Projekto lyginamasis variantas
2018 m. rugpjūčio d. Nr. Vilnius
ir papildymas
taip: ,,53. Statinio kapitalinis remontas
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Statytojo teisė įgyvendinama, kai:
nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);
kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2.
2019 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Lauras Stacevičius
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Įstatymų projektai parengti atsižvelgiantį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-682, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-683 ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-684 pateiktas pastabas, kurias 2017-05-17 išvadoje pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas, 2017-05-24 antikorupcinio vertinimo išvadoje Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-08-02 nutarime Nr. 641. Vadovaujantis minėtų institucijų argumentais, nuspręsta teikti parengtus projektus, kuriais siekiama tų pačių tikslų ir uždavinių, tačiau kokybiškesniu teisiniu reglamentavimu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius - Seimo narys Lauras Stacevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
kodekso 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
Civilinio kodekso 6.549 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams. 3.2. Žemės įstatymo
ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 3.3. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje nustatyta, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).
Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti biurokratinės, nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teises nepagrįstai suvaržančios ir betikslės procedūros gauti žemės sklypo savininko sutikimą, kai parduodami tame žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai. Vietoj šios procedūros siūloma įtvirtinti žemės sklypo savininko pirmenybės teisę pirkti jo žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus. Žemės sklypo savininko pirmenybės teisė į parduodamus jo sklype esančius nekilnojamuosius daiktus leis sumažinti tiek esamų servitutų skaičių, tiek jų nustatymo poreikį, padės išvengti žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų daiktų savininkų ginčų. Projektu taip pat siūloma atsisakyti galiojančio Žemės įstatymo, esamos praktikos ir realybės neatitinkančios normos, kad valstybinės žemės nuomos terminas yra nustatomas nuomotojo (valstybės institucijos) ir nuomininko sutarimu.
Valstybės žemės nuomos tvarką, įskaitant terminų apskaičiavimą reglamentuoja norminiai teisės aktai, todėl sutarties laisvės principas nagrinėjamu atveju pasireiškia tik tuo, kad nuomininkas gali sutikti su valstybės nustatytu terminu arba atsisakyti sudaryti nuomos sutartį. 4.2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma aiškiai reglamentuoti valstybės žemės nuomos sutarties terminų nustatymą, pakeičiant šiuo metu egzistuojančią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vykdomą biurokratinę procedūrą, kai nuomos terminai yra nustatomi nesivadovaujant jokiuose norminiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais arba taikant teisės aktų normas, kurios yra skirtos ir reglamentuojančiai visiškai skirtingus teisinius santykius (t. y. statybos techninį reglamentą STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisykle, kad pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008) užstatytos ar užstatomos žemės nuomos terminą siūloma sieti su statinių nuosavybės ar kitos jų naudojimo teisės (pvz. nuomos, ilgalaikės nuomos, užstatymo), kuri suteikia teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą, teisės pasibaigimu.
Projektu siūloma nustatyti, kad viso kitos (t. y. neužstatytos kitos paskirties, žemės ūkio paskirties, kitų paskirčių) žemės nuomos terminus turi nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nagrinėjamiems valstybinės žemės naudojimo teisiniams santykiams nuomos terminas yra ypatingai svarbus, todėl esamas teisinis reguliavimas, kai viešojo administravimo institucija nustato nuomos terminą, nesant jokių norminiuose teisės aktuose nustatytų pagrindų, sudaro tiesiogines sąlygas korupcijai. Projektu taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas. Esama teismų praktika rodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos piktnaudžiauja šia nuostata nutraukdama valstybinės žemės nuomos sutartis, kai nuomininkas naudoja savo statinius pagal jiems nustatytą naudojimo paskirtį, kuri neatitinka žemės sklypui nustatytos paskirties. Pavyzdžiui, asmeniui priklauso pastatas - mechaninės dirbtuvės, kurios buvo pastatytos dar iki žemės reformos pradžios, tačiau rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą jų eksploatacijai buvo suformuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Asmuo naudoja pastatą pagal paskirtį, tačiau ji neatitinka žemės naudojimo paskirties. Siekdamas išvengti tokios situacijos pastato savininkas inicijuoja žemės sklypo paskirties pakeitimą. Pagal galiojančius teisės aktus tokiai procedūrai atlikti yra būtinas žemės sklypo savininko sutikimas, bet tokį prašymą gavusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vadovaudamasi nagrinėjama norma inicijuoja valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. 4.3.
straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma apibrėžti visiškai nesunykusio statinio sąvoką ir nustatyti, kad tokio statinio atstatymas yra priskiriamas kapitalinio remonto darbams, taip pat įstatyme nustatyti baigtinį statybos darbų sąrašą, kuriems nėra taikoma Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta statytojo teisės įgyvendinimo sąlyga. 4.3.1. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ yra apibrėžta visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio sąvoka, kurio atstatymas priskiriamas naujo statinio statybai. Tačiau jokiame galiojančiame teisės akte nėra apibrėžta visiškai nesugriuvusio statinio sąvoka. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. lapkričio
d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nesant aiškiai apibrėžtos visiškai nesugriuvusio statinio sąvokos ir požymių galima daryti prielaidą, kad tai yra Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga.
Jeigu tokia spraga nėra prieštaraujanti Konstitucijai ir ją galima pašalinti taikant ir aiškinant galiojančius teisės aktus, tai aiškinant paminėto statybos techninio reglamento nuostatą, bet koks statinys, kurio dalis konstrukcijų išlikę, yra laikomas nevisiškai sugriuvusiu statiniu, todėl jo atstatymas (kai nekeičiami išorės matmenys) yra priskiriamas kapitalinio ar paprastojo remonto darbams. Atsižvelgiant į pirminiam įstatymo projektui pateiktas pastabas, projektu siūloma nustatyti procedūrą, pavedant valstybinės priežiūros institucijai nustatyti nevisiškai sunykusios statinio matmenis, pagal kuriuos galėtų būti vykdomi statinio atstatymo darbai. Vadovaujantis galiojančiu kapitalinio remonto apibrėžimu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai yra aiškūs statinio matmenys ir statytojas nesiekia jų pakeisti, tokio statinio laikančiųjų konstrukcijų atstatymas būtų laikomas kapitalinio remonto darbais. 4.3.2. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teisės aktais reguliuojant santykius, susijusius su žemės nuosavybe, naudojimu, būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją. Aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad iš šio principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiantis, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, be kita ko, poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais.
Ne kartą konstatuota ir tai, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų teisinių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų perimti (2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos kontekste pabrėžtina, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Vadinasi, esama nagrinėjamo straipsnio redakcija, kurioje Aplinkos ministerijai pavesta nustatyti nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą) ir netgi nenumatant baigtinio atvejų sąrašo (,,ir pan.“) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Projektu siūloma įstatyme nustatyti išimtinius atvejus, kuomet statytojo teisės įgyvendinimui netaikoma Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priimti įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymų projektai turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, atitinkamai reikės keisti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, taip pat statybos techninių reglamentų nuostatas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymų projektus reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr.
pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, statybos techninį reglamentą ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymų projektų įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis yra: ,,statinio kapitalinis remontas“, ,,nesunykęs statinys“,
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Lauras Stacevičius
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
188600362 2018-08- Nr. Į 2018-08-21 Nr. S-2018-6124 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2448, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 2 straipsnio 53 dalyje siūloma nustatyti, kad statinio kapitalinis remontas taip pat apima visiškai nesunykusio statinio atstatymą, kai iš išlikusių konstrukcijų ar dokumentų galima nustatyti statinio išorės matmenis ir jie nėra keičiami. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 straipsnio nuostatas, taip pat į projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomą visiškai nesunykusio statinio apibrėžimą, kyla neaiškumų, kuo remiantis būtų nustatomas visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio ir visiškai nesunykusio statinio atribojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą visiškai nesunykusio statinio apibrėžimą, net ir tokio statinio, kuris sunykęs tiek, kad likę tik jo buvę kadastrinių matavimų duomenys, atstatymas būtų laikomas ne nauja statinio statyba, bet kapitaliniu remontu. Todėl kyla teisinis neaiškumas, kokia turėtų būti sugriuvusio, nugriauto ar sunaikinto statinio būklė, kurios pagrindu turėtų būti vykdomas ne statinio kapitalinis remontas, bet naujo statinio statyba. Kartu svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti sąvokos ,,statinio atstatymas“. 2.
2Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
institucija išduotų pažymas apie visiškai nesunykusio statinio išorės matmenis. 3. Vadovaujantis teisės aktų rengimo rekomendacijomis, kurios numato, kad terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka, tikslintina projekto 1 straipsnio 2 dalis. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (žemę), kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi statytojas teisę statyti galėtų įgyvendinti žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Be to, siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nustato, kokiais atvejais statytojas gali nevaldyti nuosavybės teise arba nevaldyti ir nenaudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypo (žemės) bei projekto nuostatomis siūloma nustatyti, kad šis reikalavimas netaikomas visais atvejais atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą. Taigi, statytojui atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontus nereikėtų turėti nuosavybės ar valdymo teisės į žemės sklypą (žemę), kuriame pastatyti tokie pastatai. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 5. Teikiamo įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statinių kapitalinį remontą, statytojo teisės įgyvendinimą.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. 6. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statytojo teisės įgyvendinimą, statinių atstatymą, statinių kapitalinį remontą. Statybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad statybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2019-02-20
Andriejus Stančikas, pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro patarėjai Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Gintarė Remeikienė, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Venantas Griciūnas - Žemės ūkio viceministras, Aušra Kalantaitė – Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja, Laimonas Čiakas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, Aušra Račkauskaitė - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisinio vertinimo skyriaus vedėja, Gintas Kerbelis - Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, Akvilė Mackay – Lietuvos verslo konfederacijos atstovė, Saulius Švedas - Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departamentas 2018-08-23 Nr. XIIIP-2448 1(2) 1(53)
keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 53 dalyje siūloma nustatyti, kad statinio kapitalinis remontas taip pat apima visiškai nesunykusio statinio atstatymą, kai iš išlikusių konstrukcijų ar dokumentų galima nustatyti statinio išorės matmenis ir jie nėra keičiami.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo
dalimi siūlomą visiškai nesunykusio statinio apibrėžimą, kyla neaiškumų, kuo remiantis būtų nustatomas visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio ir visiškai nesunykusio statinio atribojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą visiškai nesunykusio statinio apibrėžimą, net ir tokio statinio, kuris sunykęs tiek, kad likę tik jo buvę kadastrinių matavimų duomenys, atstatymas būtų laikomas ne nauja statinio statyba, bet kapitaliniu remontu. Todėl kyla teisinis neaiškumas, kokia turėtų būti sugriuvusio, nugriauto ar sunaikinto statinio būklė, kurios pagrindu turėtų būti vykdomas ne statinio kapitalinis remontas, bet naujo statinio statyba. Kartu svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti sąvokos ,,statinio atstatymas“. Pritarti
Teisės departamentas 2018-08-23 Nr. XIIIP-2448 1(2)2
institucija išduotų pažymas apie visiškai nesunykusio statinio išorės matmenis. Pritarti
2 3.
2
rekomendacijomis, kurios numato, kad terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka, tikslintina projekto 1 straipsnio 2 dalis. Pritarti
Teisės departamentas 2018-08-23 Nr. XIIIP-2448 2(3)
siūloma atsisakyti nuostatos, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (žemę), kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi statytojas teisę statyti galėtų įgyvendinti žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Be to, siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nustato, kokiais atvejais statytojas gali nevaldyti nuosavybės teise arba nevaldyti ir nenaudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypo (žemės) bei projekto nuostatomis siūloma nustatyti, kad šis reikalavimas netaikomas visais atvejais atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą. Taigi, statytojui atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontus nereikėtų turėti nuosavybės ar valdymo teisės į žemės sklypą (žemę), kuriame pastatyti tokie pastatai. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Pritarti
1
žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
kapitalinį remontą, statytojo teisės įgyvendinimą.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti
departamentas 2018-08-23 Nr. XIIIP-2448
įgyvendinimą, statinių atstatymą, statinių kapitalinį remontą. Statybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad statybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti LRV išvada gauta (2019-01-09 Nutarimas Nr. 24). Žr. šios išvados 5 lentelėje. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2448, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba Antikorupcinio vertinimo išvada 2018-10-... Nr. 4-01- 1(2)
pastabas:
4Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-2448 1 straipsnyje siūloma pakeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalies nuostatas nustatant, kad
„statinio kapitalinis remontas taip pat apima visiškai nesunykusio statinio
atstatymą, kai iš išlikusių konstrukcijų ar dokumentų galima nustatyti statinio išorės matmenis ir jie nėra keičiami“. Taip pat Projektu Nr. XIIIP-2448 siūloma Statybos įstatymo 2 straipsnį papildyti 113 dalimi, nustatančia „visiškai nesunykusio statinio“ sąvoką (kad „visiškai nesunykęs statinys – statinys, turintis išlikusias konstrukcijas ar kadastrinių matavimų duomenis, iš kurių galima nustatyti statinio išorės matmenis. Pažymas apie visiškai nesunykusio statinio išorės matmenis išduoda statybos valstybinės priežiūros institucija, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIIIP-2448 siūlymai svarstytini keliais aspektais:
nuostatas visiškai nesunykusiu statiniu būtų laikomi „statiniai“, nors ir neturintys išlikusių konstrukcijų, tačiau „turintys“ kadastrinių matavimų duomenis, iš kurių galima nustatyti statinio išorės duomenis, o tokio „statinio“ atstatymas pagal išlikusius dokumentus, nekeičiant išorės matmenų, būtų laikomas „statinio“ kapitaliniu remontu. Taigi, pagal Projekto Nr. XIIIP-2448 nuostatas visiškai nesunykusiu statiniu iš esmės galėtų būti pripažinti objektai, iš esmės neatitinkantys Statybų įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje reglamentuojamoje
„statinio“ sąvokoje (su kuria tiesiogiai siejamos Projektu Nr. XIIIP-2448
siūlomos sąvokos) nustatytų požymių[¹] ir net neišlikusių statinių kadastrinių matavimų duomenų turintys dokumentai. Be to, manytume, teisinio reglamentavimo prasme Projektu Nr. XIIIP-2448 siūlomos sąvokos savo esme artimos Statybų įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje reglamentuojamai „naujo statinio statybos sąvokai“[²]. Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad Projekto Nr.
XIIIP-2448 siūlymai svarstytini teisinio aiškumo ir loginio įstatyminių nuostatų suvokimo aspektais. Neatmetama prielaida, kad tokia situacija gali būti piktnaudžiaujama siekiant iš esmės naujo statinio statybas įvykdyti prisidengiant „visiškai nesunykusio statinio“ kapitalinio remonto statybos darbais. Pritarti
tarnyba Antikorupcinio vertinimo išvada 2018-10-... Nr. 4-01-
pastabą manytume, kad vertinant Projektu XIIIP-2448 siūlomų nuostatų ir galiojančio Statybų įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatytos „naujo statinio statybos“ sąvokų „panašumą“ teisinio reglamentavimo prasme, lieka neaišku, kas ir kokia tvarka patvirtintų, ar „statinys“ yra visiškai nesunykęs arba, priešingai, visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas. Jeigu šiems faktams konstatuoti būtų reikalingas kompetentingų institucijų ar jų atstovų sprendimas, siūlome tai nustatyti Projekte XIIIP-2448. Pritarti
tarnyba Antikorupcinio vertinimo išvada
2
nuostatas atliekant statinio kapitalinį remontą nebūtų taikomas reikalavimas žemės sklypą (žemę), kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas 4.1 ir 4.2 pastabas manytume, kad minėtos nuostatos gali sudaryti sąlygas pasielgti nesąžiningai tais atvejais, kada nėra išlikusių statinių konstrukcijų, tačiau yra išlikę statinių kadastrinių matavimų duomenys, iš kurių galima nustatyti statinio išorės matmenis. Šiuo atveju pasinaudojant Projektu Nr. XIIIP-2448 siūlomomis nuostatomis gali būti siekiama inicijuoti „visiškai nesunykusio statinio“ atstatymą valstybinėje žemėje, o po to siekti tokią žemę išsinuomoti arba įsigyti be aukciono (suformavus statiniui naudoti reikalingą žemės sklypą).
tobulinti projektus. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybės Nutarimas 2019-01-09 Nr. 24 Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2446 (toliau – įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2447 (toliau
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2448 (toliau – įstatymo projektas Nr. 3) dėl šių priežasčių: „<...>
Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo taikymo pasekmės iš esmės panašios į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-684 1 ir 2 straipsniuose siūlomų nuostatų taikymo pasekmes, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo poziciją Lietuvos Respublikos Seimui išdėstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 12 d. nutarime Nr. 598 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-684“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė lieka prie šiame nutarime išdėstytų argumentų. <...>“ Pritarti iš dalies KRK siūlomas sprendimas: siūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-2448 grąžinti iniciatoriams tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2448 grąžinti iniciatoriams tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš – , susilaikė – . 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Andriejus SA (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė) [1] Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis nustato, kad „Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus“. [2] Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis nustato, kad „Naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį“.