Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 11² dalį. 11². Kvietimas – dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos fizinio arba juridinio asmens įsipareigojimą pasirūpinti, kad į Lietuvos Respubliką atvykstantis užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas jo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikotarpiu ir kad prireikus būtų padengtos užsieniečio grįžimo į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidos. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsieniečiai policijos ar kitos Užsienietis teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Užsieniečių buvimo, ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolė
gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau
institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 2.
valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 3. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo kreiptis į gauti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, kurios nurodytų institucijų įvertinimą pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir Policijos departamentas policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą.
Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. 4. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo, panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. 5. Policijos departamentas Policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl užsieniečiui išduoto leidimo gyventi arba užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo nuo šios informacijos gavimo panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. 6.
6Valstybės saugumo departamentas,
turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamentas policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų šios informacijos gavimo dienos, gavęs užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.“4 straipsnis. Įstatymo papildymas 4¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 4¹ straipsniu:
„4¹ straipsnis. Fizinio ar juridinio asmens
įsipareigojimas dėl į Lietuvos Respubliką kviečiamo užsieniečio Fizinis ar juridinis asmuo, kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką, įsipareigoja pasirūpinti, kad užsienietis jo buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu turėtų atitinkamai Vizų kodekse arba šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį sveikatos draudimą, ir atlyginti šio Įstatymo 131 straipsnio 3 dalyje nurodytas valstybės išlaidas bei valstybės išlaidas, patirtas dėl užsieniečio sveikatos priežiūros.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu jis: atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas.
1) atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas;
2) atvyko, nors yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Nacionalinė viza išduodama užsieniečiui pateikus, turinčiam sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Be kitų šio Įstatymo 6¹ straipsnyje nustatytų užsieniečio sveikatos draudimo reikalavimų, užsieniečio sveikatos draudimas turi galioti visose Šengeno valstybėse ir draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų. Reikalavimas pateikti turėti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą netaikomas paskirtiems užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių nariams, vykstantiems į Lietuvos Respubliką akreditacijai, ir jų šeimos nariams, taip pat užsieniečiams, turintiems diplomatinius pasus.“7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios ir vizos panaikinimo ir
atšaukimo pagrindai 1.
Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu:
1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų;
sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis;
3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;
2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo;
3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;
tikrovės;
5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;
Šengeno valstybės;
7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę;
8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
9) jis nepateikia neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu;
10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;
11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti;.
Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu:
1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų;
sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis;
3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;
2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo;
3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;
tikrovės;
5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;
Šengeno valstybės;
7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę;
8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
9) jis nepateikia neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu;
10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;
11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti;. 12) dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;
reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį;
14) jis yra nesumokėjęs skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;
15) yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje;
16) yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė.
2Nacionalinė viza atšaukiama užsieniečio arba fizinio ar juridinio asmens,
pakvietusio užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, prašymu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Vizos išdavimas, atsisakymas išduoti vizą, konsultacijų vykdymas, vizos panaikinimas ir , Šengeno vizos atšaukimas
gauti pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Užsienietis dokumentus vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, vidaus reikalų ministro įgaliotoje institucijoje Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. 2.
Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus. 3. Sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo, Šengeno vizos atšaukimo priima:
dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
išduoti pasienio kontrolės punkte, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
Respublikai Šengeno vizos išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl Šengeno vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl Šengeno vizų panaikinimo ir atšaukimo. 4. Vizų kodekse numatytais atvejais Šengeno viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis. 5. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka ir atvejais Šengeno viza ir nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis valstybės institucijomis. 6. Sprendimą dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo arba atsisakymo pratęsti jos galiojimą, dėl kvietimo patvirtinimo priima vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamentas. 7.
7Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos,
sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. 8. Užsienietis dokumentus vizai gauti taip pat gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos akredituotą komercinį tarpininką, įgaliotą garbės konsulą arba pasirinktą išorės paslaugų teikėją. 9. Kvietimo patvirtinimo, dokumentų Dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. Ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 22 straipsnio 1 dalį 8 punktu: „8) jeigu ji atšaukta.“
23 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą arba
atšauktą vizą;“
23 straipsnį 9 punktu: „9) yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą arba dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, išskyrus Vizų kodekse numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduota riboto teritorinio galiojimo viza, ir šios aplinkybės paaiškėja užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3.
Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.“
ją išdėstyti taip: „4. Šio Įstatymo nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 44¹ straipsnio 2 dalyje, 44² straipsnio 4 dalyje ar 49² straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis dėl leidimo gyventi keitimo prašymą turi pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Turintis leidimą gyventi užsienietis, kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, per
įgaliotą instituciją Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi vaikui išdavimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, naujai įforminti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo ir leidimo gyventi išdavimo, pakeitimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti šį leidimą terminai 1.
Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti:
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos; 21¹) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui.
Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
darbą, išskyrus šios dalies 4 3 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
nustatytais pagrindais;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;
pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.
Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
darbą, išskyrus šios dalies 4 3 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
nustatytais pagrindais;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;
pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. 2 3.
išnagrinėtas ir leidimas nuolat gyventi pakeistas arba atsisakyta jį pakeisti įformintas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui atitinkamoje institucijoje dienos. 3. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodyto prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos. 4. Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gavimo dienos – šio straipsnio 3 2 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 34 straipsnį. 34 straipsnis. Sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimas
ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo, o sprendimas išduoti užsieniečiui leidimą nuolat gyventi –
pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo gyventi įforminimo.
Leidimas gyventi, išskyrus šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, įforminamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo įforminti leidimą gyventi pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. 3. Ligos atveju ar esant kitų svarbių nuo užsieniečio nepriklausančių priežasčių, apie kurių buvimą užsienietis turi raštu pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, gali būti pratęstas sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, galiojimas, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių. 16 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34¹ straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas, keitimas ir naujas įforminimas
skubos tvarka
gali būti nagrinėjamas ir šis dokumentas gali būti išduodamas ar keičiamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ir šį dokumentą išduodant ar keičiant skubos tvarka, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai trumpinami per pusę. 2. Užsieniečio prašymu leidimas gyventi Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 34 33 straipsnio 2 3 dalyje. 3. Užsieniečio prašymu prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gali būti nagrinėjamas ir leidimas nuolat gyventi keičiamas įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 2 dalyje. 4. Atvejus, kai užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka nenagrinėjamas, nustato vidaus reikalų ministras. 5.
išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimą, šio dokumento išdavimą ar keitimą ir leidimo laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais naują įforminimą skubos tvarka dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo
pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui, jeigu:
1) jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus;
2) pasikeičia jo šeiminė padėtis;
3) jis pakeičia gyvenamąją vietą;
4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte ar 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais arba kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip vadovui, vadovausiančiam priimančiajai įmonei;
5) jis pateikia prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą pagal šio Įstatymo
2Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamentą apie užsienietį privalo:
1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;
2) ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta didesnė negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino pabaigos;
3) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą;
4) policija ar kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių nusižengimų bylas subjektai – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį nusižengimą;
46) Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba atlieka teismo paskirtą bausmę;
57) ūkio ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, nustačius, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai;
68) priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje – apie sąlygų, kurios pagal šio Įstatymo 44² straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą;
79) mokslo ir studijų institucija – apie bet kokias atsiradusias aplinkybes, kurios galėtų sukliudyti vykdyti darbo sutartį, sudarytą su tyrėju.“ 3.
Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamentą apie užsienietį privalo:
1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;
2) ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta didesnė negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino pabaigos;
3) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą;
4) policija ar kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių nusižengimų bylas subjektai – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį nusižengimą;
46) Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba atlieka teismo paskirtą bausmę;
57) ūkio ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, nustačius, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai;
68) priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje – apie sąlygų, kurios pagal šio Įstatymo 44² straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą;
79) mokslo ir studijų institucija – apie bet kokias atsiradusias aplinkybes, kurios galėtų sukliudyti vykdyti darbo sutartį, sudarytą su tyrėju.“
3Pripažinti netekusia galios 36 straipsnio 4 dalį.
Įstatymo 58 straipsnio 12 punkte nurodyto užsieniečio darbo pradžios įmonėje Lietuvos Respublikoje įmonė, į kurią šis užsienietis atvyko dirbti, privalo socialinės apsaugos ir darbo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių.“
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) atsiranda itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos ar
registruotos partnerystės nutraukimu arba šeimos nario mirtimi, reglamentuojamų reglamentuotų šio Įstatymo 51 straipsnio 3 5 dalyje numatytoje tvarkoje. Šiuo atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pateiktas iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsieniečiui dar nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju, arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo atveju. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas vieneriems metams.“
išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas užsienietis, kurio šeimos
nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal šio Įstatymo 51 straipsnio 3 5 dalyje nustatytą tvarką.
Šis reikalavimas netaikomas, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį:
dalies 4¹, 4², 5¹ ar 13 punkte nustatytais pagrindais;
dalies 14 punkte nustatytu pagrindu. Šia teise užsienietis gali pasinaudoti, jeigu šeima jau buvo sukurta toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje užsienietis įgijo ilgalaikio gyventojo statusą;
4) kuris yra atvykęs stažuoti mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;
Lietuvos Respublikoje nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą;. 6) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais;.“
straipsnio pakeitimas
3 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį;“. 2. Pakeisti 44 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.“
straipsnio 8 dalį. 8. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, turi būti sudaryta ir jos kopiją Užimtumo tarnybai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo dienos. 20 straipsnis. 44¹ straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu užsienietis per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš
darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pateikus darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pakeičiamos darbo sutarties sąlygos, dėl ko numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkto a papunktyje arba 3 punkto c papunktyje nustatytą sąlygą ir Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius nustatytas sąlygas.“
straipsnio 7 dalį. 7. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi būti sudaryta ir darbdavys jos kopiją Užimtumo tarnybai registruoti turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo arba nuo darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos. 21 straipsnis. 44² straipsnio pakeitimas Pakeisti 44²straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu numatytas perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimas tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti pateiktas, jeigu į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, jis atvyksta pirmiausia arba ilgiausiam laikotarpiui.
Apie numatomą perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimą į priimančiąsias įmones, įsteigtas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (nepaisant to, ar perkėlimas į priimančiąją įmonę, įsteigtą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, truks ne ilgiau negu 90 dienų per
prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi arba pagal šio Įstatymo 36 straipsnio
reikalavimus, kai tokios aplinkybės paaiškėjo.“
Pakeisti 46 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas užsienietis turi
teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, jeigu paaiškėja šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl jo priėmimo studijuoti. Apie kitai mokslo ir studijų institucijai pateiktą prašymą užsienietis privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Jeigu užsienietis per 2 mėnesius nuo pranešimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui pateikimo datos nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, leidimas laikinai gyventi panaikinamas pagal šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą.“
50 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo
su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18) užsienietis neatitinka tų šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį), arba per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba tapo bedarbiu ilgiau negu trims mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą;“. 24 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„51 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas, keitimas ir
panaikinimas 1.
Prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms. 2. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia priima Migracijos departamentas., leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 3. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 4. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo priima Migracijos departamentas. 35. Prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarką, taip pat tvarką, kaip įvertinama, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir tvarką, kaip įvertinama, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas
gyventi pateikia šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms. 2. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia priima Migracijos departamentas., leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 3. Leidimą nuolat gyventi keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 4.
panaikinimo priima Migracijos departamentas. 35. Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pateikiami dokumentai, patvirtinantys pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus užsienietį, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 12 punktą. 12) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos ir ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai, ne ilgiau kaip vieneriems metams, dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją, jeigu šis užsienietis siunčiančioje užsienio valstybės įmonėje dirba ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius, tuo laikotarpiu buvo ir komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu lieka apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje. 28 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2¹ dalį. 2¹. Tais atvejais, kai užsienietis privalo įsigyti leidimą dirbti, taip pat šio Įstatymo 58 straipsnio
pareigos įsigyti leidimą dirbti, darbdavys Užimtumo tarnybai turi pateikti registruoti su užsieniečiu sudarytos darbo sutarties kopiją.
Šią pareigą darbdavys turi įvykdyti per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo dienos, šio Įstatymo 58 straipsnio 2 punkte nurodytu atveju – per vieną mėnesį nuo darbo sutarties sudarymo dienos, o šio Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte nurodytu atveju – per vieną mėnesį nuo nacionalinės vizos išdavimo dienos. 2. Papildyti 62 straipsnį 5 dalimi:
„5. Darbo keliems darbdaviams sutartis pagal Darbo kodekso
reikalavimus gali būti sudaryta su užsieniečiu, turinčiu leidimą gyventi.“
3Papildyti 62 straipsnį 6 dalimi:
„6. Užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip,
kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 63 straipsnio 2 dalies 4 punktą. 4) per šio Įstatymo 62 straipsnio 2¹dalyje nustatytą terminą neužregistruota darbo sutartis;
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte – Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, gali būti yra įslaptinama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus šio Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje ir
raštu sutinka, kad tokia informacija būtų atskleista jo nurodytiems teisinę pagalbą teikiantiems asmenims.“
69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Prašymą suteikti prieglobstį gavusios institucijos veiksmai
įstaigos, kuriai Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento, kuriems pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas:
nebuvo pateiktas raštu, jo pateikimo datą, laiką ir vietą;
apžiūrą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
surinkta informacija, įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi specialiųjų poreikių;
asmens byloje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį. 3.
įstaigos, kuriai pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui., Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, paimtus pirštų atspaudus – perduoda vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai. 4. Policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija užtikrina duomenų apie prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą. 5. Veiksmai, išvardyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, atliekami per 24 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą vykdo vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priėmus Priėmęs sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Migracijos departamentas pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 87 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Priėmus Priėmęs sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Migracijos departamentas šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis:
kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga;
pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam tokią apsaugą;
Įstatymo 88 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių;. 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „99 straipsnis. Gyvenimas Lietuvos
piliečiui, atvykusiam gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų ir atitinkančiam bent vieną iš šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, jo teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažyma išduodamas teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas. Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjime elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. 2.
piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesiams per pusę metų, kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba pas jį, privalo gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę. Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. 3. Tvarką, nustatančią pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimą teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras. 4. Sprendimus dėl pažymos teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Sprendimus dėl pažymos teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamentas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „99¹ straipsnis. Prašymo išduoti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „99¹ straipsnis.
Prašymo išduoti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „100 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę nagrinėjimo terminas Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 102 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „102 straipsnis.
Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės galiojimas Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodamos ir keičiamos išduodami ir keičiami 5 metams arba numatomam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu šis laikotarpis yra trumpesnis negu 5 metai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 103¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „103¹ straipsnis.
Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės negaliojimas Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė negalioja, kai:
1) dokumentas per vienus metus neatsiimamas;
2) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;
3) dokumentas yra suklastotas;
4) dokumentas yra panaikintas;
5) dokumentas yra prarastas;
6) dokumentas yra pakeistas;
7) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos;
8) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
9) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
10) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys miršta.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažyma išduodamas teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas, kuris galioja 10 metų nuo jo išdavimo dienos. Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjime elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.“
ir ją išdėstyti taip: „6.
Tvarką, nustatančią pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimą teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, nustato vidaus reikalų ministras.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamentas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105¹ straipsnis.
Prašymo išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105¹ straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105² straipsnis.
Prašymo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę nagrinėjimo terminas Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105³ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105³ straipsnis. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės keitimo pagrindai Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė keičiama keičiami, jeigu:
1) pasikeičia asmens duomenys;
2) dokumentas tapo netinkamas naudoti;
3) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;
4) dokumente yra netikslių įrašų;
5) dokumentas yra prarastas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105⁴ straipsnis. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės išdavimas gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vaikui 1.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą ir kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepaisant jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės jam išdavimo. 2. Vaikui, gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, išduodamas toks pat kaip abiejų tėvų ar vieno iš jų turimas dokumentas. Šis dokumentas galioja tiek, kiek galioja vienam iš vaiko tėvų išduotas dokumentas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105⁴straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą ir kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepaisant jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamentą dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės jam išdavimo.“
106¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 106¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „106¹ straipsnis. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės negaliojimas Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelė negalioja, kai yra nors vienas iš šio Įstatymo 103¹ straipsnio 1–7, 9 ir 10 punktuose nustatytų pagrindų:
1) dokumentas per vienus metus neatsiimamas;
2) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;
3) dokumentas yra suklastotas;
4) dokumentas yra panaikintas;
5) dokumentas yra prarastas;
6) dokumentas yra pakeistas;
7) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos;
8) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
9) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys miršta.“
113 straipsnio pakeitimas Pakeisti 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 114 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Policijos ar kitos teisėsaugos Teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.“
115 straipsnio pakeitimas Pakeisti 115 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „115 straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės
užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir užsieniečiui skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. 2. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą;
2) užsienietis elektroninių ryšių ryšio priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti atitinkamai teritorinės policijos įstaigai Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą;
34) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, turintiems giminystės ryšių su užsieniečiu, kurio sulaikymo klausimas sprendžiamas, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti;
45) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. 3. Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, teritorinė policijos įstaiga Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. 4. Priimant sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti nustatytas jos taikymo terminas. 5.
alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 116 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi policijos ar kitos teisėsaugos institucijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 120 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „120 straipsnis. Sulaikyto užsieniečio asmens tapatybės nustatymas
tapatybei nustatyti policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę laikinai paimti užsieniečio kelionės dokumentą, kelionės bilietus, kitus dokumentus (jei užsienietis juos turi), iki bus nustatyta užsieniečio asmens tapatybė ir dokumentų tikrumas. 2. Nustatydamas užsieniečio asmens tapatybę, policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę atlikti asmens apžiūrą ir patikrinti daiktus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 3. Sulaikyto užsieniečio duomenys gali būti perduodami užsienio valstybei jo asmens tapatybės nustatymo tikslu vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinės teisės aktais.“57 straipsnis. 121 straipsnio pakeitimas Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsieniečių pirštų atspaudus registruoja vidaus reikalų ministro įgaliota institucija policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga. Jie tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.“
straipsnio pakeitimas
7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, tačiau yra pažeidžiamas asmuo, prieglobsčio prašytojas arba užsienietis, kuriam prieglobstis nesuteiktas, ir sutinka savanoriškai grįžti į užsienio valstybę padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu;“. 2. Papildyti 125 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Apie galimybę pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą užsienietį jam suprantama kalba informuoja institucija, nustačiusi, kad užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir bendradarbiauja grąžinimo į užsienio valstybę klausimu – Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba Migracijos departamentas.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagal kompetenciją priima institucija, nustačiusi užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindą – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ir o jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba policija. Vykdydamos priimtą Prieš priimdamos sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies
sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą – Migracijos departamentas, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“
pakeitimas Pakeisti 131 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „131 straipsnis. Išsiuntimo, įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar grąžinimo lėšos 1.
Užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas, įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti:
1) savo lėšomis;
2) fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis;
3) vežėjų lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais;
4) darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo išsiunčiamas užsienietis, lėšomis. 2. Jeigu nėra lėšų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas arba grąžinamas valstybės lėšomis. 3. Šios valstybės lėšos teisės aktų nustatyta tvarka Valstybės išlaidos, patirtos dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar grąžinimo į užsienio valstybę (įskaitant apgyvendinimo ir išlaikymo), civilinio proceso tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurių išsiunčiamas užsienietis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, iš darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo išsiunčiamas užsienietis, arba iš vežėjų, kurių išsiunčiamas užsienietis buvo atvežtas į Lietuvos Respubliką, arba iš užsieniečio, jeigu jis į Lietuvos Respubliką atvyko be fizinio ar juridinio asmens kvietimo, arba kreipiamasi dėl lėšų grąžinimo į sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusią kitą valstybę, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo, vadovaujantis 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimu 2004/191/EB, nustatančiu finansinių skirtumų, atsirandančių dėl Direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo taikymo, kompensavimo kriterijus ir praktines priemones. 4.
suteikiama pagalba grįžti į užsienio valstybę pagal savanoriško grįžimo ir reintegracijos programas, įgyvendinamas Lietuvos Respublikos valstybės, Europos Sąjungos fondų, tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos
(skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.“
140 straipsnio pakeitimas Pakeisti 140 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „141 straipsnis. Teisė gauti duomenis ir Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimai
reikalų ministro įgaliotos institucijos turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti. 2.
užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimdami sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento valstybės tarnautojai:
įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės patalpose ir atlikti jų apžiūrą, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, ar kai įtariama, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi;
asmenų duomenis, dokumentus (jų nuorašus, išrašus), paaiškinimus, įrodymus, kviesti pokalbio užsienietį, įmonės atstovą, užsieniečio sutuoktinį arba kitą asmenį į Migracijos departamento tarnybines patalpas, fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, taip pat tvarkyti šiuos duomenis;
3) turi kitas šiame Įstatyme nustatytas teises.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 142 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Užsieniečių registras yra valstybės registras.“
papildymas 142¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 142¹ straipsniu:
„142¹ straipsnis. Lietuvos migracijos informacinė sistema
Lietuvos migracijos informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, skirta informacinių technologijų priemonėmis tvarkyti duomenis, kurių reikia sprendimams dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo priimti, taip pat kitoms migracijos paslaugoms, teikiamoms asmenims, ir procedūroms, kurios reglamentuojamos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse, centralizuotai valdyti ir kaupti bei teikti visus susijusius duomenis.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalis, 17 straipsnio 3 dalį, 19, 20, 23, 26, 27, 28, 29, 37, 39, 42, 43 straipsnius, 44 straipsnio 1–3 dalis, 45, 48, 49 ir 51 straipsnius, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalis, 19, 20, 23, 26, 27, 28, 29, 37, 39, 42, 43 straipsniai, 44 straipsnio 1–3 dalys, 45, 48, 49 ir 51 straipsniai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. išduotos pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti galioja iki jose nurodytos galiojimo datos. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo gavimo gali kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepasibaigus pažymos jo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti galiojimo terminui. 4. Sprendimus dėl užsieniečių prašymų, pateiktų policijos įstaigoms iki 2019 m. birželio 30 d., po 2019 m. birželio 30 d. priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų straipsnių nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 11² dalį. 11². Kvietimas – dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos fizinio arba juridinio asmens įsipareigojimą pasirūpinti, kad į Lietuvos Respubliką atvykstantis užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas jo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikotarpiu ir kad prireikus būtų padengtos užsieniečio grįžimo į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidos. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsieniečiai policijos ar kitos Užsienietis teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Užsieniečių buvimo, ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolė
užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 2. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.
Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 3. 2. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 4. 3. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo kreiptis į gauti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, kurios nurodytų institucijų įvertinimą pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir Policijos departamentas policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. 5. 4. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. 6. 5.
apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl užsieniečiui išduoto leidimo gyventi arba užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. 7. 6. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamentas policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų šios informacijos gavimo dienos, gavęs užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.“4 straipsnis. Įstatymo papildymas 4¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 4¹ straipsniu: „4¹ straipsnis.
Fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimas dėl į Lietuvos Respubliką kviečiamo užsieniečio Fizinis ar juridinis asmuo (kaip kviečiantysis asmuo), kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką, įsipareigoja pasirūpinti, kad užsienietis jo buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu turėtų atitinkamai Vizų kodekse arba šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį sveikatos draudimą, ir atlyginti šio Įstatymo 131 straipsnio 3 dalyje nurodytas valstybės išlaidas bei valstybės išlaidas, patirtas dėl užsieniečio sveikatos priežiūros.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu jis: atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas. 1) atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas;
2) atvyko, nors yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Nacionalinė viza išduodama užsieniečiui pateikus, turinčiam sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Be kitų šio Įstatymo 6¹ straipsnyje nustatytų užsieniečio sveikatos draudimo reikalavimų, užsieniečio sveikatos draudimas turi galioti visose Šengeno valstybėse ir draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų. Reikalavimas pateikti turėti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą netaikomas paskirtiems užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių nariams, vykstantiems į Lietuvos Respubliką akreditacijai, ir jų šeimos nariams, taip pat užsieniečiams, turintiems diplomatinius pasus.“7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios ir vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai 1.
Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu:
2) norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis;
3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;
2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo;
3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;
4) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės;
5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;
Šengeno valstybės;
tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę;
nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu;
grėsmė;
Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu:
2) norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis;
3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;
2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo;
3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;
4) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės;
5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;
Šengeno valstybės;
tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę;
nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu;
grėsmė;
kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr.
1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;
13) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį;
14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;
15) yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje;
16) yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė. 2. Nacionalinė viza gali būti atšaukta vizos turėtojo prašymu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Vizos išdavimas, atsisakymas išduoti vizą, konsultacijų
vykdymas, vizos panaikinimas ir , Šengeno vizos atšaukimas
gauti pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Užsienietis dokumentus vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, vidaus reikalų ministro įgaliotoje institucijoje Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. 2.
gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus. 3. Sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo, Šengeno vizos ir atšaukimo priima:
dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų ir atšaukimo;
išduoti pasienio kontrolės punkte, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
Šengeno vizos išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl Šengeno vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl Šengeno vizų panaikinimo ir atšaukimo. 4. Vizų kodekse numatytais atvejais Šengeno viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis. 5. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka ir atvejais Šengeno viza ir nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis valstybės institucijomis. 6. Sprendimą dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo arba atsisakymo pratęsti jos galiojimą, dėl kvietimo patvirtinimo priima vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamentas. 7.
7Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos,
sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. 8. Užsienietis dokumentus vizai gauti taip pat gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos akredituotą komercinį tarpininką, įgaliotą garbės konsulą arba pasirinktą išorės paslaugų teikėją. 9. Kvietimo patvirtinimo, dokumentų Dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. Ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 22 straipsnio 1 dalį 8 punktu: „9) jeigu ji atšaukta.“
pakeitimas
23 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą arba atšauktą vizą;“
punktu: „9) yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą arba dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, išskyrus Vizų kodekse numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduota riboto teritorinio galiojimo viza, ir šios aplinkybės paaiškėja užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu.“
pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas yra pateikusi Lietuvos Respublika.
Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie tokį užsienietį turi būti perkelti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.“
2Pakeisti 28 straipsnio 3¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„3¹. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai
gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4²punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, laikydamasis šio Įstatymo 44² straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 44² straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – šio straipsnio 3 dalyje nurodytai institucijai Migracijos departamentui.“
ją išdėstyti taip: „4.
Šio Įstatymo nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 44¹ straipsnio 2 dalyje, 44² straipsnio 4 dalyje ar 49² straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis dėl leidimo gyventi keitimo prašymą turi pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Turintis leidimą gyventi užsienietis, kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, per
įgaliotą instituciją Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi vaikui išdavimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, naujai įforminti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo ir leidimo gyventi išdavimo, pakeitimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti šį leidimą terminai 1.
Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti:
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos; 21¹) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
darbą, išskyrus šios dalies 4 3 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
nustatytais pagrindais;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;
pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.
Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
darbą, išskyrus šios dalies 4 3 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
nustatytais pagrindais;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;
pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. 2 3.
išnagrinėtas ir leidimas nuolat gyventi pakeistas arba atsisakyta jį pakeisti įformintas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui atitinkamoje institucijoje dienos. 3. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas laikinai gyventi naujai įformintas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodyto prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos. 4. Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gavimo dienos – šio straipsnio 3 2 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 34 straipsnį. 34 straipsnis. Sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimas
ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo, o sprendimas išduoti užsieniečiui leidimą nuolat gyventi –
pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo gyventi įforminimo.
Leidimas gyventi, išskyrus šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, įforminamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo įforminti leidimą gyventi pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. 3. Ligos atveju ar esant kitų svarbių nuo užsieniečio nepriklausančių priežasčių, apie kurių buvimą užsienietis turi raštu pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, gali būti pratęstas sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, galiojimas, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių. 17 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34¹ straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas, keitimas ir naujas įforminimas
skubos tvarka
gali būti nagrinėjamas ir šis dokumentas gali būti išduodamas ar keičiamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ir šį dokumentą išduodant ar keičiant skubos tvarka, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai trumpinami per pusę. 2. Užsieniečio prašymu leidimas gyventi Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi užsieniečio prašymu išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 34 33 straipsnio 2
leidimo nuolat gyventi pakeitimo gali būti nagrinėjamas ir leidimas nuolat gyventi keičiamas įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 2 dalyje. 4. Atvejus, kai užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka nenagrinėjamas, nustato vidaus reikalų ministras. 5.
išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimą, šio dokumento išdavimą ar keitimą ir leidimo laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais naują įforminimą skubos tvarka dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo
pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui, jeigu:
1) jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus;
2) pasikeičia jo šeiminė padėtis;
3) jis pakeičia gyvenamąją vietą;
4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte ar 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais arba kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip vadovui, vadovausiančiam priimančiajai įmonei;
5) jis pateikia prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą pagal šio Įstatymo
2Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamentą apie užsienietį privalo:
1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;
2) ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta didesnė negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino pabaigos;
3) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą;
4) policija ar kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių nusižengimų bylas subjektai – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį nusižengimą;
46) Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba atlieka teismo paskirtą bausmę;
57) ūkio ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, nustačius, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai;
68) priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje – apie sąlygų, kurios pagal šio Įstatymo 44² straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą;
79) mokslo ir studijų institucija – apie bet kokias atsiradusias aplinkybes, kurios galėtų sukliudyti vykdyti darbo sutartį, sudarytą su tyrėju
8) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės - apie pastebėtus galimus fiktyvios įmonės, fiktyvios santuokos, fiktyvaus įvaikinimo ar fiktyvios registruotos partnerystės požymius.“ 3.
Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamentą apie užsienietį privalo:
1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;
2) ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta didesnė negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino pabaigos;
3) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą;
4) policija ar kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių nusižengimų bylas subjektai – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį nusižengimą;
46) Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba atlieka teismo paskirtą bausmę;
57) ūkio ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, nustačius, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai;
68) priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje – apie sąlygų, kurios pagal šio Įstatymo 44² straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą;
79) mokslo ir studijų institucija – apie bet kokias atsiradusias aplinkybes, kurios galėtų sukliudyti vykdyti darbo sutartį, sudarytą su tyrėju
8) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės - apie pastebėtus galimus fiktyvios įmonės, fiktyvios santuokos, fiktyvaus įvaikinimo ar fiktyvios registruotos partnerystės požymius.“
3Pripažinti netekusia galios 36 straipsnio 4 dalį.
Įstatymo 58 straipsnio 12 punkte nurodyto užsieniečio darbo pradžios įmonėje Lietuvos Respublikoje įmonė, į kurią šis užsienietis atvyko dirbti, privalo socialinės apsaugos ir darbo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių.“
dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) atsiranda itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos ar
registruotos partnerystės nutraukimu arba šeimos nario mirtimi, reglamentuojamų reglamentuotų šio Įstatymo 51 straipsnio 3 5 dalyje numatytoje tvarkoje. Šiuo atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pateiktas iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsieniečiui dar nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju, arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo atveju. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas vieneriems metams.“
išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas užsienietis, kurio šeimos
nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal šio Įstatymo 51 straipsnio 3 5 dalyje nustatytą tvarką.
Šis reikalavimas netaikomas, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį:
dalies 4¹, 4², 5¹ ar 13 punkte nustatytais pagrindais;
dalies 14 punkte nustatytu pagrindu. Šia teise užsienietis gali pasinaudoti, jeigu šeima jau buvo sukurta toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje užsienietis įgijo ilgalaikio gyventojo statusą;
4) kuris yra atvykęs stažuoti mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;
Lietuvos Respublikoje nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą;. 6) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais;.“
straipsnio pakeitimas
3 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį;“. 2. Pakeisti 44 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.“
straipsnio 8 dalį. 8. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, turi būti sudaryta ir jos kopiją Užimtumo tarnybai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo dienos. 22 straipsnis. 44¹ straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu užsienietis per pirmuosius
arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pateikus darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pakeičiamos darbo sutarties sąlygos, dėl ko numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkto a papunktyje arba 3 punkto c papunktyje nustatytą sąlygą ir Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius nustatytas sąlygas.“
straipsnio 7 dalį. 7. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi būti sudaryta ir darbdavys jos kopiją Užimtumo tarnybai registruoti turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo arba nuo darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos. 23 straipsnis. 44² straipsnio pakeitimas Pakeisti 44²straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu numatytas perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimas
tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti pateiktas, jeigu į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, jis atvyksta pirmiausia arba ilgiausiam laikotarpiui.
Apie numatomą perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimą į priimančiąsias įmones, įsteigtas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (nepaisant to, ar perkėlimas į priimančiąją įmonę, įsteigtą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, truks ne ilgiau negu
pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi arba pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 6 8 punkte nustatytus reikalavimus, kai tokios aplinkybės paaiškėjo.“
Pakeisti 46 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas užsienietis turi
teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, jeigu paaiškėja šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl jo priėmimo studijuoti. Apie kitai mokslo ir studijų institucijai pateiktą prašymą užsienietis privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Jeigu užsienietis per 2 mėnesius nuo pranešimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui pateikimo datos nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, leidimas laikinai gyventi panaikinamas pagal šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą.“
išdėstyti taip: „6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo
su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18) užsienietis neatitinka tų šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį), arba per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba tapo bedarbiu ilgiau negu trims mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą;“. 26 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„51 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas, keitimas ir
panaikinimas 1.
Prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms. 2. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia priima Migracijos departamentas., leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 3. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 4. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo priima Migracijos departamentas. 35. Prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarką, taip pat tvarką, kaip įvertinama, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir tvarką, kaip įvertinama, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas
gyventi pateikia šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms. 2. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia priima Migracijos departamentas., leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 3. Leidimą nuolat gyventi keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 4.
panaikinimo priima Migracijos departamentas. 35. Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pateikiami dokumentai, patvirtinantys pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus užsienietį, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 12 punktą. 12) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos ir ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai, ne ilgiau kaip vieneriems metams, dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją, jeigu šis užsienietis siunčiančioje užsienio valstybės įmonėje dirba ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius, tuo laikotarpiu buvo ir komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu lieka apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje. 30 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
2¹ dalį. 2¹. Tais atvejais, kai užsienietis privalo įsigyti leidimą dirbti, taip pat šio Įstatymo 58 straipsnio
pareigos įsigyti leidimą dirbti, darbdavys Užimtumo tarnybai turi pateikti registruoti su užsieniečiu sudarytos darbo sutarties kopiją.
Šią pareigą darbdavys turi įvykdyti per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo dienos, šio Įstatymo 58 straipsnio 2 punkte nurodytu atveju – per vieną mėnesį nuo darbo sutarties sudarymo dienos, o šio Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte nurodytu atveju – per vieną mėnesį nuo nacionalinės vizos išdavimo dienos. 2. Papildyti 62 straipsnį 5 dalimi:
„5. Darbo keliems darbdaviams sutartis pagal Darbo kodekso
reikalavimus gali būti sudaryta su užsieniečiu, turinčiu leidimą gyventi.“
3Papildyti 62 straipsnį 6 dalimi:
„6. Užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip,
kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 63 straipsnio
straipsnio 2¹dalyje nustatytą terminą neužregistruota darbo sutartis;
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte – Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, gali būti yra įslaptinama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus šio Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje ir
raštu sutinka, kad tokia informacija būtų atskleista jo nurodytiems teisinę pagalbą teikiantiems asmenims.“
69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Prašymą suteikti prieglobstį gavusios institucijos veiksmai
įstaigos, kuriai Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento, kuriems pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas:
nebuvo pateiktas raštu, jo pateikimo datą, laiką ir vietą;
apžiūrą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
surinkta informacija, įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi specialiųjų poreikių;
asmens byloje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį. 3.
įstaigos, kuriai pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui., Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, paimtus pirštų atspaudus – perduoda vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. 4. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija užtikrina duomenų apie prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą. 5. Veiksmai, išvardyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, atliekami per 24 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą vykdo vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priėmus Priėmęs sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Migracijos departamentas pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 87 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priėmus Priėmęs sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Migracijos departamentas šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga.“
90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis:
kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga;
pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam tokią apsaugą;
Įstatymo 88 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių;. 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „99 straipsnis. Gyvenimas Lietuvos
piliečiui, atvykusiam gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų ir atitinkančiam bent vieną iš šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, jo teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažyma išduodamas teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas. Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjime elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. 2.
piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesiams per pusę metų, kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba pas jį, privalo gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę. Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. 3. Tvarką, nustatančią pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimą teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras. 4. Sprendimus dėl pažymos teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Sprendimus dėl pažymos teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamentas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „99¹ straipsnis. Prašymo išduoti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „99¹ straipsnis.
Prašymo išduoti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „100 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę nagrinėjimo terminas Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 102 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „102 straipsnis.
Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės galiojimas Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodamos ir keičiamos išduodami ir keičiami 5 metams arba numatomam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu šis laikotarpis yra trumpesnis negu 5 metai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 103¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „103¹ straipsnis.
Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės negaliojimas Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė negalioja, kai:
1) dokumentas per vienus metus neatsiimamas;
2) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;
3) dokumentas yra suklastotas;
4) dokumentas yra panaikintas;
5) dokumentas yra prarastas;
6) dokumentas yra pakeistas;
7) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos;
8) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
9) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
10) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys miršta.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažyma išduodamas teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas, kuris galioja 10 metų nuo jo išdavimo dienos. Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjime elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.“
ir ją išdėstyti taip: „6.
Tvarką, nustatančią pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimą teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, nustato vidaus reikalų ministras.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamentas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105¹ straipsnis.
Prašymo išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105¹ straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105² straipsnis.
Prašymo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę nagrinėjimo terminas Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105³ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105³ straipsnis. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės keitimo pagrindai Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė keičiama keičiami, jeigu:
1) pasikeičia asmens duomenys;
2) dokumentas tapo netinkamas naudoti;
3) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;
4) dokumente yra netikslių įrašų;
5) dokumentas yra prarastas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105⁴ straipsnis. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės išdavimas gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vaikui 1.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą ir kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepaisant jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės jam išdavimo. 2. Vaikui, gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, išduodamas toks pat kaip abiejų tėvų ar vieno iš jų turimas dokumentas. Šis dokumentas galioja tiek, kiek galioja vienam iš vaiko tėvų išduotas dokumentas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105⁴straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą ir kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepaisant jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamentą dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės jam išdavimo.“
106¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 106¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „106¹ straipsnis. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės negaliojimas Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelė negalioja, kai yra nors vienas iš šio Įstatymo 103¹ straipsnio 1–7, 9 ir 10 punktuose nustatytų pagrindų:
1) dokumentas per vienus metus neatsiimamas;
2) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;
3) dokumentas yra suklastotas;
4) dokumentas yra panaikintas;
5) dokumentas yra prarastas;
6) dokumentas yra pakeistas;
7) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos;
8) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
9) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys miršta.“
113 straipsnio pakeitimas Pakeisti 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 114 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Policijos ar kitos teisėsaugos Teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.“
115 straipsnio pakeitimas Pakeisti 115 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „115 straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės
užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir užsieniečiui skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. 2. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą;
2) užsienietis elektroninių ryšių ryšio priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti atitinkamai teritorinės policijos įstaigai Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą;
34) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, turintiems giminystės ryšių su užsieniečiu, kurio sulaikymo klausimas sprendžiamas, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti;
45) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. 3. Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, teritorinė policijos įstaiga Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. 4. Priimant sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti nustatytas jos taikymo terminas. 5.
alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 116 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi policijos ar kitos teisėsaugos institucijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 120 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „120 straipsnis. Sulaikyto užsieniečio asmens tapatybės nustatymas
tapatybei nustatyti policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę laikinai paimti užsieniečio kelionės dokumentą, kelionės bilietus, kitus dokumentus (jei užsienietis juos turi), iki bus nustatyta užsieniečio asmens tapatybė ir dokumentų tikrumas. 2. Nustatydamas užsieniečio asmens tapatybę, policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę atlikti asmens apžiūrą ir patikrinti daiktus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 3. Sulaikyto užsieniečio duomenys gali būti perduodami užsienio valstybei jo asmens tapatybės nustatymo tikslu vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinės teisės aktais.“
Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsieniečių pirštų atspaudus registruoja vidaus reikalų ministro įgaliota institucija. Jie tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.“
pakeitimas
7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, tačiau yra pažeidžiamas asmuo, prieglobsčio prašytojas arba užsienietis, kuriam prieglobstis nesuteiktas, ir sutinka savanoriškai grįžti į užsienio valstybę padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu;“. 2. Papildyti 125 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Apie galimybę pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą užsienietį jam suprantama kalba informuoja institucija, nustačiusi, kad užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir bendradarbiauja grąžinimo į užsienio valstybę klausimu – Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba Migracijos departamentas.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagal kompetenciją priima institucija, nustačiusi užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindą – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ir o jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba policija. Vykdydamos priimtą Prieš priimdamos sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šioje dalyje nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą – Migracijos departamentas, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“
pakeitimas Pakeisti 131 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „131 straipsnis. Išsiuntimo, įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar grąžinimo lėšos 1.
Užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas, įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti:
1) savo lėšomis;
2) fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis;
3) vežėjų lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais;
4) darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo išsiunčiamas užsienietis, lėšomis. 2. Jeigu nėra lėšų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas arba grąžinamas valstybės lėšomis. 3. Šios valstybės lėšos teisės aktų nustatyta tvarka Valstybės išlaidos, patirtos dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar grąžinimo į užsienio valstybę (įskaitant apgyvendinimo ir išlaikymo), civilinio proceso tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurių išsiunčiamas užsienietis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, iš darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo išsiunčiamas užsienietis, arba iš vežėjų, kurių išsiunčiamas užsienietis buvo atvežtas į Lietuvos Respubliką, arba iš užsieniečio, jeigu jis į Lietuvos Respubliką atvyko be fizinio ar juridinio asmens kvietimo, arba kreipiamasi dėl lėšų grąžinimo į sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusią kitą valstybę, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo, vadovaujantis
skirtumų, atsirandančių dėl Direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo taikymo, kompensavimo kriterijus ir praktines priemones. 4.
suteikiama pagalba grįžti į užsienio valstybę pagal savanoriško grįžimo ir reintegracijos programas, įgyvendinamas Lietuvos Respublikos valstybės, Europos Sąjungos fondų, tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.“
140 straipsnio pakeitimas Pakeisti 140 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.“
„1. Užsienietis, gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 5, 6 arba 7 4, 5 arba 6 dalyje
nurodytą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „141 straipsnis. Teisė gauti duomenis ir Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimai
reikalų ministro įgaliotos institucijos turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti. 2.
užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimdami sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento valstybės tarnautojai:
įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės patalpose ir atlikti jų apžiūrą, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, ar kai įtariama, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi;
asmenų duomenis, dokumentus (jų nuorašus, išrašus), paaiškinimus, įrodymus, kviesti pokalbio užsienietį, įmonės atstovą, užsieniečio sutuoktinį arba kitą asmenį į Migracijos departamento tarnybines patalpas, fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, taip pat tvarkyti šiuos duomenis;
3) turi teisę patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas tik tuo atveju, jei šis fizinis asmuo sutinka;
4) turi kitas šiame Įstatyme nustatytas teises.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 142 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Užsieniečių registras yra valstybės registras.“
papildymas 142¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 142¹ straipsniu:
„142¹ straipsnis. Lietuvos migracijos informacinė sistema
Lietuvos migracijos informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, skirta informacinių technologijų priemonėmis tvarkyti duomenis, kurių reikia sprendimams dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo priimti, taip pat kitoms migracijos paslaugoms, teikiamoms asmenims, ir procedūroms, kurios reglamentuojamos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse, centralizuotai valdyti ir kaupti bei teikti visus susijusius duomenis.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 5 ir 6 dalis, 19 straipsnio 3 dalį, 21, 22, 25, 28, 29, 30, 31, 39, 41, 44, 45 straipsnius, 46 straipsnio 1–3 dalis, 47, 50, 51 ir 53 straipsnius, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, 21, 22, 25, 28, 29, 30, 31, 39, 41, 44, 45 straipsniai, 46 straipsnio 1–3 dalys, 47, 50, 51 ir 53 straipsniai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. išduotos pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti galioja iki jose nurodytos galiojimo datos. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo gavimo gali kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepasibaigus pažymos jo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti galiojimo terminui. 4. Sprendimus dėl užsieniečių prašymų, pateiktų policijos įstaigoms iki 2019 m. birželio 30 d., po 2019 m. birželio 30 d. priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų straipsnių nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus. 6.
ir kitos atsakingos institucijos iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis 2018-11-14
Projekto
lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 11² dalį. 11². Kvietimas – dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos fizinio arba juridinio asmens įsipareigojimą pasirūpinti, kad į Lietuvos Respubliką atvykstantis užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas jo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikotarpiu ir kad prireikus būtų padengtos užsieniečio grįžimo į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidos. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsieniečiai policijos ar kitos Užsienietis teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Užsieniečių buvimo, ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolė
užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 2. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.
Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 3. 2. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 4. 3. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo kreiptis į gauti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, kurios nurodytų institucijų įvertinimą pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir Policijos departamentas policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. 5. 4. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. 6. 5.
apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl užsieniečiui išduoto leidimo gyventi arba užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. 7. 6. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamentas policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų šios informacijos gavimo dienos, gavęs užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.“4 straipsnis. Įstatymo papildymas 4¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 4¹ straipsniu: „4¹ straipsnis.
Fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimas dėl į Lietuvos Respubliką kviečiamo užsieniečio Fizinis ar juridinis asmuo (kaip kviečiantysis asmuo), kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką, įsipareigoja pasirūpinti, kad užsienietis jo buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu turėtų atitinkamai Vizų kodekse arba šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį sveikatos draudimą, ir atlyginti šio Įstatymo 131 straipsnio 3 dalyje nurodytas valstybės išlaidas bei valstybės išlaidas, patirtas dėl užsieniečio sveikatos priežiūros.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu jis: atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas. 1) atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas;
2) atvyko, nors yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Nacionalinė viza išduodama užsieniečiui pateikus, turinčiam sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Be kitų šio Įstatymo 6¹ straipsnyje nustatytų užsieniečio sveikatos draudimo reikalavimų, užsieniečio sveikatos draudimas turi galioti visose Šengeno valstybėse ir draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų. Reikalavimas pateikti turėti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą netaikomas paskirtiems užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių nariams, vykstantiems į Lietuvos Respubliką akreditacijai, ir jų šeimos nariams, taip pat užsieniečiams, turintiems diplomatinius pasus.“7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios ir vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai 1.
Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu:
2) norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis;
3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;
2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo;
3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;
4) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės;
5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;
Šengeno valstybės;
tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę;
nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu;
grėsmė;
Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu:
2) norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis;
3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;
2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo;
3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;
4) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės;
5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;
Šengeno valstybės;
tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę;
nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu;
grėsmė;
antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr.
1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;
13) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį;
14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;
15) yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje;
16) yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė. 2. Nacionalinė viza gali būti atšaukta vizos turėtojo prašymu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Vizos išdavimas, atsisakymas išduoti vizą, konsultacijų
vykdymas, vizos panaikinimas ir , Šengeno vizos atšaukimas
gauti pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Užsienietis dokumentus vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, vidaus reikalų ministro įgaliotoje institucijoje Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. 2.
gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus. 3. Sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo, Šengeno vizos ir atšaukimo priima:
dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų ir atšaukimo;
išduoti pasienio kontrolės punkte, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
Šengeno vizos išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl Šengeno vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl Šengeno vizų panaikinimo ir atšaukimo. 4. Vizų kodekse numatytais atvejais Šengeno viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis. 5. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka ir atvejais Šengeno viza ir nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis valstybės institucijomis. 6. Sprendimą dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo arba atsisakymo pratęsti jos galiojimą, dėl kvietimo patvirtinimo priima vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamentas. 7.
7Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos,
sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. 8. Užsienietis dokumentus vizai gauti taip pat gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos akredituotą komercinį tarpininką, įgaliotą garbės konsulą arba pasirinktą išorės paslaugų teikėją. 9. Kvietimo patvirtinimo, dokumentų Dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. Ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 22 straipsnio 1 dalį 8 punktu: „9) jeigu ji atšaukta.“
pakeitimas
23 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą arba atšauktą vizą;“
punktu: „9) yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą arba dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, išskyrus Vizų kodekse numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduota riboto teritorinio galiojimo viza, ir šios aplinkybės paaiškėja užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu.“
pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas yra pateikusi Lietuvos Respublika.
Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie tokį užsienietį turi būti perkelti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.“
2Pakeisti 28 straipsnio 3¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„3¹. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai
gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4²punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, laikydamasis šio Įstatymo 44² straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 44² straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – šio straipsnio 3 dalyje nurodytai institucijai Migracijos departamentui.“
ją išdėstyti taip: „4.
Šio Įstatymo nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 44¹ straipsnio 2 dalyje, 44² straipsnio 4 dalyje ar 49² straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis dėl leidimo gyventi keitimo prašymą turi pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Turintis leidimą gyventi užsienietis, kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, per
įgaliotą instituciją Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi vaikui išdavimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, naujai įforminti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo ir leidimo gyventi išdavimo, pakeitimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti šį leidimą terminai 1.
Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti:
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos; 21¹) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
darbą, išskyrus šios dalies 4 3 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
nustatytais pagrindais;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;
pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.
Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
darbą, išskyrus šios dalies 4 3 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
nustatytais pagrindais;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;
pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. 2 3.
išnagrinėtas ir leidimas nuolat gyventi pakeistas arba atsisakyta jį pakeisti įformintas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui atitinkamoje institucijoje dienos. 3. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas laikinai gyventi naujai įformintas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodyto prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos. 4. Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gavimo dienos – šio straipsnio 3 2 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 34 straipsnį. 34 straipsnis. Sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimas
ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo, o sprendimas išduoti užsieniečiui leidimą nuolat gyventi –
pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo gyventi įforminimo.
Leidimas gyventi, išskyrus šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, įforminamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo įforminti leidimą gyventi pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. 3. Ligos atveju ar esant kitų svarbių nuo užsieniečio nepriklausančių priežasčių, apie kurių buvimą užsienietis turi raštu pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, gali būti pratęstas sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, galiojimas, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių. 17 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34¹ straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas, keitimas ir naujas įforminimas
skubos tvarka
gali būti nagrinėjamas ir šis dokumentas gali būti išduodamas ar keičiamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ir šį dokumentą išduodant ar keičiant skubos tvarka, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai trumpinami per pusę. 2. Užsieniečio prašymu leidimas gyventi Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi užsieniečio prašymu išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 34 33 straipsnio 2
leidimo nuolat gyventi pakeitimo gali būti nagrinėjamas ir leidimas nuolat gyventi keičiamas įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 2 dalyje. 4. Atvejus, kai užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka nenagrinėjamas, nustato vidaus reikalų ministras. 5.
išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimą, šio dokumento išdavimą ar keitimą ir leidimo laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais naują įforminimą skubos tvarka dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo
pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui, jeigu:
1) jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus;
2) pasikeičia jo šeiminė padėtis;
3) jis pakeičia gyvenamąją vietą;
4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte ar 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais arba kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip vadovui, vadovausiančiam priimančiajai įmonei;
5) jis pateikia prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą pagal šio Įstatymo
2Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamentą apie užsienietį privalo:
1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;
2) ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta didesnė negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino pabaigos;
3) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą;
4) policija ar kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių nusižengimų bylas subjektai – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį nusižengimą;
46) Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba atlieka teismo paskirtą bausmę;
57) ūkio ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, nustačius, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai;
68) priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje – apie sąlygų, kurios pagal šio Įstatymo 44² straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą;
79) mokslo ir studijų institucija – apie bet kokias atsiradusias aplinkybes, kurios galėtų sukliudyti vykdyti darbo sutartį, sudarytą su tyrėju
8) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės - apie pastebėtus galimus fiktyvios įmonės, fiktyvios santuokos, fiktyvaus įvaikinimo ar fiktyvios registruotos partnerystės požymius.“ 3.
Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamentą apie užsienietį privalo:
1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;
2) ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta didesnė negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino pabaigos;
3) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą;
4) policija ar kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių nusižengimų bylas subjektai – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį nusižengimą;
46) Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba atlieka teismo paskirtą bausmę;
57) ūkio ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, nustačius, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai;
68) priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje – apie sąlygų, kurios pagal šio Įstatymo 44² straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą;
79) mokslo ir studijų institucija – apie bet kokias atsiradusias aplinkybes, kurios galėtų sukliudyti vykdyti darbo sutartį, sudarytą su tyrėju
8) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės - apie pastebėtus galimus fiktyvios įmonės, fiktyvios santuokos, fiktyvaus įvaikinimo ar fiktyvios registruotos partnerystės požymius.“
3Pripažinti netekusia galios 36 straipsnio 4 dalį.
Įstatymo 58 straipsnio 12 punkte nurodyto užsieniečio darbo pradžios įmonėje Lietuvos Respublikoje įmonė, į kurią šis užsienietis atvyko dirbti, privalo socialinės apsaugos ir darbo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių.“
dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) atsiranda itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos ar
registruotos partnerystės nutraukimu arba šeimos nario mirtimi, reglamentuojamų reglamentuotų šio Įstatymo 51 straipsnio 3 5 dalyje numatytoje tvarkoje. Šiuo atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pateiktas iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsieniečiui dar nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju, arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo atveju. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas vieneriems metams.“
išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas užsienietis, kurio šeimos
nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal šio Įstatymo 51 straipsnio 3 5 dalyje nustatytą tvarką.
Šis reikalavimas netaikomas, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį:
dalies 4¹, 4², 5¹ ar 13 punkte nustatytais pagrindais;
dalies 14 punkte nustatytu pagrindu. Šia teise užsienietis gali pasinaudoti, jeigu šeima jau buvo sukurta toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje užsienietis įgijo ilgalaikio gyventojo statusą;
4) kuris yra atvykęs stažuoti mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;
Lietuvos Respublikoje nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą;. 6) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais;.“
straipsnio pakeitimas
3 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį;“. 2. Pakeisti 44 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.“
straipsnio 8 dalį. 8. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, turi būti sudaryta ir jos kopiją Užimtumo tarnybai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo dienos. 22 straipsnis. 44¹ straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu užsienietis per pirmuosius
arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pateikus darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pakeičiamos darbo sutarties sąlygos, dėl ko numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkto a papunktyje arba 3 punkto c papunktyje nustatytą sąlygą ir Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius nustatytas sąlygas.“
straipsnio 7 dalį. 7. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi būti sudaryta ir darbdavys jos kopiją Užimtumo tarnybai registruoti turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo arba nuo darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos. 23 straipsnis. 44² straipsnio pakeitimas Pakeisti 44²straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu numatytas perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimas
tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti pateiktas, jeigu į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, jis atvyksta pirmiausia arba ilgiausiam laikotarpiui.
Apie numatomą perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimą į priimančiąsias įmones, įsteigtas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (nepaisant to, ar perkėlimas į priimančiąją įmonę, įsteigtą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, truks ne ilgiau negu
pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi arba pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 6 8 punkte nustatytus reikalavimus, kai tokios aplinkybės paaiškėjo.“
Pakeisti 46 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas užsienietis turi
teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, jeigu paaiškėja šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl jo priėmimo studijuoti. Apie kitai mokslo ir studijų institucijai pateiktą prašymą užsienietis privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Jeigu užsienietis per 2 mėnesius nuo pranešimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui pateikimo datos nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, leidimas laikinai gyventi panaikinamas pagal šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą.“
išdėstyti taip: „6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo
su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18) užsienietis neatitinka tų šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį), arba per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba tapo bedarbiu ilgiau negu trims mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą;“. 26 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„51 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas, keitimas ir
panaikinimas 1.
Prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms. 2. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia priima Migracijos departamentas., leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 3. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 4. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo priima Migracijos departamentas. 35. Prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarką, taip pat tvarką, kaip įvertinama, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir tvarką, kaip įvertinama, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas
gyventi pateikia šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms. 2. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia priima Migracijos departamentas., leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 3. Leidimą nuolat gyventi keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. 4.
panaikinimo priima Migracijos departamentas. 35. Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pateikiami dokumentai, patvirtinantys pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus užsienietį, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 12 punktą. 12) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos ir ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai, ne ilgiau kaip vieneriems metams, dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją, jeigu šis užsienietis siunčiančioje užsienio valstybės įmonėje dirba ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius, tuo laikotarpiu buvo ir komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu lieka apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje. 30 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
2¹ dalį. 2¹. Tais atvejais, kai užsienietis privalo įsigyti leidimą dirbti, taip pat šio Įstatymo 58 straipsnio
pareigos įsigyti leidimą dirbti, darbdavys Užimtumo tarnybai turi pateikti registruoti su užsieniečiu sudarytos darbo sutarties kopiją.
Šią pareigą darbdavys turi įvykdyti per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo dienos, šio Įstatymo 58 straipsnio 2 punkte nurodytu atveju – per vieną mėnesį nuo darbo sutarties sudarymo dienos, o šio Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte nurodytu atveju – per vieną mėnesį nuo nacionalinės vizos išdavimo dienos. 2. Papildyti 62 straipsnį 5 dalimi:
„5. Darbo keliems darbdaviams sutartis pagal Darbo kodekso
reikalavimus gali būti sudaryta su užsieniečiu, turinčiu leidimą gyventi.“
3Papildyti 62 straipsnį 6 dalimi:
„6. Užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip,
kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 63 straipsnio
straipsnio 2¹dalyje nustatytą terminą neužregistruota darbo sutartis;
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte – Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, gali būti yra įslaptinama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus šio Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje ir
raštu sutinka, kad tokia informacija būtų atskleista jo nurodytiems teisinę pagalbą teikiantiems asmenims.“
69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Prašymą suteikti prieglobstį gavusios institucijos veiksmai
įstaigos, kuriai Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento, kuriems pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas:
nebuvo pateiktas raštu, jo pateikimo datą, laiką ir vietą;
apžiūrą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
surinkta informacija, įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi specialiųjų poreikių;
asmens byloje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį. 3.
įstaigos, kuriai pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui., Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, paimtus pirštų atspaudus – perduoda vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. 4. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija užtikrina duomenų apie prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą. 5. Veiksmai, išvardyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, atliekami per 24 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą vykdo vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priėmus Priėmęs sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Migracijos departamentas pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 87 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priėmus Priėmęs sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Migracijos departamentas šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga.“
90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis:
kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga;
pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam tokią apsaugą;
Įstatymo 88 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių;. 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „99 straipsnis. Gyvenimas Lietuvos
piliečiui, atvykusiam gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų ir atitinkančiam bent vieną iš šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, jo teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažyma išduodamas teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas. Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjime elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. 2.
piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesiams per pusę metų, kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba pas jį, privalo gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę. Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. 3. Tvarką, nustatančią pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimą teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras. 4. Sprendimus dėl pažymos teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Sprendimus dėl pažymos teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamentas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „99¹ straipsnis. Prašymo išduoti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „99¹ straipsnis.
Prašymo išduoti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „100 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę nagrinėjimo terminas Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 102 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „102 straipsnis.
Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės galiojimas Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodamos ir keičiamos išduodami ir keičiami 5 metams arba numatomam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu šis laikotarpis yra trumpesnis negu 5 metai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 103¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „103¹ straipsnis.
Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės negaliojimas Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė negalioja, kai:
1) dokumentas per vienus metus neatsiimamas;
2) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;
3) dokumentas yra suklastotas;
4) dokumentas yra panaikintas;
5) dokumentas yra prarastas;
6) dokumentas yra pakeistas;
7) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos;
8) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
9) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
10) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys miršta.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažyma išduodamas teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas, kuris galioja 10 metų nuo jo išdavimo dienos. Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjime elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.“
ir ją išdėstyti taip: „6.
Tvarką, nustatančią pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimą teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, nustato vidaus reikalų ministras.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamentas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105¹ straipsnis.
Prašymo išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105¹ straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105² straipsnis.
Prašymo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę nagrinėjimo terminas Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimas ir keitimas Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamentui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105³ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105³ straipsnis. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės keitimo pagrindai Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė keičiama keičiami, jeigu:
1) pasikeičia asmens duomenys;
2) dokumentas tapo netinkamas naudoti;
3) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;
4) dokumente yra netikslių įrašų;
5) dokumentas yra prarastas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „105⁴ straipsnis. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės išdavimas gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vaikui 1.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą ir kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepaisant jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės jam išdavimo. 2. Vaikui, gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, išduodamas toks pat kaip abiejų tėvų ar vieno iš jų turimas dokumentas. Šis dokumentas galioja tiek, kiek galioja vienam iš vaiko tėvų išduotas dokumentas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105⁴straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą ir kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepaisant jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamentą dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės jam išdavimo.“
106¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 106¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „106¹ straipsnis. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės negaliojimas Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelė negalioja, kai yra nors vienas iš šio Įstatymo 103¹ straipsnio 1–7, 9 ir 10 punktuose nustatytų pagrindų:
1) dokumentas per vienus metus neatsiimamas;
2) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;
3) dokumentas yra suklastotas;
4) dokumentas yra panaikintas;
5) dokumentas yra prarastas;
6) dokumentas yra pakeistas;
7) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos;
8) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
9) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys miršta.“
113 straipsnio pakeitimas Pakeisti 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 114 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Policijos ar kitos teisėsaugos Teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.“
115 straipsnio pakeitimas Pakeisti 115 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „115 straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės
užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir užsieniečiui skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. 2. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą;
2) užsienietis elektroninių ryšių ryšio priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti atitinkamai teritorinės policijos įstaigai Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą;
34) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, turintiems giminystės ryšių su užsieniečiu, kurio sulaikymo klausimas sprendžiamas, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti;
45) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. 3. Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, teritorinė policijos įstaiga Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. 4. Priimant sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti nustatytas jos taikymo terminas. 5.
alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 116 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi policijos ar kitos teisėsaugos institucijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 120 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „120 straipsnis. Sulaikyto užsieniečio asmens tapatybės nustatymas
tapatybei nustatyti policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę laikinai paimti užsieniečio kelionės dokumentą, kelionės bilietus, kitus dokumentus (jei užsienietis juos turi), iki bus nustatyta užsieniečio asmens tapatybė ir dokumentų tikrumas. 2. Nustatydamas užsieniečio asmens tapatybę, policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę atlikti asmens apžiūrą ir patikrinti daiktus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 3. Sulaikyto užsieniečio duomenys gali būti perduodami užsienio valstybei jo asmens tapatybės nustatymo tikslu vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinės teisės aktais.“
Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsieniečių pirštų atspaudus registruoja vidaus reikalų ministro įgaliota institucija. Jie tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.“
pakeitimas
7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, tačiau yra pažeidžiamas asmuo, prieglobsčio prašytojas arba užsienietis, kuriam prieglobstis nesuteiktas, ir sutinka savanoriškai grįžti į užsienio valstybę padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu;“. 2. Papildyti 125 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Apie galimybę pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą užsienietį jam suprantama kalba informuoja institucija, nustačiusi, kad užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir bendradarbiauja grąžinimo į užsienio valstybę klausimu – Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba Migracijos departamentas.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagal kompetenciją priima institucija, nustačiusi užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindą – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ir o jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba policija. Vykdydamos priimtą Prieš priimdamos sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šioje dalyje nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą – Migracijos departamentas, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“
pakeitimas Pakeisti 131 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „131 straipsnis. Išsiuntimo, įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar grąžinimo lėšos 1.
Užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas, įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti:
1) savo lėšomis;
2) fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis;
3) vežėjų lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais;
4) darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo išsiunčiamas užsienietis, lėšomis. 2. Jeigu nėra lėšų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas arba grąžinamas valstybės lėšomis. 3. Šios valstybės lėšos teisės aktų nustatyta tvarka Valstybės išlaidos, patirtos dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar grąžinimo į užsienio valstybę (įskaitant apgyvendinimo ir išlaikymo), civilinio proceso tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurių išsiunčiamas užsienietis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, iš darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo išsiunčiamas užsienietis, arba iš vežėjų, kurių išsiunčiamas užsienietis buvo atvežtas į Lietuvos Respubliką, arba iš užsieniečio, jeigu jis į Lietuvos Respubliką atvyko be fizinio ar juridinio asmens kvietimo, arba kreipiamasi dėl lėšų grąžinimo į sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusią kitą valstybę, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo, vadovaujantis
skirtumų, atsirandančių dėl Direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo taikymo, kompensavimo kriterijus ir praktines priemones. 4.
suteikiama pagalba grįžti į užsienio valstybę pagal savanoriško grįžimo ir reintegracijos programas, įgyvendinamas Lietuvos Respublikos valstybės, Europos Sąjungos fondų, tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.“
140 straipsnio pakeitimas Pakeisti 140 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.“
„1. Užsienietis, gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 5, 6 arba 7 4, 5 arba 6 dalyje
nurodytą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „141 straipsnis. Teisė gauti duomenis ir Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimai
reikalų ministro įgaliotos institucijos turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti. 2.
užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimdami sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento valstybės tarnautojai:
įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės patalpose ir atlikti jų apžiūrą, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, ar kai įtariama, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi;
asmenų duomenis, dokumentus (jų nuorašus, išrašus), paaiškinimus, įrodymus, kviesti pokalbio užsienietį, įmonės atstovą, užsieniečio sutuoktinį arba kitą asmenį į Migracijos departamento tarnybines patalpas, fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, taip pat tvarkyti šiuos duomenis;
3) turi teisę patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas tik tuo atveju, jei šis fizinis asmuo sutinka;
4) turi kitas šiame Įstatyme nustatytas teises.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 142 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Užsieniečių registras yra valstybės registras.“
papildymas 142¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 142¹ straipsniu:
„142¹ straipsnis. Lietuvos migracijos informacinė sistema
Lietuvos migracijos informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, skirta informacinių technologijų priemonėmis tvarkyti duomenis, kurių reikia sprendimams dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo priimti, taip pat kitoms migracijos paslaugoms, teikiamoms asmenims, ir procedūroms, kurios reglamentuojamos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse, centralizuotai valdyti ir kaupti bei teikti visus susijusius duomenis.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 5 ir 6 dalis, 19 straipsnio 3 dalį, 21, 22, 25, 28, 29, 30, 31, 39, 41, 44, 45 straipsnius, 46 straipsnio 1–3 dalis, 47, 50, 51 ir 53 straipsnius, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, 21, 22, 25, 28, 29, 30, 31, 39, 41, 44, 45 straipsniai,
kovo 1 d. 3. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2019 m. vasario 28 d. išduotos pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti galioja iki jose nurodytos galiojimo datos. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo gavimo gali kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepasibaigus pažymos jo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti galiojimo terminui. 4. Sprendimus dėl užsieniečių prašymų, pateiktų policijos įstaigoms iki 2019 m. birželio 30 d., po 2019 m. birželio 30 d. priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d.
2 dalyje nurodytų straipsnių nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis 2018-12-18
DĖL
ĮSTATYMO NR. XII-1519 3, 6, 7 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-2048 6, 23 ir 27 Straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS
straipsnio pakeitimo įstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL
įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Įstatymų projektų parengimo priežastys – įstatymų projektai parengti racionaliau paskirstyti funkcijas tarp migracijos politiką įgyvendinančių institucijų, tobulinti užsieniečių teisinės padėties teisinį reguliavimą (nustatyti efektyvesnes procedūras ir atsisakyti perteklinių procedūrų), sudaryti teisines prielaidais sukurti Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS projektas). Įstatymų projektų tikslai:
1Konsoliduoti migracijos valdymo funkcijas. 2. Decentralizuoti migracijos paslaugų teikimą. 3. Atsisakyti policijai nebūdingų funkcijų (funkcijų optimizavimas). 4. Tobulinti užsieniečių teisinės padėties reguliavimą. Įstatymų projektų uždaviniai:
piliečiams ir dokumentų užsieniečiams išdavimą ir keitimą koncentruoti vienoje įstaigoje (Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas). 2.
departamente ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba). 3. Policijai nebūdingas migracijos valdymo funkcijas (dokumentų Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams išdavimas ir keitimas, tam tikrų pilietybės ir prieglobsčio procedūrų atlikimas, sprendimų dėl užsieniečių išsiuntimo, grąžinimo ir įpareigojimo išvykti vykdymo kontrolė, išskyrus Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę ir t. t.) perduoti Migracijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. 4. Sudaryti sąlygas decentralizuoti migracijos paslaugų teikimą (Migracijos departamento teritoriniuose padaliniuose), tokiu būdu sudarant prielaidas šias paslaugas teikti greičiau ir efektyviau. 5. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams išduoti naujo pavyzdžio dokumentus, kuriais patvirtinama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje. 6. Atsisakyti perteklinių ir neefektyvių procedūrų bei reikalavimų (kvietimų laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką, kurie pateikiami kreipiantis dėl Šengeno vizos išdavimo konsulinei įstaigai, tvirtinimo; reikalavimo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų migracijos padaliniams (toliau
jis buvo perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos). 8. Nustatyti, kad užsieniečio, kuris yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas. 9. Tobulinti užsieniečių grąžinimo ir išsiuntimo sistemą, siekiant efektyvesnio proceso, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir išaiškinimą byloje Nr. eA- 4316-858/2017 bei 2017 m. kovo 7 d. Komisijos rekomendacijas dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse. 10. Sudaryti galimybę policijos generaliniam komisarui racionaliau paskirstyti užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai vertinimo funkcijas policijos įstaigoms. 11. Nustatyti, kad panaikinama užsieniečiui suteikta papildoma apsauga, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei. 12. Sudaryti teisines sąlygas kompleksiniam migracijos paslaugų (procedūrų) perkėlimui į elektroninę erdvę. 13. Tobulinti nuostatas dėl užsieniečių darbo Lietuvoje, reglamentuojant galimybę užsieniečiui, turinčiam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, keisti darbdavį ar darbo pareigas, dirbti pagal darbo keliems darbdaviams sutartis, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kartu mažinti galimybes piktnaudžiauti imigracijos tvarka (komandiruojamiems užsieniečiams taikyti leidimo dirbti reikalavimą, aiškiai įtvirtinti, kad užsieniečiai negali būti įdarbinami per laikinojo įdarbinimo įmones). 14.
įsipareigojimą atlyginti valstybės išlaidas, patirtas dėl pakviesto į Lietuvos Respubliką užsieniečio sveikatos priežiūros, užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. 1. Migracijos valdymo funkcijų vykdymas:
Užsieniečių migracijos kontrolę įgyvendina 3 valstybės įstaigos:
prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą, užsieniečių išsiuntimų vykdymą). Dėl sudėtingo funkcijų paskirstymo ir koordinavimo stokos migracijos kontrolė Lietuvos Respublikoje vykdoma nepakankamai efektyviai, o dėl nevienodos institucinės praktikos ir sudėtingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo procedūrų užsieniečiai negauna aukščiausios kokybės, greitų ir lanksčių migracijos paslaugų. 1 lentelė. Šiuo metu atliekamų funkcijų pasiskirstymas.
Funkcija Pagal galiojančius teisės aktus dabar ją atlieka Pilietybės įgijimas, netekimas, priesaikos organizavimas, pažymėjimai Migracijos departamentas, policijos migracijos tarnybos Vaikų pilietybės turėjimo fakto konstatavimas Migracijos departamentas, policijos migracijos tarnybos Pasų, asmens tapatybės kortelių išdavimas ir keitimas Policijos migracijos tarnybos Vizų išdavimas, panaikinimas, vizų konsultacijos Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policijos migracijos tarnybos Leidimų gyventi išdavimas, keitimas, panaikinimas Migracijos departamentas, policijos migracijos tarnybos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių piliečių pažymų, ES valstybių narių piliečių šeimos narių kortelių išdavimas, keitimas, panaikinimas Migracijos departamentas, policijos migracijos tarnybos Vietinio eismo per sieną leidimų išdavimas, panaikinimas (pasirašius sutartis su Baltarusija, Rusija) Migracijos departamentas Užsieniečio paso, asmens be pilietybės kelionės dokumento, pabėgėlio kelionės dokumento, grįžimo pažymėjimo išdavimas, panaikinimas Migracijos departamentas, policijos migracijos tarnybos Užsieniečių teisėto buvimo, gyvenimo Lietuvoje kontrolė (patikrinimai) Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolė Migracijos departamentas, policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba Prieglobstis.
Funkcija Pagal galiojančius teisės aktus dabar ją atlieka Pilietybės įgijimas, netekimas, priesaikos organizavimas, pažymėjimai Migracijos departamentas, policijos migracijos tarnybos Vaikų pilietybės turėjimo fakto konstatavimas Migracijos departamentas, policijos migracijos tarnybos Pasų, asmens tapatybės kortelių išdavimas ir keitimas Policijos migracijos tarnybos Vizų išdavimas, panaikinimas, vizų konsultacijos Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policijos migracijos tarnybos Leidimų gyventi išdavimas, keitimas, panaikinimas Migracijos departamentas, policijos migracijos tarnybos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių piliečių pažymų, ES valstybių narių piliečių šeimos narių kortelių išdavimas, keitimas, panaikinimas Migracijos departamentas, policijos migracijos tarnybos Vietinio eismo per sieną leidimų išdavimas, panaikinimas (pasirašius sutartis su Baltarusija, Rusija) Migracijos departamentas Užsieniečio paso, asmens be pilietybės kelionės dokumento, pabėgėlio kelionės dokumento, grįžimo pažymėjimo išdavimas, panaikinimas Migracijos departamentas, policijos migracijos tarnybos Užsieniečių teisėto buvimo, gyvenimo Lietuvoje kontrolė (patikrinimai) Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolė Migracijos departamentas, policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba Prieglobstis. Dublino procedūros, prieglobsčių prašytojų perkėlimas iš kitų valstybių Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Pirminės prieglobsčių prašytojų apklausos Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policijos migracijos tarnybos Užsieniečių grąžinimai, išsiuntimas, įpareigojimas išvykti, readmisija Migracijos departamentas, policijos migracijos tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Administracinės nuobaudos už migracijos taisyklių pažeidimus Policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Draudimai atvykti į Lietuvą, Šengeną Migracijos departamentas Migracijos statistikos rinkimas Migracijos departamentas, policijos migracijos tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ambasados Užsieniečių apgyvendinimo alternatyviose vietose koordinavimas Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas 2.
Užsieniečių teisinės padėties reguliavimas:
Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažyma (popierinė A4 formato pažyma). Lietuvoje gyvenantys ES valstybių narių piliečiai išsako nepasitenkinimą tokia dokumento forma, taip pat jie susiduria su problemomis, naudojantis privačių įstaigų ir valstybės institucijų teikiamomis paslaugomis, nes duomenys apie išduotas pažymas nėra tvarkomi Lietuvos gyventojų registre, pažymose nefiksuojami asmenų biometriniai duomenys, todėl nėra galimybių tinkamai naudotis elektroninėmis paslaugomis, be to, pažymų nepripažįsta kitos Europos Sąjungos valstybės narės dėl nepakankamų jų apsauginių savybių. 2. Pagal 2009 m. liepos 13 d.
Pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente EB 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas) nustatytus reikalavimus prašymą išduoti Šengeno vizą pateikiantis asmuo privalo pateikti dokumentus, pagrindžiančius atvykimo tikslą, dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui namo. Nustatytas neišsamus sąrašas dokumentų, kurių konsulas gali reikalauti iš prašymą vizai pateikiančio asmens, siekdamas patikrinti, ar tenkinamos Šengeno vizos išdavimo sąlygos. Vienas iš galimų, tačiau neprivalomų pateikti dokumentų, yra kvietimas (rėmimo ir (arba) asmens apgyvendinimo įrodymo forma, kurią nustato kiekviena valstybė narė). Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – įstatymas) nustatyta, kad sprendimą dėl kvietimo patvirtinimo priima vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos (šiuo metu kvietimą tvirtina policijos migracijos tarnybos). Kvietimo, kuris teikiamas Šengeno vizą išduodančiai vizų tarnybai užsienio valstybėje, tvirtinimas migracijos tarnyboje netikslingas ir perteklinis, sukuriantis papildomą administracinę naštą. Fiziniai ir juridiniai asmenys kvietimą turėtų teikti tiesiogiai vizų tarnybai (kvietimai teikiami elektroniniu būdu, kvietėjui prisijungus prie elektroninių paslaugų informacinės sistemos). Įstatyme atsisakius nuostatos dėl kvietimų tvirtinimo, jame neturėtų likti ir apibrėžtos kvietimo sąvokos, nes ji toliau įstatyme nevartojama. 3. Įstatyme nenustatytas pagrindas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, jeigu jis buvo perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos).
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vadovaudamasi tarptautinėmis sutartimis, organizuoja bei vykdo trečiųjų šalių piliečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, perdavimą užsienio valstybei, iš kurios jie atvyko. Pagal įstatymą sprendimai dėl šių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo nėra priimami, todėl nėra teisinio pagrindo uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką, nepaisant to, kad jie neteisėtai į ją atvyko. 4. Įstatyme nustatytas neteisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką pagrindas (atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas) neapima visų atvejų, kai užsienietis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (jeigu, kaip numato Šengeno sienų kodeksas, jis nėra asmuo, dėl kurio centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti, ar asmuo, dėl kurio įspėjimas neįleisti įtrauktas į nacionalinį sąrašą dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams). Nenustatyta, kad užsienietis, teisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, tačiau vėliau įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ar dėl jo įtrauktas įspėjimas centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai, tampa neteisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje. 5. Kadangi tiek nacionalinė viza, tiek ir leidimas gyventi užsieniečiui suteikia teisę ilgą laiką būti Lietuvos Respublikoje, įstatymo 19 straipsnyje nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindai yra siauresni, nei 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai.
Tokiu būdu užsieniečiai, kuriems buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, kreipiasi dėl nacionalinės vizos išdavimo ir taip vis tiek įgyja teisę laikotarpį iki vienų metų būti Lietuvos Respublikoje. Įstatyme nenustatyta galimybė atšaukti nacionalinę vizą paties užsieniečio arba fizinio ar juridinio asmens, pakvietusio užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, prašymu. 6. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse priimti bendri standartai ir tvarka, kuriuos turi taikyti kiekviena valstybė narė neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti, nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Tačiau pagal teismų praktiką ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties byloje Nr. eA-4316-858/2017 pateiktą vertinimą įstatymo nuostatos nevisiškai atitinka direktyvos 2008/115/EB turinį bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kad taikant trečiųjų asmenų grąžinimo procedūrą valstybės narės turi teikti prioritetą savanoriškam asmens grįžimui prieš priverstinį grąžinimą ar kitų prievartos priemonių panaudojimą.
Pagal įstatymą asmeniui, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, tačiau yra pažeidžiamas asmuo, prieglobsčio prašytojas arba užsienietis, kuriam prieglobstis nesuteiktas, numatyta teisė grįžti į užsienio valstybę tik padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai, nors direktyvoje 2008/115/EB numatyta savanoriško grįžimo procedūra nėra siejama su tokiomis papildomomis sąlygomis ir šiuo atveju valstybėms narėms nėra suteikta įgaliojimų numatyti griežtesnių taisyklių. Pagal 2017 m. kovo 7 d. Komisijos rekomendacijas dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo valstybės narės galimybę savanoriškai išvykti turėtų suteikti tik atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu, kartu turėtų užtikrinti, kad trečiosios šalies pilietis būtų tinkamai informuotas apie galimybę pateikti tokį prašymą. Nenustatyta, kad nustatant terminą savanoriškai išvykti atsižvelgiama į tai, ar užsienietis bendradarbiauja grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nors pagal Komisijos rekomendacijas dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo į tai turėtų būti atsižvelgiama. Nebendradarbiavimas su institucijų darbuotojais sprendžiant grąžinimo į užsienio valstybę klausimą nėra įtrauktas į aplinkybių, pagal kurias sprendžiama, ar yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę, sąrašą.
Šiuo metu sprendimus dėl užsieniečių išsiuntimo įgaliotas priimti tik Migracijos departamentas, nors tam tikrais atvejais (pvz., kai kartu nėra sprendžiama dėl prieglobsčio nesuteikimo ar leidimo gyventi panaikinimo) įgaliojimų priimti sprendimą išsiųsti užsienietį suteikimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai užtikrintų efektyvesnį procesą. 7. Nustatyta, kad užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas arba grąžinamas į užsienio valstybę savo lėšomis, fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis, vežėjų lėšomis ar darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo, lėšomis. Nėra pagrindo iš darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo užsienietis, reikalauti padengti užsieniečio grįžimo į užsienio valstybę išlaidas ar jas vėliau išieškoti. Nenustatyta, kad minėtų subjektų lėšomis įvykdomas ir įpareigojimas užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nėra įtvirtinta nuostatų dėl pagalbos grįžti į kilmės valstybę pagal savanoriško grįžimo ir reintegracijos programas teikimo savanoriškai išvykstančiam iš Lietuvos Respublikos užsieniečiui, nors tokia pagalba Europos Sąjungos fondų lėšomis teikiama, jeigu jis sutinka savanoriškai grįžti į užsienio valstybę padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai. 8. Nenustatyta, kad kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką fizinis ar juridinis asmuo įsipareigoja pasirūpinti užsieniečio sveikatos draudimu ir atlyginti valstybės išlaidas, jeigu tokių būtų patirta dėl užsieniečio gydymo. 9.
keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka ir atitinkamą išvadą turi pateikti Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kas sukuria neproporcingai didelę naštą centrinei policijos institucijai ir nesuteikia galimybės nustatyti šią funkciją vykdyti racionaliau bei efektyviau naudojant išteklius. Nuostata, pagal kurią Migracijos departamentas turi panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ar suteiktą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, kai Policijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato ir pateikia išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, nėra imperatyvi, nors pagal įstatymo 4 straipsnio 3 dalį tokia išvada yra privaloma išduodant leidimus gyventi. 10. Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra nustatyta, kad užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. Papildomos apsaugos panaikinimą reglamentuojančiame straipsnyje tokios nuostatos nėra, tačiau praktikoje yra susiduriama su situacijomis, kuomet papildomą apsaugą gavusio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei, tačiau nėra teisino pagrindo, pagal kurį būtų galima panaikinti jam suteiktą papildomą apsaugą. 2011 m. gruodžio 13 d.
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2011/95/ES) 19 straipsnio 3 dalies a punkte yra imperatyviai nustatyta, kad valstybės narės panaikina trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės papildomos apsaugos statusą arba nutraukia ar atsisako pratęsti jo galiojimą, jei jam, suteikus papildomos apsaugos statusą, neturėjo būti suteikiamas arba nesuteikiamas papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas pagal 17 straipsnio 1 ir 2 dalis. Direktyvos 2011/95/ES 17 straipsnio 1 dalies d punkte yra nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės nesuteikiamas papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas, jei yra rimtų priežasčių manyti, kad jis kelia pavojų valstybės narės, kurioje yra, visuomenei ar saugumui. 11. Vadovaujantis įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi šiuo metu informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra įslaptinama. Todėl prieglobsčio prašytojas negali būti supažindinamas su jo paties pateikta informacija (pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalį įslaptinta informacija gali būti patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje yra išvardytas informacijos, kuri gali sudaryti tarnybos paslaptį, kategorijų sąrašas. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 26 punkte numatyta, kad informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, gali sudaryti tarnybos paslaptį. 12.
turi atlikti 2 procedūras, kad gautų leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje: pateikti prašymą išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pateikti prašymą įforminti dokumentą. Biometriniai duomenys paimami prašymo įforminti dokumentą pateikimo metu. 13. Nustatyta pareiga policijai ar kitam įgaliotam subjektui taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių nusižengimų bylas, pranešti migracijos institucijoms apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį nusižengimą, nors šie duomenys tvarkomi Administracinių nusižengimų registre ir Užsieniečių registre. Darbdaviams nustatytas reikalavimas registruoti su užsieniečiu sudarytas darbo sutartis teritorinėje darbo biržoje, nors pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. 14. Nėra aiškiai reglamentuota, ar Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio pasikeitimas gali turėti įtakos vertinant, ar aukštos profesinės kvalifikacijos užsienietis tebeatitinka jam išduoto leidimo laikinai gyventi (mėlynosios kortelės) sąlygas. 15. Įstatyme nustatyta, kad aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas gali pakeisti darbdavį, jeigu atitinka nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį. Tačiau nėra nustatyta, kad toks užsienietis gali keisti darbo funkcijas pas tą patį darbdavį.
Užsienietis, kuris nėra aukštos profesinės kvalifikacijos kaip ji apibrėžta įstatyme, tačiau turi leidimą gyventi ir dirbti, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. 16. Pagal įstatymą leidimui gyventi darbo pagrindu ar leidimui dirbti gauti turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, atitinkamai institucijos, išduodančios leidimą dirbti ar leidimą gyventi, turi vertinti šiuos dokumentus, nors užsieniečio atitiktį darbo vietai turėtų vertinti darbdavys. Nenustatyta, kad su užsieniečiu, turinčiu leidimą gyventi, gali būti sudaryta darbo keliems darbdaviams sutartis. Nėra aiškiai reglamentuota, ar užsienietis gali būti įdarbinamas per laikinojo įdarbinimo įmones. 17. Pagal įstatymą užsieniečiui, kuris iš užsienio valstybės, kuri nėra ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo (komandiruojamas), netaikomas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Stebimas piktnaudžiavimas tokia atvykimo schema, kai nuolatinio pobūdžio darbui naudojami komandiruojami darbuotojai. 18. Šiuo metu ES valstybių narių piliečiai gali pasirinkti, kokiu būdu deklaruoti gyvenamąją vietą – per Migracijos departamentą ar tiesiogiai deklaravimo įstaigai. Tuo tarpu trečiųjų šalių piliečiai gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje privalo deklaruoti atsiimdami leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Paprastai pildomos popierinės deklaracijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Dėl migracijos valdymo funkcijų perskirstymo: Siūloma perskirstyti migracijos valdymo funkcijas: sukurti vieną stiprią migracijos tarnybą (Migracijos departamentą su teritoriniais padaliniais, neturinčiais juridinio asmens statuso), kuri:
Policija ir toliau liktų atsakinga už viešosios tvarkos priežiūrą, išvadų dėl užsieniečių keliamos grėsmės viešajai tvarkai teikimą ir Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę. Pažymėtina, kad ši kontrolė yra specifinė kontrolės sritis, kuri savo apimtimi yra ne tik užsieniečių gyvenimo ir buvimo Lietuvoje kontrolė, bet ir nuolatinė didelio masto tranzito tarp atskirų Rusijos Federacijos dalių, einančio per Lietuvos Respublikos teritoriją, kontrolė, apimanti ir kitus viešojo saugumo uždavinius bei tinkamą ir pakankamą Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų vykdymą. Atsižvelgiant į didelius Rusijos Federacijoje registruotų transporto priemonių srautus (2017 m. į Lietuvą vien per išorinę sieną vyko 299044 Rusijos Federacijoje registruotos transporto priemonės, dar daugiau jų į Lietuvą atvyksta ir iš jos išvažiuoja per vidines sienas), trumpą leistiną sausumos kelių tranzito laiką (ne ilgiau kaip 24 val.
Lietuvos Respublikos teritorijoje), būtinos plataus masto kontrolės priemonės šalies viduje (2017 m. vykdydami šią kontrolę policijos pareigūnai patikrino 12506 transporto priemones, 1506 objektus, kuriuose gali apsigyventi ar lankytis Rusijos Federacijos piliečiai, vykstantys supaprastintu tranzitu, įvykdyta 590 tikslinių policinių priemonių), kurias efektyviai vykdo policija, turėdama išplėtotą teritorinių policijos įstaigų tinklą, atitinkamas priemones ir parengtus pareigūnus, šią kontrolę vykdančius 24/7 režimu, todėl siūloma policijai ir toliau pagal kompetenciją vykdyti Rusijos federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę. Siūloma nustatyti, kad migracijos (užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvoje) kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdys Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atliks policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu sudarys Migracijos komisiją, į kurios sudėtį įeis atitinkami ministrai, kurių valdymo sritys susijusios su užsieniečių teisine padėtimi ir integracija Lietuvoje (pvz., vidaus reikalų ministras, užsienio reikalų ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras, ūkio ministras).
Ši komisija padėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti sprendimus, susijusius su šalies migracijos procesų valdymu ir koordinuotų tarpinstitucinį bendradarbiavimą migracijos srityje. Tokiu būdu perskirsčius migracijos valdymo funkcijas ir jas konsolidavus, migracijos valdymo funkcijos būtų įgyvendinamos trimis lygiais (pažymėtina, kad, atlikus ES valstybių narių praktikos analizę, pastebėta, kad net 17 ES valstybių narių taiko analogišką migracijos funkcijų vykdymo praktiką): 1 lygis – būtų sukurta Migracijos komisija, sudaryta iš kelių ministrų ir vadovaujama vidaus reikalų ministro, kuri padėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti sprendimus, susijusius su šalies migracijos procesų valdymu ir koordinuotų tarpinstitucinį bendradarbiavimą migracijos srityje;
suformuota stipri Migracijos reikalų grupė, kuri formuotų migracijos politiką;
ministerijai pavaldžių institucijų (Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento) žmogiškuosius ir materialinius išteklius bei funkcijas būtų sukurta šiuolaikiška, efektyvi ir patikima už migraciją atsakinga įstaiga, atskaitinga Vidaus reikalų ministerijai (Migracijos departamentas) bei sustiprinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliojimai užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje.
Tokiu būdu perskirsčius migracijos valdymo funkcijas ir jas konsolidavus, migracijos valdymo funkcijos būtų įgyvendinamos trimis lygiais (pažymėtina, kad, atlikus ES valstybių narių praktikos analizę, pastebėta, kad net 17 ES valstybių narių taiko analogišką migracijos funkcijų vykdymo praktiką): 1 lygis – būtų sukurta Migracijos komisija, sudaryta iš kelių ministrų ir vadovaujama vidaus reikalų ministro, kuri padėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti sprendimus, susijusius su šalies migracijos procesų valdymu ir koordinuotų tarpinstitucinį bendradarbiavimą migracijos srityje;
suformuota stipri Migracijos reikalų grupė, kuri formuotų migracijos politiką;
ministerijai pavaldžių institucijų (Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento) žmogiškuosius ir materialinius išteklius bei funkcijas būtų sukurta šiuolaikiška, efektyvi ir patikima už migraciją atsakinga įstaiga, atskaitinga Vidaus reikalų ministerijai (Migracijos departamentas) bei sustiprinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliojimai užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje. Pagal siūlomą migracijos valdymo funkcijų perskirstymo (konsolidavimo) modelį Migracijos departamentas planuoja turėti 10 juridinio asmens statuso neturinčių teritorinių padalinių (kiekvienoje apskrityje po vieną), kuriuose būtų priimami daugelis šiuo metu Migracijos departamente sutelktų sprendimų (dėl konkrečių sprendimų priėmimo Migracijos departamento teritoriniuose padaliniuose būtų sprendžiama, įvertinus jų sudėtingumą ir kompleksiškumą). Taip būtų išvengta eilių, nes migracijos sprendimai būtų priimami greičiau, gerėtų klientų aptarnavimo sąlygos. 2 lentelė.
2 lentelė. Numatomas migracijos funkcijų paskirstymas, priėmus įstatymų pataisas Funkcija Priėmus įstatymų pataisas, funkciją vykdys Pilietybės įgijimas, netekimas, priesaikos organizavimas, pažymėjimai Migracijos departamentas Vaikų pilietybės turėjimo fakto konstatavimas Migracijos departamentas Pasų, asmens tapatybės kortelių išdavimas ir keitimas Migracijos departamentas Vizų išdavimas, panaikinimas, vizų konsultacijos Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Leidimų gyventi išdavimas, keitimas, panaikinimas Migracijos departamentas ES valstybių narių piliečių pažymų (teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimų), ES valstybių narių piliečių šeimos narių kortelių išdavimas, keitimas, panaikinimas Migracijos departamentas Vietinio eismo per sieną leidimų išdavimas, panaikinimas (pasirašius sutartis su Baltarusija, Rusija) Migracijos departamentas Užsieniečio paso, asmens be pilietybės kelionės dokumento, pabėgėlio kelionės dokumento, grįžimo pažymėjimo išdavimas, panaikinimas Migracijos departamentas Užsieniečių teisėto buvimo, gyvenimo Lietuvoje kontrolė (patikrinimai);
Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolė Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba Prieglobstis.
Numatomas migracijos funkcijų paskirstymas, priėmus įstatymų pataisas Funkcija Priėmus įstatymų pataisas, funkciją vykdys Pilietybės įgijimas, netekimas, priesaikos organizavimas, pažymėjimai Migracijos departamentas Vaikų pilietybės turėjimo fakto konstatavimas Migracijos departamentas Pasų, asmens tapatybės kortelių išdavimas ir keitimas Migracijos departamentas Vizų išdavimas, panaikinimas, vizų konsultacijos Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Leidimų gyventi išdavimas, keitimas, panaikinimas Migracijos departamentas ES valstybių narių piliečių pažymų (teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimų), ES valstybių narių piliečių šeimos narių kortelių išdavimas, keitimas, panaikinimas Migracijos departamentas Vietinio eismo per sieną leidimų išdavimas, panaikinimas (pasirašius sutartis su Baltarusija, Rusija) Migracijos departamentas Užsieniečio paso, asmens be pilietybės kelionės dokumento, pabėgėlio kelionės dokumento, grįžimo pažymėjimo išdavimas, panaikinimas Migracijos departamentas Užsieniečių teisėto buvimo, gyvenimo Lietuvoje kontrolė (patikrinimai);
Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolė Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba Prieglobstis. Dublino procedūros, prieglobsčių prašytojų perkėlimas iš kitų valstybių Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Pirminės prieglobsčių prašytojų apklausos Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Užsieniečių grąžinimai, išsiuntimas, įpareigojimas išvykti, readmisija Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Administracinės nuobaudos už migracijos taisyklių pažeidimus Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija Draudimai atvykti į Lietuvą, Šengeną Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba Migracijos statistikos rinkimas Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ambasados Užsieniečių apgyvendinimo alternatyviose vietose koordinavimas Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymu suteikiami įgaliojimai Migracijos departamento valstybės tarnautojams vykdyti administracinę teiseną dėl nusižengimų, susijusių su užsieniečių teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, taip pat atitinkamai patikslinami policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų įgaliojimai.
Siekiant nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimti sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento valstybės tarnautojams įstatyme siūloma suteikti šiuos įgaliojimus
Kadangi Migracijos departamente pareigas eis ne statutiniai, bet karjeros valstybės tarnautojai, jų atliekamos funkcijos nebus susijusios su fizinės prievartos ar specialiųjų priemonių panaudojimu. Siekiant patikrinti, ar įmonės (jos filialo ar atstovybės) patalpose nėra laikomi neteisėtai Lietuvoje esantys ar gyvenantys užsieniečiai ir (ar) įmonė nėra fiktyvi, Migracijos departamento valstybės tarnautojai į įmonių (jų filialų ar atstovių) patalpas (esant pasipriešinimui, teisėtų Migracijos departamento valstybės tarnautojų reikalavimų nevykdymui) galės patekti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pagalba, kurie pagal keičiamą Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą turės teisę irgi patekti į minėtas patalpas ir panaudoti prievartos priemones.
Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso pakeitimo įstatymu, Lietuvos Respublikos konsulinio statuto pakeitimo įstatymu pakeičiama įstaiga, atsakinga už pasų ir asmens tapatybės kortelių išdavimą Lietuvos Respublikoje. Priėmus įstatymų pakeitimus, šią funkciją vykdys Migracijos departamentas. Atsižvelgiant į migracijos valdymo funkcijų perskirstymą, atitinkamai koreguojami Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Lietuvos Respublikos policijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas. Dėl užsieniečių statuso teisinio reguliavimo tobulinimo:
išduoti naujo pavyzdžio dokumentus, kuriais patvirtinama jų teisė gyventi Lietuvos Respublikoje – pažymėjimus, kuriuose elektroniniu būdu būtų fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai. 2. Siūloma atsisakyti kvietimo tvirtinimo policijos migracijos tarnybose procedūros, taip pat ir kvietimo sąvokos apibrėžties, nes įstatyme ji būtų nebevartojama.
Fiziniai ir juridiniai asmenys kvietimą pateiktų tiesiogiai vizų tarnybai, netarpininkaujant migracijos institucijoms Lietuvoje (jau šiuo metu kvietimai teikiami elektroniniu būdu, kvietėjui prisijungus prie elektroninių paslaugų informacinės sistemos). Atitinkamai siūloma tikslinti Administracinių nusižengimų kodekso 541 straipsnį, kuriame nustatyta administracinė atsakomybė už melagingų duomenų pateikimą kvietimams užsieniečiams laikinai atvykti patvirtinti. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 541 straipsnio 1 dalies redakciją, administracinė atsakomybė nustatyta tik už melagingų duomenų pateikimą policijos migracijos tarnyboms prašant patvirtinti kvietimą (kvietimas yra vienas iš dokumentų, pateikiamas kartu su prašymu gauti Šengeno vizą). Kadangi Šengeno viza gali būti išduota pateikus ne tik policijos migracijos tarnybų patvirtintą kvietimą, bet ir kviečiančio Lietuvos Respublikos fizinio ar juridinio asmens raštą-kvietimą ar tarpininkavimo raštą, be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr.
1V-329
„Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo,
keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad tam tikrais atvejais užsienietis kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą ar leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pateikia kviečiančios įmonės tarpininkavimo raštą, tad pakeitimu siekiama nustatyti administracinę atsakomybę ir tais atvejais, kai melagingi duomenys pateikiami ir kitais atvejais kviečiant užsienietį, pvz., teikiant raštą-kvietimą ar tarpininkavimo raštą. 3. Įstatymo 4¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kviečiantys pas save užsieniečius, privalo prisiimti už juos atsakomybę. Tuo atveju, jeigu užsienietis neteisėtai liktų Lietuvoje ir turėtų būti grąžintas, išsiųstas iš Lietuvos, pasinaudotų sveikatos priežiūros paslaugomis, kurių nepadengia jo turimas sveikatos draudimas, valstybės patirtas išlaidas turėtų padengti užsienietį kvietęs asmuo. Tokia nuostata, viena vertus, garantuos, kad valstybė nepatirs nuostolių dėl nesąžiningų užsieniečių veiksmų, kita vertus, atgrasys Lietuvos fizinius ir juridinius asmenis nuo fiktyvaus užsieniečių kvietimo į Lietuvą (t. y., kai užsieniečiai tik pasinaudoja kvietimais, kad gautų Šengeno vizą ar kitus dokumentus, leidžiančius patekti į Šengeno erdvę). 4. Siūloma papildyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindus, nustatant galimybę uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, jeigu jis buvo perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos). 5.
Respubliką pagrindus, nustatant, kad neteisėtai atvykusiu laikomas užsienietis, kuris yra įtrauktas (įtraukiamas) į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Siūloma papildyti neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindus, pagal kuriuos užsienietis, teisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, tačiau vėliau įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ar dėl jo įtrauktas įspėjimas centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai, būtų laikomas neteisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje. 6. Pradėjus veikti Lietuvos migracijos informacinei sistemai, nebeliks atskiros leidimo gyventi įforminimo procedūros, t. y. naudojant šią informacinę sistemą prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi procedūra bus pradedama nuo šio prašymo priėmimo ir baigiama jau įforminto leidimo gyventi išdavimu užsieniečiui, taigi užsieniečiui nereikės kreiptis su prašymu dėl leidimo gyventi įforminimo sprendimo galiojimo metu. Atsižvelgus į tai, įstatymo 34 straipsnį siūloma pripažinti netekusiu galios, o 33 ir 34¹ straipsniuose atsisakyti nuostatų dėl leidimų gyventi įforminimo (išskyrus įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytus leidimų gyventi įforminimo naujai atvejus). 7. Siūloma atsisakyti perteklinių procedūrų ir reikalavimų. Įstatyme nustatyta pareiga policijai ar kitiems įgaliotiems subjektams taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių nusižengimų bylas, pranešti migracijos institucijoms apie sulaikytą užsienietį ar nubaustą už administracinį nusižengimą užsienietį yra perteklinė ir praktikoje nevykdoma, kadangi atitinkami duomenys yra tvarkomi Administracinių nusižengimų registre ir Užsieniečių registre.
Todėl siūloma atsisakyti įstatymo 36 straipsnio 3 dalies
nagrinėti administracinių nusižengimų bylas subjektai ne vėliau kaip per 7 dienas privalo informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį nusižengimą. 8. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. kovo 25 d. reglamentą (ES) Nr. 265/2010, iš dalies keičiantį Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir Reglamentą (EB) Nr. 562/2006, kiek tai susiję su ilgalaikes vizas turinčių asmenų judėjimu, užsieniečiai, turintys vienos iš valstybių narių išduotą galiojančią ilgalaikę vizą, turi teisę ne ilgiau kaip
teritorijose, todėl įstatymo 19 straipsnyje nustatytus atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindus siūloma papildyti Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), 32 straipsnyje nustatytais atsisakymo išduoti trumpalaikę vizą pagrindais. Tokiu būdu būtų eliminuota užsieniečių, kuriems buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, galimybė gavus nacionalinę vizą, įgyti teisę iki vienerių metų būti Lietuvos Respublikoje. 9.
suteikti įgaliojimus priimti sprendimus dėl išsiuntimo ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kuri atlieka tyrimą dėl nelegaliai atvykusio užsieniečio ir organizuoja išsiuntimą. 10. Siūloma plėsti galimybes įpareigoti užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos per konkretų nustatytą terminą, jeigu neteisėtai atvykęs ar esantis šalies teritorijoje užsienietis prašo leisti savanoriškai išvykti ir bendradarbiauja grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nes išsiuntimo procesas ne tik užtrunka ilgiau, bet ir reikalauja daugiau išteklių (kelionės bilietų, maršruto, palydos organizavimo, užsieniečio išlaikymo Užsieniečių registracijos centre). Apie galimybę pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę užsienietis turėtų būti tinkamai informuotas. Nustatant terminą išvykti, būtų privaloma atsižvelgti į tai, ar užsienietis bendradarbiauja grąžinimo klausimu. Nebendradarbiavimas su institucijų darbuotojais sprendžiant jo grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, būtų vertinamasis kriterijus ir sprendžiant dėl pagrindo užsienietį sulaikyti. 11. Siūloma nustatyti, kad fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis, vežėjų lėšomis ar darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo užsienietis, lėšomis užsienietis gali būti ne tik išsiunčiamas ar grąžinamas į užsienio valstybę, bet ir įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taip pat siūloma nustatyti, kad savanoriškai grįžtančiam į užsienio valstybę užsieniečiui vieną kartą gali būti suteikiama pagalba grįžti į kilmės valstybę pagal savanoriško grįžimo ir reintegracijos programas, įgyvendinamas Lietuvos Respublikos valstybės, Europos Sąjungos fondų, tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis. 12.
užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką fizinis ar juridinis asmuo įsipareigoja pasirūpinti užsieniečio sveikatos draudimu ir atlyginti valstybės išlaidas, jeigu tokių būtų patirta ne tik dėl užsieniečio išsiuntimo ar grąžinimo į užsienio valstybę (įskaitant apgyvendinimo ir išlaikymo), bet ir jo gydymo. 13. Siūloma sudaryti galimybę policijos generaliniam komisarui racionaliau paskirstyti užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai vertinimo funkcijas policijos įstaigoms. Taip pat įtvirtinti nuostatą, kad užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentas panaikina, gavęs policijos įstaigų ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadą, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas kelia grėsmę viešajai tvarkai. Toks teisinis reguliavimas derėtų su Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias negali būti išduotas leidimas gyventi, jei Policijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia išvadą, kad užsienietis, kuris prašo išduoti leidimą gyventi, kelia grėsmę viešajai tvarkai. 14. Siūloma nustatyti pagrindą panaikinti užsieniečiui papildomą apsaugą, jeigu nustatoma, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei. Ši nuostata suderinta su Direktyva 2011/95/ES ir ji leis užtikrinti, kad valstybė galėtų tinkamai reaguoti į kylančias realias grėsmes saugumui ir visuomenei, kontroliuoti jos teritorijoje esančių užsieniečių gyvenimą, taip pat kad nebus pažeista valstybės teisė ginti visuomenės interesus. 15.
sudarytas darbo sutartis teritorinėje darbo biržoje kaip perteklinio ir sukuriančio nepagrįstą papildomą naštą darbdaviui, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. 16. Siūloma patikslinti nuostatas dėl aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečio atitikties leidimo laikinai gyventi (mėlynosios kortelės) išdavimo sąlygoms, pasikeitus Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiui, taip pat leisti keisti darbo funkciją pas tą patį darbdavį, pranešus migracijos institucijoms, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, kuriomis leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas. Užsieniečiui, kuris nėra aukštos profesinės kvalifikacijos, kaip ji apibrėžta įstatyme, tačiau turi leidimą gyventi ir dirbti, taip pat siūloma leisti keisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jeigu jis iš anksto apie tai pranešė Migracijos departamentui ir atitinka sąlygas, pagal kurias šis leidimas jam buvo išduotas. Atitinkamai siūloma papildyti leidimo laikinai gyventi naikinimo pagrindus, kad nepranešimas apie darbdavio ar darbo funkcijos keitimą būtų pagrindas panaikinti užsieniečio leidimą laikinai gyventi. 17.
17Siūloma tobulinti nuostatas dėl užsieniečių darbo Lietuvoje,
supaprastinti reikalavimus leidimui dirbti gauti, įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punkte reglamentuojant, kad darbdavys, kreipdamasis dėl leidimo dirbti gali pateikti ne dokumentus (juos paprastai išduoda atitinkamos valstybės institucijos), bet informaciją, patvirtinančią, kad trečiosios šalies pilietis atitinka darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus, pvz., darbdavio patvirtinimą. Siūlomais pakeitimais siekiama nustatyti, kad įdarbinamo užsieniečio atitiktį darbo vietos reikalavimams pirmiausia turėtų vertinti darbdavys, o ne valstybės institucijos. Siūlomas pakeitimas sumažintų administracinę naštą darbdaviams, kurtų palankesnes sąlygas verslui vystyti. 18. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 96–99 straipsnių nuostatas bei siekiant tobulinti migracijos procedūras, siūloma sudaryti galimybę užsieniečiams, turintiems leidimą gyventi, dirbti pagal darbo keliems darbdaviams sutartį. Siekiant mažinti galimybes piktnaudžiauti imigracijos tvarka, siūloma neleisti laikinojo įdarbinimo įmonėms sudaryti susitarimus su užsieniečiais, t. y. sudaryti laikinojo darbo sutarčių, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. 19. Siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią iš užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įmonės atsiunčiamam laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo užsieniečiui netaikomas reikalavimas gauti leidimą dirbti, atsižvelgiant į augantį piktnaudžiavimą tokia atvykimo schema. Kadangi valstybės institucijos disponuos informacija apie išduotus leidimus dirbti, reikalavimas darbdaviams informuoti valstybės institucijas apie komandiruotus užsieniečius tampa nepagrįstu, todėl siūloma tokią pareigą, atitinkamai atsakomybę už jos nevykdymą, naikinti. 20.
sistemą, siekiant sudaryti teisines sąlygas kompleksiniam migracijos procedūrų perkėlimui į elektroninę erdvę. 21. Siūloma nustatyti, kad informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, gali būti įslaptinama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, nes minėto įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 26 punkto,
informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, todėl siūlomas pakeitimas suderintų teisinį reguliavimą įstatymų lygiu, be to, leistų prieglobsčio prašymus tvarkyti MIGRIS. Prieglobsčio prašytojų asmens duomenys būtų tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) nuostatomis. Pažymėtina, kad Įstatymo 68 straipsnio 2 dalis draudžia valstybės institucijoms bet kokiu būdu kontaktuoti su prieglobsčio prašytojo kilmės valstybe. 22. Pakeitus leidimų gyventi užsieniečiams išdavimo procedūrą (sujungus sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo ir leidimo gyventi įforminimo procedūras), bus sumažinta administracinė našta užsieniečiams, teikiantiems prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiams apsilankyti Migracijos departamente reikės tik 1 kartą – pateikti prašymą išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikiant prašymą bus paimami ir užsieniečio biometriniai duomenys, o priėmus teigiamą sprendimą, dokumento gamyba bus inicijuojama automatiniu būdu. 23.
sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas keičiamas, siekiant šio įstatymo nuostatas suderinti su įstatymo nuostatomis. Pagal įstatymo nuostatas teismai nebepriima sprendimų dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, be to, pagal galiojančią šio įstatymo redakciją Europos Sąjungos valstybių narių piliečių atžvilgiu nėra priimamai sprendimai grąžinti užsienietį į užsienio valstybę. 24. Siekiama suvienodinti ES valstybių narių piliečių ir jų šeimos narių, taip pat užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pateikimą deklaravimo įstaigai. Siekiama nustatyti, kad tokius deklaravimo duomenis minėti asmenys galėtų pateikti arba teikdami prašymus dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio ar suteikiančio dokumento išdavimo (per MIGRIS), arba jau turėdami teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą (deklaravimo įstaigoje). Tokiu būdu asmenys galės pasirinkti jiems priimtiną gyvenamosios vietos deklaravimo procedūrą, kuri yra lanksti ir pritaikyta prie geresnio interesantų aptarnavimo. MIGRIS numatoma tokių asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo kontrolė: kai per nustatytą terminą užsieniečiai nedeklaruos gyvenamosios vietos, apie tai automatiškai bus informuojamas Migracijos departamentas. 25. Įstatymų projektuose skirtingas atskirų nuostatų įsigaliojimas grindžiamas tuo, jog siekiant tinkamai pasiruošti migracijos funkcijų reformai, siūloma su šia reforma susijusių nuostatų įsigaliojimą atidėti iki 2019 m. liepos 1 d.
Kadangi pažymos Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti sukelia praktinių problemų (pvz., jose nefiksuojami asmenų biometriniai duomenys, todėl nėra galimybių tinkamai naudotis elektroninėmis paslaugomis, arba jų nepripažįsta kitos Europos Sąjungos valstybės narės dėl nepakankamų pažymų apsauginių savybių) siūloma jau nuo 2019 m. sausio 1 d. vietoj šių pažymų išduoti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimus. Atitinkamai ir nuostatas, susijusias su teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimais, siūloma įtvirtinti nuo
tvarka ir kurti palankesnes verslo sąlygas, siūloma nustatyti, kad nuostatos dėl užsieniečių darbo Lietuvoje taip pat įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Perskirsčius migracijos kontrolės funkcijas bus išgryninta valstybės įstaigų atsakomybė už migracijos kontrolę, migracijos kontrolės procesai taps efektyvesni ir pigesni, bus geriau koordinuojami valstybės įstaigų veiksmai, gerinama jų komunikacija, užtikrinamas racionalesnis žmogiškųjų ir materialinių išteklių panaudojimas. Taip pat bus pagerintos imigracijos procedūros, jos taps spartesnės, lankstesnės, paprastesnės ir pigesnės. Įstatymų pakeitimai padarys Lietuvą patrauklesne aukštą pridėtinę vertę kuriantiems užsieniečiams ir padės efektyviau atgrasyti nepageidautinus, visuomenės ir valstybės interesams žalos darančius užsieniečius.
Kvietimų tvirtinimo procedūros atsisakymas policijos migracijos tarnybose leis racionaliau paskirstyti išteklius kitoms funkcijoms, taip pat nelegalios migracijos kontrolei bei konsultacijoms dėl vizų išdavimo, vykdyti. Veiksmingiau įgyvendinant užsieniečių grąžinimą būtų sumažintos galimybės piktnaudžiauti procedūromis, sudarytos prielaidos proporcingų priemonių naudojimui, siekiant bendros ir veiksmingos užsieniečių grąžinimo politikos. Migracijos procedūrų perkėlimas į elektroninę erdvę užtikrins efektyviau veikiančią migracijos paslaugų sistemą. Užsieniečių darbo Lietuvos Respublikoje reguliavimas bus aiškesnis, nustačius užsieniečiams taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas. Atsisakius perteklinių reikalavimų sumažės našta darbdaviams. Komandiruojamų trečiųjų šalių piliečių laikino darbo ir atitikties komandiravimo sąlygoms kontrolė bus veiksmingesnė. Panaikinus policijos migracijos tarnybose pareigas einančių policijos pareigūnų (statutinių valstybės tarnautojų) pareigybes, šiems pareigūnams pagal Vidaus tarnybos statutą bus siūlomos lygiavertės ar žemesnės statutinės pareigos, į kurias perėjus minėtiems pareigūnams bus išsaugotos su statutinių valstybės tarnautojų statusu susijusios socialinės garantijos. Policijos pareigūnams atsisakius jiems pasiūlytų lygiaverčių ar žemesnių statutinių pareigų, Vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka būtų sprendžiamas šių pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos klausimas bei mokamos išeitinės išmokos. Iš vidaus tarnybos atleisti policijos pareigūnai konkurso būdu galės pretenduoti į karjeros valstybės tarnautojų pareigas Migracijos departamente. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas prisidės prie veiksmingesnės nelegalios migracijos kontrolės.
Atsisakius policijai nebūdingų funkcijų (asmens tapatybės kortelių ir pasų išdavimo, keitimo, atitinkamų dokumentų išdavimo ir keitimo užsieniečiams, dalyvavimo atliekant pilietybės procedūras, užsieniečių išsiuntimo vykdymo kontrolės ir pan.), policija galės daugiau laiko ir dėmesio skirti viešosios tvarkos užtikrinimui ir nusikalstamumo kontrolei bei prevencijai, o tai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai šalyje. Įstatymų projektai įtakos korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai prisidės prie palankesnės ir skaidresnės verslo aplinkos kūrimo. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikia. 9. Ar įstatymų projektai, parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Iki įstatymų įsigaliojimo reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
I. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai: I.1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; I.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 281 „Dėl Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo ir Lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
I.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 312
„Dėl Priesaikos Lietuvos Respublikai tvarkos aprašo patvirtinimo“;
I.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio
Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“; I.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 968 „Dėl Užsieniečių registro reorganizavimo ir Užsieniečių registro nuostatų patvirtinimo“; I.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio
sistemos įsteigimo, jos nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“; I.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio
rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“; I.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 98
„Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
nuostatų patvirtinimo“; I.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 79
„Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“;
1.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr.
Reikalavimų kvalifikuotus sertifikatus sudarantiems sertifikavimo paslaugų teikėjams, Reikalavimų elektroninio parašo įrangai, Kvalifikuotus sertifikatus sudarančių sertifikavimo paslaugų teikėjų registravimo tvarkos ir Elektroninio parašo priežiūros reglamento patvirtinimo“;
Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“. II. Ministrų įsakymai: II.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. 1V-290 „Dėl Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, keitimo ir panaikinimo tvarkos aprašo ir Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams tvarkos aprašo patvirtinimo“;
II.2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 1V-369
„Dėl Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo tvarkos aprašo ir Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
II.3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1V-329
„Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo,
keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“; II.4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr.
1V-445
„Dėl Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi
Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
II.5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 1V-429
„Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir
vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“; II.6. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. 1V-131
„Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“; II.7. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 393 „Dėl Asmens be pilietybės kelionės dokumento išdavimo taisyklių patvirtinimo“; II.8. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 1V-357 „Dėl Užsieniečio paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
II.9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 1V-408
„Dėl Pabėgėlio kelionės dokumento išdavimo taisyklių patvirtinimo“;
II.10. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 1V- 377 „Dėl įgaliojimų suteikimo“; II.11. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
II.12. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 15 d. įsakymas Nr.
1V- 496
„Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“; II.13. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 1V- 200
„Dėl Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose ir vidaus reikalų ministro valdymo
sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus patvirtinimo“. II.14. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1V-200 / V-62 „Dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
II.15. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; II.16. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. 1V-714/V-191 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos, sąrašo patvirtinimo“;
II.17. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 1V- 830 „Dėl laikinojo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo ir formos patvirtinimo“; II.18. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2011 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas Nr.
1V-634 / V-147 „Dėl Vietinio eismo per sieną leidimo išdavimo, keitimo ir panaikinimo Baltarusijos Respublikos pasienio gyventojui tvarkos aprašo patvirtinimo“; II.19. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. A1-229 / 1V-289 / V-491 „Dėl Lietuvos Respublikoje nustatytų nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, amžiaus nustatymo, apgyvendinimo ir kitų procedūrinių veiksmų bei paslaugų jiems teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
II.20. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro
išdavimo ir įforminimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; II.21. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. V-244 „Dėl Lietuvos Respublikos laikino paso išrašymo, išdavimo ir paskelbimo negaliojančiu tvarkos aprašo patvirtinimo“; II.22. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. A1-133 „Dėl Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
II.23. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. A1-587 „Dėl Sprendimo dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; II.24. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. A1-139
„Dėl Sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties
Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; II.25. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 1 d. įsakymas Nr.
ISAK-286 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir vykdymo“. III. Kiti įsakymai: III.1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 3K-10/5-V-66 „Dėl Dokumentų su asmens duomenimis, esančių Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir teritorinių policijos įstaigų migracijos padaliniuose, teikimo susipažinti valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams taisyklių patvirtinimo“;
III.2. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 3K-81/5-V-580
„Dėl Viešųjų paslaugų, susijusių su asmens ir kitų
dokumentų išdavimu, konsultavimu, teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“; III.3. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 5-V-300 „Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo būdu prie atitinkamo aukštesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sąlygų, apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, vidaus struktūrų patvirtinimo“;
III.4. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 5-V-1172 „Dėl Pavyzdinių apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyriaus (valdybos) nuostatų patvirtinimo“; III.5. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 5-V-860 „Dėl policijos įstaigų migracijos padalinių teikiamų mokamų paslaugų įkainių sąrašo patvirtinimo“;
III.6. Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. birželio 12 d. įsakymas Nr.
1-26
„Dėl Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo,
užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios“; III.7. Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 1-48 „Dėl Užsakymų išrašyti valstybės tarnautojo pažymėjimus ar atnaujinti valstybės tarnautojo pažymėjimuose įrašytus valstybės tarnautojo sertifikatus teikimo Asmens dokumentų išrašymo centrui prie Vidaus reikalų ministerijos ir valstybės tarnautojo pažymėjimų perdavimo valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms tvarkos aprašo patvirtinimo“;
III.8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 4-460 „Dėl Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; III.9. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-1001
„Dėl Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo ir sprendimo dėl užsieniečio darbo
atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo“; III.10. Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. V- 24 „Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo“; III.11. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. VA-186 „Dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)“;
III.12. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr.
5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). 1. Migracijos valdymo funkcijų perskirstymas tarp vidaus reikalų sistemos įstaigų papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus (funkcijų įgyvendinimui užtikrinti finansavimas bus skiriamas perskirstant valstybės biudžeto lėšas tarp vidaus reikalų sistemos įstaigų, o buvusiems policijos migracijos tarnybų pareigūnams išeitinės išmokos bus mokamos iš Policijos departamentui patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų). 2. Kadangi atsisakoma valstybės rinkliavos už kvietimų patvirtinimą (valstybės rinkliava už kvietimo patvirtinimą – 4,9 euro, 2017 m. patvirtinta 54 tūkst. kvietimų, surinkta rinkliavos 264 tūkst. eurų), valstybės biudžetas negaus šių pajamų, tačiau bus sutaupyta dėl to, kad bus atsisakyta funkcijų vykdymo (apie 87 tūkst. eurų, neįskaitant kanceliarinių išlaidų, sistemų priežiūrai). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Viza“, „Leidimas gyventi“, „šeimos narys“, „užsienietis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys, kad Seime 2018 m. kovo 5 d.
užregistruotas su teikiamu projektu susijęs Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99(1), 100, 104, 105(1), 105(2), 105(4), 115, 116, 120, 127, 140, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 50(1) straipsniu įstatymo projektas Reg. Nr. XIIIP-1747 (toliau – projektas Nr. XIIIP-1747). Teisės departamentas
išvadoje Teisės departamentas atkreipė dėmesį dėl teikiamo projekto Nr. XIIIP-1747 galimo prieštaravimo Konstitucijai. 2018 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio
departamento 2018 m. kovo 29 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projekto svarstyme nusprendė daryti pertrauką, kol Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 įstatymo pakeitimo projektą bei lydinčiuosius įstatymų projektus, reguliuojančius migracijos klausimus.“ Dėl tos priežasties atsižvelgtina į Seimo statuto 137 straipsnio nuostatas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikros įstatymo nuostatos projektuose Reg. Nr.
Nr. XIIIP-1747 ir XIIIP-2427 sutampa, kartotina pastaba dėl projekto 63 straipsniu nustatomų Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimų, susijusių su valstybinės prievartos naudojimu: „Šis teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais:
1) Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-1750), kurio 2 straipsniu keičiamas ANK 589 straipsnis, numatant įgaliojimus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. ANK 595 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių, kurias gali taikyti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos bei vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai. Pabrėžtina, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje numatytas platesnis įgaliojimų, susijusių su valstybės prievartos naudojimu, sąrašas nei yra būtina užtikrinti administracinių nusižengimų teiseną. 2) Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 1 punkte („<...> be išankstinio perspėjimo lankytis <...> patalpose ir atlikti jų apžiūrą <...>“) numatyti įgaliojimai pagal turinį yra panašūs į Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – kratą. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BPK 145 straipsnio 3 dalimi, kratai daryti yra reikalinga teismo sankcija („Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. <...>“).
3) Siejant Migracijos departamento tarnautojų įgaliojimus su tam tikra valstybės prievarta, būtina reglamentuoti ir prievartos priemonių panaudojimo sąlygas, tvarką ir pagrindus. Be to, atitinkami pareigūnai turi būti specialiai apmokyti ir paruošti. 4) Atkreipiame dėmesį, kad aptariamąja nuostata teisė taikyti valstybės prievartos priemones yra suteikiama Migracijos departamento valstybės tarnautojams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 589 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinio nusižengimo tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo atitinkamų institucijų pareigūnai. Pagal Viešojo administravimo 2 straipsnio 7 dalį pareigūnas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus. Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nurodomi įgaliojimai galėtų būti suteikti tik Migracijos departamento įgaliotiems pareigūnams. <...>“
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), taip pat atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamas įstatymas nėra dėstomas nauja redakcija, jo pavadinimas turėtų būti patikslintas, nurodant visus keičiamus, papildomus ir (ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. 4.
straipsnio 2 dalyje yra naikinamas įvestas trumpinys „(toliau – Valstybės saugumo departamentas)“. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas trumpinys yra ir toliau vartojamas kituose projekto nuostatose, siūlytina šio trumpinio panaikinimo atsisakyti. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 po žodžių „<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“ siūlytina įrašyti žodį „dienos“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, kurioje po žodžių „<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“, siūlytina įrašyti žodį „dienos“. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad fizinis ar juridinis asmuo, „kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką“ prisiima įsipareigojimus dėl tokio užsieniečio sveikatos draudimo bei su juo susijusių galimų valstybės išlaidų atlyginimo. Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatyme atsisakius formalaus „kvietimo“ apibrėžimo bei nepateikus nuorodos į kituose įstatymuose įtvirtintą tokį apibrėžimą ar keičiamame įstatyme ar kituose teisės aktuose numatytus konkrečius „kvietimo“ atvejus, „kviečiančiojo asmens“ sąvoka keičiamame įstatyme taptų neformali, neapibrėžta, ir galimai keltų įstatymo taikymo problemų nustatant konkretų asmenį, kuriam nustatomi su užsieniečiu susiję įsipareigojimai. Pavyzdžiui, galėtų kilti diskusiją dėl įsipareigojimų taikymo asmeniui, kuris užsienietį kvietė atvykti neformaliai, įstatymo nenustatytais atvejais, nes pagal vertinamą normą ir toks asmuo galėtų būti laikomas
„kviečiančiu asmeniu“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto nuostatų, apibrėžiančių
užsienietį „kviečiančio“ ar „pakvietusio“ asmens teisės kreiptis su prašymu dėl vizos atšaukimo. 7.
straipsnio 1 dalies 12 punkte siūlytina nurodyti, jog kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įtraukia įspėjimą dėl neįsileidimo vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatomis, todėl po projekto žodžių „<...> yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo <...>“ įrašytini žodžiai „pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas“. 8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punkte siūloma nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, jos panaikinimo ar atšaukimo pagrindą – jei užsienietis „yra nesumokėjęs skirtos baudos (baudų) <...>“. Iš pateiktos formuluotės neaiški jurisdikcija, pagal kurią paskirtos baudos (Lietuvos Respublika ar bet kuri kita valstybė), baudas paskyręs subjektas (valstybės institucija ar, pavyzdžiui, privatus subjektas civilinių sutartinių santykių pagrindu). Projekto
punkte siūloma palikti galiojančio įstatymo formuluotę „už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta <...> bauda“. Projekto 61 straipsniu keičiamo įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti galiojančiame įstatyme nustatyto baudos požymio „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos“. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 16 dalies c papunkčio, 50 straipsnio 1 dalies
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos” baudos keisti nesiūloma. Projektas tikslintinas numatant baudas skiriančius subjektus bei jurisdikciją, pagal kurią jos skiriamos ir suvienodinant projekto bei galiojančių keičiamo įstatymo nuostatų terminiją. 9. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatomas naujas nacionalinės vizos „atšaukimo“ institutas, siejamas tik su asmens, pakvietusio užsienietį, arba paties užsieniečio prašymu.
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje dėstomi nacionalinės vizos „panaikinimo“ pagrindai siejami tiek su vizos išdavimo aplinkybėmis, tiek ir su jau išduotos vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojamas abiejų tipų vizų (tiek nacionalinės, tiek ir Šengeno) ir panaikinimas ir atšaukimas (galiojančiame įstatyme „atšaukimas“ buvo siejamas tik su Šengeno viza). Atkreipiame dėmesį, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse) Šengeno vizos panaikinimas siejamas tik su vizos išdavimo aplinkybėmis, o atšaukimas – tik su vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projektu nustatant nacionalinės vizos atšaukimo institute ir jį reglamentuojant kartu su Šengeno vizos institute svarstytina galimybė tarpusavyje suderinti ir abiejų rūšių vizų panaikinimą ar atšaukimą lemiančių aplinkybių grupes. 10. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad nacionalinė viza yra atšaukiama visais atvejais kai užsienietį pakvietę fiziniai ar juridiniai asmenys pateikia prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog pakviesti užsieniečiai tinkamai vykdytų jiems įstatymų nustatytas pareigas, toks teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas, fiziniams ir juridiniams asmenims pakvietusiems užsieniečius, piktnaudžiauti savo teisėmis be jokio pagrindo teikiant prašymus dėl nacionalinės vizos užsieniečiui atšaukimo.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos nereikėtų patikslinti, numatant pagrindus, kuriais vadovaujantis fiziniai ar juridiniai asmenys pakvietę užsienietį galėtų teikti prašymą dėl nacionalinės vizos atšaukimo. 11. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje yra numatoma, kad „Šio Įstatymo
laikinai gyventi išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.“, atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku ar visi prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti nagrinėjami skubos tvarka, ar tik tie prašymai, kuriuos užsieniečiai pateiks atskirai norėdami, kad jų prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi būtų nagrinėjami skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo siūlytina projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalį atitinkamai patikslinti. 12. Pagal galiojančio įstatymo 86 straipsnio 3 dalį sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas, todėl nėra aišku, kokiu tikslu policijos generalinio komisariato įgaliotai policijos įstaigai turėtų būti perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento įgalioto valstybės tarnautojo paimti, užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį, pirštų atspaudai, kaip tai numatyta projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje. 13.
institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams”. Atsižvelgiant į tai, kad apie pagrindą sulaikyti užsienietį ilgiau nei 48 valandoms teisėsaugos institucijoms gali tapti žinoma ne tik užsieniečio sulaikymo momentu, bet ir vėliau, siūlytina nustatyti 5 valandų termino skaičiavimą ne nuo užsieniečio sulaikymo momento, o nuo pagrindo jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandom nustatymo momento. 14. Projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad „Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.“ Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose kaip alternatyvios sulaikymo priemonės yra nurodytos pareigos užsieniečiui nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarybą ar šioms institucijoms elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą, atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalis neturėtų būti patikslinta numatant, kad ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bet ir Migracijos departamentas turėtų teisę kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. 15. Projekto 63 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti“.
Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas: nėra aišku, kodėl Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms vykdyti turėtų būti naudojami kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinis potencialas bei finansiniai resursai. 16. Teikiamo projekto 9 straipsniu įstatymo 22 straipsnio 1 dalis papildoma 8 punktu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2080, įsigaliojusiu 2015 m. gruodžio 1 d., keičiamos dalies atitinkamo numerio punktas buvo pripažintas netekusiu galios. Vadovaujantis Rekomendacijų 81 punktu, „pildyti teisės aktą nauju straipsniu ar punktu su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, nerekomenduotina.“
numeracijos keisti nerekomenduotina. 18. Remiantis Rekomendacijų 81 ir 82 punktais, projekto
numeracijos keisti nerekomenduotina. 19. Teikiamo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo
direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje yra nurodoma, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, kad institucijos, vertinančios keliamą grėsmę valstybės saugumui, yra nurodytos projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3, o ne 2 dalyje, atsižvelgiant į tai projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostata turėtų būti atitinkamai patikslinta. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 65 straipsnyje trūksta pirmosios pastraipos, kurioje būtų išdėstyta keičiamo straipsnio pakeitimų esmė. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 65 straipsnį atitinkamai patikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje yra nurodoma, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, kad institucijos, vertinančios keliamą grėsmę valstybės saugumui, yra nurodytos projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3, o ne 2 dalyje, atsižvelgiant į tai projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostata turėtų būti atitinkamai patikslinta. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 65 straipsnyje trūksta pirmosios pastraipos, kurioje būtų išdėstyta keičiamo straipsnio pakeitimų esmė. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 65 straipsnį atitinkamai patikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
NSGK išvada dėl UTPĮ
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
D a
pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas, Juozas Olekas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Pesliakienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
su teikiamu projektu susijęs Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99(1), 100, 104, 105(1), 105(2), 105(4), 115, 116, 120, 127, 140, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 50(1) straipsniu įstatymo projektas Reg. Nr. XIIIP-1747 (toliau – projektas Nr. XIIIP-1747). Teisės departamentas 2018 m. kovo 29 d. yra pateikęs išvadą dėl projekto Nr. XIIIP-1747. Šioje išvadoje Teisės departamentas atkreipė dėmesį dėl teikiamo projekto Nr. XIIIP-1747 galimo prieštaravimo Konstitucijai. 2018 m. balandžio 11 d.
sprendimą: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. kovo 29 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projekto svarstyme nusprendė daryti pertrauką, kol Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 įstatymo pakeitimo projektą bei lydinčiuosius įstatymų projektus, reguliuojančius migracijos klausimus.“ Dėl tos priežasties atsižvelgtina į Seimo statuto 137 straipsnio nuostatas. Spręsti pagrindiniame komitete Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1747 taip ir nebuvo pateiktas Seime. Seimo statuto 137 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos numato kelių alternatyvių įstatymų projektų arba kelių to paties įstatymo pakeitimo įstatymų projektų svarstymą Seimo komitetuose ir Seime, jeigu tokie įstatymų projektai buvo pateikti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Reg. Nr. XIIIP-1747 ir XIIIP-2427 sutampa, kartotina pastaba dėl projekto 63 straipsniu nustatomų Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimų, susijusių su valstybinės prievartos naudojimu:
„Šis teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais:
1) Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-1750), kurio 2 straipsniu keičiamas ANK 589 straipsnis, numatant įgaliojimus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus.
ANK 595 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių, kurias gali taikyti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos bei vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai. Pabrėžtina, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje numatytas platesnis įgaliojimų, susijusių su valstybės prievartos naudojimu, sąrašas nei yra būtina užtikrinti administracinių nusižengimų teiseną. Nepritarti
straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai skirti ne administraciniams nusižengimams tirti, o vykdyti Migracijos departamentui priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Šios funkcijos susijusios su neteisėtos migracijos prevencija ir užsieniečių kontrole, siekiant išvengti, užkirsti kelią, užkardyti galimus pažeidimus tik toje apimtyje, kiek tai būtina užsieniečių teisinės padėties klausimų sprendimui. Neturint UTPĮ 141 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgaliojimų nebus galima tinkamai vykdyti MD priskirtų funkcijų, taigi ir užtikrinti užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje kontrolės, kuri neatsiejamai susijusiu su valstybės, visuomenės saugumu ir viešosios tvarkos užtikrinimu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14121 3.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 1 punkte („<...> be išankstinio perspėjimo lankytis <...> patalpose ir atlikti jų apžiūrą <...>“) numatyti įgaliojimai pagal turinį yra panašūs į Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – kratą. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BPK 145 straipsnio 3 dalimi, kratai daryti yra reikalinga teismo sankcija („Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. <...>“). Nepritarti UTPĮ projekto 141 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė lankytis patalpose ir atlikti jų apžiūrą būtų vykdoma ne baudžiamojo persekiojimo, bet užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės tikslais, todėl šios teisės įgyvendinimui taikyti baudžiamojo proceso veiksmų (kratos) atlikimo taisykles būtų nepagrįsta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tikra valstybės prievarta, būtina reglamentuoti ir prievartos priemonių panaudojimo sąlygas, tvarką ir pagrindus. Be to, atitinkami pareigūnai turi būti specialiai apmokyti ir paruošti. Nepritarti Migracijos departamente pareigas eis ne statutiniai, bet karjeros valstybės tarnautojai, todėl jų atliekamos funkcijos nebus susijusios su fizinės prievartos ar specialiųjų priemonių panaudojimu, tad nėra pagrindo nustatyti prievartos panaudojimo sąlygas, tvarką ar vykdyti Migracijos departamento karjeros valstybės tarnautojų specialų rengimą (mokymą) kaip panaudoti prievartos priemones.
Siekiant patikrinti, ar įmonės (jos filialo ar atstovybės) patalpose nėra laikomi neteisėtai Lietuvoje esantys ar gyvenantys užsieniečiai ir (ar) įmonė nėra fiktyvi, Migracijos departamento valstybės tarnautojai į įmonių patalpas (esant pasipriešinimui, teisėtų reikalavimų nevykdymui) galės patekti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pagalba, kurie pagal keičiamą Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą turės teisę irgi patekti į minėtas patalpas ir panaudoti prievartos priemones. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
valstybės prievartos priemones yra suteikiama Migracijos departamento valstybės tarnautojams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 589 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinio nusižengimo tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo atitinkamų institucijų pareigūnai. Pagal Viešojo administravimo
ar kitas asmuo, atliekantis viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintis įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus. Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nurodomi įgaliojimai galėtų būti suteikti tik Migracijos departamento įgaliotiems pareigūnams. <...>“ Pritarti iš dalies Migracijos departamente pareigas eis ne statutiniai, bet karjeros valstybės tarnautojai, kuriems bus suteikti įgaliojimai atlikti UTPĮ projekto 141 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus. Todėl šie valstybės tarnautojai pateks į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą „pareigūno“ sąvoką. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), taip pat atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamas įstatymas nėra dėstomas nauja redakcija, jo pavadinimas turėtų būti patikslintas, nurodant visus keičiamus, papildomus ir
(ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje yra naikinamas įvestas trumpinys „(toliau – Valstybės saugumo departamentas)“. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas trumpinys yra ir toliau vartojamas kituose projekto nuostatose, siūlytina šio trumpinio panaikinimo atsisakyti. Nepritarti Trupinys išbrauktas vadovaujantis Rekomendacijų 6.1 papunkčiu, inter alia nustatančiu, kad jei teisės akte institucijos pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-09-123 5.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 po žodžių
„<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“
siūlytina įrašyti žodį „dienos“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, kurioje po žodžių „<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“, siūlytina įrašyti žodį „dienos“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
užsienietį į Lietuvos Respubliką“ prisiima įsipareigojimus dėl tokio užsieniečio sveikatos draudimo bei su juo susijusių galimų valstybės išlaidų atlyginimo. Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatyme atsisakius formalaus
„kvietimo“ apibrėžimo bei nepateikus nuorodos į kituose įstatymuose
įtvirtintą tokį apibrėžimą ar keičiamame įstatyme ar kituose teisės aktuose numatytus konkrečius „kvietimo“ atvejus, „kviečiančiojo asmens“ sąvoka keičiamame įstatyme taptų neformali, neapibrėžta, ir galimai keltų įstatymo taikymo problemų nustatant konkretų asmenį, kuriam nustatomi su užsieniečiu susiję įsipareigojimai. Pavyzdžiui, galėtų kilti diskusiją dėl įsipareigojimų taikymo asmeniui, kuris užsienietį kvietė atvykti neformaliai, įstatymo nenustatytais atvejais, nes pagal vertinamą normą ir toks asmuo galėtų būti laikomas „kviečiančiu asmeniu“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto nuostatų, apibrėžiančių užsienietį „kviečiančio“ ar „pakvietusio“ asmens teisės kreiptis su prašymu dėl vizos atšaukimo. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-09-127 Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkte siūlytina nurodyti, jog kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įtraukia įspėjimą dėl neįsileidimo vadovaujantis Reglamento (EB) Nr.
1987/2006 nuostatomis, todėl po projekto žodžių „<...> yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo <...>“ įrašytini žodžiai „pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas“. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-09-127 Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punkte siūloma nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, jos panaikinimo ar atšaukimo pagrindą – jei užsienietis „yra nesumokėjęs skirtos baudos
(baudų) <...>“. Iš pateiktos formuluotės neaiški jurisdikcija, pagal kurią paskirtos baudos (Lietuvos Respublika ar bet kuri kita valstybė), baudas paskyręs subjektas (valstybės institucija ar, pavyzdžiui, privatus subjektas civilinių sutartinių santykių pagrindu). Projekto 17 straipsnio 2 dalimi dėstomame keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma palikti galiojančio įstatymo formuluotę „už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta <...> bauda“. Projekto 61 straipsniu keičiamo įstatymo
baudos požymio „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos“. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 16 dalies c papunkčio,
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos” baudos keisti nesiūloma. Projektas tikslintinas numatant baudas skiriančius subjektus bei jurisdikciją, pagal kurią jos skiriamos ir suvienodinant projekto bei galiojančių keičiamo įstatymo nuostatų terminiją. Pritarti 12.
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatomas naujas nacionalinės vizos „atšaukimo“ institutas, siejamas tik su asmens, pakvietusio užsienietį, arba paties užsieniečio prašymu. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje dėstomi nacionalinės vizos „panaikinimo“ pagrindai siejami tiek su vizos išdavimo aplinkybėmis, tiek ir su jau išduotos vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojamas abiejų tipų vizų (tiek nacionalinės, tiek ir Šengeno) ir panaikinimas ir atšaukimas (galiojančiame įstatyme „atšaukimas“ buvo siejamas tik su Šengeno viza). Atkreipiame dėmesį, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse) Šengeno vizos panaikinimas siejamas tik su vizos išdavimo aplinkybėmis, o atšaukimas – tik su vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projektu nustatant nacionalinės vizos atšaukimo institute ir jį reglamentuojant kartu su Šengeno vizos institute svarstytina galimybė tarpusavyje suderinti ir abiejų rūšių vizų panaikinimą ar atšaukimą lemiančių aplinkybių grupes. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad nacionalinė viza yra atšaukiama visais atvejais kai užsienietį pakvietę fiziniai ar juridiniai asmenys pateikia prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog pakviesti užsieniečiai tinkamai vykdytų jiems įstatymų nustatytas pareigas, toks teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas, fiziniams ir juridiniams asmenims pakvietusiems užsieniečius, piktnaudžiauti savo teisėmis be jokio pagrindo teikiant prašymus dėl nacionalinės vizos užsieniečiui atšaukimo.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos nereikėtų patikslinti, numatant pagrindus, kuriais vadovaujantis fiziniai ar juridiniai asmenys pakvietę užsienietį galėtų teikti prašymą dėl nacionalinės vizos atšaukimo. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-09-1216 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje yra numatoma, kad „Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.“, atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku ar visi prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti nagrinėjami skubos tvarka, ar tik tie prašymai, kuriuos užsieniečiai pateiks atskirai norėdami, kad jų prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi būtų nagrinėjami skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo siūlytina projekto
patikslinti. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-09-1232 12.
Pagal galiojančio įstatymo 86 straipsnio 3 dalį sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas, todėl nėra aišku, kokiu tikslu policijos generalinio komisariato įgaliotai policijos įstaigai turėtų būti perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento įgalioto valstybės tarnautojo paimti, užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį, pirštų atspaudai, kaip tai numatyta projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo
Vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 1) (toliau – Reglamentas), Vidaus reikalų ministro 2015-02-06 įsakymu Nr. 1V-73 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras paskirtas nacionaline Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga. Pirštų atspaudai perduodami Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui (LPKTC), kad šis įvestų duomenis į EURODAC duomenų bazę. Eurodac – ES elektroninė informacinė sistema, įsteigta pagal Reglamentą. LPKTC, kaip nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, atsako už Eurodac sistemos funkcionavimą Lietuvos Respublikoje ir teikia bei priima Reglamento 11 straipsnyje nurodytus duomenis. 16.
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad „Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams”. Atsižvelgiant į tai, kad apie pagrindą sulaikyti užsienietį ilgiau nei 48 valandoms teisėsaugos institucijoms gali tapti žinoma ne tik užsieniečio sulaikymo momentu, bet ir vėliau, siūlytina nustatyti 5 valandų termino skaičiavimą ne nuo užsieniečio sulaikymo momento, o nuo pagrindo jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandom nustatymo momento. Nepritarti Teisėsaugos institucija gali sulaikyti užsienietį tik iki 48 valandų ir tai apimtų bendrą sulaikymą ir kitos teisėsaugos institucijos, ir VSAT. Pavyzdžiui, jeigu kita teisėsaugos institucija tik po 45 valandų nustato, kad reikia sulaikyti ilgiau ir perduoda užsienietį VSAT, tai VSAT lieka 3 val. visiems procesiniams veiksmams parengti dėl kreipimosi į teismą ir kreiptis į teismą dėl sulaikymo ilgiau nei 48 val., kas yra neįmanoma. Kaip tik dėl šios priežasties siūloma nustatyti 5 val. terminą nuo sulaikymo momento. 17.
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-09-1254 Projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad „Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.“ Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose kaip alternatyvios sulaikymo priemonės yra nurodytos pareigos užsieniečiui nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarybą ar šioms institucijoms elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą, atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalis neturėtų būti patikslinta numatant, kad ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bet ir Migracijos departamentas turėtų teisę kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. Nepritarti Kadangi pagal UTPĮ projekto 114 straipsnio 1 dalį sulaikyti užsienietį iki 48 val. turi teisę tik teisėsaugos institucijos, tai ir teikimus dėl užsieniečių sulaikymo ilgesniam laikotarpiui taip pat turėtų rengti teisėsaugos institucija (VSAT), nes užsieniečių sulaikymas ilgesniam negu 48 val. laikotarpiui yra susijęs ne tik su teikimų rengimu, bet ir su užsieniečių fiziniu pristatymu (konvojavimu) į teismą, su jo transportavimu į sulaikymo vietą – užsieniečių registravimo vietą, tuo tarpu MD negalėtų užtikrinti šių veiksmų atlikimo. Alternatyvos yra susijusios ne tik su Migracijos departamentu, bet ir su LR piliečiu ar teisėtai esančiu užsieniečiu. Taip pat UTPĮ 116 str. yra numatyta, kad su teikimu į teismą kreipiasi tik VSAT. 18.
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-09-1263 Projekto 63 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti“. Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas: nėra aišku, kodėl Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms vykdyti turėtų būti naudojami kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinis potencialas bei finansiniai resursai Nepritarti Neatlygintinas duomenų (informacijos) gavimas būtinas vykdant užsieniečių atvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, kurios tinkamas vykdymas yra susijęs su viešuoju interesu – valstybės ir visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimu. Todėl informacijos pateikimas MD neturėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinio potencialo bei finansinių resursų naudojimas. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-129 Teikiamo projekto 9 straipsniu įstatymo 22 straipsnio 1 dalis papildoma 8 punktu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2080, įsigaliojusiu 2015 m. gruodžio 1 d., keičiamos dalies atitinkamo numerio punktas buvo pripažintas netekusiu galios. Vadovaujantis Rekomendacijų 81 punktu, „pildyti teisės aktą nauju straipsniu ar punktu su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, nerekomenduotina.“
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-09-1214 Remiantis Rekomendacijų 81 ir 82 punktais, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio atskirų dalių ir 1 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina. Pritarti 21.
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-09-1217 Remiantis Rekomendacijų 81 ir 82 punktais, projekto 17 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-09-1225
straipsnio 5 dalies pernumeruoti į naują 3 dalį nerekomenduotina. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIIP-2427 ir siūloma pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabas. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2018-11-074 Argumentai: Atsižvelgiant į būtinybę stiprinti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, kaip pagrindinės už migracijos politikos formavimą bei užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvoje kontrolę atsakingos institucijos vaidmenį, siūlytina papildyti įstatymo projektą nuostata, kurioje atsispindėtų minėta Vidaus reikalų ministerijos funkcija. Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnį vienu punktu ir išdėstyti jį taip: „1. Valstybės politiką užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“ Pritarti 2.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
3 Argumentai: Siekiant stiprinti nelegalios migracijos, fiktyvių įmonių, santuokų, partnerystės ar įvaikinimų kontrolę, siūlytina įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pareigą informuoti Migracijos departamentą apie pastebėtas galimas fiktyvumo apraiškas. Pasiūlymas:
Papildyti 36 straipsnio 3 dalies nauju 10 punktu ir išdėstyti jį taip: „10) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės - apie pastebėtus galimus fiktyvios įmonės, fiktyvios santuokos, fiktyvaus įvaikinimo ar fiktyvios registruotos partnerystės požymius.“
saugumo ir gynybos komitetas,
14123 Argumentai: Siekiant nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, stiprinti nelegalios migracijos, fiktyvių įmonių, santuokų, partnerystės ar įvaikinimų kontrolę, siūlytina Migracijos departamento valstybės tarnautojams suteikti teisę patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, jei šis fizinis asmuo sutinka. Pasiūlymai:
dalies 3 punktą išdėstyti taip: „turi teisę patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas tik tuo atveju, jei šis fizinis asmuo sutinka.“
saugumo ir gynybos komitetas,
5 Argumentai: Įstatymo projekte viena iš institucijų, kuri vykdo užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, yra
„Policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga.“ Atsižvelgiant į
šios formuluotės neapibrėžtumą, siūloma sąvoką „Policijos generalinio komisaro įgaliota įstaiga“ keisti į „Policija“.
Pasiūlymai:
dalį išdėstyti taip: „Policijos departamentas Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl užsieniečiui išduoto leidimo gyventi arba užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo nuo šios informacijos gavimo panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“
Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-10-10
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-12) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
su teikiamu projektu susijęs Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99(1), 100, 104, 105(1), 105(2), 105(4), 115, 116, 120, 127, 140, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 50(1) straipsniu įstatymo projektas Reg. Nr. XIIIP-1747 (toliau – projektas Nr. XIIIP-1747). Teisės departamentas 2018 m. kovo 29 d. yra pateikęs išvadą dėl projekto Nr. XIIIP-1747. Šioje išvadoje Teisės departamentas atkreipė dėmesį dėl teikiamo projekto Nr. XIIIP-1747 galimo prieštaravimo Konstitucijai. 2018 m. balandžio 11 d.
2018 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu,
įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. kovo 29 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projekto svarstyme nusprendė daryti pertrauką, kol Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 įstatymo pakeitimo projektą bei lydinčiuosius įstatymų projektus, reguliuojančius migracijos klausimus.“ Dėl tos priežasties atsižvelgtina į Seimo statuto 137 straipsnio nuostatas. Spręsti pagrindiniame komitete Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1747 taip ir nebuvo pateiktas Seime. Seimo statuto 137 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos numato kelių alternatyvių įstatymų projektų arba kelių to paties įstatymo pakeitimo įstatymų projektų svarstymą Seimo komitetuose ir Seime, jeigu tokie įstatymų projektai buvo pateikti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-12)
projektuose Reg. Nr. XIIIP-1747 ir XIIIP-2427 sutampa, kartotina pastaba dėl projekto 63 straipsniu nustatomų Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimų, susijusių su valstybinės prievartos naudojimu:
„Šis teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais:
1) Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-1750), kurio 2 straipsniu keičiamas ANK 589 straipsnis, numatant įgaliojimus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus.
ANK 595 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių, kurias gali taikyti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos bei vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai. Pabrėžtina, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje numatytas platesnis įgaliojimų, susijusių su valstybės prievartos naudojimu, sąrašas nei yra būtina užtikrinti administracinių nusižengimų teiseną. 2) Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 1 punkte („<...> be išankstinio perspėjimo lankytis <...> patalpose ir atlikti jų apžiūrą <...>“) numatyti įgaliojimai pagal turinį yra panašūs į Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – kratą. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BPK 145 straipsnio 3 dalimi, kratai daryti yra reikalinga teismo sankcija („Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. <...>“). 3) Siejant Migracijos departamento tarnautojų įgaliojimus su tam tikra valstybės prievarta, būtina reglamentuoti ir prievartos priemonių panaudojimo sąlygas, tvarką ir pagrindus. Be to, atitinkami pareigūnai turi būti specialiai apmokyti ir paruošti. 4) Atkreipiame dėmesį, kad aptariamąja nuostata teisė taikyti valstybės prievartos priemones yra suteikiama Migracijos departamento valstybės tarnautojams.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 589 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinio nusižengimo tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo atitinkamų institucijų pareigūnai. Pagal Viešojo administravimo 2 straipsnio 7 dalį pareigūnas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus. Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nurodomi įgaliojimai galėtų būti suteikti tik Migracijos departamento įgaliotiems pareigūnams. <...>“ Nepritarti Nepritarti Projekto 63 straipsniu siūlomas keisti Įstatymo 141 straipsnis, yra skirtas ne administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti ir/ar baudžiamojo persekiojimo tikslais, bet tiems atvejams, kai Migracijos departamentas nagrinėja prašymus išduoti leidimą gyventi ir privalo įsitikinti, kad įmonė nėra fiktyvi. Todėl siūlomi suteikti įgaliojimai skirti ne administraciniams nusižengimams tirti, bet vykdyti Migracijos departamentui priskirtas viešojo administravimo funkcijas, kurios susijusios su neteisėtos migracijos prevencija ir užsieniečių kontrole, siekiant išvengti, užkirsti kelią, užkardyti galimus pažeidimus tik toje apimtyje, kiek tai būtina užsieniečių teisinės padėties klausimų sprendimui.
Numatyta, kad Migracijos departamente pareigas eis ne statutiniai, bet karjeros valstybės tarnautojai, todėl jų atliekamos funkcijos nebus susijusios su fizinės prievartos ar specialiųjų priemonių panaudojimu, todėl nėra būtinumo nustatyti prievartos panaudojimo sąlygas, tvarką ar vykdyti Migracijos departamento karjeros valstybės tarnautojų specialų rengimą (mokymą) kaip panaudoti prievartos priemones. Siekiant patikrinti, ar įmonės (jos filialo ar atstovybės) patalpose nėra laikomi neteisėtai Lietuvoje esantys ar gyvenantys užsieniečiai ir (ar) įmonė nėra fiktyvi, Migracijos departamento valstybės tarnautojai į įmonių patalpas (esant pasipriešinimui, teisėtų reikalavimų nevykdymui) galės patekti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pagalba, kurie pagal keičiamą Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą turės teisę irgi patekti į minėtas patalpas ir panaudoti prievartos priemones. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-12)
rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), taip pat atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamas įstatymas nėra dėstomas nauja redakcija, jo pavadinimas turėtų būti patikslintas, nurodant visus keičiamus, papildomus ir
(ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. Pritarti
(2018-09-12)3
dalyje yra naikinamas įvestas trumpinys „(toliau – Valstybės saugumo departamentas)“.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtas trumpinys yra ir toliau vartojamas kituose projekto nuostatose, siūlytina šio trumpinio panaikinimo atsisakyti. Pritarti
(2018-09-12)3
„<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“
siūlytina įrašyti žodį „dienos“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, kurioje po žodžių „<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“, siūlytina įrašyti žodį „dienos“. Pritarti
(2018-09-12)4
nustatyti, kad fizinis ar juridinis asmuo, „kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką“ prisiima įsipareigojimus dėl tokio užsieniečio sveikatos draudimo bei su juo susijusių galimų valstybės išlaidų atlyginimo. Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatyme atsisakius formalaus „kvietimo“ apibrėžimo bei nepateikus nuorodos į kituose įstatymuose įtvirtintą tokį apibrėžimą ar keičiamame įstatyme ar kituose teisės aktuose numatytus konkrečius „kvietimo“ atvejus, „kviečiančiojo asmens“ sąvoka keičiamame įstatyme taptų neformali, neapibrėžta, ir galimai keltų įstatymo taikymo problemų nustatant konkretų asmenį, kuriam nustatomi su užsieniečiu susiję įsipareigojimai. Pavyzdžiui, galėtų kilti diskusiją dėl įsipareigojimų taikymo asmeniui, kuris užsienietį kvietė atvykti neformaliai, įstatymo nenustatytais atvejais, nes pagal vertinamą normą ir toks asmuo galėtų būti laikomas „kviečiančiu asmeniu“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto nuostatų, apibrėžiančių užsienietį „kviečiančio“ ar „pakvietusio“ asmens teisės kreiptis su prašymu dėl vizos atšaukimo. Spręsti pagrindiniame komitete 7.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-12)7
kartos Šengeno informacinę sistemą įtraukia įspėjimą dėl neįsileidimo vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatomis, todėl po projekto žodžių „<...> yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo <...>“ įrašytini žodžiai „pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas“. Pritarti
(2018-09-12)7
panaikinimo ar atšaukimo pagrindą – jei užsienietis „yra nesumokėjęs skirtos baudos (baudų) <...>“. Iš pateiktos formuluotės neaiški jurisdikcija, pagal kurią paskirtos baudos (Lietuvos Respublika ar bet kuri kita valstybė), baudas paskyręs subjektas (valstybės institucija ar, pavyzdžiui, privatus subjektas civilinių sutartinių santykių pagrindu). Projekto 17 straipsnio 2 dalimi dėstomame keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma palikti galiojančio įstatymo formuluotę „už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta <...> bauda“. Projekto 61 straipsniu keičiamo įstatymo
baudos požymio „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos“. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 16 dalies c papunkčio,
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos” baudos keisti nesiūloma. Projektas tikslintinas numatant baudas skiriančius subjektus bei jurisdikciją, pagal kurią jos skiriamos ir suvienodinant projekto bei galiojančių keičiamo įstatymo nuostatų terminiją. Pritarti
(2018-09-12)7 9.
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatomas naujas nacionalinės vizos „atšaukimo“ institutas, siejamas tik su asmens, pakvietusio užsienietį, arba paties užsieniečio prašymu. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje dėstomi nacionalinės vizos „panaikinimo“ pagrindai siejami tiek su vizos išdavimo aplinkybėmis, tiek ir su jau išduotos vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojamas abiejų tipų vizų (tiek nacionalinės, tiek ir Šengeno) ir panaikinimas ir atšaukimas (galiojančiame įstatyme „atšaukimas“ buvo siejamas tik su Šengeno viza). Atkreipiame dėmesį, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse) Šengeno vizos panaikinimas siejamas tik su vizos išdavimo aplinkybėmis, o atšaukimas – tik su vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projektu nustatant nacionalinės vizos atšaukimo institute ir jį reglamentuojant kartu su Šengeno vizos institute svarstytina galimybė tarpusavyje suderinti ir abiejų rūšių vizų panaikinimą ar atšaukimą lemiančių aplinkybių grupes. Pritarti
(2018-09-12)7
siūloma numatyti, kad nacionalinė viza yra atšaukiama visais atvejais kai užsienietį pakvietę fiziniai ar juridiniai asmenys pateikia prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog pakviesti užsieniečiai tinkamai vykdytų jiems įstatymų nustatytas pareigas, toks teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas, fiziniams ir juridiniams asmenims pakvietusiems užsieniečius, piktnaudžiauti savo teisėmis be jokio pagrindo teikiant prašymus dėl nacionalinės vizos užsieniečiui atšaukimo.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos nereikėtų patikslinti, numatant pagrindus, kuriais vadovaujantis fiziniai ar juridiniai asmenys pakvietę užsienietį galėtų teikti prašymą dėl nacionalinės vizos atšaukimo. Pritarti
(2018-09-12)16
dalyje yra numatoma, kad „Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.“, atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku ar visi prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti nagrinėjami skubos tvarka, ar tik tie prašymai, kuriuos užsieniečiai pateiks atskirai norėdami, kad jų prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi būtų nagrinėjami skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo siūlytina projekto
patikslinti. Pritarti
(2018-09-12)32 12.
Pagal galiojančio įstatymo 86 straipsnio 3 dalį sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas, todėl nėra aišku, kokiu tikslu policijos generalinio komisariato įgaliotai policijos įstaigai turėtų būti perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento įgalioto valstybės tarnautojo paimti, užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį, pirštų atspaudai, kaip tai numatyta projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje. Nepritarti Pirštų atspaudai perduodami Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui (LPKTC), kad šis įvestų duomenis į EURODAC duomenų bazę. Eurodac – ES elektroninė informacinė sistema, įsteigta pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo Reglamentą. LPKTC, kaip nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, atsako už Eurodac sistemos funkcionavimą Lietuvos Respublikoje ir teikia bei priima šio Reglamento
(2018-09-12)53
straipsnio 1 dalį, nustatant, kad „Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms, per
apsaugos tarnybos pareigūnams”. Atsižvelgiant į tai, kad apie pagrindą sulaikyti užsienietį ilgiau nei 48 valandoms teisėsaugos institucijoms gali tapti žinoma ne tik užsieniečio sulaikymo momentu, bet ir vėliau, siūlytina nustatyti 5 valandų termino skaičiavimą ne nuo užsieniečio sulaikymo momento, o nuo pagrindo jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandom nustatymo momento. Spręsti pagrindiniame komitete
(2018-09-12) 14.
Projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad „Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.“ Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose kaip alternatyvios sulaikymo priemonės yra nurodytos pareigos užsieniečiui nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarybą ar šioms institucijoms elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą, atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalis neturėtų būti patikslinta numatant, kad ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bet ir Migracijos departamentas turėtų teisę kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. Spręsti pagrindiniame komitete
(2018-09-12)63
dalyje siūloma įtvirtinti, kad „Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti“. Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas: nėra aišku, kodėl Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms vykdyti turėtų būti naudojami kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinis potencialas bei finansiniai resursai.
Pritarti iš dalies Viena vertus, neatlygintinas duomenų gavimas sudarytų palankias sąlygas greičiau ir efektyviau vykdyti užsieniečių atvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, kurios tinkamas atlikimas yra susijęs su viešuoju interesu – valstybės ir visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimu. Todėl informacijos pateikimas Migracijos departamentui neturėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinio potencialo bei finansinių resursų naudojimas. Kita vertus, jeigu būtų nuspręsta, kad kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinis potencialas ir finansiniai resursai negali būti neatlygintinai naudojami VSAT ir Migracijos departamento funkcijų vykdymo užtikrinimui, tai turi būti numatytas papildomas finansavimas VRM (VSAT ir MD), skirtas duomenų atlygintinam gavimui iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-09-12)9
Nr. XII-2080, įsigaliojusiu 2015 m. gruodžio 1 d., keičiamos dalies atitinkamo numerio punktas buvo pripažintas netekusiu galios. Vadovaujantis Rekomendacijų 81 punktu, „pildyti teisės aktą nauju straipsniu ar punktu su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, nerekomenduotina.“
(2018-09-12)14 17.
Remiantis Rekomendacijų 81 ir 82 punktais, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio atskirų dalių ir 1 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina. Pritarti
(2018-09-12)17
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina. Pritarti
(2018-09-12)25
straipsnio 5 dalies pernumeruoti į naują 3 dalį nerekomenduotina. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2427 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Streikus. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2018 m. spalio 10 d. Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik: Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas ir ministerijos patarėja Asta Klapatauskienė, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Šengeno skyriaus vedėjas Ugnius Labutis, Seimo kanceliarijos Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys,
kad Seime 2018 m. kovo 5 d. užregistruotas su teikiamu projektu susijęs Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99(1), 100, 104, 105(1), 105(2), 105(4), 115, 116, 120, 127, 140, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 50(1) straipsniu įstatymo projektas Reg. Nr. XIIIP-1747 (toliau – projektas Nr. XIIIP-1747). Teisės departamentas 2018 m. kovo 29 d. yra pateikęs išvadą dėl projekto Nr. XIIIP-1747. Šioje išvadoje Teisės departamentas atkreipė dėmesį dėl teikiamo projekto Nr. XIIIP-1747 galimo prieštaravimo Konstitucijai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. kovo 29 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projekto svarstyme nusprendė daryti pertrauką, kol Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 įstatymo pakeitimo projektą bei lydinčiuosius įstatymų projektus, reguliuojančius migracijos klausimus.“ Dėl tos priežasties atsižvelgtina į Seimo statuto 137 straipsnio nuostatas. Atsižvelgti63
2Atsižvelgiant į tai,
kad tam tikros įstatymo nuostatos projektuose Reg. Nr. XIIIP-1747 ir XIIIP-2427 sutampa, kartotina pastaba dėl projekto 63 straipsniu nustatomų Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimų, susijusių su valstybinės prievartos naudojimu: „Šis teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais:
1) Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-1750), kurio 2 straipsniu keičiamas ANK 589 straipsnis, numatant įgaliojimus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. ANK 595 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių, kurias gali taikyti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos bei vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai.
Pabrėžtina, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio
naudojimu, sąrašas nei yra būtina užtikrinti administracinių nusižengimų teiseną. Nepritarti UTPĮ 141 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai skirti ne administraciniams nusižengimams tirti, o vykdyti Migracijos departamentui priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Šios funkcijos susijusios su neteisėtos migracijos prevencija ir užsieniečių kontrole, siekiant išvengti, užkirsti kelią, užkardyti galimus pažeidimus tik toje apimtyje, kiek tai būtina užsieniečių teisinės padėties klausimų sprendimui. Neturint UTPĮ 141 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgaliojimų nebus galima tinkamai vykdyti MD priskirtų funkcijų, taigi ir užtikrinti užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje kontrolės, kuri neatsiejamai susijusiu su valstybės, visuomenės saugumu ir viešosios tvarkos užtikrinimu. 63
2) Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 1 punkte („<...> be išankstinio perspėjimo lankytis <...> patalpose ir atlikti jų apžiūrą <...>“) numatyti įgaliojimai pagal turinį yra panašūs į Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – kratą. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BPK 145 straipsnio
motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. <...>“).
Nepritarti Pažymėtina, kad teisė lankytis patalpose ir jas apžiūrėti įtvirtinta ir ūkio subjektų veiklos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, pvz., Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas, Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas, kurie numato įgaliotų pareigūnų teisę apžiūrėti patalpas ir daryti jose patikrinimus be teismo sankcijų. UTPĮ projekto 141 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė lankytis patalpose ir atlikti jų apžiūrą būtų vykdoma ne baudžiamojo persekiojimo, bet užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės tikslais, todėl šios teisės įgyvendinimui taikyti baudžiamojo proceso veiksmų (kratos) atlikimo taisykles būtų nepagrįsta. 3) Siejant Migracijos departamento tarnautojų įgaliojimus su tam tikra valstybės prievarta, būtina reglamentuoti ir prievartos priemonių panaudojimo sąlygas, tvarką ir pagrindus. Be to, atitinkami pareigūnai turi būti specialiai apmokyti ir paruošti. Nepritarti Migracijos departamente pareigas eis ne statutiniai, bet karjeros valstybės tarnautojai, todėl jų atliekamos funkcijos nebus susijusios su fizinės prievartos ar specialiųjų priemonių panaudojimu, tad nėra pagrindo nustatyti prievartos panaudojimo sąlygas, tvarką ar vykdyti Migracijos departamento karjeros valstybės tarnautojų specialų rengimą (mokymą) kaip panaudoti prievartos priemones.
Siekiant patikrinti, ar įmonės (jos filialo ar atstovybės) patalpose nėra laikomi neteisėtai Lietuvoje esantys ar gyvenantys užsieniečiai ir (ar) įmonė nėra fiktyvi, Migracijos departamento valstybės tarnautojai į įmonių patalpas (esant pasipriešinimui, teisėtų reikalavimų nevykdymui) galės patekti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pagalba, kurie pagal keičiamą Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą turės teisę irgi patekti į minėtas patalpas ir panaudoti prievartos priemones. 4) Atkreipiame dėmesį, kad aptariamąja nuostata teisė taikyti valstybės prievartos priemones yra suteikiama Migracijos departamento valstybės tarnautojams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 589 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinio nusižengimo tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo atitinkamų institucijų pareigūnai. Pagal Viešojo administravimo 2 straipsnio 7 dalį pareigūnas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus. Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nurodomi įgaliojimai galėtų būti suteikti tik Migracijos departamento įgaliotiems pareigūnams. <...>“ Iš dalies pritarti Migracijos departamente pareigas eis ne statutiniai, bet karjeros valstybės tarnautojai, kuriems bus suteikti įgaliojimai atlikti UTPĮ projekto 141 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus. Todėl šie valstybės tarnautojai pateks į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą „pareigūno“ sąvoką. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), taip pat atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamas įstatymas nėra dėstomas nauja redakcija, jo pavadinimas turėtų būti patikslintas, nurodant visus keičiamus, papildomus ir (ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. Pritarti3
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra naikinamas įvestas trumpinys „(toliau – Valstybės saugumo departamentas)“. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas trumpinys yra ir toliau vartojamas kituose projekto nuostatose, siūlytina šio trumpinio panaikinimo atsisakyti. Nepritarti Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6,1 papunkčiu, inter alia nustatančiu, kad jei teisės akte institucijos pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 po žodžių „<...> kaip per
„dienos“.
Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio
šios informacijos gavimo“, siūlytina įrašyti žodį „dienos“. Pritarti4
straipsniu keičiamo įstatymo 4¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad fizinis ar juridinis asmuo, „kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką“ prisiima įsipareigojimus dėl tokio užsieniečio sveikatos draudimo bei su juo susijusių galimų valstybės išlaidų atlyginimo. Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatyme atsisakius formalaus „kvietimo“ apibrėžimo bei nepateikus nuorodos į kituose įstatymuose įtvirtintą tokį apibrėžimą ar keičiamame įstatyme ar kituose teisės aktuose numatytus konkrečius „kvietimo“ atvejus,
„kviečiančiojo asmens“ sąvoka keičiamame įstatyme taptų neformali,
neapibrėžta, ir galimai keltų įstatymo taikymo problemų nustatant konkretų asmenį, kuriam nustatomi su užsieniečiu susiję įsipareigojimai. Pavyzdžiui, galėtų kilti diskusiją dėl įsipareigojimų taikymo asmeniui, kuris užsienietį kvietė atvykti neformaliai, įstatymo nenustatytais atvejais, nes pagal vertinamą normą ir toks asmuo galėtų būti laikomas „kviečiančiu asmeniu“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto nuostatų, apibrėžiančių užsienietį „kviečiančio“ ar „pakvietusio“ asmens teisės kreiptis su prašymu dėl vizos atšaukimo. Nepritarti Kadangi atsisakoma kvietimo tvirtinimo migracijos tarnyboje procedūros, tai ir sąvokos, kuri įstatyme nėra vartojama, taip pat turėtų būti atsisakyta. Įstatyme šiuo metu apibrėžtas kvietimas, kuris yra vienas iš galimų (bet neprivalomų) pateikti dokumentų Šengeno vizai gauti.
Pažymėtina, kad Šengeno vizos išdavimą reglamentuoja Vizų kodeksas (tiesiogiai taikomas reglamentas), susijusias procedūras detalizuoja užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų įsakymu tvirtinamas tvarkos aprašas, pagal kurį jau šiuo metu kvietimas (jeigu jis teikiamas kaip papildomas dokumentas), Šengeno vizą išduodančiai vizų tarnybai užsienio valstybėje teikiamas elektroniniu būdu, kvietėjui prisijungus prie elektroninių paslaugų informacinės sistemos (šiuo metu numatytas jo tvirtinimas migracijos tarnyboje netikslingas ir perteklinis, todėl jo ir siūloma atsisakyti). Tuo tarpu UTPĮ projekto 4 str. nustatoma pareiga nesiejama tik su Šengeno vizos išdavimu, bet apima ir atvejus, kai užsieniečiui išduodama D viza ar leidimas gyventi, Toks bendrinis išsireiškimas naudojamas įstatyme ir šiuo metu galiojančiame įstatyme (žr.,
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkte siūlytina nurodyti, jog kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įtraukia įspėjimą dėl neįsileidimo vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatomis, todėl po projekto žodžių
„<...> yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo <...>“ įrašytini
žodžiai „pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas“. Pritarti7
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punkte siūloma nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, jos panaikinimo ar atšaukimo pagrindą – jei užsienietis „yra nesumokėjęs skirtos baudos (baudų) <...>“. Iš pateiktos formuluotės neaiški jurisdikcija, pagal kurią paskirtos baudos (Lietuvos Respublika ar bet kuri kita valstybė), baudas paskyręs subjektas (valstybės institucija ar, pavyzdžiui, privatus subjektas civilinių sutartinių santykių pagrindu).
Projekto 17 straipsnio 2 dalimi dėstomame keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma palikti galiojančio įstatymo formuluotę „už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta <...> bauda“. Projekto 61 straipsniu keičiamo įstatymo
baudos požymio „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos“. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 16 dalies c papunkčio,
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos” baudos keisti nesiūloma. Projektas tikslintinas numatant baudas skiriančius subjektus bei jurisdikciją, pagal kurią jos skiriamos ir suvienodinant projekto bei galiojančių keičiamo įstatymo nuostatų terminiją. Pritarti Siūloma patikslinti įstatymo nuostatas, kad būtų aišku, jog kalbama apie Lietuvos jurisdikcijoje skirtas baudas. 7
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatomas naujas nacionalinės vizos „atšaukimo“ institutas, siejamas tik su asmens, pakvietusio užsienietį, arba paties užsieniečio prašymu. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje dėstomi nacionalinės vizos „panaikinimo“ pagrindai siejami tiek su vizos išdavimo aplinkybėmis, tiek ir su jau išduotos vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojamas abiejų tipų vizų (tiek nacionalinės, tiek ir Šengeno) ir panaikinimas ir atšaukimas (galiojančiame įstatyme
„atšaukimas“ buvo siejamas tik su Šengeno viza). Atkreipiame dėmesį, kad 2009
m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr.
810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse) Šengeno vizos panaikinimas siejamas tik su vizos išdavimo aplinkybėmis, o atšaukimas – tik su vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projektu nustatant nacionalinės vizos atšaukimo institute ir jį reglamentuojant kartu su Šengeno vizos institute svarstytina galimybė tarpusavyje suderinti ir abiejų rūšių vizų panaikinimą ar atšaukimą lemiančių aplinkybių grupes. Pritarti
2 dalies, kad nacionalinė viza atšaukiama užsienietį pakvietusio fizinio ar juridinio asmens prašymu ir palikti pagrindą atšaukti nacionalinę vizą tik paties užsieniečio prašymu. Siūlome tokią projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 d. redakciją: ,,2. Nacionalinė viza atšaukiama užsieniečio arba fizinio ar juridinio asmens, pakvietusio užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, gali būti atšaukta vizos turėtojo prašymu.“7
keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad nacionalinė viza yra atšaukiama visais atvejais kai užsienietį pakvietę fiziniai ar juridiniai asmenys pateikia prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog pakviesti užsieniečiai tinkamai vykdytų jiems įstatymų nustatytas pareigas, toks teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas, fiziniams ir juridiniams asmenims pakvietusiems užsieniečius, piktnaudžiauti savo teisėmis be jokio pagrindo teikiant prašymus dėl nacionalinės vizos užsieniečiui atšaukimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos nereikėtų patikslinti, numatant pagrindus, kuriais vadovaujantis fiziniai ar juridiniai asmenys pakvietę užsienietį galėtų teikti prašymą dėl nacionalinės vizos atšaukimo. Pritarti16 11.
16
straipsniu keičiamo įstatymo 34¹straipsnio 2 dalyje yra numatoma, kad „Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.“, atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku ar visi prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti nagrinėjami skubos tvarka, ar tik tie prašymai, kuriuos užsieniečiai pateiks atskirai norėdami, kad jų prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi būtų nagrinėjami skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo siūlytina projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹straipsnio 2 dalį atitinkamai patikslinti. Pritarti32
įstatymo 86 straipsnio 3 dalį sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas, todėl nėra aišku, kokiu tikslu policijos generalinio komisariato įgaliotai policijos įstaigai turėtų būti perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento įgalioto valstybės tarnautojo paimti, užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį, pirštų atspaudai, kaip tai numatyta projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje. Nepritarti Vidaus reikalų ministro 2015-02-06 įsakymu Nr. 1V-73 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras paskirtas nacionaline Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga. Pirštų atspaudai perduodami Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui (LPKTC), kad šis įvestų duomenis į EURODAC duomenų bazę. LPKTC, kaip nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, atsako už Eurodac sistemos funkcionavimą Lietuvos Respublikoje. 53 13.
53
straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad
„Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra
pagrindas jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams”. Atsižvelgiant į tai, kad apie pagrindą sulaikyti užsienietį ilgiau nei 48 valandoms teisėsaugos institucijoms gali tapti žinoma ne tik užsieniečio sulaikymo momentu, bet ir vėliau, siūlytina nustatyti 5 valandų termino skaičiavimą ne nuo užsieniečio sulaikymo momento, o nuo pagrindo jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandom nustatymo momento. Nepritarti Teisėsaugos institucija gali sulaikyti užsienietį tik iki 48 valandų ir tai apimtų bendrą sulaikymą ir kitos teisėsaugos institucijos, ir VSAT. Pavyzdžiui, jeigu kita teisėsaugos institucija tik po 45 valandų nustato, kad reikia sulaikyti ilgiau ir perduoda užsienietį VSAT, tai VSAT lieka 3 val. visiems procesiniams veiksmams parengti dėl kreipimosi į teismą ir kreiptis į teismą dėl sulaikymo ilgiau nei 48 val., kas yra neįmanoma. Kaip tik dėl šios priežasties siūloma nustatyti
14.
54
straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad „Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.“ Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose kaip alternatyvios sulaikymo priemonės yra nurodytos pareigos užsieniečiui nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarybą ar šioms institucijoms elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą, atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalis neturėtų būti patikslinta numatant, kad ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bet ir Migracijos departamentas turėtų teisę kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. Nepritarti Kadangi pagal UTPĮ projekto 114 straipsnio
institucijos, tai ir teikimus dėl užsieniečių sulaikymo ilgesniam laikotarpiui taip pat turėtų rengti teisėsaugos institucija (VSAT), nes užsieniečių sulaikymas ilgesniam negu 48 val. laikotarpiui yra susijęs ne tik su teikimų rengimu, bet ir su užsieniečių fiziniu pristatymu (konvojavimu) į teismą, su jo transportavimu į sulaikymo vietą – užsieniečių registravimo vietą, tuo tarpu MD negalėtų užtikrinti šių veiksmų atlikimo. Alternatyvos yra susijusios ne tik su Migracijos departamentu, bet ir su LR piliečiu ar teisėtai esančiu užsieniečiu. Taip pat UTPĮ 116 str. yra numatyta, kad su teikimu į teismą kreipiasi tik VSAT. 63 15.
63
straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad
„Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę iš
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti“. Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas: nėra aišku, kodėl Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms vykdyti turėtų būti naudojami kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinis potencialas bei finansiniai resursai. Nepritarti Neatlygintinas duomenų (informacijos) gavimas būtinas vykdant užsieniečių atvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, kurios tinkamas vykdymas yra susijęs su viešuoju interesu – valstybės ir visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimu. Todėl informacijos pateikimas MD neturėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinio potencialo bei finansinių resursų naudojimas. 9
straipsniu įstatymo 22 straipsnio 1 dalis papildoma 8 punktu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2080, įsigaliojusiu 2015 m. gruodžio 1 d., keičiamos dalies atitinkamo numerio punktas buvo pripažintas netekusiu galios. Vadovaujantis Rekomendacijų 81 punktu, „pildyti teisės aktą nauju straipsniu ar punktu su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, nerekomenduotina.“
14
Rekomendacijų 81 ir 82 punktais, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio atskirų dalių ir 1 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina. Nepritarti
buvo peržiūrėta ir šio straipsnio struktūrinių dalių numeracija.
Atsisakius
nuostatas, kuriose yra nuorodos į 33 straipsnį. 17
Rekomendacijų 81 ir 82 punktais, projekto 17 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina. Nepritarti
išdėsčius nauja redakcija, nuosekliai buvo peržiūrėta ir šios dalies punktų numeracija. Atsisakius 36 straipsnio 3 dalies punktų pernumeravimo reikėtų peržiūrėti ir kitas projekto nuostatas, kuriose yra nuorodos į 36 straipsnį. 23
straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 5 dalies pernumeruoti į naują 3 dalį nerekomenduotina. Nepritarti 55 straipsnį išdėsčius nauja redakcija, nuosekliai buvo peržiūrėta ir šio straipsnio struktūrinių dalių numeracija. Atsisakius 55 straipsnio dalių pernumeravimo reikėtų peržiūrėti ir kitas projekto nuostatas, kuriose yra nuorodos į 55 straipsnį. 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2427 ir Komiteto išvadoms. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Žmogaus teisių komiteto siūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2018-10-107 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Vizų kodekse numatytas atskiras Šengeno vizos atšaukimo pagrindas ,,vizos turėtojo prašymu“ (VK 34 str.
pagrindą numatyti ir dėl nacionalinės vizos, kuri dėl pasikeitusių užsieniečio asmeninių ar kitų aplinkybių galėtų būti jo paties iniciatyva atšaukta, nesukeliant jam neigiamų pasekmių. Siūlome atsisakyti įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, kad nacionalinė viza atšaukiama užsienietį pakvietusio fizinio ar juridinio asmens prašymu ir palikti tik pagrindą atšaukti nacionalinę vizą paties užsieniečio prašymu. Siūlome tokią projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies redakciją: ,,2. Nacionalinė viza atšaukiama užsieniečio arba fizinio ar juridinio asmens, pakvietusio užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, gali būti atšaukta vizos turėtojo prašymu.“
,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Viktorija Čmilytė – Nielsen. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė
2018 m. lapkričio 14 d. Nr. 105-P-91
Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Mantas Adomėnas, Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Linas Antanas Linkevičius, Mindaugas Puidokas, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai, Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja Aušra Grikevičienė, Migracijos departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Giedrius Kazakevičius, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Marius Juška, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Šengeno skyrius vyresnysis specialistas Artūras Eirošius, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Nacionalinio saugumo grupės patarėjas Mindaugas Silkauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
m. kovo 5 d. užregistruotas su teikiamu projektu susijęs Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr.
IX-2206 3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99(1), 100, 104, 105(1), 105(2), 105(4), 115, 116, 120, 127, 140, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 50(1) straipsniu įstatymo projektas Reg. Nr. XIIIP-1747 (toliau – projektas Nr. XIIIP-1747). Teisės departamentas 2018 m. kovo 29 d. yra pateikęs išvadą dėl projekto Nr. XIIIP-1747. Šioje išvadoje Teisės departamentas atkreipė dėmesį dėl teikiamo projekto Nr. XIIIP-1747 galimo prieštaravimo Konstitucijai. 2018 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. kovo 29 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projekto svarstyme nusprendė daryti pertrauką, kol Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 įstatymo pakeitimo projektą bei lydinčiuosius įstatymų projektus, reguliuojančius migracijos klausimus.“ Dėl tos priežasties atsižvelgtina į Seimo statuto 137 straipsnio nuostatas. Nepritarti Seimo narių užregistruotas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1747 Seime nėra pateiktas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo nuostatos projektuose Reg. Nr. XIIIP-1747 ir XIIIP-2427 sutampa, kartotina pastaba dėl projekto 63 straipsniu nustatomų Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimų, susijusių su valstybinės prievartos naudojimu: „Šis teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais:
1) Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-1750), kurio 2 straipsniu keičiamas ANK 589 straipsnis, numatant įgaliojimus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. ANK 595 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių, kurias gali taikyti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos bei vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai. Pabrėžtina, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje numatytas platesnis įgaliojimų, susijusių su valstybės prievartos naudojimu, sąrašas nei yra būtina užtikrinti administracinių nusižengimų teiseną. Nepritarti Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 66 straipsnio. UTPĮ 141 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai skirti ne administraciniams nusižengimams tirti, o vykdyti Migracijos departamentui priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Šios funkcijos susijusios su neteisėtos migracijos prevencija ir užsieniečių kontrole, siekiant išvengti, užkirsti kelią, užkardyti galimus pažeidimus tik toje apimtyje, kiek tai būtina užsieniečių teisinės padėties klausimų sprendimui. Pažymėtina, kad valstybės teritorijoje turi būti atliekami veiksmingi ir tinkami patikrinimai, ypač siekiant kovoti su neteisėtos migracijos apraiškomis bei jas atgrasyti. Administracinėje nusižengimų teisenoje taikomos priemonės yra skirtos atlikti procesinius veiksmus, kai jau yra nustatytas administracinis nusižengimas.
Šių įgaliojimų, kurie būtini MD-tui, paskirtis apibrėžta šio keičiamo straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje: „siekdami nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimdami sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-1263
2) Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 1 punkte („<...> be išankstinio perspėjimo lankytis <...> patalpose ir atlikti jų apžiūrą <...>“) numatyti įgaliojimai pagal turinį yra panašūs į Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – kratą. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BPK 145 straipsnio 3 dalimi, kratai daryti yra reikalinga teismo sankcija („Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. <...>“). Nepritarti Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 66 straipsnio. UTPĮ projekto 141 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė lankytis patalpose ir atlikti jų apžiūrą būtų vykdoma ne baudžiamojo persekiojimo, bet užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės tikslais, todėl šios teisės įgyvendinimui taikyti baudžiamojo proceso veiksmų (kratos) atlikimo taisykles būtų nepagrįsta. Pažymėtina, kad teisė lankytis patalpose ir jas apžiūrėti įtvirtinta ir ūkio subjektų veiklos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, pvz., Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas, Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas, kurie numato įgaliotų pareigūnų teisę apžiūrėti patalpas ir daryti jose patikrinimus be teismo sankcijų. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-12
3) Siejant Migracijos departamento tarnautojų įgaliojimus su tam tikra valstybės prievarta, būtina reglamentuoti ir prievartos priemonių panaudojimo sąlygas, tvarką ir pagrindus.
Be to, atitinkami pareigūnai turi būti specialiai apmokyti ir paruošti. Nepritarti Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 66 straipsnio. Migracijos departamente pareigas eis ne statutiniai, bet karjeros valstybės tarnautojai, todėl jų atliekamos funkcijos nebus susijusios su fizinės prievartos ar specialiųjų priemonių panaudojimu, tad nėra pagrindo nustatyti prievartos panaudojimo sąlygas, tvarką ar vykdyti Migracijos departamento karjeros valstybės tarnautojų specialų rengimą (mokymą) kaip panaudoti prievartos priemones. Siekiant patikrinti, ar įmonės (jos filialo ar atstovybės) patalpose nėra laikomi neteisėtai Lietuvoje esantys ar gyvenantys užsieniečiai ir (ar) įmonė nėra fiktyvi, Migracijos departamento valstybės tarnautojai į įmonių patalpas (esant pasipriešinimui, teisėtų reikalavimų nevykdymui) galės patekti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pagalba, kurie pagal keičiamą Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą turės teisę irgi patekti į minėtas patalpas ir panaudoti prievartos priemones. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-1263
4) Atkreipiame dėmesį, kad aptariamąja nuostata teisė taikyti valstybės prievartos priemones yra suteikiama Migracijos departamento valstybės tarnautojams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 589 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinio nusižengimo tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo atitinkamų institucijų pareigūnai.
Pagal Viešojo administravimo 2 straipsnio 7 dalį pareigūnas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus. Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nurodomi įgaliojimai galėtų būti suteikti tik Migracijos departamento įgaliotiems pareigūnams. <...>“ Nepritarti Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 66 straipsnio. Migracijos departamente pareigas eis ne statutiniai, bet karjeros valstybės tarnautojai, kuriems bus suteikti įgaliojimai atlikti UTPĮ projekto 141 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus. Todėl šie valstybės tarnautojai pateks į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą „pareigūno“ sąvoką. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), taip pat atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamas įstatymas nėra dėstomas nauja redakcija, jo pavadinimas turėtų būti patikslintas, nurodant visus keičiamus, papildomus ir (ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. Nepritarti Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 88.2 papunktį „Jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodomi.“ 7.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra naikinamas įvestas trumpinys
„(toliau – Valstybės saugumo departamentas)“. Atsižvelgiant į tai, kad
minėtas trumpinys yra ir toliau vartojamas kituose projekto nuostatose, siūlytina šio trumpinio panaikinimo atsisakyti. Nepritarti Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų
teisės akte institucijos pavadinimas, kuris prasideda žodžiais
„Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą
pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 4 straipsnio 4 po žodžių „<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“ siūlytina įrašyti žodį „dienos“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, kurioje po žodžių „<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“, siūlytina įrašyti žodį „dienos“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 41 straipsnyje siūloma nustatyti, kad fizinis ar juridinis asmuo,
„kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką“ prisiima įsipareigojimus dėl
tokio užsieniečio sveikatos draudimo bei su juo susijusių galimų valstybės išlaidų atlyginimo.
Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatyme atsisakius formalaus „kvietimo“ apibrėžimo bei nepateikus nuorodos į kituose įstatymuose įtvirtintą tokį apibrėžimą ar keičiamame įstatyme ar kituose teisės aktuose numatytus konkrečius „kvietimo“ atvejus, „kviečiančiojo asmens“ sąvoka keičiamame įstatyme taptų neformali, neapibrėžta, ir galimai keltų įstatymo taikymo problemų nustatant konkretų asmenį, kuriam nustatomi su užsieniečiu susiję įsipareigojimai. Pavyzdžiui, galėtų kilti diskusiją dėl įsipareigojimų taikymo asmeniui, kuris užsienietį kvietė atvykti neformaliai, įstatymo nenustatytais atvejais, nes pagal vertinamą normą ir toks asmuo galėtų būti laikomas „kviečiančiu asmeniu“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto nuostatų, apibrėžiančių užsienietį „kviečiančio“ ar „pakvietusio“ asmens teisės kreiptis su prašymu dėl vizos atšaukimo. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Siūloma įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo papildymas 4¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 4¹ straipsniu: „4¹ straipsnis. Fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimas dėl į Lietuvos Respubliką kviečiamo užsieniečio Fizinis ar juridinis asmuo (kaip kviečiantysis asmuo), kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką, įsipareigoja pasirūpinti, kad užsienietis jo buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu turėtų atitinkamai Vizų kodekse arba šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį sveikatos draudimą, ir atlyginti šio Įstatymo 131 straipsnio 3 dalyje nurodytas valstybės išlaidas bei valstybės išlaidas, patirtas dėl užsieniečio sveikatos priežiūros.““ Atsisakoma nuostatos dėl kviečiančiojo asmens teisės atšaukti vizą. Paliekama tik vizos turėtojo teisė atšaukti vizą.
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkte siūlytina nurodyti, jog kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įtraukia įspėjimą dėl neįsileidimo vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatomis, todėl po projekto žodžių „<...> yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo <...>“ įrašytini žodžiai „pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas“. Pritarti Užsienio reikalų komitetas siūlo papildomai įstatymo projekto naujuose straipsniuose papildyti galiojančio įstatymo 26 ir 35 str. nuostatas. Žr. URK 3 ir 6 pasiūlymus. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punkte siūloma nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, jos panaikinimo ar atšaukimo pagrindą – jei užsienietis „yra nesumokėjęs skirtos baudos (baudų) <...>“. Iš pateiktos formuluotės neaiški jurisdikcija, pagal kurią paskirtos baudos (Lietuvos Respublika ar bet kuri kita valstybė), baudas paskyręs subjektas (valstybės institucija ar, pavyzdžiui, privatus subjektas civilinių sutartinių santykių pagrindu). Projekto 17 straipsnio 2 dalimi dėstomame keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma palikti galiojančio įstatymo formuluotę „už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta <...> bauda“. Projekto 61 straipsniu keičiamo įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti galiojančiame įstatyme nustatyto baudos požymio „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos“. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 16 dalies c papunkčio,
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos” baudos keisti nesiūloma.
Projektas tikslintinas numatant baudas skiriančius subjektus bei jurisdikciją, pagal kurią jos skiriamos ir suvienodinant projekto bei galiojančių keičiamo įstatymo nuostatų terminiją. Pritarti Siekiant aiškumo, siūlytina patikslinti 19 straipsnio 1 dalies 14 punktą pagal formuluotę, kuri vartojama galiojančio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte: „14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios
(kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;“ Siūlytina nurodytose įstatymo nuostatose palikti žodžius „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“. Tokiu būdu visur bus nustatyta vienodai ir aiškiai, kad kalbama apie Lietuvos jurisdikcijoje (o ne kitų valstybių) skirtas baudas. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatomas naujas nacionalinės vizos
„atšaukimo“ institutas, siejamas tik su asmens, pakvietusio užsienietį, arba
paties užsieniečio prašymu. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje dėstomi nacionalinės vizos „panaikinimo“ pagrindai siejami tiek su vizos išdavimo aplinkybėmis, tiek ir su jau išduotos vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojamas abiejų tipų vizų (tiek nacionalinės, tiek ir Šengeno) ir panaikinimas ir atšaukimas (galiojančiame įstatyme „atšaukimas“ buvo siejamas tik su Šengeno viza). Atkreipiame dėmesį, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr.
810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse) Šengeno vizos panaikinimas siejamas tik su vizos išdavimo aplinkybėmis, o atšaukimas – tik su vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projektu nustatant nacionalinės vizos atšaukimo institute ir jį reglamentuojant kartu su Šengeno vizos institute svarstytina galimybė tarpusavyje suderinti ir abiejų rūšių vizų panaikinimą ar atšaukimą lemiančių aplinkybių grupes. Atsižvelgti Šengeno ir nacionalinių vizų statusas skiriasi, todėl pagrindai neturėtų būti vienodi. Nacionalinės vizos atšaukimas neturėtų sukelti neigiamų pasekmių užsieniečiui (pvz., panaikinimas yra pagrindas uždrausti atvykti), todėl nesietinas su sąlygų nebetenkinimu (labiau su pasikeitusiomis aplinkybėmis). 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad nacionalinė viza yra atšaukiama visais atvejais kai užsienietį pakvietę fiziniai ar juridiniai asmenys pateikia prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog pakviesti užsieniečiai tinkamai vykdytų jiems įstatymų nustatytas pareigas, toks teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas, fiziniams ir juridiniams asmenims pakvietusiems užsieniečius, piktnaudžiauti savo teisėmis be jokio pagrindo teikiant prašymus dėl nacionalinės vizos užsieniečiui atšaukimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos nereikėtų patikslinti, numatant pagrindus, kuriais vadovaujantis fiziniai ar juridiniai asmenys pakvietę užsienietį galėtų teikti prašymą dėl nacionalinės vizos atšaukimo. Pritarti Pritariama Seimo Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui, kuriuo siūloma įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad nacionalinė viza atšaukiama tik paties užsieniečio prašymu. ,,2.
Nacionalinė viza atšaukiama užsieniečio arba fizinio ar juridinio asmens, pakvietusio užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, gali būti atšaukta vizos turėtojo prašymu.“
departamentas,
įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje yra numatoma, kad „Šio Įstatymo
laikinai gyventi išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.“, atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku ar visi prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti nagrinėjami skubos tvarka, ar tik tie prašymai, kuriuos užsieniečiai pateiks atskirai norėdami, kad jų prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi būtų nagrinėjami skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo siūlytina projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalį atitinkamai patikslinti. Pritarti Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 17 straipsnio. Siūloma Įstatymo projekto naujos numeracijos
taip: „2. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi užsieniečio prašymu išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio
departamentas, 2018-09-1232 12.
Pagal galiojančio įstatymo 86 straipsnio 3 dalį sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas, todėl nėra aišku, kokiu tikslu policijos generalinio komisariato įgaliotai policijos įstaigai turėtų būti perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento įgalioto valstybės tarnautojo paimti, užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį, pirštų atspaudai, kaip tai numatyta projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje. Nepritarti Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 34 straipsnio. Vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 603/2013 dėl EURODAC sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 1) (toliau – Reglamentas), Vidaus reikalų ministro 2015-02-06 įsakymu Nr. 1V-73 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras yra paskirtas nacionaline EURODAC sistemos duomenų perdavimo įstaiga, kuri informaciją apie pirštų anspaudus įveda į EURODAC duomenų bazę. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-1253 13.
Projekto 53 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad „Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams”. Atsižvelgiant į tai, kad apie pagrindą sulaikyti užsienietį ilgiau nei 48 valandoms teisėsaugos institucijoms gali tapti žinoma ne tik užsieniečio sulaikymo momentu, bet ir vėliau, siūlytina nustatyti 5 valandų termino skaičiavimą ne nuo užsieniečio sulaikymo momento, o nuo pagrindo jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandom nustatymo momento. Nepritarti Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 55 straipsnio. Teisėsaugos institucija gali sulaikyti užsienietį tik iki 48 valandų ir tai apimtų bendrą sulaikymą ir kitos teisėsaugos institucijos, ir VSAT. Pavyzdžiui, jeigu kita teisėsaugos institucija tik po 45 valandų nustato, kad reikia sulaikyti ilgiau ir perduoda užsienietį VSAT, tai VSAT lieka 3 val. visiems procesiniams veiksmams parengti dėl kreipimosi į teismą ir kreiptis į teismą dėl sulaikymo ilgiau nei 48 val., kas yra neįmanoma. Kaip tik dėl šios priežasties siūloma nustatyti 5 val. terminą nuo sulaikymo momento. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-1254 14.
Projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad „Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.“ Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose kaip alternatyvios sulaikymo priemonės yra nurodytos pareigos užsieniečiui nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarybą ar šioms institucijoms elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą, atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalis neturėtų būti patikslinta numatant, kad ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bet ir Migracijos departamentas turėtų teisę kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. Nepritarti Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 56 straipsnio. Kadangi pagal UTPĮ projekto 114 straipsnio
institucijos, tai ir teikimus dėl užsieniečių sulaikymo ilgesniam laikotarpiui taip pat turėtų rengti teisėsaugos institucija (VSAT), nes užsieniečių sulaikymas ilgesniam negu 48 val. laikotarpiui yra susijęs ne tik su teikimų rengimu, bet ir su užsieniečių fiziniu pristatymu (konvojavimu) į teismą, su jo transportavimu į sulaikymo vietą – užsieniečių registravimo vietą, tuo tarpu Migracijos departamentas negalėtų užtikrinti šių veiksmų atlikimo. Alternatyvos yra susijusios ne tik su Migracijos departamentu, bet ir su LR piliečiu ar teisėtai esančiu užsieniečiu. Taip pat UTPĮ 116 str. yra numatyta, kad su teikimu į teismą kreipiasi tik VSAT. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-1263 15.
Projekto 63 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti“. Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas: nėra aišku, kodėl Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms vykdyti turėtų būti naudojami kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinis potencialas bei finansiniai resursai. Nepritarti Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 66 straipsnio. Migracijos departamentas, nagrinėdamas kiekvieną prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo ar keitimo, turi pareigą patikrinti, ar nėra UTPĮ 35 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindų. Tikrinant šiuos pagrindus, Migracijos departamentas turi surinkti nemažai informacijos, kurią tvarko kitos institucijos ir subjektai. Todėl neatlygintinas duomenų (informacijos) gavimas būtinas vykdant užsieniečių atvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, kurios tinkamas vykdymas yra susijęs su viešuoju interesu – valstybės ir visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimu. Informacijos pateikimas Migracijos departamentui neturėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinio potencialo bei finansinių resursų naudojimas. Be to, bendradarbiauti keičiantis informacija privalo visos valstybės įstaigos ir institucijos, vadovaujantis ekonomijos ir tarnybinės pagalbos teikimo principais. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 22 straipsnio 1 dalis papildoma 8 punktu.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2080, įsigaliojusiu
pripažintas netekusiu galios. Vadovaujantis Rekomendacijų 81 punktu, „pildyti teisės aktą nauju straipsniu ar punktu su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, nerekomenduotina.“ Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Papildyti 22 straipsnio 1 dalį 8 9 punktu: „8) 9) jeigu ji atšaukta.““
departamentas,
punktais, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio atskirų dalių ir 1 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina. Nepritarti Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 15 straipsnio. 33 straipsnį išdėsčius nauja redakcija, nuosekliai buvo peržiūrėta ir šio straipsnio struktūrinių dalių numeracija. Atsisakius 33 straipsnio dalių pernumeravimo reikėtų peržiūrėti ir kitas projekto nuostatas, kuriose yra nuorodos į 33 straipsnį. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punktais, projekto 17 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina. Nepritarti Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 19 straipsnio. 36 straipsnio 3 dalį išdėsčius nauja redakcija, nuosekliai buvo peržiūrėtas įstatymas, kurio kituose straipsniuose yra nuorodos į 36 straipsnį. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 55 straipsnio 5 dalies pernumeruoti į naują 3 dalį nerekomenduotina. Nepritarti Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 27 straipsnio.
55 straipsnį išdėsčius nauja redakcija, nuosekliai buvo peržiūrėta ir šio straipsnio struktūrinių dalių numeracija. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vidaus reikalų ministerija, 2018-11-02 Nr. G-2018-10267
Vidaus reikalų ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2018 m. spalio
komisijos 2018 m. spalio 10 d. posėdžio protokole Nr. 139-P-12 keliamus klausimus dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2427 (toliau – įstatymo projektas). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – įstatymas), leidimui dirbti ar leidimui gyventi darbo pagrindu gauti turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus. Sutinkame, kad įdarbinamo užsieniečio atitiktį darbo vietos reikalavimams pirmiausia turėtų vertinti darbdavys, o ne institucijos, sprendžiančios dėl leidimo dirbti ar leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu išdavimo, todėl įstatymo projektu šį reikalavimą siūloma keisti reikalavimu pateikti darbdavio informaciją apie įdarbinamo užsieniečio turimą kvalifikaciją ir profesinę patirtį. Pažymėtina, kad vienas iš Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr.
patvirtintos Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijoje nurodytų tikslų – užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą, pirmiausia skatinti grįžtamąją migraciją ir proporcingą, valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą. Vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse įtvirtintų principų yra darbo jėgos kompensavimo, kuris reiškia, kad darbuotojai iš trečiųjų šalių pasitelkiami kompensuoti trūkstamą darbo jėgą tik tada, kai šio trūkumo negali kompensuoti vietinė darbo jėga, grįžtantys iš emigracijos darbingi Lietuvos Respublikos piliečiai arba pagal laisvo asmenų judėjimo principą Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Valstybės poreikius atitinkančios kvalifikuotos trūkstamos darbo rinkoje darbo jėgos pritraukimo politika neturėtų skatinti telkti pigią darbo jėgą iš trečiųjų šalių, nepasinaudojus visomis vidaus darbo jėgos teikiamomis galimybėmis, neturėtų skatinti Lietuvos Respublikos piliečių ekonominės emigracijos ar kelti papildomų socialinių įtampų. Įstatyme nustatyta, kad leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
Manome, kad įstatyme nustatytas reikalavimas, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį, ir įstatymo projektu siūlomas nustatyti reikalavimas pateikti darbdavio informaciją apie įdarbinamo užsieniečio turimą kvalifikaciją ir profesinę patirtį yra pagrįsti ir atitinka nurodytąsias nuostatas. Atsižvelgti Vidaus reikalų ministerijos raštas, kartu persiųstas ir Seimo Užsienio reikalų komitetui, atsakant į 2018 m. spalio 16 d. Seimo Migracijos komisijos raštą Nr. V-2018-9012. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas, 2018-10-10 * Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2427 ir Komiteto išvadoms. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Žmogaus teisių komiteto siūlymą. Pritarti
savivaldybių komitetas, 2018-10-10 * Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2427 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarti 3.
3Migracijos komisija,
2018-10-10 * Sprendimas: pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2427 atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos
pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė. Pritarti
gynybos komitetas, 2018-11-07 * Sprendimas: iš esmės pritariama iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2427 ir siūloma pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabas. Pritarti
5Migracijos komisija,
2018-10-107
Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios
(kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;“. Pritarti
6Žmogaus teisių komitetas,
2018-10-107
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad Vizų kodekse numatytas atskiras Šengeno vizos atšaukimo pagrindas ,,vizos turėtojo prašymu“ (VK 34 str. 3 d., VI priedo 11 p.,) siūlome tokį patį pagrindą numatyti ir dėl nacionalinės vizos, kuri dėl pasikeitusių užsieniečio asmeninių ar kitų aplinkybių galėtų būti jo paties iniciatyva atšaukta, nesukeliant jam neigiamų pasekmių. Siūlome atsisakyti įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, kad nacionalinė viza atšaukiama užsienietį pakvietusio fizinio ar juridinio asmens prašymu ir palikti tik pagrindą atšaukti nacionalinę vizą paties užsieniečio prašymu. Siūlome tokią projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies redakciją: ,,2. Nacionalinė viza atšaukiama užsieniečio arba fizinio ar juridinio asmens, pakvietusio užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, gali būti atšaukta vizos turėtojo prašymu.“ Pritarti 7.
Migracijos komisija, 2018-10-10
Pakeisti Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, užsieniečio prašymu naujai įforminti leidimą laikinai gyventi, prašymas išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo Įstatymo projekto naujos numeracijos 17 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais
atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi užsieniečio prašymu išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33
Atsižvelgiant į būtinybę stiprinti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, kaip pagrindinės už migracijos politikos formavimą bei užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvoje kontrolę atsakingos institucijos vaidmenį, siūlytina papildyti įstatymo projektą nuostata, kurioje atsispindėtų minėta Vidaus reikalų ministerijos funkcija. Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnį vienu punktu ir išdėstyti jį taip:
„1. Valstybės politiką užsieniečių buvimo ir
gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“ Pritarti 9.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2018-11-073
Argumentai: Įstatymo projekte viena iš institucijų, kuri vykdo užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, yra „Policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga.“ Atsižvelgiant į šios formuluotės neapibrėžtumą, siūloma sąvoką „Policijos generalinio komisaro įgaliota įstaiga“ keisti į „Policija“. Pasiūlymai:
departamentas Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl užsieniečiui išduoto leidimo gyventi arba užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo nuo šios informacijos gavimo panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas
Siekiant stiprinti nelegalios migracijos, fiktyvių įmonių, santuokų, partnerystės ar įvaikinimų kontrolę, siūlytina įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pareigą informuoti Migracijos departamentą apie pastebėtas galimas fiktyvumo apraiškas.
Pasiūlymas: Papildyti 36 straipsnio 3 dalies nauju 10 punktu ir išdėstyti jį taip:
„10) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių
institucijos, įstaigos ir įmonės - apie pastebėtus galimus fiktyvios įmonės, fiktyvios santuokos, fiktyvaus įvaikinimo ar fiktyvios registruotos partnerystės požymius.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Atsižvelgiant į įstatymo projekto naujos numeracijos
numeraciją, pasiūlytą naują punktą siūloma išdėstyti 8 punkte. 11. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2018-11-0766
Siekiant nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, stiprinti nelegalios migracijos, fiktyvių įmonių, santuokų, partnerystės ar įvaikinimų kontrolę, siūlytina Migracijos departamento valstybės tarnautojams suteikti teisę patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, jei šis fizinis asmuo sutinka. Pasiūlymai:
teisę patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas tik tuo atveju, jei šis fizinis asmuo sutinka.“ Pritarti Pasiūlymas: Buvusį 141 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Užsienio reikalų komitetas,
2018-11-143 Argumentai: Pritarus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymams dėl įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio papildymo nauja 1 dalimi, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo atitinkamai pakeisti įstatymo 4 straipsnio dalių numeraciją ir suvienodinti šiame straipsnyje vartojamas sąvokas visose jo dalyse, pakeičiant vietoje žodžių „policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga“ į „policija“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos
gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 2. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 2. 3. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 3. 4.
leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. 4. 5.
saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. 5. 6. Policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. 6. 7. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, gavęs užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu.
Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.““
2Užsienio reikalų komitetas,
2018-11-148 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Užsienio reikalų ministerijos pastebėjimus, išsakytus komiteto posėdžio metu, siūlo patikslinti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, išbraukiant žodžius „Šengeno vizos“. Nuostata tobulintina, atsižvelgiant į įstatymo 19 straipsnio pakeitimus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo,
Šengeno vizos ir atšaukimo priima:
dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo;
visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų ir atšaukimo;
jas išduoti pasienio kontrolės punkte, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo;
Respublikai Šengeno vizos išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl Šengeno vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl Šengeno vizų panaikinimo ir atšaukimo.“ Pritarti 3.
Užsienio reikalų komitetas, 2018-11-1411 N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą dėl projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkto papildymo nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projektą papildyti naujais straipsniais, atitinkamai pakeičiant paskesnių projekto straipsnių numeraciją, ir papildyti galiojančio įstatymo 26 straipsnio 7 dalį ir 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuorodomis į Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Migracijos departamentas konsultuoja kitas
Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr.
1987/2006 nuostatas yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie tokį užsienietį turi būti perkelti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.““ Pritarti Pakeisti paskesnių straipsnių numeraciją. 4. Užsienio reikalų komitetas, 2018-11-1412
(3¹) N Argumentai: Siekdamas teisinio aiškumo įstatymo tekste vartojant vienodas formuluotes, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto naujos numeracijos 12 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, kurioje būtų papildyta įstatymo 28 straipsnio 3¹dalis, tiesioginiai nurodant Migracijos departamentą. Pasiūlymas:
dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 28 straipsnio 3¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„3¹. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės
viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4²punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, laikydamasis šio Įstatymo 44² straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų.
Šio Įstatymo 44² straipsnio
gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – šio straipsnio 3 dalyje nurodytai institucijai Migracijos departamentui.““
5Užsienio reikalų komitetas,
2018-11-1415
Argumentai: Siekdamas įstatymo 33 straipsnio nuostatų vienodo išdėstymo redakciniu požiūriu, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto naujos numeracijos 15 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalį pakeisti ir vietoje žodžių „išnagrinėjamas“ įrašyti žodžius „turi būti išnagrinėtas“, vietoje „įforminamas“ – žodį „įformintas“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas
naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įformintas įforminamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodyto prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.“
6Užsienio reikalų komitetas,
2018-11-1418 N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą dėl projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkto papildymo nuoroda į Reglamento (EB) Nr.
1987/2006 nuostatas, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projektą papildyti naujais straipsniais, atitinkamai pakeičiant paskesnių projekto straipsnių numeraciją, ir papildyti galiojančio įstatymo 26 straipsnio 7 dalį ir 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuorodomis į Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 18 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę
antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;““ Pritarti Pakeisti paskesnių straipsnių numeraciją. 7. Užsienio reikalų komitetas, 2018-11-1434
Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo naujos numeracijos įstatymo projekto 34 ir 59 straipsniuose vietoje siūlytos pakeisti institucijos „policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga“ palikti keičiamuose įstatymo
institucija“, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras yra paskirtas nacionaline EURODAC sistemos duomenų perdavimo įstaiga, kuri informaciją apie pirštų anspaudus įveda į EURODAC duomenų bazę, ne generalinio komisaro, o vidaus reikalų ministro įgaliojimu (2015 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1V-73). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „3.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui. Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, paimtus pirštų atspaudus – perduoda policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. 4. Policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga Vidaus reikalų ministro įgaliotai institucija užtikrina duomenų apie prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą.“
8Užsienio reikalų komitetas,
2018-11-1459 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo naujos numeracijos įstatymo projekto 34 ir 59 straipsniuose vietoje siūlytos pakeisti institucijos „policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga“ palikti keičiamuose įstatymo
institucija“, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras yra paskirtas nacionaline EURODAC sistemos duomenų perdavimo įstaiga, kuri informaciją apie pirštų anspaudus įveda į EURODAC duomenų bazę, ne generalinio komisaro, o vidaus reikalų ministro įgaliojimu (2015 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1V-73). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 59 straipsniu keičiamo įstatymo 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsieniečių pirštų atspaudus registruoja policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga vidaus reikalų ministro įgaliota institucija. Jie tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.“
9Užsienio reikalų komitetas,
2018-11-1465 N Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, pritaręs įstatymo
dalių numeraciją, siūlo įstatymo projektą papildyti nauju 65 straipsniu ir pakeisti galiojančio įstatymo 140¹straipsnio 1 dalį, kurioje yra pateiktos nuorodos į įstatymo 4 straipsnio atitinkamas dalis. Paskesnius įstatymo projekto straipsnius komitetas siūlo pernumeruoti. Pasiūlymas:
straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. 140¹straipsnio pakeitimas
„1. Užsienietis, gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 5, 6 4,
leidimą gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.““
Pakeisti paskesnių straipsnių numeraciją. 10. Užsienio reikalų komitetas, 2018-11-1469 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į įstatymo projekto straipsnių numeracijos pasikeitimą, siūlo pakoreguoti įstatymo projekto 69 straipsnyje pateikiamas nuorodas į atitinkamus straipsnius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 69 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalis, 17 19 straipsnio 3 dalį, 19 21, 20 22, 23 25, 26 28, 27 29, 28 30, 29 31, 37 39, 39 41, 42 44, 43 45 straipsnius, 44 46 straipsnio 1–3 dalis, 45, 48, 49 47, 50, 51 ir 51 53 straipsnius, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 17 19 straipsnio 3 dalis, 19 21, 20 22, 23 25, 26 28, 27 29, 28 30, 29 31, 37 39,
53 straipsniai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. išduotos pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti galioja iki jose nurodytos galiojimo datos. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo gavimo gali kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepasibaigus pažymos jo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti galiojimo terminui. 4. Sprendimus dėl užsieniečių prašymų, pateiktų policijos įstaigoms iki 2019 m. birželio 30 d., po 2019 m. birželio 30 d. priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų straipsnių nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus teisės aktus.““
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis, Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2427(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė