Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas, perdirbimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.”
2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22. Atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui, perdirbėjui ar šalintojui.”2 straipsnis. 11¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 11¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai
teisės aktų nustatyta tvarka atlieka atliekas apdorojančių, perdirbančių, surenkančių ar vežančių įmonių, tarpininkų, prekiautojų atliekomis ir atliekų darytojų priežiūrą, įskaitant šių įmonių patikrinimus.“3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Siekdamos užtikrinti geros kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugų teikimą visiems savivaldybės teritorijos gyventojams, organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos tvarkymą ir pakuočių atliekų tvarkymą surinkimą, savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šio Įstatymo 34², 34³ straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas gaminių pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo surinkimo organizavimo sutartis.
Komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos tvarkytojus ir pakuočių atliekų surinkėjus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Gamintojų ir importuotojų organizacijos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja konkursus kurių metu parenka ir sudaro atskirą sutartį su komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų naudotojais ir atskirą sutartį su pakuočių atliekų perdirbėjais (eksportuotojais).“4 straipsnis. 34²¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34²¹straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakuočių atliekų tvarkytojai surinkėjai privalo pakuočių atliekas
surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami pakuočių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.“5 straipsnis. 34²¹ straipsnio papildymas 1¹ dalimi Papildyti 34²¹ straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Pakuočių atliekų tvarkytojai privalo paruošti naudojimui, o naudotojai (perdirbėjai) turi sutvarkyti pakuočių atliekas pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami pakuočių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas
ir
2018 m. d. Nr. Vilnius
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – Įstatymas), Lietuvos gamintojams ir importuotojams (toliau – GII) numatyta prievolė pakuotes ir pakuočių atliekas sutvarkyti pagal Vyriausybės nustatytas užduotis. Taip pat, vadovaujantis minėtu Įstatymu GII turi organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Šias užduotis GII gali vykdyti individualiai – organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys ar perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba kolektyviai – steigdami GII organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir pavesdami šias pareigas organizacijai ar netapdami organizacijos dalyviais šias pareigas pavesdami vykdyti sutartiniais pagrindais. Minėtu reglamentavimu yra įtvirtintas GII atsakomybės principas, nustatantis gamintojų ir importuotojų atsakomybę už jų pagamintų, importuotų ir vidaus rinkai tiekiamų pakuočių sutvarkymą ir finansinę atsakomybę už šią veiklą. Lietuvoje rezonansinį atgarsį sukėlusiame ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas dėl galimai nesutvarkyto didelio kiekio pakuočių atliekų, bei aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms institucijoms pritaikius mokestines sankcijas beveik visiems Lietuvos GII, išryškėjo esminė problema, jog GII atsakomybės principas yra įgyvendinamas netinkamai.
Organizacijoms nėra numatytos galimybės ir nesuteiktos teisės realiai kontroliuoti iš komunalinio atliekų srauto surenkamų pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir sutvarkymo. Tai yra, jeigu pakuočių atliekų tvarkytojas nesutvarko ar netinkamai sutvarko pakuočių atliekas, už jo neteisėtus veiksmus atsakomybė kyla GII. Dėl šios priežasties nėra tinkamai įgyvendinamas GII atsakomybės principas. Be to, Įstatyme numatyta prievolė savivaldybėms, sudaryti trišales sutartis (toliau – Sutartis), dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, perdirbimo ir naudojimo tarp savivaldybės (arba savivaldybės įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir GII organizacijos, ir atliekų tvarkytojo. Vadovaujantis Sutarties sąlygomis, organizacijos užtikrina, kad pakuočių surinkėjo patirtos išlaidos, susijusios su pakuočių atliekų surinkimu, vežimu, paruošimu, kurių nepadengia pajamos už parduotas antrines žaliavas, kompensuoja organizacijos savo lėšomis. Tačiau, besikeičiant valstybės ekonominei situacijai ir padidėjus komunalinių atliekų surinkimo sąnaudoms (ženkliai padidėjo pakuočių atliekų perrūšiavimo įkainiai, sąvartyno vartų mokestis, kuro kaina, darbo užmokestis ir kt.), šių sąnaudų padidėjusių surinkimo kaštų organizacijos pilna apimtimi nekompensuoja. Organizacijos (atstovaujančios PII) sąmoningai vengdamos didinti išlaidas už pakuočių atliekų tvarkymą, gina pavedimų davėjų finansinius interesus ir tokiu būdu pažeidinėja gamintojo atsakomybės principą.
Taip pat, esant prievolei savivaldybėms sudaryti trišales Sutartis, visą atsakomybę, nuo pakuočių atliekų surinkimo iki galutinio jų sutvarkymo prisiima savivaldybės, kas taip pat prieštarauja GII atsakomybės principui, bei savivaldybės prisiima papildomos (perteklinės) administracinės naštos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, būtų tikslinga savivaldybėms nustatyti, kad pastarosios organizuotu atskirus konkursus ir būtų sudaromos atskiros Sutartys kiekvienam pakuočių atliekų tvarkymo etapui. Tokiu atveju pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinio atliekų srauto organizuotu savivaldybės, o pakuočių atliekų sutvarkymą organizuotu ir tvarkytojus parinktu organizacijos. Už savivaldybės surinktas pakuočių atliekas atsiskaitytu organizacijos, pagal perduotų-priimtų pakuočių atliekų kiekį. Siūlomu įstatymo projektu įtvirtinti pakuočių atliekų surinkimą nuo pakuočių atliekų paruošimo perdirbti, būtų atskirta atsakomybės riba ir užtikrintas GII atsakomybės principas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė Virginija Vingrienė. Įstatymo projekto rengėja Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:. Šiuo metu Įstatymas reglamentuoja savivaldybėms prievolę sudaryti trišales sutartis, dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, perdirbimo ir naudojimo tarp savivaldybės ir organizacijos, ir atliekų tvarkytojo. Taip pat, gamintojų ir importuotojų atsakomybė išlieka iki pakuočių atliekų galutinio sutvarkymo momento, tačiau gamintojai ir importuotojai neturi teisinių priemonių kontroliuoti ar prižiūrėti pakuočių atliekų tvarkymo proceso. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma sudaryti sąlygas savivaldybėms sudaryti sutartį tik dėl pakuočių atliekų surinkimo ir taip sumažinti savivaldybėse susidariusią administracinę naštą, o organizacijos atskirai atrinktų pakuočių atliekų paruošėją naudoti ir naudotoją dviem atskirais konkursais. Taip pat, šis įstatymo projektas leidžia tinkamai užtikrinta gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos rizikai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektu numatytos atskiros sutartys skirtingiems pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo tvarkymui ir tvarkymo etapams skatins konkurenciją, bei užtikrins pakuočių atliekų tvarkytojų parinkimo skaidymą ir jų atsakomybę. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą būtina pakeisti galiojančius teisės aktus: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 11¹, 30, 34(21) straipsnius; 2013 m. birželio 26 d. Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-462 Dėl pavyzdinės pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutarties formos patvirtinimo ir 2008 m. liepos 28 d. Aplinkos ministro įsakymą Nr.
Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-398 Dėl išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių (įrodančių) dokumentų ataskaitos ir gautų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų apskaitos tvarkos aprašo. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomai lėšų iš Valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Pakuotės“; „Pakuočių atliekos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 18 dalyje siūloma nustatyti, kad atliekų tvarkymas taip pat apima ir atliekų perdirbimą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujanti galiojančiomis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatomis, atliekų perdirbimas – viena iš atliekų naudojimo veiklų. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas siūlomų nuostatų tikslingumas. 2. Projekto
nustatyti, kad atliekų vežimas taip pat apima ir atliekų perdavimą atliekų perdirbėjui. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais: Pirma, iš projekto nuostatų nėra aiškus projektu siūlomos nustatyti „atliekų naudotojo“ ir
„atliekų perdirbėjo“ tarpusavio santykis. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame
įstatyme vartojamas terminas „naudotojas (perdirbėjas)“. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje pateikiama atliekų vežėjo sąvoka - įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui. Atsižvelgiant į tai, įsigaliojus projektu siūlomoms nuostatoms, būtų neaiškus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 ir 22 dalių tarpusavio santykis. 3.
nustatyti naują teisinį reguliavimą, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 16 dalyje yra numatyta, kad „savivaldybės <...> privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šio Įstatymo 34²ir 34³straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo organizavimo sutartis“. Tokiu būdu savivaldybės funkcijos būtų susiaurintos, vietoj komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo funkcijos paliekant šių atliekų surinkimą. Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje yra nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, 28 straipsnyje – kad rengia atliekų tvarkymo planus, kuriuos tvirtina savivaldybių tarybos, o Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte – kad savarankiška savivaldybės funkcija - komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Kadangi komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimas yra tik dalis pakuočių atliekų tvarkymo proceso (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 13 p.), projekto nuostata nedera tiek su Atliekų tvarkymo įstatymo 25 bei 28 straipsniais, tiek ir su Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto nuostata. Kartu, atkreiptinas dėmesys, kad šioje projekto nuostatoje minimos „pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo organizavimo sutartys“ nei minimuose Įstatymo straipsniuose, nei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nėra nurodytos, o kartu su teikiamu projektu susijusiame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIII-2467) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „pakuočių atliekų surinkimo organizavimo sutartis“, todėl minėtas nuostatas reiktų atitinkamai patikslinti.
Be to, šios projekto nuostatos toje apimtyje, kur nurodoma „sudaryti šio įstatymo 34², 34³ straipsniuose <...> nurodytas pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo organizavimo sutartis“ tikslinta, nes minėtuose keičiamo įstatymo straipsniuose nurodytos gaminių (t.y., elektros ir elektroninės įrangos) atliekų tvarkymo sutartys. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatose vartojama formuluotė „atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais“, todėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 16 dalies nuostatų „parenka ir sudaro atskirą sutartį su komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų naudotojais ir atskirą sutartą su pakuočių atliekų perdirbėjais (eksportuotojais)“ turinys nėra aiškus. 5. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos iš esmės nustato naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, todėl, nustatant šios projekto nuostatos įsigaliojimo datą, reikėtų atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Be to, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti atitinkamomis pereinamosiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis iki teikiamo projekto susiklosčiusius teisinius santykius, pavyzdžiui, pagal galiojantį įstatymą sudarytas sutartis ir pan. 6.
į tai, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį už visų atliekų tvarkymo reglamentavimą yra atsakinga Aplinkos ministerija, dėl teikiamo projekto turėtų būti pateikta Vyriausybės išvada. 7. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
„Lietuvos Respublikos“ rašytini atskiros eilutės centre, o vietoje 34(21)
rašytina 34²¹;
keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimas“, o keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi, koreguotinas projekto 5 straipsnio pavadinimas;
į vieną straipsnį ir keičiamo įstatymo 34²¹ straipsnio pakeitimus išdėstyti to paties straipsnio atskiromis dalimis. Be to, siūlytume projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 34²¹straipsnio dalį „1¹“ numeruoti paprastu skaičiumi „1“ kartu kitas po ja einančias šio straipsnio dalis atitinkamai pernumeruojant 2 ir 3 dalimis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-07 Nr. S-2018-6416 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 11¹, 30, 34²¹ straipsniŲ pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIIIP-2468 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 11¹, 30, 34²¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2468 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto 1 straipsnį, kurio 1 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 18 dalį numatant, kad sąvoka „atliekų tvarkymas“ taip pat apima ir atliekų perdirbimą. Šiame kontekste visų pirma pažymime, kad ATĮ įtvirtinta atliekų tvarkymo sąvoka įgyvendina
atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva) 3 straipsnio 9) punktą, numatantį, kad „atliekų tvarkymas“ – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, taip pat tokių operacijų priežiūra ir šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant prekiautojo ar tarpininko tokio pobūdžio veiksmus. Atkreipitnas dėmesys į tai, kad atliekų perdirbimas kaip atskira sąvoka yra apibrėžiama Direktyvos 3 straipsnio 17) punkte (kurį įgyvendina ATĮ 2 straipsnio 12 punktas) numatant, kad tai yra bet kokia naudojimo operacija, kuria atliekų medžiagos perdirbamos į produktus ar medžiagas, panaudojamas pirminiais ar kitais tikslais. Ji apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildymo operacijoms.
Taigi, atsižvelgiant į Direktyvą, perdirbimas iš esmės yra laikomas viena iš atliekų naudojimo operacijų ir atitinkamai naudojimas yra viena iš atliekų tvarkymo operacijų. Pagal Direktyvą atliekų perdirbimas patenka į atliekų tvarkymo sąvoką. Analogiškai yra reguliuojama ir ATĮ, todėl atliekų tvarkymo sąvokos papildymą atliekų tvarkymu laikytume netikslingu. 2. Kadangi vadovaujantis ATĮ 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą bei kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalį, siūlytume Projektui gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]