Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
taip:
„3. Žemės, išnuomojamos statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir
eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas iki nuomininko nuosavybės ar kitos naudojimo teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo. Kitais atvejais žŽemės nuomos terminas nustatomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip
terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą.“
2Pakeisti 9 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Vyriausybė iki 2019 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Lauras Stacevičius
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Įstatymų projektai parengti atsižvelgiantį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-682, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-683 ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-684 pateiktas pastabas, kurias 2017-05-17 išvadoje pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas, 2017-05-24 antikorupcinio vertinimo išvadoje Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-08-02 nutarime Nr. 641. Vadovaujantis minėtų institucijų argumentais, nuspręsta teikti parengtus projektus, kuriais siekiama tų pačių tikslų ir uždavinių, tačiau kokybiškesniu teisiniu reglamentavimu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius - Seimo narys Lauras Stacevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
kodekso 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
Civilinio kodekso 6.549 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams. 3.2. Žemės įstatymo
ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 3.3. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje nustatyta, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).
Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti biurokratinės, nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teises nepagrįstai suvaržančios ir betikslės procedūros gauti žemės sklypo savininko sutikimą, kai parduodami tame žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai. Vietoj šios procedūros siūloma įtvirtinti žemės sklypo savininko pirmenybės teisę pirkti jo žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus. Žemės sklypo savininko pirmenybės teisė į parduodamus jo sklype esančius nekilnojamuosius daiktus leis sumažinti tiek esamų servitutų skaičių, tiek jų nustatymo poreikį, padės išvengti žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų daiktų savininkų ginčų. Projektu taip pat siūloma atsisakyti galiojančio Žemės įstatymo, esamos praktikos ir realybės neatitinkančios normos, kad valstybinės žemės nuomos terminas yra nustatomas nuomotojo (valstybės institucijos) ir nuomininko sutarimu.
Valstybės žemės nuomos tvarką, įskaitant terminų apskaičiavimą reglamentuoja norminiai teisės aktai, todėl sutarties laisvės principas nagrinėjamu atveju pasireiškia tik tuo, kad nuomininkas gali sutikti su valstybės nustatytu terminu arba atsisakyti sudaryti nuomos sutartį. 4.2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma aiškiai reglamentuoti valstybės žemės nuomos sutarties terminų nustatymą, pakeičiant šiuo metu egzistuojančią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vykdomą biurokratinę procedūrą, kai nuomos terminai yra nustatomi nesivadovaujant jokiuose norminiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais arba taikant teisės aktų normas, kurios yra skirtos ir reglamentuojančiai visiškai skirtingus teisinius santykius (t. y. statybos techninį reglamentą STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisykle, kad pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008) užstatytos ar užstatomos žemės nuomos terminą siūloma sieti su statinių nuosavybės ar kitos jų naudojimo teisės (pvz. nuomos, ilgalaikės nuomos, užstatymo), kuri suteikia teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą, teisės pasibaigimu.
Projektu siūloma nustatyti, kad viso kitos (t. y. neužstatytos kitos paskirties, žemės ūkio paskirties, kitų paskirčių) žemės nuomos terminus turi nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nagrinėjamiems valstybinės žemės naudojimo teisiniams santykiams nuomos terminas yra ypatingai svarbus, todėl esamas teisinis reguliavimas, kai viešojo administravimo institucija nustato nuomos terminą, nesant jokių norminiuose teisės aktuose nustatytų pagrindų, sudaro tiesiogines sąlygas korupcijai. Projektu taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas. Esama teismų praktika rodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos piktnaudžiauja šia nuostata nutraukdama valstybinės žemės nuomos sutartis, kai nuomininkas naudoja savo statinius pagal jiems nustatytą naudojimo paskirtį, kuri neatitinka žemės sklypui nustatytos paskirties. Pavyzdžiui, asmeniui priklauso pastatas - mechaninės dirbtuvės, kurios buvo pastatytos dar iki žemės reformos pradžios, tačiau rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą jų eksploatacijai buvo suformuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Asmuo naudoja pastatą pagal paskirtį, tačiau ji neatitinka žemės naudojimo paskirties. Siekdamas išvengti tokios situacijos pastato savininkas inicijuoja žemės sklypo paskirties pakeitimą. Pagal galiojančius teisės aktus tokiai procedūrai atlikti yra būtinas žemės sklypo savininko sutikimas, bet tokį prašymą gavusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vadovaudamasi nagrinėjama norma inicijuoja valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. 4.3.
straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma apibrėžti visiškai nesunykusio statinio sąvoką ir nustatyti, kad tokio statinio atstatymas yra priskiriamas kapitalinio remonto darbams, taip pat įstatyme nustatyti baigtinį statybos darbų sąrašą, kuriems nėra taikoma Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta statytojo teisės įgyvendinimo sąlyga. 4.3.1. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ yra apibrėžta visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio sąvoka, kurio atstatymas priskiriamas naujo statinio statybai. Tačiau jokiame galiojančiame teisės akte nėra apibrėžta visiškai nesugriuvusio statinio sąvoka. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. lapkričio
d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nesant aiškiai apibrėžtos visiškai nesugriuvusio statinio sąvokos ir požymių galima daryti prielaidą, kad tai yra Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga.
Jeigu tokia spraga nėra prieštaraujanti Konstitucijai ir ją galima pašalinti taikant ir aiškinant galiojančius teisės aktus, tai aiškinant paminėto statybos techninio reglamento nuostatą, bet koks statinys, kurio dalis konstrukcijų išlikę, yra laikomas nevisiškai sugriuvusiu statiniu, todėl jo atstatymas (kai nekeičiami išorės matmenys) yra priskiriamas kapitalinio ar paprastojo remonto darbams. Atsižvelgiant į pirminiam įstatymo projektui pateiktas pastabas, projektu siūloma nustatyti procedūrą, pavedant valstybinės priežiūros institucijai nustatyti nevisiškai sunykusios statinio matmenis, pagal kuriuos galėtų būti vykdomi statinio atstatymo darbai. Vadovaujantis galiojančiu kapitalinio remonto apibrėžimu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai yra aiškūs statinio matmenys ir statytojas nesiekia jų pakeisti, tokio statinio laikančiųjų konstrukcijų atstatymas būtų laikomas kapitalinio remonto darbais. 4.3.2. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teisės aktais reguliuojant santykius, susijusius su žemės nuosavybe, naudojimu, būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją. Aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad iš šio principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiantis, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, be kita ko, poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais.
Ne kartą konstatuota ir tai, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų teisinių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų perimti (2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos kontekste pabrėžtina, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Vadinasi, esama nagrinėjamo straipsnio redakcija, kurioje Aplinkos ministerijai pavesta nustatyti nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą) ir netgi nenumatant baigtinio atvejų sąrašo (,,ir pan.“) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Projektu siūloma įstatyme nustatyti išimtinius atvejus, kuomet statytojo teisės įgyvendinimui netaikoma Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priimti įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymų projektai turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, atitinkamai reikės keisti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, taip pat statybos techninių reglamentų nuostatas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymų projektus reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr.
pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, statybos techninį reglamentą ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymų projektų įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis yra: ,,statinio kapitalinis remontas“, ,,nesunykęs statinys“,
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Lauras Stacevičius
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
188600362 2018-08- Nr. Į 2018-08-21 Nr. S-2018-6124 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2447, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės, išnuomojamos statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas iki nuomininko nuosavybės ar kitos naudojimo teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo. Kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Ši nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, teikiamas įstatymo projektas yra lydintysis Civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, reg. Nr. XIIIP-2446. Pastarojo projekto 2 straipsniu Civilinio kodekso 6.549 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyneri metai, o kai žemės sklypas išnuomojamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti – iki nuomininko teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo. Abiejuose įstatymo projektuose valstybinės žemės nuomos terminą siūloma reglamentuoti skirtingai. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, abiejų projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. Antra, projekto nuostatomis žemės nuomos terminą siūloma sieti su nuomininko nuosavybės ar kitos naudojimo teisės į statinius ar įrenginius termino pasibaigimu. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos termino nesiejant su statinių techniniais parametrais, galimai atsirastų prielaidos tęsti valstybinės žemės nuomą net ir sunykus statiniams, kurių pagrindu ji buvo sudaryta, o tai turėtų neigiamos įtakos efektyviam ir racionaliam žemės naudojimui.
Trečia, atkreipiame dėmesį, kad teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi iš keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies siūloma išbraukti nuostatą, kad valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Atkreipiame dėmesį, kad Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad statinys nugriaunamas kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Atsižvelgus į tai, manytina, kad valstybinės žemės sklypai laikiniesiems statiniams ir įrenginiams statyti ir eksploatuoti galėtų būti nuomojami laikinojo statinio nuomos terminui, nes, nugriovus laikinąjį statinį, nelieka pagrindo, kuriam esant, valstybinė žemė gali būti toliau nuomojama, neskelbiant naujo aukciono. Todėl, manytina, kad projektu siūlomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos išbraukimo reikėtų atsisakyti. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aiški formuluotė, kad nuomos terminas nustatomas iki nuomininko nuosavybės ar kitos naudojimo teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2446, 1 straipsnio 2 dalies nuostatomis siūloma nustatyti, kad nuomininkui pardavus statinius ar įrenginius, pirkėjas įgys teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. 2.
žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 3. Teikiamo įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Korupcijos prevencijos įstatymo
atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. 4. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL
2019-02-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Andriejus Stančikas,
Komiteto pirmininko pavaduotojas - Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Remigijus Žemaitaitis; Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Venantas Griciūnas – žemės ūkio viceministras, Aušra Kalantaitė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja, Laimonas Čiakas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, Aušra Račkauskaitė - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisinio vertinimo skyriaus vedėja, Gintas Kerbelis - Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, Akvilė Mackay – Lietuvos verslo konfederacijos atstovė, Algis Baravykas – Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-23) 1(9) 1(3) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Ši nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, teikiamas įstatymo projektas yra lydintysis Civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, reg. Nr. XIIIP-2446. Pastarojo projekto 2 straipsniu Civilinio kodekso 6.549 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyneri metai, o kai žemės sklypas išnuomojamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti – iki nuomininko teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo. Abiejuose įstatymo projektuose valstybinės žemės nuomos terminą siūloma reglamentuoti skirtingai. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, abiejų projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. Antra, projekto nuostatomis žemės nuomos terminą siūloma sieti su nuomininko nuosavybės ar kitos naudojimo teisės į statinius ar įrenginius termino pasibaigimu. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos termino nesiejant su statinių techniniais parametrais, galimai atsirastų prielaidos tęsti valstybinės žemės nuomą net ir sunykus statiniams, kurių pagrindu ji buvo sudaryta, o tai turėtų neigiamos įtakos efektyviam ir racionaliam žemės naudojimui. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi iš keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies siūloma išbraukti nuostatą, kad valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.
Atkreipiame dėmesį, kad Statybos įstatymo
laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Atsižvelgus į tai, manytina, kad valstybinės žemės sklypai laikiniesiems statiniams ir įrenginiams statyti ir eksploatuoti galėtų būti nuomojami laikinojo statinio nuomos terminui, nes, nugriovus laikinąjį statinį, nelieka pagrindo, kuriam esant, valstybinė žemė gali būti toliau nuomojama, neskelbiant naujo aukciono. Todėl, manytina, kad projektu siūlomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos išbraukimo reikėtų atsisakyti. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aiški formuluotė, kad nuomos terminas nustatomas iki nuomininko nuosavybės ar kitos naudojimo teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2446, 1 straipsnio 2 dalies nuostatomis siūloma nustatyti, kad nuomininkui pardavus statinius ar įrenginius, pirkėjas įgys teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-23)21
žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-23) * 3.
Teikiamo įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Atsižvelgti. STT išvada gauta 2018-10-16. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-23)
valstybės turto nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta 2019-01-30. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2018-08-31) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2447, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 6. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-10-16 raštas
* Atlikus minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektais Nr. XIIP-2446 – Nr. XIIIP-2448 siūlomos nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos dviprasmiškai.
Be to, minėtų teisės aktų projektų pasiūlymų priėmimas galimai neužtikrintų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) tikslų įgyvendinimo (pavyzdžiui, valstybinę žemę naudoti racionaliai) ir sudarytų sąlygas pasielgti nesąžiningai – iš esmės naujų statinių statybas įvykdyti prisidengiant „visiškai nesunykusio statinio“ kapitalinio remonto statybos darbais. Pritarti. 7. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-10-16 raštas
1(9) 1(3) Dėl Projekto Nr. XIIIP-2447 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 3 dalį nustatant, kad „žemės, išnuomojamos statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas iki nuomininko nuosavybės ar kitos naudojimo teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo. Kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIIIP-2447 siūlymai svarstytini keliais aspektais: 3.1. Atkreiptinas dėmesys, kad su Projektu Nr. XIIIP-2447 yra susijęs Projektas Nr. XIIIP-2446, pagal kurį žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 99 metai. Tuo tarpu pagal Projektą Nr. XIIIP-2447 žemės nuomos terminas (išskyrus atvejus, kada žemė išnuomojama statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti) būtų nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtomis Projekto Nr.
XIIIP-2447 nuostatomis Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė reglamentuoti žemės nuomos termino nustatymo tvarką pašalinant šio vertinimo 2 pastabos 2 punkte nurodytą neaiškumą (kaip ir kokiais pagrindais būtų nustatomas konkretus valstybinės žemės nuomos terminas), tačiau dėl to, kad Projektais Nr. XIIIP-2446 ir Nr. XIIIP-2447 neatskleisti konkrečių žemės nuomos terminų nustatymo kriterijai, neaišku, kokiu pagrindu įstatymus lydinčiuosiuose teisės aktuose tai būtų padaryta. Be to, Projektu Nr. XIIIP-2447 siūlomos nuostatos suponuoja situacijos galimybę, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija savo priimamuose teisės aktuose nustatys ne konkrečius terminus (detalizuojančius terminų nustatymą atskirais konkrečiais atvejais), o reglamentuos tokių terminų nustatymo kriterijus, pagal kuriuos konkrečius žemės nuomos terminus nustatys sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos priimančios institucijos ar jų atstovai. Šiuo atveju, manytume, egzistuoja tikimybė, kad iš esmės panašaus pobūdžio situacijose dėl sprendimus priimančių asmenų skaičiaus (pavyzdžiui, jeigu tokius sprendimus priims Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių, kurių Lietuvos Respublikoje yra 50, atstovai), bus priimami skirtingi sprendimai (t. y. taikoma skirtinga įstatymų įgyvendinimo praktika), o tai yra papildomas korupcijos rizikos veiksnys. Manytume, kad šią tikimybę padidina ir aplinkybė, kad pagal Projekto Nr. XIIIP-2447 siūlymus naikinamos galiojančio įstatymo nuostatos, kad žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. 3.2. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytos
manytume, kad Projekto Nr.
XIIIP-2447 nuostatos gali būti aiškinamos nevienodai, pavyzdžiui, kad net ir pasibaigus nuosavybės teisei į statinį jo praradimo (sunaikinimo, sugriuvimo ar pan.) atveju žemės sklypo nuomininkas turi teisę ir toliau disponuoti žemės sklypu (kadangi Projektu Nr. XIIIP-2447 naikinamos galiojančio įstatymo nuostatos, numatančios, kad žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nustatytam tokių statinių naudojimo terminui, minėtos nuostatos gali būti interpretuojamos, kad atstatęs laikinąjį statinį asmuo ir toliau gali disponuoti valstybinės žemės sklypu). Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra (2018- 11-29 raštas Nr. g-2018-11305) 1(9)
Įstatymo projekto 1 straipsniui, kuriuo siūloma pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalį numatant, kad žemės, išnuomojamos statiniams ir įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas iki nuomininko nuosavybės ar kitos naudojimo teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo, o kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taikomos pastabos ir pasiūlymai išdėstyti CK 6.549 straipsnio pakeitimo pasiūlyme. Pritarti. 2. Lietuvos advokatūra (2018- 11-29 raštas Nr. g-2018-11305) 2(9)
pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį ir atsisakyti nuostatos, reguliuojančios, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas.
Šios nuostatos atsisakymas reikštų, kad valstybinės žemės sklypo nuomininkas turės galimybę be jokių apribojimų keisti veiklą nuomojamame žemės sklype, t.y. naudoti žemės sklypą kitai veiklai, nei žemės sklypas buvo išnuomotas: keisti žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą su tikslu keisti esamų statinių tiesioginę paskirtį, statyti kitokios, nei buvo esami statiniai, paskirties naujus statinius ir pan. Tokia nuostata įteisintų visiškai kitokias taisykles, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės naudojimo sąlygas, palyginus su dabartiniu metu galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
Taisyklių 30.8 papuktyje yra numatyta, kad kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu) - joje numatoma nuomininko ar nuomotojo teisė keisti išnuomoto žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Tesimų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kitų pagrindų keisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą, kai nuomininkas yra pastato, esančio ant šio žemės sklypo savininkas, nėra. Todėl jei atvejis neatitinka Taisyklių 30.8 papunkčio, teisė be aukciono nuomoti valstybinės žemės sklypą išnyksta ir nuomos sutartis turi būti nutraukiama. (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-421/2017).
Pozicija, kad valstybės turtas turi būti valdomas ir naudojamas tik griežtai pagal reguliuojančius teisės aktus grindžiama viešuoju interesu, kuris visada yra susijęs su efektyviu valstybės turto panaudojimu (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011; Lietuvos aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011). Manytina, kad siūloma nuostata ženkliai palengvintų valstybinės žemės nuomininkų padėtį, nes sudarytų palankias sąlygas vystyti naujus projektus, investuoti į naujų objektų statybą. Tačiau atsižvelgiant į tai kas iš dėstyta aukščiau bei į tai, kad pagal Valstybės kontrolės ataskaitas ir išvadas toks valstybinės žemės valdymas, kai be jokių apribojimų ir atlyginimo (kompensavimo) valstybei nuomininkams leidžiama valstybinėje žemėje keisti vykdomą veiklą, statyti (rekonstruoti) statinius, laikomas neefektyviu, manytina, kad tikslingiau būtų ieškoti tokio reguliavimo, kuris atspindėtų kompromisą - pusiausvyrą tarp valstybės ir privačių asmenų - valstybinės žemės nuomininkų interesų sprendžiant klausimus dėl be aukciono išnuomotos valstybinės žemės paskirties, naudojimo būdo keitimo, teisės statyti (rekonstruoti) be aukciono išsinuomotoje valstybinėje žemėje suteikimo. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (2018-09-20 raštas Nr. 1SD-3403-(3.7 E.))1 Nepritaria siūlomiems pakeitimams, kuriais siekiama pakeisti valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimą.
Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, galiojantis valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina efektyvų ir racionalų valstybinės žemės valdymą, siekiant ne tik privačių interesų tenkinimo, tačiau taip pat atsižvelgiant ir į visuomeninę naudą, kaip yra nustatyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė (2019-01-30)1 1,2 Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2447 dėl šių priežasčių:
valstybinės žemės nuomos teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti valstybinės žemės nuomos teise. Pagal įstatymų projektų <...> nuostatas, įtvirtinančias, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 99 metai, o kai žemės sklypas išnuomojamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti – iki nuomininko teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo, galimos situacijos, kai valstybinės žemės sklype, kuris išnuomojamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, statiniai ir įrenginiai bus sunykę, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka neišregistruoti iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro. Tokiu būdu nuomos termino nesiejant su statinių techniniais parametrais, galimai atsirastų prielaidos tęsti valstybinės žemės nuomą net ir sunykus statiniams, kurių pagrindu ji buvo sudaryta, o tai turėtų neigiamos įtakos efektyviam ir racionaliam žemės naudojimui. 2.
pataisomis siūloma valstybinės žemės nuomos termino (išskyrus nuomos termino žemei, išnuomojamai statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti) nustatymo tvarką pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, tačiau toks siūlomas naujas teisinis reguliavimas prieštarauja Civilinio kodekso 6.549 straipsnio 3 dalies nuostatai, kurioje numatyta, kad tik įstatymai gali nustatyti trumpesnius maksimalius žemės nuomos sutarties terminus. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje siūloma atsisakyti žodžio
„sutartyje“, tačiau teigiami rezultatai, kurių laukiama šiuo siūlomu nauju
teisiniu reguliavimu, ir (ar) kokios praktinės problemos šiuo nauju siūlomu teisiniu reguliavimu bus sprendžiamos, aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų <...> neatskleidžia. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytas žodis „sutartyje“, kurio Įstatymo projektu siūloma atsisakyti, dera su šiuo metu galiojančiu Civilinio kodekso 6.550 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal kurio nuostatas pagrindinė žemės naudojimo paskirtis turi būti nurodyta žemės nuomos sutartyje.
Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi taip pat siūloma atsisakyti Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatos, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, tačiau pažymėtina, kad pareiga naudoti žemę pagal jai nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą kyla ne tik iš Įstatymo projektu keičiamos nuostatos, bet ir kitų – Civilinio kodekso (pvz., 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas), Žemės įstatymo (pvz., 2 straipsnio 1 ir 16 dalys, 9 straipsnio 13 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai,) ar kitų įstatymų (pvz., Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 5 dalis ir kt.) nuostatų, todėl tuo atveju, jeigu būtų pritarta dėl šiuo projektu formuluojamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies pakeitimo, būtų pažeistas teisės aktų nuostatų sistemiškumas ir nuoseklumas. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir teisėtvarkos komitetui grąžinti Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2447 iniciatoriams patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, LR Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos advokatūros pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš
Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė