Projekto Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
įstatymo nr. I-28
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi
į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir iki pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus privalomai patikrina visų pretendentų būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenis. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kad duomenų anketoje pateikti duomenys yra neteisingi, nuslėpti ar kad nepateikta užpildyta anketa, taip pat kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus dirbo, mokėsi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad apie tai nėra įrašyta duomenų anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatą į Respublikos Prezidentus supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus.“. 2. Papildyti įstatymo 3 straipsnį 13 dalimi: „13. Jeigu Respublikos Prezidento rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio jau išrinkto Respublikos Prezidento įgaliojimai nutraukiami prieš terminą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Arvydas Anušauskas
PETRAUSKIENĖ Ieva
DĖL Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36 ir 37 straipsnių papildymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 (toliau - Liustracijos įstatymas) 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36 ir 37 straipsnių papildymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau - Įstatymai) projektų parengimą paskatino situacija, kuomet prieš 2016 m. Seimo rinkimus nebuvo patikrinti kandidatų į Seimo narius sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktai. Atsirado poreikis tiesiogiai rinkimų įstatymuose įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos funkciją tikrinti kandidatus dėl bendradarbiavimo su užsienio tarnybomis. Taip pat tai, kad rinkimų įstatymai tarpusavyje nėra suderinti šiuo klausimu.
Pavyzdžiui, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme iš viso nekalbama apie kandidatų į savivaldybių tarybų narius ar narius - merus prisipažinimą, t.y. informacijos, kad bendradarbiavo su užsienio tarnybomis, nurodymą, nors Liustracijos įstatyme nurodyta, kad savivaldybių tarybų nariai tokiu atveju netenka įgaliojimų. Ir atvirkščiai, pavyzdžiui, Seimo rinkimų įstatyme numatyta, jog kandidatai į Seimo narius anketose turi nurodyti bendradarbiavimo su užsienio tarnybomis faktą, tačiau pačiame Liustracijos įstatyme Seimo nariai tarp tų, kurių įgaliojimai nutrūksta tokios informacijos nepateikus, nenurodyti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Arvydas Anušauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Liustracijos įstatyme šiuo metu nurodyta, jog tik Europos Parlamento ir savivaldybės tarybos nario įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui, jeigu jie neprisipažino Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikė žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpė. Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme nėra numatyta, kad jeigu Respublikos Prezidento rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio jau išrinkto Respublikos Prezidento įgaliojimai nutraukiami prieš terminą.
Šiuo metu rinkimų įstatymuose nėra numatyta, jog Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su užsienio slaptosiomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir privalomai patikrina kandidatų duomenis. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nekalbama apie kandidatų į savivaldybių tarybų narius ar narius - merus prisipažinimą, t.y. informacijos, kad bendradarbiavo su užsienio tarnybomis, nurodymą
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Liustracijos įstatyme siūloma numatyti, jog ne tik Europos Parlamento ir savivaldybės tarybos nario įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui, jeigu jie neprisipažino Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikė žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpė, tačiau taip pat ir Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybės tarybos nario-mero pareigas einančių asmenų. Respublikos Prezidento, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose siūloma numatyti, jog Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir privalomai patikrina visų kandidatų duomenis.
Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme taip pat siūloma numatyti, jog jeigu Respublikos Prezidento rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio jau išrinkto Respublikos Prezidento įgaliojimai nutraukiami prieš terminą. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme siūloma numatyti, jog kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius, narius - merus turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius - merus anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.“.
Taip pat tai, kad jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, kandidato į savivaldybės tarybos narius ar kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje nurodo, jog nėra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrina visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius, narius – merus duomenis. Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas, kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius, narius – merus. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio savivaldybės tarybos nario, nario – mero įgaliojimai nutraukiami. Paaiškėjus, kad tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius, narius - merus arba savivaldybės tarybos narių, narių - merų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją.
Seimo rinkimų įstatyme taip pat numatyti, jog paaiškėjus, kad tarp kandidatų į Seimo narius arba išrinktų Seimo narių yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Turėtų teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą į teisinę sistemą, jokių teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Vyriausioji rinkimų komisija, buvusios SSRS specialiosios tarnybos, prisipažinusių slapta bendradarbiavus. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Arvydas Anušauskas
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir iki pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus privalomai patikrina visų pretendentų būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenis. Šioje nuostatoje nurodoma, kad Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi dėl visų pretendentų būti kandidatu į Respublikos Prezidentus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šio straipsnio 1 dalį pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomenų anketos formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Anketos duomenys yra vieši.
Anketos duomenys yra vieši. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šią anketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo. Taigi diskutuotina, ar dėl šių pretendentų Vyriausiajai rinkimų komisijai kreiptis į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (struktūromis), duomenis, yra būtina. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnis pildomas
įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio jau išrinkto Respublikos Prezidento įgaliojimai nutraukiami prieš terminą. Šioje nuostatoje kalbama apie pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavusio su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir jau išrinkto Respublikos Prezidento įgaliojimų nutraukimą prieš terminą.
Pretendentui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatui į Respublikos Prezidentus ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavusio su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis turėtų būtų taikoma galiojančio Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, pagal kurią asmuo, keliamas kandidatu į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų, o pagal to paties įstatymo 9 straipsnio 3 dalį Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės nario, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, prokuroro pareigas einantys asmenys, neprisipažinę Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikę žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpę, už tai atsako kaip už priesaikos sulaužymą. Kitų teismų teisėjo pareigas einantys asmenys už šioje dalyje nurodytus veiksmus atsako kaip už teisėjo vardo pažeminimą. Vadovaujantis Konstitucijos 74 straipsniu pagal kurį Respublikos Prezidentą, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą.
Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimas numatytas Konstitucijos 88 straipsnyje. Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;
2) įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
3) atsistatydina iš pareigų;
4) Respublikos Prezidentas miršta;
5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;
6) Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų. Pagal Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimą <...> Konstitucijos 88 straipsnyje nustatytas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Todėl projektu siūlomas reguliavimas, nustatantis papildomą, Konstitucijoje nenumatytą, Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindą, prieštarauja Konstitucijos 88 straipsniui. . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-08- Nr. Į 2018-08-21 Nr. S-2018-6124 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2438 (toliau – Projektas), pažymime, jog neturime pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Vis dėlto, siekdami teisinio aiškumo, teikiame toliau nurodytas pastabas dėl Projekto 2 straipsnio, kuriuo siūloma įtvirtinti, jog Respublikos Prezidento rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodžius, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio jau išrinkto Respublikos Prezidento įgaliojimai nutraukiami prieš terminą. Pirma, svarbu pažymėti, jog pagal Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 (toliau – Įstatymas) nuostatas, asmeniui, Įstatyme nustatyta tvarka prisipažinus slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikus visą jiems žinomą informaciją, susijusią su specialiųjų tarnybų veikla, nėra užkertamas kelias kandidatuoti Prezidento rinkimuose. Tačiau informacija apie slaptą bendradarbiavimą, asmeniui kandidatuojant į šias pareigas ir jas einant, yra išslaptinama ir viešai paskelbiama.
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juo siekiama apsaugoti prisipažinusius asmenis nuo užsienio šalių specialiųjų tarnybų nusikalstamo poveikio, kaip antai, šantažo dalyvauti prieš valstybę ir visuomenės saugumą nukreiptose veikose. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje pabrėžta, kad juo nustatoma prisipažinusių asmenų apsaugos tvarka, o apribojimai gali būti taikomi tik neprisipažinusiems asmenims. Tuo tarpu Projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimais asmenims nustatomi veiklos apribojimai, nepriklausantys nuo to, ar jie yra prisipažinę, ar ne. Tokie pakeitimai yra nesuderinami su Įstatymo nuostatomis ir neatitinka Įstatymu siekiamo tikslo. Todėl siūlytume pakoreguoti minėtąją Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatą, pabrėžiant, kad veiklos apribojimai asmeniui gali kilti tik tuomet, jei kandidatas nenurodė anksčiau aptartųjų aplinkybių. Antra, atkreipiame dėmesį į Europos teisės departamento išvadą dėl su Projektu susijusio Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2437, kurioje atskleista, jog pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, asmuo, einantis Prezidento pareigas, paaiškėjus apie slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis neatskleidimą, už tai atsako kaip už priesaikos sulaužymą. Todėl vadovaujantis Konstitucijos nuostatomis jam turėtų būti pradedama apkalta. Kitoks Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindo, nepatenkančio į Konstitucijos 88 straipsnį, nustatymas yra svarstytinas kaip prieštaraujantis Konstitucijai ir sukeliantis galimus neatitikimus tarp Įstatymo
direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel.
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Česlav Olševski, Vytautas Rastenis, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisės departamento vyr. patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnis pildomas 13 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad, jeigu Respublikos Prezidento rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo įrodymo dienos šio jau išrinkto Respublikos Prezidento įgaliojimai nutraukiami prieš terminą. Šioje nuostatoje kalbama apie pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavusio su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir jau išrinkto Respublikos Prezidento įgaliojimų nutraukimą prieš terminą.
Pretendentui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatui į Respublikos Prezidentus ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavusio su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis turėtų būtų taikoma galiojančio Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, pagal kurią asmuo, keliamas kandidatu į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų, o pagal to paties įstatymo 9 straipsnio 3 dalį Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės nario, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, prokuroro pareigas einantys asmenys, neprisipažinę Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikę žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpę, už tai atsako kaip už priesaikos sulaužymą. Kitų teismų teisėjo pareigas einantys asmenys už šioje dalyje nurodytus veiksmus atsako kaip už teisėjo vardo pažeminimą. Vadovaujantis Konstitucijos 74 straipsniu pagal kurį Respublikos Prezidentą, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą.
Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimas numatytas Konstitucijos 88 straipsnyje. Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:
balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų. Pagal Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimą <...> Konstitucijos 88 straipsnyje nustatytas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Todėl projektu siūlomas reguliavimas, nustatantis papildomą, Konstitucijoje nenumatytą, Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindą, prieštarauja Konstitucijos 88 straipsniui.. Pritarti Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio 3 dalies reguliavimą, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas einantys asmenys, neprisipažinę Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir (ar) pateikę žinomai melagingas žinias, laikomi sulaužę priesaiką, todėl jų atžvilgiu turėtų būti rengiama apkalta.
Kitoks tokio subjekto įgaliojimų nutrūkimo pagrindo, nepatenkančio į Konstitucijos 88 straipsnį, nustatymas yra svarstytinas kaip prieštaraujantis Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 31 d. išvadoje pažymėjo, kad apkalta – Konstitucijoje numatyta ypatinga procedūra, kai yra sprendžiamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų aukščiausiųjų valstybės pareigūnų konstitucinės atsakomybės klausimas. Tam, kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų, be kita ko, tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią (KT 2004 05 25, 2010 05 13 nutarimai). 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. rugsėjo 26 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, nustatantis papildomą, Konstitucijoje nenumatytą, Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindą prieštarauja Konstitucijos 88 straipsniui. 4. Balsavimo rezultatai: už –11, prieš –0, susilaikė –0. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6.
Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė