Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Pakuočių atliekų tvarkymo surinkimo organizavimo sutartis – trišalė sutartis tarp savivaldybės (arba tarp savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir gamintojų ir importuotojų organizacijos, ir atliekų tvarkytojo dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo vežimo, perdirbimo, naudojimo. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartyje turi būti nurodyta: sutarties sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka; infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos; paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos; kainos nustatymo tvarka; atsiskaitymo tvarka; šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka; sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“2 straipsnis. 10 straipsnio 4 dalies 2 punkto pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ne vėliau kaip iki einamųjų kalendorinių metų I ketvirčio pabaigos pakuočių atliekų tvarkymo surinkimo organizavimo sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir pagal šios dalies 1 punkte nurodytose sutartyse nustatytą tvarką parinktais atliekų surinkėjais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo.
Šiose sutartyse turi būti numatyta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo finansavimo (išlaidų apmokėjimo) tvarka, pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka. Esant daugiau nei vienai organizacijai, šiame punkte nurodytos sutartys pasirašomos vienodomis sąlygomis;“3 straipsnis. 10 straipsnio 4 dalies papildymas 4 punktu Papildyti įstatymo 10 straipsnio 4 dalį 4 punktu: „4) su pagal Vyriausybės nustatyta tvarka vykdytų konkursų metu organizacijų atrinktais pakuočių atliekų naudotojais ir atskirą sutartį su pakuočių atliekų perdirbėjais (eksportuotojais) dėl surinktų ir paruoštų naudoti pakuočių atliekų panaudojimo (taip, kad būtų užtikrintas pakuočių atliekų rūšiuojamasis surinkimas, vežimas ir paruošimas naudoti visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse). Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošimą naudoti, naudojimo tvarka, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2.
Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas
ir
2018 m. d. Nr. Vilnius
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – Įstatymas), Lietuvos gamintojams ir importuotojams (toliau – GII) numatyta prievolė pakuotes ir pakuočių atliekas sutvarkyti pagal Vyriausybės nustatytas užduotis. Taip pat, vadovaujantis minėtu Įstatymu GII turi organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Šias užduotis GII gali vykdyti individualiai – organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys ar perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba kolektyviai – steigdami GII organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir pavesdami šias pareigas organizacijai ar netapdami organizacijos dalyviais šias pareigas pavesdami vykdyti sutartiniais pagrindais. Minėtu reglamentavimu yra įtvirtintas GII atsakomybės principas, nustatantis gamintojų ir importuotojų atsakomybę už jų pagamintų, importuotų ir vidaus rinkai tiekiamų pakuočių sutvarkymą ir finansinę atsakomybę už šią veiklą. Lietuvoje rezonansinį atgarsį sukėlusiame ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas dėl galimai nesutvarkyto didelio kiekio pakuočių atliekų, bei aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms institucijoms pritaikius mokestines sankcijas beveik visiems Lietuvos GII, išryškėjo esminė problema, jog GII atsakomybės principas yra įgyvendinamas netinkamai.
Organizacijoms nėra numatytos galimybės ir nesuteiktos teisės realiai kontroliuoti iš komunalinio atliekų srauto surenkamų pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir sutvarkymo. Tai yra, jeigu pakuočių atliekų tvarkytojas nesutvarko ar netinkamai sutvarko pakuočių atliekas, už jo neteisėtus veiksmus atsakomybė kyla GII. Dėl šios priežasties nėra tinkamai įgyvendinamas GII atsakomybės principas. Be to, Įstatyme numatyta prievolė savivaldybėms, sudaryti trišales sutartis (toliau – Sutartis), dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, perdirbimo ir naudojimo tarp savivaldybės (arba savivaldybės įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir GII organizacijos, ir atliekų tvarkytojo. Vadovaujantis Sutarties sąlygomis, organizacijos užtikrina, kad pakuočių surinkėjo patirtos išlaidos, susijusios su pakuočių atliekų surinkimu, vežimu, paruošimu, kurių nepadengia pajamos už parduotas antrines žaliavas, kompensuoja organizacijos savo lėšomis. Tačiau, besikeičiant valstybės ekonominei situacijai ir padidėjus komunalinių atliekų surinkimo sąnaudoms (ženkliai padidėjo pakuočių atliekų perrūšiavimo įkainiai, sąvartyno vartų mokestis, kuro kaina, darbo užmokestis ir kt.), šių sąnaudų padidėjusių surinkimo kaštų organizacijos pilna apimtimi nekompensuoja. Organizacijos (atstovaujančios PII) sąmoningai vengdamos didinti išlaidas už pakuočių atliekų tvarkymą, gina pavedimų davėjų finansinius interesus ir tokiu būdu pažeidinėja gamintojo atsakomybės principą.
Taip pat, esant prievolei savivaldybėms sudaryti trišales Sutartis, visą atsakomybę, nuo pakuočių atliekų surinkimo iki galutinio jų sutvarkymo prisiima savivaldybės, kas taip pat prieštarauja GII atsakomybės principui, bei savivaldybės prisiima papildomos (perteklinės) administracinės naštos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, būtų tikslinga savivaldybėms nustatyti, kad pastarosios organizuotu atskirus konkursus ir būtų sudaromos atskiros Sutartys kiekvienam pakuočių atliekų tvarkymo etapui. Tokiu atveju pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinio atliekų srauto organizuotu savivaldybės, o pakuočių atliekų sutvarkymą organizuotu ir tvarkytojus parinktu organizacijos. Už savivaldybės surinktas pakuočių atliekas atsiskaitytu organizacijos, pagal perduotų-priimtų pakuočių atliekų kiekį. Siūlomu įstatymo projektu įtvirtinti pakuočių atliekų surinkimą nuo pakuočių atliekų paruošimo perdirbti, būtų atskirta atsakomybės riba ir užtikrintas GII atsakomybės principas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė Virginija Vingrienė. Įstatymo projekto rengėja Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:. Šiuo metu Įstatymas reglamentuoja savivaldybėms prievolę sudaryti trišales sutartis, dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, perdirbimo ir naudojimo tarp savivaldybės ir organizacijos, ir atliekų tvarkytojo. Taip pat, gamintojų ir importuotojų atsakomybė išlieka iki pakuočių atliekų galutinio sutvarkymo momento, tačiau gamintojai ir importuotojai neturi teisinių priemonių kontroliuoti ar prižiūrėti pakuočių atliekų tvarkymo proceso. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma sudaryti sąlygas savivaldybėms sudaryti sutartį tik dėl pakuočių atliekų surinkimo ir taip sumažinti savivaldybėse susidariusią administracinę naštą, o organizacijos atskirai atrinktų pakuočių atliekų paruošėją naudoti ir naudotoją dviem atskirais konkursais. Taip pat, šis įstatymo projektas leidžia tinkamai užtikrinta gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos rizikai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektu numatytos atskiros sutartys skirtingiems pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo tvarkymui ir tvarkymo etapams skatins konkurenciją, bei užtikrins pakuočių atliekų tvarkytojų parinkimo skaidymą ir jų atsakomybę. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą būtina pakeisti galiojančius teisės aktus: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 11¹, 30, 34(21) straipsnius; 2013 m. birželio 26 d. Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-462 Dėl pavyzdinės pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutarties formos patvirtinimo ir 2008 m. liepos 28 d. Aplinkos ministro įsakymą Nr.
Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-398 Dėl išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių (įrodančių) dokumentų ataskaitos ir gautų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų apskaitos tvarkos aprašo. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomai lėšų iš Valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Pakuotės“; „Pakuočių atliekos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-07 Nr. S-2018-6416 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO Nr. ix-517 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-2467 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2467 (toliau – Projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ) 10 straipsnis įgyvendina 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog [v]alstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad būtų sudarytos sistemos, kurios užtikrintų:
a) kad panaudotos pakuotės ir (ar) pakuočių atliekos bus grąžinamos ir (ar) surenkamos iš vartotojų, kitų galutinių naudotojų ar iš atliekų srauto ir joms bus pritaikyti tinkamiausi atliekų tvarkymo būdai; b) kad pakuotės ir (ar) surinktos pakuočių atliekos bus naudojamos, pakartotinai naudojamos ir perdirbamos, siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų. Pažymėtina, jog PPATĮ, kartu su parengta Direktyvos atitikties lentele, yra notifikuotas Europos Komisijai kaip įgyvendinantis minėtą Direktyvos nuostatą.
Atsižvelgdami į tai, kad Projektu iš esmės siūloma pakeisti šiuo metu galiojančią pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutarčių sistemą, informuojame, kad vadovaujantis Direktyvos
direktyvos taikymo srityje priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus“), priėmus Projektu siūlomus pakeitimus, apie tai turi būti pranešta Europos Komisijai. Taip pat pažymime, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turėtų būti parengta atitinkamo Direktyvos straipsnio ir jį įgyvendinančios Projekto nuostatos atitikties lentelė. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą bei kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalį, siūlytume Projektui gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 14 dalyje siūloma atsisakyti „pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutarties“ sąvokos ir vietoje jos apibrėžti „pakuočių atliekų surinkimo organizavimo sutarties“ sąvoką. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pačiame naujai siūlomos sąvokos apibrėžime vartojamas nepakeistas sutarties pavadinimas - „pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis“. Antra, pažymėtina, kad teikiamu projektu nesiūloma apibrėžti, kas yra „pakuočių atliekų surinkimo organizavimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje yra apibrėžtas „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas“ - tai „rašytinėmis sutartimis pagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir perdavimo atliekų tvarkytojams planavimas ir šių veiklų vykdymo koordinavimas“.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį pakuočių atliekų surinkimas yra pakuočių atliekų tvarkymo sudėtinė dalis, kyla abejonių, ar projekte vietoj
„pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutarties“ įtvirtinus „pakuočių
ir atliekų surinkimo organizavimo sutarties“ sąvoką, nebūtų nepagrįstai susiaurinta aukščiau aptarta Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta „gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo“ sąvoka, nes iš esmės lieka neaišku, kokios sutartys bus sudaromos vykdant kitas pakuočių atliekų tvarkymo veiklas - pakuočių atliekų vežimą, naudojimą ir šalinimą, tokios veiklos organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aiškus projektu siūlomos nustatyti „pakuočių atliekų surinkimo organizavimo sutarties“ sąvokos ir Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje reglamentuojamos „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutarties“ sąvokos tarpusavio santykis. 2. Projekto
pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką atskirais konkursais organizacijos išrinktais pakuočių atliekų paruošėjais naudoti ir pakuočių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų naudoti pakuočių atliekų panaudojimo <...>“ diskutuotina keliais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad „pakuočių atliekų paruošėjo naudoti“ sąvoka nėra apibrėžta jokiame įstatyme, todėl jos turinys gali būti skirtingai interpretuojamas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti projekto nuostatas.
Antra, nėra aišku, kokie atskiri konkursai turimi omenyje, t. y. vykdomi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar kiti, kiek ir kokių (kam išrinkti) konkursų turi būti organizuota. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad projekte vartojama sąvoka „atskiras konkursas“ nedera su kartu teikiamo Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 11¹, 30, 34²¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2468) 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 16 dalyje vartojama formuluote „Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja konkursus kurių metu parenka ir sudaro atskirą sutartį su komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų naudotojais ir atskirą sutartį su pakuočių atliekų perdirbėjais (eksportuotojais)“. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad šios projekto ir jo lyginamojo varianto nuostatos nesutampa: projekto lyginamajame variante nurodoma: „su pagal Vyriausybės nustatyta tvarka vykdytų konkursų metu organizacijų atrinktais pakuočių atliekų naudotojais ir atskirą sutartį su pakuočių atliekų perdirbėjais (eksportuotojais) <...>“. 3. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos iš esmės nustato naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, todėl, nustatant šios projekto nuostatos įsigaliojimo datą, reikėtų atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Be to, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti atitinkamomis pereinamosiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis iki teikiamo projekto susiklosčiusius teisinius santykius, pavyzdžiui, pagal galiojantį įstatymą sudarytas sutartis ir pan. 4.
į tai, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį už visų atliekų tvarkymo reglamentavimą yra atsakinga Aplinkos ministerija, dėl teikiamo projekto turėtų būti pateikta Vyriausybės išvada. 5. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
į vieną straipsnį ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pakeitimus išdėstyti to paties straipsnio atskiromis dalimis; 6.2. atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomai nuo straipsnių dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“, o keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi, koreguotini projekto 2 ir 3 straipsnio pavadinimai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]