Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 5 straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„10. Asmenys, šio straipsnio numatyta tvarka galintys pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šią teisę praranda, jeigu parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per vienų metų laikotarpį.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Bacvinka
Projekto lyginamasis variantas (2)
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas
pakeitimas
5 straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „10. Asmenys, šiame straipsnyje numatyta tvarka turintys pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikę rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę praranda, jeigu parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per trijų mėnesių laikotarpį nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pažymos išdavimo dienos. Jeigu dėl sklypo savininko vilkinimo ar kitokių jo atliekamų veiksmų trukdoma pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčiam asmeniui įsigyti šį sklypą šioje dalyje numatytu laikotarpiu, suinteresuotas asmuo šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą.“
įsigaliojimas ir taikymas
m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, pareiškusiems norą pirkti miškų ūkio paskirties žemę po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Bacvinka
paskirties žemės įsigijimo
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas yra numatyti konkretų terminą per kurį pirmumo teisę turinti asmuo turėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Įstatymo projekte siūloma įstatymo 5 straipsnį papildyti 10 dalimi ir joje numatyti, kad pirmumo teisę turintys ir norintys įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ją turi įsigyti per metus laiko. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT ), gavusi rašytinį sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Tačiau sklypą įsigyjantis asmuo, gavęs NŽT pažymą ir motyvuodamas tuo, kad neturi sukaupęs reikiamų lėšų gali per pažymoje numatytą terminą sklypo ir neįsigyti. Pasibaigus pažymos galiojimo laikui sklypo pirkėjas gali vėl nurodyti ketinimą pirmumo teise pirkti sklypą, tačiau jo ketinimai gali būti vėl nerealizuojami. Tokiu būdu, nukenčia sklypo pardavėjas, o NŽT yra apkraunama papildomu administravimu. Projekto rengėjas
projekte aptarti teisiniai santykiai Dabartinės įstatymo nuostatos numato, kad parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teisę jį įsigyti turi šiame įstatyme ir Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka numatyti asmenys.
Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje numatoma, kad NŽT išduotos pažymos asmenims, kurie turi pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galioja metus laiko. 3. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo 5 straipsnį siūloma papildyti 10 dalimi, kurioje numatoma, kad asmenys, šio straipsnio numatyta tvarka galintys pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šią teisę praranda jei sklypo neįsigyja per metus laiko. Įpareigojant žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti per konkretų laiką, reglamentuojamos perkančių ir sklypą parduodančių asmenų teisės ir palengvinamas NŽT darbo krūvis. 4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 5. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
įtakos kriminogeninei situacijai neturės
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, papildomai nereikės nieko inkorporuoti į teisinę sistemą. 8.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, papildomų įstatymų priimti nereikės. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „žemė“; „sklypas“; „pirmumo teisė“ Teikia Seimo narys Kęstutis Bacvinka
paskirties žemės įsigijimo
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4¹straipsnio pakeitimo įstatymų projektų tikslas yra numatyti konkretų terminą per kurį pirmumo teisę turintis asmuo turėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, o sklypo pardavėjas – per tą patį laikotarpį nevilkinti ar atlikti kitus veiksmus, trukdančius sklypą įsigyti. Ribotas įsigijimo ir pardavimo terminas numatytas, norint paskatinti greitesnį apsisprendimo procesą. Įstatymo projekte siūloma įstatymo 5 straipsnį papildyti 10 dalimi ir joje numatyti, kad pirmumo teisę turintys ir norintys įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ją turi įsigyti per trijų mėnesių laikotarpį. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT ), gavusi rašytinį sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Tačiau sklypą įsigyjantis asmuo, gavęs NŽT pažymą ir motyvuodamas tuo, kad neturi sukaupęs reikiamų lėšų gali per pažymoje numatytą terminą sklypo ir neįsigyti. Pasibaigus pažymos galiojimo laikui sklypo pirkėjas gali vėl nurodyti ketinimą pirmumo teise pirkti sklypą, tačiau jo ketinimai gali būti vėl nerealizuojami. Tokiu būdu, nukenčia sklypo pardavėjas, o NŽT yra apkraunama papildomu administravimu. Tokias pačias nuostatas siūloma numatyti ir Miškų įstatymo Nr. I-671 4¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekte. Projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Bacvinka 2.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dabartinės įstatymo nuostatos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme ir Miškų įstatyme numato, kad parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teisę jį įsigyti turi šiuose įstatymuose ir Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka numatyti asmenys. Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje numatoma, kad NŽT išduotos pažymos asmenims, kurie turi pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galioja metus laiko. 3. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymą siūloma papildyti 10 dalimi ir Miškų įstatymo Nr. I-671 4¹straipsnį – 8 dalimi kuriose numatoma, kad asmenys, šio straipsnio numatyta tvarka galintys pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šią teisę praranda jei žemės ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per trijų mėnesių laikotarpį. Žemės sklypo pirkimo ir pardavimo terminas numatomas, vadovaujantis gyventojų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistų patirtimi, kai laikantis galiojančių įstatymų nuostatų žemės sklypas neparduodamas pirmumo teisę turintiems asmenims arba žemės sklypas per numatytą laikotarpį yra nenuperkamas. Įpareigojant žemės sklypą įsigyti per konkretų laikotarpį, reglamentuojamos perkančių ir sklypą parduodančių asmenų teisės ir pareigos, sureguliuojama žemės sklypo pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyra. Miškų įstatymo 4¹straipsnio pakeitimo įstatymo 4¹ straipsnis papildomas 9 dalimi, kurioje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos išduota pažyma asmenims, turintiems pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, galioja vienų metų laikotarpį nuo išdavimo dienos. 4.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 5. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
įtakos kriminogeninei situacijai neturės
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, papildomai nereikės nieko inkorporuoti į teisinę sistemą. 8. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, papildomų įstatymų priimti nereikės. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 12.
išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „žemė“; „sklypas“; „pirmumo teisė“ Teikia Seimo narys Kęstutis Bacvinka
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-07 Nr. S-2018-6416 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2464 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-2464 pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 5 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,asmenys, šio straipsnio numatyta tvarka galintys pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šią teisę praranda, jeigu parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per vienų metų laikotarpį“. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent vienerių metų, o ne kitos trukmės laiko tarpą įgyvendinti pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Be to, neaišku nuo kurio momento šis terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Antra, vertinamoji projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad ji taikoma visiems asmenims, kurie pagal įstatymą turi teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau savo valios dėl konkretaus sklypo pirkimo neišreiškė. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatą nereikėtų patikslinti taip, kad ji būtų taikoma tik tiems asmenims, kurie Nacionalinei žemės tarnybai pateikė rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tuo atveju, kai davęs sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teisę pirkti turintis pirkėjas praktiškai šios teisės neįgyvendina, nukenčia sklypo pardavėjas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymą pirmumo teisę turintys asmenys, išreiškę sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, per metus laiko tokio žemės sklypo pirkimo sandorio galėtų nesudaryti dėl to, kad, pavyzdžiui, pardavėjas, elgdamasis nesąžiningai, vilkina tokio sandorio sudarymą, vengia jį sudaryti ir panašiai. Kyla abejonių, ar tokiais atvejais pirkėjui siūlomas nustatyti vienerių metų terminas būtų teisingas, nes pastarasis negalėtų pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemę ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar, priėmus įstatymą, projektu siūlomu teisniu reguliavimu būtų išlaikyta žemės sklypo pardavėjo ir pirkėjo interesų pusiausvyra, nes, kaip jau buvo minėta, projektu siūloma apsaugoti vien tik žemės sklypo pardavėjo interesus. 2. Projekto pavadinime išbrauktinas du kartus pasikartojantis įstatymo pavadinimas: ,,Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas“. 3. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar, priėmus įstatymą, vienerių metų terminas sudaryti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo sandorį būtų taikomas asmenims, kurie sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą išreiškė iki įstatymo įsigaliojimo, ar tik tiem, kurie savo valią pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę išreikš jau įsigaliojus įstatymui. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu įstatymo taikymą, pašalinant šį neaiškumą. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Jurgita Meškienė S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išbraukiant pasikartojančius įstatymo pavadinimus ,,Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas“, o žodis „įstatymas“ rašytinas atskiros eilutės centre. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 5 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,asmenys, šiame straipsnyje numatyta tvarka turintys pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikę rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę praranda, jeigu parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per trijų mėnesių laikotarpį nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pažymos išdavimo dienos“. Projekto nuostata diskutuotina:
Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent trijų mėnesių, o ne kitos trukmės laiko tarpą įgyvendinti pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Antra, pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalies nuostatas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos išduodamos pažymos, tame tarpe ir pažyma, kad žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam asmeniui, galioja vienerius metus. Nors pažyma, pagal kurią pirmumo teisę turintis asmuo galiotų vienerius metus, tačiau įsigyti tokį žemės sklypą pagal projekto nuostatas pirmenybės teisę turintis asmuo privalėtų per trumpesnį terminą, t. y. tris mėnesius.
Praėjus trims mėnesiams jis netektų pirmenybės teisės pirkti parduodamą žemės sklypą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamas ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytas pažymos galiojimo terminas. 3. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies antrajame sakinyje prieš žodžius „sklypo savininko“ reikėtų įrašyti žodį „žemės“. 4. Reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. 5. Projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos, nes nėra aišku, kuriems subjektams būtų taikomas šioje dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, t. y., ar asmenims, turintiems pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ar kitiems asmenims, pareiškusiems norą pirkti tokią žemės ūkio paskirties žemę. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą pirmumo teisę turintys asmenys pareiškia sutikimą pirkti arba priima sprendimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, bet ne ,,pareiškia norą“. Atsižvelgiant į tai, projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti su galiojančiame įstatyme vartojamomis sąvokomis. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „miškų“ įrašytinas žodis „žemės“. 6. Pagal galiojančiame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą atskirais atvejais pirmenybės teisę pirkti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę turi valstybė. Tokios žemės pirkimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi keičiamo įstatymo pakeitimai būtų taikomi valstybei įgyvendinant pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-21 Nr. S-2018-6857 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2464(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-2464(2))
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas
Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, padėjėjos Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorė Milda Stankūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-21 I Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pasikartojančius įstatymo pavadinimus ,,Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas“, o žodis „įstatymas“ rašytinas atskiros eilutės centre. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 2.
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 5 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,asmenys, šiame straipsnyje numatyta tvarka turintys pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikę rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę praranda, jeigu parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per trijų mėnesių laikotarpį nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pažymos išdavimo dienos“. Projekto nuostata diskutuotina:
Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent trijų mėnesių, o ne kitos trukmės laiko tarpą įgyvendinti pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Antra, pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalies nuostatas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos išduodamos pažymos, tame tarpe ir pažyma, kad žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam asmeniui, galioja vienerius metus. Nors pažyma, pagal kurią pirmumo teisę turintis asmuo galiotų vienerius metus, tačiau įsigyti tokį žemės sklypą pagal projekto nuostatas pirmenybės teisę turintis asmuo privalėtų per trumpesnį terminą, t. y. tris mėnesius. Praėjus trims mėnesiams jis netektų pirmenybės teisės pirkti parduodamą žemės sklypą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamas ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytas pažymos galiojimo terminas. Pritarti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio naujoje 10 dalyje autorių siūlomas trijų mėnesių terminas ir 5 straipsnio 9 dalyje, kuri nekeičiama, nustatytas 1 metų terminas sukelia prieštaringą pirmumo teisės įgyvendinimo reguliavimą: „9.
Šio (5) straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos pažymos galioja vienus metus nuo jų išdavimo dienos, bet ne ilgiau, iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos buvo išduotos šios pažymos, kai šie pasikeitimai gali turėti įtakos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
3Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas,
projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies antrajame sakinyje prieš žodžius „sklypo savininko“ reikėtų įrašyti žodį „žemės“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
struktūrinės dalies numeravimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
5Projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos,
nes nėra aišku, kuriems subjektams būtų taikomas šioje dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, t. y., ar asmenims, turintiems pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ar kitiems asmenims, pareiškusiems norą pirkti tokią žemės ūkio paskirties žemę. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą pirmumo teisę turintys asmenys pareiškia sutikimą pirkti arba priima sprendimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, bet ne ,,pareiškia norą“. Atsižvelgiant į tai, projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti su galiojančiame įstatyme vartojamomis sąvokomis. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „miškų“ įrašytinas žodis „žemės“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-211 6.
Pagal galiojančiame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą atskirais atvejais pirmenybės teisę pirkti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę turi valstybė. Tokios žemės pirkimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi keičiamo įstatymo pakeitimai būtų taikomi valstybei įgyvendinant pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė įstatymo projektu XIIIP-2395 įgyvendindama valstybės pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus iš asmenų, kurie turi įsigiję didesnį nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą, dėl pirmumo įgyvendinimo terminų ir išduotų pažymų galiojimo terminų nesiūlo keisti teisinio reguliavimo. 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-09-25 * DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2464(2)
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2464(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2019-05-102 Atkreiptinas dėmesys į įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatytą įsigaliojimo datą – 2019 metų sausio 1 d., kuri jau yra praėjusi ir reikėtų nustatyti kitą datą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018-10-12 1, 2
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtą Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektą), teikia šias pastabas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl to, jog nėra numatytas terminas, per kurį pirkėjas turėtų realizuoti savo valią sudaryti žemės sklypo (ar jo dalies) įsigijimo sandorį, nukenčia parduodamo žemės sklypo (jo dalies) pardavėjas, nes pirkėjas, turintis teisę žemės sklypą (jo dalį) įsigyti pirmumo teise, gali šia savo teise piktnaudžiauti. Atsižvelgiant į deklaruojamą Projekto tikslą, manytina, kad nustatytas vienerių metų terminas sandoriui sudaryti pardavėjo atžvilgiu yra labai ilgas ir dėl to nesaugo pardavėjo interesų. Kita vertus, manytina, kad žemės sklypo (jo dalies) įsigijimo sandoris per nustatytą laikotarpį gali būti nesudarytas ir dėl ne nuo pirkėjo priklausančių aplinkybių, t. y. yra tikimybė, kad žemės sklypo (jo dalies) pardavėjas taip pat gali vengti sudaryti sandorį laiku, taip pirkėją, pasibaigus įsigijimo sandorio sudarymo laikui, pašalindamas iš galimų žemės sklypo (jo dalies) įgijėjų. Pažymime, kad teisinis reguliavimas turi nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, – įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Projektu siūlomas teisinio reglamentavimo pakeitimas žemės sklypo (jo dalies) pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio santykiams didelės įtakos neturės.
Mūsų nuomone, žemės sklypo įsigijimo sandorio sudarymo procesą paspartinti gali ir pačios sandorio šalys (pavyzdžiui, pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės savininkas prie pardavimo sąlygų gali nurodyti įsigijimo sandorio sudarymo terminą ir šio termino nesilaikymo pasekmes finansine išraiška). Taip pat pažymime, kad priešingai, nei nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, nebus sumažintas Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų darbo krūvis, kadangi kiekvienąkart reikėtų papildomai patikrinti, ar asmuo, nurodytas kaip turintis pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį), nėra praradęs tokios teisės, vadovaujantis Projekto nustatomu reguliavimu. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, informuojame, kad nepritariame Projektui. Atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 5 dalimi, išduoda žemės sklypo pardavėjams pažymas, kad konkretus žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas Įstatymo 5 straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl Nacionalinės žemės tarnybos jau išduotų pažymų galiojimo, jei Projektu numatomas teisinis reguliavimas būtų priimtas ir įsigaliotų. Pritarti Tai turėtų atsispindėti įstatymo 2 straipsnyje, įgyvendinimo nuostatose. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018-10-17 1, 2 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas Nr.
1) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Projektas Nr. 2), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Projekto Nr. 1 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnį, jį papildant 10 dalimi, kurioje siūloma reglamentuoti, kad ,,Asmenys, šiame straipsnyje numatyta tvarka turintys pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikę rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę praranda, jeigu parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per trijų mėnesių laikotarpį nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pažymos išdavimo dienos. Jeigu dėl sklypo savininko vilkinimo ar kitokių jo atliekamų veiksmų trukdoma pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčiam asmeniui įsigyti šį sklypą šioje dalyje numatytu laikotarpiu, suinteresuotas asmuo šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą.“ Projektu Nr. 2 siūloma analogiškomis nuostatomis papildyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnį. Atkreipiame dėmesį, kad pagal minėtų projektų aiškinamąjį raštą nėra aišku, kokių tikslų (teigiamų rezultatų) siekiama aptarta teisėkūros iniciatyva. Taip pat neaišku, kaip siūlomas reglamentavimas turės būti įgyvendinamas. Manome, kad nustačius terminą, per kurį prarandama pirmumo teisė pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba miškų ūkio paskirties žemės sklypą pagal išduotą pažymą, privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar privataus miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) patirtų papildomą administracinę naštą ir turėtų papildomų išlaidų, siekdamas parduoti žemės sklypą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme ar Miškų įstatyme nustatyta tvarka.
Kadangi aptartais atvejais žemės sklypo savininkas turės pakartotinai įgyvendinti imperatyvias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio ar Miškų įstatymo 4¹ straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pirmumo teisės įgyvendinimą, t. y. praėjus trijų mėnesių terminui pardavėjas iš naujo turės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims arba dėl pažymos dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims išdavimo. Neatsižvelgiant į aplinkybę, kad minėtos pažymos galioja vienerius metus nuo jų išdavimo dienos, turės būti iš naujo nustatomi asmenys, turintys pirmumo teisę įsigyti privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Taip pat pažymime, kad ne visais atvejais siūlomas nustatyti trijų mėnesių terminas praleidžiamas dėl pirkėjo vengimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Minėtas terminas gali būti praleistas ir privataus žemės sklypo pardavėjo iniciatyva arba žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas abiejų šalių susitarimu gali būti nukeliamas vėlesniam laikui, t. y. praėjus trijų mėnesių terminui po pažymos išdavimo. Todėl manome, kad įtvirtinus minėtą terminą bus pažeista privataus žemės sklypo pardavėjo ir pirkėjo teisė susitarti dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino.
Taip pat neaišku, kaip turės būti nustatoma, kad privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ar privataus miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis per trijų mėnesių terminą nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės, arba, kas bus atsakingas už minėtos aplinkybės nustatymą. Iš projektais siūlomo įtvirtinti reglamentavimo neaišku, ar Nacionalinei žemės tarnybai atliekant funkcijas, susijusias su pirmumo teisės pirkti privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą įgyvendinimu, ir pakartotinai nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą, bei išduodant pažymas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims arba pažymas dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims turės būti eliminuojamas privataus žemės sklypo pirkėjas, kuris, turėdamas pirmumo teisę, neįsigijo žemės sklypo per trijų mėnesių laikotarpį nuo pažymos išdavimo dienos, kadangi tokio eliminavimo iš pirmumo teisę turinčių asmenų siūlomos nuostatos nenumato. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad Projektas Nr. 1 ir Projektas Nr. 2 neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose įtvirtintų imperatyvių teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir aiškumo principų, kuriais turi būti vadovaujamasi teisėkūroje, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria Projektu Nr. 1 ir Projektu Nr.
siūlomam nustatyti pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę įgyvendinimo teisinių santykių reglamentavimui. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2019-01-181 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas DĖL Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-947 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2464(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projektu siūlomas reguliavimas apribotų žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko teisę laisvai, savo nuožiūra, disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotas bei detalizuotas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas.
Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pritarti Buvo priimtas 2018-11-07 Nr.102-P-49 Komiteto sprendimas – daryti svarstymo Komitete pertrauką, kol bus gauta Vyriausybės išvada, kadangi Seimo valdyba 2018-10-24 paprašė Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto. 2. Lietuvos
gali būti nukeliamas vėlesniam laikui pasinaudojant CK 6.165 straipsnyje įtvirtintu preliminarios sutarties instrumentu. Siūlomos Įstatymo projekto nuostatos, susijusios su trijų mėnesių termino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nustatymu, apribotų galimybę asmenims sudaryti preliminarią sutartį, kuria įsipareigojama ateityje sudaryti kitą (pagrindinę) sutartį. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys nesusitaria dėl pagrindinės sutarties termino sudarymo, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Pritarti
ūkio paskirties žemės pardavėjo siekis pirkimo–pardavimo sandorį įvykdyti greičiau nei per metus, gali būti įgyvendinamas ir kitomis priemonėmis. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai.
Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Taigi siūlomas Įstatymo projekte trijų mėnesių terminas pagal galiojantį teisinį reguliavimą galėtų būti įgyvendintas tokį pageidavimą išreiškus deklaruojant ketinimą parduoti žemės sklypą ir sandorio sudarymo terminą įvardijant kaip vieną iš pardavimo sąlygų. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą ir kitų subjektų pateiktas išvadas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 11 (bendru sutarimu). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
Kaimo reikalų komitetas
2019-07-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas,
Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Augustė Matulevičienė, Simantė Kairienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Giedrius Surplys – žemės ūkio ministras, Evaldas Gustas – žemės ūkio viceministras, Dainora Švirmickienė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėja, Alina Šileikienė - Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausioji specialistė, Viktoras Karašauskas – Aplinkos ministerijos atstovas, Laimonas Čiakas – Nacionalinės žemės tarnybos direktorius prie ŽŪM, Aušra Račkauskaitė, Zita Kvietkienė – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovės, Laura Gintilienė - Konkurencijos taryba, Algis Gaižutis - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas, Darius Partrauskas - Miško pramoninkų asociacijos atstovas, Jonas Talmantas - LŪS pirmininkas, Sigitas Dimaitis – LR Žemės ūkio rūmų direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamo įstatymo projekto pavadinimas tikslintinas, pavadinime išbraukiant pasikartojančius įstatymo pavadinimus ,,Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas“, o žodis „įstatymas“ rašytinas atskiros eilutės centre. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21) 1(5) 1(10)
įsigijimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 5 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,asmenys, šiame straipsnyje numatyta tvarka turintys pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikę rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę praranda, jeigu parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per trijų mėnesių laikotarpį nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pažymos išdavimo dienos“. Projekto nuostata diskutuotina:
Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent trijų mėnesių, o ne kitos trukmės laiko tarpą įgyvendinti pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Antra, pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalies nuostatas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos išduodamos pažymos, tame tarpe ir pažyma, kad žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam asmeniui, galioja vienerius metus. Nors pažyma, pagal kurią pirmumo teisę turintis asmuo galiotų vienerius metus, tačiau įsigyti tokį žemės sklypą pagal projekto nuostatas pirmenybės teisę turintis asmuo privalėtų per trumpesnį terminą, t. y. tris mėnesius. Praėjus trims mėnesiams jis netektų pirmenybės teisės pirkti parduodamą žemės sklypą.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamas ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytas pažymos galiojimo terminas. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21) 1(5) 1(10)
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies antrajame sakinyje prieš žodžius „sklypo savininko“ reikėtų įrašyti žodį „žemės“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21)1
dalies numeravimo. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21)22
aišku, kuriems subjektams būtų taikomas šioje dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, t. y., ar asmenims, turintiems pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ar kitiems asmenims, pareiškusiems norą pirkti tokią žemės ūkio paskirties žemę. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą pirmumo teisę turintys asmenys pareiškia sutikimą pirkti arba priima sprendimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, bet ne ,,pareiškia norą“. Atsižvelgiant į tai, projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti su galiojančiame įstatyme vartojamomis sąvokomis. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „miškų“ įrašytinas žodis „žemės“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-21) 1(5)2 1(10)
atskirais atvejais pirmenybės teisę pirkti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę turi valstybė. Tokios žemės pirkimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi keičiamo įstatymo pakeitimai būtų taikomi valstybei įgyvendinant pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti. Išvada gauta. 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2018-09-25) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2464(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2018-09-20 Nr. 1SD-3411-(3.7 E.)) 1(5)2 1(10) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtą Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektą), teikia šias pastabas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl to, jog nėra numatytas terminas, per kurį pirkėjas turėtų realizuoti savo valią sudaryti žemės sklypo (ar jo dalies) įsigijimo sandorį, nukenčia parduodamo žemės sklypo (jo dalies) pardavėjas, nes pirkėjas, turintis teisę žemės sklypą (jo dalį) įsigyti pirmumo teise, gali šia savo teise piktnaudžiauti.
Atsižvelgiant į deklaruojamą Projekto tikslą, manytina, kad nustatytas vienerių metų terminas sandoriui sudaryti pardavėjo atžvilgiu yra labai ilgas ir dėl to nesaugo pardavėjo interesų. Kita vertus, manytina, kad žemės sklypo (jo dalies) įsigijimo sandoris per nustatytą laikotarpį gali būti nesudarytas ir dėl ne nuo pirkėjo priklausančių aplinkybių, t. y. yra tikimybė, kad žemės sklypo (jo dalies) pardavėjas taip pat gali vengti sudaryti sandorį laiku, taip pirkėją, pasibaigus įsigijimo sandorio sudarymo laikui, pašalindamas iš galimų žemės sklypo (jo dalies) įgijėjų. Pažymime, kad teisinis reguliavimas turi nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, – įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Projektu siūlomas teisinio reglamentavimo pakeitimas žemės sklypo (jo dalies) pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio santykiams didelės įtakos neturės. Mūsų nuomone, žemės sklypo įsigijimo sandorio sudarymo procesą paspartinti gali ir pačios sandorio šalys (pavyzdžiui, pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės savininkas prie pardavimo sąlygų gali nurodyti įsigijimo sandorio sudarymo terminą ir šio termino nesilaikymo pasekmes finansine išraiška).
Taip pat pažymime, kad priešingai, nei nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, nebus sumažintas Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų darbo krūvis, kadangi kiekvienąkart reikėtų papildomai patikrinti, ar asmuo, nurodytas kaip turintis pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį), nėra praradęs tokios teisės, vadovaujantis Projekto nustatomu reguliavimu. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, informuojame, kad nepritariame Projektui. Atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 5 dalimi, išduoda žemės sklypo pardavėjams pažymas, kad konkretus žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas Įstatymo 5 straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl Nacionalinės žemės tarnybos jau išduotų pažymų galiojimo, jei Projektu numatomas teisinis reguliavimas būtų priimtas ir įsigaliotų. Pritarti. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2018-10-16 Nr. 1SD-3627-(3.7 E.)) 1(5)2 1(10) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas Nr. 1) <...> pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnį, jį papildant 10 dalimi, kurioje siūloma reglamentuoti, kad ,,Asmenys, šiame straipsnyje numatyta tvarka turintys pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikę rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, šią teisę praranda, jeigu parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo neįsigyja per trijų mėnesių laikotarpį nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pažymos išdavimo dienos. Jeigu dėl sklypo savininko vilkinimo ar kitokių jo atliekamų veiksmų trukdoma pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčiam asmeniui įsigyti šį sklypą šioje dalyje numatytu laikotarpiu, suinteresuotas asmuo šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą.“ Projektu Nr. 2 siūloma analogiškomis nuostatomis papildyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnį. Atkreipiame dėmesį, kad pagal minėtų projektų aiškinamąjį raštą nėra aišku, kokių tikslų (teigiamų rezultatų) siekiama aptarta teisėkūros iniciatyva. Taip pat neaišku, kaip siūlomas reglamentavimas turės būti įgyvendinamas. Manome, kad nustačius terminą, per kurį prarandama pirmumo teisė pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba miškų ūkio paskirties žemės sklypą pagal išduotą pažymą, privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar privataus miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) patirtų papildomą administracinę naštą ir turėtų papildomų išlaidų, siekdamas parduoti žemės sklypą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme ar Miškų įstatyme nustatyta tvarka.
Kadangi aptartais atvejais žemės sklypo savininkas turės pakartotinai įgyvendinti imperatyvias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio ar Miškų įstatymo 4¹ straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pirmumo teisės įgyvendinimą, t. y. praėjus trijų mėnesių terminui pardavėjas iš naujo turės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims arba dėl pažymos dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims išdavimo. Neatsižvelgiant į aplinkybę, kad minėtos pažymos galioja vienerius metus nuo jų išdavimo dienos, turės būti iš naujo nustatomi asmenys, turintys pirmumo teisę įsigyti privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Taip pat pažymime, kad ne visais atvejais siūlomas nustatyti trijų mėnesių terminas praleidžiamas dėl pirkėjo vengimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Minėtas terminas gali būti praleistas ir privataus žemės sklypo pardavėjo iniciatyva arba žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas abiejų šalių susitarimu gali būti nukeliamas vėlesniam laikui, t. y. praėjus trijų mėnesių terminui po pažymos išdavimo. Todėl manome, kad įtvirtinus minėtą terminą bus pažeista privataus žemės sklypo pardavėjo ir pirkėjo teisė susitarti dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino.
Taip pat neaišku, kaip turės būti nustatoma, kad privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ar privataus miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis per trijų mėnesių terminą nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės, arba, kas bus atsakingas už minėtos aplinkybės nustatymą. Iš projektais siūlomo įtvirtinti reglamentavimo neaišku, ar Nacionalinei žemės tarnybai atliekant funkcijas, susijusias su pirmumo teisės pirkti privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą įgyvendinimu, ir pakartotinai nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar privatų miškų ūkio paskirties žemės sklypą, bei išduodant pažymas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims arba pažymas dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims turės būti eliminuojamas privataus žemės sklypo pirkėjas, kuris, turėdamas pirmumo teisę, neįsigijo žemės sklypo per trijų mėnesių laikotarpį nuo pažymos išdavimo dienos, kadangi tokio eliminavimo iš pirmumo teisę turinčių asmenų siūlomos nuostatos nenumato. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad Projektas Nr. 1 ir Projektas Nr. 2 neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose įtvirtintų imperatyvių teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir aiškumo principų, kuriais turi būti vadovaujamasi teisėkūroje, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria Projektu Nr. 1 ir Projektu Nr.
Nr. 2 siūlomam nustatyti pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę įgyvendinimo teisinių santykių reglamentavimui. Pritarti. 3. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai (2018-11-05 Nr. 1.02-0536) 1(5)2 1(10) Informuojame, kad Žemės ūkio rūmai išnagrinėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2464(2) ir pastabų neturi. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2019-01-09 nutarimas Nr. 25) 1(5)2 1(10) Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2464(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
reguliavimas apribotų žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko teisę laisvai, savo nuožiūra, disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotas bei detalizuotas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas.
Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). 2. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas abiejų šalių susitarimu gali būti nukeliamas vėlesniam laikui pasinaudojant CK 6.165 straipsnyje įtvirtintu preliminarios sutarties instrumentu. Siūlomos Įstatymo projekto nuostatos, susijusios su trijų mėnesių termino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nustatymu, apribotų galimybę asmenims sudaryti preliminarią sutartį, kuria įsipareigojama ateityje sudaryti kitą (pagrindinę) sutartį. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys nesusitaria dėl pagrindinės sutarties termino sudarymo, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. 3. Įstatymo projekto tikslas užtikrinti, jog žemės ūkio paskirties žemės pardavėjo siekis pirkimo–pardavimo sandorį įvykdyti greičiau nei per metus, gali būti įgyvendinamas ir kitomis priemonėmis. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Taigi siūlomas Įstatymo projekte trijų mėnesių terminas pagal galiojantį teisinį reguliavimą galėtų būti įgyvendintas tokį pageidavimą išreiškus deklaruojant ketinimą parduoti žemės sklypą ir sandorio sudarymo terminą įvardijant kaip vieną iš pardavimo sąlygų. Pritarti. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2019-06-13) 1(5) 1(10) siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą XIIIP-2464(2) atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą ir kitų subjektų pateiktas išvadas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2464(2), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, papildomo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7 , prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kazys Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė