarpiu draudžiama naudotis šia teise. Ši kardomoji priemonė galės būti skiriama prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Pareigūnas, skiriantis kardomąją priemonę, turėtų nurodyti, kokia asmens specialioji teisė yra sustabdoma, ir pateikti tokią informaciją specialiąją teisę suteikiančiai institucijai. Pažeidusiam apribojimą naudotis asmeniui suteikta specialiąja teise įtariamajam galės būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas korupcijai įtakos neturės.
Priėmus įstatymus bus užkirstas kelias piktnaudžiauti teise ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, o atsakomybės neišvengiamumas atgrasins vairuotojus nuo vairavimo esant neblaiviam, dėl ko atsiras prielaidų mažėti eismo įvykių, kuriuos sukelia neblaivūs vairuotojai, skaičiui bei juose sužeistų ir žuvusių eismo dalyvių skaičiui. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymus inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr.
apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. I-306 „Dėl rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant įstatymus, papildomų biudžeto lėšų nereikės. Atsižvelgiant į tai, kad neblaivumas dėl BK 281 straipsnyje numatytų veikų galės būti nustatomas pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją atliekant tikrinimą metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis, įvertinus asmenų pristatymo į sveikatos priežiūros įstaigas, medicininės apžiūros, tiriamųjų medžiagų pristatymo ir ištyrimo, pareigūnų darbo laiko sąnaudas, per
projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „apsvaigęs nuo alkoholio“, „etilo alkoholio koncentracija“, „vengia neblaivumo patikrinimo“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
turėtų būti teikiamas ir nagrinėjamas kartu su anksčiau užregistruotu projektu Reg. Nr. XIIIP-264. 2. Atkreipiame dėmesį į Teisės departamento 2016 m. gruodžio 30 d. išvadą projektui Reg. Nr. XIIIP-264. Šioje išvadoje akcentuotos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalies aktualios redakcijos sisteminės ydos, taip pat projektu teikiamų pakeitimų trūkumai: 2.1. Pabrėžtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti tyčinės nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Naujos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė leidžia daryti išvadą ne tik dėl kaltės formos, bet ir dėl jos rūšies. Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje nėra įtvirtinta padarinių požymio, o nusikalstamos veikos baigtinumas siejamas tik su tam tikrų veiksmų atlikimu ar jų vengimu (t. y. vairavimu ar mokymu vairuoti apsvaigus nuo alkoholio) konstatuotina, kad tai yra formalioji sudėtis. Akcentuotina, kad remiantis BK reguliavimu, formaliosios sudėtys gali būti realizuojamos tik tiesiogine tyčia, priešingai nei materialiosios sudėtys (past. – joms būdingas ne tik veikos, bet ir padarinių požymis), kurios gali būti realizuojamos tiek tiesiogine ar netiesiogine tyčios rūšimi, tiek neatsargia kaltės forma. Vadovaujantis BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu: „Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti“. Atkreiptinas dėmesys į BK 281 straipsnio 7 dalies subjektyviosios pusės keliamą problematiką.
Tiesioginės tyčios įrodinėjimas yra itin sudėtingas, o neblaivaus vairavusio asmens gynybos taktika gali būti, pavyzdžiui, tokia: vartotojo alkoholinius gėrimus dieną prieš sėdant už vairo ir lengvabūdiškai tikėjosi, kad jis yra blaivus ir jau gali vairuoti (past. – neatsargios kaltės požymiai, kurie pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsakomybės neužtraukia). Pabrėžtina ir tai, kad siekiant pagal BK 281 straipsnio 7 dalį patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn ne tik dėl tyčinės veikos, bet ir dėl neatsargumo, nepakanka nusikalstamos veikos sudėtyje nustatyti kilusių padarinių požymio (past. – padariniai galėtų būti nebūtinai materialaus pobūdžio). BK 281 straipsnio atskiroje dalyje taip pat būtina tiesiogiai nurodyti, kad „šio straipsnio 7 dalyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo“. Pabrėžtina bendroji taisyklė, kad BK nusikalstamos veikos padaromos tyčia, išskyrus išimtinius ir tiesiogiai kodekse numatytus atvejus, kai atkirai nurodoma, kad veikos gali būti padaromos ir neatsargia kaltės forma. Vadovaujantis BK 16 straipsnio 4 dalimi „Asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais.“[1] Akcentuotina, kad šiuo atveju kodekse nėra tiesiogiai nurodyta, jog BK 281 straipsnio 7 dalies nusikalstamą veiką galima realizuoti ir dėl neatsargumo. 2.2. Dėl ankstesnėje pastaboje išvardintų motyvų[2] teigtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalis apskritai turėtų būti dėstoma naujame BK straipsnyje (pavyzdžiui, BK 281¹ straipsnyje). 2.3.
vairavimą, taip pat mokymą vairavimo apsvaigus nuo alkoholio (kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) arba vengimą neblaivumo patikrinimo ar alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (past. – kas yra siūloma teikiamu projektu) įtvirtinama baudžiamoji atsakomybė; o vairavimas, mokymas vairuoti, apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia „tik“ administracinę atsakomybę. Toks reglamentavimas diferencijuoja atsakomybę už priklausomybę skatinančių medžiagų vartojimą, o vairavimą, mokymą vairuoti ar vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nepagrįstai traktuoja kaip mažiau pavojingas veikas nei analogiškas veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Pastebėtina, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs BK 281 straipsnio reguliavimas atsakomybės prasme nediferencijavo vairavimo apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar apsvaigus nuo alkoholio. Pavyzdžiui, BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“. BK 281 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta: „Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų“.
BK 281 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“ Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teisinės atsakomybės rūšies taikymą už vairavimą ar mokymą vairuoti apsvaigus pagal galiojantį teisinį reguliavimą lemia ne apsvaigimo stiprumas ar laipsnis, o apsvaigimą sukėlusios medžiagos rūšis (narkotikai ar alkoholis), nors stiprus apsvaigimas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų tam tikrais atvejais asmens gebėjimą valdyti transporto priemonę paveikia net ir smarkiau nei apsvaigimas nuo alkoholio. 2.4. Be to, diskutuotina, ar projektais Reg. Nr. XIIIP-2515 ir XIIIP-2517 teikiami BK 281 straipsnio bei ANK 422 straipsnio pakeitimai bus efektyvūs dėl nesuvienodintų terminų šiuose teisės aktuose. Pastebėtina, kad apsvaigimą gali sukelti tiek narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tiek ir alkoholis. Šį teiginį patvirtina esamas BK 281 straipsnio reguliavimas, jo nepaneigia ir teikiamas projektas (t. y. BK 281 straipsnyje vartojamas „apsvaigimo nuo alkoholio“ terminas). Kartu teikiamame projekte Nr. XIIIP-2517, keičiančiame ANK 422 straipsnį, išbraukiama neblaivumo patikrinimo sąvoka, ANK 422 straipsnyje paliekant tik apsvaigimo patikrinimą. Tačiau apsvaigimą, kaip minėta, gali sukelti ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos, bet ir alkoholis. Dėl to „apsvaigimo patikrinimo“ sąvoka, aiškinant lingvistiškai ir santykyje su BK reguliavimu, turėtų apimti tiek patikrinimą dėl galimo apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tiek ir patikrinimą dėl galimo apsvaigimo nuo alkoholio (t. y. neblaivumo patikrinimą).
Keliama problema ypač ryški ANK 422 straipsnio 3 dalies kontekste, kurioje apskritai nedetalizuojama, kokio apsvaigimo patikrinimo (t. y. nuo kokių medžiagų) yra vengiama. 3. Diskutuotina, ar pagrįstai pareigūnų nurodymų vengimas dėl neblaivumo patikrinimo teisine prasme yra traktuojamas žymiai griežčiau nei kitoks asmenų kliudymas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui. Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis ANK 224 („Asmenų trukdymas administracinio nusižengimo teisenai“) straipsnio 1 dalimi – „Asmenų kliudymas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui atlikti šiame kodekse nustatytus procesinius veiksmus užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.“ Be to, pabrėžtina, kad kartu teikiamu projektu Reg. Nr. XIIIP-2517, paliekama administracinė atsakomybė už apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Žr. atitinkamo reguliavimo pavyzdžius: BK 278 straipsnio 5 dalis, 276 straipsnio 3 dalis, 275 straipsnio 3 dalis, 274 straipsnio 4 dalis, 270 straipsnio 4 dalis,
straipsnio 2 dalis, 126 straipsnio 2 dalis, 125 straipsnio 2 dalis ir kt. [2] Past.
Be to, esama BK 281 straipsnio struktūra neatitinka kitų BK straipsnių struktūros – BK 281 straipsnio 7 dalis negali būti traktuojama kaip privilegijuota nusikaltimo sudėtis.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
d. Nr. 102-P-53
Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vitalijus Gailius, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Vidaus reikalų ministerijos patarėjai Jurgita Laskevičiūtė, Darius Domarkas, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-26 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
turėtų būti teikiamas ir nagrinėjamas kartu su anksčiau užregistruotu projektu Reg. Nr. XIIIP-264.
XIIIP-264. Pritarti Komitetui 2018-11-07 posėdyje pritarus sujungti svarstomus susijusius Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) projektus, sujungti susiję trys projektai XIIIP-2515, XIIIP-264 ir XIIIP-1699 ir teikiamas jungtinis Komiteto patobulintas projektas XIIIP-2515(2). Taip pat teikiamas naujas BK 281¹straipsnis – projekto 3 straipsnis, todėl projekto straipsniai atitinkamai pernumeruojami. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-26 2,
projektui Reg. Nr. XIIIP-264. Šioje išvadoje akcentuotos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalies aktualios redakcijos sisteminės ydos, taip pat projektu teikiamų pakeitimų trūkumai:
dalyje įtvirtinti tyčinės nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Naujos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė leidžia daryti išvadą ne tik dėl kaltės formos, bet ir dėl jos rūšies. Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje nėra įtvirtinta padarinių požymio, o nusikalstamos veikos baigtinumas siejamas tik su tam tikrų veiksmų atlikimu ar jų vengimu (t. y. vairavimu ar mokymu vairuoti apsvaigus nuo alkoholio) konstatuotina, kad tai yra formalioji sudėtis. Akcentuotina, kad remiantis BK reguliavimu, formaliosios sudėtys gali būti realizuojamos tik tiesiogine tyčia, priešingai nei materialiosios sudėtys (past. – joms būdingas ne tik veikos, bet ir padarinių požymis), kurios gali būti realizuojamos tiek tiesiogine ar netiesiogine tyčios rūšimi, tiek neatsargia kaltės forma. Vadovaujantis BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu: „Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti“. Atkreiptinas dėmesys į BK 281 straipsnio 7 dalies subjektyviosios pusės keliamą problematiką.
Tiesioginės tyčios įrodinėjimas yra itin sudėtingas, o neblaivaus vairavusio asmens gynybos taktika gali būti, pavyzdžiui, tokia: vartotojo alkoholinius gėrimus dieną prieš sėdant už vairo ir lengvabūdiškai tikėjosi, kad jis yra blaivus ir jau gali vairuoti (past. – neatsargios kaltės požymiai, kurie pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsakomybės neužtraukia). Pabrėžtina ir tai, kad siekiant pagal BK 281 straipsnio 7 dalį patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn ne tik dėl tyčinės veikos, bet ir dėl neatsargumo, nepakanka nusikalstamos veikos sudėtyje nustatyti kilusių padarinių požymio (past.
kai atskirai nurodoma, kad veikos gali būti padaromos ir neatsargia kaltės forma. Vadovaujantis BK 16 straipsnio 4 dalimi „Asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais.“[1] Akcentuotina, kad šiuo atveju kodekse nėra tiesiogiai nurodyta, jog BK 281 straipsnio 7 dalies nusikalstamą veiką galima realizuoti ir dėl neatsargumo. Pritarti Iš BK 281 straipsnio išbraukiama 7 dalis, nes 7 dalyje suformuluotai veikai nereikalingi padariniai (eismo įvykis su visomis pasekmėmis), pakanka, kad asmuo vairuotų transporto priemonę neblaivus, jeigu jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į Komitete klausymų metu išsakytus argumentus ir pasiūlymus, formuluojamas naujas 281¹BK straipsnis:3 straipsnis. Kodekso papildymas 281¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 281¹ straipsniu: „281¹ straipsnis.
Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo
motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo“. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad teismų praktikoje yra pateiktos taisyklės, kaip vertinti tam tikrus gynybos pateikiamus argumentus dėl 7 dalyje numatytos veikos dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017 atmetė kasatoriaus argumentus, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika nagrinėjamu atveju galėjo būti padaryta neatsargia kaltės forma (kasatorius teigė, kad iš nuteistojo S. G. parodymų matyti, kad „jis atsikėlė pamiegojęs, daugiau alkoholio nevartojo, jautėsi blaivus, todėl sėdo vairuoti, nežinojo ir nejautė, kad jo kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, nes be specialiosios įrangos pasitikrinti blaivumo negalėjo. Šios aplinkybės nerodo asmens tyčios padaryti nusikalstamą veiką, tačiau rodo nusikalstamą nerūpestingumą“). Teismas pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems.
Kasaciniame skunde dėstomi pasisakymai, kad nuteistasis, prieš vairuodamas automobilį, jautėsi gerai ar negalėjo žinoti, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio yra didesnis nei 1,5 promilės, nėra pagrindas pripažinti, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Esant kraujyje tokiam kiekiui alkoholio, asmuo negali jaustis taip, kaip būdamas blaivus ar esant įstatymo leistinam apsvaigimui nuo alkoholio – nuo 0,0 iki 0,4 promilės. Įvertinus tai, kad S. G. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra žinomi, tai, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumas, patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes S. G. baudžiamasis įstatymas – BK 281 straipsnio 7 dalis – pritaikytas tinkamai.“ Kad praktikoje nekiltų pažeidėjų piktnaudžiavimų, naujame BK 281¹straipsnyje formuluojama 2 dalis, kad asmenys, būdami apsvaigę nuo alkoholio 1,51 promilės ir daugiau, atsako ir dėl neatsargumo. Taip pat pažymėtina, kad jeigu asmuo buvo apsvaigęs 1,51 ir daugiau promilių, atsitikus padariniams, jis už veiką dėl tokio neblaivumo 1,51 promilės atskirai nebaudžiamas, nes šiuo metu 7 dalis yra BK 281 straipsnyje, t. y. viename straipsnyje ir atskirai dviejų veikų kvalifikuoti negalima (iš teismų praktikos), todėl asmuo nuteisiamas taip pat, kaip ir būdamas apsvaigęs 0,41 promilių, todėl 1,51 neblaivumo veiką reikia nustatyti atskirame BK straipsnyje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-26
*
straipsnio 7 dalis apskritai turėtų būti dėstoma naujame BK straipsnyje (pavyzdžiui, BK 281¹ straipsnyje).
Pritarti Argumentai aukščiau, prie 2 TD pastabos. 3 straipsnis. Kodekso papildymas 281¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 281¹ straipsniu:
„281¹ straipsnis. Transporto priemonių vairavimas,
kai vairuoja neblaivus asmuo1. 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-262
vairavimo apsvaigus nuo alkoholio (kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) arba vengimą neblaivumo patikrinimo ar alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (past. – kas yra siūloma teikiamu projektu) įtvirtinama baudžiamoji atsakomybė; o vairavimas, mokymas vairuoti, apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia „tik“ administracinę atsakomybę. Toks reglamentavimas diferencijuoja atsakomybę už priklausomybę skatinančių medžiagų vartojimą, o vairavimą, mokymą vairuoti ar vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nepagrįstai traktuoja kaip mažiau pavojingas veikas nei analogiškas veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio.
Pastebėtina, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs BK 281 straipsnio reguliavimas atsakomybės prasme nediferencijavo vairavimo apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar apsvaigus nuo alkoholio. Pavyzdžiui, BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“. BK 281 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta: „Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų“. BK 281 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“ Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teisinės atsakomybės rūšies taikymą už vairavimą ar mokymą vairuoti apsvaigus pagal galiojantį teisinį reguliavimą lemia ne apsvaigimo stiprumas ar laipsnis, o apsvaigimą sukėlusios medžiagos rūšis (narkotikai ar alkoholis), nors stiprus apsvaigimas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų tam tikrais atvejais asmens gebėjimą valdyti transporto priemonę paveikia net ir smarkiau nei apsvaigimas nuo alkoholio.
Atsižvelgti Pritartina, kad vairavimas apsvaigus yra pavojingas, keliantis grėsmę eismo saugumui pažeidimas. Praeitoje Seimo kadencijoje darbo grupėje buvo siekta apibrėžti apsvaigimo sąvoką, buvo pasiūlyta Sveikatos apsaugos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Teisingumo ministerijai pateikti siūlymus, tačiau tuo metu nebuvo apibrėžta apsvaigimo sąvoka, liko diskusijai atviras klausimas. Tačiau pažymėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus apsvaigimas, skirtingai nei neblaivumas (lengvas, vidutinis, sunkus), neišskiriamas pagal jo sunkumą, t. y. konstatuojama tik ar asmuo yra apsvaigęs, ar ne. Todėl, skirtingai nuo neblaivumo (iki 1,5 promilės ir daugiau kaip 1,5 promilės), už vairavimą apsvaigus taikoma vienoda atsakomybė tiek „nežymiai“ apsvaigusiems nuo narkotinių medžiagų, tiek ir „sunkiai“ apsvaigusiems. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2017 m. nustatyta 160 vairuotojų, kurie vairavo transporto priemonę apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Ateityje prie šios diskusijos dėl apsvaigimo sąvokos apibrėžimo reikėtų sugrįžti, ji būtų apibrėžiama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, apie tai diskutuota ir šiuose klausymuose. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-262 2.4. Be to, diskutuotina, ar projektais Reg. Nr.
Nr. XIIIP-2515 ir XIIIP-2517 teikiami BK 281 straipsnio bei ANK 422 straipsnio pakeitimai bus efektyvūs dėl nesuvienodintų terminų šiuose teisės aktuose. Pastebėtina, kad apsvaigimą gali sukelti tiek narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tiek ir alkoholis. Šį teiginį patvirtina esamas BK 281 straipsnio reguliavimas, jo nepaneigia ir teikiamas projektas (t. y. BK 281 straipsnyje vartojamas „apsvaigimo nuo alkoholio“ terminas). Kartu teikiamame projekte Nr. XIIIP-2517, keičiančiame ANK 422 straipsnį, išbraukiama neblaivumo patikrinimo sąvoka, ANK 422 straipsnyje paliekant tik apsvaigimo patikrinimą. Tačiau apsvaigimą, kaip minėta, gali sukelti ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos, bet ir alkoholis. Dėl to „apsvaigimo patikrinimo“ sąvoka, aiškinant lingvistiškai ir santykyje su BK reguliavimu, turėtų apimti tiek patikrinimą dėl galimo apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tiek ir patikrinimą dėl galimo apsvaigimo nuo alkoholio (t. y. neblaivumo patikrinimą). Keliama problema ypač ryški ANK 422 straipsnio 3 dalies kontekste, kurioje apskritai nedetalizuojama, kokio apsvaigimo patikrinimo (t. y. nuo kokių medžiagų) yra vengiama. Pritarti Projekto
nuo apsvaigimo: „2 straipsnis. 281 straipsnio pakeitimas Pakeisti 281 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2.
apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 78. Asmuo atsako pagal šįio straipsnįio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai josejame numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. 89.
veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio neblaivus, kai kraujyje yra jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengėia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 910. Šiame straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės.“ Taip pat patikslintas ANK jungtinis projektas XIIIP-2517(2). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-26 3N * Be to, pabrėžtina, kad kartu teikiamu projektu Reg. Nr. XIIIP-2517, paliekama administracinė atsakomybė už apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Pritarti BK 281¹ straipsnyje nustatoma atsakomybė už vengimą pasitikrinti neblaivumą, jeigu asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai. 7. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2018-10-26 2,
Tokia teisės normos formuluotė, kokia autorių siūloma Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio (toliau – BK) 7 dalyje, tampa tik neaiškesnė, juo labiau, kad išbraukiamas alkoholio patikrinimas kraujyje, taip pat apsvaigimo lygio- reikalavimas -1,5 promilių kiekis perkeliamas į 9 dalį yra ydingas. Primintina, kad tokia nuostata BK buvo suformuluota 2015 m. kaip speciali norma, todėl toks apibrėžimas kaip siūlo autoriai yra netinkamas ir jis neišsprendžia problemos. Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo sudaryta darbo grupė, kurioje buvo pasisakyta dėl būtinybės apibrėžti „apsvaigimo“ sąvoką.
Buvo pasiūlyta ministerijoms: Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijos apibrėžti apsvaigimo sąvoką, ypač dėl apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau tas siekis nebuvo užbaigtas ir liko atviras diskusijai iki šios dienos. Manytina, kad būtinas BK apsvaigimo apibrėžimas, nes BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse nustatyta, kad „<...būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...>.“ Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai XIIIP-265 projektui - „Manytina, kad stiprus apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų asmens gebėjimą valdyti transporto priemonę gali paveikti daug smarkiau nei, pavyzdžiui, atitinkamo lygio alkoholio koncentracija asmens kraujyje likusi po vakarykštės dienos.“ Projekto Aiškinamajame rašte teigiama, kad BK pakeitimo projektu yra siekiama suvienodinti Saugaus eismo automobilių keliais ir BK vartojamas neblaivumo ir apsvaigimo nuo alkoholio sąvokas, o ANK pakeitimai daromi, siekiant suderinti nuostatas su pateiktas BK ir BPK pakeitimais. Atkreiptinas dėmesys, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra apibrėžtos apsvaigimo nei nuo alkoholio, nei nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų sąvokos, yra apibrėžta tik „neblaivumo“ sąvoka. Taigi problema liko ir rengėjai jos visai nesprendžia, apsvaigimas nuo narkotinių <...> medžiagų nustatytas tik ANK, ką pažymi TD 6 pastaboje (žr.) aukščiau. Pritarti BK projektu siūloma BK 281 straipsnio 9 dalyje ir naujame 281¹straipsnyje nustatyti neblaivumo sąvokas, atitinkamai jas apibrėžiant promilių kiekiu, o
nuo narkotinių ir psichiką veikiančių medžiagų.
Be to perdėstomas naujai visas BK 281 straipsnis, kurio 2, 4, 6 dalyse atskiriamas neblaivumas ir apsvaigimas nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nustatyta, kad esant asmens neblaivumui, alkoholio kiekis nustatomas visose organizmo terpėse, todėl BK palikti nuostatą, kad tikrinama alkoholio koncentracija vien kraujyje, nepagrįsta, be to, tai apibrėžta specialiame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, todėl kitame įstatyme kartoti sąvokų netikslinga. 8. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2018-10-261 1, 2 Kita vertus, išbraukimas iš BK 281 str. 7 dalies reikalavimą tikrinti alkoholio koncentraciją kraujyje dar labiau atveria kelią neteisingumui, nes gali ir standartizuoti aparatai pagal etalonus „klysti“, kas ne vieną kartą praktikoje yra atsitikę, net jeigu ateityje jie būtų ir aukštesnės kokybės, vis tiek galimos klaidos, tokiu būdu galima ir visai nekaltą asmenį nuteisti kriminaline bausme. Toks įspūdis, kad rengėjai siūlo palengvinti pareigūnų darbą, tačiau nesiekia nustatytos valstybei pareigos nustatyti teisingą, aiškią ir nedviprasmišką teisės normą, apie tokią pareigą įstatymo leidėjui ne viename nutarime yra pasisakęs Konstitucinis Teismas. Be to, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nustatyta: „42. Neblaivumas
Atsižvelgti BK projektu siūloma BK 281 straipsnio 9 dalyje ir naujame 281¹straipsnyje nustatyti neblaivumo sąvokas, atitinkamai jas apibrėžiant promilių kiekiu, o
nuo narkotinių ir psichiką veikiančių medžiagų. Be to perdėstomas naujai visas BK 281 straipsnis, kurio 2, 4, 6 dalyse atskiriamas neblaivumas ir apsvaigimas nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nustatyta, kad esant asmens neblaivumui, alkoholio kiekis nustatomas visose organizmo terpėse, todėl BK palikti nuostatą, kad tikrinama alkoholio koncentracija vien kraujyje, nepagrįsta, be to, tai apibrėžta specialiame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, todėl kitame įstatyme kartoti sąvokų netikslinga. Be to, ir kitų šalių praktika rodo, kad neblaivūs asmenys tikrinami patikimais alkotesteriais ir to pakanka neblaivumui įrodyti.
LR asmeniui paliekama teisė įrodinėti blaivumą ir iš kraujo mėginio, asmuo gali pats nuvykti į gydymo įstaigą ir duoti kraują, tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, jų
tarnybos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui, nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, prieš jį tikrindami ar pristatydami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. 9 Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2018-10-26 2, 3N Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, savo išvadose įstatymo projektui XIIIP-265 (ANK) nurodė, kad „Diskutuotinas teikiamo projekto priemonių proporcingumas, atsižvelgiant į kodekso pataisose vartojamo termino
„vengimas“ neapibrėžtumą. Svarstytina, ar už vienkartinį – afektinį
neblaivumo patikrinimo vengimą, kuris gali būti nulemtas streso, šoko, baimės ir pan., yra tikslingas baudžiamosios atsakomybės taikymas. Keltina prielaida, kad pareigūnas ar kitas teisės taikytojas „vengimo“ terminą gali traktuoti itin formaliai, o toks šios sudėties požymio taikymas, nors ir atitiktų „įstatymo raidę“, sukeltų abejonę dėl sudėties atitikimo pagrindiniams kriminalizavimo kriterijams ir veikos pavojingumui, taip pat abejonę dėl reglamentavimo atitikimo proporcingumo ir protingumo principams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vengimo požymį detalizuoti, pavyzdžiui, sudėtyje nustatant tokią ar panašią formuluotę: „<...> nepaisydamas (pakartotinio) pareigūno įspėjimo apie jam gresiančią teisinės atsakomybės rūšį, asmuo vengė neblaivumo patikrinimo <...>“.
Taigi, tas pats pasakytina ir apie siūlomą naujai kriminalizuoti Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 9 dalyje veiką dėl „vengimo patikrinti neblaivumą“, galima būtų panašiai suformuluoti kaip aukščiau siūloma ANK. BK panašus atvejis jau nustatytas BK 219 straipsnyje dėl mokesčių nesumokėjimo, tai yra išankstintinis įspėjimas apie galimas pasekmes dėl neatliekamų reikalaujamų veiksmų. Atsižvelgti Naujame BK 281¹ straipsnyje nustatoma, kad asmuo atsako, jei „vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai“. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6.2 papunktyje nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui, nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, prieš jį tikrindami ar pristatydami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius.
Priėmus BK pakeitimo įstatymą ir nustačius baudžiamąją atsakomybę už vengimą tikrintis, net ir nesukėlus eismo įvykio, šiose taisyklėse galėtų būti išsamiau reglamentuoti pareigūnų veiksmai asmens vengimo tikrintis atveju. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam jugtiniam įstatymo projektui XIIIP-2515(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. teikti Seimui svarstyti vieną jungtinį (sujungtų projektų Nr. XIIIP-2515, Nr. XIIIP-264 ir Nr.XIIIP-1699) įstatymo projektą Nr. XIIIP-2515(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Vitalijus Gailius, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto teikiamas jungtinis įstatymo projektas XIIIP-2515(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė