Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be
gydytojo paskyrimo
ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje,
nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 3. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). 4. Asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus. 71 straipsnis. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo 1.
Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų su psichotropinių ar narkotinių medžiagų konfiskavimu. 2. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse,
dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturi šimtai šešiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 5. Už šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). 6.
kiekiu turėtą narkotinę ar psichotropinę medžiagą, kurią jis įgijo arba laikė be tikslo parduoti, taip pat savanoriškai kreipęsis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Aušrinė Armonaitė
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo Neteisėtas nedidelio kiekio disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti arba šių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo
vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse,
dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 3. Neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimas be tikslo parduoti ar kitaip platinti užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų šešiasdešimt eurų. 3. 5.
numatytą administracinį nusižengimą ir 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė –įpareigojimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). nukreipimas (įpareigojimas) dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose ir/ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose. 6. Asmuo, teisėsaugos institucijoms savanoriškai atidavęs nedideliu kiekiu turėtą narkotinę ar psichotropinę medžiagą, kurią jis įgijo arba laikė be tikslo parduoti ar kitaip platinti, taip pat savanoriškai kreipęsis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Aušrinė Armonaitė Vitalijus Gailius Aurelijus Veryga
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nedideliu kiekiu be tikslo jas platinti arba Nnarkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo ar vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo
1Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas,
perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas nedideliu kiekiu be tikslo parduoti ar kitaip platinti užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 1 2. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje,
nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 3. 4. Už šio straipsnio 2 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). 4 5.
4 5. Asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus ir už pakartotinai padarytus šio straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Aušrinė Armonaitė Laurynas Kasčiūnas Jonas Varkalys Ričardas Juška Gintaras Vaičekauskas Viktorija Čmilytė-Nielsen Simonas Gentvilas Kęstutis Glaveckas Virgilijus Alekna Eugenijus Gentvilas Vitalijus Gailius Gintaras Steponavičius Aušra Maldeikienė Arūnas Gelūnas Julius Sabatauskas Rasa Budbergytė
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnis numatė administracinę atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnyje administracinė atsakomybė numatyta tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Taigi už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą net nedideliais kiekiais iš karto būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Įstatymo projekto tikslas – atstatyti ATPK galiojusią nuostatą, jog už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais taikoma administracinė atsakomybė. Projekto uždavinys – užtikrinti tinkamą protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų taikymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Projekto rengėja yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
numatyta administracinė atsakomybė tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma numatyti, jog už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais taip pat būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji, atsakomybė. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės poveikio verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Administracinė atsakomybė“, „neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Aušrinė Armonaitė
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Iki 2016 m. gruodžio 31 d. už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti buvo taikomas, ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnis, ir Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 str. 2 dalis. Spręsdami šią teisinę koliziją, Lietuvos teismai buvo priversti ieškoti dirbtinų atsakomybės atribojimo kriterijų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau - ANK), įstatymų leidėjas teoriškai panaikino buvusią teisinę koliziją (kuomet už tą pačią veiką buvo galima taikyti skirtingas atsakomybes), ir naujajame ANK nebeliko sankcijos už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti. Dabartinis ANK 71 straipsnis numato administracinę atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Šiuo įstatymų keitimo projektu siūloma papildyti ANK 71 straipsnį ir panaikinti BK 259 str. 2 dalį. Pasiūlymai rengiami remiantis toliau išdėstytais argumentais: -Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl veikos kriminalizavimo poreikio, yra veikos pavojingumas, jos paplitimas, ultima ratio principo taikymas, baudžiamosios teisės veikimo sritis ir ribos bei proporcingumo principo išlaikymas. T.y. turi būti nustatomos teisinės priemonės, kurios yra būtinos demokratinėje visuomenėje, tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (pusiausvyra) bei nevaržo asmens teisių labiau nei tai yra būtina (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. Nr. Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 ir 2005 m. rugsėjo 29 d. Nr. 15/02 nutarimai).
15/02 nutarimai). Akivaizdu, kad nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas nenustačius platinimo tikslo yra skirtas asmeniniam vartojimui, kas daro tiesioginę žalą asmens, nusprendusio vartoti narkotikus sveikatai, o netiesiogiai – kelia grėsmę ir visai visuomenei. Prof. O. Fedosiuko, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjo nuomone, baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, t.y. neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeistų teisinių gėrių. (Jurisprudencija, 2012, 19 (2):715-738). Abejonių nekyla, kad savaime narkotikų vartojimas ir su tuo susiję veikos neturėtų būti toleruojamos, tačiau akivaizdu, kad sprendžiant su narkotikų vartojimo žalos asmeniui ir visuomenei problemas, egzistuoja veiksmingos mokslu pagrįstos ir aprobuotos į asmens ir visuomenės sveikatą orientuotos priemonės, todėl baudžiamosios teisės taikymas yra perteklinis. Baudžiamoji teisė, vadovaujantis ultima ratio principu turi būti taikoma tik tada, kai išbandytos visos teisinėje sistemoje esamos galimybės ir matoma, kad jos yra neveiksmingos. -Dažnu atveju narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimas nedideliais kiekiais yra būdingas asmenims, sergantiems priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ligomis. Efektyviausia ir valstybei mažiausiai kainuojanti intervencija – tai priklausomybe sergančio ar problemiškai narkotikus vartotojančio asmens nukreipimas (įpareigojimas) dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose ir/ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose (ne kursuose). Siūlome LR ANK 71 str. nurodyti aiškias ir veiksmingas poveikio priemones, kurios būtų nukreiptos ne į bendrą edukacinę veiklą (paskaitas ar/ir kursus), o į individualias ir/ar grupines specializuotas socialines ir/ar sveikatos priežiūros intervencijas, kurių veiksmingumas grįstas moksliniais tyrimais.
Poveikio priemonių validumas turi būti aiškiai įvertintas ir jos turi būti taikomos atsakingų subjektų. -Daugelis pažangių valstybių pripažįsta, kad į baudimą orientuota narkotikų politiką yra neefektyvi ir baudimas nepasiekia savo tikslo – pakeisti asmens elgesį. Remdamosis Jungtinių Tautų Organizacijos (Outcome Document of the 2016 United Nations General Assembly Special Session on the World Drug Problem - http://www.unodc.org/documents/postungass2016//outcome/V1603301-E.pdf), Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro (UNODC) ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos (WHO) rekomendacijomis, vis daugiau valstybių narkotikų problemas sprendžia per visuomenės ir asmens sveikatos prizmę, kuomet už narkotinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti gresia administracinė atsakomybė su realia galimybe būti nukreiptam į elgesio keitimo ir/ar gydymo programas arba visai atsisakoma baudimo, paliekant tik nukreipimą į sveikatos/socialinių paslaugų sistemą. -Teisėsaugos institucijoms tenka nepagrįstas krūvis dėl perteklinės kriminalizacijos ir savaime ribojamos galimybės efektyviai panaudoti išteklius ir mokesčių mokėtojų lėšas sunkesnių nusikaltimų ir nusikaltėlių išaiškinimui. Šiuo aspektu administracinės atsakomybės taikymas būtų greitesnis ir efektyvesnis, nei baudžiamosios, įvertinus baudžiamojo proceso ypatumus. Įstatymo projekto tikslas – panaikinti buvusią teisinę koliziją ir nustatyti tik administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti. ANK 71 str. numatyti nukreipimą (įpareigojimą) dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose ir/ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose.
Projekto uždavinys – užtikrinti tinkamą protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų taikymą. Vadovaujantis užsienio šalių gerąja praktika ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis formuoti į visuomenės ir asmens sveikatą orientuotą narkotikų politiką Lietuvoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Projekto rengėja yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK 71 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. BK 259 str. 2 d. numatytas baudžiamasis nusižengimas už neteisėtą disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma numatyti, jog už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji, atsakomybė. Taip pat numatytas nukreipimas (įpareigojimas) dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose ir/ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo keitimo projekte numatytas nukreipimas (įpareigojimas) dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose ir/ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose mažina asmenų recidyvumą ir turi didelį prevencinį poveikį. Kognityvinį elgesį keičiančios programos pasižymi daugiau nei 50% efektyvumu ir tai tiesiogiai turės įtakos kriminogeninei situacijai – ji gerės. Asmenys, kurie nepateks į laisvės atėmimo vietą, neperims kriminalinės subkultūros ir netaps jos dalimi, o tikslinės aprobuotos elgesį keičiančios ir/ar į gydymą nukreiptose intervencinės programos užtikrins jų elgesio keitimąsi. Įstatymas įtakos korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės poveikio verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka ir užtikrina, kad būtų įgyvendinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos ir Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Administracinė atsakomybė“, „neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Aušrinė Armonaitė Vitalijus Gailius Aurelijus Veryga
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Iki 2016 m. gruodžio 31 d. už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti buvo taikomas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnis, ir Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 dalis. Spręsdami šią teisinę koliziją, Lietuvos teismai buvo priversti ieškoti dirbtinų atsakomybės atribojimo kriterijų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), įstatymų leidėjas teoriškai panaikino buvusią teisinę koliziją (kuomet už tą pačią veiką buvo galima taikyti skirtingas atsakomybes), ir naujajame ANK nebeliko sankcijos už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti. Dabartinis ANK 71 straipsnis numato administracinę atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Tačiau šio straipsnio 1 dalies dispozicijos formulavimas kelia neaiškumą, kadangi, bent teoriškai, vartojant draudžiamas psichoaktyvias medžiagas reikia jas turėti, o už jų turėjimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl veikos kriminalizavimo poreikio, yra veikos pavojingumas, jos paplitimas, ultima ratio principo taikymas, baudžiamosios teisės veikimo sritis ir ribos bei proporcingumo principo išlaikymas. T. y. turi būti nustatomos teisinės priemonės, kurios yra būtinos demokratinėje visuomenėje, tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (pusiausvyra) bei nevaržo asmens teisių labiau nei tai yra būtina[1].
Akivaizdu, kad nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas nenustačius platinimo tikslo yra skirtas asmeniniam vartojimui, kas daro tiesioginę žalą asmens, nusprendusio vartoti psichoaktyvias medžiagas sveikatai, o netiesiogiai – kelia grėsmę ir visai visuomenei. Prof. O. Fedosiuko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo nuomone, baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, t. y. neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeistų teisinių gėrių[2]. Draudžiamų medžiagų vartojimas ir su tuo susiję veikos neturėtų būti toleruojamos, tačiau akivaizdu, kad sprendžiant vartojimo žalos asmeniui ir visuomenei problemas, egzistuoja veiksmingos mokslu pagrįstos ir aprobuotos į asmens ir visuomenės sveikatą orientuotos priemonės, todėl baudžiamosios teisės taikymas yra perteklinis. Baudžiamoji teisė, vadovaujantis ultima ratio principu turi būti taikoma tik tada, kai išbandytos visos teisinėje sistemoje esamos galimybės ir matoma, kad jos yra neveiksmingos. Dažnu atveju draudžiamų psichoaktyvių medžiagų disponavimas nedideliais kiekiais yra atsitiktinis, vienkartinis reiškinys, būdingas jaunimo susibūrimuose. Teismai savo praktikoje yra nagrinėję ne vieną atvejį, kai psichoaktyviomis medžiagomis yra dalijamasi kompanijoje, tačiau tai nėra organizuotas platinimas stambiu mastu. Nedidelio kiekio neleistinų medžiagų disponavimas taip pat yra būdingas asmenims, sergantiems priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ligomis.
Efektyviausia ir valstybei mažiausiai kainuojanti intervencija – tai priklausomybe sergančio ar problemiškai draudžiamas medžiagas vartojančio asmens dalyvavimas narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, ar kitose programose (kursuose). Daugelis pažangių valstybių pripažįsta, kad į baudimą orientuota narkotikų politika yra neefektyvi ir baudimas nepasiekia savo tikslo – pakeisti asmens elgesį. Remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos[3], Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro (UNODC) ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos (WHO) rekomendacijomis, vis daugiau valstybių narkotikų problemas sprendžia per visuomenės ir asmens sveikatos prizmę, kai už draudžiamų psichoaktyvių medžiagų disponavimą be tikslo platinti gresia administracinė atsakomybė su realia galimybe būti nukreiptam į elgesio keitimo ir/ar gydymo programas arba visai atsisakoma baudimo, paliekant tik nukreipimą į sveikatos/socialinių paslaugų sistemą. Teisėsaugos institucijoms tenka nepagrįstas krūvis dėl perteklinės kriminalizacijos ir savaime ribojamos galimybės efektyviai panaudoti išteklius ir mokesčių mokėtojų lėšas sunkesnių nusikaltimų ir nusikaltėlių išaiškinimui. Policijos duomenimis, nuo 2017-01-01 iki 2017-10-23 pradėti net 798 ikiteisminiai tyrimai pagal BK 259 str. 2 d. ir iš jų buvo paskirtos net 537 kardomosios priemonės. Šiuo aspektu administracinės atsakomybės taikymas būtų greitesnis ir efektyvesnis, nei baudžiamosios, įvertinus baudžiamojo proceso ypatumus.
Įstatymų projektų tikslas – panaikinti buvusią teisinę koliziją ir nustatyti tik administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti, tuo pačiu aiškiai atriboti veikas, subalansuoti ir diferencijuoti sankcijas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nesiekiant naudos sau ir kai platinama dėl savanaudiškų paskatų. Projektų uždavinys – užtikrinti tinkamą protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų taikymą. Vadovaujantis užsienio šalių gerąja praktika ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis formuoti į visuomenės ir asmens sveikatą orientuotą politiką Lietuvoje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorė yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Projektų rengėjai yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos teisininkas Dainius Petravičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK 71 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. BK 259 str. 2 d. numatytas baudžiamasis nusižengimas už neteisėtą disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 260 str. numatytos veikos ir atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu neatsižvelgiant į disponavimo tikslus. BK 260 str. įvardintos veikos šiuo metu yra laikomos sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais.
Pagal galiojančio BK 260 str. 1 d. asmeniui, kuris kitam asmeniui perdavė, pvz. iki 5 gr. kanapių, gali būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų (kadangi nusikaltimas yra sunkus, bausmės vykdymas pagal BK 75 str. 1 d. nuo 2017-10-06 nebegali būti atidėtas). BK 199 str. 3 d. numatyta atsakomybė (laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų) už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą nediferencijuojant pagal kiekį. Atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą ir siuntimą pagal tikslus ir kiekį numatyta ir BK 259 bei 260 str. Tai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, tad teismas skirdamas bausmę vadovaujasi BK 63 str. ir skiria subendrintą bausmę apimdamas kitas bausmes (galutinė skiriama bausmė – griežčiausia bausmė iš visų paskirtų bausmių). Taigi per Lietuvos valstybės sieną gabenant nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų savoms reikmėms veika bus traktuojama ne tik pagal BK 259 str. 2 d. kaip baudžiamasis nusižengimas, tačiau ir pagal BK
situacijos, kai siekiant pakenkti asmeniui, šiam nežinant tyčia gali būti į jo bagažą, transporto priemonę, daiktus, drabužius ir pan. įdedamas labai mažas kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir už tai asmuo gali būti teisiamas ir net paskiriama reali laisvės atėmimo bausmė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymų projektais siūloma numatyti, jog už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji, atsakomybė. Pirmiausia, siūloma pripažinti netekusia galios BK 259 str.
narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą ar siuntimą nedideliu kiekiu neturint tikslo platinti numatyti ANK 71 str., kartu numatant ir galimą taikyti nuobaudos rūšį – įspėjimą. Taigi tokia veika būtų laikoma jau ne baudžiamuoju nusižengimu, o administraciniu nusižengimu, už kurį būtų galima skirti tokio paties dydžio sankciją, kokia šiuo metu yra numatyta už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ar vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo taip pat siūloma numatyti ir nuobaudą – įspėjimą. Tai siūloma padaryti be kita ko ir dėl to, kad esamas teisinis reguliavimas nulemia, kad iš esmės sunkesnes veikas padarę asmenys baudžiami administracine tvarka, o lengvesnes-pagal BK 259 str. 2 d. Dabar galiojanti BK 259 str. 2 d. redakcija numato atsakomybę už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, t.y. savo reikmėms. Tuo tarpu švelnesnę atsakomybę numatantis ANK 71 str. numato administracinę atsakomybę už tų pačių narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, kuris be jų įgijimo ir laikymo, t.y. be pilno BK 259 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties realizavimo neįmanomas. Tokiu būdu dabar asmenys, kurie spėja suvartoti neteisėtai įgytas ir laikytas narkotines medžiagas baudžiami administracine tvarka, o tie, kurie nespėja jų suvartoti - baudžiamąja tvarka. Antra, siūloma BK 260 str. papildyti nauja 1 dalimi, kurioje būtų numatyta, jog už atsitiktinį neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nedideliais kiekiais, kai platinama neturint savanaudiškų paskatų, asmuo būdu baudžiamas švelniau – baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tokia padaryta veika būtų traktuojama kaip nesunkus nusikaltimas ir, jei būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą teismas galėtų atidėti. Trečia, taikant protingumo ir proporcingumo principus siūloma diferencijuoti atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, kai yra savanaudiškumo aspektas ar platinamas jų didelis kiekis: 1) jei narkotikai ar psichotropinės medžiagos nors ir nedideliais kiekiais gaminamos, perdirbamos, įgyjamos, laikomos, gabenamos ar siunčiamos turint tikslą parduoti ar kitaip platinti siekiant naudos sau (dėl savanaudiškų paskatų), tai jau būtų laikoma apysunkiu nusikaltimu ir galėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki
nurodyti veiksmai atliekami su dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nepaisant platinimo tikslo, padaryta veika būtų traktuojama kaip sunkus nusikaltimas ir galėtų būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė nuo 6 iki 10 metų. Pažymėtina, kad BK 260 str. numatytas teisinis reguliavimas, susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, nėra keičiamas. Siūloma savanaudiškų paskatų samprata baudžiamosios teisės doktrinoje ir praktikoje nėra nauja, jos turinys aiškus. Savanaudiškumo samprata jau yra įtvirtinta kituose BK straipsniuose (BK 60 str. 1 d. 3 p., 129 str. 2 d. 9 p., 135 str. 2 d. 9 p., 138 str. 2 d. 9 p., 292 str. 2 d.).
praktikoje, BK 260 str. taikymo kontekste, savanaudiškumas kaip vienas iš griežtesnės ar švelnesnės bausmės parinkimo pagrindų, naudojamas jau ir dabar (kasacinė byla 2K-36-677/2016). Atskyrus savanaudiškas neteisėto nedidelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo veikas nuo nesavanaudiškų, bus išvengta neproporcingai griežtų bausmių už dalinimąsi ar bendrą naudojimą itin nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Sistemiškai derinant BK nuostatas būtina keisti BK 199 str. 3 d. ir joje numatyti, kad pagal šio straipsnio dalį asmuo atsako, jei jis nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų pirmtakų (prekursorių). Pastebėtina, kad visais kitais atvejais už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą ar siuntimą atsakomybė kiltų tik pagal ANK 71 ar atitinkamai BK 259, 260 straipsnius. Pažymėtina, kad veikos, numatytos BK 260 str. ir 199 str. 3 d. sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl asmenys, vykdantys nedidelio arba didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntimą per Lietuvos Respublikos sieną, neišvengs baudžiamosios atsakomybės, nes bus baudžiami už narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntimąsi pagal atitinkamą BK 260 str. dalį, priklausomai nuo medžiagų kiekio ir motyvų. Siekiant proporcingumo principo, naujoje BK 260 str. redakcijoje, siūloma diferencijuoti maksimalų laisvės atėmimo dydį už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pagal šių medžiagų kiekį. Tokiu būdu pagal BK 260 str. 2 d. neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu minėtų medžiagų savanaudiškais tikslais kvalifikuoti kaip apysunkį nusikaltimą, už kurį numatomą laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Kvalifikavimą už disponavimą dideliu kiekiu ir labai dideliu kiekiu minėtų medžiagų pagal atitinkamai BK 260 str. 3 d. ir 260 str.
d. palikti nepakeista, kaip atitinkamai sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo. Tokiu būdu bus pašalinta dabar egzistuojanti disproporcija, kai įstatymas disponavimą tiek nedideliu tiek dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių kvalifikuoja kaip sunkius nusikaltimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Šiandien galiojančios sankcijos realiai nedaro jokios įtakos narkotinių ar psichotropinių medžiagų paplitimo ir vartojimo mažinimui. Manytina, kad aiškiai atskyrus administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, subalansavus ir diferencijavus sankcijas, bus galima eiti ne jaunų žmonių gyvenimų ir jų karjeros žlugdymo keliu, o siekti palengvinti jų integralumą į visuomenę, taikyti švietimo, medicinos priemones ir realią valstybės pagalbą tiems žmonėms, kurie serga priklausomybėmis. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Teisinio reguliavimo pokyčiai sukurs prielaidas kriminogeninės situacijos gerėjimui. Asmenys, kurie nepateks į laisvės atėmimo vietą, neperims kriminalinės subkultūros ir netaps jos dalimi. Asmenims, kuriems reikalinga gydymo nuo priklausomybės pagalba turės galimybę pasinaudoti tikslinėmis į gydymą nukreiptomis intervencinėmis programomis, kurios užtikrins jų elgesio kaitą. Teisinio reguliavimo pokyčiai įtakos korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka ir užtikrina, kad būtų įgyvendinti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos ir Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projektų rengimo metu buvo konsultuojamasi su nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija ,,Galiu gyventi”, baudžiamosios teisės ekspertais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas
nedideliais kiekiais“, „narkotikų platinimas“, „narkotikų platinimas dėl savanaudiškų paskatų“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai Aušrinė Armonaitė Laurynas Kasčiūnas Jonas Varkalys Ričardas Juška Gintaras Vaičekauskas Viktorija Čmilytė-Nielsen Simonas Gentvilas Kęstutis Glaveckas Virgilijus Alekna Eugenijus Gentvilas Vitalijus Gailius Gintaras Steponavičius Aušra Maldeikienė Arūnas Gelūnas Julius Sabatauskas Rasa Budbergytė [1] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai. [2] Jurisprudencija, 2012, 19 (2):715-738. [3] Outcome Document of the 2016 United Nations General Assembly Special Session on the World Drug Problem - http://www.unodc.org/documents/postungass2016//outcome/V1603301-E.pdf
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Konstitucijai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) vienas iš svarbiausių tikslų – ištaisyti administracinės atsakomybės reguliavimo srityje esamas teisines spragas ir teisės normų kolizijas (prieštaravimus). Vienas iš ryškiausių tokių teisinių kolizijų ir spragų pavyzdžių – iki 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinės atsakomybės už disponavimą (įgijimą ir laikymą) nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jų platinti reguliavimas. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą atsakomybė už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo parduoti ar kitaip platinti yra numatyta tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio pirmoje ir trečioje dalyse, tiek ir Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje. Tačiau teisiniame reguliavime nėra nustatyta šių dviejų skirtingų teisinių atsakomybių rūšių taikymo už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, atribojimo kriterijų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.
2K-7-76/2012 konstatavo, kad „Įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę, nenurodydamas aiškių baudžiamojo nusižengimo ir administracinio teisės pažeidimo atribojimo kriterijų, todėl svarbiausi tampa šį padidintą ar mažesnį pavojingumą leidžiantys konstatuoti kriterijai, kurie iš esmės yra vertinamieji.“[1] Pastebėtina, kad teismai praktikoje tiek prieš šį išaiškinimą, tiek ir po jo vis dar susiduria su nemažais sunkumais, pasirenkant, kurią teisinės atsakomybės rūšį (past. – administracinę – švelnesnę, ar baudžiamąją – griežtesnę) taikyti, o neretai vienas teismas už tos pačios narkotinės ar psichotropinės medžiagos mažesnį kiekį taiko griežtesnę atsakomybės rūšį, negu kitas teismas už didesnį atitinkamos medžiagos kiekį. Kitas svarbus įsigaliosiančio ANK tikslas – už administracinius nusižengimus panaikinti arešto nuobaudą (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų), kuri pagal savo pobūdį yra traktuojama kaip kriminalinė sankcija. Pastebėtina, kad ATPK 44 straipsnio 1 dalyje yra numatyta arešto nuobauda. ANK rengėjai visas be išimčių administracinių teisės pažeidimų sudėtis su arešto nuobaudomis perkėlė į BK ir tai padarė pagrįstai, atsižvelgdami į tarptautinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu ANK 71 straipsnyje sankcijose nėra numatomas administracinis areštas, ANK 71 straipsnio sankcija už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą tampa gerokai švelnesnė nei numatytoji ATPK 44 straipsnio 1 dalyje. Akcentuotina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta priežasčių, kodėl teikiamu projektu yra siekiama taip sušvelninti atsakomybę už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.
Pabrėžtina ir tai, kad teikiamu projektu yra ne tik siūloma ANK palikti šiuo metu galiojantį kolizinį ATPK ir BK straipsnių reguliavimą, bet siekiama esamą koliziją (spragą) dar labiau pagilinti ir ANK 71 straipsnio 3 dalyje nustatyti administracinę atsakomybę už pakartotinį narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliu kiekiu. Toks reguliavimas iš esmės neatitiktų baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinės, griežtesnės) atsakomybės principo, nes už pavojingesnį
Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime, 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra konstatavęs: galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus. Tačiau vien tai, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių laiku nesureguliuoja teisiškai arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai, nereiškia, kad teismai negali ir neturi vykdyti teisingumo. Tokiais atvejais nepaneigiama galimybė teismams tam tikru mastu teisės spragas užpildyti ad hoc ir taikant teisę (inter alia naudojantis teisės analogija, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją).
Kita vertus, minėta teismų galimybė užpildyti teisės spragas ad hoc nereiškia, kad įstatymų leidėjas neturi pareigos per protingą laiką, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas). Pažymime, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis ANK disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis srityje atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną dėl teisės spragų pašalinimo. Visa tai leidžia kelti prielaidą, kad teikiamas projektas, kuriuo siekiama grąžinti, o galimai ir pagilinti kolizinio pobūdžio teisinį reguliavimą, neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarime atskleidė konstitucinio teisinės valstybės turinį, kurį be kitų sąlygų sudaro ir reikalavimas, kad „<...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius <...>“. 2. Be iškeltos abejonės dėl teikiamo projekto atitikimo Konstitucijai, konstatuotini ir kiti šio projekto teisiniai trūkumai:
ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą be tikslo platinti siūloma nustatyti ne tik baudžiamąją bet ir administracinę atsakomybę (past. – kartu nenustatant jų atribojimo kriterijų).
Kita vertus, pažymime, kad neteisėtas tokių medžiagų nedidelio kiekio gaminimas, perdirbimas, gabenimas ar siuntimas be tikslo jų platinti ir toliau paliekamas tik kaip baudžiamosios atsakomybės dalykas. Svarstytina, ar iš tiesų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas ar siuntimas yra pavojingesnis už jų įgijimą ar laikymą. Priešingai, manytina, kad visi šie alternatyvūs veiksmai, išvardinti BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, yra vieno ir tapataus tęstinio pobūdžio proceso sudėtinės dalys. Šių dalių iš esmės skirtingam teisiniam traktavimui trūksta pagrįstumo
neatitinka ANK pažeidimo sudėčių konstravimo principų. Atkreiptinas dėmesys, kad naujasis ANK yra labiau sistemingas teisės aktas nei ATPK. Sisteminis administracinių nusižengimų sureguliavimas yra vienas iš ANK tikslų. Atsižvelgiant į tai, ANK pažeidimo sudėtį (-is) aprašantis straipsnis turi būti konstruojamas laikantis tam tikrų principų, kurie iš esmės sutampa ir su nusikalstamų veikų sudėčių konstravimo principais BK. ANK atsakomybę už tam tikrus pažeidimus numatantis straipsnis pradedamas konstruoti nuo pagrindinės sudėties, po jos turėtų būti aprašoma sudėtis (-ys) su kvalifikuojančiais požymiais, o po to sudėtis (-ys) su privilegijuojančiais požymiais. Tačiau teikiamame projekte atitinkamų principų nėra laikomasi. Projekte teikiamo ANK
sankcija yra griežtesnė nei 2 dalies, o 3 dalies – griežtesnė nei 4 dalies ir pan. 2.3. Teikiamu projektu keičiamoje ANK
narkotinių ar psichotropinių medžiagų konfiskavimas.
Pažymėtina, kad naujajame ANK pakito turto konfiskavimo teisinis statusas. Priešingai nei ATPK, ANK turto konfiskavimas nėra nuobauda – jam suteiktas administracinio poveikio priemonės statusas. Administracinio poveikio priemonės nėra nurodomos tiesiogiai straipsnio sankcijose. Jos, atsižvelgiant į ANK sistemą, nurodomos atskirai – atskirose straipsnio dalyse (kaip pavyzdį žiūrėti šiuo metu galiojančio ANK
poveikio priemonės taikymas). 2.4. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors konfiskavimą siūloma nustatyti ANK 71 straipsnio 1 dalyje, to nedaroma 3 dalyje – už pakartotinį analogiško pobūdžio pažeidimą. Pabrėžtina, kad toks reguliavimas prieštarauja bendrosioms ANK 29 straipsnio 3 dalies nuostatom – „Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais“. 2.5. Taip pat pastebėtina, kad ANK 71 straipsnio 1 dalies sankcijoje daroma nuoroda į konfiskavimą yra klaidinanti dėl vartojamo jungtuko „ar“ (cituojama – „su psichotropinių ar narkotinių medžiagų konfiskavimu“). Atitinkama formuluotė sudarytų prielaidas pažeisti bendruosius ANK 29 straipsnio 3 dalies reikalavimus, jeigu būtų įgyjama ar laikoma tiek nedidelį kiekį narkotinių, tiek psichotropinių medžiagų, o konfiskuojamos būtų tik vienos iš šių medžiagų. 2.6. Projektu teikiamoje ANK 71 straipsnio 3 dalyje žodžiai „keturi šimtai“ keistini žodžiais „keturių šimtų“ 2.7.
Projektu teikiamoje ANK 71 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama neaiški ir, lyginant su BK 259 straipsnio 3 dalimi, teisiškai nepagrįsta nuostata, kuri senajame ATPK 44 straipsnyje yra suformuluota kaip „pastaba“ – „Asmuo, savanoriškai atidavęs nedideliu kiekiu turėtą narkotinę ar psichotropinę medžiagą, kurią jis įgijo arba laikė be tikslo parduoti <...>“. Atitinkama nuostata neapibrėžiama, kam turi būti savanoriškai atiduotos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad atleidimą nuo administracinės atsakomybės galėtų nulemti ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų padovanojimas draugui, savanoriškas davimas pasaugoti šeimos nariui ir pan. 2.8. Be to, ANK 71 straipsnio 6 dalyje po žodžių „be tikslo parduoti“, lyginant sistemiškai su šio straipsnio 1 dalimi, turėtų būti įrašyti žodžiai „ar kitaip platinti“. 2.9. Projektu keičiamo ANK 71 straipsnio pavadinime pertekliniai antrą kartą vartojami žodžiai „narkotinių ar psichotropinių medžiagų“. 2.10. Projekto lyginamajame variante neatsispindi (netiksliai atsispindi) teikiamos pataisos. 2.11. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 113.1. punktu, teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012. Teismų praktika. 2012, 37, p. 372-379.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2016-12-21 Nr. S-2016-8292 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 71 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-247 PROJEKTO atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-247 (toliau – Projektas), pažymime, kad priėmus Projektu siūlomus pakeitimus ir Administraciniame nusižengimų kodekse už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais numačius sankciją, kuri neapima administracinio arešto, būtų įtvirtinama nepagrįstai švelnesnė nuobauda nei prieš tai galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 1 dalyje. Be to, už tą pačią veiką būtų numatyta tiek administracinė, tiek baudžiamoji (Baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d.) atsakomybė. Dėl šių priežasčių pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2016 m. gruodžio
Konstitucijai. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-13 Nr. S-2017-2307 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 71 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-247(2) PROJEKTO atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-247(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Teikiamu projektu už vienkartinį neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo jas platinti numatoma bauda nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų, už pakartotinį – nuo trijų šimtų iki keturių šimtų šešiasdešimt eurų. Pabrėžtina, kad teikiamu projektu baudos dydis už neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo jas platinti yra švelninamas keliolika kartų. Atsižvelgiant į tai, keltina abejonė dėl teikiamo projekto pagrįstumo ir jo priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams. 2. Pastebėtina, kad teikiamu projektu siekiama į vieną ANK 71 straipsnį sujungti tris kokybiškai skirtingas administracinių nusižengimų sudėtis: 1) disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu; 2) šių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir 3) už administracinio nusižengimo padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo. Visų pirma, manytina, kad disponavimas nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu turėtų būti atribotas nuo jų vartojimo be gydytojo paskyrimo ar vengimo pasitikrinti apsvaigimą ir egzistuoti kaip savarankiška sudėtis atskirame straipsnyje. Antra, akcentuotina, kad projekte formuluojamas ANK 71 straipsnio pavadinimas nėra išsamus ir neatitinka straipsnio dalių dėstymo nuoseklumo. Akcentuotina, kad straipsnio pavadinimas turėtų būti pradedamas, akcentuojant pagrindinės sudėties požymius – neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Be to, straipsnio pavadinime turėtų atsispindėti alternatyvi šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta veika – vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ANK 71 straipsnio pavadinime žodžiai „nedidelio kiekio“ ir „disponavimas“ turėtų būti sukeisti vietomis. Projekto lyginamajame variante po žodžių „vartojimas be“ paliktinas tarpas, o ne skyrybos ženklas
„brūkšnelis“. 3. Atsižvelgiant į projektu keičiamo ANK 71 straipsnio sankcijose numatytų
baudų vidurkius, siūlytina arba jo 2 ir 3 dalis sukeisti vietomis[2], arba pakelti 3 dalies sankcijoje numatytos baudos dydį. 4. Atsižvelgiant į galiojančio ANK straipsnių konstravimo techniką, projektu teikiamo 71 straipsnio 3 ir 4 dalių sankcijos rašytinos iš naujos eilutės. 5. Teikiamu projektu keičiamo ANK 71 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti administracinę atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo parduoti ar kitaip platinti, dispozicijoje nedetalizuojant neteisėto disponavimo sąvokos. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 259 straipsnyje neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis yra apibrėžtas kaip šių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš projekto rengėjų tikslų yra administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimas vien pagal šių medžiagų kiekį, neteisėto disponavimo sąvokos apibrėžtumo lygmuo BK ir ANK privalo būti suvienodintas. 6. Teikiamu projektu keičiama ANK 71 straipsnio 5 dalis, įtvirtinanti naują administracinio poveikio priemonę – nukreipimą (įpareigojimą) dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose ir/ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose – prieštarauja ANK sistemai ir jo bendrosios dalies nuostatoms.
Pabrėžtina, kad ANK 27 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas baigtinis administracinių poveikio priemonių sąrašas: 1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; 2) turto konfiskavimas; 3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); 4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose. Atsižvelgiant į tai ir siekiant ANK specialiosios dalies straipsnyje nustatyti naują administracinio poveikio priemonių rūšį, būtina ne tik papildyti ANK 27 straipsnio 1 dalies sąrašą, bet ir ANK bendrąją dalį papildyti nauju straipsniu, numatančiu tokios poveikio priemonės taikymo tvarką. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad administracinio poveikio priemonė yra viena iš represinių administracinės atsakomybės priemonių, dėl to ji turi būti formuluojama kaip imperatyvaus pobūdžio draudimas arba įpareigojimas. Projekte vartojamas žodis „nukreipimas“ neatitinka šios priemonės esmės. 7.
alternatyvios atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybės: „Asmuo, teisėsaugos institucijoms savanoriškai atidavęs nedideliu kiekiu turėtą narkotinę ar psichotropinę medžiagą, kurią jis įgijo arba laikė be tikslo parduoti ar kitaip platinti, taip pat savanoriškai kreipęsis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus.“ Cituojamo sakinio pirmoji dalis (iki jungtuko „taip pat“) taisytina, atsižvelgiant į pastabas:
Pirma, ji nėra suderinta su BK 259 straipsnio 3 dalyje numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės formuluote. Antra, šiai atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybei trūksta pagrįstumo, nes atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės gali būti tik nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį įgijęs ar laikęs asmuo, nors neteisėto disponavimo sąvokos turinys yra daug platesnis (pavyzdžiui, apima ir tokių medžiagų pagaminimą). Trečia, pabrėžtina, kad naujoji formuluotė – „asmuo, teisėsaugos institucijoms savanoriškai atidavęs nedideliu kiekiu turėtą narkotinę ar psichotropinę medžiagą“ yra pernelyg abstrakti bei nesusieta su savanoriško kreipimosi į institucijas aplinkybe. Dėl tos priežasties praktikoje ši aplinkybė galėtų būti interpretuojama netinkamai ir pernelyg plačiai – pavyzdžiui, kad net apžiūros ar sulaikymo metu asmuo gali savanoriškai atiduoti turimas medžiagas ir būti atleistas nuo administracinės atsakomybės. Pabrėžtina, kad šios atleidimo nuo administracinės atsakomybės esminė sąlyga turėtų būti ne tik savanoriškas narkotinių ar psichotropinių medžiagų atidavimas, bet ir savanoriškas asmens kreipimasis į valstybės instituciją.
Priešingu atveju, atitinkama projekto nuostata traktuotina kaip disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis legalizavimo prielaida. 8. Teikiamo projekto lyginamajame variante netiksliai atspindimos atliekamos ANK 71 straipsnio pataisos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Past.
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-11-30 Nr. S-2017-10834 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-247(3) atitikties europos sąjungos teisei Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-247(3), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Teikiamu projektu už vienkartinį neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo jas platinti numatoma bauda nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų, už pakartotinį – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Pabrėžtina, kad teikiamu projektu baudos dydis už neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo jas platinti yra švelninamas keliasdešimt kartų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu sankcijoje nustatoma švelniausia administracinės nuobaudos rūšis – įspėjimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, keltina abejonė dėl teikiamo projekto pagrįstumo ir jo priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams. 2. Kaip užsiminta ankstesnėje pastaboje, projektu keičiamoje ANK 71 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose įtvirtinama alternatyvi baudai nuobauda – įspėjimas. ANK 24 straipsnyje nustatyta, kad įspėjimas yra oficialus rašytinis fizinio asmens padarytos veikos pasmerkimas šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Atsižvelgiant į ANK 71 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų nusižengimų pavojingumo pobūdį, teigtina, kad įspėjimo nuobauda šios sudėties sankcijoje neįgyvendintų administracinės nuobaudos paskirties (ANK 22 straipsnis). 3. Diskutuotina, ar ANK 71 straipsnio 5 dalyje turėtų būti numatytas atleidimas nuo administracinės atsakomybės už pakartotinai padarytus ANK 71 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Tokia nuostata galimai prieštarautų pakartotinumo instituto (ANK 40 straipsnis) esmei. 4. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus ir teikiamos reformos apimtį, bei vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Past.
patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09-11, Nr. 2014-12127; 2017-09-05, Nr. 2017-14215) nauja redakcija, kuria BBND dydis pakeliamas nuo 37,66 euro iki 50 eurų. Dėl šios priežasties esamos baudos ribos už baudžiamąjį nusižengimą dar labiau išaugs (nuo 750 iki 25000 eurų).