Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1863 3, 5, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,6) kombinuotų kombinuotųjų krovinių ir keleivių vežimų sistemos kūrimo ir plėtojimo skatinimą, taip pat šiuo pagrindu remiantis ir tranzito skatinimą.“ 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,5 straipsnis. Transporto rūšys Transporto rūšys pagal šį Įstatymą yra šios: geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Šių transporto rūšių, taip pat kombinuotų kombinuotųjų krovinių ir keleivių vežimų veiklos ypatumus nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai bei kiti krovinių ir keleivių vežimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai.“ 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmens duomenys intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi vadovaujantis 2016 m.
balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis. Tais atvejais, kai nėra būtini asmens tapatybę nustatantys duomenys, intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi tokie duomenys, iš kurių negalima nustatyti asmens tapatybės.“
2Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atsakomybę už intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų saugos ir kokybės pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų teisės pažeidimų kodeksas.“
12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Kombinuoti Kombinuotieji krovinių ir keleivių vežimai
1Kombinuoti Kombinuotasis krovinių vežimai vežimas – krovinių gabenimas vežimas naudojant ne mažiau kaip dvi dviejų transporto rūšis rūšių transporto priemonėmis , kai tas pats krovinys , esantis sunkvežimyje, priekaboje ar puspriekabėje (su vilkiku ar be jo), keičiamoje talpykloje arba 20 ar daugiau pėdų konteineryje, didžiąją maršruto dalį yra gabenamas vežamas geležinkelių, vidaus vandenų arba jūrų transportu, o pradinę ir
(arba) galutinę maršruto dalį – kelių transporto priemonėmis. 2. Kombinuotasis keleivių vežimas – keleivių vežimas ne mažiau kaip dviejų transporto rūšių transporto priemonėmis, kai toks vežimas vykdomas vienos keleivių vežimo sutarties pagrindu.
“ 2.Vyriausybė gali nustatyti kombinuotų vežimų konkurencingumą skatinančias priemones . 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1863 3, 5, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,6) kombinuotų kombinuotųjų krovinių ir keleivių vežimų sistemos kūrimo ir plėtojimo skatinimą, taip pat šiuo pagrindu remiantis ir tranzito skatinimą.“ 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,5 straipsnis. Transporto rūšys Transporto rūšys pagal šį Įstatymą yra šios: geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Šių transporto rūšių, taip pat kombinuotų kombinuotųjų krovinių ir keleivių vežimų veiklos ypatumus nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai bei kiti krovinių ir keleivių vežimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai.“ 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmens duomenys intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) nuostatomis. Tais atvejais, kai nėra būtini asmens tapatybę nustatantys duomenys, intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi tokie duomenys, iš kurių negalima nustatyti asmens tapatybės.“
2Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atsakomybę už intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų saugos ir kokybės pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų teisės pažeidimų kodeksas.“
12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Kombinuoti Kombinuotieji krovinių ir keleivių vežimai
1Kombinuoti Kombinuotasis krovinių vežimai vežimas – krovinių gabenimas vežimas naudojant ne mažiau kaip dvi dviejų transporto rūšis rūšių transporto priemonėmis , kai tas pats krovinys , esantis sunkvežimyje, priekaboje ar puspriekabėje (su vilkiku ar be jo), keičiamoje talpykloje arba 20 ar daugiau pėdų konteineryje, didžiąją maršruto dalį yra gabenamas vežamas geležinkelių, vidaus vandenų arba jūrų transportu, o pradinę ir
(arba) galutinę maršruto dalį – kelių transporto priemonėmis. 2. Kombinuotasis keleivių vežimas – keleivių vežimas ne mažiau kaip dviejų transporto rūšių transporto priemonėmis, kai toks vežimas vykdomas vienos keleivių vežimo sutarties pagrindu.
“ 2.Vyriausybė gali nustatyti kombinuotų vežimų konkurencingumą skatinančias priemones . 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Nuolatinis keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų gerinimas (keleivių persėdimo geležinkelio stotyse laiko trumpinimas, traukinių tvarkaraščių derinimas, geležinkelio stočių pasiekiamumo didinimas, lojalumo sistemų diegimas ir pan.) lėmė, kad 2018 m. sausio – balandžio mėn. traukiniais važiavo 1,512 mln. keleivių, t. y. 11,1 proc. daugiau keleivių nei tą patį 2017 m. laikotarpį (1,361 mln. keleivių). Nepaisant didėjančio keleivių, važiuojančių traukiniais, skaičiaus, viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų nuostolingumas keleivių vežimo traukiniais reguliariojo vietinio susisiekimo maršrutuose (žr. 1 pav.) 2018 m. gali siekti 34 mln. eurų. 1 pav. Viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų nuostolingumas pagal atskirus maršrutus. Pabrėžtina, kad 2012–2018 m. viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų nuostolingumas (įvertinus 2018 m. prognozes) iš esmės nepakito (žr. 2 pav.). 2 pav. Viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų nuostolingumo 2012–2018 m. analizė. Pagrindinės viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų nuostolingumo priežastys:
Vakarų Europos šalyse kombinuotasis keleivių vežimas yra plačiai paplitęs – dažniausiai autobusai yra naudojami atvežti keleivius prie tramvajaus ar metro maršruto, o tramvajus ir metro – atvežti keleivius iki traukinio maršrutų. Pavyzdžiui, Vokietijoje autobusų ir tramvajų linijomis keleiviai privežami prie pagrindinių geležinkelių transporto maršrutų. Užsienio šalių patirties apžvalga rodo, kad geležinkelio ir autobusų kombinavimo schema, kai autobusai „maitina“ geležinkelių sistemą, yra plačiai paplitęs reiškinys. Pavyzdžiui, Vokietijoje nuo 2013 m. privačioms autobusų kompanijoms leidžiama vežti keleivius tarpmiestinėmis linijomis, kurių ilgis ne didesnis nei 50 km. Kitas pavyzdys – Jungtinės Amerikos Valstijos, kur pastebima tendencija autobusais vežti keleivius vis mažesniu atstumu, prioritetą keleivių vežimui didesniu atstumu teikiant traukiniams ar lėktuvams. Siekiant užtikrinti optimalios talpos keleivinių transporto priemonių naudojimą teikiant viešąsias keleivių vežimo paslaugas, remiantis užsienio šalių gerąja praktika, parengti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 3, 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – TVPĮ pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 10¹,
įstatymo projektas (toliau – GTK pakeitimo įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai), kuriais siūloma ir numatyti galimybę geležinkelio įmonėms (vežėjams) pačioms ar pasitelkiant keleivius kelių transporto priemonėmis vežančius vežėjus teikti viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas, t. y. vietinių maršrutų, kuriais važiuoja daugiausia keleivių, ruožuose keleivius vežti traukiniais, o likusiuose – autobusais.
Įstatymų projektai rengiami atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 83.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad plėtosime darnaus transporto politiką, siekdami didinti krovinių pervežimą geležinkeliais, o keleivių – viešuoju transportu, ir
geležinkelių transporto paslaugomis, didindami jų patogumą keleiviams, grafikų suderinamumą, taip pat ir su kitų transporto rūšių, ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, suplanuotą
ir kombinuoto bilieto sistemos įdiegimas“. Priėmus Įstatymų projektus, būtų sudarytos teisinės sąlygos optimizuoti viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimą ir toliau užtikrinti bendrus visuomenės interesus tenkinančių, nenutrūkstamų, reguliarių ir atitinkamo masto transporto viešųjų paslaugų teikimą.
Taip pat būtų sudarytos prielaidos mažinti valstybės biudžeto lėšų, skiriamų geležinkelio įmonės
(vežėjo) nuostoliams, patirtiems teikiant viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas, kompensuoti, dydį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė Susisiekimo ministerija. Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius – Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. paštas [email protected]) Geležinkelių transporto skyrius. Tiesioginė Įstatymų projektų rengėja – patarėja, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas Jurgita Norkienė (tel. 239 3964, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau – TVPĮ) 13 straipsnio
būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei yra atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau
Kiekvieno iš minėtų subjektų kompetencija užtikrinant socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei yra detalizuota atitinkamai Lietuvos Respublikos kelių transporto (toliau – KTK) 17¹straipsnyje, kuriame nustatyta, kad savivaldybių institucijos užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio, ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 12 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija nustato viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų poreikį Lietuvos Respublikoje ir užtikrina jų teikimą. Pabrėžtina, kad savivaldybių institucijų kompetencija – užtikrinti bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą tik atitinkamos savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims, o Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija – užtikrinti viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 716 ,,Dėl Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimą, kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1036 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 716) pavesta vykdyti Susisiekimo ministerijai.
Susisiekimo ministerija, vykdydama GTK 12 straipsnyje ir 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007) nustatytas funkcijas, yra nustačiusi viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų poreikį Lietuvos Respublikoje. Viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų poreikis Lietuvos Respublikoje, t. y. vietiniai maršrutai, kuriuose geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostoliai, patirti vykdant viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų įsipareigojimą (toliau – nuostoliai), kompensuojami, nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. 3-865 ,,Dėl keleivių vežimo traukiniais reguliariojo vietinio susisiekimo maršrutų nustatymo“. Viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo kokybės reikalavimai, specialieji reikalavimai viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas teikiančioms geležinkelio įmonėms (vežėjams), viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo sutarčių nutraukimo sąlygos ir tvarka teisės aktuose nereglamentuoti. GTK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). Kombinuotasis vežimas teisės aktuose reglamentuotas fragmentiškai, o kombinuotasis keleivių vežimas teisės aktuose nereglamentuotas. TVPĮ 12 straipsnyje sąvoka ,,kombinuoti vežimai“ apibrėžta remiantis 1992 m. gruodžio 7 d.
Tarybos direktyva 92/106/EEC dėl konkrečių taisyklių, taikomų tam tikroms kombinuotojo krovinių vežimo rūšims tarp valstybių narių, nustatymo ir nustatyta, kad kombinuotu vežimu laikytinas krovinių gabenimas naudojant ne mažiau kaip dvi transporto rūšis, kai tas pats krovinys, esantis sunkvežimyje, priekaboje ar puspriekabėje (su vilkiku ar be jo), keičiamoje talpykloje arba
geležinkelių, vidaus vandenų arba jūrų transportu, o pradinę ir (arba) galutinę maršruto dalį – kelių transporto priemonėmis. Be to, TVPĮ 12 straipsnyje Vyriausybei suteikti įgaliojimai nustatyti kombinuotų vežimų konkurencingumą skatinančias priemones. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų teikimo organizavimo GTK pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti naują viešųjų keleivių vežimo paslaugų rūšį – viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas. Viešųjų kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų teikimas iš esmės būtų organizuojamas pagal viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo modelį (žr. 4 pav.)
maršrutais paslaugų teikimo organizavimo schema. 4.2. Dėl sąvokų ,,kombinuotasis krovinių vežimas“, ,,kombinuotasis keleivių vežimas“, ,,kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga“, ,,viešoji kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga“ apibrėžties TVPĮ 12 straipsnyje nustatyta sąvoka ,,kombinuoti vežimai“ apibrėžiama krovinių vežimo kontekste.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo TVPĮ pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti minėtą sąvoką ir nustatyti, kad kombinuotasis vežimas, kaip apibrėžta TVPĮ 12 straipsnio 1 dalyje, laikytinas kombinuotuoju krovinių vežimu. Nors kombinuotasis keleivių vežimas plačiai taikomas užsienio šalyse, kombinuotojo keleivių vežimo sąvoka Europos Sąjungos teisės aktuose tiesiogiai nėra reglamentuota. Sąvoką ,,kombinuotasis keleivių vežimas“ TVPĮ pakeitimo įstatymo projekte siūloma apibrėžti kaip keleivių vežimą ne mažiau kaip dviejų transporto rūšių transporto priemonėmis, kai toks vežimas vykdomas vienos keleivių vežimo sutarties pagrindu, t. y. atvejis, kai keleivis nusiperka atskirus bilietus į traukinį, keltą ir autobusą, nebus laikomas kombinuotuoju keleivių vežimu. Apibrėžiant sąvoką ,,viešosios kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugos“ siūloma ne tik įtraukti TVPĮ pakeitimo įstatymo projektu siūlomos nustatyti sąvokos ,,kombinuotasis keleivių vežimas“, GTK 3 straipsnyje nustatytos sąvokos ,,keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslauga“ požymius, bet ir sąlygą dėl keleivių vežimo didesnę maršruto dalį geležinkelių transportu, o likusią – kelių transporto priemonėmis, ir nustatyti, kad viešosiomis kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugomis laikytinos keleivių vežimo ne mažiau kaip dviejų transporto rūšių transporto priemonėmis paslaugos, kai keleiviai didesnę vietinio maršruto dalį vežami geležinkelių transportu, o likusią šio maršruto dalį – kelių transporto priemonėmis ir kai traukinys ar kelių transporto priemonė nekerta Europos Sąjungos valstybės narės sienos.
Sąlygą dėl keleivių vežimo konkrečią maršruto dalį atitinkama transporto priemone siūloma nustatyti įvertinus kombinuotojo keleivių vežimo reglamentavimo poreikį, siekiant efektyvinti viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo sistemą, ir Lietuvos Respublikos transporto infrastruktūros tinklo specifiką (labiausiai išplėtotas kelių tinklas, mažiausiai – vidaus vandenų). 4.3. Dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliojimų nustatyti viešųjų paslaugų poreikį išplėtimo GTK pakeitimo įstatymo projektu siūloma išplėsti Vyriausybės įgaliotai institucijai suteiktus įgaliojimus ir nustatyti, kad ši institucija nustato ne tik viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų, bet ir viešųjų kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų poreikį, užtikrina šių paslaugų teikimą sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su geležinkelio įmonėmis (vežėjais). Pažymėtina, kad kombinuotojo keleivių vežimo tikslas sudaryti palankias sąlygas keleiviams naudotis viešuoju transportu, keliaujant ilgus atstumus Lietuvoje ir lengviau pasiekti tas vietas, kur nenutiesti geležinkelio bėgiai.
Kombinuotasis keleivių vežimas vietiniais maršrutais, įvertinus privalomą šio vežimo aspektą dėl keleivių vežimo didesnę vietinio susisiekimo maršruto dalį geležinkelių transporto priemonėmis, iš esmės laikytinas keleivių vežimo geležinkelių transportu analogija. Keleiviai traukiniais būtų vežami kelių savivaldybių ar net visą Lietuvos Respublikos teritoriją kertančiais maršrutais, o autobusais keleiviai būtų pavežami tik iki galinės maršruto stotelės, todėl keleivių vežimo geležinkelių transportu organizavimas priskirtinas ne atitinkamų savivaldybių, o Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai. 4.4. Dėl reikalavimų geležinkelio įmonėms (vežėjams), ketinančioms teikti viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu ir viešųjų kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas (toliau kartu – viešosios paslaugos), nustatymo
reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007)
dokumentus ir viešųjų paslaugų teikimo sutartis įtraukia viešųjų paslaugų kokybės standartus tik tuo atveju, kai kompetentingoms institucijoms pagal nacionalinę teisę suteikta teisė reikalauti, kad viešųjų paslaugų operatoriai atitiktų tam tikrus kokybės reikalavimus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą, GTK pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) turi užtikrinti jos teikiamų viešųjų paslaugų atitiktį Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytiems viešųjų paslaugų kokybės reikalavimams.
Reikalavimus geležinkelio įmonėms (vežėjams), ketinančioms teikti viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas, GTK pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, be kita ko, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau
Respublikoje, arba užtikrintų, kad tokią licenciją turėtų keleivių vežimą kelių transporto priemonėmis vykdysiantis vežėjas. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurencijos laisvę teikiant viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas, atsižvelgiant į tai, kad tik turėdami pakankamai patikimų duomenų apie tai, kad tam tikros paslaugos yra neišvengiamai būtinos visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti, ir kad jų teikimo negali užtikrinti veiksminga konkurencija tarp privačių ūkio subjektų ar jų neteikia privatūs ūkio subjektai, viešojo administravimo subjektai, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, turėtų imtis priemonių tokias paslaugas teikti (Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2014 m. spalio 22 d. nutarimas Nr.
2S-10/2014), GTK pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę ūkio subjektams varžytis dėl keleivių vežimo kelių transporto priemonėmis teikiant viešąsias kombinuotąsias keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas ir nustatyti, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) pati keleivių vežimą kelių transporto priemonėmis vykdo tik tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas viešasis pirkimas keleivių vežimą kelių transporto priemonėmis vykdysiančiam vežėjui parinkti neįvyksta. Be to, siekiant į viešąjį transportą pritraukti daugiau keleivių, įvertinus bendro bilieto, bendros informavimo sistemos įtaką keleivių patogumui, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr.
1370/2007 3 straipsnio m dalies nuostatas, siūloma nustatyti pareigą viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas ketinančiai teikti geležinkelio įmonei (vežėjui) užtikrinti, kad būtų sukurta bendra keleivių informavimo ir bilietų sistema, sudarytas bendras traukinių ir autobusų tvarkaraštis; bendrame traukinių ir kelių transporto priemonių tvarkaraštyje turi būti pateikta informacija apie traukinio ir kelių transporto priemonės išvykimo iš geležinkelio stoties ar kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) nurodytos vietos ir atvykimo į geležinkelio stotį ar kitą geležinkelio įmonės (vežėjo) nurodytą vietą data ir laikas. GTK pakeitimo įstatymo projektu siūloma įpareigoti viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas teikiančią įmonę (vežėją) užtikrinti, kad keleiviai būtų įlaipinami ir išlaipinami tik tvarkaraštyje nurodytose geležinkelio stotyse, stotelėse ir geležinkelio įmonės (vežėjo) nurodytoje išvykimo ar paskirties vietoje. Tai reiškia, kad keleivis, nusipirkęs bilietą, pvz., Vilniaus geležinkelio stotyje, be sustojimo būtų nuvežtas į Palangą, o kiti, ne traukiniu važiavę ar vietiniai keleiviai nuo Kretingos geležinkelio stoties iki galutinio maršruto taško šiuo autobusu negalėtų būti vežami. Siekiant užtikrinti keleivių, besinaudojančių kombinuotojo keleivių vežimo paslaugomis, teisėtų interesų apsaugą, siūloma nustatyti, kad geležinkelio įmonė (vežėjas), teikianti kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas, apsidraustų vykdomą veiklą.
Įvertinus tai, kad teikiant viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas tam tikrais atvejais gali būti pasitelktas keleivių vežimą kelių transporto priemonėmis vykdysiantis vežėjas, GTK pakeitimo įstatymo projektu siekiama apibrėžti minėtų dviejų ūkio subjektų įsipareigojimų pagal viešųjų paslaugų teikimo sutartį apimtį. Atsižvelgiant į tai, GTK pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už geležinkelio įmonės
(vežėjo) įsipareigojimų, nustatytų viešųjų paslaugų teikimo sutartyje, nevykdymą atsako geležinkelio įmonė (vežėjas) ir tuo atveju, kai minėti įsipareigojimai nevykdomi dėl keleivių vežimą kelių transporto priemonėmis vykdančio vežėjo, jeigu toks vežėjas pasitelktas, kaltės. 4.5. Dėl viešųjų paslaugų teikimo sutarčių nutraukimo sąlygų ir tvarkos nustatymo Siekiant užtikrinti viešojo intereso gynimą, siūloma GTK pakeitimo įstatymo projekte reglamentuoti esminius viešųjų paslaugų teikimo sutarties nutraukimo pagrindus ir nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti viešųjų paslaugų teikimo sutartį Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais pagrindais ir:
1) jeigu paaiškėja, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) neatitinka viešąsias paslaugas teikiančiai geležinkelio įmonei (vežėjui) GTK nustatytų reikalavimų, geležinkelio įmonės (vežėjo) teikiamos viešosios paslaugos neatitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų viešųjų paslaugų teikimo kokybės reikalavimų ir geležinkelio įmonė (vežėjas) nepašalina šio trūkumo per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą;
2) Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius, kad nebėra poreikio teikti viešųjų paslaugų.
Be to, siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija apie ketinimą nutraukti viešųjų paslaugų teikimo sutartį ir šios sutarties nutraukimą geležinkelio įmonę (vežėją) informuoja viešųjų paslaugų teikimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 4.6. Dėl kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais tarifų nustatymo GTK pakeitimo įstatymo projektu siūloma geležinkelio įmonei (vežėjui) nustatyti ne tik keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais, bet ir kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais tarifus. 4.7. Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo reglamento Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojo 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p.
1), TVPĮ pakeitimo įstatymo projektas papildytas nuoroda į šį tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktą. 4.8. Dėl Įstatymų įsigaliojimo datos Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio
visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Kadangi Įstatymų projektais siūloma nustatyti naują geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos teisinį reguliavimą, įvertinus galimą Įstatymų projektų svarstymo Lietuvos Respublikos Seime eigą ir tai, kad Įstatymams įgyvendinti Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma, kad Įstatymai įsigaliotų 2019 m. gegužės 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymų projektus nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais yra sukuriama nauja galimybė keleivių vežimą kelių transporto priemonėmis vykdantiems vežėjams plėsti savo veiklą ir kartu su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) teikti viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas.
GTK pakeitimo įstatymo projektu siūlomi nustatyti apribojimai geležinkelio įmonei (vežėjui), ketinančiai teikti viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas, sudaro sąlygas keleivių vežimo kelių transporto priemonėmis veiklą teikiant viešąsias kombinuotąsias keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas vykdyti naudojantis esama rinka. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję Įstatymų projektai teikiami kartu). 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose apibrėžiamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymų projektai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus Įstatymų projektams Vyriausybė iki 2019 m. balandžio 30 d. turės pakeisti Nutarimą Nr. 716 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 1052 ,,Dėl Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių patvirtinimo“. Susisiekimo ministerija iki 2019 m. balandžio 30 d. turės nustatyti viešųjų paslaugų teikimo kokybės reikalavimus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų nereikės. Valstybės sutaupytų lėšų, kurios skiriamos geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostoliams, patirtiems teikiant viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas, kompensuoti, dydis priklausys nuo to, koks bus nustatytas viešųjų kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų poreikis.
Pavyzdžiui, nusprendus kombinuotąsias keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas teikti vietinio susisiekimo maršrutuose Vilnius–Ignalina–Visaginas / Turmantas (atkarpoje Vilnius–Ignalina keleiviai būtų vežami traukiniu, o atkarpoje Visaginas–Ignalina keleiviai būtų vežami autobusu); Vilnius–Varėna–Marcinkonys (atkarpoje Vilnius–Varėna keleiviai būtų vežami traukiniu, o atkarpoje Marcinkonys–Varėna keleiviai būtų vežami autobusu);
Kaunas–Kazlų Rūda–Kybartai (atkarpoje Kaunas–Kazlų Rūda keleiviai būtų vežami traukiniu, o atkarpoje Kazlų Rūda–Kybartai keleiviai būtų vežami autobusu), įvertinus tai, kad vidutinė 1 geležinkelio keleivio vietos 1 kilometro kaina 0,040 Eur, o 1 autobuso keleivio vietos 1 kilometro kaina – 0,032 Eur (įskaitant valstybei ir savivaldybėms tenkančias automobilių kelių infrastruktūros priežiūros sąnaudas), kompensacijos poreikis sumažėtų ne mažiau kaip 1,27 mln. Eur per metus (žr. 5 pav.). 5 pav. Galimi kombinuotojo keleivių vežimo vietiniai maršrutai
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Kombinuotieji vežimai“, ,,kombinuotieji keleivių vežimai“, ,,viešosios paslaugos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1863 3, 5, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-12-07 Nr. XIIIP-2489(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
DĖL
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, A.Kupčinskas, G.Landsbergis, B.Markauskas, B.Matelis, V.Poderys, J.Razma, V.Sinkevičiųs. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Danė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė, Ž.Klimka; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius A.Šniuolis, Susisiekimo ministerijos Geležinkelių transporto skyriaus patarėja J.Norkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-18 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Razma
lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris