Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymas
1 straipsnis. Kodekso papildymas 360¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 360¹ straipsniu: „360¹ straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarka
Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę peržiūri ir ją terminuoto laisvės atėmimo bausme gali pakeisti bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija bausmę vykdančios institucijos teikimu. Nagrinėjant teikimą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir bausmę vykdančios institucijos atstovas. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas, nukentėjusysis arba jo atstovas, tačiau šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo klausimo nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. 2. Šio straipsnio
pranešimu. Po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis. 3. Nutartį teismas priima pasitarimų kambaryje. 4. Teismo nutartį turi teisę apskųsti prokuroras, nuteistasis ar jo gynėjas, nukentėjusysis ar jo atstovas. Nutartis skundžiama ir skundas nagrinėjamas šio Kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundą išnagrinėjusio teismo nutartis neskundžiama.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymas
1 straipsnis. Kodekso papildymas 360¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 360¹ straipsniu: „360¹ straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarka
Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir motyvuota nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Nagrinėjant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir bausmę vykdančios institucijos atstovas. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas, nukentėjusysis arba jo atstovas, tačiau šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo klausimo nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. 2. Šio straipsnio
pranešimu. Po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis. 3. Teismo nutarties nuorašai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo išsiunčiami prokurorui, bausmę vykdančiai institucijai, nuteistajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam ar jo atstovui. 4. Teismo nutartį turi teisę apskųsti prokuroras, nuteistasis ar jo gynėjas, nukentėjusysis ar jo atstovas. Nutartis skundžiama ir skundas nagrinėjamas šio Kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymO, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 IR 157 straipsniŲ pakeitimo ir KODEKSO PAPILDYMO
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. paskelbė Lietuvos Respublikai nepalankų sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, kuriame nustatė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje, nenumatantis nuteistiesiems realios ir veiksmingai praktikoje taikomos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybės, pažeidžia nuteistųjų teises įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje. Pabrėžtina, kad EŽTT, konstatuodamas kankinimą uždraudžiančio Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą Lietuvoje, pripažino, šį pažeidimą nulemia galiojantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje, o ne atskiri prieš nuteistuosius priimti valstybės institucijų sprendimai, todėl, EŽTT vertinimu, siekiant nutraukti nuteistųjų pagrindinių teisių pažeidimus ir užkirsti kelią kitiems galimiems Konvencijos 3 straipsnio pažeidimams, būtini laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimo pakeitimai. Kartu EŽTT konstatavo, kad Lietuvos nacionalinės teisės aktuose įtvirtinti instrumentai, įskaitant amnestiją ir Prezidento malonę, nėra pakankami, siekiant užkirsti kelią Konvencijos 3 straipsnio pažeidimams.
EŽTT pažymėjo, kad siekiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sutrumpinimo, nuteistasis privalo pademonstruoti pakankamą pažangą siekiant reabilitacijos ir mažinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei atitikti kitokias su individualia nuteistojo socialine reabilitacija susijusias sąlygas. Siekiant užtikrinti tinkamą nuteistojo iki gyvos galvos pokyčių ir pažangos įvertinimą, siekiant reabilitacijos, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrą, EŽTT nuomone, turėtų atlikti arba vykdomosios valdžios institucija (pateikdama motyvus), arba teismas (kad būtų išvengta bet kokių savivalės požymių). EŽTT papildomai akcentavo kad nuteistasis jau nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės paskyrimo momento privalo turėti galimybę iš anksto žinoti, kokias sąlygas jis privalo išpildyti ir kokius kriterijus atitikti, kad būtų svarstoma galimybė sutrumpinti jo atliekamą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, įskaitant galimybę reikalauti, kad atitinkamo priimto sprendimo (kurie turi būti priimami nuteistojo reabilitacijos proceso pagrindu) teisėtumą ir pagrįstumą peržiūrėtų teismas. Taip pat pabrėžtina ir tai, kad, EŽTT sprendimui byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą įsigaliojus, 2017 m. rugpjūčio 23 d., Ministrų Komitetas nusprendė taikyti sustiprintą šio sprendimo vykdymo priežiūrą. Kartu pažymėtina, kad 2017 m. spalio mėn. EŽTT perdavė Lietuvos Respublikai dar 18 naujų peticijų Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą, kuriose asmenys taip pat skundžiasi Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu dėl Lietuvos nacionalinės teisės aktuose nesančios realios galimybės siekti jiems paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sumažinimo (sušvelninimo) galimybės.
Atitinkamai EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą operatyvus neįvykdymas pirmiausia kelia Lietuvos, kaip valstybės, kurioje neužtikrinamos absoliučios Konvencijos garantuojamos teisės (viena jų yra Konvencijos 3 straipsnis), tarptautinei reputacijai. Kartu, operatyviai neįgyvendinus EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą bei tinkamai nepakeitus galiojančio laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimo, atsižvelgiant į pasikartojančius tapačius skundus iš Lietuvos, Vyriausybei perduotose naujose bylose EŽTT jau galės konstatuoti sisteminio pobūdžio Konvencijos pažeidimą. 2. Įgyvendinant Europos Sąjungos Tarybos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9¹ straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis perduodamas su sąlyga, kad Europos arešto orderį išdavusios valstybės įstatymai numato galimybę nuteistajam ne vėliau kaip atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kreiptis dėl atleidimo nuo bausmės ar jos sušvelninimo, tačiau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybė baudžiamajame įstatyme iki šiol nenumatyta. Kas savo ruožtu taip pat reiškia, kad Lietuva aptariamu aspektu netinkamai perkėlė į nacionalinę teisę aukščiau nurodyto pamatinio sprendimo nuostatas. 3.
Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji teisinės sistemos dalis. Pažymėtina, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto (toliau – Statutas) nuostatos taip pat numato nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos šios bausmės peržiūros ir, kaip pasekmė, švelninimo galimybę teismine tvarka. Tuo tarpu Lietuva, ratifikuodama Statutą, yra pripažinusi nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos šios bausmės teisminės peržiūros galimybę, tačiau tokia galimybė Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose iki šiol nebuvo nustatyta. 4. Švelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę siūlo ir tarptautinės organizacijos ir institucijos:
Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1976 m. vasario 17 d. rezoliucija Nr. (76)2 „Dėl elgesio su ilgam terminui nuteistais kaliniais“, Jungtinių Tautų 1995 m. spalio 10 d. rekomendacija „Dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. spalio 9 d. rekomendacija Nr. Rec(2003)23 valstybėms narėms
„Dėl įkalinimo įstaigų administracijos darbo su nuteistaisiais laisvės atėmimu
iki gyvos galvos ir ilgalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) papildymo 360¹ straipsniu įstatymo (toliau – BPK projektas), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymo (toliau – BVK projektas) projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti, siekiant tinkamai įgyvendinti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą ir tuo pačiu užtikrinti, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose nepažeistų Konvencijos nuostatų, būtų suderintas su EŽTT jurisprudencija ir atitiktų tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Šiuo tikslu Lietuvos baudžiamųjų įstatymų pakeitimais siūloma sudaryti teisines prielaidas teismui peržiūrėti nuteistojo atliekamos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tolesnio atlikimo tikslingumą ir nuspręsti pakeisti paskirtą bausmę į švelnesnę – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jeigu nuteistasis įgyvendino reikalavimus, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir jo pavojingumas visuomenei yra išnykęs arba maksimaliai sumažėjęs. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu baudžiamasis įstatymas numato galimybę švelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, sušvelnintos laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu dvidešimt penkeri metai.
Tuo pačiu pažymėtina, kad minėta baudžiamojo įstatymo nuostata laikytina tik savotiška užuomina, kuri negali būti tiesiogiai taikoma kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo prielaida, kadangi Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose nenustatytos šios nuostatos taikymą detalizuojančios sąlygos ir (ar) pagrindai bei kiti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo instituto veiksmingam praktiniam taikymui būtini elementai. Pastebėtina, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūra, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, de jure yra galima, taikant BK įtvirtintus amnestijos ar Prezidento malonės institutus (BK 78 ir 79 straipsniai), tačiau EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, pripažino, kad esami Lietuvos nacionalinės teisės aktuose įtvirtinti instrumentai, įskaitant amnestiją ir Prezidento malonę, atsižvelgiant į šių institutų pobūdį ir taikymo pagrindus bei kriterijus, negali būti laikomi veiksmingomis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sumažinimo arba švelninimo (de jure ir ypač de facto) priemonėmis ir dėl šios priežasties nėra pakankami, siekiant užkirsti kelią Konvencijos 3 straipsnio pažeidimams. Aptariamu aspektu paminėtina ir tai, kad, vadovaujantis BVK 158 straipsnio nuostatomis, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų jokiomis aplinkybėmis taip pat nėra taikomas laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad galiojantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje nenumato laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims realių de jure ir de facto Konvencijos nuostatas atitinkančių bei veiksmingai praktikoje taikytinų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo priemonių. Be to, atsižvelgiant į tai, kad EŽTT pripažino, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo klausimo sprendimas politinio pobūdžio procedūra (amnestijos ar malonės tvarka) nėra pakankamas, Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose būtina nustatyti, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo klausimą spręstų teismas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
siūloma numatyti nuteistiesiems paskirtos (atliekamos) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybę teismine tvarka – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tokia galimybė būtų suteikiama nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau kaip dvidešimt metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Įstatymų projektais siūloma nustatyti, dvidešimties metų atliktos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės minimalų terminą, kuriam suėjus, nuteistasis turėtų teisę kreiptis į teismą dėl jam paskirtos bausmės galimo pakeitimo (švelninimo) terminuoto laisvės atėmimo bausme, dėl šių priežasčių:
Įgyvendinant Europos Sąjungos Tarybos 2002 m. birželio 13 d.
Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9¹ straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis perduodamas su sąlyga, kad Europos arešto orderį išdavusios valstybės įstatymai numato galimybę nuteistajam ne vėliau kaip atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kreiptis dėl atleidimo nuo bausmės ar jos sušvelninimo, tačiau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybė baudžiamajame įstatyme iki šiol nenumatyta. Dėl šios priežasties pažymėtina, kad Lietuva ne tik aptariamu aspektu netinkamai perkėlė aukščiau nurodyto pamatinio sprendimo nuostatas į nacionalinę teisę, bet ir užkirto kelią asmenis, kurie įtariami labai sunkių nusikaltimų padarymu (pavyzdžiui, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, įskaitant Sovietų Sąjungos vykdytą agresiją Lietuvos Respublikos teritorijoje bei kitus įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui prieš Lietuvos Respublikos gyventojus) arba, kurie Lietuvos Respublikoje nuteisti „už akių“ už tokio pobūdžio labai sunkius nusikaltimus (už kurių padarymą BK numato laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę), pagal Europos arešto orderį perduoti Lietuvos Respublikai, kadangi Europos arešto orderį išdavusios valstybės (Lietuvos Respublikos) įstatymai tokiems asmenims nenumato (ne vėliau kaip atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybės.
Aptariamu aspektu pastebėtina, kad bet kokių vėlesnių ne dvidešimt metų atliktos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės terminų (kuriam suėjus, nuteistasis įgautų teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos bausmės sušvelninimo) nustatymas BK (pavyzdžiui, dvidešimt penkerių, trisdešimties ar pan.) taip pat neišvengiamai pažeistų pamatinio sprendimo nuostatas ir sukeltų aukščiau nurodytas problemas.
Atsižvelgiant į tai, BK projektu siūlomu reglamentavimu siekiama išlaikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų, susijusių su laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimu, nuoseklumą ir nepagrįstai nesunkinti (negriežtinti) nuteistųjų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme teisinės padėties bei neproporcingai nedidinti BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sutrumpinimo ribos.
Ir priešingai, bet kokių vėlesnių ne dvidešimties metų atliktos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės minimalių terminų (kuriam suėjus, nuteistasis įgautų teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos bausmės sušvelninimo) nustatymas BK (pavyzdžiui, dvidešimt penkerių, trisdešimties metų ar pan.), papildomai kompleksiškai įvertinus Įstatymų projektuose kitus nurodytus terminus (t. y. sušvelnintos likusios atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalų (penkerių metų) ir maksimalų (dešimties metų) terminus, dvejų metų terminas, skirtas pakartotiniam nuteistojo prašymo dėl paskirtos bausmės sušvelninimo teikimui, jeigu teismas atsisakė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, galimi dvidešimties metų termino eigos laikino sustabdymo atvejai), manytina, neišvengiamai sukels viso siūlomo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo modelio sėkmingo realaus ir veiksmingo praktinio funkcionavimo problemas (pavyzdžiui, bus realiai nepritaikomas dėl nuteistojo senyvo amžiaus ir pan.).
Ir priešingai, bet kokių vėlesnių ne dvidešimties metų atliktos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės minimalių terminų (kuriam suėjus, nuteistasis įgautų teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos bausmės sušvelninimo) nustatymas BK (pavyzdžiui, dvidešimt penkerių, trisdešimties metų ar pan.), papildomai kompleksiškai įvertinus Įstatymų projektuose kitus nurodytus terminus (t. y. sušvelnintos likusios atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalų (penkerių metų) ir maksimalų (dešimties metų) terminus, dvejų metų terminas, skirtas pakartotiniam nuteistojo prašymo dėl paskirtos bausmės sušvelninimo teikimui, jeigu teismas atsisakė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, galimi dvidešimties metų termino eigos laikino sustabdymo atvejai), manytina, neišvengiamai sukels viso siūlomo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo modelio sėkmingo realaus ir veiksmingo praktinio funkcionavimo problemas (pavyzdžiui, bus realiai nepritaikomas dėl nuteistojo senyvo amžiaus ir pan.).
Aptariamuoju apsektu taip pat pažymėtina, kad Lietuva šiuo metu yra tarp absoliučios mažumos valstybių, Europos Tarybos narių (iš viso tokių valstybių yra tik penkios), kurių baudžiamieji įstatymai apskritai nenumato jokio (išskyrus Prezidento malonę) laisvės atėmimo iki gyvos galvos peržiūros mechanizmo. 1.2. Įstatymų projektais kartu siūloma, kad klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą spręstų teismas, privalomai išsamiai įvertindamas ir atsižvelgdamas į BK ir BVK projektuose nurodytas šios bausmės švelninimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes. Atitinkamai Įstatymų projektuose įtvirtinami ir detaliai aprašomi materialieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės galimo sušvelninimo kriterijai, kuriuos teismas privalomai nuodugniai įvertina, spręsdamas dėl griežčiausios bausmės sušvelninimo galimybės. Kartu nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme suteikiama galimybė viso įkalinimo metu aiškiai iš anksto žinoti, kokio elgesio ir kokių aplinkybių, kriterijų ar sąlygų tenkinimo iš jo pusės reikalautų valstybė tam, kad ateityje būtų svarstoma galimybė sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kartu tokiu būdu suteikiant nuteistiesiems „teisinę viltį“, kad ši griežčiausia kriminalinė sankcija ateityje visgi galės būti peržiūrėta ir sušvelninta.
Atitinkamai, vadovaujantis BK projekto nuostatomis, sprendžiant dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas privalomai atsižvelgia į tokias aplinkybes kaip: nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus, atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, ar nuteistasis atlygino ar pašalino nusikaltimu padarytą žalą. Šiame kontekste atskirai pabrėžtina, kad BK projekte akcentas daromas ne tik į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos ir jo pavojingumo visuomenei veiksmingą mažinimą bei atliktos bausmės poveikio nuteistajam išsamų įvertinimą, bet ir į nusikaltimų padarytos žalos adekvatų atlyginimą, kadangi šis kriterijus neabejotinai turi turėti esminę reikšmę visame laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos švelninimo procese. Racionalus, proporcingas ir adekvatus nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas aiškiai parodo nuteistojo požiūrį į jo padarytus nusikaltimus bei šių labai sunkių nusikaltimų pasekmes, įskaitant tokių nusikaltimu aukas. Kartu tinkamu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimu taip pat būtų aiškiai atskleidžiama ir pažangą, kurį buvo padaryta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės metu, siekiant nuteistojo resocializacijos ir socialinės reabilitacijos bei mažinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.
Be to, teisinis reguliavimas, numatantis visišką arba adekvačiai reikšmingą nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą neabejotinai užtikrins nukentėjusiųjų nuo itin sunkių nusikaltimų interesus. Papildomai būtent ši aplinkybė (reikalavimas atlyginti visą arba adekvačiai reikšmingą nusikaltimu padarytos žalos dalį) suteiks nuteistajam, kaip tas reikalaujama EŽTT sprendime, galimybę jau nuo pirmųjų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo dienų labai tiksliai ir aiškiai žinoti, kokios būtent vienos iš esminių sąlygos tenkinimo iš jo pusės reikalauja valstybė tam, kad ateityje būtų svarstoma galimybė sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Taip pat ši konkreti aplinkybė leis nuteistajam iš anksto suvokti, kad tik savo aktyviais veiksmais, darbu ar kitais teisėtais būdais ir priemonėmis bausmės atlikimo laikotarpiu adekvačiai ir reikšmingai prisidedant (žalos reikšmingam atlyginimui ar pašalinimui nuteistasis turės net dvidešimt metų) prie savo padarytų nuskatimų pasekmių pašalinimo nuteistasis gali realizuoti jam suteiktą „teisinę viltį“, kad griežčiausia valstybės paskirta kriminalinė sankcija ateityje būtų peržiūrėta ir sušvelninta. Be to, aktyvus nuteistojo darbas (siekiant žalos atlyginimo) viso bausmės atlikimo metu, manytina, teigiama prisidės prie jo socialinio bendravimo gebėjimų, darbo, pragyvenimo teisėtų priemonių pagalba bei kitų socialinių įgūdžių išsaugojimo, kas neabejotinai padės nuteistajam, jeigu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės bus sušvelninta, sėkmingiau reintegruotis į visuomenę.
Atsižvelgiant į tai, BK projekte tarp kitų esminių aplinkybių, į kurias teismas privalomai atsižvelgia priimant sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės galimo švelninimo, nurodomas reikalavimas atlyginti visą arba ne mažiau kaip pusę nusikaltimu padarytos žalos, o dalinio (pusės) žalos atlyginimo arba pašalinimo atveju – nuteistojo įsipareigojimas ją visiškai atlyginti, įskaitant tokio įsipareigojimo realų pagrindą. Kartu BVK projekte (BVK 167¹ straipsnio 3 dalis) lygiagrečiai apibrėžiami bausmės vykdymo institucijos teikime privalomai nurodytini duomenys, kad teismas galėtų įvertinti, ar nuteistasis atitinka BK nustatytus reikalavimus, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų sušvelninta. Pažymėtina, kad keičiamoje BVK 167¹ straipsnio 3 dalyje bausmės vykdymo institucijos teikime nurodytini duomenys labiau detalizuojami. Atitinkamai dėl didesnio duomenų detalizavimo teikime nurodyti duomenis nėra pažodžiui identiški BK projekte nurodytoms aplinkybių formuluotėms, tačiau tuo pačiu visiškai jas atitinka, kadangi BK projekte nurodytos platesnio turinio aplinkybės apima visus keičiamo BVK 167¹ straipsnio 3 dalyje nurodytus detalesnius duomenis. Bausmės vykdymo institucijos teikime nurodytinų duomenų detalesnis aprašymas keičiamoje BVK 167¹ straipsnio 3 dalyje taip pat leidžia BVK projekte labiau išgryninti BK projekte nurodytas platesnio turinio aplinkybes (taip išvengiant perteklinio BK projekto nuostatų detalizavimo ir per didelio jų apkrovimo) ir aiškiai nurodyti, kokius konkrečius duomenis bausmės vykdymo institucija turi nurodyti ir pateikti teismo vertinimui.
Tokiu būdu, vadovaujantis Įstatymų projektų nuostatomis, nuteistojo prašymo nagrinėjimo metu atliekama itin išsami ir nuodugni nuteistojo asmenybės ir jo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, nusikalstamo elgesio rizikos ir pavojingumo, nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu bei atliktos bausmės poveikio jam ir kitų griežčiausios bausmės švelninimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių (nuteistojo kaltės pripažinimas ir atgaila, nusikaltimu padarytos žalos (bent adekvačiai reikšmingos dalies) atliginimas ir pan.) analizė. Kartu teismas, priimdamas sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo, privalo atsižvelgti į visus esminius materialiuosius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės galimo sušvelninimo kriterijus, t. y. tik esant nuteistojo žymiai pažangai visuose kriterijuose, teismas gali sušvelninti griežčiausią kriminalinę bausmę. Pažymėtina, kad Įstatymų projektuose nurodytų kriterijų visuma bei įtvirtintas nuodugnus ir išsamus nuteistojo asmenybės, jo nusikalstamo elgesio rizikos bei atliktos bausmės poveikio įvertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų švelninama iš esmės išskirtinais atvejais tik tiems nuteistiesiems, kurių elgesio pavojingumas visuomenei maksimaliai sumažėjęs. 1.3.
1.3. BK projektu kartu nurodoma, kad teismui po išsamaus nuteistojo asmenybės, jo nusikalstamo elgesio rizikos bei atliktos bausmės poveikio ir kitų svarbių aplinkybių įvertinimo nusprendus sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, ji būtų keičiama švelnesne
Nusprendęs, kad tolesnis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimas netikslingas, teismas priimtų sprendimą sušvelninti griežčiausią BK numatytą bausmę, pakeisdamas ją švelnesne bausme, siekiant kad šiuo individualiai jam pritaikytu laikotarpiu nuteistasis veiksmingomis resocializacijos ir socialinės reabilitacijos priemonėmis būtų tinkamai paruoštas sėkmingai reintegracijai į visuomenę, įskaitant lygtinio paleidimo instituto taikymą nuteistajam neatlikus visos (sušvelnintos) terminuoto laisvės atėmimo bausmės (BVK projekto 1 straipsnis šiems asmenims taip pat suteikia ir tokią galimybę). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, kuriam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama terminuoto laisvės atėmimo bausme, iki prašymo sušvelninti bausmę tenkinimo įkalinimo įstaigoje griežčiausiomis bausmės vykdymo atlikimo sąlygomis bus praleidęs ne mažiau kaip dvidešimt metų ir dėl šios priežasties, tikėtina, bus praradęs didelę dalį savarankiško gyvenimo visuomenėje ir bendravimo laisvėje (įskaitant socialinio bendravimo gebėjimus), prisitaikymo bendruomenėje bei prie naujų pakitusių gyvenimo sąlygų visuomenėje, mokymosi ir darbo bei kitų socialinių įgūdžių.
Neatmestina galimybė, kad, atlikus dvidešimt ar net daugiau metų bausmės griežčiausiame – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo atlikimo režime, nuteistasis vis dar išliks pakankamai pavojingas tiesioginiam momentiniam paleidimui į laisvę ir betarpiškam gyvenimui laisvoje visuomenėje, tačiau, nepaisant to, jo pavojingumas ir nusikalstamo elgesio rizika bu itin ženkliai sumažėjusi ir dėl to tokiam nuteistajam toliau atlikti griežčiausią bausmę nebūtų tikslinga ir ji galėtų būti keičiama švelnesne bausme. Atsižvelgiant į tai, BVK projekto 1 straipsnyje siūloma papildomai įtvirtinti galimybę taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistiesiems, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, šiems asmenims atlikus pusę paskirtos (sušvelnintos) terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad ši galimybė leis (sušvelnintos) terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo (penkerių – dešimties metų) laikotarpiu („paruošiamuoju laikotarpiu“), siekiant kuo sėkmingesnės nuteistojo resocializacijos ir greitesnės jo reintegracijos į visuomenę, itin aktyviai dirbti su nuteistuoju, veiksmingai mažinti jo nusikalstamo elgesio riziką ir pavojingumą bei plačiai taikyti BVK numatytas resocializacijos ir socialinės reabilitacijos priemones tokiu būdu efektyviai paruošiant nuteistąjį artėjančiam galimam lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Papildomai lygtinai iš pataisos įstaigos paleistam asmeniui toliau būtų tęsiamas kompleksinės jį prižiūrinčių institucijų pagalbos teikimas, be to, atsirastų galimybė efektyviomis probacijos priemonėmis ir įpareigojimais prižiūrėti ir kontroliuoti, įskaitant galimybę taikyti intensyvią priežiūrą, nuteistojo elgesį bei visą nuteistojo reintegracijos į visuomenę procesą ir, esant poreikiui, jį koreguoti nustatant atitinkamas papildomas poveikio priemones, pareigas, draudimus ar baudžiamojo poveikio priemones (o, esant žymiems šios integracijos trūkumams, grąžinti nuteistąjį atlikti likusią terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį). Taip pat, įtvirtinus siūlomą mišrų laisvės atėmimo iki gyvos galvos švelninimo modelį, nuteistasis, kuriam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtų itin suinteresuotas bei motyvuotas pakeistos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu toliau veiksmingai mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, aktyviai vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, nuosekliai teigiamai koreguoti savo elgesį likusios bausmės atlikimo metu ir pan. pozityviai keistis ir aktyviais veiksmais siekti kuo didesnės resocializacijos, siekiant, kad jam būtų pritaikytas galimas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. 1.4.
projektų siūlomas dviejų pakopų (mišrus) progresyvaus bausmių atlikimo principu pagrįstas laisvės atėmimo iki gyvos galvos švelninimo modelis (kurio esmę sudaro tai, kad pirmiausia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuotu laisvės atėmimu ir tik po to būtų sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo) veiksmingai prisidėtų prie nuteistųjų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme teisinės padėties pagerinimo (pagal EŽTT sprendimo reikalavimus) bei tuo pačiu efektyviai užtikrintų tiek nukentėjusių nuo pavojingiausių nusikaltimų asmenų interesus, tiek visuomenės saugumo nuo nusikalstamų kėsinimųsi poreikius. Aptariamuoju aspektu atskirai pažymėtina, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo modelis, kuris sudarytų sąlygas asmenims nuteistiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos, atliekantiems griežčiausią bausmę, iš karto taikyti patį švelniausią bausmės vykdymo atlikimo režimą – lygtinio paleidimo institutą, nelaikytinas pranašesniu, lyginant su Įstatymų projektais siūlomu ir mišriu laisvės atėmimo iki gyvos galvos švelninimo modeliu, ir neturėtų būti įtvirtintas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose dėl šių priežasčių:
įtvirtinti dviejų pakopų (mišrų) griežčiausios bausmės švelninimo modelį. Šis modelis yra grindžiamas bausmių vykdymo sistemoje įtvirtintu progresyvaus bausmių atlikimo principu. Remiantis šio principo logika, nuteistųjų teisinė padėtis nuo pačių griežčiausių sąlygų iki švelniausio bausmės atlikimo režimo turi kisti tik palaipsniui.
Vadovaujantis nuoseklia laisvės atėmimo bausmės vykdymo grandine, asmenys nuteisti pačia griežčiausia bausme ir laikomi aukščiausio saugumo sąlygomis (kalėjimas), pirmiausia turėtų būti perkeliami į mažiau griežtas sąlygas (pataisos namai), iš šių – į pusiau struktūruotas tarpines sąlygas (atviroji kolonija, pusiaukelės namai), ir tik tuomet – jau į laisvas, bet su priežiūra sąlygas (lygtinis paleidimas probacijos tarnybų priežiūroje). Taigi, asmenims nuteistiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos, atliekantiems griežčiausią bausmę, iš karto taikyti patį švelniausią bausmės vykdymo atlikimo režimą – lygtinio paleidimo institutą būtų neproporcinga ir nederėtų su pakopine laisvės atėmimo bausmės vykdymo sistema. Be to, būtent nuoseklus nuteistųjų laisvės atėmimo iki gyvos galvos teisinės padėties švelninimas turėtų didesnį teigiamą poveikį jų sėkmingesnei ir veiksmingesnei resocializacijai. Tuo tarpu, aptariamos kategorijos nuteistųjų paleidimas į laisvę, praleidus kitus pirmiau minėtus tarpinius resocializacijos etapus, turėtų daugiau neigiamos įtakos jų sklandžiai reintegracijai į visuomenę.
Taigi, lygtinio paleidimo instituto tiesioginio taikymo atvejais, šiems asmenims, aukščiausio saugumo sąlygomis atliekantiems šią griežčiausią bausmę dvidešimt ar net daugiau metų, praleidus kitus pirmiau minėtus tarpinius resocializacijos etapus, iš karto būtų taikomas pats švelniausias bausmės vykdymo atlikimo režimas – lygtinio paleidimo institutas (nustačius penkerių, dešimties ar pan. trukmės probacijos laikotarpį). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, aukščiausio saugumo sąlygomis atliekantiems griežčiausią bausmę dvidešimt ar net daugiau metų bus praradęs savarankiško gyvenimo visuomenėje ir bendravimo laisvėje, prisitaikymo bendruomenėje bei kitus socialinius įgūdžius. Kartu egzistuoja didelė tikimybė, kad aukščiausio saugumo sąlygomis (laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo atlikimo režime) atlikus dvidešimt ar net daugiau metų bausmės, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pavojingumas sumažės (ir dėl šios priežasties toliau atlikinėti būtent (griežčiausią) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nebūtų tikslinga), tačiau tuo pačiu nuteistasis išliks pakankamai pavojingas ir neprognozuojamas tiesioginiam lygtiniam paleidimui į laisvę ir betarpiškam gyvenimui laisvoje visuomenėje.
Taip pat pagrįstai abejotina, ar po dvidešimties (ar daugiau) metų įkalinimo pačiomis griežčiausiomis bausmės atlikimo sąlygomis iškart pritaikius nuteistajam laisvės atėmimu iki gyvos galvos lygtinio paleidimo institutą (be jokio papildomo
„paruošiamojo laikotarpio“, kurio metu veiksmingomis resocializacijos ir
socialinės reabilitacijos priemonėmis nuteistasis būtų intensyviai ruošiamas sėkmingai reintegracijai į visuomenę ir adaptacijai prie gyvenimo laisvėje sąlygų) būtų įmanoma net ir probacijos priemonėmis (net ir nustačius ilgą probacijos laikotarpį) veiksmingai prižiūrėti ir juolab efektyviai kontroliuoti tokio nuteistojo elgesį laisvėje bei užtikrinti sklandų ir sėkmingą nuteistojo reintegracijos į visuomenę procesą. Todėl, manytina, kad vienų pavojingiausių nusikaltėlių pavojingumo betarpiškas „išbandymas“ juos lygtinai paleidžiant gyventi visuomenėje negali būti laikomas adekvačiu ir proporcingu sprendimu, pranašesniu už pakopinę laisvės atėmimo bausmės vykdymo sistemą.
Kartu keltina pagrįsta abejonė, ar toks siūlomas reglamentavimas nepažeistų valstybės pozityviosios pareigos veiksmingai apsaugoti visuomenę ir efektyviai užtikrinti visuomenės saugumo nuo nusikalstamų kėsinimųsi interesus.
Kartu keltina pagrįsta abejonė, ar toks siūlomas reglamentavimas nepažeistų valstybės pozityviosios pareigos veiksmingai apsaugoti visuomenę ir efektyviai užtikrinti visuomenės saugumo nuo nusikalstamų kėsinimųsi interesus.
Kartu paminėtina, kad Įstatymų projektais siūlomo mišraus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo modelio taikymo atvejais, švelnindamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, teismas nesprendžia klausimo, ar nuteistasis yra pasiruošęs gyventi laisvėje teikimo nagrinėjimo metu, o, įvertinęs visas BK projekte nurodytas reikšmingas aplinkybes, padaro išvadą ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pavojingumas yra tiek sumažėję, kad tolesnis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimas nėra tikslingas ir griežčiausia bausmė galėtų būti keičiama švelnesne bausme. Nusprendęs, kad tolesnis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimas netikslingas, teismas priimtų sprendimą sušvelninti griežčiausią BK numatytą bausmę, pakeičiant ją švelnesne bausme, siekiant kad šiuo individualiai nuteistajam pritaikytu „paruošiamuoju laikotarpiu“ veiksmingomis resocializacijos ir socialinės reabilitacijos priemonėmis būtų intensyviai iki minimumo mažinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir išlikęs pavojingumas bei nuteistasis būtų tinkamai veiksmingai paruoštas sėkmingai reintegracijai į visuomenę, įskaitant lygtinio paleidimo instituto taikymą nuteistajam neatlikus visos (sušvelnintos) terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu lygtinai iš pataisos įstaigos paleistam asmeniui toliau būtų tęsiamas kompleksinės jį prižiūrinčių institucijų pagalbos teikimas taikant jau probacijos priemones.
Be to, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į nuoseklaus nuteistųjų laisvės atėmimo iki gyvos galvos teisinės padėties švelninimo sistemą, teismas turės net kelias galimybes išsamiai išnagrinėti ir įvertinti nuteistojo asmenybės pokyčius, jo nusikalstamo elgesio riziką bei jos mažinimo tendencijas, elgesį bausmės atlikimo metų ir kitas Įstatymų projektuose nurodytas sėkmingesnei ir veiksmingesnei resocializacijai pasiekti reikšmingas aplinkybes, t. y. priimant sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sušvelnintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės neatliktai daliai. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nuoseklesnį ir išsamesnį nuteistojo pavojingumo sisteminio pobūdžio įvertinimą, kartu ir šiuo pagrindu priimamų sprendimų didesnį pagrįstumą ir teisingumą, galimos klaidos, priimant sprendimą, išvengimą ir pan.
Ši aplinkybė dar labiau pagrindžia ir sustiprina abejones dėl tokio teisinio reguliavimo (lygtinio paleidimo instituto tiesioginio taikymo nuteistiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos) adekvatumo bei suderinamumo su proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimais. 1.5. Pažymėtina, kad BVK projekto 4 straipsnyje siūloma taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistiesiems, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, šiems asmenims atlikus pusę paskirtos (sušvelnintos) terminuoto laisvės atėmimo bausmės, siekiant šios kategorijos asmenims (po dvidešimties metų ar ilgesnio bausmės atlikimo laikotarpio) numatyti kiek ilgesnį (t. y. bent pusės neatliktos sušvelnintos bausmės dalies) laikotarpį, kurio metu nuteistasis būtų prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos priemonėmis, koreguojant pastarojo elgesį veiksmingomis poveikio priemonėmis.
Kartu ši galimybė tuo pačiu suteiktų pakankamai laiko terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu („paruošiamuoju laikotarpiu“) reikšmingai sumažinti nuteistojo nusikalstamo elgesio likusią riziką ir pavojingumą bei tinkamai paruošti nuteistąjį sėkmingai reintegracijai į visuomenę bei artėjančiam lytiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Kartu galimybė taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam atlikus pusę paskirtos (sušvelnintos) terminuoto laisvės atėmimo bausmės, manytina, ženkliai padidintų nuteistųjų motyvaciją sušvelnintos bausmės atlikimo metu („paruošiamuoju laikotarpiu“) veiksmingai mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką ir kuo aktyviai siekti kuo didesnės resocializacijos, siekiant, kad būtų pritaikytas galimas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina ir tai, kad nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme taip pat atitinka ir BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto formaliąją sąlygą –
„pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – <...> nuteistieji, kuriems
paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo <...>“, kadangi šiems asmenims teismas, švelnindamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pakeičia ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuris terminas negali būti trumpesnis nei penkeri ir ilgesnis nei dešimt metų. Atskirai pažymėtina, kad didesnės nei BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos atliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalies (ribos) nustatymas asmenims, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgiant į tai, kad dvidešimt metų šie asmenys apskritai neturi jokių galimybių nei į jiems paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimą, nei į lygtinio paleidimo instituto taikymą, manytina, nepagrįstai pablogintų šių asmenų teisinę padėtį, ypač lyginant su nuteistais terminuoto laisvės atėmimo bausme. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad net įtvirtinus BVK projektu siūlomą lygtinio paleidimo taikymo reglamentavimą, asmenys, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, vis tiek būtų traktuojami griežčiau net už nuteistuosius griežčiausiomis (dvidešimties ar dvidešimt penkerių metų) terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis.
Taip, pavyzdžiui, nuteistieji net griežčiausia įmanoma dvidešimt penkerių metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktu, iš esmės po aštuoniolikos metų atliktos bausmės (t. y. po trijų ketvirtadalių atliktos laisvės atėmimo bausmės) galėtų būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigos. Tuo tarpu BVK projekte numačius asmenims, kuriems pagal Įstatymų projektų nuostatas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, (net) po pusės atliktos (sušvelnintos) terminuoto laisvės atėmimo bausmės galimybę taikyti lygtinio paleidimo institutą, šios kategorijos nuteistieji geriausiu praktiškai įmanomu atveju (t. y. atlikus dvidešimt metų bausmės, teismui iš pirmo karto patenkinus jų prašymą sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir pakeitus šią bausmę į minimalią penkerių metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę bei, atlikus pusę šios bausmės, iškart pritaikius lygtinio paleidimo institutą) galėtų būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigos po beveik dvidešimt trejų metų (t. y. maždaug penkeriais metais vėliau nei griežčiausiomis (dvidešimties ar dvidešimt penkerių metų) terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys). Atitinkamai, dar didesnės atliktinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalies (ribos) nustatymas (du trečdalius, tris ketvirtadalius ar pan.) dar labiau nepagrįstai pablogintų ir griežtintų šios kategorijos nuteistųjų teisinę padėtį.
Kartu aptariamuoju aspektu būtina pastebėti, kad dviejų pakopų (mišriame) laisvės atėmimo iki gyvos galvos švelninimo modelyje būtina aiškiai atskirti dvi skirtingas BK numatytas bausmes – laisvės atėmimą iki gyvos galvos ir terminuotą laisvės atėmimą, kurių skirtingos atliktos dalys neturi būti klaidingai interpretuojamos bei suplakamos į vieną bendrą terminą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad atliktas dvidešimties metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės terminas lytinio paleidimo taikymo atveju apskritai neturi jokios reikšmės, nes tai visiškai kitos bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikta dalis, kuriai (kaip ir apskritai laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmei) pritaikyti lygtinio paleidimo institutą iš principo neįmanoma. Vadovaujantis BVK projekto nuostatomis, asmenims, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, kaip ir kitiems nuteistiesiems, lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas taikomas tik nuo atliktos (sušvelnintos) terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalies. Tuo tarpu, vadovaujantis BVK 158 straipsnio 3 punkto nuostatomis (kurių BVK projektu nesiekiama koreguoti), lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims ir dėl šios priežasties laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė ir atlikta bet kokio dydžio šios bausmės dalis neturi reikšmės ar įtakos lygtinio paleidimo instituto taikymui ir neturi būti vertinama ar įskaitoma į BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus terminus.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti galimų nesusipratimų ir klaidingų interpretacijų bei aiškiai atriboti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę (kuriai lygtinis paleidimas, vadovaujantis tiek galiojančiu teisiniu reguliavimu, tiek Įstatymų projektų nuostatomis, nepritaikomas) nuo (sušvelnintos) terminuoto laisvės atėmimo bausmės (kuriai lygtinis paleidimas pagal BVK projekto nuostatas pritaikomas asmenims, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme), BVK projekto 1 straipsniu siūloma įtvirtinti aiškią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino skaičiavimo taisyklę asmenims, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kartu BVK projekto 4 straipsnyje (keičiamame BVK 157 straipsnio 7 dalies 3 punkte) siūloma nurodyti, kad nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme ir kurie, vadovaujantis siūlomais BVK 157 straipsnio 2 dalies pakeitimais, buvo lytinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau po kurio laiko buvo nukreipti atlikti likusią paskirtos (sušvelnintos) terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, galėtų teikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus (pakartotinai) lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (praėjus vieneriems metams nuo teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios), kai jie yra faktiškai atlikę keturis penktadalius paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės.
Tokio griežtumo nuostata siūloma, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam jau kelis kartus buvo švelninama teisinė padėtis (sušvelninus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir nuo neatliktos sušvelnintos terminuoto laisvės atėmimo bausmė dalies pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos), tačiau asmuo vis tiek nepateisino teismo ir valstybės jam suteikto pasitikėjimo ir buvo grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią paskirtos (sušvelnintos) terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį. 1.6. Kartu pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti sklandžią, veiksmingą ir palaipsninę nuteistųjų, kuriems laisvės atėmimo iki galvos bausmė buvo pakeista į terminuotą laisvės atėmimą, tačiau BVK 157 straipsnyje nurodytais atvejais nebuvo pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, reintegraciją į visuomenę, BVK projekto 1 – 3 straipsniuose papildomai siūloma įtvirtinti specializuotą intensyvų minėtų asmenų parengimo paleidimui iš pataisos įstaigos mechanizmą.
Vadovaujantis siūlomu mechanizmu, asmenims, kurie būtų paleidžiami iš pataisos įstaigos visiškai atlikę (sušvelnintą) terminuoto laisvės atėmimo bausmę, vienerius metus iki paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, būtų taikomas sustiprintas socialinės reabilitacijos režimas (atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nustatomi kriminogeniniai veiksniai, nustatomos ir įgyvendinamos priemonės, kuriomis šie veiksniai šalinami, vykdomos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba sprendžiant asmenines ir socialines problemas, taip pat psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, atkuriami socialiniai ryšiai, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems sėkmingai sugrįžti į visuomenę). 1.7. BVK projekto 5 straipsnyje (keičiamo BVK 167¹ straipsnio 1 dalis) siūloma įtvirtinti nuteistojo, atlikusio ne mažiau kaip dvidešimt metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, teisę pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl bausmės vykdymo institucijos kreipimosi su teikimu į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų peržiūrėta, ir esant pagrindui, pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme.
Atskirai pažymėtina, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi nuteistojo prašymą, privalo atlikti nuteistojo socialinį tyrimą ir jo pagrindu pateikti teismo sprendimui priimti reikalingus (ir keičiamo BVK 167¹ straipsnio 3 dalies teikime nurodytinus) detalius nuteistąjį išsamiai apibūdinančius duomenys. Pažymėtina, kad BVK projektu nenustatoma bausmę vykdančios institucijos (ar teismui) pareigą visais atvejais, kai sueina BVK projekte nurodyti terminai, automatiškai teikti teismui teikimus dėl nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių peržiūros, kadangi visais atvejais paskirtos bausmės peržiūros ir galimo jos pakeitimo švelnesne bausme proceso pradžia priklauso nuo pačių nuteistųjų iniciatyvos. Be to, BVK projekto 2 straipsnyje (keičiamo BVK 167¹ straipsnio 4 dalis) siūloma įtvirtinti taisyklę, pagal kurią pakartotinis nuteistojo prašymas dėl bausmės vykdymo institucijos kreipimosi su teikimu peržiūrėti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę būtų galimas ne anksčiau kaip po dvejų metų po teismo nutarties atsisakyti nuteistajam pakeisti laisvės atėmimo iki galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme įsiteisėjimo dienos. Manytina, kad šis terminas yra proporcingas ir atitinka laisvės atėmimo bausmės atlikimo tikslingumo sisteminės peržiūros kriterijų. 2.
2BK projekto 3 straipsnyje,
siekiant didesnio teisinio aiškumo ir baudžiamojo įstatymo normų apibrėžtumo bei atsižvelgiant į tai, kad BK 97 straipsnyje šios kategorijos asmenims teistumo terminas nėra numatytas, o bendrųjų BK 97 straipsnio 3 dalies taisyklių taikymas šių asmenų atžvilgiu nėra aiškus, siūloma papildyti BK 97 straipsnio 3 dalį, nustatant specialųjį 10 metų teistumo terminą asmenims, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuotu laisvės atėmimu (10 metų teistumo terminas pradedamas skaičiuoti po terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo). 3. Įstatymų projektais įtvirtinus baudžiamuosiuose įstatymuose galimybę po dvidešimties metų atliktos laisvės atėmimo bausmės, teismine tvarka asmeniui pakeisti paskirtą bausmę švelnesne – terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsirado (iki šiol praktikoje neegzistavęs) poreikis baudžiamajame įstatyme aiškiai nurodyti kaip turėtų būti skaičiuojamas BK projekte numatytas dvidešimties metų terminas, kuriam pasibaigus, gali būti kreipiamasi dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, įskaitant atvejus, kai laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantis asmuo laisvės atėmimo vietoje padaro naują nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant praktikoje išvengti galimų neaiškumų ir skirtingo pobūdžio interpretacijų, BK projekto 1 straipsnyje (BK 51 straipsnį 4 dalies pakeitimais), siekiant užtikrinti didesnį baudžiamojo įstatymo normų apibrėžtumą, siūloma nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atliktos dvidešimties metų dalies skaičiavimo tvarką. Aptariamu aspektu pažymėtina, kad, vadovaujantis BK projekto nuostatomis, naujo tyčinio nusikaltimo padarymas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu nutrauktų dvidešimties metų termino eigą ir tokiu atveju dvidešimties metų terminas būtų skaičiuojamas iš naujo nuo apkaltinamojo nuosprendžio už naują nusikaltimą įsiteisėjimo dienos.
Šiuo atveju pažymėtina, kad baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymas tiesiogiai neįtakotų dvidešimties metų termino eigos, tačiau šių nusikalstamų veikų padarymas, neabejotinai būtų svarbi (neigiama) aplinkybė teismui sprendžiant, ar asmeniui gali būti švelninama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad asmeniui taikytas suėmimas privalo būti įskaičiuotas į teismo paskirtą bausmę (įskaitant ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę), BK projekto 2 straipsnyje, siekiant užtikrinti didesnį baudžiamojo įstatymo normų apibrėžtumą, sistemiškai siūloma patikslinti ir BK 66 straipsnio nuostatas, aiškiai nurodant, kad suėmimo terminas taip pat įskaitomas į dvidešimties metų terminą, kuriam pasibaigus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti keičiama terminuoto laisvės atėmimo bausme. 4. Atsižvelgiant į tai, kad EŽTT pripažino, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo klausimo sprendimas politinio pobūdžio procedūra (amnestijos ar malonės tvarka) nėra pakankamas ir negali būti laikomi veiksmingomis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sumažinimo arba sušvelninimo (de jure ir ypač de facto) priemonėmis, BPK projekte siūloma nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką, pagal kurią nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę peržiūrėtų ir dėl šios bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę spręstų būtent teismas.
Atsižvelgiant į šio klausimo išskirtinumą ir svarbą bei turint omeny, kad baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nagrinėja apygardos teismo trijų teisėjų kolegija (BPK 225 straipsnio 2 dalis), siūloma, kad sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo bausmę vykdančios institucijos teikimu priimtų bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. Vadovaujantis BPK projekto nuostatomis, teismo posėdyje privalomai turėtų dalyvauti prokuroras ir bausmę vykdančios institucijos atstovas. Taip pat į teismo posėdį būtų šaukiami dalyvauti nuteistasis ir nuteistojo prašymu – jo gynėjas, nukentėjusysis arba jo atstovas, numatant, kad šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo klausimo nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Be to, siūloma įtvirtinti bausmės atlikimo vietos apygardos teismo sprendimo apskundimo galimybę (Lietuvos apeliaciniam teismui). 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos korupcijai neturės. Vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra 121 nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (93 – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, 28 – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija). Tuo tarpu nuteistųjų, atlikusių 20 – 26 (ir daugiau) metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, yra 41. Kiekybiniai nuteistųjų, atlikusių 20 – 26 (ir daugiau) metus paskirtos bausmės, duomenys:26 m. ir ˃25 m. 24
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siūloma nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme suteikti galimybę teikti prašymą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo po dvidešimties metų atliktos bausmės, šiam momentui minėtus prašymus teismui galėtų pateikti 41 nuteistasis. Tačiau tai nereiškia, kad teismas iškart visus minėtus nuteistųjų prašymus ir patenkintų. Priešingai, atsižvelgiant į Įstatymų projektuose nurodytų kriterijų visumą, į kurias teismas privalomai turi atsižvelgti, priimdamas sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo, teigtina, kad asmenų, kuriems bus taikomas Įstatymų projektuose įtvirtintas švelninimo mechanizmas, ratas būtų itin siauras ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo atvejai pasitaikytų tik išskirtiniais atvejais.
Taip, vadovaujantis Įstatymų projektų nuostatomis, nuteistojo prašymo nagrinėjimo metu teismas privalo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti nuteistojo asmenybės pokyčius, jo nusikalstamo elgesio riziką bei jos mažinimo tendencijas, elgesį bausmės atlikimo metų ir kitas Įstatymų projektuose nurodytas sėkmingesnei ir veiksmingesnei resocializacijai pasiekti reikšmingas aplinkybes, turinčias lemiamą įtaką laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui. Kartu teismas, priimdamas sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo, privalo atsižvelgti į visus esminius materialiuosius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės galimo sušvelninimo kriterijus, t. y. tik esant nuteistojo žymiai pažangai visuose kriterijuose, teismas gali sušvelninti griežčiausią bausmę. Be to, teismui patenkinus nuteistojo prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės švelninimo, nuteistasis, vadovaujantis Įstatymų projektų siūlomu teisiniu reguliavimu, nebūtų tiesiai iš griežčiausios bausmės vykdymo atlikimo režimo iškart automatiškai paleidžiamas į laisvę, o būtų priimamas sprendimas sušvelninti griežčiausią BK numatytą bausmę, pakeičiant ją švelnesne bausme. Kartu BVK projektu siūloma papildomai įtvirtinti galimybę taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistiesiems, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, šiems asmenims atlikus pusę paskirtos (sušvelnintos) terminuoto laisvės atėmimo bausmės.
Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas leis (sušvelnintos) terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo (penkerių – dešimties metų) laikotarpiu („paruošiamuoju laikotarpiu“), siekiant kuo sėkmingesnės nuteistojo resocializacijos ir greitesnės jo reintegracijos į visuomenę, itin aktyviai dirbti su nuteistuoju, veiksmingai mažinti jo nusikalstamo elgesio riziką ir pavojingumą bei plačiai taikyti BVK numatytas resocializacijos ir socialinės reabilitacijos priemones tokiu būdu efektyviai paruošiant nuteistąjį artėjančiam galimam lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Papildomai lygtinai iš pataisos įstaigos paleistam asmeniui (pritaikius BVK projekte numatytą galimybę) toliau būtų tęsiamas kompleksinės jį prižiūrinčių institucijų pagalbos teikimas, be to, atsirastų galimybė efektyviomis probacijos priemonėmis ir įpareigojimais prižiūrėti ir kontroliuoti, įskaitant galimybę taikyti intensyvią priežiūrą, nuteistojo elgesį bei visą nuteistojo reintegracijos į visuomenę procesą. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, kad Įstatymų projektų siūlomas dviejų pakopų (mišrus) progresyvaus bausmių atlikimo principu pagrįstas laisvės atėmimo iki gyvos galvos švelninimo modelis veiksmingai prisidėtų prie nuteistųjų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme teisinės padėties pagerinimo (pagal EŽTT sprendimo reikalavimus) bei tuo pačiu efektyviai užtikrintų visuomenės saugumo nuo nusikalstamų kėsinimųsi interesus, todėl šio modelio įtvirtinimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose priėmimas esminės ar reikšmingos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai užtikrina Lietuvos baudžiamųjų įstatymų atitikmenį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Pažymėtina, kad 2017 m. gegužės 23 d. EŽTT paskelbė Lietuvos Respublikai nepalankų sprendimą byloje Matiošaitis ir 7 kiti prieš Lietuvą, kuriame nustatė kankinimą uždraudžiančio Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, dėl to, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje nenumato nuteistiems šia bausme realios ir veiksmingai praktikoje taikomos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybės. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Aptariamuoju aspektu būtina pažymėti, kad pagal Konvencijos 46 straipsnio 1 dalį Susitariančiosios Šalys įsipareigoja vykdyti galutinį EŽTT sprendimą kiekvienoje byloje, kurios šalys jos yra. EŽTT sprendimų vykdymą prižiūri Europos Tarybos Ministrų komitetas. Pažymėtina, kad EŽTT sprendimų vykdymo procesui Europos Taryboje skiriamas didelis dėmesys, nes būtent spartus ir veiksmingas sprendimų vykdymas padeda užkirsti kelią naujiems Konvencijos pažeidimams, prisideda prie žmogaus teisių apsaugos valstybėse narėse stiprinimo ir valstybėse narės reputacijos gerinimo. Valstybei nesiėmus reikiamų veiksmų, galimas pakartotinis Konvencijos pažeidimas, taip pat neužkertamas kelias kitiems panašiose situacijose esantiems asmenims kreiptis į EŽTT, keliant panašius reikalavimus (pavyzdžiui, 2017 m. spalį EŽTT perdavė Lietuvos Respublikai dar 18 naujų peticijų Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą, kuriose asmenys taip pat skundžiasi Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu dėl Lietuvos nacionalinės teisės aktuose nesančios realios galimybės siekti jiems paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sumažinimo (sušvelninimo) galimybės), kuriuos tenkindamas ir priteisdamas pareiškėjams individualias pinigines kompensacijas, EŽTT atsižvelgia ir į tai, kad valstybė nesiėmė pakankamų bendrųjų priemonių.
Kitaip tariant, nepriėmus Įstatymų projektais siūlomų Lietuvos baudžiamųjų įstatymų pakeitimų, EŽTT artimiausioje panašaus pobūdžio byloje (pavyzdžiui, busimoje EŽTT byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą) galės konstatuoti sisteminio pobūdžio Konvencijos pažeidimą ir priteisti visiems pareiškėjams individualias pinigines kompensacijas, kurių išmokėjimas neabejotinai pareikalaus papildomų žymių valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai derinti su Teisėjų taryba ir Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra. Kartu Įstatymų projektai buvo įvertinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu sudarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priežiūros ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priežiūros komitetų narių. 14.
žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“,
„nuteistasis“, „laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė“, „terminuoto laisvės
atėmimo bausmė“, „bausmės atlikimo vietos apygardos teismas“, „bausmės vykdymo institucija“, „nusikalstamo elgesio rizika“, „lygtinis paleidimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso kodekso (toliau – BPK) 360¹straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje vartojama formuluotė „<...> laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę peržiūri <...> vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija bausmę vykdančios institucijos teikimu“ nėra kalbiškai tiksli. Ji turėtų būti performuluota, atsižvelgiant į baudžiamajame procese vartojamas formuluotes (pavyzdžiui – „<...> klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą <...>“). 2. BPK 360¹straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje nustatoma, kad „<...> nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę peržiūri ir ją terminuoto laisvės atėmimo bausme gali pakeisti bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija <...>“. Tačiau, keltina prielaida, kad šis įgaliojimas galėtų būti priskirtas ne bausmės atlikimo vietos teismui, o teismui, priėmusiam apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad naujasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme institutas yra, visų pirma, materialinės baudžiamosios teisės, o ne bausmių vykdymo teisės dalykas. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu įstatymų pakeitimų projektų paketu (projektai Reg. Nr.
XIIIP-2475) nustatomas baudžiamojoje justicijoje naujas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme institutas, taip pat iš esmės koreguojama lygtinio paleidimo sistema. Keltina prielaida, kad įstatymų įsigaliojimo dieną tam tikri laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys bus faktiškai iškalėję dvidešimt ir daugiau metų. Pažymėtina, kad teikiamas projektų paketas atitinka BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimų, kaip procedūriškai bus sprendžiami tokių asmenų bausmės keitimo klausimai; kaip jų atveju bus skaičiuojamas BK 51 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje įtvirtintas „penkerių – dešimties metų pereinamojo laikotarpio“ terminas ir pan. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teikiamame projekte būtina įtvirtinti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija
Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė, Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Jevgenijus Kuzma, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja Svetlana Zamara. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360¹straipsnio
atėmimo iki gyvos galvos bausmę peržiūri <...> vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija bausmę vykdančios institucijos teikimu“ nėra kalbiškai tiksli. Ji turėtų būti performuluota, atsižvelgiant į baudžiamajame procese vartojamas formuluotes (pavyzdžiui – „<...> klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą <...>“).
Pritarti BPK 360¹straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje nustatoma, kad
„<...> nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę
peržiūri ir ją terminuoto laisvės atėmimo bausme gali pakeisti bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija <...>“. Tačiau, keltina prielaida, kad šis įgaliojimas galėtų būti priskirtas ne bausmės atlikimo vietos teismui, o teismui, priėmusiam apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad naujasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme institutas yra, visų pirma, materialinės baudžiamosios teisės, o ne bausmių vykdymo teisės dalykas. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu įstatymų pakeitimų projektų paketu (projektai Reg. Nr. XIIIP-2473, XIIIP-2474, XIIIP-2475) nustatomas baudžiamojoje justicijoje naujas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme institutas, taip pat iš esmės koreguojama lygtinio paleidimo sistema. Keltina prielaida, kad įstatymų įsigaliojimo dieną tam tikri laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys bus faktiškai iškalėję dvidešimt ir daugiau metų. Pažymėtina, kad teikiamas projektų paketas atitinka BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimų, kaip procedūriškai bus sprendžiami tokių asmenų bausmės keitimo klausimai; kaip jų atveju bus skaičiuojamas BK 51 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje įtvirtintas „penkerių – dešimties metų pereinamojo laikotarpio“ terminas ir pan.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teikiamame projekte būtina įtvirtinti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos nuostatas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: –. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: –. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: –. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik (Komiteto biuro tarnautojo pareigos, vardas ir pavardė)
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovai: teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė, Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Jevgenijus Kuzma, Menininkų asociacijos „Tiltas“ pirmininkas Saulius Kruopis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Ji turėtų būti performuluota, atsižvelgiant į baudžiamajame procese vartojamas formuluotes (pavyzdžiui – „<...> klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą <...>“). Pritarti
1
„<...> nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę
peržiūri ir ją terminuoto laisvės atėmimo bausme gali pakeisti bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija <...>“. Tačiau, keltina prielaida, kad šis įgaliojimas galėtų būti priskirtas ne bausmės atlikimo vietos teismui, o teismui, priėmusiam apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad naujasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme institutas yra, visų pirma, materialinės baudžiamosios teisės, o ne bausmių vykdymo teisės dalykas. Nepritarti ŽTK
BK projekte nustatoma, kad „Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.“, todėl visa tvarka detalizuojama BPK. Taigi, teismas, nagrinėsiantis sušvelninimo nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausmę, įvardijamas šiame projekte – tai bausmės atlikimo vietos apygardos teismas, nagrinės bylas trijų teisėjų kolegija. Įvertinus tai, kad šis naujas institutas yra specialus, kad nuosprendžius bus priėmę ne tik apylinkių, o ir aukštesnės instancijos teismai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistieji atlieka tik Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime arba Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, apsispręsta dėl bausmės atlikimo vietos apygardos teismų (ne visų apygardos teismų). Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę iš esmės gali paskirti bet kuris Lietuvos apygardos teismas (BPK 225 straipsnis), todėl apsvarstyta ir tokia galimybė, kad šį institutą taikytų visi apygardų teismai, tačiau tiek rengėjų, tiek klausymų dalyvių prieita prie bendros išvados, kad labiausiai racionalu ir logistiškai pagrįsta, kad naująjį institutą vis tik taikytų bausmės atlikimo vietos apygardos teismai (kas iš esmės visais atvejais būtų Vilniaus arba Kauno apygardos teismai), kuriuose koncentruotai ir būtų nagrinėjami visi nuteistųjų iki gyvos galvos prašymai. Kartu, sprendimą dėl bausmės švelninimo priimant bausmės atlikimo vietos teismuose tam tikrais atvejais būtų užtikrinamas didesnis šių sprendimų nešališkumas ir/ar objektyvumas nei juos priimant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo tesimuose.
Priešingu atveju, nuteistuosius iš Lukiškių kalėjimo ar Pravieniškių pataisos namų kiekvieną kartą reikėtų konvojuoti į kiekvienu individualiu atveju vis skirtingą Lietuvos apygardos teismą (Klaipėdos, Šiaulių apygardos teismus ar pan.), kuris ir buvo paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Pažymėtina ir tai, kad analogiškai po Lietuvos teismus turėtų keliauti ir bausmę vykdančios institucijos atstovas, kurio dalyvavimas tesimo posėdžiuose yra būtinas. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas nėra tinkamas ir be priežasties sukeltų tiek logistinius sunkumus, tiek reikalautų nepagrįstų papildomų valstybės biudžeto lėšų. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(projektai Reg. Nr. XIIIP-2473, XIIIP-2474, XIIIP-2475) nustatomas baudžiamojoje justicijoje naujas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme institutas, taip pat iš esmės koreguojama lygtinio paleidimo sistema. Keltina prielaida, kad įstatymų įsigaliojimo dieną tam tikri laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys bus faktiškai iškalėję dvidešimt ir daugiau metų. Pažymėtina, kad teikiamas projektų paketas atitinka BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimų, kaip procedūriškai bus sprendžiami tokių asmenų bausmės keitimo klausimai; kaip jų atveju bus skaičiuojamas BK 51 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje įtvirtintas „penkerių – dešimties metų pereinamojo laikotarpio“ terminas ir pan. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teikiamame projekte būtina įtvirtinti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos nuostatas. Nepritarti ŽTK
Įstatymų projektų įsigaliojimas ir taikymą neaiškumų ar abejonių nekelia. Atitinkamai, įstatymų projektų nuostatos, savo ruožtu atitinkančios BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, būtų taikomos visų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteistų asmenų atžvilgiu. Aptariamu aspektu neturi esminės reikšmės, ar nuteistasis bus iškalėjęs 20, 23 ar 25 metus, kadangi visais atvejais tokie asmenys bus iškalėję virš 20 metų ir pagal įstatymo projekto nuostatas įgautų teisę prašyti atliekamos griežčiausios bausmės sušvelninimo (jeigu atitinka ir kitas įstatymų projektų sąlygas). Jeigu teismas nuspręstų sušvelninti bausmę ir ją pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, griežčiausia bausmė visais atvejais bendra tvarka būtų keičiama į terminuotą laisvės atėmimą papildomai nustatant 5 – 10 terminą. Atitinkamai, nuteistojo atliktas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės terminas (suteikiantis teisę kreiptis dėl bausmės švelninimo) niekaip nedaro įtakos ir juolab nekeičia (nepanaikina) kitų įstatymų projektuose nurodytų bausmės švelninimo sąlygų, pagrindų ir/ar kriterijų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
1 <...>Dėl Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) papildymo 360¹ straipsniu įstatymo projekto XIIIP-2474 (toliau – Projektas Nr. 2474) teikiamos šios pastabos:
Nr. XIIIP-2474 siūlomoje BPK 360¹ straipsnio 3 dalyje, manytina, turėtų būti nustatyta, kad teismas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme priima motyvuotą nutartį. Pažymėtina, kad šios pastabos 2018 m. lapkričio 15 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje.
Pritarti
„Motyvuota nutartis“ įrašoma 1 dalyje. 2. Lietuvos apeliacinis teismas
2018-11-261
Atsakydami į Jūsų 2018-11-06 raštus Nr. S-2018 8231 ir Nr. S-2018-8231, kuriais prašėte pateikti Lietuvos apeliacinio teismo pastabas ir pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso 178, 189 ir 203 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. X IIIP-1884, taip pat dėl Baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2473, Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2474 ir Bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP- 2475 informuojame, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai dėl atskirų šių įstatymų projektų nuostatų pareiškė tokią nuomonę:
I. Dėl Baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1671 straipsniu įstatymo projektų (Nr. XIIIP-2473- XIIIP-2475): - pritariame iniciatyvai, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse, Bausmių vykdymo kodekse būtų įtvirtinta galimybė pakeisti nuteistiesiems iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir taikyti tokiems nuteistiesiems lygtinio paleidimo institutą. Mūsų manymu šiuo klausimu reikėtų platesnių diskusijų kokios normos ir kaip turėtų būti keičiamos. Atsižvelgti Komitete vyko dveji klausymai 2018-12-05 ir 2018-12-11, buvo pakviesti visi suinteresuoti ir pastabas pateikę asmenys, bausmės švelninimo modeliui pritarė visi klausymų dalyviai. 3. Generalinė prokuratūra 2018-11-23 *
Nr. XIIIP-2473, Nr. XIIIP-2474 ir NR.
XIIIP-2474 ir
Susipažinę su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2473, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 306¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-2474 ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-2475, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
1
Siekiant darnaus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme reguliavimo, siūlytina tikslinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - Baudžiamojo proceso kodeksas) 360¹ straipsnyje vartojamas sąvokas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad: „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
iki gyvos galvos bausmę peržiūri ir ją terminuoto laisvės atėmimo bausme gali pakeisti bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija bausmę vykdančios institucijos teikimu”. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 20 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Todėl Baudžiamojo proceso kodekso papildymo projekto 360¹ straipsnio 1 dalies formuluotė: “gali pakeisti” nėra suderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrina.
Dėl šios priežasties siūlytina 360¹ straipsnio 1 dalį formuluoti taip: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę peržiūri ir sprendžia, ar pakeisti ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija bausmę vykdančios institucijos teikimu. Pritarti BPK 360¹str. 1 d. nuostata patikslinta, atsižvelgiant šią ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabas. 5. Lietuvos advokatūra
1 Baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 1 dalies projektu taip pat siekiama, kad nagrinėjant bausmę vykdančios institucijos teikimą, teismo posėdyje dalyvautų prokuroras ir bausmę vykdančios institucijos atstovas. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas nuteistasis ir tik nuteistojo prašymu gynėjas, taip pat nukentėjusysis arba jo atstovas, tačiau šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo klausimo nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta jų dalyvavimo būtinu. Manytina, jog siekiant užtikrinti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteistojo teisę tinkamai apskųsti priimtą teismo nutartį dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo, nuteistojo ir jo gynėjo dalyvavimas turėtų būti privalomas. Nepritarti Nuteistojo atstovavimas procese tinkamai užtikrinamas, kadangi suteikiamos plačios galimybės dalyvauti posėdyje tiek pačiam nuteistajam, tiek jo gynėjui. Šie proceso dalyviai visais atvejais šaukimu tinkamai šaukiami į posėdį, nuteistasis, išreiškus sutikimą dalyvauti posėdyje, į posėdį būtų konvojuojamas. Juolab, nesant nuteistojo ir (ar) jo gynėjo, teismas bet kuriuo atveju gali nuspręsti, kad šių proceso dalyvių dalyvavimas yra būtinas ir privalomai tokį dalyvavimą užtikrintų.
Pažymėtina ir tai, kad BPK 360¹ straipsnio 1 dalies nuostata formuluojama analogiškai galiojančioms panašaus pobūdžio nuostatoms (pvz., BPK 362¹ straipsnyje), kartu pažymint, kad privalomas gynėjo dalyvavimas tokio pobūdžio atveju sistemiškai nedera su baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, susijusiomis su privalomu gynėjo dalyvavimu (pvz., BPK 51 straipsnyje nurodytais pagrindais). Be to, įžvelgtinos galimos proceso stabdymo galimybės piktnaudžiaujant šia privaloma dalyvavimo procese garantija. Taigi, nuteistojo teisė užtikrinama pilnai, tačiau nesudaromos sąlygos vilkinti bylą. 6. Lietuvos advokatūra
3 Baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 3 dalies norma nustato, kad teismas priima nutartį pasitarimų kambaryje, tačiau nenumatyta proceso dalyviams priimtos nutarties pranešimo tvarka. Todėl siūlytina papildyti 3601 straipsnio 3 dalies normą, numatant:
„Teismo nutarties nuorašai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo
nutarties priėmimo išsiunčiami prokurorui, bausmę vykdančiai institucijai, nuteistajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam ar jo atstovui“. Pritarti
4 Baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalies norma, nustato, kad: „teismo nutartį turi teisę apskųsti prokuroras, nuteistasis ar jo gynėjas, nukentėjusysis ar jo atstovas. Nutartis skundžiama ir skundas nagrinėjamas šio Baudžiamojo proceso 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundą išnagrinėjusio teismo nutartis neskundžiama“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuostata, jog skundą išnagrinėjusio teismo nutartis neskundžiama yra perteklinė, kadangi Baudžiamojo proceso kodekso siūlytino 360¹ straipsnio 4 dalimi nukreipiama į Baudžiamojo proceso 364 straipsnio 9 dalį.
Pastarojo straipsnio dalyje yra įtvirtinta analogiška nuostata, jog apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama, kuri būtų taikoma skundą išnagrinėjusio teismo nutarčiai. Pritarti
2018-11-30 * Apibendrinus išsakytas pastabas ir siūlymus, darytina išvada, kad Projektais siūlytini pakeitimai nustato teismui, priimančiam nutartį dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo, pareigą individualiai vertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį ir kitus kriminogeninius veiksnius. Vis dėlto, atsižvelgiant į aptartus aspektus manytina, kad nuteistajam nustatytų elgesio kriterijų, kuriais vertinama nuteistojo galimybė anksčiau išeitį į laisvę, neapibrėžtumas suteikia pernelyg plačią diskrecijos teisę teismui, atsižvelgiant į nuteistojo galimybes ir požiūrį į žalos atlyginimą, gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, priimti prieštaringus sprendimus ir skatinti ydingos teismų praktikos formavimąsi. Kita vertus, nepaisant išsakytų pastabų juridinės technikos klausimais, papildomai atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam, atliekančiam bausmę iki gyvos galvos, nustatant ribojimą kreiptis dėl bausmės pakeitimo tik dar po dvidešimtiems metų, įkalinimo metu padarius bet kurį kitą tyčinį nusikaltimą, neužtikrinama reguliari bausmės peržiūra, Lietuvos Respublikos baudžiamajai teisinei sistemai nukrypstant nuo tarptautiniais standartais formuojamos baudžiamosios politikos. Atsižvelgti Dėl gailėjimosi ir kaltės pripažinimo - nuostatos paliktos tik BVK ir tai įvertinama rengiant teikimą teismui, dėl žalos atlyginimo reikalavimas po klausymų sušvelnintas.
Dėl tyčinių nusikaltimų, padarytų laisvės atėmimo vietose, ir šiandien galiojanti BVK 158 straipsnio nuostata draudžia nuteistiesiems taikyti lygtinį paleidimą, nes padarytas tyčinis nusikaltimas rodo nuteistojo elgesio pavojingumą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Naglis Puteikis 2018-12-061 Argumentai: Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamos BPK 360¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta tvarka sprendžiant klausimą dėl nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Yra numatyta, kad nuteistąjį iki gyvos galvos atstovauti gali tik nuteistojo prašymu gynėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 47 straipsnyje yra nustatyta gynėjo sąvoka, pagal kurią gynėjas yra arba advokatas arba advokato padėjėjas. Atsižvelgiant į tai, kad realiai ir faktiškai sprendžiant klausimą teisme dėl nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme nėra sprendžiamai nuteistojo asmens gynybos klausimai, o tik labiau vertinamas asmens elgesys bausmės atlikimo metu, jo socioedukacijos aplinkybės bei teigiamos integracijos į visuomenę perspektyvos, todėl teikiamu pasiūlymu būtų praplėstas nuteistąjį atstovaujamų asmenų ratas, suteikiant galimybę nuteistąjį asmenį atstovauti ne tik gynėjui, t. y. advokatui ar advokato padėjėjui, bet ir nuteistojo asmens interesus atstovaujančiam jo įgaliotam atstovui.
Šiuo atveju, be kita ko dar ir būtų sutaupomos nuteistojo konvojavimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, nebūtų apsunkintas teismų darbas ir taip sutaupytos biudžeto lėšos, nes nuteistasis asmuo būtų pats suinteresuotas aktyviu ir visapusišku savo teisių ir interesų atstovavimu teisme sprendžiant klausimą dėl nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Pasiūlymas:
360¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę peržiūri ir ją terminuoto laisvės atėmimo bausme gali pakeisti bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija bausmę vykdančios institucijos teikimu. Nagrinėjant teikimą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir bausmę vykdančios institucijos atstovas. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas ir (arba) jo įgaliotas atstovas, nukentėjusysis arba jo atstovas, tačiau šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo klausimo nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina.“ Nepritarti Baudžiamojo proceso kodekso 55 str.
1 dalyje nustatytas išsamus (baigtinis) sąrašas asmenų, kuriems gali atstovauti įgaliotieji atstovai:
„1. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo,
liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus Nuteistojo atstovavimas procese tinkamai užtikrinamas, kadangi suteikiamos plačios galimybės dalyvauti posėdyje tiek pačiam nuteistajam, tiek jo gynėjui. Šie proceso dalyviai visais atvejais šaukimu tinkamai šaukiami į posėdį. Be to, teismas bet kuriuo atveju gali nuspręsti, kad šių proceso dalyvių dalyvavimas yra būtinas ir privalomai tokį dalyvavimą užtikrinti. Pažymėtina, kad BPK 360¹ str. 1 d. nuostata formuluojama analogiškai į jau galiojančias panašaus pobūdžio nuostatas (pvz., BPK 362¹ str. ir pan.). Kartu pažymėtina, kad nuteistąjį dėl tokio pobūdžio klausimų teisme atstovauja gynėjai, tuo tarpu įgaliotieji atstovai (BPK 51 str.) užtikrina kitų proceso dalyvių teisių atstovavimą baudžiamajame procese, kaip jau minėta aukščiau. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas:
kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti Teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2474(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-2474(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 12 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vitalijus Gailius, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto teikiamas įstatymo projektas XIIIP-2474(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė