Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 180, 181, 250, 252¹ straipsniŲ ir PRIEDO pakeitimo įstatymas
Papildyti 178 straipsnį 6 dalimi:
„6. Už šio straipsnio 1–3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis
asmuo.“
Papildyti 180 straipsnį 4 dalimi:
„4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Papildyti 181 straipsnį 4 dalimi:
„4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Pakeisti 250 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas teroristiniais tikslais sukėlė potvynį arba sutrikdė
vandens, energijos ar kitų išteklių tiekimą, arba sprogdino, padegė arba kitaip dideliu mastu naikino ar gadino turtą, arba pažeidė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos ar elektroninių duomenų saugumą, arba paskleidė radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus, jeigu dėl to atsirado ar galėjo atsirasti sunkių padarinių, taip pat tas, kas teroristiniais tikslais nesunkiai sutrikdė sveikatą vienam ar daugiau žmonių arba sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, arba paveikė daugelį informacinių sistemų, arba paveikė vieną ar daugiau informacinių sistemų padarydamas didelės žalos, arba paveikė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.“
Pakeisti 252¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „252¹ straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
nusikaltimai yra šio Kodekso 250 straipsnyje ir 250³ straipsniuose nurodytas nusikaltimas nurodyti nusikaltimai ir teroristiniais tikslais padaryti šio Kodekso 251 ir 252 straipsniuose nurodyti nusikaltimai. 2.
teroristine veikla susiję nusikaltimai yra šio Kodekso 249¹, 250¹, 250², 250³, 250⁴, 250⁵ ir 250⁶ straipsniuose nurodyti nusikaltimai, taip pat šio Kodekso 178, 180, 181 ir 300 straipsniuose nurodyti nusikaltimai, jeigu jais siekiama gauti lėšų, įrankių ar priemonių teroristiniams nusikaltimams daryti ar remti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veiklą. 3. Teroristiniai tikslai – siekimas labai įbauginti visuomenę ar jos dalį arba neteisėtai priversti tarptautinę viešąją organizaciją, valstybę ar jos instituciją atlikti bet kokį veiksmą arba susilaikyti nuo jo atlikimo, arba destabilizuoti ar sunaikinti svarbiausius valstybės konstitucinius, politinius, ekonominius ar socialinius darinius ar tarptautinę viešąją organizaciją.“
sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 18). 2. Pripažinti netekusiu galios Kodekso priedo 23 punktą. 23. 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/919/TVR, iš dalies keičiantis Pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL 2008 L 330, p. 21). 3. Papildyti Kodekso priedą 34 punktu:
„34. 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)
2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL 2017 L 88, p. 6).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-2451(2)ES lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 180, 181, 196, 197, 250, 250³, 252¹ straipsniŲ ir PRIEDO pakeitimo įstatymas
Papildyti 178 straipsnį 6 dalimi:
„6. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytas veikas, šio Kodekso 252¹straipsnio 2 dalyje priskirtas
prie su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, atsako ir juridinis asmuo.“
Papildyti 180 straipsnį 4 dalimi:
„4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas, šio Kodekso 252¹straipsnio 2 dalyje
priskirtas prie su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, atsako ir juridinis asmuo.“
Papildyti 181 straipsnį 4 dalimi:
„4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas, šio
Kodekso 252¹straipsnio 2 dalyje priskirtas prie su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, atsako ir juridinis asmuo.“
Pakeisti 196 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tas, kas padarė šiame straipsnyje šio straipsnio 1 dalyje
numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
Pakeisti 197 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tas, kas padarė šiame straipsnyje šio straipsnio 1 dalyje
numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
Pakeisti 250 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tas, kas teroristiniais tikslais sukėlė potvynį arba sutrikdė vandens, energijos ar kitų gamtos išteklių tiekimą, arba sprogdino, padegė arba kitaip dideliu mastu naikino ar gadino turtą, arba paveikė informacinę sistemą ar elektroninius duomenis pažeidė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos ar elektroninių duomenų saugumą, arba paskleidė radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus, jeigu dėl to atsirado ar galėjo atsirasti sunkių padarinių, taip pat tas, kas teroristiniais tikslais nesunkiai sutrikdė sveikatą vienam ar daugiau žmonių arba sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, arba paveikė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.“
Pakeisti 250³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas grasino padaryti šio Kodekso 250, 251 ar 252
straipsnyje nurodytą teroristinį nusikaltimą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
ją išdėstyti taip:
„1. Teroristiniai nusikaltimai yra šio Kodekso 250 straipsnyje nurodytas
nusikaltimas ir teroristiniais tikslais padaryti šio Kodekso 250³,
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Su teroristine veikla susiję nusikaltimai yra šio Kodekso 249¹, 250¹, 250², 250³, 250⁴, 250⁵ ir 250⁶ straipsniuose nurodyti nusikaltimai, taip pat šio Kodekso 178, 180, 181 ir 300 straipsniuose nurodyti nusikaltimai, jeigu jais siekiama gauti lėšų, įrankių ar priemonių teroristiniams nusikaltimams daryti ar remti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veiklą.“
sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 18). 2. Pripažinti netekusiu galios Kodekso priedo 23 punktą. 23. 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/919/TVR, iš dalies keičiantis Pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL 2008 L 330, p. 21). 3. Papildyti Kodekso priedą 34 punktu:
„34. 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)
2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL 2017 L 88, p. 6).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 180, 181, 250, 252¹ straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas) parengtas siekiant į Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) visa apimtimi perkelti 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (toliau – Direktyva), nuostatas, susijusias su baudžiamąja atsakomybe už teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Visuomenės informavimo įstatymo projektas) siekiama perkelti Direktyvos 21 straipsnio nuostatas ir nustatyti kovos su internetiniu turiniu, kuriuo viešai skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai, priemones. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai BK projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el. p. [email protected]) Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Darius Mickevičius, tel. (8 5) 266 2966, el. p. [email protected]). Visuomenės informavimo įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, bendradarbiaudamos su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Projektą parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas, tel. 8 608 45993, el. p. [email protected] ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Zdanevičiūtė, tel. 8 608 46005, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai Baudžiamąją atsakomybę už teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus nustato BK 249¹
klastojimas (BK 300 straipsnis), jeigu jais siekiama gauti lėšų, įrankių ar priemonių teroristiniams nusikaltimams daryti ar remti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veiklą.
Šios BK nuostatos buvo suformuluotos Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-497 ir
nacionalinę teisę perkeltos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu ir jį keitusio 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/919/TVR (toliau – Pamatiniai sprendimai), Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos ir jos Papildomo Protokolo, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 2178 (2014) nuostatos. Šiais pakeitimais BK buvo suderintas su minėtais Europos Sąjungos teisės aktais ir jų pavadinimai buvo išvardinti BK priede. BK 250 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos ar elektroninių duomenų saugumo pažeidimą teroristiniais tikslais, jeigu dėl to atsirado ar galėjo atsirasti sunkių padarinių.
Vadovaujantis šia nuostata, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tais atvejais, jeigu nustatoma, kad kilo ar galėjo kilti sunkūs padariniai, ir veika buvo padaryta didelę reikšmę turinčiai informacinei sistemai ar elektroniniams duomenims. Tai neatitinka Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies i punkto, kuris nustato, kad neteisėtas įsikišimas į informacinę sistemą teroristiniais tikslais būtų baudžiamas kaip teroristinis nusikaltimas bent tais atvejais, kai: 1) paveikiamas labai didelis kiekis informacinių sistemų, arba; 2) padaroma didelė žala, arba; 3) veika nukreipta prieš ypatingos svarbos infrastruktūros informacinę sistemą. O neteisėtas įsikišimas į kompiuterinius duomenis teroristiniais tikslais – tais atvejais, kai veika nukreipta prieš ypatingos svarbos infrastruktūros informacinę sistemą. Šios veikos, padarytos be teroristinių tikslų, šiuo metu kriminalizuotos BK 196 ir
straipsnį. Kaip minėta, grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą (BK 250³ straipsnis) laikomas su teroristine veikla susijusiu nusikaltimu ir vietoj BK 252¹ straipsnio 1 dalies yra nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. Tai neatitinka Direktyvos 3 straipsnio reikalavimo, kuriuo remiantis grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą taip pat laikytinas teroristiniu nusikaltimu. Direktyvos 17 straipsnyje įtvirtinta valstybėms narėms pareiga imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti patraukti atsakomybėn už bet kurią iš 3–12 straipsniuose ir 14 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų.
Už Direktyvos (ES) 2017/541 12 straipsnio a ir b punktuose nurodytas nusikalstamas veikas – vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, siekiant padaryti teroristinį nusikaltimą – BK nėra įtvirtinta juridinio asmens atsakomybė, todėl atitinkama Direktyvos nuostata šiuo atžvilgiu lieka neįgyvendinta. Nacionalinėje teisėje šiuo metu nėra veiksmingų teisinių priemonių skubiai (kaip reikalauja Direktyvos 21 straipsnis) pašalinti žalingą interneto turinį, kuriuo viešai skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai, arba, kai pašalinti tokio turinio iš jo šaltinio neįmanoma, panaikinti galimybę jį pasiekti. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnyje, kur nustatytos neskelbtinos informacijos kategorijos, teroristinių nusikaltimų skatinimas ar kurstymas nėra numatytas. BK 250¹ straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už teroristinių nusikaltimų kurstymą, tačiau ne visais atvejais konkrečios informacijos paskleidimas gali būti kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika (pavyzdžiui, nenustatomas fizinis asmuo (kaltininkas), kuris ją parengė). Be to, pradėtas ikiteisminis tyrimas neužtikrina greito internete paskleisto turinio, kuriuo viešai skatinami arba kurstomi teroristiniai nusikaltimai, pašalinimo arba galimybės pasiekti tokį turinį panaikinimo, o toks turinys paprastai žalingiausias pirmąją valandą po jo paskleidimo internete (Europos Komisijos (ES) rekomendacijos 2018/334 dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu priemonių preambulės 35 dalis). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
siūlomos nuostatos
Direktyva su keliomis nedidelėmis išimtimis perėmė 2002 ir 2008 m.
Tarybos pamatinių sprendimų nuostatas, taip pat atsižvelgė į Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos ir jos Papildomo Protokolo, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 2178 (2014) normas. Atsižvelgiant į tai, BK projektu nėra iš naujo peržiūrimos šiuos tarptautinius dokumentus įgyvendinusios galiojančio BK nuostatos, susijusios su terorizmu, kurios buvo išsamiai apsvarstytos jų priėmimo metu, o tik atliekamos nedidelės korekcijos ta apimtimi, kiek Direktyva pakeitė teisinį reguliavimą, lyginant su ankstesniais Pamatiniais sprendimais. BK projekto 1–3 straipsniu siūloma už vagystės, plėšimo ir turto prievartavimo nusikaltimus įtvirtinti juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Pastebėtina, kad Direktyvos 12 ir 17 straipsniai reikalauja už šiuos nusikaltimus juridinio asmens atsakomybę numatyti tik tuomet, kai jais siekiama įvykdyti teroristinius nusikaltimus, t. y. itin siaura apimtimi. Vis dėlto, Direktyvos įgyvendinimas BK tik šia apimtimi būtų neracionalus, nes nėra pagrindo numatyti juridinio asmens atsakomybę už vagystę, plėšimą, turto prievartavimą teroristiniais tikslais, o likusiais atvejais – nenumatyti. Jeigu šie nusikaltimai padaromi juridinio asmens naudai ar interesais ir veika atitinka kitas BK 20 straipsnyje numatytas juridinio asmens baudžiamosios sąlygas, logiška būtų juridinį asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn ta pačia tvarka kaip ir dėl kitų turtinių, ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų, už kurias BK numato juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Nors šių nusikalstamų veikų Lietuvoje registruojama nemažai, tačiau itin retai jos būtų padaromos juridinio asmens naudai ar interesais. Dėl šių priežasčių manytina, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės ribų plėtimas neturės neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ar teisėsaugos institucijų ar teismų darbo krūviui.
BK projekto 4 straipsniu siūloma įgyvendinti vieną iš keleto Direktyvos naujovių – tai Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies i punkte atsiradusi nauja nuostata dėl neteisėto įsikišimo į informacinę sistemą ar kompiuterinius duomenis teroristiniais tikslais. Kaip minėta, Direktyva reikalauja, kad neteisėtas įsikišimas į informacinę sistemą teroristiniais tikslais būtų baudžiamas kaip teroristinis nusikaltimas bent tais atvejais, kai: 1) paveikiamas labai didelis kiekis informacinių sistemų, arba; 2) padaroma didelė žala, arba; 3) veika nukreipta prieš ypatingos svarbos infrastruktūros informacinę sistemą. O neteisėtas įsikišimas į kompiuterinius duomenis teroristiniais tikslais – tais atvejais, kai veika nukreipta prieš ypatingos svarbos infrastruktūros informacinę sistemą. Atsižvelgiant į tai, siūloma BK
traukiami asmenys, kurie teroristiniais tikslais paveikė daugelį informacinių sistemų, arba paveikė vieną ar daugiau informacinių sistemų padarydami didelės žalos, arba paveikė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis. Poveikis elektroniniams duomenims ir informacinei sistemai turėtų būti suvokiamas sistemiškai aiškinant BK 196, 197 ir 250 straipsnių nuostatas. Poveikiu elektroniniams duomenims turėtų būti suvokiamas bet koks elektroninių duomenų sunaikinimas, sugadinimas, pašalinimas, pakeitimas arba galimybės jais naudotis apribojimas, o poveikiu informacinei sistemai – bet koks informacinės sistemos darbo sutrikdymas ar nutraukimas. Kadangi teroristiniai tikslai savaime yra neteisėti, „neteisėtumo“ požymis paveikiant informacinę sistemą ar elektroninius duomenis papildomai neįtvirtinamas ir jo atskirai įrodinėti nereikėtų.
BK projekto 5 straipsniu, atsižvelgiant į Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies j punkto reikalavimus, siūloma grasinimą padaryti teroristinį nusikaltimą (BK 250³ straipsnis) laikyti teroristiniu nusikaltimu. Šiuo metu toks nusikaltimas nevisiškai tiksliai pripažįstamas su teroristine veikla susijusiu nusikaltimu ir vietoj BK 252¹ straipsnio 1 dalies yra nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. BK projekto 6 straipsniu, atsižvelgiant į Direktyvos 27 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio reikalavimus, BK priedas papildomas nuoroda į Direktyvą, kartu pripažįstant netekusiomis galios nuorodas į Direktyva pakeistus Pamatinius sprendimus. 4.2. Visuomenės informavimo įstatymo projektu siūlomos nuostatos Visuomenės informavimo įstatymo projekto 1 straipsniu, siekiant teisinio aiškumo, siūloma apibrėžti teroristinius nusikaltimus skatinančios arba kurstančios informacijos sąvoką. Visuomenės informavimo įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir kaip neskelbtiną informaciją nustatyti teroristinių nusikaltimų skatinimą ar kurstymą. Be to, numatoma nustatyti priemones, įgalinčias greitai pašalinti žalingą interneto turinį arba panaikinti galimybę jį pasiekti, tuo pačiu užtikrinant, kad šios priemonės būtų būtinos ir proporcingos.
Siūloma, kad policijai, sužinojusiai apie teroristinius nusikaltimus skatinančios arba kurstančios informacijos paskleidimą internete (sužinoti galima iš nacionalinių, tarptautinių, Europos Sąjungos institucijų, asmenų pranešimų, patiems pastebėjus), ir atsižvelgiant į informacijos saugojimo vietą, jos pavojingumą ar kitas reikšmingas aplinkybes, kiltų konkrečios pareigos užtikrinti tokios informacijos nepasiekiamumą:
1) jeigu informacija yra saugoma Lietuvos teritorijoje /jos jurisdikcijai priklausančių paslaugų teikėjų infrastruktūroje, policijai nustatoma pareiga pranešti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams apie jų saugomą informaciją (elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams nėra teisinės pareigos domėtis, ar jų infrastruktūroje yra saugoma neteisėta informacija), kurie gali savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti (Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad jie neatsako už neteisėtą informaciją, jeigu jie apie ją nežino, o sužinoję skubiai ėmėsi veiksmų dėl jos neprieinamumo).
Jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai to nepadaro, policija jiems duoda motyvuotus privalomus nurodymus panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgesniam laikui – su Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimu;
2) jeigu informacija saugoma ne Lietuvos teritorijoje, policijai nustatoma pareiga bendradarbiaujant su kitomis už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingomis institucijomis (konkrečiai tai gali būti Europolas, trečiųjų valstybių kompetentingos institucijos arba kiti subjektai) siekti, kad ji būtų pašalinta.
Kai šios informacijos iš jos šaltinio pašalinti neįmanoma (pavyzdžiui, galimi atvejai, kad konkrečioje valstybėje nėra stabilios santvarkos), policija duoda motyvuotus privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę tokią informaciją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o ilgesniam laikui – su Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimu. Pirmiau nurodyti prevenciniai veiksmai yra skirti skubiai pašalinti akivaizdžiai neteisėto turinio ir didelio pavojingumo informacijos pasiekiamumą. Kiti ar tolimesni policijos veiksmai priklausytų nuo kitų reikšmingų aplinkybių. Pavyzdžiui, jeigu nustatoma nusikalstamos veikos požymių, policijai Baudžiamojo proceso kodeksas numato pareigą spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Kai informacija yra mažo pavojingumo ir (ar) ją parengusių ir (ar) paskleidusių asmenų atliktų veiksmų vertinimas priskirtinas Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir (arba) žurnalistų etikos inspektoriui, policija turėtų pranešti apie neskelbtiną informaciją pagal Visuomenės informavimo įstatymo 48 ir 50 straipsniuose nustatytą kompetenciją Lietuvos radijo ir televizijos komisijai arba žurnalistų etikos inspektoriui, kurie gali priimti sprendimus dėl tyrimo pradėjimo tikslingumo, reikalavimų viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) teikimo, pažeidimų pašalinimo, atsakomybės taikymo ir pan. Kadangi informacija, kuria viešai skatinami arba kurstomi teroristiniai nusikaltimai, paprastai yra žalingiausia pirmąją valandą po jos viešo paskleidimo, siekiant užtikrinti kuo greitesnį tokios informacijos neprieinamumą, siūloma elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, tinklo paslaugų teikėjams numatyti pareigą įvykdyti privalomus nurodymus ne vėliau kaip per 2 valandas nuo privalomų nurodymų gavimo (Visuomenės informavimo įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalis). Visuomenės informavimo įstatymo projekto
dalyje) siūloma nustatyti tą pačią teismo leidimo atlikti veiksmus (duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos ir (ar) tinklo paslaugų teikėjams) išdavimo procedūrą, kokia jau yra nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje ir kituose įstatymuose (pvz., Azartinių lošimų įstatymo 20⁷ straipsnyje). Kadangi Direktyvos 21 straipsnis numato, kad apie informacijos pašalinimo ir blokavimo priežastis turi būti informuojami naudotojai, Visuomenės informavimo įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalimi (t. y.
Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje) siūloma nustatyti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų ir tinklo paslaugų gavėjų (pirmu atveju tai būtų viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, antru – vartotojai) informavimo apie jiems paslaugas teikiančių teikėjų atliktų veiksmų (informacijos pašalinimo ir (ar) galimybės pasiekti ją panaikinimo) priežastis tvarką. Išimtys, kada viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai nėra informuojami apie elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atliktų veiksmų priežastis, Visuomenės informavimo įstatymo projekte siūlomos atsižvelgiant į Europos Komisijos (ES) rekomendacijoje 2018/334 dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu priemonių pateiktas rekomendacijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta BK projektu nėra kriminalizuojamos naujos nusikalstamos veikos, o tik nustatoma griežtesnė baudžiamoji atsakomybė už poveikį informacinei sistemai ar elektroniniais duomenimis, kai tai padaryta teroristiniais tikslais. Dėl šių priežasčių nenumatoma, kad priimtas BK projektas turėtų kokių neigiamų pasekmių. BK projektu taip pat nustatoma juridinio asmens atsakomybė už vagystę, plėšimą, turto prievartavimą. Nors šių nusikalstamų veikų Lietuvoje registruojama nemažai, tačiau itin retai jos padaromos juridinio asmens naudai ar interesais. Dėl šių priežasčių manytina, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės ribų plėtimas neturės neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ar teisėsaugos institucijų ar teismų darbo krūviui.
Neigiamų pasekmių nenumatoma ir priėmus Visuomenės informavimo įstatymo projektą, nes siūlomi pakeitimai parengti atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėje numatytas teisinio reguliavimo sąlygas, įvertinus praktikoje kylančias problemas dėl neteisėto turinio informacijos pašalinimo. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys galimybę greitai pašalinti turinį, keliantį didelį pavojų asmenų saugumui ir gyvybei. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad BK projektas turės teigiamos įtakos atskleidžiant ir užkardant teroristinius nusikaltimus ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus, įskaitant terorizmo finansavimą, taip pat sėkmingam Lietuvos Respublikos bendradarbiavimui su kitomis valstybėmis kovos su terorizmu srityje. Visuomenės informavimo įstatymo projektas sudarys galimybę greitai pašalinti žalingą informaciją, kuria skatinami ir kurstomi teroristiniai nusikaltimai, arba panaikinti galimybę ją pasiekti. Tokiu būdu mažės tokio pobūdžio informacijos sklaida ir galimybė su ja susipažinti, mažės galimybė įbauginti gyventojus ar užsitikrinti paramą teroristų elgesiui, teroristinės veiklos organizavimas taps sudėtingesnis. Nei BK projektas, nei Visuomenės informavimo įstatymo projektas korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai BK projekto įgyvendinimas tiesiogiai nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. Nors BK projektu nustatoma juridinio asmens atsakomybė už vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, o tokių nusikalstamų veikų Lietuvoje registruojama nemažai, tačiau itin retai jos padaromos juridinio asmens naudai ar interesais. Dėl šių priežasčių manytina, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės ribų plėtimas neturės neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Visuomenės informavimo įstatymo projekto įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų ir tinklo paslaugų teikėjai savo paslaugas teikia nepertraukiamu režimu ir, įvykus incidentams, į juos operatyviai reaguoja. Be to, teroristinius nusikaltimus kurstančios informacijos paskleidimo Lietuvoje tikimybė yra nedidelė. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomus BK projektą ir Visuomenės informavimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymų projektai), kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti BK projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų.
Visuomenės informavimo įstatymui įgyvendinti iki jo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 290, ir Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektais keičiamiems įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia BK projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Baudžiamasis kodeksas“, „teroristinis nusikaltimas“, „su teroristine veikla susijęs nusikaltimas“, „teroristiniai tikslai“. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Visuomenės informavimo įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „neskelbtina informacija“, „skatinimas“, „kurstymas“, „teroristiniai nusikaltimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisei, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į tai, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsniai gali būti papildomi dalimis su novela[1], rekomenduotina projekto 1 straipsniu papildomoje BK 178 straipsnio 6 dalyje vietoje vartojamos konstrukcijos – „1 – 3 dalyse“ – tiksliai nurodyti visas straipsnio dalis – „1, 2, ir 3 dalyse“. 2. Teikiamo projekto 4 straipsniu BK 250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinami nauji alternatyvūs teroro akto nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai (past. – cituojama, kalba neredaguota): „<...> arba paveikė daugelį informacinių sistemų, arba paveikė vieną ar daugiau informacinių sistemų padarydamas didelės žalos, arba paveikė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis <...>“. Dėl šio pakeitimo teiktinos tokios pastabos:
informacinių sistemų“ yra ne tik neaiškaus turinio, bet ir neapibrėžiama[2] teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, šio požymio turinys, nors turėtų būti siejamas su konkrečiu kiekybiniu kriterijumi, priklausys išskirtinai nuo teisės taikytojo diskrecijos[3]. Nors vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių vartojimas BK yra neišvengiamas dalykas, vis dėlto, jie baudžiamojoje teisėkūroje turėtų būti pasitelkti tik išskirtiniais atvejais, kai požymio (-ių) turinio formalizavimas sudėtyje yra teisės technikos požiūriu neįmanomas ir (ar) neracionalus[4].
Šiuo konkrečiu teisėkūros atveju įstatymų leidėjas be didesnių komplikacijų gali baudžiamajame įstatyme nustatyti konkretų skaičių informacinių sistemų, kurių paveikimą jis traktuotų kaip labiau pavojingą (kvalifikuotą) teroro akto nusikaltimą. 2.2. Iš ankstesnės pastabos tiesiogiai kyla ir naujų alternatyvių veiką kvalifikuojančių požymių tarpusavio suderinamumo problematika. Pastebėtina, kad antrasis alternatyvus teroro aktą veiką kvalifikuojantis požymis – „paveikė vieną ar daugiau informacinių sistemų padarydamas didelės žalos“ – yra kompleksinio pobūdžio – susijęs ne tik su specifiniu nusikaltimo sudėties dalyku (viena ar daugiau informacinių sistemų), bet ir padariniais (didelės žalos padarymas). Atsižvelgiant į tai, kad BK nėra apibrėžta, kas yra „daugelis informacinių sistemų“, diskutuotina, ar šis požymis nesidubliuos su kitu alternatyviu požymiu – „daugiau nei viena informacinė sistema“. Ši požymių sankirta gali būti vertinama kaip teisės normų kolizija, nes panašūs pagal turinį požymiai vienos kvalifikuotos sudėties kontekste vertinami iš esmės skirtingai: poveikis daugeliui informacinių sistemų nėra siejamas su padariniais (past. – dėl ko įrodinėtinas paprasčiau), o poveikis daugiau nei vienai informacinei sistemai yra susietas su didelės žalos padarinių požymiu. 2.3. Atkreiptinas dėmesys į projektu teikiamų teroro aktą kvalifikuojančių požymių ir BK 196 bei 197 straipsniuose numatytų sudėčių atribojimo problematiką, taip pat į jų sankcijų proporcingumo klausimą.
Pabrėžtina, kad BK
sudėtimis (t. y. jų kvalifikavimui yra būtinas ne tik veikos, bet ir padarinių požymio nustatymas). Akcentuotina, kad BK 196 ir 197 straipsnių 2 dalyse vartojami veiką kvalifikuojantys požymiai – neteisėtas poveikis daugeliui informacinių sistemų ar daugelio informacinių sistemų elektroniniams duomenims, kurie šiose sudėtyse taip pat yra susieti su padariniais (t. y. kilusia žala). Šie nusikaltimai užtraukia atsakomybę iki šešerių metų laisvės atėmimo (apysunkiai nusikaltimai). Tačiau jeigu tokiais veiksmais būtų padaroma nedidelė žala, vadovaujantis BK 196 ir 197 straipsnio 3 dalimis[5], atitinkamos veikos būtų traktuojamos kaip baudžiamieji nusižengimai, kurių sankcijose nėra numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės („Tas, kas padarė šiame straipsnyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu“). Atsižvelgiant į išdėstytą, ir vertinant sistemingumo bei proporcingumo kriterijus, teikiamu projektu sukuriama dviprasmė situacija, kai neteisėtas poveikis daugeliui informacinių sistemų (arba elektroninių duomenų), sukėlęs nedidelę žalą, pagal BK 196 ar 197 straipsnio 3 dalį būtų traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas; o jeigu atitinkama veika (past. – net ir nesukėlusi jokių materialių padarinių[⁶]
Be to, šiame kontekste pateiktinas dar ryškesnis pavyzdys, iliustruojantis, kad projektu teikiamas reguliavimas nėra sistemiškai apgalvotas dėl tų atvejų, kai neteisėtas poveikis daromas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčiai informacinei sistemai. Kaip minėta, jeigu nėra teroristinių tikslų požymio ir padaryta veika sukeliama tik nedidelė žala, ji turėtų būtų kvalifikuojama pagal BK 197 straipsnio 3 dalį (baudžiamasis nusižengimas). Tačiau jeigu inkriminuojami teroristiniai tikslai, atitinkama veika galėtų būti kvalifikuojama netgi pagal BK 250 straipsnio 5 dalį[7], už kurios padarymą numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad BK 250 straipsnio 2 dalies pataisos nėra sistemiškai suderintos su galiojančia atitinkamo straipsnio 5 dalimi. 2.4. Šiame kontekste taip pat keltina BK 250 straipsnio 2 dalies požymio – „<...> paveikė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis <...>“ ir BK 250 straipsnio 5 dalies požymio – „Tas, kas padarė šio straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje numatytą veiką, jeigu ji buvo nukreipta prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį objektą <…>” atribojimo ir kvalifikavimo problema. 2.5.
nesiūlo įrašyti veikos neteisėtumo požymio sudėtyje, nors atitinkamas požymis įtvirtintas BK 196 ir 197 straipsniuose (past. – cituojama, kalba neredaguota): „Kadangi teroristiniai tikslai savaime yra neteisėti, „neteisėtumo“ požymis paveikiant informacinę sistemą ar elektroninius duomenis papildomai neįtvirtinamas ir jo atskirai įrodinėti nereikėtų.“ Tokiai projekto rengėjų pozicijai nepritartina. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 196 ir 197 straipsniuose vartojamas „neteisėtumas“ yra objektyviosios pusės veikos požymis. BK
subjektyviosios pusės požymis. Šie požymiai yra atskiri (integralūs), iš esmės skirtingi ir nepriklausantys vienas nuo kito, dėl ko įrodinėtini atskirai. Diskutuotina, ar teisėtas poveikis informacinei sistemai, nepriklausomai nuo tikslo, yra tiek pavojingas, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Dėl tos priežasties, manytina, kad teikiamuose BK 250 straipsnio 2 dalies pakeitimuose prieš žodį „paveikė“ trūksta žodžio „neteisėtai“. 2.6. Teikiamo projekto 4 straipsniu teroro aktą kvalifikuojantis požymis – „<...> pažeidė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos ar elektroninių duomenų saugumą <...>“ keičiamas į požymį – „<...> paveikė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis <...>“. Svarstytinas tokio pakeitimo tikslingumas ir pagrįstumas. Keltina prielaida, kad naujasis požymis yra nukreiptinas tik į jo įrodinėjimo paprastinimą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad tai yra sunkus nusikaltimas, o BK 250 straipsnio 5 dalies atveju gali būti traktuojamas ir kaip labai sunkus nusikaltimas, manytina, kad objektyviosios pusės įrodinėjimas, o kartu ir atitinkamos veikos baigtinumo nustatymas, neturėtų būti pernelyg supaprastintas. 2.7.
to, svarstytina, ar naujojoje nuostatoje prieš žodžius „elektroninius duomenis“ nėra pertekliniai vartojamas žodis „jos“. Pastebėtina, kad šio žodžio nėra galiojančioje BK 250 straipsnio 2 dalies redakcijoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad BK 196 ir 197 straipsniai yra atriboti dalyko pagrindu: BK 196 straipsnio dalykas yra informacinės sistemos elektroniniai duomenys, o BK 197 straipsnio dalykas yra informacinė sistema. 2.8. Šiame kontekste keltina abejonė, ar pagrįstai tik vienas iš trijų naujų teroro akto nusikaltimą kvalifikuojančių požymių yra siejamas ne tik su informacine sistema, bet ir jos duomenimis. Kita vertus, poveikis daugeliui informacinių sistemų arba vienai ar daugiau informacinių sistemų padarant didelės žalos, nėra alternatyviai susietas su poveikiu informacinės sistemos duomenims. Atsižvelgiant į BK 196 straipsnio 2 dalies atskirą kvalifikuojantį požymį – „Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugelio informacinių sistemų elektroniniams duomenims”, diskutuotinas teikiamo pakeitimo pagrįstumas. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, teikiamo projekto 5 straipsnis turėtų būti dėstomas dviem dalimis: 1 dalimi keičiant BK 252¹ straipsnio 1 dalį, o 2 dalimi – BK 252¹ straipsnio 2 dalį. 4. Projekto 5 straipsniu keičiamas BK 252¹ straipsnis („Sąvokų išaiškinimas“), išbraukiant iš su teroristine veikla susijusių nusikaltimų sąrašo BK 250³ straipsnį[8] („Grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą“) ir įtraukiant jį į teroristinių nusikaltimų sąrašą. Dėl šių pakeitimų teiktinos tokios pastabos:
tarpusavio prieštaravimas. BK 250³ straipsnio („Grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą“) dispozicijoje įtvirtinta: „Tas, kas grasino padaryti teroristinį nusikaltimą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas <...>“.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant grasinimą padaryti teroristinį nusikaltimą prilyginti teroristiniam nusikaltimui, esama BK 250³ straipsnio dispozicija tampa chaotiška ir neaiškaus turinio (past. – objektyviosios pusės dalis (grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą) taps platesnė už visumą (teroristinį nusikaltimą)). Pabrėžtina, kad priėmus teikiamas pataisas, asmenį bus galima traukti baudžiamojon atsakomybėn už „grasinimą grasinti“ padaryti teroristinį nusikaltimą[9]. Šiame kontekste akcentuotinas praktinis pavyzdys iš kitų BK skyrių: kaip grasinimas nužudyti (BK 145 straipsnis) nėra prilygintas nužudymui (BK 129 straipsnis), nes iš esmės skiriasi pagal pavojingumą (nesunkus ir labai sunkus nusikaltimas); taip ir grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą BK sistemos aspektu negali būti prilygintas teroristiniam nusikaltimui. 4.2. Priešingu atveju, nusprendus pritarti teikiamai pataisai, BK 250³straipsnio sisteminiai ryšiai su kitais BK XXXV skyriaus straipsniais taptų išbalansuoti. Pavyzdžiui, po pataisų BK 250¹ straipsnyje atsirastų atsakomybė už kurstymą grasinti padaryti teroristinį nusikaltimą (past. – apysunkis nusikaltimas); BK 250² straipsnyje atsirastų atsakomybė už verbavimą grasinti padaryti teroristinį nusikaltimą (past. – sunkus nusikaltimas); BK 250⁶ straipsnyje atsirastų atsakomybė už vykimą į kitą valstybę grasinti daryti teroristinį nusikaltimą (past. – apysunkis nusikaltimas) ir pan. 4.3. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į teikiamam projektui taip pat aktualias pastabas dėl tarpinės nusikaltimo stadijos kriminalizavimo kaip baigto nusikaltimo ir su šiuo reiškiniu susijusios problematikos, kurios Teisės departamento buvo pateiktos 2016 m. gegužės 16 d. įstatymo projektui Reg. Nr. XIIP-4360[10]. 5.
5Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadose Reg. Nr. XIP-892(2) ir Reg. Nr. XIIP-4360, taip pat į šioje išvadoje keliamas esminio
pobūdžio problemas, abejotina, ar yra pasirinktas tinkamiausias, optimalus ir išsamus 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (toliau – Direktyva Nr. 2017/541) perkėlimo į nacionalinį baudžiamąjį įstatymą būdas (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Projekto rengėjų argumentas, kad (past. – cituojama, kalba neredaguota) „<...> BK projektu nėra iš naujo peržiūrimos šiuos tarptautinius dokumentus įgyvendinusios galiojančio BK nuostatos, susijusios su terorizmu, kurios buvo išsamiai apsvarstytos jų priėmimo metu, o tik atliekamos nedidelės korekcijos ta apimtimi, kiek Direktyva pakeitė teisinį reguliavimą, lyginant su ankstesniais Pamatiniais sprendimais <...>“ turėtų būti atmestas, o BK XXXV skyrius („Nusikaltimai visuomenės saugumui“), įgyvendinant Direktyvą Nr. 2017/541, – iš esmės sistemiškai peržiūrėtas, grąžinant projektą iniciatoriams tobulinti. Dėl Direktyvos Nr. 2017/541 perkėlimo ir suderinimo su nacionaliniu BK keltini (kartotini) šie pavyzdiniai probleminiai aspektai: 5.1. Dėl teroristinės grupės apibrėžimo. Direktyvos Nr. 2017/541 2 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad
„teroristinė grupė – organizuota daugiau kaip dviejų asmenų grupė, sukurta tam
tikram laikotarpiui ir darniai veikianti turint tikslą vykdyti teroristinius nusikaltimus; organizuota grupė – grupė, kuri nėra atsitiktinai sudaryta nedelsiant vykdyti kokią nors nusikalstamą veiką ir kurioje nebūtinai turi būti formaliai nustatyti jos narių vaidmenys, užtikrintas narystės tęstinumas ar išplėtota struktūra“. BK 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teroristinė grupė prilyginama nusikalstamam susivienijimui. Toks Direktyvos Nr. 2017/541 perkėlimas nėra tinkamas.
Kaip pabrėžta Teisės departamento išvadoje projektui Reg. Nr. XIP-892(2): „<...> „teroristinė grupė“ reiškia organizuotą grupę iš daugiau kaip dviejų asmenų, sukurtą per tam tikrą laikotarpį ir suderintai veikiančią turint tikslą daryti teroristinius nusikaltimus, lyginamąją analizę, pripažintina, kad teroristinei grupei būdingas specialus požymis – tikslas daryti teroristinius nusikaltimus – sudaro pagrindą laikyti ją savarankiška bendrininkavimo forma ir lemia būtinybę įtvirtinti jos apibrėžimą atskira BK 25 straipsnio dalimi arba atskiru BK bendrosios dalies straipsniu. Savo ruožtu atlikus galiojančios BK 25 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad nusikalstamam susivienijimui prilyginama teroristinė grupė, galiojančio BK 249 straipsnio ir projekto 11 straipsniu siūlomo BK 249¹ straipsnio nuostatų lyginamąją analizę, abejonių kelia būtinybė papildyti BK 249¹ straipsniu: 1) atkreiptinas dėmesys, kad tikslas daryti vieną ar kelis teroristinius nusikaltimus yra teroristinę grupę identifikuojantis, o ne dalyvavimą teroristinėje grupėje kvalifikuojantis požymis – tokio tikslo neturinti grupė nebūtų teroristinė; <...> 3) lyginant BK 249 straipsnio dalių ir BK 249¹straipsnio dalių sankcijas, pastebėtina, kad jos yra analogiškos, t. y. dalyvavimo teroristinėje grupėje pavojingumo laipsnis yra prilygintas dalyvavimo nusikalstamame susivienijime pavojingumo laipsniui. Atsižvelgiant į tai, <...> siūlytina BK 25 straipsnį papildyti atskira dalimi, apibrėžiančia teroristinę grupę, arba BK bendrąją dalį papildyti atskiru straipsniu, apibrėžiančiu teroristinę grupę.“ 5.2. Dėl nusikalstamos veikos stadijų. Esamas BK specialiosios dalies XXXV skyriaus reglamentavimas yra kolizinio pobūdžio ir galimai prieštarauja BK bendrosios dalies IV skyriaus nuostatoms. Žr. Teisės departamento išvados projektui Reg. Nr. 4360 1 ir 3 pastabas ir išvados projektui Reg. Nr. XIP-892(2) 7 pastabą. 5.3. Dėl verbavimo teroristinei veiklai.
Diskutuotina, ar tinkamai perkeltas Direktyvos Nr. 2017/541 6 straipsnis, numatantis verbavimą teroristinei veiklai. Keltina prielaida, kad BK 250² straipsnis ne pilna apimtimi įgyvendina Direktyvos Nr. 2017/541 4 straipsnyje numatytų nusikaltimų sąlygas (t. y. apima tik Direktyvos 3 straipsnio nusikaltimus) ir kt. 5.4. Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės. Diskutuotina, ar tinkamai perkeltas Direktyvos Nr. 2017/541 18 straipsnis, numatantis juridiniam asmeniui taikomas sankcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei BK 20, nei 43 straipsnyje nėra įtvirtintos teisminės priežiūros (c punktas) ar teisės į valstybės skiriamas išmokas arba pagalbą atėmimą (a punktas) bausmių (sankcijų) juridiniams asmenims. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] [1] Žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų rengimo rekomendacijų 35 punkto 6 papunktį. [2] Past. – nors ji yra vartojama galiojančio BK 196 straipsnio 2 dalyje ir BK 197 straipsnio 2 dalyje, bet baudžiamajame įstatyme neapibrėžiama. Pastebėtina ir tai, kad šių straipsnių pataisos buvo atliktos tų pačių rengėjų, nedetalizuojant projektu siūlomų abstrakčių sąvokų turinio. [3] Past. – vienas teisėjas žodį „daugelis“ gali suvokti kaip trys ar daugiau; kitas – kaip daugiau nei dešimt; trečias – kaip daugiau nei pusė iš visų registruotų ir pan. [4] Žr. plačiau: VERŠEKYS, Paulius. Vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013, p.
Past. – iš teisės teorijos kyla pamatinė normų konkurencijos taisyklė: kai konkuruoja norma su kvalifikuojančiais požymiais ir norma su privilegijuojančiais požymiais, taikoma norma su privilegijuojančiais požymiais. [6] Pvz., DDoS atakos dėl objektyvių priežasčių gali ir nepadaryti jokios įtakos normaliam informacinės (-ių) sistemos (-ų) veikimui. [7] „Tas, kas padarė šio straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje numatytą veiką, jeigu ji buvo nukreipta prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį objektą arba dėl to atsirado labai sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.“ Dėl šios nuostatos atkreipiame dėmesį į Teisės departamento 2011 m. sausio 6 d. išvadą projektui Reg. Nr. XIP-892(2): „BK 250 straipsnio 5 dalyje minimas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis objektas, tačiau atsižvelgiant į Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR
visuomeninio pastato, transporto sistemos, infrastruktūros įrenginio, įskaitant informacinę sistemą (...) naikinimas“ ir palyginus su ta analogiškos sąvokos
„objektas“ prasme, kuria ši sąvoka vartojama BK 111 straipsnyje (objektas –
atominė elektrinė, užtvanka, nuodingųjų medžiagų saugykla ar kitas panašus objektas), neaišku, ar BK 250 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka
„objektas“ reiškia tik įrenginį, ar ir informacinę sistemą.“ Prieiga internete:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.390563?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=0cd190f4-6499-496c-8e98-705552142f70 [8] Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šio straipsnio reikalingumo Teisės departamentas yra kritiškai pasisakęs dar 2011 m. sausio 6 d. išvadoje projektui Reg. Nr.
Nr. XIP-892(2): „<…> atsakomybę už grasinimą teroristiniais tikslais padaryti bet kokią BK apibrėžtą veiką, atitinkančią Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR 1 straipsnio 1 dalies a-h punktuose minimų veikų požymius, pakaktų reglamentuoti BK 250 straipsnyje neišskiriant ir nevardinant grasinimo formų ir savo ruožtu neskirstant grasinimo kaip teroro akto formos ir grasinimo kaip savarankiško teroristinio nusikaltimo rūšies <...>“. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.390563?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=0cd190f4-6499-496c-8e98-705552142f70 [9] Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška pastaba buvo pateikta ir Teisės departamento 2011 m. sausio 6 d. išvadoje projektui Reg. Nr. XIP-892(2). Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.390563?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=0cd190f4-6499-496c-8e98-705552142f70 [10] Žr. prieigą internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/2c597bc01b5911e6acbed8d454428fb7?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=45847dc1-ee81-4762-93d2-f1f6ec0c001d
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisei, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnis („Vagystė“) papildomas 6 dalimi: „Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytas veikas, šio Kodekso 252¹ straipsnio 2 dalyje priskirtas prie su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, atsako ir juridinis asmuo“; projekto 2 straipsniu BK 180 straipsnis („Plėšimas“) papildomas 4 dalimi: „Už šiame straipsnyje numatytas veikas, šio Kodekso 252¹ straipsnio 2 dalyje priskirtas prie su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, atsako ir juridinis asmuo“; projekto
šiame straipsnyje numatytas veikas, šio Kodekso 252¹ straipsnio 2 dalyje priskirtas prie su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, atsako ir juridinis asmuo“. Pabrėžtina, kad palyginus su projekto Reg. Nr. XIIIP 2451 pirmu variantu, atitinkamos projekto nuostatos buvo modifikuotos pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro pastabą[1]. Pritariant teikiamo projekto tikslams ir būtinybei nustatyti juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę už Direktyvos 12 straipsnyje numatytus nusikaltimus, šiame kontekste pabrėžtina, kad projekto Reg. Nr. XIIIP-2451 (past. - pirmojo varianto)[2] 1, 2 ir 3 straipsniuose numatomas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už vagystę, plėšimą ir turto prievartavimą būdas teisiškai yra tikslesnis ir labiau pagrįstas: 1.1. Konstatuotina, kad pažodinis direktyvos perkėlimo būdas ne visuomet yra tinkamas, ypač tais atvejais, kai jis neatitinka nacionalinės sistemos reikalavimų.
Akcentuotina, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti direktyvų įgyvendinimo būdus ir priemones[3]. Prioritetas teiktinas ne pažodiniam, o sisteminiam, t. y. suderintam su nacionaline sistema, direktyvos perkėlimui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad už perkeliamos direktyvos įgyvendinimą yra atsakinga Teisingumo ministerija. Jos teikto projekto Reg. Nr. XIIIP-2451 1, 2 ir 3 straipsniai ne tik tinkamai įgyvendina direktyvą, bet ir yra sistemiškai suderinti su BK sistema. 1.2. Teikiamo projekto 1, 2 ir 3 straipsnių pataisos išbalansuoja juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sistemą. BK 20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad
„Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio
kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė.“ Pabrėžtina, kad BK bendrojoje dalyje nėra numatytos galimybės nustatyti baudžiamosios atsakomybės tik už dalį specialiosios dalies straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) konstatavo, „<...> kad Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių, kuriuose nustatyta ir fizinių, ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, dispozicijos yra vienodos tiek fizinių, tiek juridinių asmenų padarytoms veikoms apibrėžti.“
teikiamos nuostatos („Už šiame straipsnyje numatytas veikas, šio Kodekso 252¹straipsnio 2 dalyje priskirtas prie su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, atsako ir juridinis asmuo.“) yra precedentinio pobūdžio, o analogiškų formuluočių visoje BK specialiojoje dalyje daugiau nėra numatyta. 1.4. Cituojamose nuostatose teisiškai ydingai sukuriamas dvigubas nuostatos nukreipimas: 1) į BK 178, 180 ir 181 straipsnių atitinkamas dalis; 2) po to į 252¹ straipsnio 2 dalį.
Pabrėžtina, kad dvigubų nuorodų BK negali būti. 1.5. Naujosios nuostatos formuluotė „<...> priskirtas prie su teroristine veikla susijusių nusikaltimų <...>“ nėra tiksli kalbiškai. 1.6. Pabrėžtina, kad šiuo metu galiojančiame BK XXVIII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“) už didžiąją dalį nusikalstamų veikų jau yra numatyta baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui. Pavyzdžiui, BK 179 straipsnio „Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis” 4 dalyje; 182 straipsnio („Sukčiavimas“) 5 dalyje; 182¹ straipsnio („Manipuliavimas sporto varžybomis“) 3 dalyje; 183 straipsnio („Turto pasisavinimas“) 4 dalyje; 184 straipsnio („Turto išvaistymas“) 6 dalyje; 186 straipsnio („Turtinės žalos padarymas apgaule“) 3 dalyje; 188 straipsnio („Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo“) 4 dalyje; 189 straipsnio („Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas“) 4 dalyje; ir 189¹straipsnio („Neteisėtas praturtėjimas“) 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams sudėtyse yra įprasta. Manome, kad esama situacija, kai juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nėra nustatyta už bendrąją vagystės normą, bet yra numatyta už vagystės atžvilgiu specialias normas – pavyzdžiui, sukčiavimą (nuo vagystės skiria specialusis požymis
nusikalstamos veikos dalyką), gali būti vertinama kaip teisės spraga. Pirmasis projekto variantas Nr. XIIIP-2451 šią spragą šalino, o projektas Nr. XIIIP-2451(2) atitinkamą spragą palieka. 1.7.
nuostatos nėra sistemiškai suderintos ir su kitų skyrių sudėtimis. Pavyzdžiui, pastebėtina, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už autorystės pasisavinimą (BK 191 straipsnis). Pabrėžtina, kad autorytės pasisavinimo[4] pagrindinė sudėtis yra specialioji vagystės norma; o šio nusikaltimo kvalifikuota sudėtis yra specialioji norma turto prievartavimo sudėties atžvilgiu. 1.8. Šiame kontekste primintina, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nėra tiesioginė, o išvesta iš fizinio asmens atsakomybės. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė taikoma pakankamai retai ir tik išimtiniais atvejais, esant BK 20 straipsnio sąlygų atitikčiai. BK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata: „Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.“ Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas
juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės.“ Atsižvelgiant į tai, kas šioje išvadoje išdėstyta, rekomenduotina projekto 1, 2 ir 3 straipsniais papildomose BK 178 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 4 dalyje įrašyti standartinę BK specialiosios dalies nuostatą, kuri buvo pagrįstai numatyta pirmame projekto Nr. XIIIP-2451 variante: „Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] [1] Žr. Pagrindinio komiteto išvados 2 pastabą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/79247810e40611e894a78279b4c56611?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=5a85eafd-5472-4105-920b-17e9942f1eec [2] Žr. Prieigą internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/da7b9790a44d11e8aa33fe8f0fea665f?positionInSearchResults=5&searchModelUUID=5a85eafd-5472-4105-920b-17e9942f1eec [3] Plačiau žr.: VERŠEKYS, Paulius. Vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013, p. 47, 278. [4] 1. Tas, kas savo vardu išleido arba viešai paskelbė svetimą literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento patarėjas Jevgenijus Kuzma. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-101 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisei, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
būti papildomi dalimis su novela[1], rekomenduotina projekto 1 straipsniu papildomoje BK 178 straipsnio 6 dalyje vietoje vartojamos konstrukcijos – „1 – 3 dalyse“ – tiksliai nurodyti visas straipsnio dalis – „1, 2, ir 3 dalyse“. *[1] Žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų rengimo rekomendacijų 35 punkto 6 papunktį. Pritarti 2.
2018-11-05 1, 2, 3 Išvadų rengėjas Seimo narys Vitalijus Gailius įstatymo projekto pateikimo Seime metu ir išvados derinimo metu pasisakė prieš taip rengėjų perkeliamą 1, 2, 3 projekto straipsniuose 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančią Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (toliau – Direktyva), t. y. dėl taip suformuluotos juridinių asmenų atsakomybės pagal BK 178 str. – už vagystę, BK180 str. – už plėšimą, BK 181 str. – turto prievartavimą, nes pačioje Direktyvoje, t. y. jos 12 str. 1 ir 2 dalyse pasakyta, kad
„valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad su teroristine
veikla susijusios nusikalstamos veikos apimtų šias tyčines nusikalstamas veikas“:
a) vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis siekiant įvykdyti vieną iš 3 straipsnyje išvardytų nusikalstamų veikų,
b) turto prievartavimą siekiant įvykdyti vieną iš 3 straipsnyje išvardytų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad Direktyvos 3 straipsnyje išvardyti teroristiniai nusikaltimai. Taigi, juridiniai asmenys pagal Direktyvą turėtų atsakyti už vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, kai tokios nusikalstamos veikos padaromos juridinio asmens naudai ir tos veikos siejamos su teroristine veikla, siekiant įvykdyti Direktyvos 3 straipsnyje išvardytą teroristinį nusikaltimą ar nusikaltimus. Buvo iškeltos abejonės, ar tinkamai suformuluota baudžiamoji juridinių asmenų atsakomybė už nusikalstamas veikas 1, 2, ir 3 straipsniuose (už vagystę, plėšimą, turto prievartavimą visais atvejais, ko nereikalauja pati Direktyva). Buvo iškeltos abejonės, ar nepakankamai ankstesniais BK pakeitimais BK 252 straipsnio 2 dalyje įgyvendintos galiojančios nuostatos dėl šių nusikaltimų: ”2.
Su teroristine veikla susiję nusikaltimai yra šio Kodekso 249¹, 250¹, 250², 250³, 250⁴, 250⁵ ir 250⁶ straipsniuose nurodyti nusikaltimai, taip pat šio Kodekso 178, 180, 181 ir 300 straipsniuose nurodyti nusikaltimai, jeigu jais siekiama gauti lėšų, įrankių ar priemonių teroristiniams nusikaltimams daryti ar remti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veiklą.“ Pastebėtina, kad buvę ankstesni BK 252 straipsnio 2 dalies pakeitimai išspręstų tik fizinių asmenų teroristiniais tikslais atsakomybę, o juridinių asmenų atsakomybės už vagystę, plėšimą, turto prievartavimą teroristiniais tikslais neišspręstų be BK 178, 180, 181 pakeitimų. Atsižvelgiant į tikslius Direktyvos reikalavimus, derinant įstatymo projektų rengėjų ir išvadų rengėjo nuomones, taip pat į tai, kad vėluojama Direktyvą įgyvendinti, teikiama įstatymo projekto 1, 2, 3 straipsnių alternatyvi redakcija. Pritarti Atsižvelgiant į išvadų rengėjo, įstatymo projektų rengėjų suderintas nuomones, teikiama projekto 1, 2, 3 straipsniams alternatyvi redakcija, kad būtų tinkamai įgyvendinta Direktyva, nes juridinių asmenų atsakomybė už vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, kai tai daroma siekiant teroristinių tikslų ar daryti teroristinius nusikaltimus pagal Direktyvą turi būti numatyta. Alternatyviai redakcijai Komitetas pritarė bendru sutarimu (12 balsų – už). Teikiamos projekto 1, 2, 3 straipsnių redakcijos: „1 straipsnis. 178 straipsnio pakeitimas Papildyti 178 straipsnį 6 dalimi: „6. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytas veikas, šio Kodekso 2521 straipsnio 2 dalyje priskirtas prie su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, atsako ir juridinis asmuo.“ „2 straipsnis. 180 straipsnio pakeitimas Papildyti 180 straipsnį 4 dalimi: „4.
Už šiame straipsnyje numatytas veikas, šio Kodekso
nusikaltimų, atsako ir juridinis asmuo.“ „3 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas Papildyti 181 straipsnį 4 dalimi:
„4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas, šio Kodekso 2521 straipsnio 2 dalyje
priskirtas prie su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, atsako ir juridinis asmuo.“
projekto 4 straipsniu BK 250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinami nauji alternatyvūs teroro akto nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai (past.
ne tik neaiškaus turinio, bet ir neapibrėžiama[2] teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, šio požymio turinys, nors turėtų būti siejamas su konkrečiu kiekybiniu kriterijumi, priklausys išskirtinai nuo teisės taikytojo diskrecijos[3]. Nors vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių vartojimas BK yra neišvengiamas dalykas, vis dėlto, jie baudžiamojoje teisėkūroje turėtų būti pasitelkti tik išskirtiniais atvejais, kai požymio (-ių) turinio formalizavimas sudėtyje yra teisės technikos požiūriu neįmanomas ir (ar) neracionalus[4].
Šiuo konkrečiu teisėkūros atveju įstatymų leidėjas be didesnių komplikacijų gali baudžiamajame įstatyme nustatyti konkretų skaičių informacinių sistemų, kurių paveikimą jis traktuotų kaip labiau pavojingą (kvalifikuotą) teroro akto nusikaltimą. *[2] Past. – nors ji yra vartojama galiojančio BK 196 straipsnio 2 dalyje ir BK 197 straipsnio 2 dalyje, bet baudžiamajame įstatyme neapibrėžiama. Pastebėtina ir tai, kad šių straipsnių pataisos buvo atliktos tų pačių rengėjų, nedetalizuojant projektu siūlomų abstrakčių sąvokų turinio. [3] Past. – vienas teisėjas žodį „daugelis“ gali suvokti kaip trys ar daugiau; kitas – kaip daugiau nei dešimt; trečias – kaip daugiau nei pusė iš visų registruotų ir pan. [4] Žr. plačiau: VERŠEKYS, Paulius. Vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013, p. 301. Pritarti Patobulintame projekte 6 straipsnis. Atsižvelgiant į pastaboje nurodytus argumentus, iš BK 250 straipsnio 2 dalies dispozicijos išbraukiamas pastaboje kritikuojamas teroro akto nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – „arba paveikė daugelį informacinių sistemų“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-106
tiesiogiai kyla ir naujų alternatyvių veiką kvalifikuojančių požymių tarpusavio suderinamumo problematika. Pastebėtina, kad antrasis alternatyvus teroro aktą veiką kvalifikuojantis požymis – „paveikė vieną ar daugiau informacinių sistemų padarydamas didelės žalos“ – yra kompleksinio pobūdžio – susijęs ne tik su specifiniu nusikaltimo sudėties dalyku (viena ar daugiau informacinių sistemų), bet ir padariniais (didelės žalos padarymas).
Atsižvelgiant į tai, kad BK nėra apibrėžta, kas yra „daugelis informacinių sistemų“, diskutuotina, ar šis požymis nesidubliuos su kitu alternatyviu požymiu – „daugiau nei viena informacinė sistema“. Ši požymių sankirta gali būti vertinama kaip teisės normų kolizija, nes panašūs pagal turinį požymiai vienos kvalifikuotos sudėties kontekste vertinami iš esmės skirtingai: poveikis daugeliui informacinių sistemų nėra siejamas su padariniais (past. – dėl ko įrodinėtinas paprasčiau), o poveikis daugiau nei vienai informacinei sistemai yra susietas su didelės žalos padarinių požymiu. Pritarti Patobulintame projekte 6 straipsnis. Atsižvelgiant į pastaboje nurodytus argumentus, iš BK 250 straipsnio 2 dalies dispozicijos išbraukiamas pastaboje kritikuojamas teroro akto nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – „arba paveikė daugelį informacinių sistemų“. Antrasis alternatyvus teroro akto nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – „paveikė vieną ar daugiau informacinių sistemų padarydamas didelės žalos“ – taip pat atitinkamai performuluojamas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-10 4, 5 ,6
projektu teikiamų teroro aktą kvalifikuojančių požymių ir BK 196 bei
sankcijų proporcingumo klausimą. Pabrėžtina, kad BK 196 ir 197 straipsniuose įtvirtintos nusikalstamos veikos yra apibūdintos materialiomis sudėtimis (t. y. jų kvalifikavimui yra būtinas ne tik veikos, bet ir padarinių požymio nustatymas).
Akcentuotina, kad BK 196 ir 197 straipsnių 2 dalyse vartojami veiką kvalifikuojantys požymiai – neteisėtas poveikis daugeliui informacinių sistemų ar daugelio informacinių sistemų elektroniniams duomenims, kurie šiose sudėtyse taip pat yra susieti su padariniais (t. y. kilusia žala). Šie nusikaltimai užtraukia atsakomybę iki šešerių metų laisvės atėmimo (apysunkiai nusikaltimai). Tačiau jeigu tokiais veiksmais būtų padaroma nedidelė žala, vadovaujantis BK 196 ir 197 straipsnio 3 dalimis[5], atitinkamos veikos būtų traktuojamos kaip baudžiamieji nusižengimai, kurių sankcijose nėra numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės („Tas, kas padarė šiame straipsnyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu“). Atsižvelgiant į išdėstytą, ir vertinant sistemingumo bei proporcingumo kriterijus, teikiamu projektu sukuriama dviprasmė situacija, kai neteisėtas poveikis daugeliui informacinių sistemų (arba elektroninių duomenų), sukėlęs nedidelę žalą, pagal BK 196 ar 197 straipsnio 3 dalį būtų traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas; o jeigu atitinkama veika (past. – net ir nesukėlusi jokių materialių padarinių[⁶]
Be to, šiame kontekste pateiktinas dar ryškesnis pavyzdys, iliustruojantis, kad projektu teikiamas reguliavimas nėra sistemiškai apgalvotas dėl tų atvejų, kai neteisėtas poveikis daromas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčiai informacinei sistemai. Kaip minėta, jeigu nėra teroristinių tikslų požymio ir padaryta veika sukeliama tik nedidelė žala, ji turėtų būtų kvalifikuojama pagal BK 197 straipsnio 3 dalį (baudžiamasis nusižengimas). Tačiau jeigu inkriminuojami teroristiniai tikslai, atitinkama veika galėtų būti kvalifikuojama netgi pagal BK 250 straipsnio 5 dalį[7], už kurios padarymą numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad BK 250 straipsnio 2 dalies pataisos nėra sistemiškai suderintos su galiojančia atitinkamo straipsnio 5 dalimi. * [5] Past. – iš teisės teorijos kyla pamatinė normų konkurencijos taisyklė: kai konkuruoja norma su kvalifikuojančiais požymiais ir norma su privilegijuojančiais požymiais, taikoma norma su privilegijuojančiais požymiais. [6] Pvz., DDoS atakos dėl objektyvių priežasčių gali ir nepadaryti jokios įtakos normaliam informacinės (-ių) sistemos (-ų) veikimui. [7] „Tas, kas padarė šio straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje numatytą veiką, jeigu ji buvo nukreipta prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį objektą arba dėl to atsirado labai sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.“ Dėl šios nuostatos atkreipiame dėmesį į Teisės departamento 2011 m. sausio 6 d. išvadą projektui Reg. Nr.
Nr. XIP-892(2): „BK 250 straipsnio 5 dalyje minimas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis objektas, tačiau atsižvelgiant į Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR 1 straipsnio 1 dalies d punkto formuluotę „didelis vyriausybinio ar visuomeninio pastato, transporto sistemos, infrastruktūros įrenginio, įskaitant informacinę sistemą (...) naikinimas“ ir palyginus su ta analogiškos sąvokos „objektas“ prasme, kuria ši sąvoka vartojama BK 111 straipsnyje (objektas – atominė elektrinė, užtvanka, nuodingųjų medžiagų saugykla ar kitas panašus objektas), neaišku, ar BK
įrenginį, ar ir informacinę sistemą.“ Prieiga internete: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.390563?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=0cd190f4-6499-496c-8e98-705552142f70 Pritarti Patobulintame projekte 4, 5, 6 straipsniai. Pastaboje kritikuojamas teroro akto nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – „arba paveikė daugelį informacinių sistemų“ išbraukiamas iš BK 250 straipsnio 2 dalies dispozicijos (projekto 6 straipsnis). Kartu, siekiant išvengti netinkamo baudžiamojo įstatymo aiškinimo bei sistemiškai išspręsti BK 196, 197 ir 250 straipsniuose numatytų sudėčių atribojimo problematiką, taip pat užtikrinti šių straipsnių sankcijų didesnį suderinamumą, įstatymo projektu siūlomi BK 196 ir 197 straipsnių 3 dalių patikslinimai. Teikiamos patobulinto projekto 4 ir 5 straipsnio redakcijos: „4 straipsnis. 196 straipsnio pakeitimas Pakeisti 196 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
pakeitimas Pakeisti 197 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3.
Tas, kas padarė šiame straipsnyje šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
2018-09-106
keltina BK 250 straipsnio 2 dalies požymio – „<...> paveikė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis <...>“ ir BK 250 straipsnio 5 dalies požymio – „Tas, kas padarė šio straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje numatytą veiką, jeigu ji buvo nukreipta prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį objektą <…>” atribojimo ir kvalifikavimo problema. Nepritarti Patobulintame projekte 6 straipsnis. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis objektas yra siauresnė sąvoka už didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis. BK 250 straipsnio 5 dalies sąvoka „strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis objektas“ turi būti siejamas su Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatomis, o konkrečiai – su šio įstatymo
turto sąrašu. Šio sąrašo 1 dalyje pateikiamas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros sąrašas, t. y. strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys objektai ir įrenginiai, įskaitant informacines sistemas. Jeigu informacinė sistema ar elektroniniai duomenys nėra priskiriami šiame sąraše esantiems objektams, tačiau ji atitinka vertinamąjį didelės reikšmės valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai požymį, tuomet taikytina BK 250 straipsnio 2 dalis. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-106 2.5.
Teikiamo projekto aiškinamajame rašte projekto rengėjai argumentuoja, kodėl nesiūlo įrašyti veikos neteisėtumo požymio sudėtyje, nors atitinkamas požymis įtvirtintas BK 196 ir 197 straipsniuose (past. – cituojama, kalba neredaguota): „Kadangi teroristiniai tikslai savaime yra neteisėti, „neteisėtumo“ požymis paveikiant informacinę sistemą ar elektroninius duomenis papildomai neįtvirtinamas ir jo atskirai įrodinėti nereikėtų.“ Tokiai projekto rengėjų pozicijai nepritartina. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 196 ir 197 straipsniuose vartojamas „neteisėtumas“ yra objektyviosios pusės veikos požymis. BK
subjektyviosios pusės požymis. Šie požymiai yra atskiri (integralūs), iš esmės skirtingi ir nepriklausantys vienas nuo kito, dėl ko įrodinėtini atskirai. Diskutuotina, ar teisėtas poveikis informacinei sistemai, nepriklausomai nuo tikslo, yra tiek pavojingas, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Dėl tos priežasties, manytina, kad teikiamuose BK 250 straipsnio
Patobulintame projekte 6 straipsnis. Kad požymis
„neteisėtas“ būtų perteklinis, yra tinkamai argumentuota ir paaiškinta
projekto aiškinamajame rašte. Pažymėtina, kad net ir formaliai teisėtas veikimas teroristiniais tikslais, jei tuo paveikiamos daugelis informacinių sistemų, padaroma didelė žala ar paveikiama didelę reikšmę turinti informacinė sistema, kelia grėsmę visuomenės saugumui ir turi būti baudžiamas kaip teroristinis nusikaltimas.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad BK 250 straipsnio 1 dalyje, aprašant nusikalstamas veikas, kurių padarymas teroristiniais tikslais taip pat laikytinas teroro aktu – „gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė <....> šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis, branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis <...>, taip pat tas, kas <...> kūrė, gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė ar kitaip disponavo cheminiu ar biologiniu ginklu arba cheminio ar biologinio ginklo gamybai naudojamomis cheminėmis medžiagomis <...> – neteisėtumo požymis taip pat nereikalaujamas ir vien teroristinių tikslų buvimo pakanka šioms veikoms kvalifikuoti kaip teroro aktą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-106
teroro aktą kvalifikuojantis požymis – „<...> pažeidė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos ar elektroninių duomenų saugumą <...>“ keičiamas į požymį – „<...> paveikė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis <...>“. Svarstytinas tokio pakeitimo tikslingumas ir pagrįstumas. Keltina prielaida, kad naujasis požymis yra nukreiptinas tik į jo įrodinėjimo paprastinimą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad tai yra sunkus nusikaltimas, o BK 250 straipsnio 5 dalies atveju gali būti traktuojamas ir kaip labai sunkus nusikaltimas, manytina, kad objektyviosios pusės įrodinėjimas, o kartu ir atitinkamos veikos baigtinumo nustatymas, neturėtų būti pernelyg supaprastintas. Nepritarti Patobulintame projekte 6 straipsnis.
Poveikis elektroniniams duomenims ir informacinei sistemai yra platesnė sąvoka už informacinės sistemos ar elektroninių duomenų saugumo pažeidimą ir apima didesnį veikų ratą, be to, šis požymis turėtų būti suvokiamas ir taikomas sistemiškai aiškinant BK 196, 197 ir 250 straipsnių nuostatas. Poveikiu elektroniniams duomenims turėtų būti suvokiamas bet koks elektroninių duomenų sunaikinimas, sugadinimas, pašalinimas, pakeitimas arba galimybės jais naudotis apribojimas, o poveikiu informacinei sistemai – bet koks informacinės sistemos darbo sutrikdymas ar nutraukimas. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-106
naujojoje nuostatoje prieš žodžius „elektroninius duomenis“ nėra pertekliniai vartojamas žodis „jos“. Pastebėtina, kad šio žodžio nėra galiojančioje BK 250 straipsnio 2 dalies redakcijoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad BK 196 ir
sistemos elektroniniai duomenys, o BK 197 straipsnio dalykas yra informacinė sistema. Nepritarti Patobulintame projekte 6 straipsnis. BK 196, 197 ir 250 straipsnių nuostatos turėtų būti suvokiamos ir taikomos sistemiškai. Kaip nurodo ir pastabos autoriai, BK 196 straipsnio dalykas yra informacinės sistemos elektroniniai duomenys, o BK 196 straipsnio 2 dalyje – didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniai duomenys. Taigi didelė reikšmė siejama su informacine sistema, o ne elektroniniais duomenimis. Dėl šios priežasties ir BK 250 straipsnio 2 dalyje turi būti kalbama apie didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ir jos elektroninius duomenis. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-106 2.8.
Šiame kontekste keltina abejonė, ar pagrįstai tik vienas iš trijų naujų teroro akto nusikaltimą kvalifikuojančių požymių yra siejamas ne tik su informacine sistema, bet ir jos duomenimis. Kita vertus, poveikis daugeliui informacinių sistemų arba vienai ar daugiau informacinių sistemų padarant didelės žalos, nėra alternatyviai susietas su poveikiu informacinės sistemos duomenims. Atsižvelgiant į BK 196 straipsnio 2 dalies atskirą kvalifikuojantį požymį – „Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugelio informacinių sistemų elektroniniams duomenims”, diskutuotinas teikiamo pakeitimo pagrįstumas. Pritarti Patobulintame projekte 6 straipsnis. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, Įstatymo projektu koreguojama BK 250 straipsnio 2 dalies dispozicija papildyta požymiu – poveikiu elektroniniams duomenims. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
turėtų būti dėstomas dviem dalimis: 1 dalimi keičiant BK 252¹ straipsnio 1 dalį, o 2 dalimi – BK 252¹ straipsnio 2 dalį. Pritarti Patobulintame projekte 8 straipsnis. Patobulinta pagal pastabą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
išaiškinimas“), išbraukiant iš su teroristine veikla susijusių nusikaltimų sąrašo BK 250³ straipsnį[8] („Grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą“) ir įtraukiant jį į teroristinių nusikaltimų sąrašą. Dėl šių pakeitimų teiktinos tokios pastabos:
pataisomis nustatomas loginis nuostatų tarpusavio prieštaravimas. BK 250³ straipsnio („Grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą“) dispozicijoje įtvirtinta: „Tas, kas grasino padaryti teroristinį nusikaltimą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas <...>“.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant grasinimą padaryti teroristinį nusikaltimą prilyginti teroristiniam nusikaltimui, esama BK 250³ straipsnio dispozicija tampa chaotiška ir neaiškaus turinio (past. – objektyviosios pusės dalis (grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą) taps platesnė už visumą (teroristinį nusikaltimą)). Pabrėžtina, kad priėmus teikiamas pataisas, asmenį bus galima traukti baudžiamojon atsakomybėn už „grasinimą grasinti“ padaryti teroristinį nusikaltimą[9]. Šiame kontekste akcentuotinas praktinis pavyzdys iš kitų BK skyrių: kaip grasinimas nužudyti (BK 145 straipsnis) nėra prilygintas nužudymui (BK 129 straipsnis), nes iš esmės skiriasi pagal pavojingumą (nesunkus ir labai sunkus nusikaltimas); taip ir grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą BK sistemos aspektu negali būti prilygintas teroristiniam nusikaltimui. *[8] Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šio straipsnio reikalingumo Teisės departamentas yra kritiškai pasisakęs dar 2011 m. sausio 6 d. išvadoje projektui Reg. Nr. XIP-892(2): „<…> atsakomybę už grasinimą teroristiniais tikslais padaryti bet kokią BK apibrėžtą veiką, atitinkančią Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR 1 straipsnio 1 dalies a-h punktuose minimų veikų požymius, pakaktų reglamentuoti BK 250 straipsnyje neišskiriant ir nevardinant grasinimo formų ir savo ruožtu neskirstant grasinimo kaip teroro akto formos ir grasinimo kaip savarankiško teroristinio nusikaltimo rūšies <...>“. Prieiga internete: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.390563?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=0cd190f4-6499-496c-8e98-705552142f70 [9] Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška pastaba buvo pateikta ir Teisės departamento 2011 m. sausio 6 d. išvadoje projektui Reg. Nr. XIP-892(2).
XIP-892(2). Prieiga internete: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.390563?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=0cd190f4-6499-496c-8e98-705552142f70 Pritarti Patobulintame projekte 7, 8 straipsniai. Siekiant išvengti pastaboje nurodyto netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atvejų, kai asmenį būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „grasinimą grasinti“ padaryti teroristinį nusikaltimą (juolab, kai tokio atsakomybės nustatymo nacionalinėje teisėje nereikalauja ir pačios Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies j punkto nuostatos), įstatymo projektu siūlomi atitinkami BK 250³ straipsnio patikslinimai. Taip pat, siekiant tiksliau įgyvendinti Terorizmo direktyvos 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, vadovaujantis kuriomis grasinimui padaryti kitą teroristinį nusikaltimą (kaip ir kitiems teroristiniams nusikaltimams) turi būti privalomai taikomas teroristinių tikslų požymis, bei vengiant teroristinių tikslų nurodymo pačioje BK 250³ straipsnio dispozicijoje, įstatymo projektu atitinkamai tikslinama BK 252¹ straipsnio 1 dalis: „7 straipsnis. 250³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 250³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
teroristinį nusikaltimą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
2018-09-10 *
atveju, nusprendus pritarti teikiamai pataisai, BK 250³straipsnio sisteminiai ryšiai su kitais BK XXXV skyriaus straipsniais taptų išbalansuoti.
Pavyzdžiui, po pataisų BK 250¹ straipsnyje atsirastų atsakomybė už kurstymą grasinti padaryti teroristinį nusikaltimą (past.
Pastabos autoriai kvestionuoja Terorizmo direktyvos 3 straipsnio 1 dalies j punkto nuostatą, kuri įpareigoja teroristiniu nusikaltimu taip pat pripažinti ir grasinimą padaryti bet kurį iš šio straipsnio 1 dalies a – i punktuose numatytų teroristinių nusikaltimų. Pažymėtina ir tai, kad teismas, skirdamas bausmę, turi plačias galimybes diferencijuoti kaltininko atsakomybę, atsižvelgdamas į konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-10 *
kontekste atkreipiamas dėmesys į teikiamam projektui taip pat aktualias pastabas dėl tarpinės nusikaltimo stadijos kriminalizavimo kaip baigto nusikaltimo ir su šiuo reiškiniu susijusios problematikos, kurios Teisės departamento buvo pateiktos 2016 m. gegužės 16 d. įstatymo projektui Reg. Nr. XIIP-4360[¹⁰]. *[10] Žr. prieigą internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/2c597bc01b5911e6acbed8d454428fb7?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=45847dc1-ee81-4762-93d2-f1f6ec0c001d Nepritarti Pastabos autoriai kvestionuoja Terorizmo direktyvos 3 straipsnio 1 dalies j punkto nuostatą, kuri įpareigoja teroristiniu nusikaltimu taip pat pripažinti ir grasinimą padaryti bet kurį iš šio straipsnio 1 dalies a – i punktuose numatytų teroristinių nusikaltimų. Be to, kvestionuojamos BK nuostatos buvo suformuluotos Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr.
XII-497 atliktais BK pakeitimais, kuriais į nacionalinę teisę perkeltos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu ir jį keitusio 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/919/TVR bei Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos nuostatos. Šiais pakeitimais BK buvo suderintas su minėtais Europos teisės aktais. Svarstant ir priimant nurodytus BK pakeitimus, Seimo Teisės departamento pastabos buvo jau išsamiai įvertintos ir į daugelį jų buvo atsižvelgta. O šioje pastaboje yra cituojamos kai kurios iš ankstesnių pastabų, kurios buvo įvertintos ir joms argumentuotai buvo nepritarta. Pastebėtina ir tai, kad grasinimas padaryti nusikalstamą veiką BK numatytais atvejais ir dabar laikomas savarankišku nusikaltimu, pvz., BK 145 straipsnyje kriminalizuotas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, BK 256¹ straipsnyje – grasinimas panaudoti ar kitaip paveikti arba neteisėtai įgyti branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančios spinduliuotės šaltinius. Nekriminalizavus grasinimo kaip savarankiško nusikaltimo, tai būtų laikoma
„tyčios iškėlimu aikštėn“, kuris nepriskiriamas rengimosi ar pasikėsinimo
stadijoms (BK 21 ir 22 straipsniai), todėl veika liktų neuždrausta ir nebaudžiama. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Teisės departamento išvadose Reg. Nr. XIP-892(2) ir Reg. Nr. XIIP-4360, taip pat į šioje išvadoje keliamas esminio pobūdžio problemas, abejotina, ar yra pasirinktas tinkamiausias, optimalus ir išsamus 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (toliau – Direktyva Nr.
2017/541) perkėlimo į nacionalinį baudžiamąjį įstatymą būdas (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Projekto rengėjų argumentas, kad (past. – cituojama, kalba neredaguota) „<...> BK projektu nėra iš naujo peržiūrimos šiuos tarptautinius dokumentus įgyvendinusios galiojančio BK nuostatos, susijusios su terorizmu, kurios buvo išsamiai apsvarstytos jų priėmimo metu, o tik atliekamos nedidelės korekcijos ta apimtimi, kiek Direktyva pakeitė teisinį reguliavimą, lyginant su ankstesniais Pamatiniais sprendimais <...>“ turėtų būti atmestas, o BK XXXV skyrius („Nusikaltimai visuomenės saugumui“), įgyvendinant Direktyvą Nr. 2017/541, – iš esmės sistemiškai peržiūrėtas, grąžinant projektą iniciatoriams tobulinti. Dėl Direktyvos Nr. 2017/541 perkėlimo ir suderinimo su nacionaliniu BK keltini (kartotini) šie pavyzdiniai probleminiai aspektai:
Nepritarti Kvestionuojamos BK nuostatos buvo suformuluotos Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-497 ir 2017 m. gegužės 4 d. įstatymu Nr. XIII-342 atliktais BK pakeitimais, kuriais į nacionalinę teisę perkeltos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu ir jį keitusio 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/919/TVR, Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos ir jos Papildomo Protokolo, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 2178 (2014) nuostatos. Šiais pakeitimais BK buvo suderintas su minėtais Europos Sąjungos teisės aktais ir jų pavadinimai buvo išvardinti BK priede. Tuo metu visos nuostatos buvo ilgai derinamos septyniuose Komiteto klausymuose, dalyvaujant visų kompetentingų institucijų atstovams. Svarstant ir priimant nurodytus BK pakeitimus, Seimo Teisės departamento pastabos buvo įvertintos ir į daugelį jų buvo atsižvelgta.
O šioje pastaboje cituojamos kai kurios iš ankstesnių pastabų, kurios buvo įvertintos ir joms argumentuotai buvo nepritarta. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-10 *
teroristinės grupės apibrėžimo. Direktyvos Nr. 2017/541 2 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad „teroristinė grupė – organizuota daugiau kaip dviejų asmenų grupė, sukurta tam tikram laikotarpiui ir darniai veikianti turint tikslą vykdyti teroristinius nusikaltimus; organizuota grupė – grupė, kuri nėra atsitiktinai sudaryta nedelsiant vykdyti kokią nors nusikalstamą veiką ir kurioje nebūtinai turi būti formaliai nustatyti jos narių vaidmenys, užtikrintas narystės tęstinumas ar išplėtota struktūra“. BK 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teroristinė grupė prilyginama nusikalstamam susivienijimui. Toks Direktyvos Nr. 2017/541 perkėlimas nėra tinkamas. Kaip pabrėžta Teisės departamento išvadoje projektui Reg. Nr. XIP-892(2): „<...> „teroristinė grupė“ reiškia organizuotą grupę iš daugiau kaip dviejų asmenų, sukurtą per tam tikrą laikotarpį ir suderintai veikiančią turint tikslą daryti teroristinius nusikaltimus, lyginamąją analizę, pripažintina, kad teroristinei grupei būdingas specialus požymis – tikslas daryti teroristinius nusikaltimus
Savo ruožtu atlikus galiojančios BK
prilyginama teroristinė grupė, galiojančio BK 249 straipsnio ir projekto 11 straipsniu siūlomo BK 249¹ straipsnio nuostatų lyginamąją analizę, abejonių kelia būtinybė papildyti BK 249¹ straipsniu: 1) atkreiptinas dėmesys, kad tikslas daryti vieną ar kelis teroristinius nusikaltimus yra teroristinę grupę identifikuojantis, o ne dalyvavimą teroristinėje grupėje kvalifikuojantis požymis – tokio tikslo neturinti grupė nebūtų teroristinė; <...> 3) lyginant BK 249 straipsnio dalių ir BK 249¹straipsnio dalių sankcijas, pastebėtina, kad jos yra analogiškos, t. y. dalyvavimo teroristinėje grupėje pavojingumo laipsnis yra prilygintas dalyvavimo nusikalstamame susivienijime pavojingumo laipsniui. Atsižvelgiant į tai, <...> siūlytina BK 25 straipsnį papildyti atskira dalimi, apibrėžiančia teroristinę grupę, arba BK bendrąją dalį papildyti atskiru straipsniu, apibrėžiančiu teroristinę grupę.“ Nepritarti Pastaba nėra pagrįsta, nes BK 249¹ straipsnio 1 dalyje kriminalizuotas organizuotos grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, kūrimas, vadovavimas jau arba dalyvavimas šios grupės veikloje. Taigi Direktyvoje vartojama sąvoka „teroristinė grupė“ BK prasme apima ir organizuotą grupę, ir nusikalstamą susivienijimą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-10 * 5.2. Dėl nusikalstamos veikos stadijų.
Esamas BK specialiosios dalies XXXV skyriaus reglamentavimas yra kolizinio pobūdžio ir galimai prieštarauja BK bendrosios dalies IV skyriaus nuostatoms. Žr. Teisės departamento išvados projektui Reg. Nr. 4360 1 ir 3 pastabas ir išvados projektui Reg. Nr. XIP-892(2) 7 pastabą. Nepritarti Kvestionuojamos BK nuostatos buvo suformuluotos Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-497 ir 2017 m. gegužės 4 d. įstatymu Nr. XIII-342 atliktais BK pakeitimais, kuriais į nacionalinę teisę perkeltos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu ir jį keitusio 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/919/TVR, Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos ir jos Papildomo Protokolo, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 2178 (2014) nuostatos. Šiais pakeitimais BK buvo suderintas su minėtais Europos Sąjungos teisės aktais ir jų pavadinimai buvo išvardinti BK priede. Svarstant ir priimant nurodytus BK pakeitimus, Seimo Teisės departamento pastabos buvo įvertintos ir į daugelį jų buvo atsižvelgta. O šioje pastaboje cituojamos kai kurios iš ankstesnių pastabų, kurios buvo įvertintos ir joms argumentuotai buvo nepritarta. Be to, pastabos autorių keliama daugiau teorinio nei praktinio pobūdžio problema. Teroristiniai aktai įvyksta ne dažnai, jiems paprastai yra kruopščiai ir ilgai ruošiamasi, ši veikla gali turėti keletą skirtingų etapų ir dalyvių. Turi būti draudžiamas ir tokios veikos rengimosi finansavimas, kelionės teroristiniais tikslais, verbavimas ir pan. Kartu pažymėtina ir tai, kad BK 21 straipsnis teismų praktikoje praktiškai netaikomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėta E. K. byla taip pat atskleidė, kad pagal BK 21 straipsnį negalima kvalifikuoti rengimosi teroristiniam aktui, kai nėra tiksliai žinoma, kada ir kur jis bus padarytas.
Kitaip tariant, rengimasis teroristinei veiklai apskritai į BK 21 ir 250 straipsnių taikymo apimtį nepatenka, o tai ženkliai apsunkina kovą su terorizmu. Tą patvirtina ir tarptautinė praktika, pvz., absoliuti dauguma ES valstybių narių keliavimą teroristiniais tikslais kriminalizavo kaip savarankišką nusikaltimą. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-10 *
tinkamai perkeltas Direktyvos Nr. 2017/541 6 straipsnis, numatantis verbavimą teroristinei veiklai. Keltina prielaida, kad BK 250² straipsnis ne pilna apimtimi įgyvendina Direktyvos Nr. 2017/541 4 straipsnyje numatytų nusikaltimų sąlygas (t. y. apima tik Direktyvos 3 straipsnio nusikaltimus) ir kt. Nepritarti Pastaba nėra pagrįsta. BK 250² straipsnis draudžia ne tik verbavimą daryti teroristinius nusikaltimus, bet ir verbavimą dalyvauti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje, t. y. verbavimą užsiimti Direktyvos 4 straipsnyje minima veikla. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-10 *
tinkamai perkeltas Direktyvos Nr. 2017/541 18 straipsnis, numatantis juridiniam asmeniui taikomas sankcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei BK 20, nei 43 straipsnyje nėra įtvirtintos teisminės priežiūros (c punktas) ar teisės į valstybės skiriamas išmokas arba pagalbą atėmimą (a punktas) bausmių (sankcijų) juridiniams asmenims. Nepritarti Pastaba nėra pagrįsta. Terorizmo direktyvos 18 straipsnyje pateikiamas tik pavyzdinis sankcijų juridiniams asmenims sąrašas, kuris ES valstybėms narėms nėra privalomas (vartojami žodžiai „gali apimti <...>, kaip antai <...>“).
Tokia direktyvos formuluotė yra standartinė ir ji vartota daugelyje kitų, į Lietuvos į nacionalinę teisę perkeltų direktyvų tekstuose. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-2451(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 12 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Vitalijus Gailius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto teikiamas įstatymo projektas XIIIP-2451(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė