Lyginamasis variantas
2018
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais lengvaisiais automobiliais už atlygį ir lengvaisiais automobiliais taksi. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnį naujomis 4 ir 5 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„ 4. Taksi dispečerinė – taksi vežėjo ar kito
fizinio ar juridinio asmens, su kuriuo vežėjas yra sudaręs sutartį, taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais priimami keleivių užsakymai. 5. Keleivių vežimo organizatorius negali vykdyti taksi dispečerinės veiklos, taip pat savo pavadinime ar reklamoje vartoti žodžio „taksi“ ar kitokio jo junginio.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius už atlygį, vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, ir šių priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.“
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas, apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka.“
18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Leidimas išduodamas arba atsisakoma (nurodžius priežastis raštu) jį išduoti per 20 5 darbo dienų dienas nuo prašymo išduoti leidimą ir visų dokumentų, reikalingų jam gauti, gavimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos.
Leidimas neišduodamas, jeigu vežėjo lengvasis automobilis neatitinka Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų, pateikiami ne visi reikiami, nevisiškai, netaisyklingai užpildyti dokumentai, pateikti dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų arba pateikti klaidingi duomenys ir vežėjas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus. Leidimo galiojimas sustabdomas, kai vežėjas pažeidžia Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių reikalavimus, lengvasis automobilis, kuris įrašytas leidime, neatitinka nustatytų reikalavimų ir vežėjui nustatomas ne trumpesnis kaip 30 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Leidimo galiojimas panaikinamas, kai vežėjas pats atsisako naudotis leidimu, perleidžia kitam asmeniui lengvąjį automobilį, kuris įrašytas leidime, paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti klaidingi duomenys, per nustatytą terminą nepanaikinamos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas.“
straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Keleivių vežimas už atlygį lengvuoju automobiliu – vežimo paslauga, vežėjo atlygintinai teikiama lengvuoju automobiliu pagal su keleiviu sudarytą rašytinę sutartį arba dėl kurios vežėjas su keleiviu susitaria tarpininkaujant keleivių vežimo organizatoriui.
Sutartį dėl keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu, o tais atvejais, kai keleivių vežimo sutartis sudaroma telekomunikacijų galiniais įrenginiais, – duomenis apie susitarimą dėl keleivių vežimo už atlygį sąlygų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse arba Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka vežėjas ar jo pavedimu – keleivių vežimo organizatorius privalo pateikti kelių transporto kontrolės institucijoms. Kai dėl keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu susitariama tarpininkaujant keleivių vežimo organizatoriui, Keleivių vežimo organizatorius užtikrina, kad keleiviui bus suteikta teisės aktų reikalavimus atitinkanti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslauga.“
straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip „14. Vežėjai keleivių vežimo Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti tik asmenys turintys nuolatinį darbą. turėdami teisėtai valdomus lengvuosius automobilius, atitinkančius bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikę deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo.
Vežėjui leidimas teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos apie ketinimą vykdyti šią veiklą pateikimo savivaldybės institucijai arba nuo deklaracijoje apie ketinimą vykdyti veiklą nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo savivaldybės institucijai diena. Vežėjas turi teisę pavesti keleivių vežimo organizatoriui pateikti deklaraciją savivaldybės institucijai vežėjo vardu. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais už atlygį išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais už atlygį, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami asmenims, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį veikla ir turintiems asmeninės nuosavybės teise valdomus ar įsigytus lizingo būdu lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas.
Leidimas išduodamas arba atsisakoma (nurodžius priežastis raštu) jį išduoti per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą ir visų dokumentų, reikalingų jam gauti, gavimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos. Leidimas neišduodamas, jeigu asmens lengvasis automobilis neatitinka Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų, pateikiami ne visi reikiami, nevisiškai, netaisyklingai užpildyti dokumentai, pateikti dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų arba pateikti klaidingi duomenys ir vežėjas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus. Leidimo teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas galiojimas sustabdomas, kai vežėjas pažeidžia Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių reikalavimus, lengvasis automobilis, kuris įrašytas šiame leidime, neatitinka nustatytų reikalavimų ir vežėjui nustatomas ne trumpesnis kaip 30 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Leidimo galiojimas panaikinamas, kai vežėjas pats atsisako naudotis leidimu, perleidžia kitam asmeniui lengvąjį automobilį, kuris įrašytas leidime, paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti klaidingi duomenys, per nustatytą terminą nepanaikinamos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas teikiantys vežėjai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka ir mokesčių įstatymuose nustatytais terminais privalo teikti informaciją apie iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos gaunamas pajamas arba pavesti šią informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai vežėjo vardu teikti keleivių vežimo organizatoriui, su kuriuo vežėjas yra sudaręs sutartį“. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas iki 2018 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, be kita ko numatančius:
1) automobilių, naudojamų keleiviams vežti už atlygį, identifikavimo tvarką, įskaitant įrašus registracijos dokumentuose apie automobilio naudojimą keleiviams vežti komercijos tikslais;
2) lengvųjų automobilių, naudojamų keleiviams vežti už atlygį apipavidalinimo tvarką, be kita ko draudžiančią naudoti taksi skiriamuosius ženklus ar jų elementus įskaitant žodį „taksi“ ar junginius su šiuo žodžiu;
3) vairuotojo amžiaus ir vairavimo stažo cenzą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
Lyginamasis variantas
2018
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais lengvaisiais automobiliais už atlygį ir lengvaisiais automobiliais taksi. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnį naujomis 4 ir 5 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„ 4. Taksi dispečerinė – taksi vežėjo ar kito
fizinio ar juridinio asmens, su kuriuo vežėjas yra sudaręs sutartį, taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais priimami keleivių užsakymai. 5. Keleivių vežimo organizatorius negali vykdyti taksi dispečerinės veiklos, taip pat savo pavadinime ar reklamoje vartoti žodžio „taksi“ ar kitokio jo junginio.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius už atlygį, vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, ir šių priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.“
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas, apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka.“
18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Leidimas išduodamas arba atsisakoma (nurodžius priežastis raštu) jį išduoti per 20 5 darbo dienų dienas nuo prašymo išduoti leidimą ir visų dokumentų, reikalingų jam gauti, gavimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos.
Leidimas neišduodamas, jeigu vežėjo lengvasis automobilis neatitinka Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų, pateikiami ne visi reikiami, nevisiškai, netaisyklingai užpildyti dokumentai, pateikti dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų arba pateikti klaidingi duomenys ir vežėjas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus. Leidimo galiojimas sustabdomas, kai vežėjas pažeidžia Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių reikalavimus, lengvasis automobilis, kuris įrašytas leidime, neatitinka nustatytų reikalavimų ir vežėjui nustatomas ne trumpesnis kaip 30 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Leidimo galiojimas panaikinamas, kai vežėjas pats atsisako naudotis leidimu, perleidžia kitam asmeniui lengvąjį automobilį, kuris įrašytas leidime, paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti klaidingi duomenys, per nustatytą terminą nepanaikinamos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas.“
straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Keleivių vežimas už atlygį lengvuoju automobiliu – vežimo paslauga, vežėjo atlygintinai teikiama lengvuoju automobiliu pagal su keleiviu sudarytą rašytinę sutartį arba dėl kurios vežėjas su keleiviu susitaria tarpininkaujant keleivių vežimo organizatoriui.
Sutartį dėl keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu, o tais atvejais, kai keleivių vežimo sutartis sudaroma telekomunikacijų galiniais įrenginiais, – duomenis apie susitarimą dėl keleivių vežimo už atlygį sąlygų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse arba Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka vežėjas ar jo pavedimu – keleivių vežimo organizatorius privalo pateikti kelių transporto kontrolės institucijoms. Kai dėl keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu susitariama tarpininkaujant keleivių vežimo organizatoriui, Keleivių vežimo organizatorius užtikrina, kad keleiviui bus suteikta teisės aktų reikalavimus atitinkanti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslauga.“
straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip „14. Vežėjai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti tik turėdami teisėtai valdomus lengvuosius automobilius, atitinkančius bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikę deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo.
Vežėjui leidimas teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos apie ketinimą vykdyti šią veiklą pateikimo savivaldybės institucijai arba nuo deklaracijoje apie ketinimą vykdyti veiklą nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo savivaldybės institucijai diena. Vežėjas turi teisę pavesti keleivių vežimo organizatoriui pateikti deklaraciją savivaldybės institucijai vežėjo vardu. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais už atlygį išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais už atlygį, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami asmenims, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį veikla ir turintiems asmeninės nuosavybės teise valdomus ar įsigytus lizingo būdu lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Leidimas išduodamas arba atsisakoma (nurodžius priežastis raštu) jį išduoti per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą ir visų dokumentų, reikalingų jam gauti, gavimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos.
Leidimas neišduodamas, jeigu asmens lengvasis automobilis neatitinka Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų, pateikiami ne visi reikiami, nevisiškai, netaisyklingai užpildyti dokumentai, pateikti dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų arba pateikti klaidingi duomenys ir vežėjas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus. Leidimo teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas galiojimas sustabdomas, kai vežėjas pažeidžia Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių reikalavimus, lengvasis automobilis, kuris įrašytas šiame leidime, neatitinka nustatytų reikalavimų ir vežėjui nustatomas ne trumpesnis kaip 30 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Leidimo galiojimas panaikinamas, kai vežėjas pats atsisako naudotis leidimu, perleidžia kitam asmeniui lengvąjį automobilį, kuris įrašytas leidime, paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti klaidingi duomenys, per nustatytą terminą nepanaikinamos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas teikiantys vežėjai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka ir mokesčių įstatymuose nustatytais terminais privalo teikti informaciją apie iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos gaunamas pajamas arba pavesti šią informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai vežėjo vardu teikti keleivių vežimo organizatoriui, su kuriuo vežėjas yra sudaręs sutartį“. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas iki 2018 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, be kita ko numatančius:
1) automobilių, naudojamų keleiviams vežti už atlygį, identifikavimo tvarką, įskaitant įrašus registracijos dokumentuose apie automobilio naudojimą keleiviams vežti komercijos tikslais;
2) lengvųjų automobilių, naudojamų keleiviams vežti už atlygį apipavidalinimo tvarką, be kita ko draudžiančią naudoti taksi skiriamuosius ženklus ar jų elementus įskaitant žodį „taksi“ ar junginius su šiuo žodžiu;
3) vairuotojo amžiaus ir vairavimo stažo cenzą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
Lyginamasis variantas
2018
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja
keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais lengvaisiais automobiliais taksi, taip pat keleivių vežimą už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą (pavėžėjimą). Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.“2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Vežimų organizavimas organizavimo sąvoka
teisinių santykių tarp keleivio, krovinio, bagažo, smulkios siuntos siuntėjo, gavėjo ir vežėjo nustatymas. 2. Vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir krovinius. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnyje. 3. Keleivių vežimo organizatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padalinys, organizuojantis keleivių vežimą, elektroninių ryšių priemonėmis sutariantis su keleiviu dėl pavėžėjimo paslaugos ar ir sudarantis technines ir organizacines sąlygas vežėjui įvykdyti sutartįir keleiviui elektroninių ryšių priemonėmis susitarti dėl paslaugos. 4. Taksi dispečerinė – keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos vykdytojo (taksi vežėjo) ar kito fizinio ar juridinio asmens, su kuriuo taksi vežėjas yra sudaręs sutartį, taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais priimami keleivių užsakymai. 5. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklos organizatorius negali vykdyti taksi dispečerinės veiklos, taip pat savo pavadinime ar reklamoje vartoti žodžio „taksi“ ar kitokio jo junginio.“
8 straipsnio papildymas Papildyti 8 straipsnį šiomis 19 - 31 dalimis:
„19. Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais
automobiliais veiklą gali vežėjai, turintys leidimą. Draudžiama vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą neturint galiojančio leidimo arba tuo atveju, kai leidimo galiojimas sustabdytas. 20 . Leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą rūšys:
1) leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą;
2) leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą (pavėžėjimo) veiklą. 21. Asmenims, siekiantiems įgyti šio straipsnio 20 dalyje nurodytus leidimus, leidimai išduodami, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
1) yra įregistravęs individualią veiklą, kai leidimo prašo fizinis asmuo;
2) turi ne mažesnį kaip 2 metų vairavimo stažą, kai leidimo prašo fizinis asmuo;
3) per pastaruosius vienus metus nuo leidimo gavimo dienos asmeniui, siekiančiam įgyti leidimą, nebuvo panaikintas leidimo galiojimas šio straipsnio 27 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu;
4) asmuo yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre užregistruoto lengvojo automobilio, kuriuo bus vykdoma keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veikla, savininkas arba šį lengvąjį automobilį valdo kitu teisėtu pagrindu ir šiuo lengvuoju automobiliu nėra vykdoma kitos rūšies keleivių vežimo už atlygį veikla;
5) yra įvykdyti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nustatyti reikalavimai. 22.
išduoda, leidimo galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami, vykdomosios institucijos, vadovaudamosi susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 23. Leidimai, nurodyti šio straipsnio 20 dalyje, galioja neterminuotai, išskyrus atvejus, kai lengvojo automobilio teisėtą valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas jo valdymo terminas. Jeigu lengvojo automobilio valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas jo valdymo terminas, išduodamas leidimas vykdyti veiklą minėtu lengvuoju automobiliu iki valdymo termino pabaigos. 24. Prašyme gauti leidimą vežėjas turi deklaruoti, ar jis atitinka šio straipsnio 21 dalyje nustatytus reikalavimus. Leidimus išduodanti institucija, gavusi prašymą, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas patikrinti, ar vežėjas atitinka šio straipsnio 21 dalies nustatytus reikalavimus. 25. Savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės interneto svetainėje skelbia šią informaciją apie šio straipsnio 20 dalyje nurodytus išduotus leidimus, leidimus, kurių galiojimas sustabdytas, sustabdymas panaikintas ar panaikintus leidimus:
1) vairuotojo vardą, pavardę;
2) leidimo vykdyti veiklą numerį, statusą ir rūšį. 26. Vežėjas įspėjamas apie leidimo, nurodyto šio straipsnio 20 dalyje, galiojimo sustabdymą, jeigu:
1) paaiškėja, kad leidimui išduoti buvo pateikti netikslūs duomenys;
2) vežėjas pažeidžia keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais reikalavimus, nurodytus šio kodekso 18 straipsnio 13 ir 14 dalyse;
27Leidimo, nurodyto šio straipsnio 20 dalyje,
galiojimas sustabdomas, jeigu vežėjas:
1) pateikia prašymą sustabdyti leidimo galiojimą;
2) buvo įspėtas apie galimą leidimo sustabdymą pagal šio straipsnio 26 dalį ir per leidimą išdavusios institucijos nustatytą terminą nepašalino nurodytų pažeidimų ir nepranešė apie jų pašalinimą leidimą išdavusiai institucijai. 28.
galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu vežėjas, kuriam buvo sustabdytas leidimo galiojimas:
1) pateikė prašymą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą pagal šio straipsnio 27 dalies 1 punktą;
2) per leidimą išdavusios institucijos nustatytą terminą pašalino nurodytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, ir pranešė apie jų pašalinimą leidimą išdavusiai institucijai. 29. Leidimo, nurodyto šio straipsnio 20 dalyje, galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) vežėjas, pateikęs šio straipsnio 24 dalyje nurodytą prašymą leidimą išduodančiai institucijai, neatitiko šio straipsnio 21 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) vežėjas pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
3) nutraukiamas individualios veiklos vykdymas, kai leidimo savininkas fizinis asmuo;
4) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo ir kuriam buvo išduotas leidimas, miršta ar likviduojamas ar reorganizuojamas vežėjas baigia savo veiklą;
5) vežėjas, kuriam buvo sustabdytas leidimo galiojimas pagal šio straipsnio 27 dalies 2 punktą, per leidimą išdavusios institucijos nustatytą terminą nepašalino nurodytų pažeidimų ir apie jų pašalinimą nepranešė leidimą išdavusiai institucijai;
6) paaiškėja, kad vežėjas, turintis šio straipsnio 20 dalyje nurodytą leidimą, nevykdo keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos ilgiau kaip vienus metus ir per šio straipsnio 31 dalyje nurodytą terminą nesikreipė į leidimą išdavusią instituciją dėl leidimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo;
7) leidime įrašytas lengvasis automobilis nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais perduodamas kitam, nei nurodyta leidime, asmeniui; 30.
Leidimo, nurodyto šio straipsnio 20 dalyje, galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) vežėjas, pateikęs šio straipsnio 24 dalyje nurodytą prašymą leidimą išduodančiai institucijai, neatitiko šio straipsnio 21 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) vežėjas pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
3) nutraukiamas individualios veiklos vykdymas, kai leidimo savininkas fizinis asmuo;
4) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo ir kuriam buvo išduotas leidimas, miršta ar likviduojamas ar reorganizuojamas vežėjas baigia savo veiklą;
5) vežėjas, kuriam buvo sustabdytas leidimo galiojimas pagal šio straipsnio 27 dalies 2 punktą, per leidimą išdavusios institucijos nustatytą terminą nepašalino nurodytų pažeidimų ir apie jų pašalinimą nepranešė leidimą išdavusiai institucijai;
6) paaiškėja, kad vežėjas, turintis šio straipsnio 20 dalyje nurodytą leidimą, nevykdo keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos ilgiau kaip vienus metus ir per šio straipsnio 31 dalyje nurodytą terminą nesikreipė į leidimą išdavusią instituciją dėl leidimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo;
7) leidime įrašytas lengvasis automobilis nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais perduodamas kitam, nei nurodyta leidime, asmeniui;
dalyje, išduodanti institucija sustabdo leidimo galiojimą, panaikina leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą ir praneša apie leidimo galiojimo sustabdymą, leidimo galiojimo sustabdymo ar leidimo galiojimo panaikinimą leidimo turėtojui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio straipsnio 27, 28 ar 29 dalyse nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos. 31.
31Leidimo, nurodyto šio straipsnio 20 dalyje,
turėtojas, nevykdantis leidime nurodytos veiklos ilgiau kaip vienus metus, privalo per 30 dienų nuo kitos dienos, kai leidime nurodyta veikla nebuvo vykdoma vienus metus, informuoti apie tai leidimą išdavusią instituciją ir prašyti sustabdyti leidimo galiojimą (leidimo galiojimas stabdomas leidimo turėtojo nurodytam laikotarpiui, o jeigu laikotarpis nenurodytas, – stabdomas neterminuotai) arba panaikinti turimo leidimo galiojimą.“
Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto
kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, ir šių priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, taip pat tikrinti lengvuosius automobilius, vykdančius pavėžėjimo veiklą. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.“
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi, tarifus nustato
vežėjas, pavėžėjimo veiklos tarifus nustato vežimo organizatorius ir apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ir pavėžėjimo veiklos taisyklėse nustatyta tvarka.“
1.
1Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis
lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. 2. Pakeisti 12 – 14 dalis, papildyti straipsnį naujomis dalimis ir jas išdėstyti taip:
automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Leidimas išduodamas arba atsisakoma (nurodžius priežastis raštu) jį išduoti per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti leidimą ir visų dokumentų, reikalingų jam gauti, gavimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos. Leidimas neišduodamas, jeigu vežėjo lengvasis automobilis neatitinka Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų, pateikiami ne visi reikiami, nevisiškai, netaisyklingai užpildyti dokumentai, pateikti dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų arba pateikti klaidingi duomenys ir vežėjas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus.
Leidimo galiojimas sustabdomas, kai vežėjas pažeidžia Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių reikalavimus, lengvasis automobilis, kuris įrašytas leidime, neatitinka nustatytų reikalavimų ir vežėjui nustatomas ne trumpesnis kaip 30 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Leidimo galiojimas panaikinamas, kai vežėjas pats atsisako naudotis leidimu, perleidžia kitam asmeniui lengvąjį automobilį, kuris įrašytas leidime, paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti klaidingi duomenys, per nustatytą terminą nepanaikinamos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. 13. Keleivių vežimas už atlygį lengvuoju automobiliu – vežimo paslauga, vežėjo atlygintinai teikiama lengvuoju automobiliu pagal su keleiviu sudarytą rašytinę sutartį arba dėl kurios vežėjas su keleiviu susitaria tarpininkaujant keleivių vežimo organizatoriui. Sutartį dėl keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu, o tais atvejais, kai keleivių vežimo sutartis sudaroma telekomunikacijų galiniais įrenginiais, – duomenis apie susitarimą dėl keleivių vežimo už atlygį sąlygų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse arba Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka vežėjas ar jo pavedimu – keleivių vežimo organizatorius privalo pateikti kelių transporto kontrolės institucijoms.
Kai dėl keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu susitariama tarpininkaujant keleivių vežimo organizatoriui, keleivių vežimo organizatorius užtikrina, kad keleiviui bus suteikta teisės aktų reikalavimus atitinkanti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslauga. 14. Vežėjai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti tik turėdami teisėtai valdomus lengvuosius automobilius, atitinkančius bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikę deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo. Vežėjui leidimas teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos apie ketinimą vykdyti šią veiklą pateikimo savivaldybės institucijai arba nuo deklaracijoje apie ketinimą vykdyti veiklą nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo savivaldybės institucijai diena. Vežėjas turi teisę pavesti keleivių vežimo organizatoriui pateikti deklaraciją savivaldybės institucijai vežėjo vardu.
Leidimo teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas galiojimas sustabdomas, kai vežėjas pažeidžia Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių reikalavimus, lengvasis automobilis, kuris įrašytas šiame leidime, neatitinka nustatytų reikalavimų ir vežėjui nustatomas ne trumpesnis kaip 30 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Leidimo galiojimas panaikinamas, kai vežėjas pats atsisako naudotis leidimu, perleidžia kitam asmeniui lengvąjį automobilį, kuris įrašytas leidime, paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti klaidingi duomenys, per nustatytą terminą nepanaikinamos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas teikiantys vežėjai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka ir mokesčių įstatymuose nustatytais terminais privalo teikti informaciją apie iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos gaunamas pajamas arba pavesti šią informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai vežėjo vardu teikti keleivių vežimo organizatoriui, su kuriuo vežėjas yra sudaręs sutartį. 12. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais tvarką reglamentuoja susisiekimo ministro patvirtintos Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taisyklės. Lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojai turi turėti ne mažesnį kaip 2 metų vairavimo stažą. 13.
lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, lengvasis automobilis privalo:
1) atitikti techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus;
2) naudoti vežėjo vardu įregistruotą taksometrą, įrengtą Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taisyklių nustatyta tvarka;
3) turėti pritvirtintą taksi valstybinio registracijos numerio ženklą;
4) turėti Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taisyklių nustatyta tvarka pritvirtintą taksi vairuotojo kortelę;
5) būti apipavidalintas susisiekimo ministro nustatyta tvarka;
6) turėti ženklą-plafoną, naudojamą Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taisyklių nustatyta tvarka;
7) turėti Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taisyklių nustatyta tvarka pritvirtintą kainoraštį. 14. Vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, privalo:
1) atitikti techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus;
keleivių pervežimui privalomą civilinės atsakomybės draudimą;
3) turėti pritvirtintą lengvojo automobilio, naudojamo keleiviams vežti verslo tikslais, valstybinio registracijos numerio ženklą;
4) turėti Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taisyklių nustatyta tvarka pritvirtintą vairuotojo kortelę. 5) neturėti nei vieno šio straipsnio 13 dalies 2–6 punktuose nurodytų elementų. 15. Keleiviai lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą vežami tik naudojantis keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis pagal elektroninių ryšių priemonėmis vežėjo su keleiviais sudarytas sutartis Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka. Už suteiktą pavėžėjimo paslaugą draudžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais. 16. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas galima teikti tik savivaldybės, išdavusios leidimą, teritorijoje.
Leidžiama nuvežti keleivius į bet kurią Lietuvos Respublikos vietą, tačiau draudžiama paimti vežti keleivius kitos savivaldybės teritorijoje. Vežėjas valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių institucijų prašymu privalo pateikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą sutarties duomenis. 17. Keleivių vežimo organizatorius privalo:
1) teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciją apie keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis besinaudojančių vežėjų iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklos gaunamas pajamas ir kitus duomenis, susijusius su mokesčių apskaičiavimu ir deklaravimu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka;
2) užtikrinti, kad vežimo paslaugas teiktų vežėjai, turintys galiojantį leidimą vykdyti keleivių vežimo veiklą lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir jų automobiliai atitiktų techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus bei turėtų komerciniam keleivių pervežimui privalomą civilinės atsakomybės draudimą;
automobiliais pagal užsakymą, keleivių vežimo organizatorius keleiviui prieš kelionę turi pateikti šią informaciją, kurią keleivių vežimo organizatorius turi išsaugoti ir kurią vėliau būtų galima panaudoti kontrolės tikslams:
1) vairuotojo vardas, pavardė;
2) leidimo vežti keleivius už atlygį numeris;
3) maksimali kelionės kaina, o kai kelionės tikslas nežinomas, – kelionės kainos sudedamosios dalys, kad keleivis galėtų pasiskaičiuoti kainą. 19.
automobiliais pagal užsakymą, vežimo organizatorius keleiviui po kelionės turi pateikti šią informaciją, kurią vėliau būtų galima panaudoti:
1) vairuotojo vardas, pavardė;
2) leidimo vežti keleivius už atlygį numeris;
3) paslaugos suteikimo data;
4) kelionės pradžios ir pabaigos laikas;
5) išvykimo ir atvykimo vieta;
6) kelionės trukmė ir ilgis;
7) paslaugos kaina ir sumokėta suma. 20. Keleivių vežimo organizatorius turi saugoti informaciją, minimą šio straipsnio 18 ir 19 dalyse, ir su keleiviu sudarytas sutartis neribotą laiką. Keleivių vežimo organizatorius privalo pateikti šią informaciją teisėsaugos, valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančioms institucijoms,
pareikalavus. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2019 m. spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projektą rengti paskatino siekis užtikrinti sąžiningesnę taksi ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį (toliau – pavėžėjimo) paslaugas teikiančių bendrovių konkurenciją, užtikrinti būtiną pastarųjų bendrovių kontrolę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pavėžėjimo paslaugos įteisinimas buvo atliktas gana skubotai be kaštų naudos analizės, tam nemažai įtakos turėjo ketinimą Lietuvoje investuoti pareiškusi šią paslaugą teikianti stambi tarptautinė bendrovė. Praėjus maždaug dviem metams tikslinga įvertinti pavėžėjimo paslaugos veikimą ir padaryti būtinas teisinio reguliavimo korekcijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiami siūlymai pirmiausiai susiję su eismo saugumu. Įvedus automobilių, kuriais vykdoma pavėžėjimo paslauga, identifikavimo priemones bus užkirstas kelias išvengti nustatyto techninės apžiūros periodiškumo automobiliams, vežantiems keleivius komerciniais tikslais. Tuo pačiu bus palengvinta kontroliuojančių tarnybų veikla, kuri šiuo metu praktiškai neįmanoma. Eismo saugumui taip pat pasitarnaus ir vairavimo stažo nustatymas. Praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje priimant Kodekso pataisas, įteisinusias pavėžėjimo paslaugas, buvo motyvuojama tuo, kad tai yra būdas dirbantiesiems „prisidurti“ prie esamų pajamų. Tačiau pastebėtina, kad daugumai „pavėžėjų“ tai tapo pagrindiniu darbu, o automobiliai nuomojami iš fizinių asmenų ir net su samdomo darbo požymiais. Netgi dalis taksi bendrovių ėmė naudotis „pavėžėjimo“ modeliu.
Todėl yra siūloma griežtai atskirti taksi ir pavėžėjimo paslaugas, bei nustatyti, kad pavėžėjimo paslauga gali būti teikiama tik nuosavu arba pagal lizingo sutartį turimu automobiliu. O dėl eismo saugumo poįstatyminiais aktais būtų nustatytas ir laikas, kad „pavėžėjas“ būtų pailsėjęs po pagrindinio darbo. Taksi ir pavėžėjimo paslaugų teikimo atskyrimas taip pat apsaugos ir nuo keleivių klaidinimo. Juk šiuo metu labai dažnas atvejis kai keleivis skambina į taksi dispečerinę, o pas jį atvyksta „pavėžėjas“. Esami šių paslaugų teikimo teisinio reguliavimo trūkumai sukelia ir nesąžiningos konkurencijos padarinius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus teikiamą projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Teikiamo projekto priėmimas ir įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslui, nes bus užtikrinta sąžiningesnė konkurencija. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šią pataisą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Teikiamas projektas atitinka Europos žmonių teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus šį projektą vyriausybinėms institucijoms reikės priimti ar pakeisti kai kuriuos poįstatyminius aktus kaip nurodyta projekto straipsnyje dėl įgyvendinimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Taksi“, „keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais už atlygį“. 15. kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo narys: Jurgis Razma
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projektą rengti paskatino siekis užtikrinti sąžiningesnę taksi ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį (toliau – pavėžėjimo) paslaugas teikiančių bendrovių konkurenciją, užtikrinti būtiną pastarųjų bendrovių kontrolę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pavėžėjimo paslaugos įteisinimas buvo atliktas gana skubotai be kaštų naudos analizės, tam nemažai įtakos turėjo ketinimą Lietuvoje investuoti pareiškusi šią paslaugą teikianti stambi tarptautinė bendrovė. Praėjus maždaug dviem metams tikslinga įvertinti pavėžėjimo paslaugos veikimą ir padaryti būtinas teisinio reguliavimo korekcijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiami siūlymai pirmiausiai susiję su eismo saugumu. Įvedus automobilių, kuriais vykdoma pavėžėjimo paslauga, identifikavimo priemones bus užkirstas kelias išvengti nustatyto techninės apžiūros periodiškumo automobiliams, vežantiems keleivius komerciniais tikslais. Tuo pačiu bus palengvinta kontroliuojančių tarnybų veikla, kuri šiuo metu praktiškai neįmanoma. Eismo saugumui taip pat pasitarnaus ir vairavimo stažo nustatymas. Praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje priimant Kodekso pataisas, įteisinusias pavėžėjimo paslaugas, buvo motyvuojama tuo, kad tai yra būdas dirbantiesiems „prisidurti“ prie esamų pajamų. Tačiau pastebėtina, kad daugumai „pavėžėjų“ tai tapo pagrindiniu darbu, o automobiliai nuomojami iš fizinių asmenų ir net su samdomo darbo požymiais. Netgi dalis taksi bendrovių ėmė naudotis „pavėžėjimo“ modeliu.
Todėl yra siūloma griežtai atskirti taksi ir pavėžėjimo paslaugas, bei nustatyti, kad pavėžėjimo paslauga gali būti teikiama tik nuosavu arba pagal lizingo sutartį turimu automobiliu. O dėl eismo saugumo poįstatyminiais aktais būtų nustatytas ir laikas, kad „pavėžėjas“ būtų pailsėjęs po pagrindinio darbo. Taksi ir pavėžėjimo paslaugų teikimo atskyrimas taip pat apsaugos ir nuo keleivių klaidinimo. Juk šiuo metu labai dažnas atvejis kai keleivis skambina į taksi dispečerinę, o pas jį atvyksta „pavėžėjas“. Esami šių paslaugų teikimo teisinio reguliavimo trūkumai sukelia ir nesąžiningos konkurencijos padarinius. Teikiamame antrame projekto variante atsisakau nuostatos dėl nuolatinio darbo turėjimo reikalavimo pavėžėjams, nes toks ankstesnis siūlymas sukelia dviprasmiškas interpretacijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus teikiamą projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Teikiamo projekto priėmimas ir įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslui, nes bus užtikrinta sąžiningesnė konkurencija. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šią pataisą kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Teikiamas projektas atitinka Europos žmonių teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus šį projektą vyriausybinėms institucijoms reikės priimti ar pakeisti kai kuriuos poįstatyminius aktus kaip nurodyta projekto straipsnyje dėl įgyvendinimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Taksi“, „keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais už atlygį“. 15. kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo narys: Jurgis Razma
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projektą rengti paskatino siekis užtikrinti sąžiningesnę taksi ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį pagal užsakymą (toliau
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pavėžėjimo paslaugos įteisinimas buvo atliktas gana skubotai be kaštų naudos analizės, tam nemažai įtakos turėjo ketinimą Lietuvoje investuoti pareiškusi šią paslaugą teikianti stambi tarptautinė bendrovė. Ši nauja paslauga reglamentuota gana fragmentiškai, todėl yra palankios galimybės paslaugą teikti nekokybiškai, slėpti mokesčius (ką patvirtina Finansinių nusikaltimų tarnybos tyrimai bei SODROS atlikta analizė apie mažėjančias socialinio draudimo įmokas), neužtikrinti reikiamų saugumo garantijų keleiviams. Praėjus maždaug dviem metams tikslinga įvertinti pavėžėjimo paslaugos veikimą ir padaryti būtinas teisinio reguliavimo korekcijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiami siūlymai įforminti šiuo, jau trečiuoju projekto variantu, pirmiausiai susiję su eismo saugumu. Įvedus automobilių, kuriais vykdoma pavėžėjimo paslauga, identifikavimo priemones bus užkirstas kelias išvengti nustatyto techninės apžiūros periodiškumo automobiliams, vežantiems keleivius komerciniais tikslais. Tuo pačiu bus palengvinta kontroliuojančių tarnybų veikla, kuri šiuo metu praktiškai neįmanoma.
Eismo saugumui taip pat pasitarnaus ir vairavimo stažo nustatymas. Yra siūloma griežtai atskirti taksi ir pavėžėjimo paslaugas. Šiame projekte atsisakyta apribojimų automobilio valdymo pagrindams, kas buvo ankstesniuose projektuose ir dėlto Seimo teisės departamentas buvo išsakęs kritiškas pastabas. Taksi ir pavėžėjimo paslaugų teikimo atskyrimas taip pat apsaugos ir nuo keleivių klaidinimo. Juk šiuo metu labai dažnas atvejis kai keleivis skambina į taksi dispečerinę, o pas jį atvyksta „pavėžėjas“. Esami šių paslaugų teikimo teisinio reguliavimo trūkumai sukelia ir nesąžiningos konkurencijos padarinius. Projekte siūloma įtvirtinti, kad pavėžėjai negali priimti atsiskaitymų grynaisiais pinigais, vežimo organizatoriams numatomi atitinkami įpareigojimai dėl informacijos pateikimo Mokesčių inspekcijai. Dėl garantijų keleiviams užtikrinimo numatyta, kad pavėžėjai turi turėti komerciniam keleivių pervežimui privalomą civilinės atsakomybės draudimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus teikiamą projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Teikiamo projekto priėmimas ir įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslui, nes bus užtikrinta sąžiningesnė konkurencija. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šią pataisą kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Teikiamas projektas atitinka Europos žmonių teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus šį projektą vyriausybinėms institucijoms reikės priimti ar pakeisti kai kuriuos poįstatyminius aktus kaip nurodyta projekto straipsnyje dėl įgyvendinimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Taksi“, „keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais už atlygį“. 15. kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo narys: Jurgis Razma
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 4 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti žodžių junginiu „lengvaisiais automobiliais už atlygį“. Siūlomas pakeitimas vertintinas prieštaringu kitų galiojančių Kodekso nuostatų atžvilgiu bei neatitinkantis projekto aiškinamojo rašto keliamo siekio „užtikrinti sąžiningesnę taksi ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį (toliau – pavėžėjimo) paslaugas teikiančių bendrovių konkurenciją, užtikrinti būtiną pastarųjų bendrovių kontrolę įgyvendinimui“. Kodekso 4 straipsnio 3 dalies nuostatose viena iš nustatomų pareigų savivaldybių institucijoms arba jų įgaliotoms įstaigoms yra valdyti ir organizuoti keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais (čia ir toliau pabraukta mūsų) neįvardinant kelių transporto priemonių. Kodekso 18 straipsnyje yra nustatyta, kad vietinio susisiekimo maršrutai gali būti miesto (6 dalis) ir priemiesčio (7 dalis) bei abiem atvejais numatyta, kad minėti maršrutai yra nustatytos (gatvių) kelių trasos, kuriomis keleiviai vežami miesto ar priemiesčio teritorijose. Atsižvelgiant į tai, jog vietinio susisiekimo maršrutus pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą gali vykdyti daugelis kelių transporto priemonių (autobusai, troleibusai ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso
už atlygį“ nustatytų imperatyvų reikalavimą vietinius susisiekimo maršrutus vykdyti tik lengvaisiais automobiliais ir nesuteiktų galimybės įgyvendinti projekto iniciatorių siekio užtikrinti sąžiningesnę taksi ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį paslaugas teikiančių bendrovių konkurenciją, kadangi priėmus įstatymo projektu siūlomą reglamentavimą lengvieji automobiliai turėtų vykdyti vietinio susisiekimo maršrutus pagal nustatytas
(gatvių) kelių trasas, o ne teikti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį (pavėžėjimo) paslaugas ir tokiu būdu konkuruoti su taksi paslaugas teikiančiais fiziniais ir juridiniais asmenimis. 2. Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad keleivių vežimo organizatorius vykdo keleivių vežimą už atlygį, todėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, siūlytina žodžių „už atlygį“ atsisakyti kaip perteklinių. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 7 straipsnis papildomas nauja 4 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtos dalies nuostatose vartojama „taksi vežėjo“ sąvoka, kurios turinys nėra atskleistas. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 7 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, kurioje nustatoma, kad
„keleivių vežimo organizatorius negali vykdyti taksi dispečerinės veiklos, taip
pat savo pavadinime ar reklamoje vartoti žodžio „taksi“ ar kitokio jo junginio“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais,.
Pirma, keičiamo Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad keleivių vežimo organizatorius – fizinis ar juridinis asmuo, organizuojantis keleivių vežimą ar sudarantis technines ir organizacines sąlygas vežėjui ir keleiviui susitarti dėl keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugų. Projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 7 straipsnį papildant nauja 4 dalimi siūloma nustatyti, kad taksi dispečerinė reikštų taksi užsakymų valdymo centrą, kuriame ryšio priemonėmis ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais būtų priimami keleivių užsakymai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju reikštų, jog informacija būtų perduodama ir priimama bet kokiais informaciniais įrenginiais. Atsižvelgiant į tai, įsigaliojus siūlomoms projekto nuostatoms, taptų neaišku, kokiomis techninėmis priemonėmis keleivių vežimo organizatorius galėtų sudaryti sąlygas vežėjui ir keleiviui susitarti dėl vežimo sąlygų. Antra, siūloma nuostata prieštarautų galiojančio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje pateiktos keleivių vežimo organizatoriaus sąvokos nuostatoms, pagal kurias keleivių vežimo organizatorius fizinis ar juridinis asmuo, organizuojantis keleivių vežimą ar sudarantis technines ir organizacines sąlygas vežėjui ir keleiviui susitarti dėl keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugų. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku kokiu pagrindu yra uždraudžiama visiems keleivių vežimo organizatoriams vykdyti taksi dispečerinės veiklą. Trečia, projekto nuostata „taksi“ ar kitokio jo junginio“ yra netiksli ir neišsami, praktikoje taikant kiltų problemų, nes galėtų būti įvairiai interpretuojama. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 5. Neaišku, kokiu pagrindu projekto
leidimo išdavimo arba atsisakymo išduoti leidimą 20 darbo dienų terminą sutrumpinti iki 5 darbo dienų.
Tas pats pasakytina ir apie projekto 5 straipsnio 3 dalimi siūlymą papildyti keičiamo Kodekso 18 straipsnio 14 dalies nuostatas 5 darbo dienų terminu. 6. Projekto 5 straipsnio 3 dalimi keičiamo Kodekso 18 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad „leidimai išduodami asmenims, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį veikla ir turintiems asmeninės nuosavybės teise valdomus ar įsigytus lizingo būdu lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus“. Siūloma nuostata diskutuotina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo; tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų, o pažeidus kurioje nors vienoje straipsnio dalyje esančią teisės normą, yra pažeidžiamos kitose šio straipsnio dalyse išdėstytos teisės normos arba sudaroma prielaidos jas pažeisti (2009 m. spalio 8 d. nutarimas). Pagal Konstituciją asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva yra grindžiamas tautos ūkis, todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo ūkinės veiklos laisvei įgyvendinti būtų sudarytos netinkamos sąlygos (2002 m. kovo 14 d. nutarimas). Konstitucinis teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad valstybė ir kiti subjektai negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą. Neleistina apribojimais paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (1995 m. balandžio 20 d. nutarimas).
Pabrėžtina tai, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją (1999 m. spalio 6 d. nutarimas). Ūkinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2009 m. spalio 8 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį paslauga negalėtų būti asmens pagrindinė veikla ir pagrindiniu pajamų šaltiniu, kurį reikėtų riboti projektu siūlomomis priemonėmis. Taip pat aiškinamajame rašte pateikti argumentai nepagrindžia siūlomų ribojimų būtinumo ir nepaaiškina, kokios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės būtų apsaugomos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, manome, kad asmenims, kurie keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį veiklą teiktų ne nuosavybės teise valdomu ar lizingo būdu neįsigytu automobiliu, o nuomojamu ar kitokiais pagrindais valdomu, būtų užkirsta galimybė teikti nurodytas paslaugas arba neproporcingai padidėtų sukeliama našta, nes veiklos vykdymą norintys tęsti asmenys privalėtų automobilį įsigyti nuosavybės teise. Tokiu reguliavimu būtų paneigti konstituciniai ūkinės veiklos laisvės ir nuosavybės teisių apsaugos principai. 7.
dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos iš esmės nustato naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, todėl, nustatant šios projekto nuostatos įsigaliojimo datą, reikėtų atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. 8. Projekto 6 straipsnio 2 dalimi pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkui priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad dalis pavedimų nėra susiję su įstatymo projekte siūlomu reguliavimu. Todėl neaišku, kokiu pagrindu pavedama Vyriausybei parengti įstatymų projektus, nesusijusius su įstatymo projekte siūlomu reguliavimu. Pažymėtina, pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą, Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo. Antra, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad automobilių, naudojamų keleiviams vežti už atlygį, identifikavimo, apipavidalinimo ir vairuotojų amžiaus bei vairavimo stažo cenzo esminės sąlygos turėtų būti nustatyti įstatyme, bet ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko priimamuose poįstatyminiuose teisės aktuose. 9.
9Atsižvelgiant į tai,
kad Kodekso 4 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog „Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos“, o vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi „Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą”, manytume, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
būti keičiamos atskiromis projekto 2 straipsnio dalimis;
rašyti „31“;
žodžių „Respublikos Prezidentė“ įrašytini žodžiai „Respublikos Prezidentas“;
projekto lyginamajame variante viršutiniame dešiniajame lapo kampe rašoma žyma turi būti kampiniu vėliaviniu būdu ir pakoreguota taip: „Lyginamasis projekto variantas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-14 Nr. S-2018-6641 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4, 7, 14, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2513(2) (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. 1. Projektu atliekamais įstatymo 18 straipsnio 14 dalies pakeitimais nustatoma, kad leidimai teikti keleivių vežimo už atlygį paslaugas bus išduodami tik asmenims, turintiems asmeninės nuosavybės teise valdomus ar įsigytus lizingo būdu lengvuosius automobilius. Toks Projektu teikiamas siūlymas sukuria ūkinės veiklos suvaržymus, nes keleivių vežimo paslaugas bus galima teikti tik nustatytu būdu turint arba valdant automobilį. Toks Projektu siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 56 straipsnio, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos
Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė, be kita ko, turėtų būti suprantama kaip teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ekonominei ar komercinei veiklai reikalingus sprendimus[1]. Pagal Teisingumo Teismą asmens ūkinės veiklos laisvės ribojimai galimi tik tuo atveju, jei šie apribojimai numatyti įstatyme, pagrįsti siekiu apsaugoti svarbius viešuosius interesus, nediskriminaciniai ir proporcingi siekiamam tikslui[2].
Be to, SESV 56 straipsnis draudžia valstybėms narėms taikyti laisvės teikti paslaugas apribojimus. Pažymėtina, kad nustatomi apribojimai galėtų neigiamai paveikti kitose valstybėse narėse analogišką veiklą vykdančių subjektų iniciatyvas šias paslaugas pradėti teikti Lietuvoje. Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad apribojimo sąvoka SESV 56 straipsnio prasme reiškia visas priemones, kurios laisvės teikti paslaugas įgyvendinimą draudžia, riboja arba daro jį mažiau patrauklų[3]. Laisvės teikti paslaugas apribojimas gali būti pateisinamas tik jeigu jis atitinka privalomuosius bendrojo intereso pagrindus, yra tinkamas nustatytam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Konstitucijos 46 straipsnio, kuriame įtvirtinti pagrindiniai ūkinės veiklos laisvės principai, yra konstatavęs, kad „[a]smens ūkinės veiklos laisvė sudaro sąlygas įgyvendinti įvairius asmens siekius. Pagal Konstituciją asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva yra grindžiamas tautos ūkis, todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo ūkinės veiklos laisvei įgyvendinti būtų sudarytos netinkamos sąlygos“[4]. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, asmens ūkinės veiklos laisvė, be kita ko, turėtų būti suprantama, kaip teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus[5]. Į ūkinės veiklos laisvės sampratą patenka laisvė asmeniui nusistatyti jam priimtiniausias ūkinės veiklos sąlygas, todėl manome, kad į ūkinės veiklos laisvę patenka ir laisvė nuspręsti, su kokios formos valdoma transporto priemone teikti keleivių vežimo už atlygį paslaugas.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis[6]. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs ir tai, kad pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos
ne kartą pabrėžė, jog pagal Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę galima, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau turi būti laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[8]. Galiausiai atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalį valstybė turi ginti vartotojo interesus. Kitaip tariant, valstybė turi skatinti konkurenciją ir sudaryti sąlygas vartotojams rinktis iš pakankamo kiekio panašias paslaugas teikiančių subjektų. Atsižvelgiant į nurodytą Teisingumo Teismo ir Konstitucinio Teismo praktiką, kyla pagrįstų abejonių dėl Projekte įtvirtinamų siūlymų atitikties būtinumo ir proporcingumo principams.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „[p]raėjusios Seimo kadencijos pabaigoje priimant Kodekso pataisas, įteisinusias pavėžėjimo paslaugas, buvo motyvuojama tuo, kad tai yra būdas dirbantiesiems „prisidurti“ prie esamų pajamų. Tačiau pastebėtina, kad daugumai „pavėžėjų“ tai tapo pagrindiniu darbu, o automobiliai nuomojami iš fizinių asmenų ir net su samdomo darbo požymiais. Netgi dalis taksi bendrovių ėmė naudotis „pavėžėjimo“ modeliu. Todėl yra siūloma griežtai atskirti taksi ir pavėžėjimo paslaugas, bei nustatyti, kad pavėžėjimo paslauga gali būti teikiama tik nuosavu arba pagal lizingo sutartį turimu automobiliu“. Iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl pavėžėjimo paslaugų teikimas negali būti asmens pagrindinė veikla ir pagrindiniu pajamų šaltiniu, kurį reikėtų riboti siūlomomis priemonėmis. Taip pat neaišku, kaip siūlomi ribojimai padės užtikrinti eismo saugumą ir kodėl, pavyzdžiui, nuomojamu automobiliu teikiamos paslaugos kelia grėsmę eismo saugumui (nėra pateikta statistinė ar kitokia pagrįsta informacija). Aiškinamajame rašte nurodomi argumentai nepagrindžia siūlomų ribojimų būtinumo ir nepaaiškina, kokios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės būtų apsaugomos. Aiškinamajame rašte taip pat nepagrįsta ir nepaaiškina, ar tokiu ribojimu nebus paneigta teisė užsiimti atitinkama ūkine veikla iš esmės, o taip pat neįvertinta, ar siūlomomis priemonėmis laikomasi proporcingumo principo. Mūsų nuomone, asmenims, kurie nurodytas paslaugas teikia nuomojamu ar kitokiais pagrindais valdomu, tačiau jiems nuosavybės teise nepriklausančiu ar lizingo būdu neįsigytu automobiliu, būtų užkirsta galimybė teikti nagrinėjamas paslaugas arba neproporcingai padidėtų sukeliama našta, nes veiklos vykdymą norintys tęsti asmenys privalėtų automobilį įsigyti nuosavybės teise.
Be to, galėtų būti taikomos mažiau ribojančios priemonės nei siūlomos Projektu. Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias išvengti nustatyto techninės apžiūros periodiškumo automobiliams, galėtų būti nustatytas papildomas įpareigojimas veiklą vykdantiems subjektams užtikrinti, kad visiems be išimties automobiliams, su kuriais vykdoma veikla, būtų periodiškai atliekama techninė apžiūra (taigi toks reikalavimas būtų taikomas ir nuomos pagrindais valdomiems automobiliams). Už tokių reikalavimų nevykdymą galėtų būti įtvirtintos tam tikros sankcijos. Tokiomis priemonėmis būtų užtikrinta, kad subjektams, vežantiems keleivius su nuomos pagrindais valdomais automobiliais, nebūtų užkirsta galimybė toliau vykdyti veiklą. Todėl įvertinę tai, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pakankamai pagrįstas siūlomų priemonių poreikis ir proporcingumas, manome, kad šiuo metu siūlomas teisinis reguliavimas negalėtų būti laikomas atitinkančiu pagrindinius Europos Sąjungos sutartyse ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus principus. 2. Projektu įstatymo 18 straipsnio 14 dalis pakeičiama nustatant, inter alia, kad leidimas neišduodamas, jeigu asmens lengvasis automobilis neatitinka Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų. Pažymime, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija visi esminiai ūkinės veiklos ribojimai gali būti nustatomi tik įstatyme[⁹].
Kartu primintina, kad Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais[10]. Todėl esminiai reikalavimai lengviesiems automobiliams, kuriais galės būti teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugos, turėtų būti įtvirtinti įstatyme. 3. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad įgyvendinamaisiais teisės aktais būtų nustatytas laikas, kad
„pavėžėjas“ būtų pailsėjęs po pagrindinio darbo. Nepaneigdami būtinybės užtikrinti
eismo saugą ir keleivių apsaugą, atkreipiame dėmesį, kad poįstatyminius teisės aktus priimančios institucijos negali nustatyti tokio reguliavimo, kuris būtų nesuderinamas su Konstitucija ir įstatymais, taip pat negali nustatyti diskriminacinio, palyginti su panašia veikla, reglamentavimo. 4. Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad bus įvedamos automobilių, kuriais vykdoma pavėžėjimo paslauga, identifikavimo priemonės, nei aiškinamajame rašte, nei Projekto nuostatomis neatskleista, kaip bus vykdomas toks identifikavimas (ar bus vedamas registras ar pan.). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected] [1] Žr., pvz., 2013 m. sausio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 42 punktą; 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo AGET Iraklis, C-201/15, EU:C:2016:972, 67 punktą. [2] Žr., pvz., 2013 m. sausio 31 d.
Teisingumo Teismo sprendimo McDonagh, C‑12/11, EU:C:2013:43, 61 punktą; 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo AGET Iraklis, C-201/15, EU:C:2016:972, 70 punktą. [3] Žr., pvz., 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Komisija prieš Italiją, C‑465/05, EU:C:2007:781, 17 punktą; 2008 m. liepos 17 d. sprendimo byloje Komisija prieš Prancūziją, C‑389/05, EU:C:2008:411, 52 punktą. [4] Žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimą. [5] Žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. birželio 18 d. nutarimą, 1999 m. spalio 6 d. nutarimą. [6] Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimas. [7] Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas. [8] Žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimą; 2006 m. gegužės 31 d. nutarimą. [9] Pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai. [10] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
transporto kodekso ( toliau – keičiamo įstatymo) 4 straipsnyje įvardijama, kad keleivių vežimas už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą yra vykdomas „pagal užsakymą“ ir vadinamas „pavežėjimu“. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, keičiamame įstatyme turėtų būti naudojama vienoda keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais vežėjo sąvoka, todėl turėtų būti atitinkamai tikslinamos ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 13 ir 14 dalys bei kiti keičiamo įstatymo straipsniai. Be to, įstatymo tekste siekiant naudoti sutrumpintą vežimo už atlygi lengvaisiais automobiliais veiklos sąvoką – pavežėjimą – turėtų būti įvestas minėtos sąvokos trumpinys. 2. Pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra praleistas jungtukas „ir“. 3. Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl keleivių vežimo organizatorius elektroninių ryšių priemonėmis su keleiviais gali sutarti tik dėl pavežėjimo paslaugos teikimo, o ne pavyzdžiui ir dėl taksi paslaugų. Pastebėtina ir tai, kad nėra aiškus projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, įtvirtinančios bendrą keleivių vežimo organizatoriaus sąvoką, bei šio straipsnio 4 ir 5 dalių santykis, nes visose minėtose dalyse yra reglamentuojama keleivių vežimo organizatoriaus veikla, tačiau 4 ir 5 dalyse nustatytas taksi dispečerinės ir pavežėjimo paslaugų organizatorių teisinis reglamentavimas nesutampa su šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis bendromis keleivių vežimo organizatoriaus teisėmis. 4.
įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja kelių transporto veiklos licencijavimą, o ne leidimų išdavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina leidimų vykdyti vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais išdavimą, leidimų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir leidimų panaikinimą, reglamentuoti atskiru įstatymo straipsniu. 5. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, „vežėju“ yra įvardijamas tik juridinis asmuo (vežėjas – įmonė, registruota įstatymų nustatyta tvarka, turinti teisę vežti keleivius ir krovinius ir suprantama taip, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnyje). Taigi iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo teisinio reglamentavimo nėra aiškus keičiamo įstatymo 7 ir 8 straipsnių santykis, nes pagal projektu siūlomas nuostatas (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 19-31 dalys), vežėju gali būti laikomas ir fizinis asmuo. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 21 dalyje keliami reikalavimai leidimui gauti (individualios veiklos registravimas, vairavimo stažas) yra išimtinai siejami su vežėju - fiziniu asmeniu. Be to, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kada vežėjas juridinis asmuo, norėdamas vykdyti taksi veiklą, turėtų gauti licenciją, o kada – leidimą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas būtina tikslinti, kad juo siūlomas teisinis reguliavimas derėtų su kitomis keičiamo įstatymo sąvokomis ir normomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas yra susistemintas, t. y. kodifikuotas teisės normų rinkinys, reglamentuojantis keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę bei atsakomybę už turtinę žalą. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 27 dalis turi tik 2 dalis, todėl tikslintina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 21 dalies 3 punkte pateikiama nuoroda. 7.
straipsnio 29 dalies 5 punktą, kuriame įtvirtinama nuoroda į keičiamo įstatymo
straipsnio 26 dalį, kuri savo ruožtu nukreipia į keičiamo įstatymo 18 straipsnį ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 20 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 12 punktu, teisės akte turėtų būti kuo mažiau nuorodų į kitus teisės aktus, nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia. Taip pat turi būti vengiama nuorodų į teisės aktą, jo straipsnį ar punktą, kuris teikia nuorodą į kitą teisės aktą, jo straipsnį ar punktą, ir nuorodų į nuostatą, kuri nukreipia į kitą nuostatą (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tikslintinas projekto
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 25 dalies 1 punktas, vietoje žodžio „vairuotojo“ įrašant žodį „vežėjo“. 9. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
siūlytume įrašyti žodį „neteisingi“. 10. Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 26 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl paaiškėjus, kad vežėjas neatitinka vežimo veiklai keliamų reikalavimų, vežėjas yra tik įspėjamas apie neatitikimus reikalavimams ir galimą vežimo veiklos leidimo sustabdymą. Siūlytina projekto nuostatą tikslinti nurodant, kad minėtu atveju vežimo veiklos leidimas būtų stabdomas iki 8 straipsnio 26 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų trūkumų pašalinimo. Be to, siūlytina keičiamame įstatyme nustatyti ir konkretų trūkumų šalinimo terminą, o ne palikti šio termino nustatymo teisę savivaldybių vykdomosioms institucijoms. 11.
įstatymo projektas turi du trečius straipsnius. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto numeracija. 12. Iš projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas, tuo tarpu pavežėjimo veiklos tarifus – vežimo organizatorius. 13. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodomos „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ir pavežėjimo veiklos taisyklės“, tuo tarpu kituose keičiamo įstatymo straipsniuose vartojama „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės“ (pavyzdžiui keičiamo įstatymo 18 straipsnis). Pastebėtina, kad įstatyme vartojama terminija turėtų būti vienoda visuose straipsniuose. 14. Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatų neaišku, kodėl yra atsisakoma detalizavimo, kokiomis keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis gali būti vežami keleiviai, t. y. autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais, lengvaisiais automobiliais taksi. 15. Iš projekto 5 straipsniu siūlomo keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl atsisakoma susiekimo ministro patvirtintomis taisyklėmis reglamentuoti keleivių vežimą troleibusais. 16. Manytina, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 12 dalies nuostata dėl 2 metų vairavimo stažo yra perteklinė, nes šis reikalavimas yra įtvirtintas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 21 dalies 2 punkte. 17. Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 15 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl pavežėjimo veiklą vykdantiems vežėjams numatytas draudimas priimti atlygį grynais pinigais.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad Konstitucinis teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad valstybė ir kiti subjektai negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą. Neleistina apribojimais paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (1995 m. balandžio 20 d. nutarimas). Pabrėžtina tai, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją (1999 m. spalio 6 d. nutarimas). Ūkinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2009 m. spalio 8 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl įstatymo projektu siekiamų tikslų nebūtų galima pasiekti kitomis priemonėmis nei ribojant atsiskaitymo būdus (taksi paslaugas teikiantiems asmenims tokie ribojimai taikomi nėra), pavyzdžiui taikant griežtesnę apskaitos kontrolę ir pan.
Pastebėtina, kad tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys Lietuvos Respublikoje turi vadovautis bendrai visiems paslaugų teikėjams galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą, gautas pajamas, mokesčius, pinigų priėmimo kvito ir pinigų išmokėjimo kvito blankų gamybą, įsigijimą, naudojimą, apskaitą, sunaikinimą, pareigas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kt. 18. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 20 dalyje nustatoma, kad „keleivių organizatorius turi saugoti informaciją <...> ir su keleiviu sudarytas sutartis neribotą laiką“. Atkreiptinas dėmesys, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti derinamas su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau - Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatomis, nes minėto Reglamento 5 straipsnio 1 dalies e punktas įtvirtina asmens duomenų saugojimo trukmės apribojimo principą, kuris reiškia, kad asmens duomenys saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys buvo surinkti. Taigi tik Išimtiniais atvejais asmens duomenis būtų galima saugoti ilgiau archyvavimo tikslais, viešojo intereso labui arba mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais, tačiau kartu turėtų būti imamasi techninių ir organizacinių priemonių, kurios užtikrintų tokių duomenų saugumą (pvz., šifravimo ar pan.).
Pastebėtina, ir tai, kad bendrųjų dokumentų saugojimo terminus nustato Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė (toliau – Rodyklė), patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, atsižvelgiant į tai, projekto
„keleivių organizatorius turi saugoti informaciją <...> ir su keleiviu
sudarytas sutartis neribotą laiką“ turi būti suderinti su Rodyklėje nustatytais terminais. 19. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog „Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos“, o vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi „Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą”, manytume, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
dalyje turėtų būti išbrauktas perbraukta plona linija žodis „ar“;
pakeitimų esmę vietoje žodžio „šiomis“ įrašytinas žodis „naujomis“.
dalyje turėtų būti išbraukti perbraukta plona linija žodžiai „taip pat“;
į tai, kad projekto 5 straipsniu yra keičiama daugiau kaip pusė keičiamo įstatymo 18 straipsnio dalių, keičiamo įstatymo 18 straipsnis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;
rašyti „31“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-04- Nr. Į 2019-03-14 Nr. S-2018-1405 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4, 7, 14, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2513(3) (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. 1. Projektu keičiama kodekso 7 straipsnio 4 dalis, kurioje pateikiama „taksi dispečerinės“ sąvokos apibrėžtis, tikslintina įrašant žodžius „organizacijos ar jų padalinio“ ir išdėstant taip: „keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos vykdytojo (taksi vežėjo) ar kito fizinio, juridinio asmens, organizacijos ar jų padalinio, su kuriuo taksi vežėjas yra sudaręs sutartį, <...> valdymo centras“. 2. Projektu keičiama kodekso 14 straipsnio 4 dalis nustatant, kad „Savivaldybių institucijų <...> pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, ir šių priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, taip pat tikrinti lengvuosius automobilius, vykdančius pavėžėjimo veiklą“. Mūsų nuomone, šios nuostatos reguliavimo apimtis nėra aiški. Nuostatoje yra aiškiai nurodyta, kokia apimtimi gali būti tikrinami lengvieji automobiliai taksi ir kitos keleivinės kelių transporto priemonės.
Vis dėlto iš nuostatos formuluotės nėra aišku, kokia apimtimi galės būti tikrinami lengvieji automobiliai, vykdantys pavėžėjimo veiklą. Atsižvelgdami į tai, kad teisė tikrinti lengvuosius automobilius, vykdančius pavėžėjimo veiklą, numatyta nuostatos pabaigoje, manome, kad taip pat tikslinga aiškiai apibrėžti, atsižvelgiant į kitas Projektu siūlomas nuostatas, kokia apimtimi gali būti tikrinami lengvieji automobiliai, vykdantys pavėžėjimo veiklą. Arba siūlome nuostatos pradžioje nurodyti, kad „Savivaldybių institucijų <...> pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi, lengvuosius automobilius, vykdančius pavėžėjimo veiklą ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais <...>“. 3. Iš Projektu keičiamo kodekso 8 straipsnio 21 dalies nėra aišku, kokius reikalavimus turi atitikti juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kad jiems būtų išduoti leidimai vykdyti taksi ar pavėžėjimo veiklą, nes nustatyti reikalavimai yra taikytini tik fiziniams asmenims. Todėl manome, kad nuostata tikslintina nurodant ir reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti ir veiklą ketinantis vykdyti juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys. 4. Iš Projektu keičiamo kodekso 8 straipsnio nėra aišku, nuo kada bus laikoma, kad vežėjas turi leidimą vykdyti veiklą. Šio straipsnio 24 dalyje yra tik nustatyta, kad „prašyme gauti leidimą vežėjas turi deklaruoti, ar jis atitinka šio straipsnio 21 dalyje nustatytus reikalavimus. Leidimus išduodanti institucija, gavusi prašymą, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas patikrinti, ar vežėjas atitinka šio straipsnio 21 dalies nustatytus reikalavimus“.
Nėra aišku, ar leidimas bus laikomas išduotu kitą dieną nuo to momento, kai vežėjas deklaruos, kad jis atitinka visus reikalavimus, ar leidimas bus laikomas išduotu tada, kai leidimus išduodanti institucija patikrins reikiamą informaciją ir nustatys, kad leidimas gali būti išduotas. Nuostata tikslintina nurodant, kada leidimas yra laikomas išduotu. 5. Projektu keičiamo kodekso 18 straipsnio 14 dalies 2 punkte nustatyta, kad vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, privalo turėti komerciniam keleivių pervežimui privalomą civilinės atsakomybės draudimą. Atsižvelgdami į pavėžėjimo ir taksi veiklų panašų pobūdį manome, kad analogišką reikalavimą yra tikslinga įtvirtinti to paties straipsnio 13 dalyje. 6. Projektu kodekso 18 straipsnio 14 dalies 3 punkte nustatoma, kad vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, privalo turėti pritvirtintą lengvojo automobilio, naudojamo keleiviams vežti verslo tikslais, valstybinio registracijos numerio ženklą. Pažymėtina, kad taksi veiklai skirtais automobiliais iš esmės yra vykdoma tik komercinė keleivių vežimo veikla. Visai kitaip yra su pavežimo už atlygį veiklai skirtais automobiliais, kuriais paprastai vykdoma ne tik komercinė veikla, tačiau kuriuos asmuo paprastai naudoja ir asmeniniams tikslams. Todėl svarstytinas reikalavimo turėti nuolatinį specialų automobilio registracijos ženklą būtinumas, pagrįstumas ir asmeniui teksianti administracinė našta keičiant automobilio registracijos ženklus, ypač atsižvelgiant į tai, kad automobilis bus naudojamas ir asmeniniais tikslais.
Pavyzdžiui, pagal Projektu nustatytą reglamentavimą savivaldybių institucijų pareigūnai turės teisę tokį automobilį tikrinti jį identifikavę pagal valstybinius numerius, nors tuo metu automobilis bus valdomas asmeniniais tikslais. Atsižvelgdami į tai, siūlome įvertinti galimybes taikyti mažiau ribojančias priemones, pavyzdžiui, keleivių pavėžėjimo už atlygį veiklos metu reikalauti turėti ženklą-plafoną. 7. Projektu keičiamo kodekso 18 straipsnio 15 dalyje siekiama įtvirtinti, kad už suteiktą pavėžėjimo paslaugą būtų draudžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais, nors toks pats reikalavimas neįtvirtinamas taksi veiklos atžvilgiu. Projekto aiškinamajame rašte tokio reikalavimo būtinybė ir proporcingumas nebuvo pagrįsti, taip pat nebuvo pagrįsta, kodėl toks reikalavimas nėra taikytinas taksi veiklai. Atsižvelgdami į vykdomų veiklų panašumą, manome, kad siūlomu reikalavimu bus iškreiptos pavėžėjų ir taksi veiklos konkurencinės sąlygos, nes pavėžėjų veikla bus apribota potencialiai prarandant dalį klientų. Toks Projektu siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas ūkinės veiklos laisvės principo požiūriu. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė, be kita ko, turėtų būti suprantama kaip teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ekonominei ar komercinei veiklai reikalingus sprendimus[¹]. Pagal Teisingumo Teismą asmens ūkinės veiklos laisvės ribojimai galimi tik tuo atveju, jei šie apribojimai numatyti įstatyme, pagrįsti siekiu apsaugoti svarbius viešuosius interesus, nediskriminaciniai ir proporcingi siekiamam tikslui[²].
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje, inter alia, yra numatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva; taip pat, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Konstitucijos 46 straipsnio yra konstatavęs, kad
„[a]smens ūkinės veiklos laisvė sudaro sąlygas įgyvendinti įvairius asmens
siekius. Pagal Konstituciją asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva yra grindžiamas tautos ūkis, todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo ūkinės veiklos laisvei įgyvendinti būtų sudarytos netinkamos sąlygos“[³]. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, asmens ūkinės veiklos laisvė, be kita ko, turėtų būti suprantama, kaip teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus[⁴]. Į ūkinės veiklos laisvės sampratą patenka laisvė asmeniui nusistatyti jam priimtiniausias ūkinės veiklos sąlygas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis[⁵]. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs ir tai, kad pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu[⁶].
Konstitucinis Teismas ne kartą pabrėžė, jog pagal Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę galima, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau turi būti laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[⁷]. Atsižvelgdami į visa tai ir į tai, kad nebuvo pagrįstas tokio reikalavimo būtinumas ir proporcingumas, abejojame, ar toks reguliavimas atitiktų Konstitucijos 29 įtvirtintą visų asmenų lygybės principą ir 46 straipsnyje nustatytą reikalavimą saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. 8. Projektu kodekso 7 straipsnio 3 dalis keičiama nustatant, kad keleivių vežimo organizatorius yra <...> asmuo, <...> elektroninių ryšių priemonėmis sutariantis su keleiviu dėl pavėžėjimo paslaugos <...>. Tas pats reikalavimas pakartotas keičiamo kodekso 18 straipsnio 15 dalyje, kurioje nustatoma, kad keleiviai lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą vežami tik naudojantis keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis pagal elektroninių ryšių priemonėmis vežėjo su keleiviais sudarytas sutartis. Kita vertus, to paties straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad taksi dispečerinė yra <...> taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais priimami keleivių užsakymai.
Panašu, kad nuostatomis siekiama nustatyti nevienodą taksi ir pavėžėjimo veiklos reglamentavimą taksi dispečerinei suteikiant galimybes priimti užsakymus platesniu ratu ryšio priemonių. Aiškinamajame rašte nebuvo paaiškinta, kodėl pavėžėjų veiklos atžvilgiu turi būti ribojami prieigos prie paslaugų gavėjų būdai. Tokiais reikalavimais panašių paslaugų teikėjams yra sudaromos skirtingos konkurencinės sąlygos ir todėl, atsižvelgdami į prie 7 pastabos pateiktą Konstitucinio Teismo praktiką, manome, kad tokios skirtingos veiklos sąlygos galimai nebūtų suderinamos su Konstitucijos 29 ir 46 straipsniais. Manome, kad egzistuoja ir kitos pavežėjų veiklą mažiau ribojančios priemonės, kuriomis būtų galima užtikrinti platesnes susisiekimo su paslaugų gavėjais galimybes ir kuriomis būtų užtikrinta, kad pavežėjai laikysis jiems nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, siūlome įvertinti, ar Projektu keičiamo kodekso 18 straipsnio
pateikti, negalėtų būti pateikta keleiviui trumposios žinutės (SMS) forma, jei užsakymą keleivis buvo atlikęs telekomunikacijų galiniu įrenginiu. Taip nebūtų ribojami pavėžėjų susisiekimo su paslaugų gavėjais būdai ir būtų užtikrinta, kad pavežimo veiklos vykdytojai laikysis jiems nustatytų reikalavimų pateikti būtiną informaciją keleiviui. 9. Pažymime, kad 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau
keleiviu sudarytas sutartis neribotą laiką yra būtinas ir proporcingas. Manome, kad Projektas tikslintinas nustatant konkretų ir pagrįstos trukmės laikotarpį, per kurį būtina saugoti nurodytus duomenis. 10. Projektu keičiamo kodekso 18 straipsnio 12 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl 2 metų stažo dubliuoja Projektu keičiamo kodekso 8 straipsnio 21 dalies 2 punkte įtvirtintą reikalavimą. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected] [1] Žr., pvz., 2013 m. sausio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 42 punktą; 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo AGET Iraklis, C-201/15, EU:C:2016:972, 67 punktą. [2] Žr., pvz., 2013 m. sausio 31 d.
Teisingumo Teismo sprendimo McDonagh, C‑12/11, EU:C:2013:43, 61 punktą; 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo AGET Iraklis, C-201/15, EU:C:2016:972, 70 punktą. [3] Žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimą. [4] Žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. birželio 18 d. nutarimą, 1999 m. spalio 6 d. nutarimą. [5] Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimas. [6] Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas. [7] Žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimą; 2006 m. gegužės 31 d. nutarimą.