Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 6 straipsnį 8 dalimi:
„8. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės
etikos komisijos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir kitais teisės aktais, prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, nepažeidžia šių įstatymų ir dėl privačių interesų nepažeidžia šio straipsnio 5 dalies reikalavimo.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir kitais teisės aktais, prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, nepažeidžia šių įstatymų ir dėl privačių interesų nepersekioja viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar žurnalisto.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Gintaras Vaičekauskas
Projekto XIIIP-2436 (2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnį 8 dalimi:
„8. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, savivaldybės etikos komisija ar Seimo
etikos ir procedūrų komisija savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir kitais teisės aktais, prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, nepažeidžia šių įstatymų ir dėl privačių interesų nepažeidžia šio straipsnio 5 dalies reikalavimo.“2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, savivaldybės etikos komisija ar Seimo etikos ir procedūrų komisija savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir kitais teisės aktais, prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, nepažeidžia šių įstatymų ir dėl privačių interesų nepersekioja viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar žurnalisto.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Gintaras Vaičekauskas Simonas Gentvilas
visuomenės informavimo
ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos žurnalistų sąjungos kreipimasis dėl valdžios ir žurnalistų santykių, kuriame Lietuvos žurnalistų sąjungos Taryba kviečia parlamentines partijas inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus, kurie neleistų pažeidinėti pagrindinių visuomenės informavimo principų, užtikrintų žurnalistų nepriklausomybę nuo politikų ar valdžios spaudimo ir neteisėto persekiojimo už kritiką. Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymo (toliau–VIĮ) 6 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, dėl asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, galinčio turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, nesuteikia žurnalistams reikalingos informacijos. Siekiant stiprinti visuomenės atvirumą ir demokratiją, būtina tobulinti VIĮ 6 straipsnį ir numatyti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir kitais teisės aktais, prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, nepažeidžia šių įstatymų ir dėl privačių interesų nepažeidžia šio straipsnio 5 dalies reikalavimo. Taip pat VIĮ 9 straipsnis užtikrina, kad kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.
Tačiau šiuo metu nėra numatytos aiškios atsakomybės tiems asmenims, kurie piktnaudžiauja savo teisėmis ir nepagrįstai persekioja žurnalistus už kritiką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Seimo narys Gintaras Vaičekauskas ir Lietuvos žurnalistų sąjunga. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
VIĮ 6 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. Taip pat VIĮ
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
papildyti VIĮ įstatymo 6 straipsnį 8 dalimi ir numatyti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir kitais teisės aktais, prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, nepažeidžia šių įstatymų ir dėl privačių interesų nepažeidžia šio straipsnio 5 dalies reikalavimo. 4.2. VIĮ 9 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.
Siūloma pakeisti VIĮ 9 straipsnį ir įtvirtinti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir kitais teisės aktais, prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, nepažeidžia šių įstatymų ir dėl privačių interesų nepersekioja viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar žurnalisto. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir teigiamai vertintinas skaidrumo požiūriu, nes siekiama tobulinti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir užtikrinti žurnalistų nepriklausomybę nuo politikų ar valdžios spaudimo ir neteisėto persekiojimo už kritiką. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymas įtakos verslui ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: ,,vieša informacija”, ,,draudžiama persekioti už kritiką”, ,,viešosios informacijos rengėjas”, ,,žurnalistas”. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Seimo nariai: Gintaras Vaičekauskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS visuomenės informavimo
ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos žurnalistų sąjungos kreipimasis dėl valdžios ir žurnalistų santykių, kuriame Lietuvos žurnalistų sąjungos Taryba kviečia parlamentines partijas inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus, kurie neleistų pažeidinėti pagrindinių visuomenės informavimo principų, užtikrintų žurnalistų nepriklausomybę nuo politikų ar valdžios spaudimo ir neteisėto persekiojimo už kritiką. Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymo (toliau –VIĮ) 6 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, dėl interesų konflikto nesuteikia žurnalistams reikalingos informacijos. Siekiant stiprinti visuomenės atvirumą ir demokratiją, būtina tobulinti VIĮ ir numatyti, kad asmenis dirbantis valstybės tarnyboje, už VIĮ 6 straipsnio 5 dalies nesilaikymą, gali būti svarstomi etikos komisijoje. Taip pat VIĮ 9 straipsnis užtikrina, kad kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Tačiau šiuo metu nėra numatytos aiškios atsakomybės tiems asmenims, kurie piktnaudžiauja savo teisėmis ir nepagrįstai persekioja žurnalistus už kritiką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Seimo narys Gintaras Vaičekauskas ir Lietuvos žurnalistų sąjunga. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: VIĮ 6 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. Taip pat VIĮ
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
papildyti VIĮ įstatymo 6 straipsnį 8 dalimi ir numatyti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, savivaldybės etikos komisija ar Seimo etikos ir procedūrų komisija savo kompetencijos ribose prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, nepažeidžia šio straipsnio 5 dalies. 4.2. VIĮ
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Siūloma papildyti VIĮ 9 straipsnį ir įtvirtinti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, savivaldybės etikos komisija ar Seimo etikos ir procedūrų komisija savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir kitais teisės aktais, prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, nepažeidžia šių įstatymų ir dėl privačių interesų nepersekioja žurnalistų.“ 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas įtakos verslui ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: ,,vieša informacija”, ,,draudžiama persekioti už kritiką”, ,,viešosios informacijos rengėjas”, ,,žurnalistas”. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Gintaras Vaičekauskas Simonas Gentvilas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatos, numatančios, kad „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir kitais teisės aktais, prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, nepažeidžia šių įstatymų“ vertintinos kaip perteklinės, nes Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau –VTEK) galiojančiais teisės aktais jau ir taip yra įgaliota prižiūrėti, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas), tirti fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktas). Vadinasi, jei valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys atsisakytų teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui dėl privačių interesų, jų veiksmai galėtų būti skundžiami VTEK jau galiojančių teisės aktų pagrindu.
Dėl analogiškų motyvų kaip perteklinės vertintinos projekto 2 straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatos, kuriose nurodoma, kad „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir kitais teisės aktais, prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, nepažeidžia šių įstatymų ir dėl privačių interesų nepersekioja viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar žurnalisto“. Jei viešoji informacija viešosios informacijos rengėjui būtų nepateikta dėl kitų nepateisinamų priežasčių (arba be priežasties) arba jei apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis viešosios informacijos rengėjui nebūtų pranešta taip, kaip tai numatyta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, tokie veiksmai būtų traktuojami kaip tarnybinis nusižengimas arba, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo - kaip nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje. Nei tarnybinio nusižengimo, nei, juolab, nusikalstamos veikos tyrimas ir, atitinkamai, tarnybinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra VTEK kompetencija. 2. Projektas neatitinka teisės technikos taisyklių reikalavimų, nes teikiami pakeitimai ryškintini tik jo lyginamajame variante. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-08- Nr. Į 2018-08-21 Nr. S-2018-6124 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2436 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos, numatančios, kad „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, savivaldybės etikos komisija ar Seimo etikos ir procedūrų komisija savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir kitais teisės aktais, prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, nepažeidžia šių įstatymų“ vertintinos kaip perteklinės, nes tiek Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, tiek savivaldybės etikos komisija, tiek Seimo etikos ir procedūrų komisija galiojančiais teisės aktais jau ir taip yra įgaliotos prižiūrėti, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti šių komisijų kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas, ), tirti fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktas, Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalis, Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
Projekto 1 straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatos, numatančios, kad „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, savivaldybės etikos komisija ar Seimo etikos ir procedūrų komisija savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir kitais teisės aktais, prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, nepažeidžia šių įstatymų“ vertintinos kaip perteklinės, nes tiek Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, tiek savivaldybės etikos komisija, tiek Seimo etikos ir procedūrų komisija galiojančiais teisės aktais jau ir taip yra įgaliotos prižiūrėti, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti šių komisijų kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas, ), tirti fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktas, Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalis, Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Vadinasi, jei valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys atsisakytų teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui dėl privačių interesų, jų veiksmai galėtų būti skundžiami projekto 1 straipsnyje nurodytoms komisijoms jau galiojančių teisės aktų pagrindu.
Dėl analogiškų motyvų kaip perteklinės vertintinos projekto 2 straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatos, kuriose nurodoma, kad „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, savivaldybės etikos komisija ar Seimo etikos ir procedūrų komisija savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir kitais teisės aktais, prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, nepažeidžia šių įstatymų ir dėl privačių interesų nepersekioja viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar žurnalisto“. Jei viešoji informacija viešosios informacijos rengėjui būtų nepateikta dėl kitų nepateisinamų priežasčių (arba be priežasties) arba jei apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis viešosios informacijos rengėjui nebūtų pranešta taip, kaip tai numatyta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, tokie veiksmai būtų traktuojami kaip tarnybinis nusižengimas arba, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo - kaip nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje. Nei tarnybinio nusižengimo, nei, juolab, nusikalstamos veikos tyrimas ir, atitinkamai, tarnybinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos, savivaldybės etikos komisijos ar Seimo etikos ir procedūrų komisijos kompetencija. 2.
tekste minėtinas ne Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, kurį sudaro trys straipsniai, nustatantys juridinį faktą – Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimą, kodekso įsigaliojimo datą bei kodekso įgyvendinimo taisykles, o pats Valstybės politikų elgesio kodeksas. Taip pat tikslintinas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pavadinimas (žodis „Etikos“ rašytinas didžiąja raide). 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
pavadinimas dėstytinas paryškintomis raidėmis;
direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-04- Nr. Į 2019-04-25 Nr. S-2019-2574 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2436(2), informuojame, kad pastabų neturime. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];