Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ĮSTATYMAS“. 2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymas (toliau – šis įstatymas) nustato valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – biudžetinės įstaigos), darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, kasmetinį veiklos vertinimą, taip pat įstatymų pagrindu sudarytų komisijų (darbo grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų (toliau kartu – komisijos), pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių (toliau – komisijų nariai) atlygį už darbą. 2.
netaikomas:
1) valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijai (instituto vadovui, vadovo pavaduotojui, moksliniam sekretoriui), mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
3) asmenims, su kuriais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sudaro delegavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymą;
4) vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems darbuotojams;
5) gydytojams rezidentams ir gydytojams odontologams rezidentams;
6) komisijų nariams už darbą Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų, referendumo komisijose ir balsavimo komisijose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose, susijusį su rinkimų ar referendumo organizavimu ir balsų skaičiavimu;
valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis;
nariams.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas III¹ skyriumi Papildyti Įstatymą III¹ skyriumi:
14¹ straipsnis. Komisijos nario atlygio dydžiai ir jų nustatymas 1.
Komisijos nario atlygio už darbą komisijoje dydis nustatomas už vieną dirbtą valandą komisijos posėdyje ir diferencijuojamas pagal komisijos veiklos pobūdį:
1) jei komisija priima sprendimus, kurie yra privalomi asmenims, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat kitoms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms ir kuriuos pakeisti arba panaikinti gali tik pati komisija arba teismas, komisijos nariui nustatomas 0,04–0,082 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio (toliau – bazinis dydis) atlygis;
2) jei komisija priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus (teikia išvadas, pasiūlymus), komisijos nariui nustatomas 0,037–0,07 bazinio dydžio atlygis. 2. Už pasiruošimą komisijos posėdyje nagrinėti vieną paraišką, pareiškimą, prašymą ar skundą, eksperto išvados parengimą mokamas 0,07–0,3 bazinio dydžio atlygis. 3. Komisijos pirmininkui (jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojui) už darbą komisijos posėdyje papildomai mokama 30 procentų faktiškai apskaičiuoto atlygio už kiekvieną komisijos posėdį. 4. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į komisijos veiklos pobūdį, nustato konkretų komisijos narių atlygio dydį ir mokėjimo tvarką.“4 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo1 priedas“. 5 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo2 priedas“. 6 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 3 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo3 priedas“. 7 straipsnis.
Pakeisti Įstatymo 4 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo4 priedas“. 8 straipsnis. Įstatymo 5 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 5 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo5 priedas“. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įgaliotos institucijos iki 2019 m. birželio 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nuorodos į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ĮSTATYMAS“. 2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – biudžetinės įstaigos), darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, kasmetinį veiklos vertinimą, taip pat įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (darbo grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų (toliau kartu – komisijos), pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių (toliau – komisijų nariai) atlygį už darbą. 2.
netaikomas:
1) valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijai (instituto vadovui, vadovo pavaduotojui, moksliniam sekretoriui), mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
3) asmenims, su kuriais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sudaro delegavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymą;
4) vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems darbuotojams;
5) gydytojams rezidentams ir gydytojams odontologams rezidentams;
6) komisijų nariams apmokant už darbą Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų, referendumo komisijose ir balsavimo komisijose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose, susijusį su rinkimų ar referendumo organizavimu ir balsų skaičiavimu;
įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams;
valstybės pareigūnams. 3. Šio Įstatymo II ir III skyriai netaikomi komisijų nariams.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas III¹ skyriumi Papildyti Įstatymą III¹ skyriumi:
14¹ straipsnis. Komisijos nario atlygio dydžiai ir jų nustatymas 1.
Komisijos nario atlygio už darbą komisijoje dydis nustatomas už vieną komisijos posėdyje dirbtą valandą ir diferencijuojamas pagal komisijos veiklos pobūdį:
1) jei komisija priima sprendimus, kurie yra privalomi asmenims, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat kitoms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms ir kuriuos pakeisti arba panaikinti gali tik pati komisija arba teismas, komisijos nariui nustatomas 0,04–0,082 pareiginės algos bazinio dydžio atlygis;
2) jei komisija priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus (teikia išvadas, pasiūlymus), komisijos nariui nustatomas 0,037–0,07 pareiginės algos bazinio dydžio atlygis. 2. Už pasiruošimą komisijos posėdyje nagrinėti vieną paraišką, pareiškimą, prašymą ar skundą, eksperto išvados parengimą mokamas 0,07–0,3 pareiginės algos bazinio dydžio atlygis. 3. Komisijos pirmininkui ( o kai jo nėra– komisijos pirmininko pavaduotojui) už darbą komisijos posėdyje papildomai mokama 30 procentų faktiškai apskaičiuoto atlygio už kiekvieną komisijos posėdį. 4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdamas į komisijos veiklos pobūdį, nustato konkretų komisijos narių atlygio dydį ir mokėjimo tvarką.“4 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo1 priedas“. 5 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo2 priedas“. 6 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 3 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo3 priedas“. 7 straipsnis.
Pakeisti Įstatymo 4 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo4 priedas“. 8 straipsnis. Įstatymo 5 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 5 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo5 priedas“. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įgaliotos institucijos iki 2019 m. birželio 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nuoroda į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu teikia Komiteto Pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ĮSTATYMAS“. 2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – biudžetinės įstaigos), darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, kasmetinį veiklos vertinimą, taip pat įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (darbo grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų (toliau kartu – komisijos), pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių (toliau – komisijų nariai) atlygį už darbą. 2.
netaikomas:
1) valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijai (instituto vadovui, vadovo pavaduotojui, moksliniam sekretoriui), mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
3) asmenims, su kuriais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sudaro delegavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymą;
4) vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems darbuotojams;
5) gydytojams rezidentams, ir gydytojams odontologams rezidentams ir veterinarijos gydytojams rezidentams;“;
6) komisijų nariams apmokant už darbą Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų, referendumo komisijose ir balsavimo komisijose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose, susijusį su rinkimų ar referendumo organizavimu ir balsų skaičiavimu;
įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams;
valstybės pareigūnams. 3. Šio Įstatymo II ir III skyriai netaikomi komisijų nariams.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas III¹ skyriumi Papildyti Įstatymą III¹ skyriumi:
14¹ straipsnis. Komisijos nario atlygio dydžiai ir jų nustatymas 1.
Komisijos nario atlygio už darbą komisijoje dydis nustatomas už vieną komisijos posėdyje dirbtą valandą ir diferencijuojamas pagal komisijos veiklos pobūdį:
1) jei komisija priima sprendimus, kurie yra privalomi asmenims, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat kitoms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms ir kuriuos pakeisti arba panaikinti gali tik pati komisija arba teismas, komisijos nariui nustatomas 0,04–0,082 pareiginės algos bazinio dydžio atlygis;
2) jei komisija priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus (teikia išvadas, pasiūlymus), komisijos nariui nustatomas 0,037–0,07 pareiginės algos bazinio dydžio atlygis. 2. Už pasiruošimą komisijos posėdyje nagrinėti vieną paraišką, pareiškimą, prašymą ar skundą, eksperto išvados parengimą mokamas 0,07–0,3 pareiginės algos bazinio dydžio atlygis. 3. Komisijos pirmininkui ( o kai jo nėra– komisijos pirmininko pavaduotojui) už darbą komisijos posėdyje papildomai mokama 30 procentų faktiškai apskaičiuoto atlygio už kiekvieną komisijos posėdį. 4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdamas į komisijos veiklos pobūdį, nustato konkretų komisijos narių atlygio dydį ir mokėjimo tvarką.“4 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo1 priedas“. 5 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo2 priedas“. 6 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 3 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo3 priedas“. 7 straipsnis.
Pakeisti Įstatymo 4 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo4 priedas“. 8 straipsnis. Įstatymo 5 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 5 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos
darbo apmokėjimo įstatymo5 priedas“. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įgaliotos institucijos iki 2019 m. birželio 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nuoroda į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu teikia Komiteto Pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio, 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo III¹ skyriumi įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo
Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas) suformuluotą konstitucinę doktriną, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį, t. y. siekiant perkelti į įstatymo lygmenį nuostatas, susijusias su įstatymų pagrindu sudarytų komisijų (darbo grupių, tarybų, teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo) (toliau kartu – komisijos) pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių (toliau – komisijų nariai) atlygiu už darbą, reglamentuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir atitinkamais ministrų įsakymais. Įstatymo projekto tikslas – viename teisės akte nustatyti bendrą komisijų narių darbo apmokėjimo sistemą, suteikti galimybę komisijų nariams gauti teisingą atlygį už darbą komisijose.
Kartu su Įstatymo projektu parengti šie lydimieji įstatymų projektai (toliau – lydimieji projektai):
1) Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 54, 55¹, 85, 91³ ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos kino įstatymo Nr. IX-752 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
10) Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
11) Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
12) Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
13) Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I‑1494 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
14) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr.
I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
16) Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
17) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
18) Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 72³⁰ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
19) Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
20) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 222 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Lydimaisiais projektais siekiama komisijų narių darbo apmokėjimą suderinti su Įstatymo projektu siekiamomis įtvirtinti nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti asmenys) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A1-126 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė, kurią sudarė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai. Darbo grupės vadovė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme (toliau
Prokurorų atrankos komisijos, Prokurorų atestacijos komisijos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos, Prokurorų etikos komisijos, Pretendentų egzaminų komisijos narių, išskyrus prokurorus, teisėjus, valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Šių komisijų narių darbo apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 1501 „Dėl Prokurorų atrankos komisijos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos, Prokurorų etikos komisijos, Prokurorų atestacijos komisijos, Pretendentų egzaminų komisijos narių, išskyrus šių komisijų narius prokurorus, teisėjus, valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo“. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 54, 55¹, 85, 91³ ir 122 straipsniuose nurodyta Pretendentų į teisėjus egzamino komisija, Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisija, Teisėjų garbės teismas ir nustatyta, kad šių komisijų bei Teisėjų garbės teismo narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Nurodytų komisijų narių ir Teisėjų garbės teismo narių, išskyrus šių komisijų ir Teisėjų garbės teismo narius teisėjus, darbo apmokėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarime Nr. 1407 „Dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narių, Teisėjų garbės teismo narių, išskyrus šių komisijų ir Teisėjų garbės teismo narius teisėjus, darbo apmokėjimo“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10¹straipsnyje reglamentuotas neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimas ir įtvirtintos esminės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos veiklos sąlygos.
Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos narių darbo apmokėjimą reglamentuoja Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos narių darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1355 „Dėl Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos narių darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apmokėjimo už darbą Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo struktūrinių padalinių arba Seimo pareigūnų sudarytose darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti tvarką nustato Seimo statute nurodyta institucija, tačiau Lietuvos Respublikos Seimo statute tokia institucija nenumatyta, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apmokėjimo už darbą Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Ministro Pirmininko, iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų išlaikomų įstaigų sudaromose darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti tvarką nustato Vyriausybė. Apmokėjimo už darbą Teisėkūros pagrindų įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytose darbo grupėse (komisijose) tvarką reglamentuoja Atlyginimo už teisės aktų rengimą ir ekspertizę komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar Ministras Pirmininkas, nariams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr.
komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar Ministras Pirmininkas, nariams tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22¹straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vartojimo ginčų komisijos nariams už darbą atlyginama ir kelionės išlaidos apmokamos Vartojimo ginčų komisijų nuostatuose nustatyta tvarka. Šių komisijos narių darbo apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 1R-25 „Dėl Vartojimo ginčų komisijų nuostatų patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nėra numatytas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narių darbo apmokėjimas. Jų atlygis už dalyvavimą šios komisijos veikloje reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79 „Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nėra numatytas Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos narių darbo komisijoje apmokėjimas. Jų dalyvavimo komisijos veikloje apmokėjimas ir atlygis už Centrinės darbo medicinos eksperto išvados dėl skundo parengimą reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.
V-37 „Dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos kino įstatyme, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatyme, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme, Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme, Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nėra aiškiai įtvirtintos nuostatos dėl įstatymuose nustatytų veikiančių komisijų narių darbo apmokėjimo tvarkos. Komisijų narių darbo apmokėjimą reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl valstybės kultūros ir meno premijų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 535 „Dėl Kino projektų vertinimo ekspertų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. ĮV-167 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, kitų ekspertų teikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) paslaugų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. sausio 2 d. įsakymas Nr.
ĮV-1 „Dėl Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narių ir ekspertų teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. ĮV-602 „Dėl Lietuvos kultūros ir meno tarybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. ĮV‑378
„Dėl Balio Buračo fotografijos meno premijos skyrimo nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos
Respublikos kultūros ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. ĮV-229
„Dėl Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso
nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. ĮV-121 „Dėl Kultūros ministerijos ekspertų komisijų nuostatų“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. ĮV-266 „Dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. ĮV-970 „Knygos meno konkurso nuostatai“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. ĮV-467 „Dėl Kompensavimo už buvusių nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimą ekspertų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. ĮV‑195
„Dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos nuostatų,
Tarpininkavimo derybose tvarkos aprašo, ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. vasario 27 d. įsakymas Nr.
ĮV-406 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. ĮV-561 „Dėl Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijų įsteigimo ir profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijavimo nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. ĮV‑1144 „Dėl Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos ir Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. ĮV-513 „Dėl Jaunojo menininko premijų skyrimo nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. įsakymas Nr. ĮV-703 „Dėl Literatūros tarybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-389
„Dėl Muziejų tarybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos
Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. ĮV-410 „Dėl Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. ĮV-367 „Dėl Lietuvos bibliotekų tarybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. ĮV-294 „Dėl Lietuvos kino tarybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. ĮV‑368
„Dėl Kultūros centrų tarybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos
Respublikos kultūros ministro 2017 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. ĮV-629
„Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos nuostatų patvirtinimo“).
Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatyme ekspertų komisijos, sudarytos teikti siūlymus žemės ūkio ministrui dėl tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo ir tradicinių amatų meistrų atestavimo, narių darbo apmokėjimas nenumatytas. Ekspertų darbas apmokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-711 „Dėl Tautinio paveldo ekspertų teikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) paslaugų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 3D-499 „Dėl Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo ir tradicinių amatų meistrų atestavimo ekspertų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta, kad darbo ginčų komisijų narių ir arbitrų atlygių už darbą dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Jų darbo apmokėjimas numatytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais: 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-344 „Dėl Darbo ginčų komisijos nuostatų, Darbo ginčų komisijos darbo reglamento, Darbo ginčų komisijos narių atlygio mokėjimo ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir šių išlaidų dydžio nustatymo“ ir 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-342 „Dėl Darbo arbitražo arbitrų atlygio ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir šių išlaidų dydžio nustatymo“.
Šiuo metu darbo apmokėjimo tvarka komisijose komisijų nariams numatyta labai skirtinga, pvz., Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos nario atlygis už valandos darbą Komisijos posėdyje yra 25 Vyriausybės patvirtinti baziniai valandiniai atlygiai (5,5 euro už 1 val.); Prokurorų atrankos komisijos narių darbas apmokamas vadovaujantis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis (7,11 euro už 1 val.); Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narių darbas apmokamas vadovaujantis 2006 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. V-79
„Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento
patvirtinimo“ nustatyta tvarka (0,082 pareiginės algos bazinio dydžio už vieną valandą (10,87 eur už 1 val.); Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos nariams darbas posėdyje apmokamas 2017 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. ĮV-195 „Dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos nuostatų, tarpininkavimo derybose tvarkos aprašo, ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka (1 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) (38 eurai) dydžio atlygis ir kt.). Rengiant Įstatymo projektą sutaupyti valstybės biudžeto lėšų nenumatoma, nes jo tikslas – viename teisės akte nustatyti bendrą komisijų narių darbo apmokėjimo sistemą, suteikiant galimybę komisijų nariams gauti teisingą atlygį už darbą komisijose. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Darbo apmokėjimo įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad įstatymų pagrindu sudarytų komisijų (darbo grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo) narių darbas būtų apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
Todėl tikslinamas Darbo apmokėjimo įstatymo pavadinimas, 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų žymų pavadinimas, Darbo apmokėjimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis ir papildoma įstatymo
netaikymo komisijų nariams Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų, referendumo komisijose ir balsavimo komisijose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose, kurių darbas susijęs su rinkimų ar referendumo organizavimu ir balsų skaičiavimu. Minėtų komisijų nariams bus taikomi specialiuosiuose įstatymuose dėl rinkimų organizavimo numatyti darbo apmokėjimo dydžiai. Darbo apmokėjimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis papildoma nuostata dėl Darbo apmokėjimo įstatymo nuostatų netaikymo Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, nes Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialiuosius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams darbo apmokėjimo dydžiai numatyti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, o Kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatoma, kad tarybos narių, išskyrus tarybos pirmininką, darbas apmokamas Darbo apmokėjimo įstatymo tvarka.
Komisijos nariams valstybės tarnautojams, teisėjams ir prokurorams Darbo apmokėjimo įstatymas taip pat neturi būti taikomas, nes valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir jiems galės būti mokamos priemokos, vadovaujantis šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 29 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 48 straipsnio 1 dalį prokurorai ir teisėjai negali gauti kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Darbo apmokėjimo įstatymo II ir III skyrių, kurie reglamentuoja biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą, nuostatos neturės būti taikomos komisijų nariams. Taip pat Darbo apmokėjimo įstatymas papildomas nauju III¹ skyriumi, kuriame numatomi komisijų narių atlygio dydžiai už vieną dirbtą valandą komisijose nuo 0,037 iki 0,082 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio (toliau – BD). Tai būtų, esant BD 132,5 euro, nuo 4,90 iki 10,87 euro, kurio maksimalus dydis atitiktų Darbo apmokėjimo įstatyme nurodyto A lygio specialisto, turinčio 10 metų ir daugiau profesinio darbo patirtį, pareiginę algą, sudarytą iš pastoviosios dalies ir 30 procentų kintamosios dalies. Įstatymo projekte siūlomi komisijos narių atlygių dydžiai yra prilyginti šiuo metu komisijos nariams už darbą komisijose mokamam minimaliam ir maksimaliam atlygiui (1 BSI – 38 eurai už posėdį, t. y. už vieną valandą
Komisijų narių valandinis atlygis yra diferencijuotas atsižvelgiant į jų darbo sudėtingumą ir atsakomybės lygį, t. y. komisijų narių valandinis atlygis diferencijuojamas atsižvelgiant į tai, ar komisija priima sprendimus, kurie privalomi asmenims, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat kitoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ir kuriuos pakeisti arba panaikinti gali tik pati komisija ar teismas, arba komisija priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus (teikia išvadas, pasiūlymus). Už pasiruošimą komisijos posėdyje nagrinėti vieną paraišką, pareiškimą ar prašymą, skundą, eksperto išvados parengimą numatoma papildomai mokėti nuo 0,07 iki 0,3 BD (nuo 9,28 iki 39,75 euro). Komisijos pirmininkui (jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojui) už veiklą komisijos posėdyje papildomai numatoma mokėti dar 30 procentų faktiškai apskaičiuoto atlygio už kiekvieną komisijos posėdį. Konkretų atlygio dydį, atsižvelgdama į komisijos veiklos pobūdį ir mokėjimo tvarką, nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Įstatymo projektu keičiamas Darbo apmokėjimo įstatymo pavadinimas, todėl Įstatymo projekte numatoma nuostata nurodant, kad kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Darbo apmokėjimo įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymą. Numatoma, kad šis įstatymas įsigalios 2019 m. liepos 1 d. Lydimuosiuose projektuose siūloma numatyti, kad komisijų narių darbas komisijose bus apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. birželio 28 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, patikslinamos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 10 straipsnio 5 ir 6 dalys numatant, kad darbas Seimo, Seimo struktūrinių padalinių arba Seimo pareigūnų sudarytose darbo grupėse (komisijose), Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Ministro Pirmininko, iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų išlaikomų įstaigų sudaromose darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti bus apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat papildomai patikslinama Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I-1494 6 straipsnio 1 dalis atsisakant sąvokos „visuomeninė institucija“, nes šios komisijos nariams mokama už jų veiklą ir jie nedirba visuomeniniais pagrindais. Siūlomais pakeitimais esminės komisijų narių darbo apmokėjimo sąlygos būtų reglamentuotos įstatymo lygiu. Tai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną ir užtikrintų teisinio reguliavimo sistemiškumo principo įgyvendinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas, korupcijos rizika nenustatyta. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad įstatymai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu parengti šie lydimieji projektai:
1) Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 54, 55¹, 85, 91³ ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos kino įstatymo Nr. IX-752 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
10) Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
11) Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
13) Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I‑1494 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
14) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
16) Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr.
XI-2218 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
18) Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 72³⁰straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
19) Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
20) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 222 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos pagal komisijos veiklos pobūdį turės nustatyti konkrečius atlygio dydžius ir mokėjimo tvarką komisijų nariams, todėl įstatymui įgyvendinti reikės iki 2019 m. birželio 28 d. priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Reikės pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. liepos 28 d. įsakymą Nr.
D-637 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos komisijų narių ekspertų teikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. D1-526 „Dėl Architekto profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 1K‑192 „Dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1K‑060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“. Priėmus Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 1501 „Dėl Prokurorų atrankos komisijos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos, Prokurorų etikos komisijos, Prokurorų atestacijos komisijos, Pretendentų egzaminų komisijos narių, išskyrus šių komisijų narius prokurorus, teisėjus, valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo“. Priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 54, 55¹, 85, 91³ ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1355 „Dėl Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos narių darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 1123 „Dėl Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimą Nr.
1407 „Dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narių, Teisėjų garbės teismo narių, išskyrus šių komisijų ir Teisėjų garbės teismo narius teisėjus, darbo apmokėjimo“. Priėmus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 701 „Dėl Atlyginimo už teisės aktų rengimą ir ekspertizę komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar Ministras Pirmininkas, nariams tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 1R-25 „Dėl Vartojimo ginčų komisijų nuostatų patvirtinimo“. Priėmus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 įsakymą Nr. V-37 „Dėl Centrinės medicinos ekspertų komisijos nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. V-79 „Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“.
Priėmus Lietuvos Respublikos kino įstatymo Nr. IX-752 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I‑1494 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-115 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 7 ir
Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733
Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII‑1185 72³⁰ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, reikės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. 83 „Dėl valstybės kultūros ir meno premijų“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Kino projektų vertinimo ekspertų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. ĮV-1 „Dėl Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narių ir ekspertų teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymą Nr.
ĮV-167 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, kitų ekspertų teikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) paslaugų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. ĮV-602
„Dėl Lietuvos kultūros ir meno tarybos nuostatų patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. ĮV-378
„Dėl Balio Buračo fotografijos meno premijos skyrimo
nuostatų patvirtinimo“;
7) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. ĮV-229 „Dėl Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso nuostatų patvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. ĮV-121 „Dėl Kultūros ministerijos ekspertų komisijų nuostatų“;
9) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. ĮV-266
„Dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos nuostatų
patvirtinimo“;
10) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. ĮV-970 „Knygos meno konkurso nuostatai“;
11) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. ĮV-467 „Dėl Kompensavimo už buvusių nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimą ekspertų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“;
12) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. ĮV-195
„Dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių
komisijos nuostatų, Tarpininkavimo derybose tvarkos aprašo, ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2017 m. vasario 27 d. įsakymą Nr.
ĮV-406 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“;
14) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. lapkričio
teatro meno kūrėjų darbų premijų įsteigimo ir profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijavimo nuostatų patvirtinimo“;
15) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. ĮV‑1144
„Dėl Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės
programos ir Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos nuostatų patvirtinimo“;
16) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. ĮV-513
„Dėl Jaunojo menininko premijų skyrimo nuostatų
patvirtinimo“;
17) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. ĮV-703
„Dėl Literatūros tarybos nuostatų patvirtinimo“;
18) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. ĮV-389
„Dėl Muziejų tarybos nuostatų patvirtinimo“;
19) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. ĮV-410
„Dėl Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybos
nuostatų patvirtinimo“;
20) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. ĮV-367
„Dėl Lietuvos bibliotekų tarybos nuostatų patvirtinimo“;
21) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. ĮV-294
„Dėl Lietuvos kino tarybos nuostatų patvirtinimo“;
22) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. ĮV-368 „Dėl Kultūros centrų tarybos nuostatų patvirtinimo“;
23) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. ĮV-629
„Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos nuostatų patvirtinimo“.
Priėmus Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207
žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 3D-711 „Dėl Tautinio paveldo ekspertų teikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) paslaugų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. 3D-499 „Dėl Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo ir tradicinių amatų meistrų atestavimo ekspertų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 222 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus:
nuostatų, Darbo ginčų komisijos darbo reglamento, Darbo ginčų komisijos narių atlygio mokėjimo ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir šių išlaidų dydžio nustatymo“ ir 2017 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. A1-342 „Dėl Darbo arbitražo arbitrų atlygio ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir šių išlaidų dydžio nustatymo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Komisijos narių darbas komisijose turės būti apmokamas iš institucijoms, sudariusioms tokias komisijas, atitinkamais metais patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Tam asignavimų valdytojai kasmet skiria apie 450 tūkst. eurų per metus.
Kadangi Įstatymo projekte siūlomi atlygių dydžiai už darbą komisijose yra prilyginti šiuo metu komisijos nariams mokamam minimaliam ir maksimaliam atlygiui, Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Komisijos narių atlygiai nemažės ir nebus pažeisti jų teisėti lūkesčiai. 13. Įstatymų projektus rengiant gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų rengiant įstatymų projektus nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra
„atlygio dydis“, „komisijos nariai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamas įstatymas, be kita ko, nustato „įstatymų pagrindu sudarytų komisijų (darbo grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų (toliau kartu – komisijos), pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių (toliau – komisijų nariai) atlygį už darbą“, o šio straipsnio 2 dalies 6 – 8 punktuose nustatyti kam šis įstatymas netaikomas. (past.: čia ir toliau – išskirta mūsų). Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas dėl šių priežasčių. Pirma, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad šis įstatymas netaikomas „Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis“). Pažymėtina, kad tiek keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, tiek šio straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos sudaromos įstatymų pagrindu ir tie įstatymai gali būti laikomi specialiaisiais, todėl teikiami apibrėžimai tinkamai neatriboja subjektų, kuriems šis įstatymas taikomas, o kuriems ne. Negana to, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte, kuriame apibrėžti subjektai, kuriems šis įstatymas netaikomas, numatyta išimtis („išskyrus įstatymų nustatytas išimtis“), t.y. nustatyta įstatymo išimties išimtis, tačiau kokiems subjektams ji taikytina neaišku.
Antra, pasirinkta keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies teisinio reguliavimo konstrukcija (kai nustatomas sąrašas subjektų, kuriems šis įstatymas netaikomas), teisės požiūriu nėra priimtina. Šis įstatymas taikomas tiems subjektams, kurie apibrėžti straipsnio 1 dalyje, taigi, kitiems subjektams įstatymas savaime netaikomas, todėl straipsnio 2 dalyje teikiamas sąrašas subjektų, kuriems įstatymas netaikomas, yra iš esmės ydingas. Siekiant tinkamai sureguliuoti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, įstatyme turėtų būti nustatyta šio straipsnio 1 dalies išimtis (t. y. keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktai). Trečia, įstatymo projekto 3 straipsniu teikiamo III¹ skyriaus 14¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdamos į komisijos veiklos pobūdį, nustato konkretų komisijos narių atlygio dydį <...>“, todėl darytina išvada, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas siūlomo teisinio reguliavimo vienas iš tikslų – įgyvendinti Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, pagal kurią esminės asmenų teisės turi būti nustatytos įstatymu, nebūtų tinkamai įgyvendintas. Ketvirta, pažymėtina, kad Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių darbo užmokestį ir apmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, todėl keičiamame įstatyme šių teisinių santykių reguliavimas yra perteklinis.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma reguliuoti ne valstybės politikų ir valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, teisėjų, prokurorų darbo apmokėjimą, o atlygį už darbą komisijose, o tiksliau kalbant – atlygio nemokėjimą, įstatyme ir reikėtų nustatyti kam už darbą komisijose atlygis nemokamas. Įvertinus keičiamo įstatymo ir kartu su juo teikiamuose įstatymų projektuose siūlomą teisinį reguliavimą, svarstytina:
1) ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti komisijų, kurių nariams šio įstatymo nustatyta tvarka mokamas atlygis, sąrašą ir konkrečius atlygio dydžius, arba
2) atsisakyti aptariamo įstatymo projekto (XIIIP-2491), o kartu teikiamuose įstatymų projektuose nustatyti konkrečius atlygio dydžius. Tokiu būdu būtų tinkamai įgyvendinta minėta Konstitucinio Teismo doktrina, atsisakyta blanketinio pobūdžio nuorodų kartu teikiamuose įstatymų projektuose ir įgyvendintas įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas įstatymo projekto tikslas, be to, išvengta panašaus pobūdžio pakeitimų ateityje, jeigu aptariamo įstatymo pavadinimas vėl būtų keičiamas. Penkta, jeigu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktų nuostatos nebūtų patobulintos, reikėtų nurodyti kokie įstatymai reguliuoja šių subjektų darbo ar atlygio už darbą komisijose apmokėjimą, antraip reguliavimas būtų nenuoseklus ir neišbaigtas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad komisijų nariais gali būti įtraukti ir valstybės pareigūnai, todėl atitinkamai reikėtų patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 8 punktą. 2.
nustatyta pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo taisyklės bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir glaustumo, siūlytina keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse vartoti sąvoką ,,pareiginės algos bazinio dydžio atlygis“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ
1 STRAIPSNIO, 1, 2, 3, 4, 5 PRIEDŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO III-1 SKYRIUMI ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-12-11 Nr. XIIIP-2491(3) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-10-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, V. Rastenis, T. Tomilinas, J.Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; Kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo
kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, J. Meiduvienė – Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos skyriaus vedėja, E. Neniškienė – Žemės ūkio ministerijos Mokslo ir inovacijų skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamas įstatymas, be kita ko, nustato „įstatymų pagrindu sudarytų komisijų (darbo grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų (toliau kartu – komisijos), pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių (toliau – komisijų nariai) atlygį už darbą“, o šio straipsnio 2 dalies 6 – 8 punktuose nustatyti kam šis įstatymas netaikomas. (past.: čia ir toliau – išskirta mūsų). Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas dėl šių priežasčių. Pirma, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad šis įstatymas netaikomas „Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis“). Pažymėtina, kad tiek keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, tiek šio straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos sudaromos įstatymų pagrindu ir tie įstatymai gali būti laikomi specialiaisiais, todėl teikiami apibrėžimai tinkamai neatriboja subjektų, kuriems šis įstatymas taikomas, o kuriems ne. Negana to, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte, kuriame apibrėžti subjektai, kuriems šis įstatymas netaikomas, numatyta išimtis („išskyrus įstatymų nustatytas išimtis“), t.y. nustatyta įstatymo išimties išimtis, tačiau kokiems subjektams ji taikytina neaišku.
Pritarti Siūlome keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis;“127 Antra, pasirinkta keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies teisinio reguliavimo konstrukcija (kai nustatomas sąrašas subjektų, kuriems šis įstatymas netaikomas), teisės požiūriu nėra priimtina. Šis įstatymas taikomas tiems subjektams, kurie apibrėžti straipsnio 1 dalyje, taigi, kitiems subjektams įstatymas savaime netaikomas, todėl straipsnio 2 dalyje teikiamas sąrašas subjektų, kuriems įstatymas netaikomas, yra iš esmės ydingas. Siekiant tinkamai sureguliuoti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, įstatyme turėtų būti nustatyta šio straipsnio 1 dalies išimtis (t. y. keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktai). Nepritarti
reguliuoja, o 2 ir 3 – išimtis, kam įstatymas nėra taikomas. 3 Trečia, įstatymo projekto 3 straipsniu teikiamo III¹ skyriaus 14¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdamos į komisijos veiklos
pobūdį, nustato konkretų komisijos narių atlygio dydį <...>“, todėl darytina išvada, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas siūlomo teisinio reguliavimo vienas iš tikslų – įgyvendinti Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, pagal kurią esminės asmenų teisės turi būti nustatytos įstatymu, nebūtų tinkamai įgyvendintas.
Nepritarti Įgyvendinant Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo užmokestį, turi būti nustatytos įstatymu; Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama šių asmenų darbo apmokėjimo santykius, gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą. Ketvirta, pažymėtina, kad Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių darbo užmokestį ir apmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, todėl keičiamame įstatyme šių teisinių santykių reguliavimas yra perteklinis. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma reguliuoti ne valstybės politikų ir valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, teisėjų, prokurorų darbo apmokėjimą, o atlygį už darbą komisijose, o tiksliau kalbant – atlygio nemokėjimą, įstatyme ir reikėtų nustatyti kam už darbą komisijose atlygis nemokamas.
Įvertinus keičiamo įstatymo ir kartu su juo teikiamuose įstatymų projektuose siūlomą teisinį reguliavimą, svarstytina:
1) ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti komisijų, kurių nariams šio įstatymo nustatyta tvarka mokamas atlygis, sąrašą ir konkrečius atlygio dydžius, arba
2) atsisakyti aptariamo įstatymo projekto (XIIIP-2491), o kartu teikiamuose įstatymų projektuose nustatyti konkrečius atlygio dydžius. Tokiu būdu būtų tinkamai įgyvendinta minėta Konstitucinio Teismo doktrina, atsisakyta blanketinio pobūdžio nuorodų kartu teikiamuose įstatymų projektuose ir įgyvendintas įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas įstatymo projekto tikslas, be to, išvengta panašaus pobūdžio pakeitimų ateityje, jeigu aptariamo įstatymo pavadinimas vėl būtų keičiamas. Nepritarti. Nuolatinių komisijų ir tarybų nariams taikomos apmokėjimo sąlygos numatytos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII 1904 IV skirsnyje. Keičiamo įstatymo 1 str. 2 d. 7 p. numatyta, kad jiems šis įstatymas netaikomas taip pat 8 p numatyta, kad komisijos nariams – valstybės tarnautojams, teisėjams, prokurorams šis įstatymas taip pat netaikomas2
punktų nuostatos nebūtų patobulintos, reikėtų nurodyti kokie įstatymai reguliuoja šių subjektų darbo ar atlygio už darbą komisijose apmokėjimą, antraip reguliavimas būtų nenuoseklus ir neišbaigtas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad komisijų nariais gali būti įtraukti ir valstybės pareigūnai, todėl atitinkamai reikėtų patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Pritarti Siūlome įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 8 punktą papildyti ir išdėstyti taip: „8) komisijos nariams – valstybės tarnautojams, teisėjams, prokurorams ir kitiems valstybės pareigūnams“
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-11)3 (14₁)
pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo taisyklės bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir glaustumo, siūlytina keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse vartoti sąvoką ,,pareiginės algos bazinio dydžio atlygis“. Pritarti Siūlome įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 14¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
“ 1) jei komisija priima sprendimus, kurie yra
privalomi asmenims, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat kitoms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms ir kuriuos pakeisti arba panaikinti gali tik pati komisija arba teismas, komisijos nariui nustatomas 0,04–0,082 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio (toliau – bazinis dydis) atlygis;“
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2018-10-10) 1.
Siekiant darbo grupes teisės aktų projektams rengti išskirti, Projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodomas įstatymo pavadinimas pakeistinas, po žodžio
„vertinimą“ žodžiai „taip pat“ išbrauktini, po žodžių „atlygį už darbą“
įrašytini žodžiai „taip pat darbo grupių teisės aktų projektams rengti, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių bei Lietuvos banko biudžetų, narių atlygį už darbą“ ir ši dalis dėstytina taip: „1. Šis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, ir komisijų narių, taip pat darbo grupių teisės aktų projektams rengti narių darbo apmokėjimo įstatymas (toliau – šis įstatymas) nustato valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – biudžetinės įstaigos), darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, kasmetinį veiklos vertinimą, taip pat įstatymų pagrindu sudarytų komisijų (darbo grupių, išskyrus darbo grupes teisės aktų projektams rengti, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų (toliau kartu – komisijos), pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių (toliau – komisijų nariai) atlygį už darbą, taip pat darbo grupių teisės aktų projektams rengti, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių bei Lietuvos banko biudžetų (toliau – darbo grupės teisės aktų projektams rengti), narių atlygį už darbą.“. Atsižvelgiant į tai, projektas atitinkamai patobulintinas, išskiriant darbo grupes teisės aktų projektams rengti, darbo grupės teisės aktų projektams rengti narius, prireikus – darbo grupės narį – darbo grupės vadovą. 2..Siūlau Projektą pateikti Europos centriniam bankui išvadai gauti.
3.Siūlau Projektą pateikti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijai, Ūkio ministerijai, profesinėms sąjungoms ir jų susivienijimams, Lietuvos Respublikos trišalei tarybai ir asociacijoms, atstovaujančioms kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms, išvadoms gauti. 4. Projekto 2 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas „(...) Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis“. Siūlau išbraukti šį punktą arba šiame punkte nurodytą išimtį
„išskyrus įstatymų nustatytas išimtis“, arba nurodyti šioje išimtyje turimus
omenyje įstatymus, kuriuose tos išimtys nustatytos, ir pateikti atitinkamus turimų omenyje įstatymų pakeitimus. Aptariamame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį „(...) kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“. 5.
valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, komisijų narių, taip pat darbo grupių teisės aktų projektams rengti narių darbo apmokėjimo įstatymas neturėtų būti netaikomas ir, pvz., valstybės politikui – Seimo nariui, kai vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys, atstovaudamas savo rinkėjų interesams, laisvu nuo darbo Seime metu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sudarytoje darbo grupėje įstatymo projektui rengti, kurios nariu jis yra, penktadienį Vilniaus rajono savivaldybėje kartu su to Seimo nario rinkimų apylinkės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiais gyventojais rengia įstatymo projektą toje darbo grupėje. 6. Projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 8 punktas, pagal kurį „(...) šis įstatymas netaikomas (...) komisijos nariams – valstybės tarnautojams, teisėjams, prokurorams“, derintinas su Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio, nustatančio valstybės tarnautojų teises, 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, pagal kurį „valstybės tarnautojai turi teisę (...) gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą (...) už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme), kai jis yra paskiriamas rengti teisės aktų projektus“. 7. Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Atsižvelgiant į tai, vietoj Projekto 3 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatomo komisijos nariui nustatyti 0,04–0,082 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygio siūlau komisijos nariui nustatyti 0,061 (alternatyva: 0,082) Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygį, o vietoj Projekto 3 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatomo komisijos nariui nustatyti 0,037–0,07 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygio siūlau komisijos nariui nustatyti 0,054 (alternatyva: 0,07) Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygį. Be to, vietoj Projekto 3 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalyje numatomo 0,07–0,3 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygio už pasiruošimą komisijos posėdyje nagrinėti vieną paraišką, pareiškimą, prašymą ar skundą, eksperto išvados parengimą siūlau numatyti 0,185 (alternatyva: 0,3) Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygį už pasiruošimą komisijos posėdyje nagrinėti vieną paraišką, pareiškimą, prašymą ar skundą, eksperto išvados parengimą. 8. Siūlau Projekto 3 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalį papildyti nauju 2 punktu ir nustatyti, kad darbo grupės teisės akto projektui rengti nariui nustatomas 0,076 (alternatyva: 0,060) Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygis. 9.
(gausiantiems) atlygį už darbą pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, komisijų narių, taip pat darbo grupių teisės aktų projektams rengti narių darbo apmokėjimo įstatymą darbo grupės teisės akto projektui rengti nariui – darbo grupės teisės akto projektui rengti sekretoriui, darbo grupės teisės akto projektui rengti nariui (nariams), kuris (kurie) darbo grupės teisės akto projektui rengti posėdžiui paruošia ir parengia medžiagą, už medžiagos darbo grupės teisės akto projektui rengti posėdžiui paruošimą ir parengimą mokėti papildomai, pvz., trečdalį jo atlygio už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti. 10. Projekto 3 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalyje po žodžio
„posėdį“ įrašytini žodžiai „o darbo grupės teisės akto projektui
rengti vadovui – 30 procentų faktiškai apskaičiuoto atlygio už kiekvieną darbo grupės teisės akto projektui rengti posėdį“ ir ši dalis dėstytina taip:
„3. Komisijos pirmininkui (jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojui) už
darbą komisijos posėdyje papildomai mokama 30 procentų faktiškai apskaičiuoto atlygio už kiekvieną komisijos posėdį, o darbo grupės teisės akto projektui rengti vadovui – 30 procentų faktiškai apskaičiuoto atlygio už kiekvieną darbo grupės teisės akto projektui rengti posėdį. “. 11. Siūlau Projekto 3 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į komisijos veiklos pobūdį, nustato konkretų komisijos narių atlygio dydį ir mokėjimo tvarką“, ir 9 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. birželio 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, išbraukti, nes konkretaus atlygio dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymas yra įstatymo reguliavimo dalykas. Taip pat iš Projekto 9 straipsnio 1 dalies išbrauktina ir išimtis „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 12.
12Iš Projekto nėra aišku,
kokia yra darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti apskaita ir kaip apskaičiuojamas darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikas (jo trukmė), darbo prie teisės akto projekto, kurį rengia darbo grupė, laikas (jo trukmė), kai prie teisės akto projekto, kurį rengia darbo grupė, dirbama ne darbo grupės teisės akto projektui rengti posėdyje, darbo prie medžiagos, kuri reikalinga darbo grupei teisės akto projektui rengti, laikas (jo trukmė). 13. Iš Projekto nėra aišku, kaip apskaičiuojamas darbo grupės teisės akto projektui rengti nario atlygis už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti (valandinis atlygis už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti). 14. Iš Projekto nėra aišku, kaip apskaičiuojamas Projekto 3 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalyje nurodytas papildomas mokėjimas. Numatant Projekte Projekto 3 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio
pasiremti, pvz., Mokslo ir studijų įstatymo bei Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 12 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 72¹ straipsniu įstatymo nuostatomis, nustatančiomis darbo apmokėjimo sąlygas. 15.
15Iš Projekto nėra aišku,
koks yra atlygis per darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti valandą (siūlau Projekte numatyti didesnį už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį valandinį atlygį atlygį per darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti valandą, taip pat nurodyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus naują (didesnį ar mažesnį) minimalųjį valandinį atlygį atlygis per darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti valandą padidėja (sumažėja), pvz., tiek procentų, kiek procentų padidėja (sumažėja) Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas naujas minimalusis valandinis atlygis, taip pat nurodyti, kad po Vyriausybės nutarimo, kurio patvirtinamas naujas minimalusis valandinis atlygis, įsigaliojimo išmokėtas (išmokamas) atlygis už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti turi būti apskaičiuotas pritaikius naują (padidėjusį ar sumažėjusį) atlygį per darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti valandą, taip pat nurodyti, kaip apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio padidėjimas (sumažėjimas) procentine išraiška ir kaip apskaičiuojamas atlygio per darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti valandą padidėjimas (sumažėjimas) procentine išraiška Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus naują minimalųjį valandinį atlygį (be to, savaime suprantama, nurodant ir matematines formules bei nežinomųjų paaiškinimus)). Kartu pastebėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio, nustatančio teisės akto formą ir struktūrą, 5 dalį „teisės aktas gali turėti preambulę ir priedų – lentelių, grafikų, planų, žemėlapių, schemų, sąrašų ir kita“. 16.
straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 14¹ straipsnyje nurodyti, kad, atsižvelgiant į tai, kas darbo grupę teisės akto projektui rengti ar komisiją sudaro, atlygį už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti ar komisijoje moka Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, ministerija, kita iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų išlaikoma įstaiga, savivaldybės administracija, seniūnija – biudžetinė įstaiga, kita iš savivaldybės biudžeto išlaikoma įstaiga, taip pat Lietuvos bankas. 17. Siūlau projektą papildyti tokiu straipsniu: „1. Darbui darbo grupėse teisės aktų projektams rengti netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo trukmės apribojimai. 2. Darbo grupės teisės akto projektui rengti nario darbo laikas už laikotarpį, kuriam sudaryta darbo grupė teisės akto projektui rengti, yra apvalinamas iki sveiko valandų skaičiaus. 3. Atlygis už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti mokamas vieną kartą kitą mėnesį, einantį po darbo grupės teisės akto projektui rengti darbo pabaigos mėnesio. 4. Darbo grupės teisės akto projektui rengti narių darbo laikas žymimas darbo laiko apskaitos žurnaluose, nurodant atvykimo į darbo grupės teisės akto projektui rengti posėdį ir išvykimo iš darbo grupės teisės akto projektui rengti posėdžio laiką. Darbo grupei teisės akto projektui rengti darbą baigus pagal šį žurnalą darbo grupės teisės akto projektui rengti sekretorius užpildo darbo grupės teisės akto projektui rengti nario darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį pasirašo darbo grupės teisės akto projektui rengti vadovas ir darbo grupės teisės akto projektui rengti narys. 5.
projektui rengti nario darbo laikas kiekviename darbo grupės teisės akto projektui rengti posėdyje skaičiuojamas nuo posėdžio pradžios arba nuo darbo grupės teisės akto projektui rengti nario atvykimo momento (jei jis vėluoja į posėdį) iki posėdžio pabaigos arba iki jo išvykimo momento (kai darbo grupės teisės akto projektui rengti narys išvyksta nesibaigus posėdžiui). Darbo grupės teisės akto projektui rengti narys, atvykęs į posėdį, pasirašo registracijos lape. Darbo grupės teisės akto projektui rengti narys, išvykdamas iš posėdžio jam dar nepasibaigus, turi pasirašyti registracijos lape (išsiregistruoti). Darbo grupės teisės akto projektui rengti nariui pavėlavus į posėdį, darbo grupės teisės akto projektui rengti sekretorius užrašo jo atvykimo laiką, taip pat išvykimo laiką, kai darbo grupės teisės akto projektui rengti narys išvyksta nepasibaigus posėdžiui. 6. Darbo grupės teisės akto projektui rengti narių darbas darbo grupėje teisės akto projektui rengti bei darbo grupės teisės akto projektui rengti vadovo pavedimai fiksuojami darbo grupės teisės akto projektui rengti posėdžių protokoluose. Darbo grupės teisės akto projektui rengti nario darbo laikas, vykdant šiuos pavedimus, apskaitomas pagal darbo grupės teisės akto projektui rengti sekretoriaus paruoštą ir darbo grupės teisės akto projektui rengti vadovo pasirašytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame nurodomas tikslus laikas. 7. Darbo grupės teisės akto projektui rengti sekretorius pagal žymas darbo grupės teisės akto projektui rengti posėdžių protokoluose bei pagal darbo grupės teisės akto projektui rengti sekretoriaus paruoštus ir darbo grupės teisės akto projektui rengti vadovo pasirašytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius parengia darbo apskaitos žiniaraštį, kurį pasirašo darbo grupės teisės akto projektui rengti vadovas. 8.
projektui rengti nariai laiką, sugaištą ruošiantis darbo grupės teisės akto projektui rengti posėdžiams, deklaruoja asmeniškai. Darbo grupės teisės akto projektui rengti nario savarankiškai deklaruojamas laikas yra pateikiamas darbo grupės teisės akto projektui rengti vadovui ir įrašomas į darbo grupės teisės akto projektui rengti darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Darbo grupės teisės akto projektui rengti narys turi pateikti darbo grupės teisės akto projektui rengti vadovui savo veiklos protokolą, kuriame atsispindėtų laikas, sugaištas ruošiantis darbo grupės teisės akto projektui rengti posėdžiams. Už šioje dalyje nurodytų darbo grupės teisės akto projektui rengti nario pateikiamų duomenų teisingumą atsako darbo grupės teisės akto projektui rengti narys. Darbo grupės teisės akto projektui rengti nariui papildomai mokama už 30 procentų savarankiškai deklaruojamo laiko valandų. 9. Darbo grupės teisės akto projektui rengti nariams apmokama pagal darbo grupės teisės akto projektui rengti sekretoriaus užpildytą ir darbo grupės teisės akto projektui rengti vadovo pasirašytą žiniaraštį. 10. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako darbo grupės teisės akto projektui rengti sekretorius. 11. Darbo grupės teisės akto projektui rengti sekretorius žiniaraštį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po darbo grupės teisės akto projektui rengti darbo pabaigos mėnesio, trečios dienos pateikia struktūriniam padaliniui, skaičiuojančiam ir mokančiam darbo užmokestį, įstatymų nustatytus mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas.“. 18. Siūlau Projektą papildyti tokiais straipsniais: „(...) straipsnis. Darbo grupės teisės akto projektui rengti nario užmokesčio už darbą garantija 1.
Darbo grupės teisės akto projektui rengti nariui jo darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikotarpiu mokamas visas jam pagal Lietuvos Respublikos teisę nustatytas užmokestis už atlygintiną renkamųjų pareigų atlikimą, atlygintiną darbą komisijoje (komisijose), atlygintiną darbą taryboje (tarybose), darbą pagal darbo sutartį, atlygintiną veiklą ne pagal darbo ar civilinę (autorinę) sutartį, atlygintiną veiklą pagal civilinę (autorinę) sutartį ar atlygintiną renkamųjų ar skiriamųjų pareigų atlikimą (toliau šiame straipsnyje – užmokestis už darbą). 2. Darbo grupės teisės akto projektui rengti sudarymo mėnesio laikotarpiu iki jos sudarymo, darbo grupės teisės akto projektui rengti nario darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikotarpiu ir pirmutinį kartą po šio laikotarpio būsimo, esamo ar buvusio darbo grupės teisės akto projektui rengti nario pirmą ir kiekvieną paskesnį kartą gaunamas užmokestis už darbą negali būti mažesnis negu paskutinį kartą prieš darbo grupės teisės akto projektui rengti sudarymo mėnesį jam išmokėtas užmokestis už darbą. 3. Darbo grupės teisės akto projektui rengti sudarymo mėnesio laikotarpiu iki jos sudarymo išmokėto užmokesčio už darbą ir paskutinį kartą prieš darbo grupės teisės akto projektui rengti sudarymo mėnesį išmokėto užmokesčio už darbą skirtumas (išmokėto užmokesčio už darbą ir išmokėtino užmokesčio už darbą skirtumas) turi būti išmokėtas kitą darbo dieną, einančią po teisės akto, kuriuo sudaryta darbo grupė teisės akto projektui rengti, įsigaliojimo. 4.
projektui rengti sudarymo mėnesio laikotarpiu iki jos sudarymo, darbo grupės teisės akto projektui rengti nario darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikotarpiu ir pirmutinį kartą po šio laikotarpio būsimo, esamo ar buvusio darbo grupės teisės akto projektui rengti nario pirmą ir kiekvieną paskesnį kartą gaunamas užmokestis už darbą gali būti mažesnis negu paskutinį kartą prieš darbo grupės teisės akto projektui rengti sudarymo mėnesį jam išmokėtas užmokestis už darbą tik tada, kuomet kitų įstatymų ar civilinių (atlygintinių) sutarčių nustatytais atvejais ir tvarka bei sąlygomis užmokestis už darbą mažinamas arba nemokamas. 5. Darbo grupės teisės akto projektui rengti sudarymo mėnesio laikotarpiu iki jos sudarymo, darbo grupės teisės akto projektui rengti nario darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikotarpiu ir pirmutinį kartą po šio laikotarpio būsimo, esamo ar buvusio darbo grupės teisės akto projektui rengti nario antrą ir kiekvieną paskesnį kartą po pradėjimo eiti pareigas, komisijos sudarymo, tarybos sudarymo, rašytinės sutarties (įskaitant ir vienkartinio įvykdymo sutartį) sudarymo, išrinkimo, paskyrimo ar priėmimo į pareigas darbo grupės teisės akto projektui rengti sudarymo mėnesio ir darbo grupės teisės akto projektui rengti nario darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikotarpiu gaunamas užmokestis už darbą negali būti mažesnis negu pirmutinį kartą po pradėjimo eiti pareigas, komisijos sudarymo, tarybos sudarymo, rašytinės sutarties (įskaitant ir vienkartinio įvykdymo sutartį) sudarymo, išrinkimo, paskyrimo ar priėmimo į pareigas darbo grupės teisės akto projektui rengti sudarymo mėnesio ir darbo grupės teisės akto projektui rengti nario darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikotarpiu jam išmokėtas užmokestis už darbą. 6.
paskesnį kartą po pradėjimo eiti pareigas, komisijos sudarymo, tarybos sudarymo, rašytinės sutarties (įskaitant ir vienkartinio įvykdymo sutartį) sudarymo, išrinkimo, paskyrimo ar priėmimo į pareigas darbo grupės teisės akto projektui rengti sudarymo mėnesio laikotarpiu iki jos sudarymo išmokėto užmokesčio už darbą ir pirmutinį kartą po pradėjimo eiti pareigas, komisijos sudarymo, tarybos sudarymo, rašytinės sutarties (įskaitant ir vienkartinio įvykdymo sutartį) sudarymo, išrinkimo, paskyrimo ar priėmimo į pareigas darbo grupės teisės akto projektui rengti sudarymo mėnesio laikotarpiu iki jos sudarymo išmokėto užmokesčio už darbą skirtumas (išmokėto užmokesčio už darbą ir išmokėtino užmokesčio už darbą skirtumas) turi būti išmokėtas kitą darbo dieną, einančią po teisės akto, kuriuo sudaryta darbo grupė teisės akto projektui rengti, įsigaliojimo. 7.
projektui rengti sudarymo mėnesio laikotarpiu iki jos sudarymo, darbo grupės teisės akto projektui rengti nario darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikotarpiu ir pirmutinį kartą po šio laikotarpio būsimo, esamo ar buvusio darbo grupės teisės akto projektui rengti nario antrą ir kiekvieną paskesnį kartą po pradėjimo eiti pareigas, komisijos sudarymo, tarybos sudarymo, rašytinės sutarties (įskaitant ir vienkartinio įvykdymo sutartį) sudarymo, išrinkimo, paskyrimo ar priėmimo į pareigas darbo grupės teisės akto projektui rengti sudarymo mėnesio ir darbo grupės teisės akto projektui rengti nario darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikotarpiu gaunamas užmokestis už darbą gali būti mažesnis negu pirmutinį kartą po pradėjimo eiti pareigas, komisijos sudarymo, tarybos sudarymo, rašytinės sutarties (įskaitant ir vienkartinio įvykdymo sutartį) sudarymo, išrinkimo, paskyrimo ar priėmimo į pareigas darbo grupės teisės akto projektui rengti sudarymo mėnesio ir darbo grupės teisės akto projektui rengti nario darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikotarpiu jam išmokėtas užmokestis už darbą tik tada, kuomet kitų įstatymų ar civilinių (atlygintinių) sutarčių nustatytais atvejais ir tvarka bei sąlygomis užmokestis už darbą mažinamas arba nemokamas. 8. Už darbo grupės teisės akto projektui rengti nario darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikotarpį darbo grupės teisės akto projektui rengti nariui užmokestis už darbą nemažinamas. Darbo grupės teisės akto projektui rengti nario teisė už šį laikotarpį gauti visą užmokestį už darbą ginama įstatymų nustatyta tvarka. 9. Kai darbo grupės teisės akto projektui rengti nariui jo darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikotarpiu mokamas užmokestis už darbą pagal darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis ar paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, šis straipsnis netaikomas. 10.
teises turinčios Lietuvos religinės bendruomenės ar bendrijos narys, kuris yra darbo grupės teisės akto projektui rengti narys, atlieka ne pastoracinį darbą, jam užmokesčio už darbą garantija taikoma be išlygų. (...) straipsnis. Pavėluotas išmokėto užmokesčio už darbą ir išmokėtino užmokesčio už darbą skirtumo mokėjimas
1Kai pavėluotai išmokamas šio įstatymo (... nurodytinas straipsnio,
nustatančio darbo grupės teisės akto projektui rengti nario užmokesčio už darbą garantiją, eilės numeris) straipsnio 3 ar 6 dalyje nurodytas išmokėto užmokesčio už darbą ir išmokėtino užmokesčio už darbą skirtumas, kartu su juo išmokami delspinigiai. Šis skirtumas išmokamas delspinigių išmokėjimo dieną. Delspinigių dydį sudaro 0,1 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, baigiant skaičiuoti įskaitant išmokėto užmokesčio už darbą ir išmokėtino užmokesčio už darbą skirtumo išmokėjimo dieną. 2. Delspinigių dydis indeksuojamas, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lyginant praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas delspinigių dydis dauginamas iš šio vartotojų kainų indekso. Gautas naujas delspinigių dydis (procentais) apvalinamas iki šimtųjų dalių po kablelio. Delspinigius išmokantis subjektas, taikydamas šias nuostatas, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose, nutartyse esančius jų taikymo išaiškinimus. 3. Delspinigius išmokantis subjektas privalo nevilkinti delspinigių išmokėjimo ir rūpintis, kad delspinigiai būtų išmokėti per įmanomai trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. (...) straipsnis. Delspinigių apmokestinimas 1.
neapmokestinami privalomojo valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų) draudimo ir privalomojo valstybinio socialinio (sveikatos) draudimo įmokomis, išskyrus atvejus, kai asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, pageidauja, kad nuo delspinigių privalomojo valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų) draudimo ir privalomojo valstybinio socialinio (sveikatos) draudimo įmokos būtų sumokamos. 2. Nuo delspinigių nemokamos privalomojo valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų) draudimo įmokos, jeigu asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, to pageidaus. Nuo delspinigių nemokama privalomojo valstybinio socialinio (sveikatos) draudimo įmoka, jeigu asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, to pageidaus. 3. Prieš išmokėdamas delspinigius, delspinigius išmokantis subjektas privalo pateikti asmeniui, kuriam išmokėtini delspinigiai, raštu preliminarų išmokėtinų delspinigių dydį, išreikštą pinigų suma, ir preliminarias (preliminarią) valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokas (įmoką), išreikštas (išreikštą) pinigų suma, kuri preliminariai būtų sumokama į Valstybinį socialinio draudimo fondą už draudimo apsaugą. Delspinigius išmokančiam subjektui pateikti asmeniui, kuriam išmokėtini delspinigiai, išmokėtinų delspinigių dydį, išreikštą pinigų suma, ir valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokas (įmoką), išreikštas (išreikštą) pinigų suma, delspinigių išmokėjimo dieną draudžiama, išskyrus labai išimtiniais ir itin retais atvejais. 4.
iš valstybinių socialinių (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimų valstybinio socialinio draudimo įmoka (įmokos) privalo būti sumokėta (sumokėtos), arba nurodyti, kad privalo būti sumokėtos visos valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokos, taip pat kad nebūtų sumokėta nei viena iš valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokų. Asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, taip pat turi teisę išreikšti savo valią, kokio dydžio pinigų suma už vieną ar kitą valstybinį socialinį (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimą sumokėtina į Valstybinį socialinio draudimo fondą, ir nurodyti, kad valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokos į Valstybinį socialinio draudimo fondą sumokėtinos pagal patvirtintus tarifus. 5. Asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, privalo nurodyti, kuriam iš valstybinių socialinių (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimų privalo būti sumokėtas preliminaraus išmokėtinų delspinigių dydžio ir delspinigių išmokėjimo dieną išmokėtinų delspinigių dydžio skirtumas, jeigu nenori, kad šis skirtumas būtų išmokėtas jam. Šis skirtumas sumokamas į Valstybinį socialinio draudimo fondą arba išmokamas asmeniui, kuriam išmokėtini delspinigiai, tik tuo atveju, jeigu jis susidaro.
Jeigu preliminaraus išmokėtinų delspinigių dydžio ir delspinigių išmokėjimo dieną išmokėtinų delspinigių dydžio skirtumas išmokamas asmeniui, kuriam išmokėtini delspinigiai, valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokos skaičiuojamos ir sumokamos nuo likusios delspinigių dalies delspinigių išmokėjimo dieną. 6. Jeigu asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, nurodo, kad valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokos į Valstybinį socialinio draudimo fondą sumokėtinos ne pagal patvirtintus tarifus, tai kartu jis privalo nurodyti, kuriam iš valstybinių socialinių (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimų privalo būti sumokėtas jo nurodytos sumokėti į Valstybinį socialinio draudimo fondą už vieną ar kitą valstybinį socialinį (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimą pinigų sumos ir delspinigių išmokėjimo dieną išmokėtinų delspinigių skirtumas. Jeigu asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, nori, šis skirtumas privalo būti išmokėtas jam. Šis skirtumas sumokamas į Valstybinį socialinio draudimo fondą arba išmokamas asmeniui, kuriam išmokėtini delspinigiai, tik tuo atveju, jeigu jis susidaro. 7.
(pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokų sumokėjimo į Valstybinį socialinio draudimo fondą dieną (delspinigių išmokėjimo dieną) nurodo sumokėti į Valstybinį socialinio draudimo fondą už vieną ar kitą valstybinį socialinį (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimą dalį delspinigių (valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmoką (įmokas)), delspinigių likutis, susidaręs nuo sumokėtų į Valstybinį socialinio draudimo fondą delspinigių, delspinigių išmokėjimo dieną (valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokų sumokėjimo į Valstybinį socialinio draudimo fondą dieną) išmokamas asmeniui, kuriam išmokėtini delspinigiai. 8. Delspinigiai neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu. (...) straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo delspinigių ir visos delspinigių sumos ar dalies delspinigių sumos, kaip valstybinio socialinio draudimo įmokos, sumokėjimas į Valstybinį socialinio draudimo fondą
įmokos nuo asmens, kuriam išmokėtini delspinigiai, delspinigių skaičiuojamos ir (ar) sumokamos pagal apdraustiesiems patvirtintus įmokų tarifus, jeigu asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, nenusprendžia kitaip, o valstybinio socialinio (nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų) – pagal draudėjams patvirtintus įmokų tarifus, jeigu asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, nenusprendžia kitaip. 2.
socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokos nuo jų delspinigių skaičiuojamos ir (ar) sumokamos pagal asmenims, apsidraudusiems atitinkamu valstybiniu privalomuoju socialiniu (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimu, patvirtintus atskiroms valstybinio privalomojo socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo rūšims įmokų tarifus, jeigu asmenys, kuriems išmokėtini delspinigiai, nenusprendžia kitaip. 3. Pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu kiekvieniems biudžetiniams metams ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu patvirtintus atskirų rūšių valstybiniam socialiniam (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimui – tarifus skaičiuojamos ir (ar) sumokamos valstybinio privalomojo socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokos ir nuo neapsidraudusių arba neapdraustų asmenų, kuriems išmokėtini delspinigiai, delspinigių, jeigu šie asmenys neišreiškia savo valios ir patys nenurodo, kokio dydžio pinigų suma už vieną ar kitą valstybinį socialinį (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimą sumokėtina į Valstybinį socialinio draudimo fondą. 4.
socialinio (nedarbo) draudimo įmoka mokama pagal patvirtintą tarifą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms terminuotoms darbo sutartims valstybinio socialinio (nedarbo) draudimo įmokos tarifas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu, nedidinamas. 5.
socialinio draudimo fondą sumoka:
atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokas, kai asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, nurodo, kad valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokos į Valstybinį socialinio draudimo fondą sumokėtinos pagal patvirtintus tarifus, arba
Valstybinį socialinio draudimo fondą už vieną ar kitą valstybinį socialinį (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimą pinigų sumą (valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmoką (įmokas)) ir asmens, kuriam išmokėtini delspinigiai, nurodytos sumokėti į Valstybinį socialinio draudimo fondą už vieną ar kitą valstybinį socialinį (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimą pinigų sumos (valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokos (įmokų)) ir delspinigių išmokėjimo dieną išmokėtinų delspinigių skirtumą (valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmoką), kai asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, nenori, kad šis skirtumas būtų išmokėtas jam, arba
ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmoką (įmokas)), kai asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, delspinigių išmokėjimo dieną nurodo sumokėti į Valstybinį socialinio draudimo fondą už vieną ar kitą valstybinį socialinį (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimą pinigų sumą (valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmoką (įmokas)).
Delspinigių išmokėjimo dieną delspinigius išmokantis subjektas į Valstybinį socialinio draudimo fondą sumoka:
atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokas, kai asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, nurodo, kad valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokos į Valstybinį socialinio draudimo fondą sumokėtinos pagal patvirtintus tarifus, arba
Valstybinį socialinio draudimo fondą už vieną ar kitą valstybinį socialinį (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimą pinigų sumą (valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmoką (įmokas)) ir asmens, kuriam išmokėtini delspinigiai, nurodytos sumokėti į Valstybinį socialinio draudimo fondą už vieną ar kitą valstybinį socialinį (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimą pinigų sumos (valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokos (įmokų)) ir delspinigių išmokėjimo dieną išmokėtinų delspinigių skirtumą (valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmoką), kai asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, nenori, kad šis skirtumas būtų išmokėtas jam, arba
ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmoką (įmokas)), kai asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, delspinigių išmokėjimo dieną nurodo sumokėti į Valstybinį socialinio draudimo fondą už vieną ar kitą valstybinį socialinį (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimą pinigų sumą (valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmoką (įmokas)). 6.
6Mokant valstybinio socialinio (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo,
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimo įmokas, viršenybė teikiama šių teisinių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.
išmokėtini delspinigiai, išmokėjimas
darbą ir išmokėtino užmokesčio už darbą skirtumą, kuris išmokamas pavėluotai, delspinigius, preliminaraus išmokėtinų delspinigių dydžio ir delspinigių išmokėjimo dieną išmokėtinų delspinigių dydžio skirtumą, kai toks skirtumas susidaro, asmens, kuriam išmokėtini delspinigiai, nurodytos sumokėti į Valstybinį socialinio draudimo fondą už vieną ar kitą valstybinį socialinį (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos) draudimą pinigų sumos ir delspinigių išmokėjimo dieną išmokėtinų delspinigių skirtumą, kai toks skirtumas susidaro (toliau kartu – pinigai), asmeniui, kuriam išmokėtini delspinigiai, delspinigius išmokantis subjektas privalo supažindinti asmenį, kuriam išmokėtini delspinigiai, su šio straipsnio ir šio įstatymo straipsnio, nustatančio draudimus kredito įstaigai ir jos pareigas bei išlaidų, susijusių su draudimų ir ribojimų užtikrinimu, padengimą, nuostatomis ir pateikti šių nuostatų tekstą. 2. Delspinigius išmokančiam subjektui išmokėti pinigus kitiems asmenims (išskyrus mirusio (žuvusio) asmens, kuriam išmokėtini delspinigiai, vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui arba tėvams (įtėviams)) draudžiama. 3. Asmeniui, kuriam išmokėtini delspinigiai, pinigai delspinigių išmokėjimo dieną išmokami tik grynaisiais pinigais, o jeigu delspinigių išmokėjimo dieną pinigus išmokėti grynaisiais pinigais nėra galimybės, delspinigius išmokantis subjektas delspinigių išmokėjimo dieną įteikia asmeniui, kuriam išmokėtini delspinigiai, motyvuotą ir užregistruotą raštą, nurodydamas tokios galimybės nebuvimo priežastis.
Pinigai delspinigių išmokėjimo dieną gali būti pervedami į asmens, kuriam išmokėtini delspinigiai, naujai atidarytą neliečiamąją (atskirą) jo asmeninę sąskaitą, kuri specialiai skirta tik delspinigius išmokančio subjekto pervestiems pinigams laikyti, ar kitą asmens, kuriam išmokėtini delspinigiai, asmeninę sąskaitą kredito, mokėjimo ir (arba) elektroninių pinigų įstaigose (ar jų filialuose), veikiančiose (įregistruotose) Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba atitinkamose įstaigose, veikiančiose (įregistruotose) už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, tačiau tik tada, kai yra rašytinis po minėto rašto įteikimo delspinigių išmokėjimo dieną gautas ir užregistruotas asmens, kuriam išmokėtini delspinigiai, sutikimas. Jeigu asmuo, kuriam išmokėtini delspinigiai, prieštarauja, kad delspinigiai būtų išmokami ne grynaisiais pinigais, delspinigių skaičiavimas tęsiamas toliau. 4. Išlaidas, susijusias su pinigų pervedimu į asmens, kuriam išmokėtini delspinigiai, asmeninę sąskaitą, apmoka delspinigius išmokantis subjektas (tai yra pinigai į asmens, kuriam išmokėtini delspinigiai, nurodytą jo asmeninę sąskaitą pervedami delspinigius išmokančio subjekto sąskaita). (...) straipsnis. Draudimai kredito įstaigai ir jos pareigos bei išlaidų, susijusių su draudimų ir ribojimų užtikrinimu, padengimas 1.
Prieš pervesdamas pinigus, delspinigius išmokantis subjektas savo sąskaita privalo delspinigių išmokėjimo dieną tinkamu ir priimtinu kredito, mokėjimo ir (arba) elektroninių pinigų įstaigai (ar jos filialui), veikiančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – kredito įstaiga), būdu bei priemonėmis informuoti kredito įstaigą apie pinigų pervedimą, nurodydamas kredito įstaigai šio įstatymo, kuriuo vadovaudamasis delspinigius išmokantis subjektas pateikia kredito įstaigai informaciją apie pinigų pervedimą, pavadinimą, straipsnį ir šio straipsnio dalį, taip pat asmens, kuriam pervedami pinigai, vardą ir pavardę, jo asmeninę sąskaitą, į kurią pervedami pinigai, pervedamų pinigų sumą, pinigų pervedimo paskirtį bei tikslą, pinigų pervedimo datą ir preliminarų laiką (valandą ir minutes). Ši nuostata netaikoma, kai ta pati kredito įstaiga yra ir delspinigius išmokantis subjektas. 2. Kredito įstaigai išmokėti ar išduoti iš bankomatų delspinigius išmokančio subjekto pervestus pinigus kitiems asmenims (išskyrus mirusio (žuvusio) asmens, kuriam pervesti pinigai, vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui arba tėvams (įtėviams)) draudžiama. 3. Kredito įstaiga privalo delspinigius išmokančio subjekto pervestą pinigų sumą įšaldyti ir užblokuoti, taip pat užblokuoti prieigas prie delspinigius išmokančio subjekto pervestos pinigų sumos ir sąsajas su šia pinigų suma bei mokėjimo priemonių, įskaitant ir išduotų naujai mokėjimo priemonių, susijusių su delspinigius išmokančio subjekto pervesta pinigų suma, naudojimą. 4.
sustabdyti asmens, kuriam pervesti pinigai, naudojimąsi elektroninės bankininkystės sistema (kredito įstaigos teikiamos elektroninės bankininkystės paslaugos ar paslaugos, savo esme atitinkančios elektroninės bankininkystės paslaugą, teikimą asmeniui, kuriam pervesti pinigai) iki asmens, kuriam pervesti pinigai, pirmo pareikalavimo raštu nutraukti šių paslaugų teikimo ribojimą. 5. Kredito įstaigai iš asmens, kuriam pervesti pinigai, asmeninės sąskaitos delspinigius išmokančio subjekto pervestus pinigus leidžiama pervesti į kitą sąskaitą toje pačioje ar kitoje kredito įstaigoje tik tuo atveju, jeigu dėl tokios paslaugos suteikimo (mokėjimo operacijos atlikimo) kreipiasi pats asmuo, kuriam šie pinigai pervesti. 6. Pareikalavimas nutraukti pinigų išdavimo iš bankomatų ribojimą pateikiamas raštu tiesiogiai asmeniui, kuriam pervesti pinigai, atvykus į kredito įstaigą. Pareikalavimas nutraukti kredito įstaigos teikiamos elektroninės bankininkystės paslaugos ar paslaugos, savo esme atitinkančios elektroninės bankininkystės paslaugą, teikimą asmeniui, kuriam pervesti pinigai, pateikiamas raštu tiesiogiai asmeniui, kuriam pervesti pinigai, atvykus į kredito įstaigą. 7. Kredito įstaigos patirtas išlaidas, susijusias su draudimų ir ribojimų užtikrinimu, lygiomis dalimis padengia kredito įstaiga ir valstybė. (...) straipsnis. Organizacijos, už darbą kuriose darbo grupės teisės akto projektui rengti nariui jo darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikotarpiu mokamas visas jam pagal Lietuvos Respublikos teisę nustatytas užmokestis 1.
Darbo grupės teisės akto projektui rengti nariams jų darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikotarpiu mokamas visas jiems pagal Lietuvos Respublikos teisę nustatytas užmokestis už darbą pagal darbo sutartį, atlygintiną veiklą ne pagal darbo ar civilinę (autorinę) sutartį, atlygintiną veiklą pagal civilinę (autorinę) sutartį ar atlygintiną renkamųjų ar skiriamųjų pareigų atlikimą šiose organizacijose:
filiale;
atstovybėje;
jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinyje (filiale, atstovybėje);
struktūriniame, gamybiniame, prekybiniame ar kitos veiklos padalinyje, kai darbdavio esmę atitinkantis fizinis asmuo tokius padalinius turi;
padalinyje (filiale, atstovybėje);
organizacijos padalinyje (filiale, atstovybėje);
struktūriniame, gamybiniame, prekybiniame ar kitos veiklos padalinyje užsienyje;
kuriame dirbantys visi asmenys ar dalis iš jų darbo funkcijas ar pareigas atlieka užsienyje arba tik užsienyje;
iklausančiame juridiniame asmenyje, kuriame dirbantys asmenys pareigas atlieka ir tarptautinėse operacijose, pratybose, misijose bei kituose tarptautiniuose bendradarbiavimo renginiuose užsienyje;
asmens ir užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančios organizacijos darinyje, kuriame dirbantys asmenys pareigas atlieka ir tarptautinėse operacijose, pratybose, misijose bei kituose tarptautiniuose bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikoje arba tik Lietuvos Respublikoje;
nevyriausybinėje) organizacijoje (struktūriniame organizaciniame ar kitos veiklos darinyje), neatsižvelgiant į tai, kas yra jų steigėjai ir kokios jų veiklos sritys (sportas, sveikata, prekyba, ekonomika, finansai, tarptautinis saugumas, kolektyvinė gynyba, žmogaus teisių ir laisvių apsauga, vaiko teisės ir sveikata, antikorupcinė veikla, dopingo kontrolė ir veikla prieš jį, švietimas, mokslas, kultūra, paveldas, veikla, susijusi su arbitražiniu ginčų nagrinėjimu ir sprendimu, teisingumo vykdymas, veikla prieš tarptautinio pobūdžio nusikaltimus ir kova su tarptautinio pobūdžio nusikalstamumu beigi bendradarbiavimo tarp įvairių valstybių kriminalinės policijos padalinių užtikrinimas ir vystymas, krepšinis ar kita);
Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtame juridinio asmens statuso neturinčiame fonde, kurio turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims ir yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančios kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme bei investicinio
fondo taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų;
18) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių (partnerių) ir asmenų, susijusių su jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyviais (partneriais) darbo santykiais ar darbo santykius atitinkančiais kitais sutartiniais santykiais (jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių (partnerių) pasisamdytų ūkio subjektų (fizinių asmenų)), grupėje;
19) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens (filialo, atstovybės) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos (filialo, atstovybės) ir prekybos agentų (įskaitant ir komercinio atstovavimo sudarant ar vykdant tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutartis, kai atstovaujamasis ir trečiasis asmuo yra skirtingose valstybėse, perkant ir parduodant akcijas ar kitus vertybinius popierius vertybinių popierių biržoje, atstovaujant pagal įstatymą ar paskyrus teismo ar administracinių institucijų sprendimu atvejus) grupėje;
20) advokatų profesinėje bendrijoje ar advokato (advokatų) kontoroje;
21) antstolio (antstolių) kontoroje;
22) notaro (notarų) biure;
23) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruoto užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio (filialo, atstovybės) turimame su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojančiame laive, Lietuvos Respublikos skiriamaisiais ženklais pažymėtame orlaivyje su įgula ar kertančioje bent dviejų valstybių sienas kelių transporto priemonėje;
24) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio fizinio asmens turimame struktūriniame, gamybiniame, prekybiniame ar kitos veiklos padalinyje, kai darbdavio esmę atitinkantis fizinis asmuo tokius padalinius Lietuvos Respublikoje ir (ar) užsienio valstybėje turi;
25) bet kurioje kitoje Lietuvos Respublikos teritorijoje galinčioje vykdyti teisėtą veiklą, Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančioje, bet ne
Lietuvos Respublikoje veikiančioje ar Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančioje, bet veikiančioje ir Lietuvos Respublikoje ir inter alia Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių įstatymų, Europos Sąjungos muitų teisės aktų ir tarptautinių sutarčių, įskaitant ir Konvenciją 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, nustatyta tvarka mokesčius mokančioje (o, esant atitinkamų įstatymų nustatytoms išimtims, – ir atitinkamų mokesčių nemokančioje) organizacijoje (organizacijose), kurioje (kuriose) darbo grupės teisės akto projektui rengti nariai atlieka darbo funkcijas ar pareigas.
Darbo grupės teisės akto projektui rengti nariams jų darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti laikotarpiu mokamas visas jiems pagal Lietuvos Respublikos teisę nustatytas užmokestis už darbą pagal darbo sutartį, atlygintiną veiklą ne pagal darbo ar civilinę (autorinę) sutartį, atlygintiną veiklą pagal civilinę (autorinę) sutartį ar atlygintiną renkamųjų ar skiriamųjų pareigų atlikimą šiose organizacijose:
filiale;
atstovybėje;
jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinyje (filiale, atstovybėje);
struktūriniame, gamybiniame, prekybiniame ar kitos veiklos padalinyje, kai darbdavio esmę atitinkantis fizinis asmuo tokius padalinius turi;
padalinyje (filiale, atstovybėje);
organizacijos padalinyje (filiale, atstovybėje);
struktūriniame, gamybiniame, prekybiniame ar kitos veiklos padalinyje užsienyje;
kuriame dirbantys visi asmenys ar dalis iš jų darbo funkcijas ar pareigas atlieka užsienyje arba tik užsienyje;
kuriame dirbantys asmenys pareigas atlieka ir tarptautinėse operacijose, pratybose, misijose bei kituose tarptautiniuose bendradarbiavimo renginiuose užsienyje;
s Respublikos jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ir užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančios organizacijos darinyje, kuriame dirbantys asmenys pareigas atlieka ir tarptautinėse operacijose, pratybose, misijose bei kituose tarptautiniuose bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikoje arba tik Lietuvos Respublikoje;
nevyriausybinėje) organizacijoje (struktūriniame organizaciniame ar kitos veiklos darinyje), neatsižvelgiant į tai, kas yra jų steigėjai ir kokios jų veiklos sritys (sportas, sveikata, prekyba, ekonomika, finansai, tarptautinis saugumas, kolektyvinė gynyba, žmogaus teisių ir laisvių apsauga, vaiko teisės ir sveikata, antikorupcinė veikla, dopingo kontrolė ir veikla prieš jį, švietimas, mokslas, kultūra, paveldas, veikla, susijusi su arbitražiniu ginčų nagrinėjimu ir sprendimu, teisingumo vykdymas, veikla prieš tarptautinio pobūdžio nusikaltimus ir kova su tarptautinio pobūdžio nusikalstamumu beigi bendradarbiavimo tarp įvairių valstybių kriminalinės policijos padalinių užtikrinimas ir vystymas, krepšinis ar kita);
Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtame juridinio asmens statuso neturinčiame fonde, kurio turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims ir yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančios kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme bei investicinio fondo taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų;
18) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių (partnerių) ir asmenų, susijusių su jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyviais (partneriais) darbo santykiais
ar darbo santykius atitinkančiais kitais sutartiniais santykiais (jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių (partnerių) pasisamdytų ūkio subjektų (fizinių asmenų)), grupėje;
19) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens (filialo, atstovybės) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos (filialo, atstovybės) ir prekybos agentų (įskaitant ir komercinio atstovavimo sudarant ar vykdant tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutartis, kai atstovaujamasis ir trečiasis asmuo yra skirtingose valstybėse, perkant ir parduodant akcijas ar kitus vertybinius popierius vertybinių popierių biržoje, atstovaujant pagal įstatymą ar paskyrus teismo ar administracinių institucijų sprendimu atvejus) grupėje;
20) advokatų profesinėje bendrijoje ar advokato (advokatų) kontoroje;
21) antstolio (antstolių) kontoroje;
22) notaro (notarų) biure;
23) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruoto užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio (filialo, atstovybės) turimame su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojančiame laive, Lietuvos Respublikos skiriamaisiais ženklais pažymėtame orlaivyje su įgula ar kertančioje bent dviejų valstybių sienas kelių transporto priemonėje;
24) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio fizinio asmens turimame struktūriniame, gamybiniame, prekybiniame ar kitos veiklos padalinyje, kai darbdavio esmę atitinkantis fizinis asmuo tokius padalinius Lietuvos Respublikoje ir (ar) užsienio valstybėje turi;
25) bet kurioje kitoje Lietuvos Respublikos teritorijoje galinčioje vykdyti teisėtą veiklą, Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančioje, bet ne Lietuvos Respublikoje veikiančioje ar Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančioje, bet veikiančioje ir Lietuvos Respublikoje ir inter alia Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių įstatymų, Europos Sąjungos muit
ų teisės aktų ir tarptautinių sutarčių, įskaitant ir Konvenciją 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, nustatyta tvarka mokesčius mokančioje (o, esant atitinkamų įstatymų nustatytoms išimtims, – ir atitinkamų mokesčių nemokančioje) organizacijoje (organizacijose), kurioje (kuriose) darbo grupės teisės akto projektui rengti nariai atlieka darbo funkcijas ar pareigas. Mokesčius mokančia organizacija pagal šį punktą suprantama ir mokestį išskaičiuojanti organizacija bei organizacija, kuriai nėra nustatyta prievolė išskaičiuoti mokestį.
padėjėjams, 21 punktas – antstoliams, o 22 punktas – notarams. 3. Juridinio asmens teises turinčiose Lietuvos religinėse bendruomenėse ar bendrijose jų nariams, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose, šio straipsnio 1 dalis netaikoma.“. 19,. Siūlau Projekte numatyti teisės atsisakyti viso ar dalies atlygio už darbą darbo grupėse teisės aktų projektams rengti įgyvendinimo tvarką. 20. Siūlau Projekte numatyti, kad atsisakantysis viso ar dalies atlygio už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti pateikia atitinkamai prašymą dėl darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti atlikimo neatlygintinai ar atlygintinai iš dalies (atlygio už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti nemokėjimo ar dalies atlygio už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti išmokėjimo). Taip pat siūlau Projekte numatyti, kad prašantysis išmokėti dalį atlygio už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti privalo prašyme nurodyti tą dalį atlygio už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti, kurią pageidauja gauti, pvz., procentine išraiška, jeigu prašymas pateikiamas iki pirmojo darbo grupės teisės akto projektui rengti posėdžio, arba konkrečia suma, jeigu prašymas pateikiamas po atlygio už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti apskaičiavimo. Taip pat siūlau Projekte numatyti, kad prašančiajam darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti atlikti neatlygintinai atlygis už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti skaičiuojamas.
Taip pat siūlau Projekte numatyti, kad prašymas dėl atlygio už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti nemokėjimo gali būti pateiktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną, einančią po supažindinimo su apskaičiuotu atlygiu už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti dienos. 21. Iš Projekto nėra aišku, į kokius stažus įskaitomas buvimo darbo grupės teisės akto projektui rengti nariu (darbo darbo grupėje teisės akto projektui rengti) laikotarpis (laikas). 22. Iš Projekto nėra aišku, ar reikės susimokėti gyventojų pajamų mokestį. 23. Iš Projekto nėra aišku, ar bus skaičiuojama ir mokama valstybinio socialinio draudimo įmoka
individualią veiklą. 25. Iš Projekto nėra aišku, kaip turėtų būti elgiamasi gautoms pajamoms neviršijus (viršijus) NPD
deklaruojamos. 27. Siūlau Projekte nurodyti, kad šis įstatymas pradedamas taikyti apskaičiuojant ir išmokant atlygį už darbą darbo grupėje teisės akto projektui rengti po šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų darbo grupių teisės aktų projektams rengti nariams. Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti
įeina į komisijų sudėtį. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymų įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšų papildomai nereikės. Projektas buvo pateiktas derinti visom suinteresuotom institucijom. Dėl „išskyrus įstatymų nustatytas išimtis“ – ši nuostata bus taikoma Kultūros Tarybos pirmininkui, todėl, kad Tarybos pirmininkas yra valstybės pareigūnas (Įstatymo 6 str. 2 d.).
Įstatymu teikiamas ir Kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 7 ir 10 str. pakeitimo įstatymo projektas ,kurio kurio 1 str. įrašyta nuostata „(išskyrus Tarybos pirmininką)“. Dėl apmokėjimo už darbą Seimo pareigūnų sudarytose darbo grupėse numatyta teikiamame Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr.XIIIP-2495. Šio įstatymo nuostatos netaikomos valstybės tarnautojams, nes jų apmokėjimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Įstatymo projekte siūlomi atlygių dydžiai už darbą komisijose yra prilyginti šiuo metu komisijos nariams mokamam minimaliam ir maksimaliam atlygiui, jo įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Komisijos narių atlygiai nemažės ir nebus pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Argumentai tokie patys, kaip prie 7 pasiūlymo. Argumentai tokie patys, kaip prie 7 pasiūlymo. Argumentai tokie patys, kaip prie 7 pasiūlymo. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo užmokestį, turi būti nustatytos įstatymu. Darbo laikas bus fiksuojamas protokole. Įstatymo projekte nurodytas valandinis atlygis bus apskaičiuojamas pareiginės algos baziniais dydžiais. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos nustatys konkretų dydžius ir apmokėjimo tvarką. Įstatymo projekte yra numatyti valandiniai atlygiai bazinės mėnesinės algos dydžiais. Didėjant baziniam dydžiui, didės ir komisijos narių valandiniai atlygiai. Perteklinė norma, nes įstatymas taikomas iš valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams. Siūlomos perteklinės nuostatos. Kai kurios nuostatos bus poįstatyminiuose teisės aktuose. Darbo laiko apskaita bus vykdoma pagal protokolų duomenis. Konkretūs dydžiai bus numatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Visi šie pasiūlymai bus įvertinti rengiant mokėjimo tvarką poįstayminiuose teisės aktuose.
Be to, tai perteklinės nuostatos, šios nuostatos numatytos kituose teisės aktuose. Atlygio nėra uždrausta atsisakyti. Argumentai išdėstyti 19 punkte. Tai ne šio įstatymo dalykas. Priklausomai nuo darbo grupės nario metinių pajamų skaičiuojamas stažas pensijai. Jei bus dirbama tik komisijoje ar darbo grupėje ir pajamos bus MMA dydžio ar daugiau, tai turės 1 mėnesio stažą. Jei dirbs per keliuose darbuose,, t. y. per metus gaus 122 MMA, tai stažas bus skaičiuojamas 1 metai. Sekantys pasiūlymai nėra šio įstatymo projekto reguliavimo dalykas. Įsigaliojus šiam įstatymui, apmokėjimas bus reglamentuotas įstatymu, kai šiuo metu tai daroma vadovaujantis Vyriausybės nutarimais ir atskirų sričių ministrų įsakymais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų Komitetų išvados ir pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2491. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantė Šalašaevičiūtė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė