ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas:
(toliau – Konstitucinis teismas) 2017 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. KT8-N6/2017
„Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 4 dalies,
(toliau – Nutarimas), kuriuo buvo konstatuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams. Įstatymo projektu siūloma papildyti atvejų, kuomet apeliacinės instancijos teismas gali priimti nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui – siūloma numatyti galimybę apeliacinės instancijos teismui priimti nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui ir tais atvejais, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir (ar) veika gali būti perkvalifikuota ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. 2. Reglamentuoti psichologo, padedančio apklausti nepilnamečius liudytojus, nukentėjusiuosius, įtariamuosius, kaltinamuosius ar specialių apsaugos poreikių turinčius nukentėjusiuosius (toliau – nepilnametis) BPK nurodytais atvejais, procesinį statusą, įtvirtinti jo teises. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el. p. [email protected]) Baudžiamosios justicijos skyriaus (vedėjas Darius Mickevičius, tel. (8 5) 266 2966, el. p. [email protected]) patarėja Aistė Pupinytė (tel. (8 5) 2662903, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
baudžiamąją bylą, kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu Nr. 1B-13/2016 ištirti, ar Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja BPK 320 straipsnio 4 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija) tiek, kiek ja draudžiama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui pabloginti kito nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį nesant dėl to prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundo. Šiuo metu pagal BPK 326 straipsnio „Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys“ 1 dalies 4 punktą išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį „panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės“.
Taigi pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą apeliacinės instancijos teismas nutartimi panaikina nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, kai bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas (jeigu bylą nagrinėjo teisėjų kolegija – bent vienas iš teisėjų), esant kuriam nors iš BPK 58 straipsnyje išvardytų nušalinimo pagrindų, nenusišalino arba nebuvo nušalintas BPK 59 straipsnyje nustatyta tvarka. Nuosprendis taip pat panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui inter alia tais atvejais, kai bylą, teismingą apygardos teismui, išnagrinėja apylinkės teismas arba jeigu nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Pažymėtina, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte išvardytų atvejų sąrašas yra išsamus: apeliacinės instancijos teismui nesuteikti įgaliojimai panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui kokiais nors kitais, nei nustatytieji šiame punkte, pagrindais.
Konstitucinis Teismas, išanalizavęs bylų apeliacinio nagrinėjimo teisinį reguliavimą minėtu aspektu, konstatavo, kad pagal Konstituciją teismas turi pareigą ne tik ištirti visas bylos aplinkybes, kurios leistų teismui priimti teisingą ir argumentuotą sprendimą, bet ir priimti šį sprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Ši pareiga suponuoja tai, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas, ištyręs įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo, turėtų panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą jam iš naujo nagrinėti tik tuo atveju, kai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis galėtų būti pabloginta iš esmės. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuoti baudžiamojo proceso santykius ir gali nustatyti įvairius baudžiamųjų bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme modelius. Tačiau įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama aukštesnės instancijos teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise bei laikantis iš Konstitucijos kylančių teisingumo, protingumo imperatyvų, priimti teisingą sprendimą byloje ir veiksmingai užtikrinti asmens konstitucinę teisę į tinkamą ir teisingą baudžiamąjį procesą. Nutarime akcentuota, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą nesudarytos prielaidos teismui priimti teisingą sprendimą byloje (inter alia teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, priteisti teisingą nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą) ir tinkamai įvykdyti teisingumą.
Tokiu teisiniu reguliavimu neužtikrinama veiksminga kiekvieno asmens ir visos visuomenės apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir paneigiami iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypstama nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų. Konstitucinis Teismas Nutarime padarė išvadą, baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas, ištyręs įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo, turėtų panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą jam iš naujo nagrinėti tik tuo atveju, kai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis galėtų būti pabloginta iš esmės. Konstitucinis Teismas nustatė, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nenustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai, ištyrus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams. 2.
baudžiamajame procese gali būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą (BPK 186, 188, 272, 280, 283 straipsniai). Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigalioja 2017 m. kovo 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso186, 188, 272, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-217 (toliau – įstatymas Nr. XIII-217). Įstatymu Nr. XIII-217 iš esmės išplečiamas atvejų, kuomet į nepilnamečių apklausas privalomai kviečiamas psichologas, sąrašas. Psichologas turės visuomet būti kviečiamas į mažamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą, taip pat į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva. Tiek pagal šiuo metu galiojančias BPK nuostatas, tiek pagal įstatymo Nr. XIII-217 nuostatas psichologas padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, tačiau detaliau tokio psichologo procesinis statusas nereglamentuojamas. BPK neatskleidžia, ar psichologas gali būti nušalintas dėl savo šališkumo arba nekompetencijos, nėra aišku, ar psichologas privalo prisiekti, kad pateiks teisingus paaiškinimus, jeigu jo prašoma tai padaryti, ar jis turi būti įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingo paaiškinimo pateikimą. BPK taip pat nėra aiškiai įtvirtintos pareigos psichologui atvykti ir dalyvauti konkrečiame procesiniame veiksme, o tuo pačiu – ir atsakomybės už neatvykimą be svarbios priežasties ar atsisakymą be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas.
BPK taip pat nėra aiškiai sureguliuota, ar psichologo dalyvavimo baudžiamajame procese išlaidos gali būti pripažintos proceso išlaidomis ir išieškomos iš nuteistojo priėmus apkaltinamąjį teismo nuosprendį. BPK taip pat nėra įtvirtintos bendrosios specialisto teisės (priešingai nei eksperto). BPK 89 straipsnyje pateikiama specialisto sąvoka. Specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Specialistai, kurie yra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Specialistas šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą ir pateikti nešališką išvadą ar paaiškinimus jam pateiktais klausimais. Specialistui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. Už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą specialistas atsako pagal BK 235 straipsnį. Be to, BPK 180 straipsnyje nurodoma, kad dalyvauti atliekant tyrimo veiksmus gali būti pasitelkiami specialistai.
Jeigu dalyvauti atliekant tyrimo veiksmą pasitelkiamas specialistas, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, prieš tyrimo veiksmo pradžią įsitikinama jo asmens tapatybe ir kompetentingumu, išsiaiškinami jo santykiai su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju, patikrinama, ar nėra pagrindo specialistą nušalinti. Prieš pradėdamas vykdyti savo pareigas, toks specialistas pasirašo rašytinį pasižadėjimą sąžiningai atlikti jam pavedamas užduotis; be to, jis įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. BPK 57–70 straipsniuose reglamentuojamos proceso dalyvių, įskaitant specialistą, nušalinimo baudžiamojo proceso metu nuostatos. BPK 103–105 straipsnyje reglamentuojama proceso išlaidų, kurias sudaro ir specialistams išmokami pinigai, atlyginimo ir išieškojimo tvarka. Atsižvelgiant į psichologo funkcijas baudžiamajame procese, manytina, kad jo, kaip proceso dalyvio, statusas iš esmės analogiškas specialisto procesiniam statusui, kadangi jis dalyvauja baudžiamajame procese ir padeda atlikti tyrimo veiksmą bei užtikrina galimybę kitiems proceso dalyviams pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir garantijomis. Įstatymas Nr. XIII-217 aiškiai numato psichologo veiklos apimtis – jis padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą. Taigi psichologas dalyvauja atliekant tyrimo veiksmą – apklausą ir padeda ją atlikti, tuo užtikrindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui galimybę gauti tyrimui ar bylos nagrinėjimui reikšmingų duomenų, o nepilnamečiui – pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir garantijomis, visų pirma, būti apsaugotam nuo neigiamo baudžiamojo proceso poveikio. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 1.
Įstatymo projektu siūloma papildyti atvejų, kuomet apeliacinės instancijos teismas gali priimti nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui – siūloma numatyti galimybę apeliacinės instancijos teismui priimti nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui ir tais atvejais, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir (ar) veika gali būti perkvalifikuota ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tokiu būdu siekiama pašalinti Nutarime nurodytus baudžiamojo proceso įstatyme numatyto teisinio reguliavimo trūkumus, užtikrinti konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principų įgyvendinimą tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas, ištyręs įrodymus, padaro išvadą, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą. Minėtų principų užtikrinimas tiesiogiai susijęs su teismų išimtine teise vykdyti teisingumą – priėmus įstatymo projektą teismams bus užtikrinamos prielaidos priimti teisingą sprendimą byloje (inter alia teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, priteisti teisingą nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą) ir tinkamai įvykdyti teisingumą. Taip pat bus užtikrinta konstitucinė teisė į teisingą teismą, kurios sudedamoji dalis yra asmens teisė į pagrįstą (argumentuotą) sprendimą, kuri suponuoja būtinybę aukštesnės, inter alia apeliacinės, instancijos teismui turėti visas procesines galimybes tinkamai išnagrinėti gautus skundus ir priimti teisingus ir pagrįstus (argumentuotus) sprendimus.
Tokiu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinama veiksminga kiekvieno asmens ir visos visuomenės apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Konstitucinis Teismas Nutarime tiesiogiai neaptarė nagrinėjamų baudžiamojo proceso normų nusikalstamos veikos perkvalifikavimo aspektu, tačiau, įstatymo projekto rengėjų vertinimu, tikslinga numatyti galimybę apeliaciniam teismui grąžinti bylą pirmos instancijos teismui ir tais atvejais, kai kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, kadangi neretai nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia ir nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Tokiu būdu ši nuostata suderinama su pirmosios instancijos teismo procesinėmis galimybėmis pakeisti kaltinime nurodytas veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą teisme, vadovaujantis BPK 256 straipsniu. Be to, Įstatymo projekto rengėjai, atsižvelgdami į Lietuvos apeliacinio teismo siūlymą išspręsti siūlomo reguliavimo apimties klausimą ir santykį su BPK 320 straipsnio nuostatomis dėl apeliacijos ribų, numatė, kad apeliacinės instancijos teismas diskreciją panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui galėtų tik išimtiniais atvejais, t. y. kai tai susiję ne su neišsamiu bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, o apeliaciniu skundu apibrėžtomis ribomis.
Siūloma šią galimybę apeliacinės instancijos teismui suteikti tik esant dviem sąlygoms – kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir (ar) veika gali būti perkvalifikuota, ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. 2. Įstatymo projektu siūloma aiškiai įtvirtinti, kad nepilnamečių nukentėjusiojo, liudytojo, įtariamojo ar kaltinamojo ar specialių apsaugos poreikių turinčio nukentėjusiojo apklausoje dalyvaujantys psichologai yra specialistai BPK prasme, kurie padeda apklausti šį asmenį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą ir (ar) specialius apsaugos poreikius. Tuo pačiu siūloma suderinti BPK 89 ir 180 straipsnio nuostatas ir papildyti specialisto apibrėžimą nustatant, kad specialistas yra ne tik reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuris atlieka objektų tyrimą ir pateikia išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais, bet ir kuris dalyvauja atliekant kitus baudžiamojo proceso veiksmus.
Taip pat siūloma įtvirtinti bendrąsias specialisto teises – teisę susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su objektų tyrimu, minėtų asmenų apklausa ar jo dalyvavimu kituose baudžiamojo proceso veiksmuose, taip pat teisę prašyti pateikti papildomos medžiagos, reikalingos jam pavedamoms užduotims atlikti. Vadovaujantis Įstatymo projekto ir BPK 180 straipsnio nuostatomis, į apklausą pasitelkiant psichologą, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, prieš tyrimo veiksmo pradžią būtų įsitikinama jo asmens tapatybe ir kompetentingumu, išsiaiškinami jo santykiai su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju, patikrinama, ar nėra pagrindo specialistą nušalinti. Atsižvelgiant į tai, kad apklausoje dalyvaujančio psichologo paprastai nėra prašoma pateikti išvadą ar paaiškinimus jo kompetencijos klausimais, nes jo funkciją sudaro pagalba apklausiant nepilnametį ar specialių apsaugos poreikių turintį nukentėjusįjį, siūloma nustatyti, kad dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą jis įspėjamas tik tuo atveju, jeigu jo prašoma atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą ar paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Priėmus įstatymo projektą, psichologo atžvilgiu taip pat būtų taikomos kitos BPK nuostatos, kurios reglamentuoja specialisto pasitelkimo tvarką, jo pareigas, atsakomybę, nušalinimo tvarką ir pan.
Manytina, kad siūlomos nuostatos užtikrins baudžiamojo proceso normų aiškumo, nedviprasmiškumo principų įgyvendinimą, padės proceso dalyviams bei teisėsaugos institucijų atstovams aiškiai suvokti psichologo, padedančio apklausti nepilnametį ar specialių apsaugos poreikių turintį nukentėjusįjį, procesinį statusą, bei patį proceso veiksmą, kurį padeda atlikti psichologas. Patikslinus psichologo kaip specialisto procesinį statusą, taps aiškios tokios proceso dalyvių ir teisėsaugos institucijų pareigūnų galimybės baudžiamajame procese kaip nušalinimas, specialisto kvietimas į teismo posėdį, jo atsakomybė, taip pat psichologo dalyvavimo baudžiamajame procese išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, jų atlyginimo ir išieškojimo tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas, ištyręs įrodymus padaro išvadą, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir (ar) veika gali būti perkvalifikuota ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. 2.
aiškios tokios proceso dalyvių ir teisėsaugos institucijų pareigūnų galimybės baudžiamajame procese kaip nušalinimas, specialisto kvietimas į teismo posėdį, jo atsakomybė, taip pat psichologo dalyvavimo baudžiamajame procese išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, jų atlyginimo ir išieškojimo tvarka. Įtvirtinus bendrąsias specialisto teises bus aiškesnis jo statusas baudžiamajame procese. Numatoma, kad įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo projekto priėmimas su įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. 11.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti teismams, prokuratūrai gali prireikti papildomų valstybės biudžeto lėšų dėl padidėjusio skaičiaus grąžinamų bylų pirmosios instancijos teismams nagrinėti iš naujo. Šiuo metu aiškiai nurodyti galimai reikalingų papildomų lėšų poreikį nėra įmanoma, kadangi nėra aišku, kaip dažnai apeliacinės instancijos teismai grąžins bylas pirmos instancijos teismams nagrinėti iš naujo dėl to, kad buvo nustatytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir (arba) reikės perkvalifikuoti veiką, ir tai bus laikoma esminiu asmens padėties pabloginimu ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. 2. Įgyvendinant įstatymo projekto nuostatas dėl psichologo prilyginimo specialistui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų tiesiogiai nereikės, nes juo tik patikslinamas psichologo kaip proceso dalyvio teisinis statusas. Be to, psichologo dalyvavimo baudžiamajame procese išlaidas pripažinus proceso išlaidomis, atsiranda galimybė BPK 105 straipsnio nustatyta tvarka jas išieškoti iš nuteistojo. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo pateiktas derinti Teisėjų tarybai, Lietuvos apeliaciniam teismui, Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Advokatų tarybai. 14.
žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „baudžiamasis procesas“, „apeliacija“, „nuosprendis“, „nepilnametis“, „psichologas“, „specialistas“, „apklausa“.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 89 IR 326 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso kodekso (toliau – BPK) 89 straipsnio 1 dalyje po žodžio „klausimais“ rašytinas skyrybos ženklas „kablelis“, o prieš žodžius „baudžiamojo proceso veiksmus“ įrašytinas žodis „kitus“. 2. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo 89 straipsnio 5 dalyje po žodžio „įtariamojo“ brauktinas jungtukas „ar“, vietoje jo rašant skyrybos ženklą „kablelį“. 3. Galiojančioje BPK 89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji pareiga įspėti specialistą dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Teikiamu projektu keičiamoje BPK 89 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje įtvirtinama nuostata, kad „nepilnamečių nukentėjusiojo, liudytojo, įtariamojo ar kaltinamojo ar specialių apsaugos poreikių turinčio nukentėjusiojo apklausoje dalyvaujantys psichologai yra specialistai <...>“. Nepaisant to, atitinkamos dalies trečiajame sakinyje siūloma nustatyti, kad psichologas įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą tik tais atvejais, jeigu psichologo prašoma atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad projektu teikiamas BPK 89 straipsnio 5 dalies trečiasis sakinys nėra tiksliai suderintas su BPK 89 straipsnio 2 dalimi. 4. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad BPK 89 straipsnio
dalimi.
BPK 89 straipsnio 4 dalyje kaip viena iš specialistų rūšių yra išskirti teismo psichologai – tai specialistai, atliekantys asmens psichinės būklės tyrimą. BPK 89 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje siūloma išskirti naują specialistų rūšį – nepilnamečių nukentėjusiojo, liudytojo, įtariamojo ar kaltinamojo ar specialių apsaugos poreikių turinčio nukentėjusiojo apklausoje dalyvaujančius psichologus, kuriems procese priskiriamos ne tik naujos funkcijos, bet ir skirtingas procesinis statusas. Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamos BPK 89 straipsnio 5 dalies antrajame ir trečiajame sakiniuose vartojant „psichologo“ trumpinį, tampa neaišku, ar jis apima tik nepilnamečių ar specialių apsaugos poreikių turinčių asmenų apklausas atliekančius psichologus, ar ir teismo psichologus. 5. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 89 straipsnio 7 dalies 1 punkte brauktini žodis ir skaičius „Kodekso 89“. 6. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 89 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta specialisto teisė „susipažinti su <...> savo dalyvavimu kituose proceso veiksmuose“ yra neaiškaus turinio. Jeigu projekto rengėjai siekia įtvirtinti nuostatą, kad specialistas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su jo dalyvavimu kituose baudžiamojo proceso veiksmuose, teikiama BPK 89 straipsnio 7 dalies 1 punkto formuluotė turėtų būti kalbiškai patikslinta. 7. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 89 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostata – „prašyti pateikti papildomos medžiagos jam pavestoms užduotims atlikti“, atsižvelgiant į lietuvių kalbos reikalavimus ir analogišką nuostatą, įtvirtintą BPK 86 straipsnio 1 dalie 2 punkte, koreguotina į – „prašyti pateikti papildomą medžiagą jam pavestoms užduotims atlikti“. 8.
straipsnio 8 dalyje prieš žodžius „baudžiamojo proceso veiksmus“ įrašytinas žodis
„kitus“. 9. Atsižvelgiant į tai, kad BPK 186, 188, 272, 280 ir
vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas (kuris ne tik stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio kaltinamojo teisės, bet taip pat gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos), diskutuotina, ar BPK 89 straipsnyje nėra tikslinga apibrėžti šio subjekto procesinį statusą bei atsakomybę. 10. Teikiamo projekto 2 straipsniu teikiamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto papildymas tvarkytinas gramatiškai (iš esmės performuluotinas). Pastebėtina, kad siūloma pataisa yra apkrauta šalutiniais sakiniais ir jungtukais, dėl ko teisės taikytojų ji gali būti nesuprasta (cituojama:
„<...> arba kai <...>, kad veikos <...> ir (ar) veika
<...> ir tai <...> ir dėl to <...>“). 11. Diskutuotina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo BPK
būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos“, atsižvelgiant į kitas projektu pildomas sąlygas, nėra perteklinio pobūdžio. 12. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsniu keičiamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas ne tik įgyvendina Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. KT8-N6/2017 („Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 4 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), bet yra išimtinio pobūdžio nuostata. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar pagrįsta išimtį iš bendrosios taisyklės plėsti labiau, nei Konstitucinio Teismo nutarime nustatytas jos prieštaravimas Konstitucijai.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. birželio 26 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje nutarė: „Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) tiek, kiek jame nenustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai, ištyrus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio
į tai, projektu keičiama BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą sąlyga – „<...> ir (ar) veika gali būti perkvalifikuota <...>“ – diskutuotina. 13. Svarstytinas teikiamo projekto 3 straipsnio („Įstatymo įsigaliojimas“) tikslingumas ir pagrįstumas. Šiuo straipsniu siekiama nustatyti specialią įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo datą, jos konkrečiai neapibrėžiant, be to, neišskiriant poreikio priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5)
Žmogaus teisių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; komiteto nariai: Viktorija
Čmilytė-Nielsen; Justas Džiugelis; Sergejus Jovaiša; Gediminas Vasiliauskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, Komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento vadovė Simona Mesonienė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos skyriaus vyr. patarėjas Jevgenijus Kuzma, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo sistemos skyriaus patarėjas Rimvydas Laukis;
Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolierių įstaigos vyresnioji patarėja Lina Bernotienė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys; LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojamo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška;
Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas Simonas Nikartas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 89 straipsnio 1 dalyje po žodžio „klausimais“ rašytinas skyrybos ženklas „kablelis“, o prieš žodžius
„baudžiamojo proceso veiksmus“ įrašytinas žodis „kitus“. Pritarti
1 Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo 89 straipsnio 5 dalyje po žodžio „įtariamojo“ brauktinas jungtukas „ar“, vietoje jo rašant skyrybos ženklą „kablelį“. Pritarti
1 Galiojančioje BPK 89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji pareiga įspėti specialistą dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Teikiamu projektu keičiamoje BPK
„nepilnamečių nukentėjusiojo, liudytojo, įtariamojo ar kaltinamojo ar
specialių apsaugos poreikių turinčio nukentėjusiojo apklausoje dalyvaujantys psichologai yra specialistai <...>“. Nepaisant to, atitinkamos dalies trečiajame sakinyje siūloma nustatyti, kad psichologas įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą tik tais atvejais, jeigu psichologo prašoma atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad projektu teikiamas BPK 89 straipsnio 5 dalies trečiasis sakinys nėra tiksliai suderintas su BPK 89 straipsnio 2 dalimi. Pritarti
1 Be to, atkreiptinas dėmesys, kad BPK 89 straipsnio 5 dalies pataisos galimai nėra suderintos su galiojančia BPK 89 straipsnio 4 dalimi.
BPK 89 straipsnio 4 dalyje kaip viena iš specialistų rūšių yra išskirti teismo psichologai
1
Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 89 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta specialisto teisė „susipažinti su <...> savo dalyvavimu kituose proceso veiksmuose“ yra neaiškaus turinio. Jeigu projekto rengėjai siekia įtvirtinti nuostatą, kad specialistas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su jo dalyvavimu kituose baudžiamojo proceso veiksmuose, teikiama BPK 89 straipsnio 7 dalies 1 punkto formuluotė turėtų būti kalbiškai patikslinta. Pritarti 7.
Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 89 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostata – „prašyti pateikti papildomos medžiagos jam pavestoms užduotims atlikti“, atsižvelgiant į lietuvių kalbos reikalavimus ir analogišką nuostatą, įtvirtintą BPK 86 straipsnio 1 dalie 2 punkte, koreguotina į – „prašyti pateikti papildomą medžiagą jam pavestoms užduotims atlikti“. Pritarti
Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo
įrašytinas žodis „kitus“. Pritarti
9Atsižvelgiant į tai, kad BPK 186, 188,
272, 280 ir 283 straipsniuose greta psichologo yra minimas ir kitas subjektas – valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas (kuris ne tik stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio kaltinamojo teisės, bet taip pat gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos), diskutuotina, ar BPK 89 straipsnyje nėra tikslinga apibrėžti šio subjekto procesinį statusą bei atsakomybę. Diskutuotina
Teikiamo projekto 2 straipsniu teikiamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto papildymas tvarkytinas gramatiškai (iš esmės performuluotinas). Pastebėtina, kad siūloma pataisa yra apkrauta šalutiniais sakiniais ir jungtukais, dėl ko teisės taikytojų ji gali būti nesuprasta (cituojama: „<...> arba kai <...>, kad veikos
Diskutuotina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto kumuliatyvi sąlyga „<...> ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos“, atsižvelgiant į kitas projektu pildomas sąlygas, nėra perteklinio pobūdžio. Pritarti
Pastebėtina, kad projekto 2 straipsniu keičiamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas ne tik įgyvendina Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimą Nr.
KT8-N6/2017 („Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 4 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), bet yra išimtinio pobūdžio nuostata. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar pagrįsta išimtį iš bendrosios taisyklės plėsti labiau, nei Konstitucinio Teismo nutarime nustatytas jos prieštaravimas Konstitucijai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. birželio 26 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje nutarė: „Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) tiek, kiek jame nenustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai, ištyrus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.“ Atsižvelgiant į tai, projektu keičiama
gali būti perkvalifikuota <...>“ – diskutuotina. Diskutuotina
straipsnio („Įstatymo įsigaliojimas“) tikslingumas ir pagrįstumas. Šiuo straipsniu siekiama nustatyti specialią įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo datą, jos konkrečiai neapibrėžiant, be to, neišskiriant poreikio priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos teisės institutas 2019-04-24 Esminių pastabų neturi, tik atkreipia dėmesį, kad Teisingumo ministerija yra parengusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 21, 22, 53, 54, 56(1), 105, 188 straipsnių ir priedo pakeitimo, kodekso papildymo 27(2), 189(1) straipsniais įstatymo projektą Nr.18-12711(2), kuriuo taip pat numatyti BPK 188 str. 5 d. pakeitimai, susiję su psichologo dalyvavimu nepilnamečio įtariamojo apklausoje. Siūloma svarstyti kartu su kitais Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektais
Aukščiausiasis teismas Dėl Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 89 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2462 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos:
teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-19-1073/2018, 2K-278-788/2018).
Šio principo reikalavimų turi būti paisoma ir šalinant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas). Šiuo aspektu aktualu, kad Projektu siūlomo BPK 326 straipsnio pakeitimais, be kita ko, yra nustatyta daugiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pagrindų nei nurodyta Konstitucinio Teismo
būti perkvalifikuota). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, jog įstatymų leidėjas atsižvelgdamas į pasirinktą baudžiamųjų bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme modelį, gali nustatyti ir kitokius būdus aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti ir kitokias BPK koregavimo galimybes, užtikrinant, kad teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo klaidos procese būtų ištaisomos nepažeidžiant non reformatio in peius principo reikalavimų. 2. Nepilnamečių nukentėjusiojo, liudytojo, įtariamojo ar kaltinamojo ar specialių apsaugos poreikių turinčio nukentėjusiojo apklausoje dalyvaujantys psichologai gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai ir šioje įstaigoje nedirbantys asmenys. Jei toks psichologas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, jis jau pagal pareigas yra įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą ir kaskart atskirai neįspėjamas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti suderinti Projektu siūlomi BPK 89 straipsnio 2 ir 5 dalių pakeitimai.
Pažymėtina, kad šios pastabos buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. teisėjų pasitarime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
XIIIP-2462 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos atstovai: Baudžiamosios justicijos grupės vyresnieji patarėjai Jevgenijus Kuzma, Tautvydas Žėkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 89 straipsnio 1 dalyje po žodžio „klausimais“ rašytinas skyrybos ženklas
„kablelis“, o prieš žodžius „baudžiamojo proceso veiksmus“ įrašytinas žodis
„kitus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,2018-09-1715
projekto 1 straipsniu keičiamo 89 straipsnio 5 dalyje po žodžio „įtariamojo“ brauktinas jungtukas „ar“, vietoje jo rašant skyrybos ženklą „kablelį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,2018-09-171
BPK 89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji pareiga įspėti specialistą dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą.
Teikiamu projektu keičiamoje BPK 89 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje įtvirtinama nuostata, kad „nepilnamečių nukentėjusiojo, liudytojo, įtariamojo ar kaltinamojo ar specialių apsaugos poreikių turinčio nukentėjusiojo apklausoje dalyvaujantys psichologai yra specialistai <...>“. Nepaisant to, atitinkamos dalies trečiajame sakinyje siūloma nustatyti, kad psichologas įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą tik tais atvejais, jeigu psichologo prašoma atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad projektu teikiamas BPK 89 straipsnio 5 dalies trečiasis sakinys nėra tiksliai suderintas su BPK 89 straipsnio 2 dalimi. Nepritarti Įstatymo projekto rengėjų vertinimu, projektu teikiamas BPK 89 str. 5 d. trečiasis sakinys yra suderintas su BPK 89 str. 2 d. Nepilnamečių nukentėjusiojo, liudytojo, įtariamojo ar kaltinamojo ar specialių apsaugos poreikių turinčio nukentėjusiojo apklausoje dalyvaujančių psichologų pagrindinė funkciją yra būtent padėti apklausti minėtus asmenis atsižvelgiant į jų socialinę ir psichologinę brandą ir (ar) jų specialius apsaugos poreikius. Padedant apklausti asmenis psichologas negali šios savo funkcijos atlikti „melagingai“
Dėl šios priežasties tiesiog nėra prasmės apklausoje dalyvaujančių psichologų kaskart privalomai įspėti bendra tvarka pagal BPK 89 str. 2 d. dėl baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, įstatymo projekto rengėjų nuomone, praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kuomet psichologas, padėjęs apklausti asmenį, būtų prašomas atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Tik tokiu atveju šis turėtų privalomai būti įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Analogiškai (BPK 89 str. 2 d. atžvilgiu) atsakomybės pagal BK 235 str. nuostata atkartojama ir galiojančioje BK 89 str. 6 d. Kartu paminėtina, kad psichologui, padedančiam apklausti nepilnamečius nukentėjusįjį, liudytoją, įtariamąjį, kaltinamąjį ar specialių apsaugos poreikių turintį nukentėjusįjį, būtų taikytina ne tik aptariama atsakomybė dėl melagingos ar paaiškinimo pateikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK
jis nedalyvauja procese, negauna atlygio už savo darbą. Galioja ir BPK 177 str. nuostata dėl ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo. Taip pat gali būti taikomos ir BPK 163 str. numatytos prievartos priemonės teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims.
Psichologas taip pat gali būti išbrauktas iš psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo esant tam tikroms Vyriausybės 2018 m. balandžio
apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo administravimo ir apmokėjimo psichologams tvarkos aprašo sąlygoms. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,2018-09-1715 4. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad BPK 89 straipsnio 5 dalies pataisos galimai nėra suderintos su galiojančia BPK 89 straipsnio 4 dalimi. BPK 89 straipsnio 4 dalyje kaip viena iš specialistų rūšių yra išskirti teismo psichologai – tai specialistai, atliekantys asmens psichinės būklės tyrimą. BPK 89 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje siūloma išskirti naują specialistų rūšį – nepilnamečių nukentėjusiojo, liudytojo, įtariamojo ar kaltinamojo ar specialių apsaugos poreikių turinčio nukentėjusiojo apklausoje dalyvaujančius psichologus, kuriems procese priskiriamos ne tik naujos funkcijos, bet ir skirtingas procesinis statusas. Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamos BPK 89 straipsnio 5 dalies antrajame ir trečiajame sakiniuose vartojant „psichologo“ trumpinį, tampa neaišku, ar jis apima tik nepilnamečių ar specialių apsaugos poreikių turinčių asmenų apklausas atliekančius psichologus, ar ir teismo psichologus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,2018-09-17171
projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 89 straipsnio 7 dalies 1 punkte brauktini žodis ir skaičius „Kodekso 89“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,2018-09-17171 6.
Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 89 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta specialisto teisė „susipažinti su <...> savo dalyvavimu kituose proceso veiksmuose“ yra neaiškaus turinio. Jeigu projekto rengėjai siekia įtvirtinti nuostatą, kad specialistas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su jo dalyvavimu kituose baudžiamojo proceso veiksmuose, teikiama BPK 89 straipsnio 7 dalies 1 punkto formuluotė turėtų būti kalbiškai patikslinta. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,2018-09-17172
nuostata – „prašyti pateikti papildomos medžiagos jam pavestoms užduotims atlikti“, atsižvelgiant į lietuvių kalbos reikalavimus ir analogišką nuostatą, įtvirtintą BPK 86 straipsnio 1 dalie 2 punkte, koreguotina į – „prašyti pateikti papildomą medžiagą jam pavestoms užduotims atlikti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,2018-09-1718
prieš žodžius „baudžiamojo proceso veiksmus“ įrašytinas žodis „kitus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,2018-09-171
straipsniuose greta psichologo yra minimas ir kitas subjektas – valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas (kuris ne tik stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio kaltinamojo teisės, bet taip pat gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos), diskutuotina, ar BPK 89 straipsnyje nėra tikslinga apibrėžti šio subjekto procesinį statusą bei atsakomybę. Nepritarti Pastabos autorių siūlymas nėra susijęs su įstatymo projekto pagrindiniais tikslais ir uždaviniais, dėl šios priežasties vertintinas kaip peržengiantis įstatymo projekto autorių siekiamo pakeisti teisinio reguliavimo apimtis.
Kartu abejotina ir tai, ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas laikytinas specialistu baudžiamojo proceso prasme, nes jis vykdo teisės aktais ex officio jam priskirtą valdžios atstovo funkciją – stebi, ar nėra pažeidžiamos vaiko teisės, o ne atlieka specialių žinių turinčio ir baudžiamajam procesui padedančio specialisto vaidmenį. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,2018-09-1721
dalies 4 punkto papildymas tvarkytinas gramatiškai (iš esmės performuluotinas). Pastebėtina, kad siūloma pataisa yra apkrauta šalutiniais sakiniais ir jungtukais, dėl ko teisės taikytojų ji gali būti nesuprasta (cituojama: „<...> arba kai <...>, kad veikos <...> ir (ar) veika <...> ir tai <...> ir dėl to <...>“). Pritarti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas aiškiau struktūrizuotas, taip pat supaprastintas. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,2018-09-17214
bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos“, atsižvelgiant į kitas projektu pildomas sąlygas, nėra perteklinio pobūdžio. Nepritarti Įstatymo projekto rengėjai sąlygą „<...> ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos“ numatė atsižvelgdami į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. derinimo išvadą Nr. (1.20)-03-222.
Nenumačius aptariamos sąlygos, nebūtų tinkamai išspręstas įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų apimties klausimas (tokiu atveju šios normos taikymo apimtis smarkiai neproporcingai prasiplėstų), kartu liktų labai neaiškus santykis ir su BPK 320 straipsnio nuostatomis dėl apeliacijos ribų. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas reglamentavimas turi būti toks, kad užtikrintų, jog sprendimas dėl baudžiamosios atsakomybės bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui būtų priimamas tik išimtiniais atvejais. Svarbu, kad pagal galiojantį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas tikrina fakto ir teisės klausimus, taip pat turi teisę atlikti įrodymų tyrimą, jei pirmosios instancijos teismas neišsamiai jį atliko. Be to, veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Todėl siūlomi pakeitimai negali būti susiję tiesiog su neišsamiu bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme (dėl ko pablogėja nuteistojo, išteisintojo ar pan. proceso dalyvių teisinė padėtis), o turi būti nulemti apeliacijos ribų, kurias apibrėžia pateikti apeliaciniai skundai, galimu peržengimu. Manytina, kad apeliacinės instancijos teismas galimybe perduoti bylą nagrinėti iš naujo teismui galėtų tik tuomet, kai, įvertinus bylos duomenis, bus būtina peržengti apeliacinių skundų ribas (nesilaikyti principo tantum devolutum quantum appellatum), nes nepaduotas atitinkamo turinio bloginančiais pagrindais apeliacinis skundas, o neperžengus ribų neįmanoma priimti teisingo procesinio sprendimo. Todėl tai turi atsispindėti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto turinyje. 12.
kanceliarijos Teisės departamentas,2018-09-17214
straipsnio 1 dalies 4 punktas ne tik įgyvendina Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. KT8-N6/2017 („Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 4 dalies, 326 straipsnio 1 dalies
pobūdžio nuostata. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar pagrįsta išimtį iš bendrosios taisyklės plėsti labiau, nei Konstitucinio Teismo nutarime nustatytas jos prieštaravimas Konstitucijai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. birželio 26 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje nutarė: „Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) tiek, kiek jame nenustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai, ištyrus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.“ Atsižvelgiant į tai, projektu keičiama BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą sąlyga –
„<...> ir (ar) veika gali būti perkvalifikuota <...>“ –
diskutuotina. Pritarti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos papildomos sąlygos, susijusios su veikos perkvalifikavimu, buvo atsisakyta.
kanceliarijos Teisės departamentas,2018-09-173
(„Įstatymo įsigaliojimas“) tikslingumas ir pagrįstumas.
Šiuo straipsniu siekiama nustatyti specialią įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo datą, jos konkrečiai neapibrėžiant, neišskiriant poreikio priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, Komiteto patobulintame įstatymo projekte 3 straipsnio atsisakyta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-04-302 Dėl Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 89 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2462 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos:
teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-19-1073/2018, 2K-278-788/2018).
Šio principo reikalavimų turi būti paisoma ir šalinant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
BPK 326 straipsnio pakeitimais, be kita ko, yra nustatyta daugiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pagrindų nei nurodyta Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarime (pavyzdžiui, ir tuo atveju, jei veika gali būti perkvalifikuota). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, jog įstatymų leidėjas atsižvelgdamas į pasirinktą baudžiamųjų bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme modelį, gali nustatyti ir kitokius būdus aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti ir kitokias BPK koregavimo galimybes, užtikrinant, kad teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo klaidos procese būtų ištaisomos nepažeidžiant non reformatio in peius principo reikalavimų. Pritarti Pastaba nekonkreti, nepateikta pasiūlymų, tik atkreiptas dėmesys kaip diskusinis pastebėjimas – apsvarstyti ir kitokias klaidų ištaisymo galimybes, kad nebūtų pažeisti non reformatio in peius principo reikalavimai Kartu pažymėtina, kad Įstatymo projekte, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos papildomos sąlygos, susijusios su veikos perkvalifikavimu, buvo atsisakyta.
Pažymėtina, ir tai, kad Įstatymo projekto rengėjai taip pat apsvarstė ir alternatyvias BPK koregavimo galimybes ir, atsižvelgiant į tai, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad užtikrintų, jog sprendimas dėl baudžiamosios bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui būtų priimamas tik išimtiniais atvejais, pasirinko tokį teisinio reguliavimo modelį, kuris ir buvo tiesiogiai įvardintas pačiame Konstitucinio Teismo nutarime. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas yra išimtinio pobūdžio nuostata, todėl netikslinga išimtį iš bendrosios taisyklės plėsti dar labiau nei kad yra nustatyta Konstitucinio Teismo nutarime. Kartu, įdiegus papildomus saugiklius, t. y. numačius papildomą sąlygą – „ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos“, pasirinktas teisinio reglamentavimo būdas ne tik užtikrins tinkamą Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimą, bet ir atitiks baudžiamojo proceso tikslus bei principo non reformatio in peius reikalavimus. 2. Lietuvos
5
ar specialių apsaugos poreikių turinčio nukentėjusiojo apklausoje dalyvaujantys psichologai gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai ir šioje įstaigoje nedirbantys asmenys.
Jei toks psichologas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, jis jau pagal pareigas yra įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą ir kaskart atskirai neįspėjamas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti suderinti Projektu siūlomi BPK 89 straipsnio 2 ir 5 dalių pakeitimai. Pažymėtina, kad šios pastabos buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. teisėjų pasitarime. Atsižvelgti Projekto
sistemiškai aiškinant, jeigu psichologas būtų ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas ir įstaigoje jau būtų prisiekęs pagal BK 235 straipsnį, kaip ir kitų sričių specialistai, todėl naujoje 5 dalyje to kartoti nereikia. Juo labiau, kad realiai tokių specialistų yra vos keli (4 ar 5), todėl ir 5 dalies taisyti nereikia. Plačiau argumentai išdėstyti prie Teisės departamento 3 pastabos. 3. Lietuvos teisės institutas 2019-04-30 * Esminių pastabų neturi, tik atkreipia dėmesį, kad Teisingumo ministerija yra parengusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 21, 22, 53, 54, 56(1), 105, 188 straipsnių ir priedo pakeitimo, kodekso papildymo 27(2), 189(1) straipsniais įstatymo projektą Nr.18-12711(2), kuriuo taip pat numatyti BPK 188 str. 5 d. pakeitimai, susiję su psichologo dalyvavimu nepilnamečio įtariamojo apklausoje. Siūloma svarstyti kartu su kitais Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektais Atsižvelgti Pastaboje paminėtas Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22, 53, 54, 105,
straipsniais įstatymo projektas, kurio Nr. XIIIP-3469 ES yra priimtas 2019-07-16, įstatymo Nr.
XIII-2335. 4. Lietuvos advokatūra 2019-04-19 * DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-3250-3251 IR NR. XIIIP-2462 Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto raštus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3250-3251/ Nr. XIIIP-2462/informuojame, kad Lietuvos advokatūra susipažinusi su pateiktais derinti teisės aktų projektais, pastabų neturi. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Žmogaus teisių komitetas, 2019-05-08 * 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui XIIIP-2462 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastabas. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas, komitetas teikia patobulintą projektą -2. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-2462(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2462(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė