Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jeigu:
1) nuo vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios nėra praėję vieneri mokestiniai metai ir per šį mokestinį laikotarpį vieneto vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, o pajamos – 300 000 eurų;
1) 2) per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir
2) 3) per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų, ir
3) 4) mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai turi socialinės įmonės statusą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3. straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Smulkus ir vidutinis verslas yra sveikos ekonomikos pagrindas. Būtent mažos ir vidutinės įmonės yra pagrindiniai darbdaviai šalies regionuose ir padeda mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus. Tačiau esama ekonominė ir socialinė situacija rodo atotrūkį tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir likusių šalies regionų. Pavyzdžiui, nedarbo lygis regionuose 2015 metais buvo 1,7 karto (o jaunino – 2 kartus) didesnis nei trijose didžiausiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.[1] Todėl didinat užimtumą, skatinant darbo vietų kūrimąsi ir verslumą svarbu sudaryti palankias sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo, pirmiausia mažų labai mažų įmonių, steigimuisi, įsitvirtinimui rinkoje. Tai galima pasiekti mažinant mokestinę naštą, kad įmonės šias lėšas galėtų panaudoti tolesnei verslo plėtrai pirmaisiais veiklos vykdymo metais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Pagal šiuo metu galiojančio Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, 0 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas vienetų (socialinių įmonių) apmokestinamajam pelnui, jeigu: · per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir · per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą LR Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 proc. visų vieneto pajamų, ir · mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai turi socialinės įmonės statusą. Tačiau nėra numatyta galimybių 0 proc. pelno mokesčio tarifą taikyti naujai įsikūrusiems vienetams, kurių per pirmuosius vienerius veiklos metus nuo jų įsisteigimo vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, o gautos pajamos 300 000 eurų. Praktiškai tai vienetai, patenkantys į mažų ir labai mažų įmonių kategoriją. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma papildyti Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad 0 procentų pelno mokesčio tarifas būtų taikomas ir vienetams, jeigu nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios nėra praėję vieneri mokestiniai metai ir per šį mokestinį laikotarpį vieneto vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, o pajamos – 300 000 eurų.
Tikimasi, kad palengvinus mokestinę naštą mažoms ir labai mažoms įmonėms pirmaisiais jų veiklos metais bus skatinama smulkaus verslo plėtra ir darbo vietų kūrimas, ypač regionuose. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką smulkaus verslo steigimuisi ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų ar kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais. Taikant Įstatymo projektu siūlomą mokesčio lengvatą gali susidaryti tokia situacija, kai skirtingu metu įregistruoti vienetai šia lengvata galės naudotis skirtingu mastu (pavyzdžiui, vienetai įsiregistravę sausio 1 d. ir gruodžio 1 d. šia lengvata naudosis skirtinga apimtimi).
Siekiant užtikrinti, kad visi naujai įregistruoti vienetai galėtų šia lengvata pasinaudoti vienodai, manytina, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. turėtų parengti įstatymo taikymui reikalingus poįstatyminius teisės aktus, nes keičiamo įstatymo
administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Toks mokestinis laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių, gavus vietos mokesčio administratoriaus leidimą“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymo įgyvendinimas 2016 ir 2017 metų biudžetų pajamoms įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Tačiau turint omeny, kad Įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., ir atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija [...]“, būtų pravartu gauti Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Pelno mokestis“, „0 procentų mokesčio tarifas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Agnė Bilotaitė Rimantas Jonas Dagys [1] Lietuvos statistikos departamentas, Nedarbo lygis apskrityse, <http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=a8420233-67f0-4115-a703-8934c8263e54> [Žiūrėta 2016-11-02]; Jaunimo nedarbo lygis apskrityse, <http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=fb12fdec-2982-4442-9bf5-3edf1527f1d5> [Žiūrėta 2016-11-02].
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-12-21 Nr. S-2016-8292 Lietuvos Respublikos Seimui
MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP – 248 DERINIMO Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX‑675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 248 (toliau – Projektas). Pažymime, kad pateikto projekto nuostatos gali būti vertinamos kaip neatitinkančios Europos Sąjungos teisės. Projekto nuostatomis siūloma suteikti mokestinę lengvatą tam tikroms įmonėms, t. y. įmonėms, kurių veikla tik pradėta vykdyti ir nuo veiklos vykdymo pradžios nėra praėję vieneri mokestiniai metai, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, o metinės pajamos neviršija 300 000 eurų. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Europos Sąjungos teisę priemonės, kuriomis visiškai ar iš dalies sumažinamas mokesčių dydis, įskaitant ir mokesčių atidėjimą, yra pripažįstamos valstybės pagalba (žr. 1998 m. gruodžio 10 d. Europos Komisijos pranešimą (98/C 384/03) dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 1 tomas, p. 277)). Siūloma priemonė laikoma valstybės pagalba, nes atitinka valstybės pagalbos kriterijų – pasirinktinumą (selektyvumą) ir galėtų būti vertinama kaip nepagrįsta mokesčių sistemos
„prigimtimi arba bendrąja schema“, t. y. tiesiogiai nepagrįsta esminiais arba
pagrindiniais mokesčių sistemos principais (minėto Europos Komisijos pranešimo 16 punktas).
Todėl manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos atitiktį valstybės pagalbos reikalavimus įtvirtinančioms ES teisės aktų nuostatoms turėtų įvertinti Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Primintina, kad apie siūlomą valstybės pagalbos schemą turėtų būti informuota Europos Komisija, nes ji neatitinka valstybės pagalbos schemų, kurios galėtų būti taikomos mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio
tarifas būtų taikomas ir tiems vienetams, jeigu nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios nėra praėję vieneri mokestiniai metai ir per šį mokestinį laikotarpį vieneto vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, o pajamos – 300 000 eurų. Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą. Įsigaliojus projektu siūlomoms nuostatoms, taptų neaiškus šių nuostatų tarpusavio santykis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos derintinos su galiojančiomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Antra, manytina, kad projektu siūloma mokesčio lengvata galėtų būti laikoma viena iš valstybės pagalbos priemonių. Atsižvelgiant į tai, apie siūlomą valstybės pagalbos schemą turėtų būti informuota Europos Komisija, nes ji neatitinka valstybės pagalbos schemų, kurios galėtų būti taikomos mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius. 2.
formuluotė „per šį mokestinį laikotarpį vieneto vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių“. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra registruotas Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4612(2)), kurio priėmimas numatytas Seimo 2017 m. sausio 12 d. posėdyje ir kurio 3 straipsnio
keičiama į „vidutinį metinį darbuotojų skaičių“, o vidutinis metinis darbuotojų skaičius bus nustatomas pagal paskutinių metų įmonės duomenis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 3. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, jog turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nurodant, kokio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną apskaičiuojant būtų taikomos šio projekto nuostatos. Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Liucija Schulte-Ebbert J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]