Projekto lyginamasis variantas Lietuvos respublikos
ĮSTATYMO nr. i-920
pakeitimo įstatymas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bibliotekų tarybos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina kultūros ministras. Bibliotekų tarybos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. birželio 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos respublikos BIBLIOTEKŲ ĮSTATYMO nr. i-920 5 straipsniO pakeitimo įstatymas 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bibliotekų tarybos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina kultūros ministras. Bibliotekų tarybos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. birželio 28 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Teikia Komiteto Pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio, 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo III¹ skyriumi įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo
Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas) suformuluotą konstitucinę doktriną, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį, t. y. siekiant perkelti į įstatymo lygmenį nuostatas, susijusias su įstatymų pagrindu sudarytų komisijų (darbo grupių, tarybų, teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo) (toliau kartu – komisijos) pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių (toliau – komisijų nariai) atlygiu už darbą, reglamentuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir atitinkamais ministrų įsakymais. Įstatymo projekto tikslas – viename teisės akte nustatyti bendrą komisijų narių darbo apmokėjimo sistemą, suteikti galimybę komisijų nariams gauti teisingą atlygį už darbą komisijose.
Kartu su Įstatymo projektu parengti šie lydimieji įstatymų projektai (toliau – lydimieji projektai):
1) Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 54, 55¹, 85, 91³ ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos kino įstatymo Nr. IX-752 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
10) Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
11) Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
12) Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
13) Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I‑1494 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
14) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr.
I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
16) Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
17) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
18) Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 72³⁰ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
19) Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
20) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 222 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Lydimaisiais projektais siekiama komisijų narių darbo apmokėjimą suderinti su Įstatymo projektu siekiamomis įtvirtinti nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti asmenys) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A1-126 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė, kurią sudarė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai. Darbo grupės vadovė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme (toliau
Prokurorų atrankos komisijos, Prokurorų atestacijos komisijos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos, Prokurorų etikos komisijos, Pretendentų egzaminų komisijos narių, išskyrus prokurorus, teisėjus, valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Šių komisijų narių darbo apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 1501 „Dėl Prokurorų atrankos komisijos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos, Prokurorų etikos komisijos, Prokurorų atestacijos komisijos, Pretendentų egzaminų komisijos narių, išskyrus šių komisijų narius prokurorus, teisėjus, valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo“. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 54, 55¹, 85, 91³ ir 122 straipsniuose nurodyta Pretendentų į teisėjus egzamino komisija, Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisija, Teisėjų garbės teismas ir nustatyta, kad šių komisijų bei Teisėjų garbės teismo narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Nurodytų komisijų narių ir Teisėjų garbės teismo narių, išskyrus šių komisijų ir Teisėjų garbės teismo narius teisėjus, darbo apmokėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarime Nr. 1407 „Dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narių, Teisėjų garbės teismo narių, išskyrus šių komisijų ir Teisėjų garbės teismo narius teisėjus, darbo apmokėjimo“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10¹straipsnyje reglamentuotas neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimas ir įtvirtintos esminės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos veiklos sąlygos.
Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos narių darbo apmokėjimą reglamentuoja Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos narių darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1355 „Dėl Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos narių darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apmokėjimo už darbą Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo struktūrinių padalinių arba Seimo pareigūnų sudarytose darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti tvarką nustato Seimo statute nurodyta institucija, tačiau Lietuvos Respublikos Seimo statute tokia institucija nenumatyta, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apmokėjimo už darbą Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Ministro Pirmininko, iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų išlaikomų įstaigų sudaromose darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti tvarką nustato Vyriausybė. Apmokėjimo už darbą Teisėkūros pagrindų įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytose darbo grupėse (komisijose) tvarką reglamentuoja Atlyginimo už teisės aktų rengimą ir ekspertizę komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar Ministras Pirmininkas, nariams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr.
komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar Ministras Pirmininkas, nariams tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22¹straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vartojimo ginčų komisijos nariams už darbą atlyginama ir kelionės išlaidos apmokamos Vartojimo ginčų komisijų nuostatuose nustatyta tvarka. Šių komisijos narių darbo apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 1R-25 „Dėl Vartojimo ginčų komisijų nuostatų patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nėra numatytas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narių darbo apmokėjimas. Jų atlygis už dalyvavimą šios komisijos veikloje reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79 „Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nėra numatytas Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos narių darbo komisijoje apmokėjimas. Jų dalyvavimo komisijos veikloje apmokėjimas ir atlygis už Centrinės darbo medicinos eksperto išvados dėl skundo parengimą reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.
V-37 „Dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos kino įstatyme, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatyme, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme, Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme, Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nėra aiškiai įtvirtintos nuostatos dėl įstatymuose nustatytų veikiančių komisijų narių darbo apmokėjimo tvarkos. Komisijų narių darbo apmokėjimą reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl valstybės kultūros ir meno premijų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 535 „Dėl Kino projektų vertinimo ekspertų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. ĮV-167 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, kitų ekspertų teikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) paslaugų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. sausio 2 d. įsakymas Nr.
ĮV-1 „Dėl Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narių ir ekspertų teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. ĮV-602 „Dėl Lietuvos kultūros ir meno tarybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. ĮV‑378
„Dėl Balio Buračo fotografijos meno premijos skyrimo nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos
Respublikos kultūros ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. ĮV-229
„Dėl Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso
nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. ĮV-121 „Dėl Kultūros ministerijos ekspertų komisijų nuostatų“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. ĮV-266 „Dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. ĮV-970 „Knygos meno konkurso nuostatai“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. ĮV-467 „Dėl Kompensavimo už buvusių nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimą ekspertų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. ĮV‑195
„Dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos nuostatų,
Tarpininkavimo derybose tvarkos aprašo, ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. vasario 27 d. įsakymas Nr.
ĮV-406 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. ĮV-561 „Dėl Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijų įsteigimo ir profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijavimo nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. ĮV‑1144 „Dėl Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos ir Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. ĮV-513 „Dėl Jaunojo menininko premijų skyrimo nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. įsakymas Nr. ĮV-703 „Dėl Literatūros tarybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-389
„Dėl Muziejų tarybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos
Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. ĮV-410 „Dėl Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. ĮV-367 „Dėl Lietuvos bibliotekų tarybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. ĮV-294 „Dėl Lietuvos kino tarybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. ĮV‑368
„Dėl Kultūros centrų tarybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos
Respublikos kultūros ministro 2017 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. ĮV-629
„Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos nuostatų patvirtinimo“).
Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatyme ekspertų komisijos, sudarytos teikti siūlymus žemės ūkio ministrui dėl tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo ir tradicinių amatų meistrų atestavimo, narių darbo apmokėjimas nenumatytas. Ekspertų darbas apmokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-711 „Dėl Tautinio paveldo ekspertų teikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) paslaugų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 3D-499 „Dėl Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo ir tradicinių amatų meistrų atestavimo ekspertų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta, kad darbo ginčų komisijų narių ir arbitrų atlygių už darbą dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Jų darbo apmokėjimas numatytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais: 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-344 „Dėl Darbo ginčų komisijos nuostatų, Darbo ginčų komisijos darbo reglamento, Darbo ginčų komisijos narių atlygio mokėjimo ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir šių išlaidų dydžio nustatymo“ ir 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-342 „Dėl Darbo arbitražo arbitrų atlygio ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir šių išlaidų dydžio nustatymo“.
Šiuo metu darbo apmokėjimo tvarka komisijose komisijų nariams numatyta labai skirtinga, pvz., Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos nario atlygis už valandos darbą Komisijos posėdyje yra 25 Vyriausybės patvirtinti baziniai valandiniai atlygiai (5,5 euro už 1 val.); Prokurorų atrankos komisijos narių darbas apmokamas vadovaujantis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis (7,11 euro už 1 val.); Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narių darbas apmokamas vadovaujantis 2006 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. V-79
„Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento
patvirtinimo“ nustatyta tvarka (0,082 pareiginės algos bazinio dydžio už vieną valandą (10,87 eur už 1 val.); Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos nariams darbas posėdyje apmokamas 2017 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. ĮV-195 „Dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos nuostatų, tarpininkavimo derybose tvarkos aprašo, ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka (1 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) (38 eurai) dydžio atlygis ir kt.). Rengiant Įstatymo projektą sutaupyti valstybės biudžeto lėšų nenumatoma, nes jo tikslas – viename teisės akte nustatyti bendrą komisijų narių darbo apmokėjimo sistemą, suteikiant galimybę komisijų nariams gauti teisingą atlygį už darbą komisijose. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Darbo apmokėjimo įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad įstatymų pagrindu sudarytų komisijų (darbo grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo) narių darbas būtų apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
Todėl tikslinamas Darbo apmokėjimo įstatymo pavadinimas, 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų žymų pavadinimas, Darbo apmokėjimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis ir papildoma įstatymo
netaikymo komisijų nariams Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų, referendumo komisijose ir balsavimo komisijose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose, kurių darbas susijęs su rinkimų ar referendumo organizavimu ir balsų skaičiavimu. Minėtų komisijų nariams bus taikomi specialiuosiuose įstatymuose dėl rinkimų organizavimo numatyti darbo apmokėjimo dydžiai. Darbo apmokėjimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis papildoma nuostata dėl Darbo apmokėjimo įstatymo nuostatų netaikymo Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, nes Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialiuosius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams darbo apmokėjimo dydžiai numatyti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, o Kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatoma, kad tarybos narių, išskyrus tarybos pirmininką, darbas apmokamas Darbo apmokėjimo įstatymo tvarka.
Komisijos nariams valstybės tarnautojams, teisėjams ir prokurorams Darbo apmokėjimo įstatymas taip pat neturi būti taikomas, nes valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir jiems galės būti mokamos priemokos, vadovaujantis šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 29 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 48 straipsnio 1 dalį prokurorai ir teisėjai negali gauti kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Darbo apmokėjimo įstatymo II ir III skyrių, kurie reglamentuoja biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą, nuostatos neturės būti taikomos komisijų nariams. Taip pat Darbo apmokėjimo įstatymas papildomas nauju III¹ skyriumi, kuriame numatomi komisijų narių atlygio dydžiai už vieną dirbtą valandą komisijose nuo 0,037 iki 0,082 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio (toliau – BD). Tai būtų, esant BD 132,5 euro, nuo 4,90 iki 10,87 euro, kurio maksimalus dydis atitiktų Darbo apmokėjimo įstatyme nurodyto A lygio specialisto, turinčio 10 metų ir daugiau profesinio darbo patirtį, pareiginę algą, sudarytą iš pastoviosios dalies ir 30 procentų kintamosios dalies. Įstatymo projekte siūlomi komisijos narių atlygių dydžiai yra prilyginti šiuo metu komisijos nariams už darbą komisijose mokamam minimaliam ir maksimaliam atlygiui (1 BSI – 38 eurai už posėdį, t. y. už vieną valandą
Komisijų narių valandinis atlygis yra diferencijuotas atsižvelgiant į jų darbo sudėtingumą ir atsakomybės lygį, t. y. komisijų narių valandinis atlygis diferencijuojamas atsižvelgiant į tai, ar komisija priima sprendimus, kurie privalomi asmenims, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat kitoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ir kuriuos pakeisti arba panaikinti gali tik pati komisija ar teismas, arba komisija priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus (teikia išvadas, pasiūlymus). Už pasiruošimą komisijos posėdyje nagrinėti vieną paraišką, pareiškimą ar prašymą, skundą, eksperto išvados parengimą numatoma papildomai mokėti nuo 0,07 iki 0,3 BD (nuo 9,28 iki 39,75 euro). Komisijos pirmininkui (jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojui) už veiklą komisijos posėdyje papildomai numatoma mokėti dar 30 procentų faktiškai apskaičiuoto atlygio už kiekvieną komisijos posėdį. Konkretų atlygio dydį, atsižvelgdama į komisijos veiklos pobūdį ir mokėjimo tvarką, nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Įstatymo projektu keičiamas Darbo apmokėjimo įstatymo pavadinimas, todėl Įstatymo projekte numatoma nuostata nurodant, kad kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Darbo apmokėjimo įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymą. Numatoma, kad šis įstatymas įsigalios 2019 m. liepos 1 d. Lydimuosiuose projektuose siūloma numatyti, kad komisijų narių darbas komisijose bus apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. birželio 28 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, patikslinamos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 10 straipsnio 5 ir 6 dalys numatant, kad darbas Seimo, Seimo struktūrinių padalinių arba Seimo pareigūnų sudarytose darbo grupėse (komisijose), Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Ministro Pirmininko, iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų išlaikomų įstaigų sudaromose darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti bus apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat papildomai patikslinama Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I-1494 6 straipsnio 1 dalis atsisakant sąvokos „visuomeninė institucija“, nes šios komisijos nariams mokama už jų veiklą ir jie nedirba visuomeniniais pagrindais. Siūlomais pakeitimais esminės komisijų narių darbo apmokėjimo sąlygos būtų reglamentuotos įstatymo lygiu. Tai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną ir užtikrintų teisinio reguliavimo sistemiškumo principo įgyvendinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas, korupcijos rizika nenustatyta. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad įstatymai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu parengti šie lydimieji projektai:
1) Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 54, 55¹, 85, 91³ ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos kino įstatymo Nr. IX-752 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
10) Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
11) Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
13) Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I‑1494 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
14) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
16) Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr.
XI-2218 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
18) Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 72³⁰straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
19) Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
20) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 222 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos pagal komisijos veiklos pobūdį turės nustatyti konkrečius atlygio dydžius ir mokėjimo tvarką komisijų nariams, todėl įstatymui įgyvendinti reikės iki 2019 m. birželio 28 d. priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Reikės pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. liepos 28 d. įsakymą Nr.
D-637 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos komisijų narių ekspertų teikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. D1-526 „Dėl Architekto profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 1K‑192 „Dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1K‑060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“. Priėmus Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 1501 „Dėl Prokurorų atrankos komisijos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos, Prokurorų etikos komisijos, Prokurorų atestacijos komisijos, Pretendentų egzaminų komisijos narių, išskyrus šių komisijų narius prokurorus, teisėjus, valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo“. Priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 54, 55¹, 85, 91³ ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1355 „Dėl Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos narių darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 1123 „Dėl Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimą Nr.
1407 „Dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narių, Teisėjų garbės teismo narių, išskyrus šių komisijų ir Teisėjų garbės teismo narius teisėjus, darbo apmokėjimo“. Priėmus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 701 „Dėl Atlyginimo už teisės aktų rengimą ir ekspertizę komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar Ministras Pirmininkas, nariams tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 1R-25 „Dėl Vartojimo ginčų komisijų nuostatų patvirtinimo“. Priėmus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 įsakymą Nr. V-37 „Dėl Centrinės medicinos ekspertų komisijos nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. V-79 „Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“.
Priėmus Lietuvos Respublikos kino įstatymo Nr. IX-752 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I‑1494 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-115 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 7 ir
Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733
Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII‑1185 72³⁰ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, reikės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. 83 „Dėl valstybės kultūros ir meno premijų“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Kino projektų vertinimo ekspertų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. ĮV-1 „Dėl Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narių ir ekspertų teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymą Nr.
ĮV-167 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, kitų ekspertų teikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) paslaugų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. ĮV-602
„Dėl Lietuvos kultūros ir meno tarybos nuostatų patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. ĮV-378
„Dėl Balio Buračo fotografijos meno premijos skyrimo
nuostatų patvirtinimo“;
7) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. ĮV-229 „Dėl Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso nuostatų patvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. ĮV-121 „Dėl Kultūros ministerijos ekspertų komisijų nuostatų“;
9) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. ĮV-266
„Dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos nuostatų
patvirtinimo“;
10) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. ĮV-970 „Knygos meno konkurso nuostatai“;
11) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. ĮV-467 „Dėl Kompensavimo už buvusių nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimą ekspertų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“;
12) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. ĮV-195
„Dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių
komisijos nuostatų, Tarpininkavimo derybose tvarkos aprašo, ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2017 m. vasario 27 d. įsakymą Nr.
ĮV-406 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“;
14) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. lapkričio
teatro meno kūrėjų darbų premijų įsteigimo ir profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijavimo nuostatų patvirtinimo“;
15) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. ĮV‑1144
„Dėl Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės
programos ir Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos nuostatų patvirtinimo“;
16) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. ĮV-513
„Dėl Jaunojo menininko premijų skyrimo nuostatų
patvirtinimo“;
17) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. ĮV-703
„Dėl Literatūros tarybos nuostatų patvirtinimo“;
18) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. ĮV-389
„Dėl Muziejų tarybos nuostatų patvirtinimo“;
19) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. ĮV-410
„Dėl Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybos
nuostatų patvirtinimo“;
20) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. ĮV-367
„Dėl Lietuvos bibliotekų tarybos nuostatų patvirtinimo“;
21) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. ĮV-294
„Dėl Lietuvos kino tarybos nuostatų patvirtinimo“;
22) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. ĮV-368 „Dėl Kultūros centrų tarybos nuostatų patvirtinimo“;
23) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. ĮV-629
„Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos nuostatų patvirtinimo“.
Priėmus Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207
žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 3D-711 „Dėl Tautinio paveldo ekspertų teikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) paslaugų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. 3D-499 „Dėl Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo ir tradicinių amatų meistrų atestavimo ekspertų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 222 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus:
nuostatų, Darbo ginčų komisijos darbo reglamento, Darbo ginčų komisijos narių atlygio mokėjimo ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir šių išlaidų dydžio nustatymo“ ir 2017 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. A1-342 „Dėl Darbo arbitražo arbitrų atlygio ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir šių išlaidų dydžio nustatymo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Komisijos narių darbas komisijose turės būti apmokamas iš institucijoms, sudariusioms tokias komisijas, atitinkamais metais patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Tam asignavimų valdytojai kasmet skiria apie 450 tūkst. eurų per metus.
Kadangi Įstatymo projekte siūlomi atlygių dydžiai už darbą komisijose yra prilyginti šiuo metu komisijos nariams mokamam minimaliam ir maksimaliam atlygiui, Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Komisijos narių atlygiai nemažės ir nebus pažeisti jų teisėti lūkesčiai. 13. Įstatymų projektus rengiant gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų rengiant įstatymų projektus nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra
„atlygio dydis“, „komisijos nariai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2018-09-11
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
2018-12-11
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
2018-10-25
dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Raminta Popovienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėja Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Gytis Andrulionis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vanda Dudienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-11
principus ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: 6.1. Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2501. 7. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: S. Tumėnas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis Komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Socialinių reikalų ir darbo komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIBLIOTEKŲ ĮSTATYMO NR. I-920 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, V. Rastenis, T. Tomilinas, J.Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; Kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, J. Meiduvienė – Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos skyriaus vedėja, E. Neniškienė – Žemės ūkio ministerijos Mokslo ir inovacijų skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-11) Įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Pritarti. 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų Komitetų išvados ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
komitetas (2018-10-25) Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2501. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2501. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantė Šalaševičiūtė. PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė