1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuva yra gana stambi mineralinių trąšų gamintoja ir eksportuotoja. Trąšų pramonė svariai prisideda prie šalies BVP kūrimo, darbo vietų užtikrinimo. Šalis turi santykinai didelį augalininkystės potencialą, kuriam realizuoti reikalingos mineralinės trąšos. Plėtojant augalininkystę, mineralinių trąšų naudojimas Lietuvoje turėtų augti ir atverti naujų galimybių vietos trąšų gamintojams. Akivaizdu, kad į šių ūkio šakų poreikius reikia atsižvelgti formuojant šalies ekonominę politiką, derybų su Europos Sąjunga pozicijas. Optimizuojant trąšų naudojimą būtina atsižvelgti į ekonominius, konkurencingumo aspektus ir ieškoti priemonių, padedančių sumažinti tikėtiną neigiamą poveikį aplinkai, žmonių sveikatai. Europos Sąjungos bendrųjų reikalavimų, taikomų mineralinėms trąšoms, palaipsniui daugėja. Nuo 2003 metų galiojantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų yra privalomas visoms bendrijos šalims ir taikomas produktams, kurie Lietuvos Respublikos rinkai (toliau – rinka) pateikiami kaip trąšos, pavadintos „EB trąšomis“, ir kurie gali laisvai judėti visoje Europos Sąjungoje. Valstybės narės neturi drausti, riboti arba trukdyti pateikti rinkai trąšas, pažymėtas kaip „EB trąšos“ ir atitinkančias šio reglamento nuostatas. Siekiant užtikrinti visuomenės saugą, Europos Sąjungos lygiu pradedama riboti didelį azoto kiekį turinčio amonio nitrato gamyba, svarstomas kadmio kiekio fosforo trąšose apribojimo tikslingumas.
Šiuo metu Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galiojančių apribojimų, kurie būtų tiesiogiai skirti mineralinių trąšų naudojimui žemės ūkio naudmenose, negausu, tačiau pastaruoju metu pasaulyje ir ypač Europoje vis daugiau dėmesio skiriama gamtinės aplinkos tvarumui, plėtros darnumui, įvairios tarptautinės organizacijos aktyviai svarsto ir teikia siūlymus, kaip mažinti maisto, dirvožemio, vandens ir oro taršą, taip tiesiogiai ar netiesiogiai darydamos įtaką tiek trąšų gamybai, tiek ir jų naudojimui. Lietuvoje nėra vientisos trąšų gamybos, prekybos ir naudojimo teisinės, kontrolės ir informacinės sistemos, žinios apie trąšų poveikį šalies gamtinei aplinkai ir žmogaus sveikatai yra fragmentiškos, bendradarbiavimas tarp suinteresuotų institucijų silpnas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos statistiniais duomenimis, nustatyta, kad 2016 m. Lietuvoje buvo pagaminta 294 tūkst. t N karbamido amonio salietros tirpalo (KAS), karbamido – apie 252 tūkst. t N per metus, amonio salietros –
N per metus, o kitų rūšių azoto trąšų – 8 tūkst. t N per metus. 2016 m. Lietuvoje buvo pagaminta 925 tūkst. t N visų rūšių azoto trąšų, iš kurių 22 proc. buvo parduota Lietuvos rinkoje. Diamofoso gamyba 2016 m. sudarė apie 788 tūkst. t. Ši trąša skirta eksportui, Lietuvos rinkoje parduota tik 2 proc. šios rūšies trąšų. Kompleksinių trąšų
eksportą, tiek į šalies poreikių tenkinimą. Paprastai pusę visų kompleksinių trąšų sudaro trąšos, turinčios iki 10 proc. azoto (N), kitą dalį – trąšos, turinčios 10 proc. ir daugiau azoto ir naudojamos pavasariniam arba papildomam augalų tręšimui.
2016 m. buvo pagaminta 2 tūkst. t gyvūninės arba augalinės kilmės trąšų. Šios rūšies trąšos parduodamos tik vidaus rinkoje. Lietuvoje yra daug smulkių ir keletas stambesnių trąšų importuotojų. Tai UAB „Agrokoncernas“, UAB „ Baltic Agro“, UAB „Kustodija“, AB „ Linas Agro Group“, UAB „Arvi Fertis“, UAB „Fertera“, UAB „ Best Fert“, UAB „Agrochema“ ir kiti. Dauguma mineralinių trąšų yra importuojamos iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, JAV, Kinijos, Jordanijos, Japonijos ir Bahreino. Kalio trąšų Lietuvos įmonės pagamino tik apie 1 tūkst. t K₂O per 2016 m., o didelę jų dalį importuoja iš Baltarusijos ir Rusijos. 2016 m. į Lietuvą buvo importuota 524 tūkst. t mineralinių trąšų, iš kurių 78 tūkst. t N sudarė mineralinės azoto trąšos, 27 tūkst. t K₂O kalio trąšos, 419 tūkst. t kompleksinės NPK trąšos. Gyvūninių arba augalinių trąšų importas sudarė 1 tūkst. t per 2016 metus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016 m. atliko 71 ekonominės veiklos vykdytojų patikrinimą, nustatyti 28 pažeidimai, surašyti
nubaustos 7 įmonės ir vienai paskirta bauda. Lietuvoje nėra vientisos informacinės sistemos, apimančios mineralinių trąšų gamybą ir naudojimą, jų asortimentą, kokybę. Negausūs nacionalinių tyrimų rezultatai nėra sisteminami – jie yra paskelbti labai įvairiuose šaltiniuose arba saugomi tyrimus atlikusiose ar juos užsakiusiose institucijose ir nėra prieinami viešai naudoti. Lietuvoje teisinio dokumento, apimančio visas trąšas, jų kokybę, kokybės užtikrinimą ir trąšų naudojimą, nėra. Siekdama apsaugoti savo rinką ir vartotojus, Lietuva turėtų skirti daugiau dėmesio apsaugai nuo nesaugių, menkaverčių, netinkamai suklasifikuotų, paženklintų ir supakuotų trąšų.
Būtina tobulinti žemės ūkyje sunaudotų trąšų apskaitą ir daugiau dėmesio kreipti į trąšų naudojimą, ypač tręšimo planų sudarymą ir jų įgyvendinimą. Užtikrinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų ir su juo susijusių kitų dokumentų įgyvendinimą Lietuvoje, būtina parengti aiškius ir išsamius teisinius dokumentus trąšų rinkos dalyviams, kontroliuojančiosioms institucijoms, trąšų naudotojams, sustiprinti trąšas ir jų naudojimą kontroliuojančių institucijų darbą, išspręsti trąšų kokybės tyrimų klausimą. Įstatymo projektu siekiama nustatyti rinkai pateikiamiems ir tiekiamiems tręšiamiesiems produktams keliamus reikalavimus, ekonominės veiklos vykdytojų, naudotojų pareigas, rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų indentifikavimo reikalavimus, rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į tręšiamųjų produktų indentifikavimo sąrašą (toliau – Identifikavimo sąrašas) ir išbraukimo iš Identifikavimo sąrašo reikalavimus, rinkos priežiūros tvarką ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento (direktorius Vaidas Gricius, (tel. 8 706 64 666, el. p. [email protected]) Pramonės politikos skyriaus (vedėjas Karolis Ruzgys, (tel. 8 706 64 874, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Ilona Golovačiova (tel. 8 706 64 651, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Europos Sąjungoje gaminamų ir tiekiamų rinkai mineralinių trąšų reikalavimai yra nustatyti 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų ir šie produktai yra paženklinti EB ženklu.
Lietuvoje nacionalinės teisės akto, kuriame būtų nustatyti tręšiamųjų produktų specialieji reikalavimai, nėra. Bendrieji saugos reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme (toliau – Produktų saugos įstatymas). Produktų saugos įstatymas nėra taikomas EB ženklu pažymėtoms trąšoms, nes joms yra taikomi pirmiau minėto reglamento reikalavimai. Šiuo metu Europos Taryboje svarstomas naujas tręšiamųjų produktų reglamentas, kurio reguliavimo sritis apima organines, organomineralines, mineralines trąšas, kalkinimo, dirvožemio gerinimo medžiagas, augimo terpes, agronominius priedus, augalų biostimuliatorius ir tręšiamųjų produktų mišinius. Tačiau svarstomas reglamento projektas leidžia valstybėms narėms taikyti savo tręšiamųjų produktų nacionalinį reglamentavimą, t. y. toms trąšoms, kurios gamintojų nebus pažymėtos kaip EB trąšos, galios nacionalinis tręšiamųjų produktų reglamentavimas. Lietuvoje tokie tręšiamieji produktai turės atitikti Produkto saugos įstatymo reikalavimus. Ekonominės veiklos vykdytojas pats turi teisę nuspręsti, kokį tręšiamąjį produktą jis gamins ir kokiais teisės aktais jam vadovautis. Pažymėtina, kad Produkto saugos įstatyme nustatyti tik bendrieji produktų saugos reikalavimai, o specialieji reikalavimai turi būti nustatyti atskirame teisės akte. Šiuo metu į Lietuvos rinką iš trečiųjų šalių (Rusija, Baltarusija, Ukraina ir t. t.) gali patekti daug nesaugių ir nekokybiškų tręšiamųjų gaminių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Esama poreikio tręšimui taip pat naudoti perdirbtas arba organines medžiagas. Įstatymo projektu nustatomos suderintos sąlygos, kuriomis iš tokių perdirbtų ir organinių medžiagų pagamintos trąšos galėtų būti tiekiamos visai vidaus rinkai, ir taip suteikiama svarbi paskata tolesniam jų naudojimui.
Tam tikri produktai kartu su trąšomis naudojami siekiant pagerinti augalų mitybos efektyvumą – taip sumažinamas naudojamų trąšų kiekis ir atitinkamai jų poveikis aplinkai. Į Įstatymo taikymo sritį įtrauktos ne tik trąšos, t. y. produktai, kurių paskirtis – teikti augalams maisto medžiagas, bet ir produktai, kurie skirti augalų mitybos efektyvumui gerinti. Įgyvendinant Įstatymo projekto teisinio reguliavimo nuostatas, bus vykdoma pateiktų ir tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų sudėties, maistinių medžiagų, saugos ir kokybės, ženklinimo, pakavimo, identifikavimo, tręšiamųjų produktų kontrolė, šalies vidaus rinka bus apsaugota nuo tręšiamųjų produktų, neatitinkančių Įstatymo projekto reikalavimų, pateikimo ir tiekimo rinkai. Įstatymo projekte:
vykdytojams, atsižvelgta į tai, kad tam tikras užduotis gali atlikti tik gamintojai. Importuotojai ir įgaliotieji atstovai yra glaudžiai susiję su rinka ir įtraukti atlikti rinkos priežiūros užduotis.
Jie turi būti pasirengę aktyviai dalyvauti, teikdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms (toliau – įgaliotos institucijos) visą reikalingą informaciją apie tręšiamuosius produktus, siekiant užtikrinti jų saugą ir kokybę;
Į Identifikacinį sąrašą įtraukiant kitos Europos Sąjungos valstybės narės vidaus rinkai teisėtai pateiktą tręšiamąjį produktą, įgaliotai institucijai pateikiamas teisėtą pateikimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės vidaus rinkai pagrindžiantis dokumentas;
a) ekonominės veiklos vykdytojams, nevykdantiems įgaliotos institucijos sprendimo pašalinti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus iš rinkos, skiriama nuo 70 iki 100 procentų nepašalintų iš rinkos tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda.
b) ekonominės veiklos vykdytojams, pateikusiems arba tiekiantiems rinkai tręšiamuosius produktus, kurie neatitinka Identifikavimo sąraše arba Reglamento Nr. 2003/2003 I priede esantiems tręšiamiesiems produktams nustatytų reikalavimų, skiriama nuo 70 iki 100 procentų neteisėtai pateikiamų arba tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda.
c) ekonominės veiklos vykdytojams, pateikusiems arba tiekiantiems rinkai tręšiamuosius produktus, kurie neįtraukti į Identifikavimo sąrašą, skiriama nuo 70 iki 100 procentų neteisėtai pateikiamų arba tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda.
d) naudotojams, neatliekantiems šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, skiriama nuo 30 iki 50 procentų neteisėtai naudojamų tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda.
Tręšiamųjų produktų rinkos verte laikytina turto rinkos vertė, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių tręšiamųjų produktų saugos ir kokybės sričiai, valstybės finansams nenumatoma. Atsižvelgiant į tai, kad tręšiamiesiems produktams sukuriama visiškai nauja teisinė reguliavimo sistema, apskaičiuota, kad gamintojams, importuotojams, platintojams, įgaliotiesiems atstovams administracinė našta sieks 29 712, 98 eurų per metus. Naudotojams administracinė našta bus apskaičiuota rengiant Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, priimti kitų Įstatymų, pakeisti galiojančius ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nustatomos šios naujos sąvokos: „tręšiamųjų produktų naudotojas“, „tręšiamasis produktas“ ir „tręšiamojo produkto lydimasis dokumentas“. Šios sąvokos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka yra suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
11Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Turės būti priimti šie įgyvendinamieji teisės aktai:
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, taip pat nenumatomas ir lėšų sutaupymas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas derintas su Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr.
4-60 „Dėl Darbo grupės pasiūlymams dėl Europos Parlamento ir Tarybos rengiamo tręšiamųjų produktų reglamento projekto ir tręšiamųjų produktų pateikimą į rinką reguliuojančių nacionalinių teisės aktų projektų teikti sudarymo“ sudarytos darbo grupės nariais. Darbo grupė sudaryta iš mokslo, pramonės, valstybinės priežiūros, muitinės, žemės ūkio ir valstybės institucijų atstovų. Į darbo grupės narių pastabas buvo atsižvelgta rengiant Įstatymo projektą. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra: „pateikimas ir tiekimas rinkai“, „tręšiamieji produktai“, „tręšiamųjų produktų priežiūra“, „ekonominės veiklos vykdytojų pareigos“, „naudotojai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Vadovaujantis Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“, Įstatymo projektą, jį įregistravus Lietuvos Respublikos Seime, Ūkio ministerija notifikuos Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žodžio „naudotojų“ įrašytina sąvoka „tręšiamųjų produktų naudotojų“, nes šios sąvokos trumpinį „naudotojas“ toliau įstatymo tekste siūloma vartoti tik projekto 2 straipsnio 1 dalyje. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodoma, kad 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento EB Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas), paskutiniai pakeitimai buvo padaryti 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES, atkreiptinas dėmesys, jog minimo reglamento paskutiniai pakeitimai buvo padaryti 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu Nr. (ES) 1385/2013. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 3 dalies 1 punktas turėtų būti atitinkamai patikslintas. 3. Projekto 1 straipsnio 3 dalies 4 punkte po žodžių
„padarytais 2017 m. gruodžio 8 d. Komisijos“ įrašytinas žodis „įgyvendinimo“. 4. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje nėra aiškus formuluotės „ne
EB trąšoms, patekusioms į Lietuvos Respubliką“ turinys, nes projekto nuostatose vartojamos tokios formuluotės kaip „pateikimas“ ar „tiekimas“ Lietuvos Respublikos rinkai. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tręšiamųjų produktų naudotoju būtų laikomas asmuo, vykdantis žemės ūkio veiklą, kuriai naudojami tręšiamieji produktai.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, ar minėtų produktų naudotoju būtų laikomas asmuo, naudojantis tręšiamuosius produktus kitai, nei žemės ūkio, veiklai (pavyzdžiui, augalų priežiūrai miestuose, miško sodinukų auginimui ir pan.) ir, ar toks asmuo turėtų vykdyti projekto 10 straipsnyje nustatytas pareigas. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojamos tokios sąvokos kaip „ekonominės veiklos vykdytojas“, „tręšiamųjų produktų pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai“, „tręšiamųjų produktų teikimas Lietuvos Respublikos rinkai“, „techniniai dokumentai“ ir kitos. Pažymėtina, jog projekto
siūloma nustatyti, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme ir nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose – reglamentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytuose reglamentuose tapačių sąvokų turinys yra skirtingai apibrėžiamas (pavyzdžiui, „ekonominės veiklos vykdytojas“ reglamente Nr. 765/2008 ir reglamente Nr. 952/2013, „gamintojas“ reglamente Nr. 765/2008 ir reglamente Nr. 2003/2003) arba šiuose reglamentuose įstatymo projekte vartojamos sąvokos nėra apibrėžiamos (pavyzdžiui, „tiekimas Lietuvos Respublikos rinkai“,
„pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai“ ir kt.). Atsižvelgiant į tai ir
siekiant įstatymo nuostatų aiškumo jį taikant, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nereikėtų apibrėžti įstatyme vartojamas sąvokas arba nurodyti kaip jos suprantamos (pagal kokį reglamentą) teikiamo įstatymo nuostatų kontekste. 7.
produktai gali kelti pavojų, vartojamos įvairios formuluotės: „nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai“ (projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas), „keliamam pavojui pašalinti“ (projekto 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas), „kelia pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai“ (projekto 7 straipsnio 2 punktas, 8 straipsnio 2 ir 4 punktai), „keliamam pavojui žmonių, gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai “ (projekto 7 straipsnio 4 punktas). Siekiant aiškumo, siūlytina šias formuluotes suvienodinti. 8. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžių „per 14 darbo dienų nuo prašymo ir dokumentų gavimo“ siūlytina įrašyti žodį „dienos“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 3 straipsnio 6 dalies, kurioje po žodžių „per 14 darbo dienų nuo minėtos aplinkybės atsiradimo“ siūlytina įrašyti žodį „dienos“, bei dėl projekto 3 straipsnio 7 dalies, kurioje po žodžių „per 5 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos siūlymo pateikimo“, siūlytina įrašyti žodį „dienos“. 9. Projekto 3 straipsnio 8 dalyje yra vartojamas trumpinys „Identifikacinį sąrašą“. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys „Identifikavimo sąrašas“, kuris vartojamas ir tolimesniuose projekto straipsniuose, siūlytina projekto 3 straipsnio 8 dalyje vartojamą trumpinį patikslinti. 10. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip viena iš sąlygų tręšiamiesiems produktams pateikti ir tiekti rinkai yra numatyta, jog „tręšiamieji produktai pagal numatomą naudoti paskirtį nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai“.
Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas reikalavimas yra numatytas projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte, pagal kurį tręšiamieji produktai gali būti įtraukti į Identifikavimo sąrašą, jeigu jie „nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai.“ Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo atsisakyti kaip perteklinio, kadangi pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą rinkai pateikiami ar tiekiami produktai privalo būti įtraukti į Įdentifikavimo sąrašą, jei jie nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai. 11. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „draudžiama naudoti amonio karbonato trąšas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar asmenys, pažeidžiantys šį įstatyme nustatytą draudimą, būtų traukiami atsakomybėn už šio draudimo nesilaikymą (projekto 16 straipsnyje baudų už šį įstatymo pažeidimą nėra numatyta). Antra, nėra aiškus šių projekto nuostatų tikslingumas, nes teikiamu projektu siūloma drausti naudoti amonio karbonato trąšas, tačiau nėra aišku, ar būtų draudžiamas tokių trąšų pateikimas ar teikimas Lietuvos Respublikos rinkai ir pan. 12. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kad gamintojai privalo užtikrinti, kad tręšiamieji produktai būtų pagaminti laikantis Identifikavimo sąraše nustatytų reikalavimų“ nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas tręšiamieji produktai įtraukiami į Identifikavimo sąrašą, jeigu jie atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, neaišku, kokie dar tręšiamiesiems produktams keliami reikalavimai būtų nustatyti Identitifikavimo sąraše, ir, koks subjektas tokius reikalavimus tvirtintų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnio 7 dalies nuostatas žemės ūkio ministras priima sprendimus dėl tręšiamųjų produktų įtraukimo į minėtą sąrašą arba neįtraukimo ar išbraukimo iš minėto sąrašo, tačiau jokių reikalavimų nenustato. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamai formuluotei „atlikti tręšiamųjų produktų atitikties Identifikavimo sąraše nustatytiems reikalavimams įvertinimą“, projekto 8 straipsnio 3 punkte vartojamai formuluotei
„atitikčiai Identifikavimo sąraše nustatytiems reikalavimams“ , projekto
nustatytiems reikalavimams“, projekto 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamai formuluotei „Identifikavimo sąraše nurodytų reikalavimų atitikčiai“, projekto 16 straipsnio 3 dalyje vartojamai formuluotei „neatitinka Identifikavimo sąraše <..> nustatytų reikalavimų“. 13. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad gamintojai privalo pateikiant rinkai arba vežant tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją didelį kiekį azoto turinčių amonio nitrato trąšų, atlikti arba užsakyti atlikti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus bandymus.
Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar minėtų trąšų pateikimui į rinką ir vežimui tranzitu būtų pakankama sąlyga, jog šių trąšų atsparumo detonacijai bandymas būtų tik užsakytas atlikti, ar visgi šiems veiksmams atlikti būtų taikoma projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (t. y., laboratorijos išduotas siuntos atsparumo detonacijai sertifikatas ir bandymo rezultatai įgaliotai institucijai turi būti pateikiami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, kai trąšos pateikiamos rinkai arba vežamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją. 14. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„šiame straipsnyje“ įrašytina nuoroda „šio straipsnio 1 dalyje“. 15. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės
aktų nustatytiems reikalavimams turi atitikti tręšiamieji produktai, nes pagal projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą atliekamas tręšiamųjų produktų atitikties Identifikavimo sąraše nustatytiems reikalavimas įvertinimas, pagal projekto 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą – atitikties šio įstatymo reikalavimams įvertinimas, pagal projekto 7 straipsnio 4 punktą, 8 straipsnio 2 ir 4 punktą – atitikties šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams įvertinimas. 16. Projekto 7 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad importuotojas privalo užtikrinti, „kad gamintojas įvykdė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios jų įgyvendinimo aspektu, t. y., neaišku, kaip importuotojas turėtų užtikrinti, kad gamintojas tręšiamuosius produktus paženklino pagal ūkio ministro nustatytus pakavimo ir ženklinimo reikalavimus.
Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti taip, kad būtų aiškiai nustatyta importuotojų pareiga pateikti ir (ar) teikti rinkai tinkamai paženklintus tręšiamuosius produktus (ar turėtų lydimuosius dokumentus). 17. Projekto 7 straipsnio 2 punktu yra numatyta, kad importuotojai privalo raštu arba elektroniniu paštu informuoti „muitinę“, jei tręšiamasis produktas kelia pavojų. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku, kokią muitinę importuotojas privalo informuoti, atsižvelgiant į tai, siūlytina prieš žodį „muitinė“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“ ir toliau įvedant trumpinį „muitinė“. 18. Projekto 9 straipsnyje vietoj formuluotės „šio įstatymo 6 straipsnyje“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje“. 19. Projekto 10 straipsnio 1 punkte yra vartojama formuluotė „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – žemės ūkio ministras)“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje jau yra įvedamas trumpinys „žemės ūkio ministras“, todėl siūlytina projekto 10 straipsnio 1 punkte išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“ bei „(toliau – žemės ūkio ministras)“. 20. Projekto 10 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad naudotojas privalo laikytis tręšiamųjų produktų naudojimo aplinkosauginių reikalavimų. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie
„aplinkosauginiai reikalavimai“ turimi omeny, kokiuose teisės aktuose jie
nustatyti ir pan. 21. Projekto 11 straipsnis turi dvi antrąsias dalis, atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti projekto 11 straipsnio dalių numeraciją. 22.
tik dėl įstatyme nustatytų tręšiamųjų produktų pateikimo ir tiekimo rinkai reikalavimų laikymosi, ar visgi ši priežiūra apima ir minėtų produktų naudojimo kontrolę. 23. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas ekonominės veiklos vykdytoju ar naudotoju gali būti ir fizinis asmuo, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projektu 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, nustatančių, jog veiklos patikrinime turi dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo įgaliotas atstovas, o ne pats ekonominės veiklos vykdytojas ar naudotojas, jei jis yra fizinis asmuo. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms, nustatančioms, jog įgaliotos institucijos pareigūnai turi teisę reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojų ar naudotojų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir pateiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu, nes nėra aišku, koks asmuo būtų laikomas ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo, kai jis yra fizinis asmuo, vadovu. Be to minėtuose projekto nuostatose vartojamos skirtingos formuluotės
„įgaliotas atstovas (projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir „įgaliotas
asmuo“ (projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 24. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra aiškus formuluotės
„arba teikiamos paslaugos“ turinys, nes projekto nuostatose nėra
reglamentuojamos jokios teikiamos paslaugos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsnio 2 dalies
įgaliotos institucijos pareigūnai privalo „įpareigoti ekonominės veiklos vykdytoją ar naudotoją nedelsiant pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir apie tai informuoti naudotojus”. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku, apie ką įgaliotos institucijos pareigūnai turėtų informuoti naudotojus, t. y., ar apie nustatytus pažeidimus, ar apie šių pažeidimų pašalinimus, ar kitus atvejus.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo, minėtoji nuostata neturėtų būti patikslinta. 26. Projekto 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodžius „nurodymus ir reikalavimus;“ siūlytina įrašyti žodžius „teisėtus“. 27. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „Ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių darbo dienų“. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku ar kalendorinės, ar darbo dienos yra skiriamos įgaliotai institucijai pranešti atsakomybėn traukiamam ekonominės veiklos vykdytojui ar naudotojui apie galimą įstatymo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šį terminą aiškiai susieti arba su kalendorinėmis dienomis, arba darbo dienomis. 28. Atsižvelgus į tai, kad pagrindinės įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros turėtų būti nustatytos įstatyme, projekto 15 straipsnio 3 dalį reikėtų papildyti, nustatant kurie konkrečiai įgaliotos institucijos asmenys yra įgalioti nagrinėti įstatymo projekte nustatytus pažeidimus. 29. Atsižvelgiant į tai, kad esminės (pagrindinės) įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros turi būti nustatytos įstatyme, atvejai, kai pažeidimas nagrinėjamas žodine ar rašytinio proceso tvarka turėtų būti nustatyti įstatymo projekte, o ne įgaliotos institucijos patvirtintuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, projekto 15 straipsnio 5 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. 30. Projekto 15 straipsnio 5 dalies nuostatose nėra aiškus jose vartojamos sąvokos „įgaliotos institucijos paslaptį“ turinys. Siūlytina šias projekto nuostatas suderinti su projekto 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vietoj žodžių „įgaliotos institucijos“ įrašant žodį „tarnybinę“. 31.
nurodant, kad „įgaliota institucija priima vieną iš šių sprendimų“ (kaip ir nurodyta projekto 15 straipsnio 7 dalyje), o ne „nutarimą“. Manytina, kad įgaliotos institucijos sprendimai galėtų būti įforminami nutarimais, todėl tai reikėtų nurodyti projekto nuostatose. Be to reikėtų tikslinti ir projekto 15 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatas, nes iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai
„įgaliotos institucijos patirtos išlaidos“ būtų išieškomos iš ekonominės
veiklos vykdytojo ar naudotojo. 32. Projekto 16 straipsnio 1 dalyje siūlomos nustatyti baudos dydis „nuo 70 iki 100 procentų nepašalintų iš rinkos tręšiamųjų produktų rinkos vertės“ nėra pakankamai aiškus ir gali būti sunkiai apskaičiuojamas. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečias skiriamos baudos ribas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2292), kurio 19 straipsnyje siūloma nustatyti konkrečias skiriamų baudų ribas už įstatyme nustatytų pažeidimų nevykdymą (pavyzdžiui, ekonominės veiklos vykdytojams, nevykdantiems rinkos priežiūros institucijos reikalavimo pašalinti pavojingus produktus iš rinkos, skiriama nuo 2500 iki
straipsnio 3, 4 dalyse siūlomai nustatyti baudai „nuo 70 iki 100 procentų neteisėtai pateikiamų arba tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų rinkos vertės“,
tręšiamųjų produktų rinkos vertės“. 33.
33Atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatas,
nustatančias, kad įgaliotai institucijai turi būti pateikiamas atsparumo detonacijai sertifikatas ir bandymo rezultatai, svarstytina, ar projekto
tik už minėto sertifikato nepateikimą, bet ir (ar) bandymų rezultatų nepateikimą. Be to, projekto 4 straipsnio 2 dalis nustato pareigą pateikti minėtus dokumentus iki trąšų pateikimo rinkai, ir tai nesusiję su įgaliotos institucijos prašymu pateikti šiuos dokumentus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų tikslinti projekto 16 straipsnio 2 dalies nuostatų. 34. Projekto 16 straipsnio 6 dalyje nėra aiški nuoroda „šio įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsnio struktūrinės dalys yra punktai, todėl šiose projekto nuostatose pateikta nuoroda tikslintina. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 16 straipsnio 7 dalies. 35. Projekto 17 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. Taip pat svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 1 dalyje turi būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste, kaip pavyzdinis reguliavimas, pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis. 36. Projekto 19 straipsnio pavadinimas turėtų būti pakeistas iš „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ į „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“, kadangi šio straipsnio nuostatos reglamentuoja ne tik įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, bet ir taikymą. 37. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos nustato naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, todėl, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą, reikėtų atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atitinkamai turėtų būti tikslinama ir įstatymo įgyvendinimo data. 38. Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1993), kurio nuostatose taip pat siūloma reglamentuoti trąšų ir tręšiamųjų produktų tiekimą Lietuvos Respublikos rinkai, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 3 dalies nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į projekto 2 straipsnio 8 dalyje vartojamą trumpinį „Reglamento (EB) Nr. 1107/2009“, reikėtų tikslinti projekto 1 straipsnio 3 dalies 2 punktą po pilno reglamento pavadinimo nurodant, kad toliau įstatymo tekste bus vartojamas šio reglamento minėtas trumpinys. 2. Atsižvelgiant į projekte vartojamas sąvokas ir projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą trumpinį, manytina, kad projekto 1 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „į Lietuvos Respubliką“ reikėtų įrašyti žodį „rinkai“, projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, o šio straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje brauktinas žodis
„Lietuvos“. Be to, siekiant sąvokų suderinamumo įstatymuose,
siūlytina projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sąvokos turinį suderinti su
įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1641 1 straipsniu keičiamo Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje apibrėžtos sąvokos „produkto tiekimas rinkai“ turiniu. 3. Atsižvelgiant į eiliškumą, siūlytina projekto 2 straipsnio 9 dalyje pirma nurodyti abu įstatymus, o po jų reglamentą. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Identifikavimo sąrašą, tręšiamųjų produktų įtraukimo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarkos aprašą (toliau – tvarkos aprašas) tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte – „tręšiamasis produktas atitinka žemės ūkio ministro tvarkos apraše patvirtintus funkcinės tręšiamųjų produktų kategorijos kriterijus (toliau – kriterijai)“.
Kitose projekto nuostatose taip pat yra vartojama formuluotė „Identifikavimo sąraše nurodytus kriterijus“ (pavyzdžiui, projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 straipsnio 3 punktas, 8 straipsnis ir kitose projekto nuostatose). Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie Identifikavimo sąraše nurodyti kriterijai turimi omeny. Jei turimi projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti kriterijai, tai nėra aišku kur - minėtame tvarkos apraše ar Identifikavimo sąraše – jie turi būti patvirtinti. Be to, nėra aiškus ir projekto 3 straipsnio
turinys, todėl nėra pakankamai aišku, kokius kriterijus tvirtintų žemės ūkio ministras. 5. Iš projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokie tyrimai būtų laikomi tęstiniais, t. y. nėra aišku, ar šie tyrimai turi būti atliekami bent trejus metus, einančius iš eilės, ar gali būti pasirinkti treji metai iš kokio nors laikotarpio, ar suprantami dar kaip nors kitaip. Be to, nėra aišku, koks subjektas turėtų atlikti šiuos tyrimus (visi ekonominės veiklos vykdytojai, ar tik gamintojas, ar kokie kiti subjektai). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas atlikti tręšiamųjų produktų mokslinius tyrimus ir laboratorinius tyrimus laboratorijoje pareigą turi tik gamintojas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto nuostatų pašalinant šį neaiškumą. 6.
(pavyzdžiui, atliekamais tyrimais ar kt.) turi būti patvirtinta, kad tręšiamasis produktas pagal numatomą paskirtį nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Be to, nėra aišku, ir koks subjektas tai turėtų patvirtinti. 7. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje nėra aiški nuoroda
„įvertina tręšiamojo produkto atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems
reikalavimams“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtinti jokie tręšiamųjų produktų reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 3 straipsnio 4 dalis. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 3 straipsnio 5 dalyje teikiamos nuorodos į projekto 3 straipsnio 3 dalį. 8. Projekto 3 straipsnio 8 dalies nuostatos „dviejų ar kelių EB trąšų mišinys nėra laikomas EB trąšomis ir jis privalo būti įtrauktas į Identifikavimo sąrašą“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, ar šių mišinių įtraukimui į Identifikavimo sąrašą būtų taikomi projekto 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, ar ne. 9. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinama „yra įtraukti į Identifikavimo sąrašą ir atitinka Identifikavimo sąraše nurodytus kriterijus“, svarstytina ar nereikia žodžių „ir atitinka Identifikavimo sąraše nurodytus kriterijus“ išbraukti kaip perteklinius, kadangi, manytina, jog tręšiami produktai įtraukti į Identifikavimo sąrašą atitinka šio sąrašo kriterijus. Kitu atveju (jei neatitinka), pagal projekto 3 straipsnio nuostatas jie nebūtų įtraukiami į Identifikavimo sąrašą arba iš jo išbraukiami. Iš esmės analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotės, kad gamintojas privalo užtikrinti, kad tręšiamieji produktai, esantys Identifikavimo sąraše, atitiktų Identifikavimo sąraše nurodytus kriterijus“, todėl nėra aiškus šios siūlomos gamintojui nustatyti pareigos turinys. 10.
į projekto 3 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų analogiją, projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte brauktinas trumpinys „(toliau – ūkio ministras)“. 11. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje žodis „teikti“ keistinas žodžiu „pateikti“. 12. Atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio 2 dalį, projekto 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj
„(N > 28 proc.)“ reikėtų įrašyti „(N (azotas) > 28 proc.)“. 13. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodis „teikti“
keistinas žodžiu „tiekti“. 14. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte brauktinas trumpinys „(toliau – muitinė)“, kadangi pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 15. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės ūkio ministras paskiria tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūros instituciją. Šios projekto nuostatos nėra aiškios kitų projekto nuostatų kontekste. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 10 straipsnio 1 dalį tręšiamųjų produktų pateikimą rinkai, jų tiekimą rinkai laikantis šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimų prižiūri įgaliotoji institucija. Pagal projekto 3 straipsnio
Vyriausybės įgaliota institucija.
Iš projekto 10 straipsnio 2 dalie nuostatų nėra pakankamai aišku, ar tręšiamųjų produktų rinkos priežiūra apima ir tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūrą, tačiau sistemiškai vertinant kitas projekto nuostatas darytina išvada, kad apima: pavyzdžiui, pagal projekto 13 straipsnio 1 dalį įgaliotoji institucija gali reikalauti, kad naudotojas užtikrintų, jog nebūtų naudojamas šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimų neatitinkantis tręšiamasis produktas, pagal projekto 14 straipsnio 1 dalį įgaliotoji institucija nagrinėja šio įstatymo 9 straipsnyje, reglamentuojančio tręšiamųjų produktų naudojimą ir naudotojų pareigas, nurodytų reikalavimų pažeidimus ir pagal projekto 15 straipsnio 6 dalį skiria naudotojams baudas. Todėl iš projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, kokią tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūrą vykdytų žemės ūkio ministro paskirta institucija, nėra aiškios šios institucijos funkcijos, įgaliojimai ir pan. Manome, kad toks reguliavimas, suponuojantis dviejų institucijų vykdomą valstybinę priežiūrą vienoje srityje, nesuderinami su teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais. Be to, minėtų projekto nuostatų turinys nėra suderintas su projekto 9 straipsnio pavadinimu. 16. Siekiant įstatymuose vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto 12 straipsnio
tai“. 17. Projekto 14 straipsnio 2 dalies nuostatose yra įtvirtinama įgaliotosios institucijos pareiga informuoti ekonominės veiklos vykdytoją „apie galimą šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 pažeidimą, posėdžio, kuriame bus nagrinėjamas pažeidimas, datą, laiką ir vietą, pareigą iki šio posėdžio pateikti turimus su nagrinėjamu pažeidimu susijusius įrodymus <...>“, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl apie tai nėra informuojami ir tręšiamųjų produktų naudotojai.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 14 straipsnio 1 dalimi įgaliotoji institucija nagrinėja atvejus dėl įstatymo 5–9 straipsniuose nurodytų reikalavimų pažeidimų, t. y. ir dėl tręšiamų produktų naudotojų pareigos numatytos projekto 9 straipsnio 1 dalyje, už kurios nesilaikymą yra skiriama projekto 15 straipsnio 6 dalyje numatyta bauda. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 14 straipsnio 2 dalis neturėtų būti atitinkamai patikslinta. Pritarus šiai pastabai atitinkamai turėtų būti patikslinta ir projekto 14 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta tik ekonominės veiklos vykdytojo teisė dalyvauti posėdyje, bei projekto 14 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta tik ekonominės veiklos vykdytojo teisė pažeidimo nagrinėjimo metu susipažinti su surinkta tyrimo medžiaga. 18. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama „Prireikus į posėdį, kuriame nagrinėjamas pažeidimas, kviečiami nuo galimo šio įstatymo pažeidimo nukentėję asmenys (nukentėjusieji), asmenys, <...>“, atsižvelgiant į tai, kad asmenys gali būti nukentėję ne tik nuo šio įstatymo, bet ir nuo Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 pažeidimų, siūlytina projekto 14 straipsnio 3 dalį atitinkamai patikslinti, po žodžių „nuo galimo šio įstatymo“ įrašant žodžius „ar Reglamento (EB) 2003/2003“. 19. Projekto 14 straipsnio 3 ir 5 dalyse siūloma įtvirtinti iš esmės analogiškas nuostatas. Projektas tobulintinas, atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės technikos taisykles toks reguliavimas laikomas ydingu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto 14 straipsnio 5 dalyje vartojamas kitose įstatymo nuostatose nevartojamas terminas „rinkos priežiūros institucijos pareigūnas“, todėl šio termino turinys nėra pakankamai aiškus.
Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar pažeidimai turi būti nagrinėjami tik žodinio proceso tvarka, ar gali būti nagrinėjami ir rašytinio proceso tvarka. Siekiant aiškumo, projekte reikėtų aiškiai įtvirtinti kokia tvarka nagrinėjami pažeidimai. 20. Projekto 15 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra vartojama formuluotė „šio įstatymo ar Reglamento (EB) Nr. 2003/2003“, atsižvelgiant į tai, kad kitose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „šio įstatymo ir
(arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003“, atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį atitinkamai patikslinti. 21. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti du alternatyvius baudos dydžius, tačiau iš formuluotės „nepavykus nustatyti pardavimo kainos, skiriama tręšiamųjų produktų rinkos vertės dydžio bauda“ nėra pakankamai aišku, kokių tręšiamųjų produktų (nepašalintų iš rinkos ar kokių kitų) būtų skaičiuojama rinkos vertė ir koks būtų šios baudos dydis (nuo 70 iki
ir 4 dalis, tiekimas ir patiekimas rinkai yra skirtingai suprantamas, todėl siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekto 15 straipsnio 3 dalies pirmojo ir antrojo sakinių formuluotės „tačiau ekonominės veiklos vykdytojo į rinką pateiktus“ nereikėtų patikslinti po žodžio „pateiktus“ įrašant žodžius „arba tiektus“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 15 straipsnio 4 dalies nuostatų. Be to projekto 15 straipsnio 3 dalyje vietoj trumpinio „proc.“ įrašytinas žodis „procentų“. 23.
antrasis sakinys turėtų būti tikslinamas pagal projekto 15 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio analogiją, nes kitų atveju, nėra aišku, ar būtų taikoma šiame sakinyje nustatyta bauda, jei nepavyktų nustatyti pajamų, kurios galėjo būti gautos už neparduotus, tačiau ekonominės veiklos vykdytojo į rinką patiektus arba tiektus į Identifikavimo sąrašą neįtrauktus tręšiamuosius produktus. Be to, projekto 15 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje, manytina, kad vietoj žodžių „už pateikiamus arba tiekiamus“ įrašytini žodžiai „už parduotus pateiktus arba tiektus“. 24. Iš projekto 15 straipsnio ir kitų projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kaip būtų apskaičiuojamas baudų, išreikštų procentais dydis, kokie subjektai būtų įpareigoti teikti duomenis, reikalingus tokių baudų apskaičiavimui, todėl svarstytina, ar šio straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, kad Vyriausybė (ar jos įgaliota institucija) patvirtina tokių baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą bei nustatyti subjektus, kurie privalėtų pateikti duomenis, reikalingus baudoms apskaičiuoti. 25. Projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte nėra aiškus formuluotės „nuo įgaliotosios institucijos nutarimo dėl ankstesnio šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos“ turinys, t. y., nėra aišku, koks atskaitos momentas būtų taikomas, ar pažeidimo padarymo diena, ar nutarimo įsigaliojimo diena. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekto nuostatose vietoj formuluotės „šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos“ nereikėtų įrašyti formuluotės „šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 pažeidimo įsigaliojimo dienos“, nustatant kaip atskaitos momentą nutarimo įsigaliojimo dieną. 26.
dėmesys, kad projekto nuostatose nėra nustatyto teisinio reguliavimo, susijusio su įgaliotosios institucijos priimtų sprendimų ar nutarimų apskundimu, nutarimų vykdymu, todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina projektą papildyti tokį teisinį reguliavimą nustatančiomis nuostatomis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Pateikiamų ir tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų įstatymo projektO (Nr. XIIIP-2426) 2018-12-12
Andriejus Stančikas, pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, biuro patarėjai Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Rolandas Juknevičius, Gintarė Remeikienė, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministras – Giedrius Surplys, Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius – Vaidas Gricius, Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento vyriausioji specialistė - Ilona Golovačiova, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas – Jonas Lisauskas, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus pareigas – Rasa Rimkutė, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Agrochemijos skyriaus patarėja – Jurgita Žiemienė, UAB "Bioenergy LT" Eksporto plėtros vadovė - Jolanta Palionė, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius – Jonas Sviderskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos
1
vietoj žodžio „naudotojų“ įrašytina sąvoka „tręšiamųjų produktų naudotojų“, nes šios sąvokos trumpinį „naudotojas“ toliau įstatymo tekste siūloma vartoti tik projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Pritarti 1.2.
Pritarti
31
nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas), paskutiniai pakeitimai buvo padaryti 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES, atkreiptinas dėmesys, jog minimo reglamento paskutiniai pakeitimai buvo padaryti 2013 m. gruodžio
straipsnio 3 dalies 1 punktas turėtų būti atitinkamai patikslintas. Pritarti
34
„padarytais 2017 m. gruodžio 8 d. Komisijos“ įrašytinas žodis „įgyvendinimo“. Pritarti
4
„ne EB trąšoms, patekusioms į Lietuvos Respubliką“ turinys, nes
projekto nuostatose vartojamos tokios formuluotės kaip „pateikimas“ ar
„tiekimas“ Lietuvos Respublikos rinkai. Pritarti
1
tręšiamųjų produktų naudotoju būtų laikomas asmuo, vykdantis žemės ūkio veiklą, kuriai naudojami tręšiamieji produktai. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, ar minėtų produktų naudotoju būtų laikomas asmuo, naudojantis tręšiamuosius produktus kitai, nei žemės ūkio, veiklai (pavyzdžiui, augalų priežiūrai miestuose, miško sodinukų auginimui ir pan.) ir, ar toks asmuo turėtų vykdyti projekto 10 straipsnyje nustatytas pareigas.
Nepritarti Šiuo projektu siekiama sureguliuoti veiklą naudotojų apibrėžtų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Žemės ūkio veikla traktuojama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje. 1.6. Seimo kanceliarijos
vartojamos tokios sąvokos kaip „ekonominės veiklos vykdytojas“, „tręšiamųjų produktų pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai“, „tręšiamųjų produktų teikimas Lietuvos Respublikos rinkai“, „techniniai dokumentai“ ir kitos. Pažymėtina, jog projekto 2 straipsnyje nesiūloma apibrėžti šių sąvokų turinio. Šio straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme ir nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose – reglamentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytuose reglamentuose tapačių sąvokų turinys yra skirtingai apibrėžiamas (pavyzdžiui, „ekonominės veiklos vykdytojas“ reglamente Nr. 765/2008 ir reglamente Nr. 952/2013, „gamintojas“ reglamente Nr. 765/2008 ir reglamente Nr. 2003/2003) arba šiuose reglamentuose įstatymo projekte vartojamos sąvokos nėra apibrėžiamos (pavyzdžiui, „tiekimas Lietuvos Respublikos rinkai“, „pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai“ ir kt.). Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų aiškumo jį taikant, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nereikėtų apibrėžti įstatyme vartojamas sąvokas arba nurodyti kaip jos suprantamos (pagal kokį reglamentą) teikiamo įstatymo nuostatų kontekste.
Pritarti iš dalies Komitetas pritaria siūlymui apibrėžti šias sąvokas: „Tręšiamojo produkto tiekimas Lietuvos Respublikos rinkai“, „Tręšiamojo produkto pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai“, tačiau kitos sąvokos: „Ekonominės veiklos vykdytojas“, „Gamintojas“,
„Importuotojas“, „Įgaliotasis atstovas“, „Platintojas“ šiame keičiamame
įstatyme vartojamos taip kaip apibrėžtos Reglamente EB 765/2008. Sąvoka „Mikroorganizmas“ šiame keičiamame įstatyme suprantama taip kaip apibrėžta Reglamento EB Nr. 11072009
išdėstytas šios išvados 7.2 lentelėje prie Komiteto pasiūlymų. 1.7. Seimo kanceliarijos
tręšiamieji produktai gali kelti pavojų, vartojamos įvairios formuluotės:
„nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai“
(projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas),
„keliamam pavojui pašalinti“ (projekto 6 straipsnio 1 dalies 7
punktas), „kelia pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai“ (projekto 7 straipsnio 2 punktas, 8 straipsnio 2 ir 4 punktai), „keliamam pavojui žmonių, gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai “ (projekto 7 straipsnio 4 punktas). Siekiant aiškumo, siūlytina šias formuluotes suvienodinti. Pritarti
4
dienų nuo prašymo ir dokumentų gavimo“ siūlytina įrašyti žodį „dienos“. Pritarti
Teisės departamento išvada 2018-09-21 Nr.
5 Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 3 straipsnio 6 dalies, kurioje po žodžių „per 14 darbo dienų nuo minėtos aplinkybės atsiradimo“ siūlytina įrašyti žodį „dienos“, Pritarti
6 bei dėl projekto 3 straipsnio 7 dalies, kurioje po žodžių
„per 5 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos siūlymo pateikimo“, siūlytina
įrašyti žodį „dienos“. Pritarti
7
trumpinys „Identifikacinį sąrašą“. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys „Identifikavimo sąrašas“, kuris vartojamas ir tolimesniuose projekto straipsniuose, siūlytina projekto 3 straipsnio 8 dalyje vartojamą trumpinį patikslinti. Pritarti
12
sąlygų tręšiamiesiems produktams pateikti ir tiekti rinkai yra numatyta, jog
„tręšiamieji produktai pagal numatomą naudoti paskirtį nekelia pavojaus
žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai“. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas reikalavimas yra numatytas projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte, pagal kurį tręšiamieji produktai gali būti įtraukti į Identifikavimo sąrašą, jeigu jie „nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai.“ Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo atsisakyti kaip perteklinio, kadangi pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą rinkai pateikiami ar tiekiami produktai privalo būti įtraukti į Identifikavimo sąrašą, jei jie nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai. Pritarti
Teisės departamento išvada
4,153 11.
4,153
„draudžiama naudoti amonio karbonato trąšas“. Šios projekto nuostatos nėra
aiškios šiais aspektais: Pirma, nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar asmenys, pažeidžiantys šį įstatyme nustatytą draudimą, būtų traukiami atsakomybėn už šio draudimo nesilaikymą (projekto 16 straipsnyje baudų už šį įstatymo pažeidimą nėra numatyta). Antra, nėra aiškus šių projekto nuostatų tikslingumas, nes teikiamu projektu siūloma drausti naudoti amonio karbonato trąšas, tačiau nėra aišku, ar būtų draudžiamas tokių trąšų pateikimas ar teikimas Lietuvos Respublikos rinkai ir pan. Pritarti
35181
1
12Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos,
kad gamintojai privalo užtikrinti, kad tręšiamieji produktai būtų pagaminti laikantis Identifikavimo sąraše nustatytų reikalavimų“ nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas tręšiamieji produktai įtraukiami į Identifikavimo sąrašą, jeigu jie atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kokie dar tręšiamiesiems produktams keliami reikalavimai būtų nustatyti Identitifikavimo sąraše, ir, koks subjektas tokius reikalavimus tvirtintų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnio 7 dalies nuostatas žemės ūkio ministras priima sprendimus dėl tręšiamųjų produktų įtraukimo į minėtą sąrašą arba neįtraukimo ar išbraukimo iš minėto sąrašo, tačiau jokių reikalavimų nenustato. Pritarti
Teisės departamento išvada 2018-09-21 Nr.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamai formuluotei „atlikti tręšiamųjų produktų atitikties Identifikavimo sąraše nustatytiems reikalavimams įvertinimą“, projekto 8 straipsnio 3 punkte vartojamai formuluotei
„atitikčiai Identifikavimo sąraše nustatytiems reikalavimams“ , projekto
sąraše nustatytiems reikalavimams“, projekto 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamai formuluotei „Identifikavimo sąraše nurodytų reikalavimų atitikčiai“, projekto 16 straipsnio 3 dalyje vartojamai formuluotei „neatitinka Identifikavimo sąraše <..> nustatytų reikalavimų“. Pritarti
16
nustatyti, kad gamintojai privalo pateikiant rinkai arba vežant tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją didelį kiekį azoto turinčių amonio nitrato trąšų, atlikti arba užsakyti atlikti šio įstatymo 4 straipsnio
minėtų trąšų pateikimui į rinką ir vežimui tranzitu būtų pakankama sąlyga, jog šių trąšų atsparumo detonacijai bandymas būtų tik užsakytas atlikti, ar visgi šiems veiksmams atlikti būtų taikoma projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (t. y., laboratorijos išduotas siuntos atsparumo detonacijai sertifikatas ir bandymo rezultatai įgaliotai institucijai turi būti pateikiami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, kai trąšos pateikiamos rinkai arba vežamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją. Pritarti
2
straipsnyje“ įrašytina nuoroda „šio straipsnio 1 dalyje“. Pritarti
Teisės departamento išvada 2018-09-21 Nr.
nustatytiems reikalavimams turi atitikti tręšiamieji produktai, nes pagal projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą atliekamas tręšiamųjų produktų atitikties Identifikavimo sąraše nustatytiems reikalavimas įvertinimas, pagal projekto 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą – atitikties šio įstatymo reikalavimams įvertinimas, pagal projekto 7 straipsnio 4 punktą, 8 straipsnio 2 ir 4 punktą – atitikties šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams įvertinimas. Pritarti
1
importuotojas privalo užtikrinti, „kad gamintojas įvykdė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios jų įgyvendinimo aspektu, t. y., neaišku, kaip importuotojas turėtų užtikrinti, kad gamintojas tręšiamuosius produktus paženklino pagal ūkio ministro nustatytus pakavimo ir ženklinimo reikalavimus. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti taip, kad būtų aiškiai nustatyta importuotojų pareiga pateikti ir (ar) teikti rinkai tinkamai paženklintus tręšiamuosius produktus (ar turėtų lydimuosius dokumentus). Pritarti
departamento išvada
2
importuotojai privalo raštu arba elektroniniu paštu informuoti „muitinę“, jei tręšiamasis produktas kelia pavojų. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku, kokią muitinę importuotojas privalo informuoti, atsižvelgiant į tai, siūlytina prieš žodį „muitinė“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“ ir toliau įvedant trumpinį „muitinė“. Pritarti
Teisės departamento išvada
18.
įstatymo 6 straipsnyje“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje“. Pritarti
1
formuluotė „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – žemės ūkio ministras)“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje jau yra įvedamas trumpinys „žemės ūkio ministras“, todėl siūlytina projekto 10 straipsnio 1 punkte išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“ bei „(toliau – žemės ūkio ministras)“. Pritarti
2
20Projekto 10 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti,
kad naudotojas privalo laikytis tręšiamųjų produktų naudojimo aplinkosauginių reikalavimų. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie „aplinkosauginiai reikalavimai“ turimi omeny, kokiuose teisės aktuose jie nustatyti ir pan. Pritarti
21Projekto 11 straipsnis turi dvi antrąsias dalis,
atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti projekto 11 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
1
aišku, ar priežiūra atliekama tik dėl įstatyme nustatytų tręšiamųjų produktų pateikimo ir tiekimo rinkai reikalavimų laikymosi, ar visgi ši priežiūra apima ir minėtų produktų naudojimo kontrolę. Pritarti
11 23.
11
projekto nuostatas ekonominės veiklos vykdytoju ar naudotoju gali būti ir fizinis asmuo, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projektu 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, nustatančių, jog veiklos patikrinime turi dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo įgaliotas atstovas, o ne pats ekonominės veiklos vykdytojas ar naudotojas, jei jis yra fizinis asmuo. Pritarti
13 Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms, nustatančioms, jog įgaliotos institucijos pareigūnai turi teisę reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojų ar naudotojų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir pateiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu, nes nėra aišku, koks asmuo būtų laikomas ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo, kai jis yra fizinis asmuo, vadovu. Be to minėtuose projekto nuostatose vartojamos skirtingos formuluotės „įgaliotas atstovas (projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir „įgaliotas asmuo“ (projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pritarti
11
projekto nuostatose nėra reglamentuojamos jokios teikiamos paslaugos. Pritarti
22 Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatoms. Pritarti
25
5 punkte yra įtvirtinama, kad įgaliotos institucijos pareigūnai privalo „įpareigoti ekonominės veiklos vykdytoją ar naudotoją nedelsiant pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir apie tai informuoti naudotojus”.
Iš pateiktos nuostatos nėra aišku, apie ką įgaliotos institucijos pareigūnai turėtų informuoti naudotojus, t. y., ar apie nustatytus pažeidimus, ar apie šių pažeidimų pašalinimus, ar kitus atvejus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo, minėtoji nuostata neturėtų būti patikslinta. Pritarti
21
straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodžius „nurodymus ir reikalavimus;“ siūlytina įrašyti žodžius „teisėtus“. Pritarti
2
straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „Ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių darbo dienų“. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku ar kalendorinės, ar darbo dienos yra skiriamos įgaliotai institucijai pranešti atsakomybėn traukiamam ekonominės veiklos vykdytojui ar naudotojui apie galimą įstatymo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šį terminą aiškiai susieti arba su kalendorinėmis dienomis, arba darbo dienomis. Pritarti
3
įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros turėtų būti nustatytos įstatyme, projekto 15 straipsnio 3 dalį reikėtų papildyti, nustatant kurie konkrečiai įgaliotos institucijos asmenys yra įgalioti nagrinėti įstatymo projekte nustatytus pažeidimus. Pritarti
5 29.
5
(pagrindinės) įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros turi būti nustatytos įstatyme, atvejai, kai pažeidimas nagrinėjamas žodine ar rašytinio proceso tvarka turėtų būti nustatyti įstatymo projekte, o ne įgaliotos institucijos patvirtintuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, projekto 15 straipsnio 5 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti
5
nuostatose nėra aiškus jose vartojamos sąvokos „įgaliotos institucijos paslaptį“ turinys. Siūlytina šias projekto nuostatas suderinti su projekto 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vietoj žodžių „įgaliotos institucijos“ įrašant žodį „tarnybinę“. Pritarti
Teisės departamento išvada
siūlytina tikslinti nurodant, kad „įgaliota institucija priima vieną iš šių sprendimų“ (kaip ir nurodyta projekto 15 straipsnio 7 dalyje), o ne
„nutarimą“. Manytina, kad įgaliotos institucijos sprendimai galėtų būti
įforminami nutarimais, todėl tai reikėtų nurodyti projekto nuostatose. Pritarti
62 Be to reikėtų tikslinti ir projekto 15 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatas, nes iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai „įgaliotos institucijos patirtos išlaidos“ būtų išieškomos iš ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo. Pritarti
Teisės departamento išvada
siūlomos nustatyti baudos dydis „nuo 70 iki 100 procentų nepašalintų iš rinkos tręšiamųjų produktų rinkos vertės“ nėra pakankamai aiškus ir gali būti sunkiai apskaičiuojamas. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečias skiriamos baudos ribas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2292), kurio 19 straipsnyje siūloma nustatyti konkrečias skiriamų baudų ribas už įstatyme nustatytų pažeidimų nevykdymą (pavyzdžiui, ekonominės veiklos vykdytojams, nevykdantiems rinkos priežiūros institucijos reikalavimo pašalinti pavojingus produktus iš rinkos, skiriama nuo 2500 iki 6500 eurų bauda). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 16 straipsnio 3, 4 dalyse siūlomai nustatyti baudai „nuo 70 iki 100 procentų neteisėtai pateikiamų arba tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų rinkos vertės“, 7 dalyje siūlomai nustatyti baudai „nuo 30 iki 50 procentų neteisėtai naudojamų tręšiamųjų produktų rinkos vertės“. Nepritarti Šiuo metu galiojančio Reglamento Nr. 2003/2003 36 str. numato, kad valstybės narės nustato taisyklės dėl sankcijų, taikomų pažeidus šio reglamento nuostatas ir imasi visų būtinų priemonių joms įgyvendinti. Numatytos sankcijos turi būti efektyvios, proporcingos ir atgrasančios. Ūkio ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos nuomone maksimali 6500 eurų dydžio bauda ekonominės veiklos vykdytojui, gaunančiam labai didelės pajamas, tokia bauda niekaip neatgrasys pažeidėjo nuo neteisėtos veiklos, nes toks subjektas patirs daug didesnę ekonominę naudą iš neteisėtos veiklos nei turės sumokėti baudos dydį. Pažymime, kad panašus sankcijų taikymo modelis yra nustatytas Vokietijoje ir Lenkijoje. 1.39. Seimo kanceliarijos
2 33.
2
straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias, kad įgaliotai institucijai turi būti pateikiamas atsparumo detonacijai sertifikatas ir bandymo rezultatai, svarstytina, ar projekto 16 straipsnio 2 dalies nuostatų nereikėtų tikslinti, nustatant atsakomybę ne tik už minėto sertifikato nepateikimą, bet ir (ar) bandymų rezultatų nepateikimą. Be to, projekto 4 straipsnio 2 dalis nustato pareigą pateikti minėtus dokumentus iki trąšų pateikimo rinkai, ir tai nesusiję su įgaliotos institucijos prašymu pateikti šiuos dokumentus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų tikslinti projekto 16 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pritarti
6
aiški nuoroda „šio įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsnio struktūrinės dalys yra punktai, todėl šiose projekto nuostatose pateikta nuoroda tikslintina. Pritarti
7 Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 16 straipsnio 7 dalies. Pritarti
Teisės departamento išvada
straipsnio 1 dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. Taip pat svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 1 dalyje turi būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste, kaip pavyzdinis reguliavimas, pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis. Pritarti
Teisės departamento išvada
T 36.
pakeistas iš „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ į „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“, kadangi šio straipsnio nuostatos reglamentuoja ne tik įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, bet ir taikymą. Pritarti
1
įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos nustato naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, todėl, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą, reikėtų atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės
trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atitinkamai turėtų būti tikslinama ir įstatymo įgyvendinimo data. Pritarti
Respublikos tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1993), kurio nuostatose taip pat siūloma reglamentuoti trąšų ir tręšiamųjų produktų tiekimą Lietuvos Respublikos rinkai, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti
9 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
skirtingai ir taikytina tik konkretaus įstatymo prasme, todėl siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, projekto 2 straipsnio 17 dalyje turi būti išvardyti konkretūs įstatymai arba atsisakoma šios nuostatos kaip neatitinkančios teisinio aiškumo principo reikalavimų. Pritarti 2.2.
Pritarti
33 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento EB Nr. 2003/2003 dėl trąšų, paskutiniai pakeitimai buvo padaryti 2012 m. kovo 14 d., atkreiptinas dėmesys, jog minimo reglamento paskutiniai pakeitimai buvo padaryti 2016 m. rugsėjo 8 d. Komisijos reglamentu Nr. (ES) 2016/1618. Atsižvelgiant į tai teikiamo projekto 3 straipsnio 6 dalis turėtų būti atitinkamai patikslinta. Pritarti
431143 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426: Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl projekto 4 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse teikiamų nuorodų į padarytus paskutinius reglamentų pakeitimus. Pritarti
2 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
nurodytas „5 dienas“ terminas, jį atitinkamai susiejant su kalendorinėmis ar darbo dienomis. Pritarti
Teisės departamento išvada
Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
Respublikos civilinio kodekso 2.6 ir 2.75 straipsniais bei Konstitucinio Teismo praktika, visi ūkinės veiklos apribojimai, draudimai ir pareigos asmenims turi būti nustatyti įstatymu, siūlytina papildyti projektą nuostatomis, reglamentuojančiomis trąšų tiekimo rinkai ir naudojimo sustabdymo ir uždraudimo sąlygas bei tvarką. Pritarti
Teisės departamento išvada 2018-04-24 Nr.
Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
derintinos su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, minėto straipsnio 3 dalyje nurodant Trąšų registro valdytoją ir tvarkytoją. Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtame ir Komiteto patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-2426(2) į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą neatsižvelgta, nes registro steigti neplanuojama. Naujai steigiamas registras dubliuos jau dabar funkcionuojantį Aplinkos apsaugos agentūros IS AIVIKS registrą, kuriame registruojamas visos cheminės medžiagos ir preparatai. 2.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
reikėtų suderinti su Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šio kodekso 589 straipsnį šiame straipsnyje nurodytų institucijų pareigūnai pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus. Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtame ir Komiteto patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-2426(2) į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą neatsižvelgta, nes projekto XIIIP-2426(2) 14 straipsnyje surašyta šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarka. Baudos nustatytos projekto 15 straipsnyje. 2.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
kurios turi būti priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai. Pritarti 2.9.
Pritarti
Teisės departamento išvada
I Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, projektas tikslintinas:
„Lietuvos Respublikos“ rašytini atskiros eilutės centre;
pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis, nenurodant šio asmens vardo ir pavardės. Pritarti
Teisės departamento išvada
Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
dėmesys, kad 2012 m. birželio 29 d. Seimas buvo priėmęs Lietuvos Respublikos tiekiamų rinkai trąšų įstatymą Nr. XI-2157, kurio nuostatos analogiškos teikiamo projekto nuostatoms. Pažymėtina, kad 2014 m. birželio 17 d. Vyriausybės iniciatyva Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tiekiamų rinkai trąšų įstatymo Nr. XI-2157 pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XII-950. Pastarojo įstatymo projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad projekto tikslas – pašalinti konkurencijos sąlygų ir laisvo prekių judėjimo bendrojoje rinkoje apribojimus, garantuoti tiesioginį, kaip numatyta Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 straipsnyje, 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 51 straipsnį Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti LRV pateikė savo projektą, Nr. XIIIP-2426, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-1993. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. AB „Achema“ gen. Direktorius R. Miliauskas 2018-10-09 Nr. 002/1000 * Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426: Dėl teisinio reglamentavimo spragų ir dviejų konkuruojančių įstatymo projektų Šiuo metu reikalavimai Europos Sąjungoje gaminamoms ir tiekiamų rinkai trąšoms, paženklintoms EB ženklu (toliau – EB trąšos) yra nustatyti 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų su vėlesniais pakeitimais (toliau – Trąšų reglamentas). Nuo pat Lietuvos įstojimo į ES dienos Lietuvoje nebuvo priimtas joks realiai veikęs įstatymas, kuriuo būtų užtikrinta EB trąšų atitikties Trąšų reglamento reikalavimams laikymosi kontrolė, taip pat nėra nustatyti reikalavimai ne EB trąšoms ir tokių produktų tiekimas į Lietuvos Respublikos rinką nėra reguliuojamas ir kontroliuojamas. Dėl šios priežasties yra susidariusi situacija, kai nesant nacionalinių teisės aktų Lietuvoje praktiškai nevykdoma jokia į rinką tiekiamų trąšų kontrolė, o ne EB trąšoms apskritai nėra nustatyta jokių reikalavimų.
Dėl tokios teisinio reglamentavimo spragos į Lietuvos rinką gali patekti ir toliau patenka bet kokios sudėties, nekokybiškos, nesaugios ar net pavojingos trąšos iš bet kokių valstybių (Rusijos, Maroko, Gruzijos, Baltarusijos ir kt.), kurių nei tiekimas į rinką, nei naudojimas yra praktiškai nekontroliuojami, o įvertinant tai, kad tokiose trąšose esančios medžiagos pakliūva toliau į maisto produktus, reikalavimų ir veiksmingos kontrolės dėl trąšų atitikties nustatytiems reikalavimams nebuvimas yra visiškai nepateisinami, ypač atsižvelgiant į tai, kad beveik visos ES valstybės narės, įskaitant Vokietiją, Lenkiją, Estiją ir kt. nacionaliniais teisės aktais reglamentuoja ir nustato minėtus reikalavimus trąšoms bei kontroliuoja jų atitiktį ES ir nacionaliniams teisės aktų reikalavimams. Šiuo metu yra parengtas ir kompetentingose ES institucijose svarstomas Trąšų reglamento pakeitimo projektas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 (toliau – Trąšų reglamento pakeitimo pasiūlymas), tačiau projektas dar nėra priimtas, nėra žinomas galutinis jo tekstas, įsigaliojimo data. Dėl šios priežasties siekiant Įstatymo projekto atitikties galiojantiems teisės aktų reikalavimams, būtina užtikrinti, kad Įstatymo projektas būtų derinamas su galiojančiu Trąšų reglamentu. Pažymime, kad mūsų įsitikinimu, trąšų rinkai skirtas įstatymas visų pirma, turi būti kokybiškas, konkretus ir išsamus.
Dėl šios priežasties siūlome atsižvelgti į teikiamus siūlymus, siekiant, kad nepasikartotų ankstesnė praktika, kai 2012-06-29 priimtas trąšų įstatymas neužtikrino jokios rinkos kontrolės ir kai vėliau, nepriėmus poįstatyminių aktų, praėjus dviem metams nuo jo priėmimo 2014-06-17 įstatymas tiesiog buvo panaikintas akivaizdžiai trūkstant valios nustatyti konkrečius reikalavimus ir efektyviai kontroliuoti tokią visai visuomenei, jos sveikatai, aplinkai, gyvūnų gerovei ir visai ekosistemai svarbią ir aktualią sritį. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu taip pat yra derinamas Lietuvos Respublikos trąšų įstatymo projektas. Manome, kad yra neefektyvu tuo pačiu metu svarstyti du tos pačios paskirties ir taikymo srities įstatymus, dėl šios priežasties siūlome vieną iš įstatymų laikyti pagrindu ir Seime svarstyti, tobulinti pasiūlymus teikti tik vienam iš projektų. Taip būtų išvengta neapibrėžtumo, žinant, kad bet kuriuo atveju galės būti priimtas tik vienas teisės aktas. Vieno teisės akto svarstymas būtų ir efektyvesnis, ir ekonomiškesnis. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Seimo statuto 137 str. 3 d. numato, kad jeigu yra gauti keli alternatyvūs to paties įstatymo projektai, Seimo komitete ir svarstymo Seimo posėdyje metu jie nagrinėjami kartu ir pasirenkamas vienas iš jų. Pritarti iš dalies I. Nepritarti pasiūlymui Įstatymo projektą derinti išskirtinai su 2003 m. priimtu Trąšų reglamentu, kadangi
nustatančiu su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiu Reglamentą (EEB) Nr.
339/93, patvirtino taisyklės, kaip turi būti organizuojamas ir veikti atitikties vertinimo įstaigų, vykdančių atitikties vertinimo veiklą, akreditavimas, taip pat numatė gaminių rinkos priežiūros sistemą siekiant užtikrinti, kad produktai atitiktų reikalavimus, nustatančius aukštą visuomenės interesų, tokių kaip sveikata ir sauga, apsaugos, profesinės sveikatos ir darbo saugos, vartotojų apsaugos, aplinkos apsaugos ir saugumo lygį, be to 2008 m. liepos 9 d. Europos parlamentas ir Taryba sprendimu Nr. 768/2008//EB dėl bendros gaminių pardavimo sistemos ir panaikinančiu Sprendimą 93/465/EEB nustatė bendruosius principus ir pateikė orientacinės nuostatas, skirtas taikyti sektorių teisės aktams, siekiant nustatyti nuoseklų šių teisės aktų pakeitimo ir naujos redakcijos rengimo pagrindą. Todėl šis sprendimas yra visų keičiamų teisės aktų, kuriais suderinamos gaminių pateikimo į rinką sąlygos, bendrasis horizontalaus pobūdžio pagrindas ir galiojančių teisės aktų pamatinis dokumentas. Šiame sprendime orientacinių nuostatų pavidalu nustatomos sąvokų apibrėžtys ir bendrosios ekonominės veiklos vykdytojų prievolės ir įvairios atitikties vertinimo procedūros. II. Pritarti siūlymui svarstyti iš dviejų alternatyvių variantų pasirinkus vieną, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 713 pateiktą siūlymą Lietuvos Respublikos Seimui, t. y. Lietuvos Respublikos tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projekto Nr. XIIIP-1993 nesvarstyti, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikusi Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rudens sesijoje svarstyti Lietuvos Respublikos tiekiamų ir pateiktų rinkai tręšiamųjų produktų įstatymo projektą, kuriame pasiūlytos Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1993 tikslą atitinkančios, tačiau labiau pagrįstos, tinkamesnės ir Europos Sąjungos teisę atitinkančios tiekiamų ir pateiktų rinkai tręšiamųjų produktų reguliavimo priemonės. 2. AB „Achema“ gen. Direktorius R. Miliauskas 2018-10-09 Nr. 002/10002 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
naudojamų sąvokų (Įstatymo projekto 2 str.) Įstatymo projekto 2 str. 2 d. vartojama sąvoka „tręšiamasis produktas“. Ši sąvoka atitinka Trąšų reglamento pakeitimo pasiūlyme numatytą sąvoką, tačiau, kaip jau minėta, pasiūlymas dar nėra galiojantis ir nėra aišku ar iš viso Trąšų reglamentas bus pakeistas pagal pasiūlymo nuostatas. Be to, šiuo metu galiojantis ES teisinis reglamentavimas numato „trąšų“ sąvoką. Iš Projekte pateikto „tręšiamųjų produktų“ apibrėžimo neaišku, ar trąšos patenka į
„tręšiamųjų produktų“ sąvoką, todėl siūlome įtraukti į Projektą „trąšų“
sąvoką, atitinkančią Trąšų reglamente įtvirtintą sąvoką, taip pat reglamentuoti „EB trąšų“ sąvoką, rinkos priežiūrai skirtuose Projekto straipsniuose atitinkamai numatant kontrolės ir atsakomybės, susijusios su Trąšų reglamento pažeidimais, tvarką ir sąlygas. Įstatyme vartojamos skirtingos „pateikimo rinkai“ ir „tiekimo rinkai“ sąvokos, tačiau jos nėra apibrėžtos Projekte. Tokios sąvokos yra išskirtos Trąšų reglamento pakeitimo projekte, tačiau nėra apibrėžtos galiojančiame Trąšų reglamente, todėl Projekte būtina reglamentuoti šias sąvokas, kad nekiltų abejonių dėl jų reikšmės taikant įstatymą. Pažymime, kad Trąšų reglamente yra vartojama „pateikimo į rinką“ sąvoka, taigi Projekte turėtų būti vartojama būtent tokia sąvoka ir jos apibrėžtis turi atitikti Trąšų reglamento įtvirtintą sąvoką.
Analogiškai siūlome reglamentuoti „gamintojo“,
„gamintojo įgaliotojo atstovo“, „importuotojo“, „platintojo“, ,,ekonominės
veiklos vykdytojo“, ,,tręšiamojo produkto pateikimas į rinką“, ,,tręšiamojo produkto tiekimas rinkai“ ir kitas vartojamas sąvokas. Iš Projekto neaišku, ar atitinkami subjektai privalo būti įsisteigę Lietuvoje, taip pat neaiškūs gamintojo, įgalioto atstovo, importuotojo ir platintojo atribojimo kriterijai, todėl minėtas Projekto nuostatas būtina tikslinti arba apibrėžti atitinkamas vartojamas sąvokas. Siūlome Įstatymo projekto 2 straipsnį formuluoti taip:
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1EB trąša - trąša, kuriai taikomi 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (OL
pakeitimais, padarytais 2016 m. rugsėjo 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2016/1618 (OL 2016 L 242, p. 24) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003) reikalavimai. 2. Naudotojas – asmuo, vykdantis žemės ūkio veiklą, kuriai naudojami tręšiamieji produktai. 3. Trąša – medžiaga, kurios pagrindinė funkcija – tiekti augalams maistines medžiagas. 4. Tręšiamasis produktas – cheminė medžiaga, cheminis mišinys, mikroorganizmas arba bet kuri kita medžiaga, naudojama arba skirta naudoti ant augalų ar jų rizosferoje arba ant grybų ar jų mikosferoje, arba skirta rizosferai ar mikosferai sudaryti, viena ar sumaišyta su kita chemine medžiaga, siekiant teikti augalams ar grybams maisto medžiagų arba gerinti jų mitybos efektyvumą, įskaitant trąšas. 5. Gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas, kurie pagamina tręšiamąjį produktą arba užsako pagaminti ir parduoda tą gaminį savo vardu arba naudodami savo prekių ženklą. 6.
įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas, kurie pateikia tręšiamąjį produktą rinkai iš ne Europos Sąjungos valstybės narės. 7. Įgaliotasis atstovas – Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas, gavę gamintojo raštišką pavedimą veikti jo vardu ir atlikti konkrečias užduotis, susijusias su atitinkamuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytomis gamintojo prievolėmis. 8. Tręšiamojo produkto pateikimas rinkai – tręšiamojo produkto tiekimas rinkai pirmą kartą. 9. Tręšiamojo produkto tiekimas rinkai – tręšiamojo produkto, skirto platinti, vartoti ar naudoti rinkoje, tiekimas vykdant ekonominę veiklą už atlygį arba be jo. 10. Tręšiamojo produkto lydimasis dokumentas –tręšiamųjų produktų žymenims ant pakuotės (fasuotės) lygiavertis įrodomasis dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie tiekiamą rinkai tręšiamąjį produktą. 11. Ekonominės veiklos vykdytojas – gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas, platintojas. 12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30) (toliau – Reglamentas Nr. 765/2008), 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/2339 (OL 2016 L354, p. 32), Reglamente (EB) Nr. 2003/2003“.
2003/2003“. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria sąvokų tikslinimui, tačiau sąvokos tikslinamos pagal Lietuvos kalbos komisijos pateiktas pastabas bei atsižvelgiant į LRS TD 1 pastabą (žr. projekto Nr. XIIIP-2426(2) 2 str.)
8 N Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
straipsnio Projekto 3 str. 3 d. numatomi du reikalavimai, taikomi tręšiamojo produkto įtraukimui į identifikavimo sąrašą, tačiau abu šie reikalavimai yra vertinamieji, t.y. teigiama įtaka augalų mitybai ir kt. rodikliams bei reikalavimas, kad produktas nekenktų žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai, tačiau nėra nurodyta jokių konkrečių parametrų, kriterijų kokie konkretūs rodikliai bus vertinami tikrinant konkretaus atitiktį šiems reikalavimams. To paties straipsnio 1 dalyje numatoma, kad žemės ūkio ministras tvirtina Tręšiamųjų produktų įtraukimo į Identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką, tačiau manome, kad tokia nuostata nesuteikia žemės ūkio ministrui įgaliojimų detalizuoti atitinkamų reikalavimų, taikomų į identifikavimo sąrašą įtraukiamiems produktams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad rinkai gali būti tiekiami trąšų mišiniai ir siekiant aiškumo, siūlome numatyti, kad dviejų EB trąšų mišinys nėra laikomas EB trąšomis ir jam taikomi įstatymo reikalavimai, t.y. jis privalo būti įtrauktas į identifikavimo sąrašą. Dėl nurodytų priežasčių siūlome papildyti 3 str. 9 ir 10 dalimis:
„9. Dviejų ar kelių EB trąšų mišinys nėra laikomas EB
trąšomis ir jis privalo būti įtrauktas į Identifikavimo sąrašą. 10.
Identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkoje nustato kriterijus, kuriais įvertinama tręšiamojo produkto teigiama įtaka augalų mitybai, dirvožemio fiziniams, cheminiams, biologiniams rodikliams ir atvejus, kai yra laikoma, tręšiamasis produktas kelia pavojų žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria pasiūlymo esmei, kad tręšiamas produktas turi atitikti Žemės ūkio ministro tvarkoje patvirtintus funkcinės tręšiamųjų produktų kategorijos kriterijus, tačiau pasiūlymą išdėsto kitaip (žr. XIIIP-2426(2) 3 str. 2 d. 1 p.) Komitetas pritaria pasiūlymui - dviejų ar kelių EB trąšų mišinio nelaikyti EB trąšomis. (3 str. 8 d.)
32 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
laboratorijos (Projekto 3 str. 3 d. 2 p.) Įstatymo projekte 3 straipsnio 3 d. nurodoma, kad tręšiamasis produktas įtraukiamas į Identifikavimo sąrašą, jeigu atitinka šioje dalyje nustatytus reikalavimus, o šio straipsnio 3 d. 2 p. nurodo, kad vienas iš reikalavimų yra, kad tręšiamajam produktui būtų atlikti tyrimai taikant Europos standartus akredituotoje pagal Reglamente Nr. 765/2008 nustatytą tvarką bandymų laboratorijoje ir būtų patvirtinta, kad tręšiamasis produktas pagal numatomą naudoti paskirtį nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 d. nurodo, kad didelį azoto kiekį (N (azotas) > 28 proc.) turinčios amonio nitrato trąšos rinkai pateikiamos prieš tai atlikus atsparumo detonacijai bandymą, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimais. Šį bandymą atlieka Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimus atitinkanti patvirtinta laboratorija.
Pažymime, kad Lietuvos Respublikoje nėra laboratorijos, kuri būtų akredituota pagal minėtą tvarką, taip pat nėra laboratorijos, kuri būtų akredituota atlikti atsparumo detonacijai bandymą amonio nitrato trąšoms, turinčioms didelį azoto kiekį (N (azotas) > 28 proc.). Mūsų įsitikinimu, nacionalinės laboratorijos, kuri būtų akredituota nurodytai veiklai nebuvimas Lietuvos Respublikoje sudarys neabejotinas kliūtis Trąšų reglamento ir rengiamo įstatymo laikymosi kontrolės priemonių įgyvendinimui. Nesant nacionalinės akredituotos laboratorijos, bus apsunkintas trąšų tyrimų atlikimas, nes norint patikrinti ar bet kuris ūkio subjektas bei jo tiekiamos trąšos atitinka teisės aktų reikalavimus, ėminius atitinkamiems tyrimams reikės transportuoti į užsienį. Dėl nurodytos priežasties siūlome Įstatymo projekte numatyti, kad įstatymu yra steigiama laboratorija, kuri privalo įgyti ir turėti akreditaciją tyrimams, numatytiems įstatyme atlikti. Alternatyviai tokios nacionalinės laboratorijos funkcijos gali būti deleguojamoms panašioje srityje besispecializuojančioms įstaigoms, pvz.: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijai, arba bet kuriai kitai Lietuvos Respublikoje veikiančiai laboratorijai, kuri yra pajėgi atlikti šias funkcijas, šioms laboratorijoms gaunant akreditacijas. Akivaizdu, kad neįsteigus nacionalinės akredituotos Laboratorijos, įgaliotos atlikti įstatyme numatytus tyrimus, įstatymo laikymosi kontrolės vykdymas bus vienareikšmiškai deklaratyvus ir praktiškai neįgyvendinamas. Kontrolės vykdymas naudojantis užsienio akredituotomis laboratorijomis sukurs administracines kliūtis atlikti būtinus periodinius į rinką tiekiamų trąšų ir tręšiamųjų produktų atitikties tyrimus, tokiu būdu kontrolė bus neveiksminga, neefektyvi, o ūkio subjektai nebus atgrasomi nuo pažeidimų.
Dėl šios priežasties siekiant priimti efektyviai veikiantį įstatymą, būtinas įstatymo reguliavimo srityje akredituos nacionalinės laboratorijos steigimas ar tokių funkcijų egzistuojančiai laboratorijai priskyrimas. Siūlome Įstatymo projektą papildyti skyriumi
„Laboratorijų akreditacija“ jo nuostatas išdėstant taip:
sprendimus, būtinus užtikrinti, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija siektų akreditacijos, atitiktų nustatytus teisės aktų reikalavimus ir būtų akredituota pagal Reglamente Nr. 765/2008 nustatytą tvarką EB trąšų atitikties Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ir tręšiamųjų produktų atitikties šio įstatymo reikalavimams įvertinimui atlikti. 2. Šio straipsnio 1 dalis neriboja kitų laboratorijų teisės siekti ir gauti akreditacijos pagal Reglamente Nr. 765/2008 nustatytą tvarką EB trąšų atitikties Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ir tręšiamųjų produktų atitikties šio įstatymo reikalavimams įvertinimui atlikti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtintų laboratorijų, kurios yra akredituotos įvertinti EB trąšų atitiktį Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimams, sąrašą“. Nepritarti Nepritarti siūlymui steigti valstybinę laboratoriją. kadangi laboratorijos kaip ir kiti ūkio subjektai vykdantys ekonominę veiklą veikia bendrosios rinkos sąlygomis ir turi konkuruoti tarpusavyje, jei yra atitinkamos srities produktų, procesų ar paslaugų atitikties įvertinimo poreikis.
Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projektas neapriboja teisės bet kuriam suinteresuotam juridiniam asmeniui akredituotis ir pradėti atitikties įvertinimo veiklą šioje srityje. Pažymėtina, kad šiuo metu pagal Trąšų reglamentą akredituota ir Lietuvoje atliekanti trąšų ir kalkinimo medžiagų atitikties įvertinimo veiksmus yra UAB „Inspectorate Klaipėda“ Cheminė analitinė laboratorija. Apie šią akredituotą laboratoriją yra pranešta Europos Komisijai. 5. AB „Achema“ gen. Direktorius R. Miliauskas 2018-10-09 Nr. 002/1000 * Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
institucijos paskyrimo Projekte nurodoma įgaliota institucija, tačiau nėra konkrečiai įvardijamas šios institucijos pavadinimas. Taip pat iš Projekto nuostatų neaišku, ar įgaliota institucija gali būti tik viena, ar įstatymu nustatytos pareigos gali būti paskirstomos kelioms įgaliotoms institucijoms. Siūlome įvardinti konkrečias institucijas, kurios yra atsakingos už trąšų (tręšiamųjų produktų) rinkos priežiūrą. Pažymime, kad trąšų reguliavimas apima labai plačią sritį, t.y. aplinkos apsaugą, visuomenės sveikatos apsaugą, žemės ūkį. Atitinkamai tūrėtų būti priskirta labai aiški kiekvienos įgaliotos institucijos kompetencija, tačiau Projektas apskritai nereglamentuoja kontrolės funkcijų įgyvendinant įstatymą pasiskirstymo pagal reguliavimo sritį.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal LR cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 19 str. cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo valstybinę kontrolę vykdo Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija ir jų įgaliotos institucijos, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ir kt., atsižvelgdami į jiems teisės aktų nustatytą veiklos sritį. Atsižvelgiant į tai, kad Trąšų įstatymas bus specialus įstatymas LR cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 19 str. prasme, manome, kad labai konkrečios kiekvienos atsakingos institucijos funkcijos privalo būti nustatytos ne poįstatyminiais aktais, bet pačiame įstatyme, suteikiant juo įgaliojimus institucijoms atlikti aiškias kontrolės procedūras pagal kompetencijos sritį. Atsižvelgiant į plačią Projekto reguliavimo sritį, manome, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra nepajėgi ir nekompetentinga atlikti trąšų rinkos priežiūros kontrolės funkcijų, ypač atsižvelgiant į tai, kad 95 proc. trąšų realizuojami didmeninėje rinkoje, taigi negali būti įgaliota vykdyti efektyvios trąšų rinkos kontrolės dėl kompetencijos ir turimų resursų stokos. Esame įsitikinę, kad trąšų tiekimo į rinką kontrolė nėra vartotojų teisių apsaugos sritis. Projektu reglamentuojama sritis yra susijusi su didmeniniu trąšų produktų į rinką tiekimu ir turėtų būti kontroliuojama būtent šiame, bet ne platinimo mažmenos vartotojams etape.
Akivaizdu, kad tokią kontrolę turėtų vykdyti deramą kompetenciją ir rinkos sąlygas gebanti kontroliuoti speciali institucija, kurios steigimas gali būti numatytas Projektu arba, tokios pareigos gali būti pavestos Aplinkos apsaugos agentūrai arba Valstybinei augalininkystės tarnybai, bendradarbiaujant su akredituota nacionaline laboratorija, įgaliota atlikti Projekte numatytus bandymus ir tyrimus bei su Lietuvos Respublikos muitinės departamento prie Finansų ministerijos įgaliotomis muitinės įstaigomis. Pažymime, kad atsižvelgiant į šioms dviem institucijoms šiuo metu priskirtas kompetencijos sritis, vertiname, kad importuojamų ir didmeninėje rinkoje platinamų produktų kontrolė nesteigiant specialios priežiūros institucijos, gali būti priskirta vienai iš šių įstaigų arba funkcijos gali būti paskirstytos, jei dėl tokio paskirstymo nenukenčia kontrolės efektyvumas ir nekyla abejonių dėl kiekvienos iš jų kompetencijos srities. Pažymėtina, kad siekiant efektyvios kontrolės, manome, kad svarbiausia yra užtikrinti kontrolės efektyvumą, kad atsakingos institucijos, motyvuodamos kompetencijos stoka ar priskirtų funkcijų nepakankamumu nevengtų vykdyti priskirtų kontrolės funkcijų ir veiksmingos rinkos priežiūros. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria siūlymui, kad turi būti paskirta trešiamųjų produktų rinkos ir naudojimo priežiūros institucija, tačiau atskirame LR Vyriausybės nutarime. Vadovaujantis teisės aktų rengimo praktika, įgaliotų institucijų funkcijos nustatomos įgyvendinamaisiais teisės aktais. 6. AB „Achema“ gen. Direktorius R. Miliauskas 2018-10-09 Nr. 002/100011 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426: 4.
institucijos teisių ir pareigų (Projekto 12 str.) Įstatymo projekto 12 straipsnyje reglamentuojamos tik įgaliotos institucijos teisės vykdant įstatymo reikalavimų laikymosi kontrolę, nenumatomos atitinkamos teisės vykdant Trąšų reglamento laikymosi kontrolę, todėl siūlome patikslinti Projekto 12 straipsnį: ,,1. Įgaliotos institucijos pareigūnai turi teisę:
1) dalyvaujant ekonominės veiklos vykdytojo paskirtam įgaliotam asmeniui, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir tarnybinį pavedimą, atlikti veiklos patikrinimą, šių ekonominės veiklos vykdytojų darbo metu patekti į Lietuvos Respublikoje esančią jų teritoriją, pastatus, patalpas (įskaitant nuomojamus ar naudojamus panaudos teisinių santykių pagrindu), kuriuose gaminami, tiekiami rinkai arba laikomi (sandėliuojami) tręšiamieji produktai arba teikiamos paslaugos, atlikti veiklos patikrinimą ir išsiaiškinti, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ir šio įstatymo reikalavimų, o tais atvejais, kai trukdoma atlikti veiklos patikrinimą, – pasitelkti policiją. Į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas rinkos priežiūrą atliekantys pareigūnai turi teisę patekti tik tuo atveju, kai šis fizinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, sutinka ir jei įstatymuose nenustatyta kitaip;
2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, fizinių ir juridinių asmenų arba kitų organizacijų ar jų padalinių, pažeidimams tirti reikalingą informaciją ir dokumentus;
atvyktų ir pateiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl atliekamo veiklos patikrinimo;
4) naudotis kitomis rinkos priežiūros institucijos teisėmis, nustatytomis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme. 2.
2Įgaliotos institucijos pareigūnai privalo:
1) gerbti tikrinamo ekonominės veiklos vykdytojo teisėtus interesus;
konfidencialumą;
3) užtikrinti gautos informacijos, kurią sudaro asmens duomenys, apsaugą;
4) imti pateikiamų, teikiamų rinkai ir naudojamų tręšiamųjų produktų gaminių bandinius įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir tikrinti jų atitiktį Reglamente (EB) Nr. 2003/2003 ir šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams;
5) įpareigoti ekonominės veiklos vykdytoją nedelsiant pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir apie tai informuoti naudotojus;
6) įpareigoti Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ir šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus rinkai tiekiančius ekonominius veiklos vykdytojus iš interneto svetainių, per kurias tiekiami rinkai Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkantys tręšiamieji produktai, pašalinti visą su tokiais tręšiamaisiais produktais susijusią informaciją;
7) skirti už įstatymo pažeidimus baudas, kaip nurodoma šiame įstatyme ir taikyti kitas priemones nurodytas šiame įstatyme“. Pritarti iš dalies I. Pritarti Įstatymo projekto (XIIIP-2426(2)) 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 straipsnio 4 ir 6 punktą papildyti nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimus. II. Nepritarti dalyje dėl papildomo Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto įtraukimo, kadangi Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nuostatos taikomos tiek kiek nereglamentuoja kiti teisės aktai, t. y. minėto įstatymo nuostatos taikomos ir Įstatymo projektu numatytoms įgaliotoms institucijoms atliekančioms rinkos priežiūros veiksmus. 7. AB „Achema“ gen. Direktorius
1 5.
1
produktams taikomos procedūros, kai jie neatitinka šio Įstatymo reikalavimų (Projekto 14 str.) Įstatymo projekto 14 straipsnis 1 d. nurodo, kad neatitinkantiems šio įstatymo reikalavimų tręšiamiesiems produktams gali būti taikomos rinkos ribojimo priemonės, numatytos Produktų saugos įstatyme. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Seime yra svarstoma nauja Produktų saugos įstatymo redakcija ir kol nėra priimto įstatymo pakeitimo, nėra galimybės įvertinti, ar siūlomų rinkos ribojimo priemonių taikymas bus tinkamas ir pakankamas trąšų sektoriaus srityje. Mūsų vertinimu šiuo metu galiojančio Produktų saugos įstatymo reglamentuojamos rinkos ribojimo priemonės yra nepakankamos, ypač atsižvelgiant į tai kad šiuo metu galiojantis įstatymas taikomas tik vartojimo prekėms. Dėl nurodytų priežasčių siūlome rinkos ribojimo priemones reglamentuoti Projektu, nenukreipiant į produktų saugos įstatymą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad rinkos ribojimo priemonių taikymas numatomas tik už įstatymo pažeidimus, nenumatant, kad tokios priemonės gali būti taikomos už trąšų reglamento pažeidimus, todėl siūlome papildyti straipsnį taip, kad iš jo būtų aišku, kad rinkos ribojimo priemonės gali būti taikomos ir pažeidus Trąšų reglamento nuostatas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kai kurie produktai, kurie yra uždrausti tiekti rinkai, gali būti nesaugūs ar net pavojingi, rekomenduojame įtvirtinti atvejus, kai įgaliota institucija gali duoti privalomą nurodymą teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinti trąšas (tręšiamuosius produktus) ar pati juos konfiskuoti ir utilizuoti ūkio subjekto sąskaita, jei ūkio subjektas nevykdo įgaliotos institucijos sprendimo.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, siūlytina koreguoti Įstatymo projekto 14 straipsnį, tiksliai apibrėžiant procesą, kada įgaliota institucija gali riboti trąšų ir tręšiamųjų produktų tiekimą, nustatyti terminus ir įpareigoti ekonominės veiklos vykdytojus atlikti privalomus veiksmus, siūlome formuluoti atskirą įstatymo straipsnį, nurodantį rinkos ribojimo priemones ir jų taikymo tvarką. Taip pat iš įstatymo neaišku, ar rinkos ribojimo priemonė gali būti taikoma neišnagrinėjus padaryto pažeidimo ir nepriėmus atitinkamo nutarimo. Atsižvelgiant į tai siūlome papildyti straipsnį dalimi, numatančia, kad tokios priemonės gali būti taikomos iki pažeidimas bus baigtas nagrinėti. Siūloma straipsnio formuluotė: ,,1. Nustačiusi, kad tręšiamieji produktai neatitinka Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo reikalavimų, ir toks pažeidimas gali būti ištaisytas netaikant rinkos ribojimo priemonių, įgaliota institucija nedelsdama pareikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas per įgaliotos institucijos nustatytą terminą imtųsi visų būtinų taisomųjų veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti, kad užtikrintų tręšiamojo produkto atitiktį tiems reikalavimams. 2. Nustačiusi, kad tręšiamieji produktai neatitinka Reglamento (EB) Nr.
2003/2003 ar šio įstatymo reikalavimų ir toks pažeidimas negali būti ištaisytas netaikant rinkos ribojimo priemonių ar yra pagrindas manyti, kad tręšiamasis produktas gali sukelti neigiamą poveikį žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai ar pavojų aplinkai, įgaliota institucija priima sprendimą pašalinti iš rinkos ir laikinai uždrausti tiekti rinkai tokį tręšiamąjį produktą. 3. Įgaliotai institucijai priėmus vieną iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytų sprendimų ir ekonominės veiklos vykdytojui nepašalinus jame nurodytų pažeidimų nustatytu laikotarpiu ar laikino draudimo tiekti rinkai tręšiamąjį produktą laikotarpiu arba jei Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo pažeidimas negali būti ištaisytas, įgaliota institucija priima sprendimą pašalinti iš rinkos ir uždrausti tiekti rinkai tręšiamąjį produktą. 4. Įgaliotos institucijos sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Apie šiuos sprendimus būtina ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pranešti asmenims, kuriems jie yra taikomi. 5. Įgaliotai institucijai priėmus sprendimą pašalinti iš rinkos šio įstatymo reikalavimų neatitinkantį tręšiamąjį produktą, ekonominės veiklos vykdytojas privalo per įgaliotos institucijos nurodytą terminą susigrąžinti į rinką pateiktus, naudotojams ar vartotojams perduotus Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius ar neigiamą poveikį žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai ar pavojų aplinkai galinčius sukelti tręšiamuosius produktus ir apie tai nedelsdamas pranešti įgaliotajai institucijai. 6. Kai ekonomines veiklos vykdytojas nevykdo įgaliotos institucijos sprendimo ir nustatytais terminais nepašalina iš rinkos Reglamento (EB) Nr.
2003/2003 ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančio tręšiamojo produkto, šį tręšiamąjį produktą pašalina iš rinkos ir susigrąžina įgaliota institucija, dėl to patirtas išlaidas atlygina pateikęs ir tiekęs rinkai tręšiamąjį produktą ekonominės veiklos vykdytojas. 7. Įgaliota institucija, priėmusi šio straipsnio
tręšiamąjį produktą saugiai sunaikinti, vadovaujantis atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimais. Šį įpareigojimą ekonominės veiklos vykdytojas vykdo savo lėšomis ir pateikia įgaliotai institucijai gaminio sunaikinimą patvirtinantį dokumentą. 8. Tręšiamieji produktai, kuriems taikomos rinkos ribojimo priemonės, saugomi ekonominės veiklos vykdytojo patalpoje atskirti nuo produktų, kuriems rinkos ribojimo priemonės netaikomos. 9. Ekonominės veiklos vykdytojai privalo vykdyti įgaliotos institucijos sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo savo priemonėmis ir lėšomis nuo jų gavimo momento, jeigu šiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų vykdymo data“
taikymo priėmimo neriboja aplinkybė, kad įstatymo ar Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 pažeidimo tyrimas nėra baigtas ir jie gali būti priimami bet kuriuo metu paaiškėjus, kad tręšiamieji produktai neatitinka Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo reikalavimų. Pritarti iš dalies Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo, kuris taikomas ne tik vartojimo prekėms, priimtas 2018 m. lapkričio 15 d., o šio Įstatymo projekto įsigaliojimo terminas, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas, numatytas 2019 m. gegužės 1 d., t. y. šis naujai numatytas terminas sutampa su Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo įsigaliojimu.
Todėl nuostatas dėl taikomų procedūrų, kai produktas neatitinka šio Įstatymo reikalavimų, nėra tikslinga išplėsti, išskyrus Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį, kurią papildome nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 2003/2003. 8. AB „Achema“ gen. Direktorius R. Miliauskas 2018-10-09 Nr. 002/100014 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
nagrinėjimo tvarkos (Projekto VII skyrius, 15 str.) Siūlome pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir 15 straipsnio pavadinimą, įtraukiant į juos atsakomybę už Trąšų reglamento pažeidimus atitinkamai patikslinti Projekto 15 straipsnį, keičiant jame naudojamą formuluotę „šio įstatymo pažeidimo“ į „šio įstatymo ar Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 pažeidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu vykdoma ir Trąšų reglamento laikymosi kontrolė bei reglamentuojama atsakomybė už jo pažeidimus, visos Projekto nuostatos turi būti peržiūrimos ir tikslintinos šiuo aspektu. Pritarti
R. Miliauskas 2018-10-09 Nr. 002/100015 3,4 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
pažeidimus (Projekto 16 str. 3 ir 4 d.) Projekto 16 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už tręšiamųjų produktų tiekimą į rinką, kai jie neatitinka Identifikavimo sąraše nustatytų reikalavimų, tačiau reikalavimai tręšiamiesiems produktams įvardyti Projekto 3 str. 3 d., bet ne Identifikavimo sąrašą.
Identifikavimo sąrašas yra tręšiamųjų produktų sąrašas ir jame negali būti ir nėra jokių reikalavimų produktams, todėl ši nuostata atitinkamai tikslintina. Taip pat manome, kad tręšiamųjų produktų rinkos vertę, su kuria siejama bauda nesilaikant įstatymo reikalavimų, gali būti sudėtinga nustatyti, todėl siūlome baudas sieti su ekonominės veiklos vykdytojo gautomis pajamomis ar pajamomis, kurias jis galėjo gauti vykdydamas veiklą pažeidžiant įstatymo ar Trąšų reglamento reikalavimus. Siūlome šias Projekto 16 str. 3 ir 4 dalių formuluotes:
„3. Ekonominės veiklos vykdytojams, pateikusiems
arba tiekiantiems rinkai tręšiamuosius produktus, kurie neatitinka šiame įstatyme ar Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 nustatytų reikalavimų, skiriama bauda, sudaranti nuo 70 iki 100 procentų ekonominės veiklos vykdytojo gautų pajamų už parduotus ir pajamų, kurios galėjo būti gautos už neparduotus, tačiau ekonominės veiklos vykdytojo į rinką pateiktus šiame įstatyme ar Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 nustatytų reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus sumos, bet ne mažesnė nei 100 procentų pajamų sumos, kurią sudaro ekonominės veiklos vykdytojo gautos pajamos už parduotus šiame įstatyme ar Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 nustatytų reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus. 4. Ekonominės veiklos vykdytojams, pateikusiems arba tiekiantiems rinkai tręšiamuosius produktus, kurie neįtraukti į Identifikavimo sąrašą, skiriama bauda, sudaranti nuo 70 iki 100 procentų ekonominės veiklos vykdytojo gautų pajamų už parduotus ir pajamų, kurios galėjo būti gautos už neparduotus, tačiau ekonominės veiklos vykdytojo į rinką pateiktus į Identifikavimo sąrašą neįtrauktus tręšiamuosius produktus sumos, bet ne mažesnė nei 100 procentų pajamų sumos, kurią sudaro ekonominės veiklos vykdytojo gautos pajamos už parduotus į Identifikavimo sąrašą neįtrauktus s tręšiamuosius produktus.“ Pritarti 10.
Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija (LCHPĮA) R-181015-0017 2018-10-151 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426: Išrašas iš LCHPĮA rašto: „<...> siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį, tiksliai apibrėžiant šio Įstatymo projekto paskirtį:1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos rinkai (toliau - rinka) pateikiamoms ir tiekiamoms trąšoms ir tręšiamiesiems produktams keliamus reikalavimus, ekonominės veiklos vykdytojų, naudotojų pareigas, rinkai pateikiamų ir tiekiamų trąšų ir tręšiamųjų produktų indentifikavimo reikalavimus, trąšų ir tręšiamųjų produktų naudojimą, rinkos priežiūros tvarką ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Pritarti
pramonės įmonių asociacija R-181015-0017 2018-10-151 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426: Išrašas iš LCHPĮA rašto: „<...>
rinkai tiekiamoms trąšoms ir tręšiamiesiems produktams tiek, kiek šių produktų nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės akta
nuostatos taikomos EB trąšų rinkos priežiūrai ir EB trąšų naudojimui. 3.
įstatymas netaikomas šioms trąšoms ir tręšiamiesiems produktams:
1) šalutiniams gyvūniniams produktams arba jų gaminiams, kurie tiekiami rinkai laikantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
2010 L 276, p. 33), reikalavimų;
2) augalų apsaugos produktams, kuriems taikomas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL 2009 L 309, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/1432 (OL 2017 L 205, p. 59);
3) trąšoms, dirvožemio gerinimo priemonėms ir maistingosioms medžiagoms, apibrėžtoms 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 250, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/2273 (OL
nuostatos ne EB trąšoms, patekusioms į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje buvo teisėtai tiekiamos į tas valstybes, taikomos vadovaujantis 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 764/2008, nustatančio procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinančio Sprendimą Nr. 3052/95/EB nuostatomis (OL 2008 L 218, p. 21). 5.
reikalavimai netaikomi mokslo tiriamiesiems tikslams, laboratoriniams tyrimams, lauko bandymams ir parodoms naudojamoms trąšoms ir tręšiamiesiems produktams.<...>“
pramonės įmonių asociacija (LCHPĮA) R-181015-0017 2018-10-152 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426: Išrašas iš LCHPĮA rašto: „<...>: Siūlome reglamentuoti papildomas ekonominės veiklos vykdytojo, gamintojo, gamintojo įgaliotojo atstovo, importuotojo ir platintojo sąvokas bei nustatyti jiems atitinkamas teises ir pareigas (žr.13 rašto punktą). 1. Siūloma į Įstatymo projektą įtraukti šias sąvokas:
Ekonominės veiklos vykdytojas - gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas, platintojas,. Gamintojas - fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas, kurie pagamina trąšą ar tręšiamąjį produktą arba užsako pagaminti ir parduoda tą gaminį savo vardu arba naudodami savo prekių ženklą. Importuotojas - Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas, kurie pateikia trąšą ar tręšiamąjį produktą rinkai iš ne Europos Sąjungos valstybės narės. Įgaliotasis atstovas - Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas, gavę gamintojo raštišką pavedimą veikti jo vardu ir atlikti konkrečias užduotis, susijusias su atitinkamuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytomis gamintojo prievolėmis. Platintojas - tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia rinkai trąšą ar tręšiamąjį produktą ir nėra nei gamintojas, nei importuotojas.<...>“ Pritarti iš dalies Pasiūlymai teikiami Projektui, XIIP-1993, tačiau atsižvelgiant į tai, kad siūloma projektus sujungti ir Seimui teikti vieną, siūloma už pagrindą imti Vyriausybės rengtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2426. Argumentai ir pasiūlymas išdėstyti prie LRS TD 6 pastabos. 13.
pramonės įmonių asociacija (LCHPĮA) R-181015-0017 2018-10-153 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426: Išrašas iš LCHPĮA rašto: „<...>Manome, kad už įtraukimą į identifikavimo sąrašą ir šio sąrašo tvarkymą įstatymu turėtų būti paskirta atsakinga Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.<...>
<...>
Pažymėtina, kad trąšų registro sukūrimas pagal šiame Įstatymo projekte įvardintą jo paskirtį yra perteklinis reikalavimas. Kadangi Įstatymo projektu reglamentuojamas trąšų ir tręšiamųjų produktų įtraukimas į Identifikavimo sąrašą, kuris iš esmės atlieka tą pačią registro funkciją. Manome, kad reikalavimas įtraukti į rinką tiekiamus tręšiamuosius produktus ir trąšas į identifikavimo sąrašą numatant jiems privalomus atitikties reikalavimus yra pakankamas įstatymo tikslams pasiekti, todėl dubliuojančio registro sukūrimas nėra nei būtinas, nei racionalus. Pasiūlymas:5 straipsnis. Rinkai pateikiamų ir tiekiamų trąšų ir tręšiamųjų produktų įtraukimas į Identifikavimo sąrašą ir išbraukimas iš šio sąrašo
tręšiamųjų produktų įtraukimo į Identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras (toliau - žemės ūkio ministras). 2. Trąšos ir tręšiamieji produktai ekonominės veiklos vykdytojo prašymu įtraukiami į sąrašą, jeigu atitinka šias sąlygas:
1) jų sudėtyje esančių maistinių medžiagų kokybė ir kiekis atitinka žemės ūkio ministro nustatytus reikalavimus;
2) jų mėginiai imami ir maistinių medžiagų kokybės tyrimas atliekamas taikant Europos Sąjungoje pripažintus tyrimų metodus, nurodytus teisės aktuose;
3) jų agrocheminių tyrimų rezultatai patvirtina teigiamą įtaką augalų mitybai, dirvožemio fizikiniams, cheminiams, biologiniams rodikliams, nekenkimą aplinkai bei žmonių ir gyvūnų sveikatai. 3.
tręšiamuosius produktus identifikuoja ir juos įtraukia į Identifikavimo sąrašą Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė augalininkystės tarnyba). 4. Trąšos ir tręšiamieji produktai iš identifikavimo sąrašo išbraukiami, jei:
1) nustatoma, kad į Identifikavimo sąrašą įrašytos trąšos ir tręšiamieji produktai, naudojami pagal paskirtį gali sukelti pavojų žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai;
2) Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatomi į Identifikavimo sąrašą įrašytų trąšų ir tręšiamųjų produktų ar jų sudėtinių dalių naudojimo apribojimai;
3) Kitais Įstatymo 5 str. 1 d. nurodytoje tvarkoje nustatytais pagrindais. 5. Trąšos ir tręšiamieji produktai, kurių sudėtyje yra augalų apsaugos produktų, įtraukiami į Identifikavimo sąrašą tik po to, kai jų sudėtyje esantys augalų apsaugos produktai įregistruojami į Registruotų augalų apsaugos produktų sąrašą, kurį tvarko Valstybinė augalininkystės tarnyba. 2. Organinės trąšos ir dirvožemio gerinimo medžiagos, kurių sudėtyje yra
(EB) Nr. 1069/2009, įrašomos į Identifikavimo sąrašą, jeigu jos atitinka šio reglamento nustatytus reikalavimus. 7. Identifikavimo sąrašas papildomas naujomis trąšomis ir tręšiamaisiais produktais per 14 darbo dienų nuo ekonominės veiklos vykdytojo prašymo ir visų teisės aktų reikalavimus atitinkančių būtinų techninių dokumentų pateikimo. 8. Valstybinė augalininkystės tarnyba, nustačiusi, kad trąšos ar tręšiamieji produktai neatitinka jiems taikomų reikalavimų, per 14 darbų dienų šias trąšas ar tręšiamuosius produktus išbraukia iš Identifikavimo sąrašo. Nepritarti Pasiūlymai teikiami Projektui, XIIP-1993, tačiau atsižvelgiant į tai, kad siūloma projektus sujungti ir Seimui teikti vieną, siūloma už pagrindą imti Vyriausybės rengtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2426.
XIIIP-2426. Vadovaujantis teisės aktų rengimo praktika, įgaliotų institucijų funkcijos nustatomos įgyvendinamaisiais teisės aktais. Rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į Identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarka pateikta Įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2426(2)) 3 straipsnyje. 14. Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija (LCHPĮA) R-181015-0017 2018-10-154 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:6 straipsnis. Trąšų ir tręšiamųjų produktų pateikimui ir tiekimui rinkai keliami reikalavimai
rinkai trąšos ir tręšiamieji produktai būti pateikti ir tiekiami rinkai kai:
1) yra įtraukti į Identifikavimo sąrašą;
2) trąšos ir tręšiamieji produktai pagal numatomą naudoti paskirtį nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai;
3) supakuoti ir paženklinti pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ūkio ministras) nustatytus reikalavimus. Jeigu tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, informaciją valstybine kalba privaloma pateikti trąšų ar tręšiamojo produkto lydimajame dokumente. Tręšiamieji produktai, atitinkantys 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančiame ir panaikinančiame direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/776 (OL 2017 L 116, p. 5) (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008) nustatytus pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo kriterijus, klasifikuojami, pakuojami ir ženklinami Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatyta tvarka;
4) tiekiami rinkai su gamintojo parengtais techniniais dokumentais: saugos duomenų lapais, kurie privalomi 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p.1) nustatytais atvejais, naudojimo instrukcijomis, trąšų ar tręšiamojo produkto akredituotos laboratorijos cheminės sudėties tyrimo protokolais, kuriuose nurodytos pagrindinės ir antrinės augalams tręšti maisto medžiagos, vandenyje tirpios medžiagos, kenksmingos priemaišos, mikrobiologinė tarša. (toliau – techniniai dokumentai). 2. Kelių EB trąšų, EB trąšų ir vieno ar kelių tręšiamųjų produktų ar kitų medžiagų mišinys nėra EB trąšos ir jiems taikomi šio įstatymo reikalavimai. Tręšiamųjų produktų mišinys gali būti pateiktas ir tiekiamas rinkai, jeigu jis įtrauktas į Identifikavimo sąrašą kaip tręšiamasis produktas. 3. Didelį azoto kiekį (N (azotas) > 28 proc.) turinčios amonio nitrato trąšos rinkai pateikiamos prieš tai atlikus atsparumo detonacijai bandymą, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimais. Šį bandymą atlieka Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimus atitinkanti patvirtinta laboratorija. Atsparumo detonacijai bandymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki trąšų pateikimo rinkai. Laboratorijos išduotas siuntos atsparumo detonacijai sertifikatas ir bandymo rezultatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai (toliau
trąšos, patekusios į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje buvo teisėtai tiekiamos į tas valstybes, gali būti tiekiamos į Lietuvos Respublikos rinką, jei tos valstybės nacionalinis reglamentavimas, kuriuo remiantis jos buvo pagamintos, atitinka šio įstatymo reikalavimus tręšiamiesiems produktams, susijusius su žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga ir aplinkos apsauga ir tręšiamieji produktai yra tinkami naudoti pagal šį įstatymą nurodytai paskirčiai. 5. Ekonominės veiklos vykdytojas yra atsakingas už visų šių sąlygų, nurodytų šiame straipsnyje tinkamą įvykdymą. Pritarti Pasiūlymai teikiami Projektui, XIIP-1993, tačiau atsižvelgiant į tai, kad siūloma projektus sujungti ir Seimui teikti vieną, siūloma už pagrindą imti Vyriausybės rengtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2426. Projekto XIIIP-2426(2) 4 straipsnis, 3 straipsnio 8 dalis. Ekonominės veiklos vykdytojų pareigos nustatytos Projekto XIIIP-2426(2) IV skyriuje. 15. Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija (LCHPĮA) R-181015-0017 2018-10-159 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
Įstatymo projekto 8 straipsnis nurodo bendrus reikalavimus trąšų ir tręšiamųjų produktų naudojimui, tačiau nenurodo atskirų trąšų ir tręšiamųjų produktų naudotojų pareigų. Siūlytina sujungti naudojimo sąlygas su naudotojų pareigomis ir reglamentuoti viename skyriuje/straipsnyje. Siūlytina įtraukti į trąšų ir tręšiamųjų produktų naudojimo sąlygas ir EB trąšų naudojimą. 8 straipsnis. Trąšų ir tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimai ir naudotojų pareigos
trąšų naudojimo reikalavimai:
1) Trąšos, tręšiamieji produktai ir EB trąšos naudojami pagal paskirtį ir poreikį laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų ir nekeliant pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.
2) Tręšti naudojamos trąšos, tręšiamieji produktai ir EB trąšos yra teisės aktų nustatyta tvarka įtraukti į Identifikavimo sąrašą ir atitinka kitus trąšų ir tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai reikalavimus. 2. Trąšų naudotojo pareigos:
1) Naudoti tik šio įstatymo reikalavimus atitinkančius trąšas ir tręšiamuosius produktus arba EB trąšas. 2) Pildyti ir teikti Valstybinei Augalininkystės tarnybai trąšų, tręšiamųjų produktų ir EB trąšų naudojimo apskaitos dokumentus pagal Žemės ūkio ministro patvirtintą tvarką. 3) Laikytis visų trąšų ir tręšiamųjų produktų naudojimo aplinkosauginių reikalavimų. Pritarti iš dalies Pasiūlymai teikiami Projektui XIIP-1993, tačiau atsižvelgiant į tai, kad siūloma projektus sujungti ir Seimui teikti vieną, siūloma už pagrindą imti Vyriausybės rengtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2426. Projekto XIIIP-2426(2) 9 str. 16. Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija (LCHPĮA) R-181015-001713 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:1 straipsnis. Rinkos ribojimo priemonės
1Nustačiusi,
kad EB trąšos, trąšos ir tręšiamieji produktai neatitinka Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo reikalavimų, ir toks pažeidimas gali būti ištaisytas netaikant rinkos ribojimo priemonių, Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekanti institucija nedelsdama pareikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas per Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos nustatytą terminą imtųsi visų būtinų taisomųjų veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti, kad užtikrintų EB trąšų, trąšų ir tręšiamojo produkto atitiktį tiems reikalavimams. 2.
2Nustačiusi,
kad EB trąšos, trąšos ir tręšiamieji produktai neatitinka Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo reikalavimų ir toks pažeidimas negali būti ištaisytas netaikant rinkos ribojimo priemonių ar yra pagrindas manyti, kad EB trąšos, trąšos, ar tręšiamasis produktas gali sukelti neigiamą poveikį žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai ar pavojų aplinkai, Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekanti institucija priima sprendimą pašalinti iš rinkos ir laikinai uždrausti tiekti rinkai tokias EB trąšas, trąšas ar tręšiamąjį produktą. 3. Valstybinei trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančiai institucijai priėmus vieną iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytų sprendimų ir ekonominės veiklos vykdytojui nepašalinus jame nurodytų pažeidimų nustatytu laikotarpiu ar laikino draudimo tiekti rinkai EB trąšas, trąšas ar tręšiamąjį produktą laikotarpiu arba jei Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo pažeidimas negali būti ištaisytas, Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekanti institucija priima sprendimą pašalinti iš rinkos ir uždrausti tiekti rinkai EB trąšas, trąšas ar tręšiamąjį produktą. 4. Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Apie šiuos sprendimus būtina ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pranešti asmenims, kuriems jie yra taikomi. 5. Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančiai institucijai priėmus sprendimą pašalinti iš rinkos šio įstatymo reikalavimų neatitinkančias EB trąšas, trąšas ar tręšiamąjį produktą, ekonominės veiklos vykdytojas privalo per Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos nurodytą terminą susigrąžinti į rinką pateiktus, naudotojams ar vartotojams perduotus Reglamento (EB) Nr.
2003/2003 ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius ar neigiamą poveikį žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai ar pavojų aplinkai galinčias sukelti EB trąšas, trąšas ar tręšiamuosius produktus ir apie tai nedelsdamas pranešti Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančiai institucijai. 6. Kai ekonomines veiklos vykdytojas nevykdo Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos sprendimo ir nustatytais terminais nepašalina iš rinkos Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančių EB trąšų, trąšų ar tręšiamojo produkto, juos pašalina iš rinkos ir susigrąžina Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekanti institucija, dėl to patirtas išlaidas atlygina pateikęs ir tiekęs rinkai EB trąšas, trąšas ar tręšiamąjį produktą ekonominės veiklos vykdytojas. 7. Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekanti institucija, priėmusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą, įpareigoja ekonominės veiklos vykdytoją EB trąšas, trąšas ar tręšiamąjį produktą saugiai sunaikinti, vadovaujantis atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimais. Šį įpareigojimą ekonominės veiklos vykdytojas vykdo savo lėšomis ir pateikia Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančiai institucijai gaminio sunaikinimą patvirtinantį dokumentą. 8. EB trąšos, trąšos ar tręšiamieji produktai, kuriems taikomos rinkos ribojimo priemonės, saugomi ekonominės veiklos vykdytojo patalpoje atskirti nuo produktų, kuriems rinkos ribojimo priemonės netaikomos. 9.
veiklos vykdytojai privalo vykdyti įgaliotos institucijos sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo savo priemonėmis ir lėšomis nuo jų gavimo momento, jeigu šiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų vykdymo data. Nepritarti Projekto XIIIP-2426(2) 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgaliota institucija imasi rinkos ribojimo priemonių, nustatytų Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo, kuris bus taikomas ne tik vartojimo prekėms, buvo priimtas 2018 m. lapkričio 15 d., o šio Įstatymo projekto įsigaliojimo terminas, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas, numatytas 2019 m. gegužės 1 d., t. y. šis naujai numatytas terminas sutampa su Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo įsigaliojimu. Todėl nuostatas dėl taikomų procedūrų, kai produktas neatitinka šio Įstatymo reikalavimų, nėra tikslinga išplėsti. 17. Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija (LCHPĮA) R-181015-0017 * Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
Įstatymo projekto 10 straipsnis numato Trąšų registro sąlygas, o šio Įstatymo projekto
registravimo reikalavimus. Kaip minėta, manome, kad trąšų registro sukūrimas pagal šiame Įstatymo projekte įvardintą jo paskirtį laikytinas pertekliniu, pakankamas yra produkto įtraukimo į Identifikavimo sąrašą reikalavimas. Todėl siūlome atsisakyti visų Įstatymo projekto trečiojo skirsnio nuostatų. Pritarti Pasiūlymai teikiami Projektui, XIIP-1993, tačiau atsižvelgiant į tai, kad siūloma projektus sujungti ir Seimui teikti vieną, siūloma už pagrindą imti Vyriausybės rengtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2426. Projekte XIIIP-2426(2) registro steigimas nenumatytas. (Žr. į 2.6 pastabą.) 18.
Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija (LCHPĮA) R-181015-0017 * Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:12 straipsnis. Atskaitomybė 1. EB trąšų, trąšų ir tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai ir naudojimo apskaitos vedimo tvarką ir duomenų pateikimo periodiškumą nustato Valstybinė augalininkystės tarnyba. 2. Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekanti institucija remdamasi Valstybinės augalininkystės tarnybos nustatyta tvarka ekonominės veiklos vykdytojų ir naudotojų pateiktais duomenimis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ir terminais atlikdama valstybinę EB trąšų, trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą, įvertina EB trąšų, trąšų ir tręšiamųjų produktų tiekimo ir naudojimo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nepritarti Nuostatos yra perteklinės ir sukelia administracinę naštą. 19. Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija (LCHPĮA) R-181015-0017 14, 15, 16 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
Siūlome formuluoti, kaip atskirą V skirsnį „ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS“, sudarantį atskirus straipsnius dėl atsakomybės ir jos taikymo ypatumų:16 straipsnis. Įspėjimai ir baudos už šio įstatymo ir Reglamento (EB) Nr. 2 0 0
veiklos vykdytojams, nevykdantiems Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos sprendimo pašalinti neatitinkančius Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo reikalavimų tręšiamuosius produktus iš rinkos ar juos susigrąžinti, skiriama nuo 5000 iki 30 000 eurų bauda. 2. Ekonominės veiklos vykdytojams, nepateikusiems Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos prašymu atsparumo detonacijai sertifikato, skiriama bauda nuo 5000 iki 30 000 eurų. 3.
veiklos vykdytojams, pateikusiems arba tiekiantiems rinkai EB trąšas, trąšas ar tręšiamuosius produktus, kurie neatitinka Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar įstatyme nustatytų reikalavimų, skiriama nuo 70 iki 100 procentų neteisėtai pateikiamų arba tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda. 4. Ekonominės veiklos vykdytojams, nesaugantiems ir nepateikiantiems įgaliotai institucijai jos nustatytais terminais techninių dokumentų, skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 10 000 eurų. 5. Naudotojams, nevykdantiems 10 straipsnyje numatytų pareigų, skiriama bauda nuo 300 iki 5
baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki mažiausio dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki didžiausio dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų mastą ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas įgaliotos institucijos sprendime. 17 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, tyrimo metu gera valia atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą. 2. Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo šio įstatymo pažeidimą padarė pakartotinai nepraėjus vieniems metams nuo ankstesnio šio įstatymo pažeidimo padarymo, tęsė šio įstatymo pažeidimą, nepaisydamas Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos ar muitinės įpareigojimo nutraukti pažeidimą, kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą.
18 straipsnis. Įspėjimo ir baudų skyrimo terminas Šio įstatymo 16 straipsnyje numatyti įspėjimai ir baudos gali būti skiriami ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio įstatymo pažeidimo padarymo, o tęstinio pažeidimo atveju
trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekanti institucija nagrinėja Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ir šio įstatymo pažeidimus ir nutarimu skiria šiame įstatyme nustatytas baudas ar įspėjimus. Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ir šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisykles tvirtina Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekanti institucija. 2. Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančiai institucijai priėmus bet kurį iš šio įstatymo 14 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sprendimų, surašomas šio įstatymo pažeidimo protokolas (toliau - protokolas). 3. Ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių darbo dienų iki Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo posėdžio datos Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekanti institucija registruotu laišku praneša atsakomybėn traukiamam ekonominės veiklos vykdytojui apie galimą Reglamento (EB) Nr.
2003/2003 ar šio įstatymo pažeidimą, pažeidimo nagrinėjimo posėdžio datą, laiką ir vietą, pareigą iki šio posėdžio pateikti turimus su nagrinėjamu pažeidimu susijusius įrodymus, galimybę susipažinti su Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos turima tyrimo medžiaga, išskyrus tą medžiagą, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį, raštu pateikti dėl jos paaiškinimus ir tai, kad ekonominės veiklos vykdytojo, tinkamai informuoto apie pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į pažeidimo nagrinėjimą nekliudo jį nagrinėti. 4. Nagrinėjant Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo pažeidimą, dalyvauja Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos atstovas, atsakomybėn traukiamas ekonominės veiklos vykdytojas. Prireikus į pažeidimo nagrinėjimą kviečiami nuo galimo Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo pažeidimo nukentėję asmenys (nukentėjusieji), asmenys, kuriems žinomos kokios nors su nagrinėjamu pažeidimu susijusios aplinkybės (liudytojai), bei vartotojų asociacijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar organizacijų arba kitų juridinių asmenų atstovai, ekspertai, teikiantys išvadas. 5. Atsakomybėn traukiamas ekonominės veiklos vykdytojas ir (arba) jo atstovas pažeidimo nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti su surinkta tyrimo medžiaga, išskyrus tą medžiagą, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį, daryti šios medžiagos išrašus, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimtus nutarimus. 6. Pažeidimai Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančioje institucijoje Reglamento (EB) Nr.
2003/2003 ir šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklėse nustatytais atvejais nagrinėjami rašytine arba žodine tvarka. Pažeidimą nagrinėjant žodine tvarka, Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekanti institucija posėdį ar jo dalį gali skelbti uždarą, kai tai būtina norint apsaugoti valstybės, Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos, komercinę ar profesinę paslaptį arba užtikrinti vartotojo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. 7. Išnagrinėjusi pažeidimą, Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucija nutarimu priima vieną iš šių sprendimų:
1) sprendimą skirti šiame įstatyme nustatytą baudą ar įspėjimą;
2) sprendimą skirti šiame įstatyme nustatytą baudą ar įspėjimą ir iš ekonominės veiklos vykdytojo išieškoti Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos patirtas išlaidas;
3) sprendimą nutraukti Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimą ir neskirti šiame įstatyme nustatytos baudos ar įspėjimo, pažeidimo nagrinėjimo metu nustačius, kad nėra Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ar šio įstatymo pažeidimo požymių. 8. Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos nutarime nurodoma: įgaliotos institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie atsakomybėn traukiamą asmenį, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai ir jų vertinimas, šio įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, priimtas sprendimas, jo įvykdymo tvarka, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. 9. Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos nutarimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos registruotu paštu išsiunčiami asmenims, dėl kurių jie priimti.
Pritarti iš dalies Projekto XIIIP-2426(2) 14, 15, 16, straipsniai. Šiuo metu galiojančio Reglamento Nr. 2003/2003 36 str. numato, kad valstybės narės nustato taisyklės dėl sankcijų, taikomų pažeidus šio reglamento nuostatas ir imasi visų būtinų priemonių joms įgyvendinti. Numatytos sankcijos turi būti efektyvios, proporcingos ir atgrasančios. Siūlome taikyti panašų sankcijos modelį, kaip yra Lenkijoje. Todėl komitetas nepritaria konkrečių baudų dydžių nustatymui 15 straipsnio dalyse išskyrus: baudų skirtų ekonominės veiklos vykdytojams, nepateikusiems įgaliotos institucijos prašymu atsparumo detonacijos sertifikato ir bandymo rezultatus; nesaugantiems ir nepateikiantiems įgaliotai institucijai jos nustatytais terminais techninių dokumentų;
pramonės įmonių asociacija (LCHPĮA)
2 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
straipsnis. Gamintojų pareigos
privalo:
1) užtikrinti, kad trąšos ir tręšiamieji produktai būtų pagaminti laikantis Identifikavimo tvarkoje nustatytų reikalavimų;
2) prieš pateikdami trąšas ir tręšiamuosius produktus rinkai, atlikti trąšos ir tręšiamųjų produktų atitikties įvertinimą Identifikavimo tvarkoje nustatytiems reikalavimams laboratorijoje, akredituotoje pagal Reglamente Nr.
765/2008 nustatytą tvarką (toliau - akredituota laboratorija) ir parengti techninius dokumentus;
3) saugoti techninius dokumentus 5 metus po trąšos ir tręšiamojo produkto, dėl kurio parengti tie dokumentai, pateikimo rinkai, kad įgaliota institucija galėtų juos patikrinti;
4) užtikrinti, kad trąšos ir tręšiamieji produktai būtų supakuoti ir paženklinti pagal ūkio ministro nustatytus pakavimo ir ženklinimo reikalavimus arba, jeigu trąšos ir tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, kad informacija valstybine kalba būtų pateikta trąšų ir tręšiamojo produkto lydimajame dokumente;
5) užtikrinti, kad trąšos ir tręšiamieji produktai būtų laikomi ir tvarkomi pagal ūkio ministro nustatytus tręšiamųjų produktų laikymo ir tvarkymo reikalavimus;
6) užtikrinti, kad trąšos ir tręšiamieji produktai, atitinkantys Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatytus pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo kriterijus, būtų klasifikuojami, pakuojami ir ženklinami Reglamente (EB) Nr.
1272/2008 nustatyta tvarka;
7) pateikiant rinkai arba vežant tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją didelį kiekį (N > 28 proc.) azoto turinčių amonio nitrato trąšų, atlikti arba užsakyti atlikti šiame įstatyme nurodytus bandymus ir laikytis nurodytos procedūros ir terminų;
8) gavę Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos prašymą, pateikti Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančiai institucijai valstybine kalba visą informaciją ir techninius dokumentus, būtinus įvertinti trąšų ir tręšiamojo produkto atitiktį šio įstatymo reikalavimams, bendradarbiauti su Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančia institucija dėl visų veiksmų, kurių imamasi trąšų ir tręšiamųjų produktų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamam pavojui pašalinti. 2. Gamintojo įgaliotajam atstovui tenka šiame straipsnyje gamintojui nustatytos pareigos. X straipsnis. Importuotojų pareigos Importuotojai privalo:
1) užtikrinti, kad pateikiamos ir (ar) tiekiamos rinkai trąšos ir tręšiamieji produktai turėtų techninius dokumentus; ir kad gamintojas įvykdė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) neteikti trąšų ir tręšiamojo produkto rinkai, kol nebus užtikrinta jo atitiktis šio įstatymo reikalavimams.
Nedelsiant raštu arba elektroniniu paštu informuoti gamintoją, muitinę ir Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančią instituciją, jei trąšos ir tręšiamasis produktas kelia pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai;
3) Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos prašymu pateikti trąšų ir tręšiamojo produkto techninius dokumentus;
4) užtikrinti, kad trąšos ir tręšiamieji produktai būtų laikomi ir tvarkomi pagal ūkio ministro nustatytus trąšų ir tręšiamųjų produktų laikymo ir tvarkymo reikalavimus;
5) gavę Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos ir (ar) muitinės prašymą, pateikti joms valstybine kalba visą informaciją ir dokumentus, būtinus įvertinti trąšų ir tręšiamojo produkto atitiktį šio įstatymo reikalavimams, ir bendradarbiauti su šiomis institucijomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi trąšų ir tręšiamųjų produktų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamam pavojui žmonių, gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai pašalinti. X straipsnis. Platintojų pareigos Platintojai privalo:
1) užtikrinti, kad prie trąšų ir tręšiamųjų produktų būtų pridėti techniniai dokumentai, ir įvykdytas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas;
2) netiekti trąšų ir tręšiamojo produkto rinkai, kol nebus užtikrinta jo atitiktis šio įstatymo reikalavimams.
Nedelsiant raštu arba elektroniniu paštu informuoti gamintoją ar importuotoją, muitinę ir Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančią instituciją, jei trąšos ir tręšiamasis produktas kelia pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai;
3) užtikrinti, kad trąšos ir tręšiamieji produktai būtų laikomi ir tvarkomi pagal ūkio ministro nustatytus tręšiamųjų produktų laikymo ir tvarkymo reikalavimus
4) gavę Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos prašymą, valstybine kalba pateikti visą informaciją ir dokumentus, būtinus įvertinti trąšų ir tręšiamojo produkto atitiktį šio įstatymo reikalavimams, ir bendradarbiauti su Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančia institucija dėl visų veiksmų, kurių imamasi trąšų ir tręšiamųjų produktų, kuriuos platintojai pateikė rinkai, keliamam pavojui žmonių ir gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai pašalinti. X straipsnis. Atvejai, kai importuotojams ir platintojams tenka gamintojų pareigos Importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir įgyja šio įstatymo nustatytas gamintojo pareigas, jei trąšas ir tręšiamąjį produktą rinkai pateikia savo vardu ar naudodamas savo prekės ženklą arba pakeičia rinkai jau pateiktas trąšas ir tręšiamąjį produktą, todėl pasikeičia jo atitiktis Identifikavimo tvarkoje nustatytiems reikalavimams. X straipsnis. Ekonominės veiklos vykdytojų teisės ir pareigos tręšiamųjų produktų priežiūros metu 1.
Ekonominės veiklos vykdytojai ir (arba) jų įgalioti atstovai trąšų ir tręšiamųjų produktų rinkos priežiūros metu turi teisę:
1) dalyvauti Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos pareigūnams atliekant veiklos patikrinimą;
2) neįsileisti Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos pareigūnų į savo teritoriją, pastatus, patalpas ir neleisti jiems atlikti ekonominės veiklos vykdytojo veiklos patikrinimo, jeigu šie pareigūnai nepateikia savo tarnybinio pažymėjimo ir tarnybinio pavedimo atlikti veiklos patikrinimą;
3) susipažinti su per veiklos patikrinimą surinkta medžiaga, žodžiu arba raštu pateikti dėl jos pastabas arba paaiškinimus;
4) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos pareigūnų veiksmus arba neveikimą, taip pat šių pareigūnų sprendimus, kuriais įforminti veiklos patikrinimo rezultatai. 2.
veiklos vykdytojai trąšų ir tręšiamųjų produktų rinkos priežiūros metu privalo:
1) vykdyti Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos nurodymus ir reikalavimus;
2) sudaryti galimybę Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos pareigūnams patekti į Lietuvos Respublikoje esančią jų teritoriją, pastatus, patalpas (įskaitant nuomojamus ar naudojamus panaudos teisinių santykių pagrindu), kuriuose gaminami, tiekiami rinkai arba laikomi (sandėliuojami) tręšiamieji produktai arba teikiamos paslaugos, ir veiklos patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas;
3) paskirti įgaliotą atsakingą asmenį, kuris dalyvautų atliekant veiklos patikrinimą ir bendradarbiautų su Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančia institucija;
4) pateikti Valstybinę trąšų ir tręšiamųjų produktų priežiūrą atliekančios institucijos pareigūnams visą veiklos patikrinimui atlikti būtiną informaciją, duomenis ir dokumentus (nesvarbu, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus. Pritarti
pramonės įmonių asociacija (LCHPĮA) R-181015-0017 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426: straipsnis. Laboratorijų akreditacija
Respublikos Vyriausybė priima sprendimus, būtinus užtikrinti, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija siektų akreditacijos, atitiktų nustatytus teisės aktų reikalavimus ir būtų akredituota pagal Reglamente Nr. 765/2008 nustatytą tvarką EB trąšų atitikties Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ir tręšiamųjų produktų atitikties šio įstatymo reikalavimams įvertinimui atlikti. 2. Šio straipsnio 1 dalis neriboja kitų laboratorijų teisės siekti ir gauti akreditaciją pagal Reglamente Nr. 765/2008 nustatytą tvarką EB trąšų atitikties Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ir tręšiamųjų produktų atitikties šio įstatymo reikalavimams įvertinimui atlikti. 3.
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtintų laboratorijų, kurios yra akredituotos įvertinti EB trąšų atitiktį Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimams, sąrašą. Nepritarti Nepritarti siūlymui steigti valstybinę laboratoriją. kadangi laboratorijos kaip ir kiti ūkio subjektai vykdantys ekonominę veiklą veikia bendrosios rinkos sąlygomis ir turi konkuruoti tarpusavyje, jei yra atitinkamos srities produktų, procesų ar paslaugų atitikties įvertinimo poreikis. Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projektas neapriboja teisės bet kuriam suinteresuotam juridiniam asmeniui akredituotis ir pradėti atitikties įvertinimo veiklą šioje srityje. Pažymėtina, kad šiuo metu pagal Trąšų reglamentą akredituota ir Lietuvoje atliekanti trąšų ir kalkinimo medžiagų atitikties įvertinimo veiksmus yra UAB „Inspectorate Klaipėda“ Cheminė analitinė laboratorija. Apie šią akredituotą laboratoriją yra pranešta Europos Komisijai. 22. Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija (LCHPĮA) R-181015-0017 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
Dauguma Įstatymo projekto normų yra blanketinės, t. y. Įstatymo projektas numato, kad tam tikrus reikalavimus numato kiti teisės aktai, įgaliotos institucijos skiriamos kitais teisės aktais, tačiau šie teisės aktai nėra parengti ir nėra pateikti derinti kartu su Įstatymo projektu. Dėl Įstatymo projekto neišsamumo nėra galimybės visapusiškai įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo ir to, ar siūlomu teisiniu reguliavimu bus pasiekti jo tikslai.
Pažymime, kad tuo atveju, jei dalis teisinių santykių reglamentuojama poįstatyminiais teisės aktais, visi šie dokumentai privalo būti vertinami kartu, siekiant tinkamo, visapusiško srities reguliavimo, jo nuoseklumo, normų tarpusavio suderinamumo, galimų spragų išvengimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad reguliavimo sritis, kaip minėta yra plati, privaloma kelių valstybės institucijų priežiūra ir jų tarpusavio veiksmų koordinacija siekiant veiksmingos ir efektyvios rinkos kontrolės. Taip pat, būtina atsižvelgti į tai, kad Europos Komisijai turės būti teikiamas derinti visas Įstatymu reguliuojamos srities teisės aktų paketas. Įstatymas šiuo metu yra derinamas nežinant, kokie konkretūs reikalavimai bus nustatyti kitais teisės aktais ir ar įstatymas nebus deklaratyvus, ar juo bus užtikrintas siekiamų tikslų įgyvendinimas. Pritarti
konfederacija
1 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
projekto 1 straipsnis Manome, kad įstatymo paskirties apibrėžimas pernelyg lakoniškas, nenusakantis Įstatymo projekto turinio ir esmės. Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu reglamentuojamą įstatymo tikslą, numatant, kad jo paskirtis yra nustatyti reikalavimus ne EB trąšoms bei nustatyti rinkos priežiūros ir kontrolės tvarką, sankcijų sistemą subjektams, pažeidžiantiems įstatymo ir Reglamento
konfederacija
33 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
projekto 2 straipsnis Siūlome šiame straipsnyje aiškiai numatyti, kad įstatymas taikomas „EB trąšų“ rinkos priežiūros priemonėms bei atsakomybei už Reglamento 2003/2003 pažeidimus, nes 2 str.
tiek, kiek to nereglamentuoja ES teisės aktai, yra nekonkreti, iš jos galima suprasti, kad Lietuva teisės aktais gali nustatyti papildomus, Reglamente Nr
gali būti pripažinta kaip nuostata, suvaržanti laisvą prekių judėjimą. Pritarti
konfederacija
4 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
projekto 3 straipsnis Kaip minėta, šiuo metu galioja Reglamentas Nr. 2003/2003, kuriame vartojama kita „trąšų“ sąvoka nei vartojama Įstatymo projekte. Įstatymo projektas taip pat apibrėžia ir tręšiamųjų produktų sąvoką. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu dar neįsigaliojusiame Reglamento 2003/2003 pakeitimo pasiūlyme vartojama tręšiamųjų produktų sąvoka, atskira trąšų sąvoka nebevartojama, t. y. tręšiamieji produktai apima ir trąšas. Atsižvelgiant į tai, siūlome suvienodinti trąšų sąvoką su Reglamente2003/2003 vartojama sąvoka ir
„tręšiamųjų produktų“ sąvokoje numatyti, kad tręšiamieji produktai apima ir
trąšas, atitinkamai visuose straipsniuose vėliau vietoje „trąšų ir tręšiamųjų produktų“ žodžių junginio vartoti tik tręšiamojo produkto sąvoką. Pritarti
konfederacija
12 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
projekto 4 straipsnis Manome, kad ¡statymo 4 str.
2 d., kuria nustatoma, kad Trąšos ir tręšiamieji produktai, klasifikuojami kaip cheminės medžiagos ar preparatai arba savo sudėtyje turintys cheminių medžiagų, turi būti tvarkomi vadovaujantis šiuo įstatymu tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas yra nekonkreti, iš jos neaišku, kokia apimtimi šioms medžiagoms taikomas trąšų įstatymas. Atitinkamai siūlome patikslinti formuluotę, numatant, kad tokioms medžiagoms taikomi abu šie įstatymai: „ Tręšiamieji produktai, klasifikuojami kaip cheminės medžiagos ar preparatai arba savo sudėtyje turintys cheminių medžiagų, turi būti tvarkomi vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu“. Nepritarti Įstatymo projekto derinimo etape Aplinkos ministerijos siūlymu šio pasiūlymo buvo atsisakyta, kaip perteklinio, nes 3 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad tręšiamieji produktai, atitinkantys Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatytus pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo kriterijus, klasifikuojami, pakuojami ir ženklinami Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatyta tvarka. 27. Lietuvos pramoninkų konfederacija 2018-10-15 Nr. S.218 * Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
projekto 4 straipsnio ir 5 straipsnio santykis. Įstatymo 4 straipsniu yra nustatomi bendrieji reikalavimai trąšoms ir tręšiamiesiems produktams, šio straipsnio 5 dalimi pavedama žemės ūkio ministrui nustatyti produktų, jų kokybės, naudojimo ir specialiuosius pakavimo, ženklinimo ir tiekimo rinkai reikalavimus, tačiau 5 straipsnio 2 dalimi nurodoma, kad trąšos ir tręšiamieji produktai įtraukiami į Lietuvos Respublikoje rinkai tiekiamų trąšų ir tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašą (toliau - Identifikavimo sąrašas) tik tada, jei atitinka šioje dalyje nurodytas sąlygas.
Iš minėtų nuostatų neaišku, kuo šios sąlygos skiriasi nuo reikalavimų, tręšiamiesiems produktams, kuriuos nustatys žemės ūkio ministras ir kodėl įtraukimui į Identifikavimo sąrašą nėra sąlygos, kad produktas atitiktų bendruosius įstatymo ir žemės ūkio ministro nustatytus reikalavimus tręšiamiesiems produktams. Manome, kad Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos turėtų būti perkeltos į 4 straipsnį prie bendrųjų reikalavimų tręšiamiesiems produktams, o Įstatymo projekto 5 str. numatyta, kad šie produktai įtraukiami į sąrašą, jei atitinka įstatymo 4 str. reikalavimus. Pritarti
konfederacija 2018-10-15 Nr. S.218 * Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
projekto 5 straipsnis, 6 straipsnis ir trečiasis skirsnis (10 ir 11 straipsniai) Iš Įstatymo projekto neaiškus Identifikavimo sąrašo (5 str.) ir Trąšų registro (10 str.) santykis, nes pagal Įstatymo projekto tekstą, ir į Identifikavimo sąrašą, ir į trąšų registrą bus įtraukiami tie patys objektai - trąšos ir tręšiamieji produktai. Be to, iš Įstatymo projekto 6 str. 1 d. 1 p. seka, kad gali būti tiekiami tik registre įregistruoti tręšiamieji produktai, o registracijai registre nėra reikalavimo dėl įtraukimo į Identifikavimo sąrašą. Tokiu būdu nėra aišku, kokiu tikslu tiekėjas turėtų siekti produktą įtraukti į Identifikavimo sąrašą, stokojama reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo.
Mūsų vertinimu pasiūlyta tiekiamų trąšų ir tręšiamųjų produktų registravimo tvarka yra perteklinė ir biurokratiška, dėl šios priežasties manome, kad yra pakankamas vienas iš šių objektų - arba Identifikavimo sąrašas, arba registras. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų vertinimu, registro steigimas gali pareikalauti didesnių laiko ir finansinių sąnaudų, manome, kad tręšiamųjų produktų įtraukimas į Identifikavimo sąrašą, kai tie produktai atitinka visus jiems teisės aktų keliamus reikalavimus, yra pakankamas įstatymo tikslams pasiekti. Dėl nurodytos priežasties siūlome atsisakyti
rinkai tręšiamieji produktai turi būti įtraukti į Identifikavimo sąrašą. Pritarti
konfederacija 2018-10-15 Nr. S.21813 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
projekto 9 straipsnis Įstatymo projekto 9 straipsnis pavadintas „laikinosios priemonės“, bet šio straipsnio turinys numato galimybę taikyti ne tik laikino pobūdžio priemones. Dėl šios priežasties siūlome suvienodinti naudojamą sąvoką su LR produktų saugos įstatyme šiuo tikslu vartojama sąvoka ir laikinąsias priemones vadinti
„rinkos ribojimo priemonėmis“. Taip pat straipsnyje stokojama konkretumo,
manome, kad turėtų būti nurodyti konkretūs terminai, kuriais priežiūros institucijos priima sprendimus ir tiekėjai įpareigojami vykdyti institucijos privalomuosius nurodymus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo. Taip pat 9 straipsnio 6 d. numato, kad trąšų ir tręšiamųjų produktų, kurių tiekimas rinkai ir naudojimas sustabdomas arba uždraudžiamas, sustabdymo, uždraudimo ir išėmimo iš rinkos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Siūlome apsvarstyti galimybę šią tvarką reglamentuoti įstatymu, įskaitant galimybę sunaikinti Įstatymo ar Reglamento Nr. 2003/2003 reikalavimų neatitinkantį produktą, nes šios priemonės yra susijusios su esminiais apribojimais rinkos dalyviams, dėl šios priežasties tokios nuostatos turėtų būti reglamentuojamos įstatymu. Įstatymo projekto 9 str. 3 d. 4 punktas mūsų vertinimu, nėra korektiškas, nes siūloma vertinti laikinosios piemonės taikymo sąnaudas su nauda žmonių sveikatai. Be to, toks vertinimas yra sudėtingas, neaiškūs kriterijai, kuriais remdamasis rinkos priežiūrą vykdantis subjektas galėtų atlikti tokį vertinimą. Dėl šios priežasties siūlome atsisakyti 9 str. 3 d. 4 p. Pritarti
konfederacija 2018-10-15 Nr. S.218 * Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
projekto 12 straipsnis Komentuojamas straipsnis reglamentuoja duomenų teikimo tvarką, tačiau iš šio straipsnio nėra aišku, kokiu tikslu renkami duomenys, mūsų vertinimu šie duomenys turėtų būti renkami ne statistikos, bet rinkos priežiūros tikslais, todėl įstatyme turėtų būti nurodytas tokios informacijos rinkimo tikslas ir esminiai rinkos dalyvių pateiktini duomenys, pvz., į rinką pateiktų produktų pavadinimai, kiekiai, didmenos ir mažmenos vartotojams pateiktos produkcijos dalis ir kt. Nepritarti Rengiant Projektą XIIIP-2426, buvo nuspręsta šių nuostatų atsisakyti, kaip perteklinių ir didinančių ekonominės veiklos vykdytojų administracinę naštą. 31. Lietuvos pramoninkų konfederacija 2018-10-15 Nr. S.21815 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426: 9.
projekto 16 straipsnis Atsižvelgiant į tai, kad už įstatymo ir Reglamento Nr. 2003/2003 pažeidimus atsakomybėn bus traukiami juridiniai asmenys, atsakomybė už jų pažeidimus negali būti reglamentuota Administracinių nusižengimų kodekse, kuris taikomas fiziniams asmenims. Pažymime, kad pagal Reglamentą Nr. 2003/2003 valstybė narė turi nustatyti atgrasančias sankcijas, siūlome nustatyti baudas, siejant jų taikymą su ekonominės veiklos dalyvio iš teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios veiklos (neteisėto trąšų tiekimo) gautomis pajamomis. Šiuo atveju siūlome numatyti, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus nustatytus reikalavimus bauda siektų 70- 100 proc pajamų, kurios buvo gautos ar galėjo būti gautos tiekiant rinkai trąšas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pritarti
konfederacija 2018-10-15 Nr. S.218 * Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
akredituotos laboratorijos. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje nėra laboratorijos, kuri būtų akredituota vykdyti trąšų tyrimus Lietuvoje, dėl šios priežasties manome, kad siekiant įstatymo nuostatų veiksmingumo ir trąšų rinkos kontrolės efektyvumo, būtina įsteigti nacionalinę laboratoriją, kuri būtų akredituota vykdyti trąšų tyrimus arba tokia akreditacija galėtų būti suteikta jau veikiančioms nacionalinėms laboratorijoms, atliekančioms tyrimus susijusiose srityse. Manome kad tokios laboratorijos steigimas yra esminė trąšų rinkos veiksmingos priežiūros sąlyga. Tuo atveju, jei trąšų rinkos dalyvių tiekiamos produkcijos patikrinimas bus apribotas, komplikuotas ar ilgai trunkantis (dėl galimybės atlikti tokius tyrimus Lietuvoje nebuvimo), yra rizika, kad įstatymo nuostatos bus sunkiai įgyvendinamos, o rinkos dalyviai piktnaudžiaus šia situacija nesilaikydami Reglamento Nr. 2003/2003 bei įstatymo nustatytų reikalavimų.
Nepritarti Nepritarta siūlymui steigti valstybinę laboratoriją. kadangi laboratorijos kaip ir kiti ūkio subjektai vykdantys ekonominę veiklą veikia bendrosios rinkos sąlygomis ir turi konkuruoti tarpusavyje, jei yra atitinkamos srities produktų, procesų ar paslaugų atitikties įvertinimo poreikis. Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projektas neapriboja teisės bet kuriam suinteresuotam juridiniam asmeniui akredituotis ir pradėti atitikties įvertinimo veiklą šioje srityje. Pažymėtina, kad šiuo metu pagal Trąšų reglamentą akredituota ir Lietuvoje atliekanti trąšų ir kalkinimo medžiagų atitikties įvertinimo veiksmus yra UAB „Inspectorate Klaipėda“ Cheminė analitinė laboratorija. Apie šią akredituotą laboratoriją yra pranešta Europos Komisijai. 33. Gauta iš Seimo interneto portalo (SIPIS). Pasiūlymą pateikė: Danguole Andrijauskaite, el. paštas: [email protected]. UAB Agrobona, vadovė Šis pranešimas siunčiamas automatiškai iš Teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426:
Pateiktas tiesiog visas Lietuvos Respublikos tiekiamų rinkai trąšų į s t a t y m a s. Nepritarti Pasiūlymai teikiami Projektui Nr. XIIP-1993, tačiau atsižvelgiant į tai, kad siūloma projektus sujungti ir Seimui teikti vieną, siūloma už pagrindą imti Vyriausybės rengtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2426. 34. AB „Achema“
1
Įstatymo projekto 3 straipsnio, reglamentuojančio rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimą į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad ,,Tręšiamųjų produktų kriterijus ir tręšiamųjų produktų įtraukimo į Identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras (toliau – žemės ūkio ministras)“.
Šio įstatymo projekto straipsnio 3 dalis nurodo reikalavimus Identifikavimo sąrašui, todėl tampa neaišku, ar šių reikalavimų įgyvendinimo ribas turėtų apimti žemės ūkio ministro tvirtinama tvarka, todėl siekiant išvengti teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, siūlytina koreguoti 3 straipsnio 1 dalį nurodant, kad: ,,3. Tręšiamųjų produktų atitikties šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams kriterijus ir tręšiamųjų produktų įtraukimo į Identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras (toliau – žemės ūkio ministras)“. Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymo esmei, bet išdėstyti kitaip. Komiteto pasiūlymas išdėstytas šios išvados 7.2 lentelėje prie Komiteto pasiūlymų. 35. AB „Achema“
22 Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalis numato reikalavimų visumą, kada tręšiamasis produktas yra įtraukiamas į Identifikavimo sąrašą. Jei tręšiamasis produktas neatitinka visų šių reikalavimų, jis negali būti įtraukiamas į Identifikavimo sąrašą. Siūlome papildyti šių reikalavimų sąrašą, papildant Įstatymo projekto 3 str. 1 d., nurodant: ,,1) agrocheminiais laboratoriniais tyrimais ir agrotechnikos moksliniais tyrimais patvirtinta tręšiamojo produkto teigiama įtaka augalų mitybai, dirvožemio fiziniams, cheminiams, biologiniams rodikliams“. Mūsų nuomone, tokie tyrimai yra reikalingi siekiant nustatyti tręšiamojo produkto tinkamumą patiekti ir tiekti rinkai. Tokie tyrimai apima įvairius bandymus ir kitus tyrimus, siekiant įsitikinti, ar tręšiamasis produktas yra tinkamas naudoti nesukeliant neigiamų padarinių. Tokių tyrimų apimtis ir tikslūs reikalavimai turėtų būti nustatyti žemės ūkio ministro patvirtintoje tvarkoje nustatytuose kriterijuose.
Pritarti iš dalies Pritarta siūlymo esmei, tačiau išdėstoma kitaip: ,,1) tyrimais patvirtinta tręšiamojo produkto teigiama įtaka augalų mitybai, dirvožemio fiziniams, cheminiams, biologiniams rodikliams“. Siūlome neapsiriboti tiktai agrocheminiais ir agrotechnikos tyrimais. 36. AB „Achema“ R. Miliauskas 2018-11-094
Įstatymo projekto 4 straipsnio, reglamentuojančio rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų reikalavimus. Dabartiniame verslo pasaulyje, kai prekių gamyba, paslaugų teikimas didėja arba gali didėti sparčiau negu gyventojų perkamoji galia, reklama tampa viena svarbiausių priemonių pritraukti kuo daugiau klientų, formuoti jų poreikius ir taip paveikti, kad jie taptų nuolatiniais įmonės klientais. Kartu reklama tampa ir viena veiksmingiausių konkurencijos priemonių su kitomis prekybos įmonėmis, paslaugas teikiančiomis firmomis, kurios irgi siekia tokių pat tikslų, tačiau taip pat gali padaryti neatitaisomos žalos reklamuojant į Identifikavimo sąrašą neįtrauktus ar jo neatitinkančius tręšiamuosius produktus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra vientisos trąšų gamybos, prekybos ir naudojimo, reklamos teisinės, kontrolės ir informacinės sistemos, žinios apie trąšų poveikį šalies gamtinei aplinkai ir žmogaus sveikatai yra itin negausios, todėl kyla pavojus, kad nesant atitinkamo papildomo draudimo šio įstatymo nuostatų neatitinkančių tręšiamųjų produktų reklamai, gali kilti neigiamos pasekmės, kadangi tręšiamųjų produktų naudotojai gali būti netinkamai informuojami apie tręšiamuosius produktus bei jų naudojimo tvarką ir galimybes. Dėl nurodytų priežasčių siūlome papildyti 4 str. 3 ir 4 dalimis: „3.
3 ir 4 dalimis: „3. Reklama, skleidžiama bet kokia forma ir bet kokiomis reklamos perteikimo priemonėmis, yra draudžiama tais atvejais, kai siekiama reklamuoti tręšiamuosius produktus, kurie nėra įtraukti į Identifikavimo sąrašą ir (ar) neatitinka žemės ūkio ministro patvirtintoje tvarkoje nustatytų kriterijų. 4. Tręšiamųjų produktų reklamoje draudžiama nurodyti tokį medžiagos ar preparato naudojimą, kuris gali pakenkti žmonių, augalų ar gyvūnų sveikatai ar aplinkai“. Tręšiamojo produkto reklamoje, kuri suteikia galimybę bet kuriam asmeniui iš anksto sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį įsigyti Tręšiamąjį produktą dar nemačius jo ženklinimo etiketės, turi būti pateikta tokia pati informacija, kuri nurodoma ženklinimo etiketėje.“ Nepritarti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reklama, skleidžiama bet kokia forma ir bet kokiomis reklamos perteikimo priemonėmis, yra draudžiama tais atvejais, kai siekiama reklamuoti prekes, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti. 37. AB „Achema“ R. Miliauskas 2018-11-093 Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodytos akredituotos laboratorijos. Siūlome Įstatymo projektą papildyti skyriumi „Laboratorijų akreditacija“ jo nuostatas išdėstant taip: „<...>
<...>
straipsnis. Laboratorijų akreditacija
Respublikos Vyriausybė priima sprendimus, būtinus užtikrinti, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija siektų akreditacijos, atitiktų nustatytus teisės aktų reikalavimus ir būtų akredituota pagal Reglamente Nr. 765/2008 nustatytą tvarką EB trąšų atitikties Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ir tręšiamųjų produktų atitikties šio įstatymo reikalavimams įvertinimui atlikti. 2. Šio straipsnio 1 dalis neriboja kitų laboratorijų teisės siekti ir gauti akreditacijos pagal Reglamente Nr. 765/2008 nustatytą tvarką EB trąšų atitikties Reglamento (EB) Nr.
2003/2003 ir tręšiamųjų produktų atitikties šio įstatymo reikalavimams įvertinimui atlikti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtintų laboratorijų, kurios yra akredituotos įvertinti EB trąšų atitiktį Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimams, sąrašą“. Nepritarti Vienos konkrečios laboratorijos įrašymas į projektą prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatoms: „Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus. 3 pasiūlymo nuostata perteklinė, Ūkio ministerija yra įgaliota institucija, kuri praneša Europos Komisijai Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtintų laboratorijų, kurios yra akredituotos įvertinti EB trąšų atitiktį Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimams, sąrašą. 38. AB „Achema“
4
Įstatymo projekto 11 straipsnio, reglamentuojančio tręšiamųjų produktų rinkos priežiūrą. Siūloma Įstatymo projekto 11 straipsnį papildyti 4 dalimi ir nurodyti: ,,4. Muitinė tręšiamųjų produktų rinkos priežiūrą atlieka tikrindama, ar importuojami tręšiamieji produktai yra įtraukti į Identifikavimo sąrašą ir (ar) atitinka žemės ūkio ministro patvirtintoje tvarkoje nustatytus kriterijus. Muitinė, nustačiusi, kad tręšiamasis produktas nėra įtrauktas į Identifikavimo sąrašą ir (ar) neatitinka žemės ūkio ministro patvirtintoje tvarkoje nustatytų kriterijų, sulaiko krovinį muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatytais pagrindais ir nedelsiant praneša Įgaliotai institucijai.
Įgaliota institucija nuo muitinės pranešimo dienos gali imtis rinkos ribojimo priemonių, nustatytų Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme“. Nepritarti Bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ar iš jos išvežamoms prekėms, nustato 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, o išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės išdėstytos 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, ir 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai neturėtų būti priimami teisės aktai, kurie reglamentuotų muitinės veiksmus, susijusius su atskirų prekių kontrole. 39. AB „Achema“
pakankamo finansavo skyrimo, siekiant užtikrinti šio Įstatymo projekto tinkamą įgyvendinimą.
Siekiant išlaikyti aukštus šiame Įstatymo projekte nurodytus standartus ir užtikrinti teisinį tikrumą, svarbu tinkamai įgyvendinti šiame Įstatymo projekte išdėstytus reikalavimus ir todėl yra būtina ieškoti būdų skirti pakankamą finansavimą, siekiant: a. parengti tręšiamųjų produktų atitikties šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams kriterijus ir tręšiamųjų produktų įtraukimo į Identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką, kurią tvirtintų žemės ūkio ministras; b. įsteigti akredituotą laboratoriją, arba kitai Lietuvos Respublikoje esančiai laboratorijai gauti reikiamą akreditaciją ir būti pajėgiai atlikti visus Įstatymo projekte nurodytus tyrimus; c. vykdyti veiksmingą rinkos priežiūrą ir užtikrinti tinkamą ir veikiantį Įgaliotos institucijos kontrolės mechanizmą; d. užtikrinti, kad būtų pakankamai kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių Įgaliotoje institucijoje. Pritarti iš dalies a. Pritarti. Žemes ūkio ministras tvirtina Identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką bei funkcinės tręšiamųjų produktų kategorijos kriterijus; b. Nepritarti. Argumentai tokie patys, kaip ir 37 pastabai; c. Pritarti iš dalies. Įstatymo projekto VI skyriuje yra sukurtas tręšiamųjų produktų rinkos ir naudojimo priežiūros mechanizmas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų funkcijos bus nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime. Funkcijų vykdymas ir užtikrinimas priklauso nuo pačių įgaluotų institucijų; d. Nepritarti. Pakankamai kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių Įgaliotoje institucijoje užtikrinimas yra ne šiuo įstatymo reguliavimo sritis. 40. Mark Rosenthal
13 Sukonkretinti kas yra mikrobiologinė tarša, kokie mikroorganizmai ir kokie jų kiekiai turi būti produkte, kad tai skaitytusi mikrobiologinė tarša.
Nes dažnais atvejais skaičiuojamas bendras mikroorganizmų kiekis, neatsižvelgiant į tai ar tai gerieji mikroorganizmai ar patogeniniai, pagal tokį apibendrinimą, visi mikrobiologiniai bei organiniai preparatai bus priskirti prie mikrobiologiškai užterštų preparatų. III SKYRIUS
tiekiamiems tręšiamiesiems produktams keliami reikalavimai
4) tiekiami rinkai su gamintojo parengtais techniniais dokumentais: saugos duomenų lapais, kurie privalomi 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1), nustatytais atvejais, naudojimo instrukcijomis, tręšiamojo produkto akredituotos laboratorijos cheminės sudėties tyrimo protokolais, kuriuose nurodytos pagrindinės ir antrinės augalams tręšti skirtos maisto medžiagos, vandenyje tirpios medžiagos, kenksmingos priemaišos, mikrobiologinė tarša (toliau – techniniai dokumentai). Pritarti iš dalies Komitetas pritaria nuomonei, kad mikrobiolioginė taršos sąvoka šiame įstatyme neapibrėžta. Todėl pritaria Ūkio ministerijos siūlymui apibrėžti sąvoką
„Mikroorganizmas“ (2 str., 8 d.). Tai leidžia Žemės ūkio ministro
patvirtintoje tvarkoje nustatyti konkrečius kriterijus dėl tręšiamuosiuose produktuose esančių mikroorganizmų.
Pav. patogenų koncentracija mikrobiniuose augalų biostimuliatiriuose neturi viršyti šių ribinių verčių: „Salmonella iki
coli iki 1 g. arba 1 ml. Lysteria monocytogenes iki 25 g arba 25 ml. Vibrio spp iki
iki 25 g arba 25 ml. Staphylococcus aureus iki 25 g arba 25 ml. Enterococcaceae
Aerobinių mikroorganizmų skaičius, jeigu mikrobinis biostimuliatorius nėra aerobinė bakterija 10⁵ksv/g arba ml. Mielių ir pelėsių skaičius, jeigu mikrobinis biostimuliatorius nėra grybelis 100 ksv/g arba ml. Patogenų koncentracija nemikrobiniuose augalų biostimuliatiriuose, augimo terpėse, organinėse, organinėse-mineralinėse trąšose neturi viršyti šių ribinių verčių: „Salmonella iki
coli iki 100 1 g. arba 1 ml. Enterococcaceae iki 100 1 g arba 1 ml.“ Tręšamojo produkto sudėtyje gali būti mikroorganizmai: Azotobacter spp., Mycorrhizal fungi, Rhizobium spp., Azospirilium spp. Organinėse dirvožemio gerinimo medžiagose, organinėse, organinėse-mineralinėse trąšose, auginimo terpėse, nemikrobinėse augalų biostimuliante negali būti parazitų: Ascaris spp. Toxocara spp. 41. Mark Rosenthal
2 * Taip pat siūlome ne tik registruoti ir kontroliuoti iš trečiųjų šalių įvežamas mineralines trąšas, cheminės medžiagas, cheminius mišinius (toliau cheminės trąšos), bet ir kontroliuoti šių cheminių trąšų bei EB pagamintų cheminių trąšų panaudojimą ūkiuose. Leisti atlikti laukų tręšimą tik pagal gautą tręšimo planą, kuris būtų išduodamos laboratorijoje po išsamaus kasmetinio dirvožemio tyrimo. Įvedus tokią tvarką bus sumažintas perteklinis cheminių trąšų panaudojimas, nes iki šiol tik mažoji dalis ūkininkų tiria savo dirvožemį.<...> Pritarti 42.
Mark Rosenthal Bio Sprendimų Ekspertas 2018-11-09 * Taip pat siūlome nustatyti maksimalią pagrindinių ir pavojingiausių medžiagų/junginių kiekį laukuose, auginant atitinkamą kultūrą, tam, kad ūkininkas nepiktnaudžiautų ir nenaudotų didesnio kiekio cheminių trąšų nei jam buvo nurodyta tręšimo plane. Už viršytą medžiagų kiekį (nustatyti pvz. viršijant 30% taikoma viena bauda, viršijant 50% - didesnė bauda ir taip toliau/arba būtų kitas baudų skyrimo būdas). Dar vienas iš galimų kontrolės būdų, kuris gali būti taikomas ir lygiagrečiai su viršytų dirvožemyje medžiagų kontrolės būdu, vykdyti cheminių trąšų pardavimą ūkininkams tik pateikus tręšimo planus. Įmonės, parduodančios chemines trąšas, turi pagrįsti parduotų cheminių trąšų kiekį, pateikus iš ūkininko gautą tręšimo planą, o ūkininkas, tikrinimo metu, pagrindžia nupirktą cheminių trąšų kiekį, pateikus tręšimo planą. Nepritarti Tręšiamųjų produktų kriterijai ir naudojimo reikalavimai bus nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose, t. y LR žemės ūkio ministro patvirtintose tvarkose. 43. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai
1Siekiant didesnio įstatymo nuostatų aiškumo,
siūlome įstatymo projekto 2 straipsnyje apibrėžti įstatyme vartojamas sąvokas, derinant jų apibrėžtis su Europos Sąjungos teises aktuose
apibrėžtimis. Pritarti
rūmai
3 2.
3
reikiamo lygio akredituotų laboratorijų, siūlome į Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ,Šis įstatymas netaikomas šiems produktams“ įtraukti ir produktus, pagamintus iš organinės kilmės medžiagų (t. y. organines trąšas (galvijų, arklių, paukščių ir kitų ūkinių gyvūnų mėšlą, durpes, vermikompostus, įvairius substratus; žaliąsias trąšas; skystas biohumusines ar augalines ištraukas; maisto ir gyvulininkystės pramonės liekanas ir kt.). Pažymėtina, kad organinės trąšos gaminamos natūraliais būdais, todėl neįmanoma užtikrinti, kad jų sudėtyje būtų tam tikrų medžiagų reikiami kiekiai, kurie atitiktų poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytas tam tikras procentines ar skaitines išraiškas, nelyginant su ta galimybe, kuri leidžia nesunkiai nustatyti cheminių trąšų sudėtį. Laikantis įstatymo projekto ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, tyrimus reikėtų atlikti kiekvienai organinių trąšų partijai. Atsižvelgiant į tai, taip pat ir dėl atsirasiančių ypač sudėtingų reikalavimų, manome, kad ateityje rinkoje neliks organinių trąšų. O juk organinės trąšos - viena iš geriausių natūralių dirvos gerinimo priemonių. Be to, siekiant įgyvendinti ES susitarimus dėl klimato kaitos mažinimo, tai yra ir bus gera alternatyva žemės ūkio veiklos subjektams mažinti cheminių trąšų naudojimą. Nepritarti
1Dėl akredituotų laboratorijų, argumentai tokie patys, kaip ir 21, 32,
atvejais, kai nėra bandymo metodų standarto, atitiktis gali būti grindžiama neakredituotos laboratorijos bandymo protokolu. 3. Nepritarti išimčiai organinėms trąšoms. Įstatymo projekto 3 dalies tikslas nustatyti išimtį produktams, kurie yra reglamentuoti ES teisės aktais. Tačiau esant reikalui, yra galimybė nustatyti išimtį atitinkamai funkcinei kategorijai priskirstytiems tręšiamiesiems produktams.
Numatyta, kad tręšiamieji produktai pagal funkcinės kategorijas bus suskirstyti Žemės ūkio ministro patvirtintoje tvarkoje. 56. Lietuvos grūdų augintojų asociacija
1 Argumentai: Kadangi šiuo įstatymu visų pirma siekiama reglamentuoti tręšiamųjų produktų pateikimą ir tiekimą rinkai, o tręšiamųjų produktų naudojimas jau yra reglamentuotas kitais ES ir LR teisės aktais, nesisteminis ir pakrikas kai kurių naudojimo aspektų reglamentavimas šiame įstatyme yra perteklinis ir nereikalingas. Pasiūlymas: 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos rinkai
(toliau – rinka) pateikiamiems ir tiekiamiems tręšiamiesiems produktams keliamus reikalavimus, ekonominės veiklos vykdytojų, naudotojų pareigas, rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų indentifikavimo reikalavimus, rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į tręšiamųjų produktų indentifikavimo sąrašą (toliau – Identifikavimo sąrašas) ir išbraukimo iš Identifikavimo sąrašo reikalavimus, rinkos priežiūros tvarką ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.“ 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) Europos Bendrijos trąšoms (toliau – EB trąšos),
kurioms taikomi 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 467) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. rugsėjo 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2016/1618 (OL 2016 L 242, p. 24) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003), reikalavimai, išskyrus rinkos priežiūros, naudojimo nuostatas ir nuostatas dėl atsakomybės taikymo;“ Nepritarti Tręšiamųjų produktų naudojimas nėra reglamentuotas ES ir LT teisės aktais. Išimtį sudaro tik mėšlas ir ekologinės trąšos, kurios nėra šio įstatymo objektas.
Europos Komisija įpareigoja valstybes nares teikti informaciją apie sunaudojamą trąšų kiekį žemės ūkyje, tikslui sumažinti dirvožemio ir gruntinio vandenio užterštumą. Šiuo metu Lietuva neturi galimybės teikti šią informaciją, nes jokiais duomenimis nedisponuoja. 57. Lietuvos grūdų augintojų asociacija
2 Siūlome papildyti 2 straipsnį sąvoka „Identifikavimo sąrašas“ ir ją aiškiai apibrėžti. Nepritarti Sąrašo sąvokos apibrėžimas yra perteklinis. 58. Lietuvos grūdų augintojų asociacija
13 Argumentai: Įstatymo projekte aiškiai neapibrėžta, kokiais atvejais trąšos ir tręšiamieji produktai turi būti įtraukti į Identifikavimo sąrašą, todėl būtina patikslinti, kada trąšos ir kiti tręšiamieji produktai įtraukiami į Identifikavimo sąrašą. Pasiūlymas: 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Ne EB trąšos ir trąšos bei kiti tręšiamieji
produktai, kurie teikiami rinkai ne iš Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje buvo teisėtai tiekiamos (-iami) į tas valstybes, turi būti įtrauktos (-aukti) į Identifikavimo sąrašą. Tręšiamųjų produktų įtraukimo į Identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras (toliau – žemės ūkio ministras).“ Nepritarti Į identifikavimo sąrašą bus įtraukiami visi tręšiamieji produktai, išskyrus išimtis, kurios numatytos projekto 1 straipsnio 3 dalyje. 59. Lietuvos grūdų augintojų asociacija 2018-11-27 Nr.
37 Argumentai: Kadangi šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalis numato, kad ne EB trąšoms, patekusioms į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje buvo teisėtai tiekiamos į tas valstybes, taikomos kitos, ne šio įstatymo nuostatos, siekiant didesnio skaidrumo ir kokybės atsekamumo, reikia numatyti galimybę šias trąšas įtraukti į Identifikavimo sąrašą, jei to pageidauja ekonominės veiklos vykdytojas. Pasiūlymas: 3 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Ekonominės veiklos vykdytojo pageidavimu tręšiamasis
produktas, teisėtai pateiktas kitos Europos Sąjungos valstybės narės vidaus rinkai, į Identifikacinį sąrašą gali būti įtraukiamas netaikant šio straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tokiu atveju ekonominės veiklos vykdytojas įgaliotai institucijai privalo pateikti prašymą dėl tręšiamojo produkto įtraukimo į Identifikacinį sąrašą ir dokumentą, pagrindžiantį teisėtą pateikimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės vidaus rinkai.“ Pritarti iš dalies Į identifikavimo sąrašą bus įtraukiami visi tręšiamieji produktai, išskyrus išimtis numatytas projekto 1 straipsnio 3 dalyje. Įstatymo projekto 3 straipsnio 7 dalyje yra numatytas reikalavimas, kad Tręšiamasis produktas, teisėtai pateiktas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės vidaus rinkai, į Identifikavimo sąrašą įtraukiamas netaikant šio straipsnio 2 dalies reikalavimų. 60. Lietuvos grūdų augintojų asociacija 2018-11-27 Nr.
5 Argumentai: Šis įstatymas numato, kad į Lietuvos Respubliką gali patekti tik EB trąšos, ne EB trąšos, tiekiamos iš Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje buvo teisėtai tiekiamos į tas valstybes ir trąšos esančios Identifikavimo sąraše, todėl punktas, kuris nurodo kokias trąšas ar tręšiamuosius produktus leidžiama naudoti yra perteklinis, nes akivaizdu, kad jei trąšų negalima tiekti į rinką, tai nėra reikalo drausti naudoti to, ko rinkoje nėra. Pats 5 straipsnio pavadinimas „Rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų naudojimas“ suponuoja į tai, kad šiame straipsnyje turėtų būti reglamentuotas tiekiamų produktų naudojimas, o ne draudžiamų tiekti produktų nenaudojimas. Šio įstatymo paskirtis yra ne reglamentuoti trąšų ir tręšiamųjų produktų naudojimą, o šių produktų tiekimą į rinką, ką rodo ir įstatymo pavadinimas. Tuo labiau, kad naudotojų gebėjimai ištirti ir įsitikinti, kad jų naudojamų trąšų ir tręšiamųjų produktų kokybė atitinka šio įstatymo reikalavimus yra labai riboti ir perkelti tokią atsakomybę naudotojams yra neproporcingai didelė biurokratinė našta. Reiktų vadovautis principu, kad visas teisėtai pateiktas į rinką trąšas galima naudoti vadovaujantis gamintojo nustatytomis rekomendacijomis. Pasiūlymas: 5 straipsnį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų
produktų naudojimas
produktus, kurie įrašyti į Identifikavimo sąrašą, arba EB trąšas, kurios įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą. 2.1. Draudžiama naudoti amonio karbonato trąšas.“ Nepritarti Įstatymo projekto svarstymo LR Seimo Kaimo reikalų komiteto metu buvo nuspręsta pakeisti įstatymo pavadinimą į Tręšiamųjų produktų įstatymą.
Įstatymo paskirtis nustatyti Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamiems ir tiekiamiems tręšiamiesiems produktams keliamus reikalavimus, ekonominės veiklos vykdytojų, tręšiamųjų produktų naudotojų pareigas, rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų indentifikavimo reikalavimus, rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į tręšiamųjų produktų indentifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš Identifikavimo sąrašo reikalavimus, rinkos priežiūros tvarką ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Naudotojas, kaip ir ekonominės veiklos vykdytojai, yra rinkos dalyvis, nuo jo sąmoningumo ir priklauso būsimos kartos sveikata. Projekto iniciatorių nuomone, svarbu palikti minimalius reikalavimus naudotojams, kurie ir yra išdėstyti įstatymo projekto 9 straipsnyje. 61. Lietuvos grūdų augintojų asociacija
5 Argumentai: Įstatymo projekte numatoma, kad tiekti į rinką galima ne tik Identifikavimo sąraše esančias trąšas, bet ir EB trąšas bei ne EB trąšas, tiekiamas iš Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje buvo teisėtai tiekiamos į tas valstybes. Tuo tarpu 6 straipsnio 1 punkte numatoma, kad visi tręšiamieji produktai būtų pagaminti laikantis Identifikavimo sąraše nustatytų reikalavimų.
Pasiūlymas: 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1) užtikrinti, kad tręšiamieji produktai
būtų pagaminti laikantis Identifikavimo sąraše nustatytų reikalavimų arba EB trąšoms keliamų reikalavimų;” 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2) prieš pateikdami tręšiamuosius produktus,
kurie nėra EB trąšos ir nėra ne EB trąšos, tiekiamos iš Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje buvo teisėtai tiekiamos į tas valstybes, rinkai, atlikti tręšiamųjų produktų atitikties Identifikavimo sąraše nustatytiems reikalavimams įvertinimą akredituotoje laboratorijoje ir parengti techninius dokumentus Pritarti iš dalies Komitetas pritaria pasiūlymo esmei, bet siūlo šį punktą išdėstyti kitaip. (žr. XIIIP-2426(2) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą). 62. Lietuvos grūdų augintojų asociacija
9 Argumentai: Įstatymo lygmenyje numatyti tokius techninius dalykus, kaip žurnalų pildymas yra blogos teisėkūros pavyzdys. Pilnai užtenka, kad įstatyme numatoma prievolė naudotojui teikti duomenis įgaliotai institucijai apie tręšiamųjų produktų naudojimą (kas beje jau yra daroma) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Nurodymas laikytis tręšiamųjų produktų naudojimo aplinkosauginių reikalavimų yra visiškai nereikalingas ir perteklinis, nes šie reikalavimai yra smulkiai ir žymiai detaliau išdėstyti kituose LR įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat ES reglamentuose ir direktyvose, kurių perkelti į LR teisyną nėra būtina. Pasiūlymas:
Išbraukti iš 10 straipsnio 2 ir 4 punktus: „10 straipsnis.
Naudotojų pareigos Naudotojas privalo:
1) naudoti tręšiamuosius produktus pagal techniniuose dokumentuose nurodytą paskirtį ir poreikį, laikydamasis šio įstatymo 5 straipsnio ir kitų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – žemės ūkio ministras) patvirtintų tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų;
2) pildyti tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitos dokumentus pagal žemės ūkio ministro patvirtintą tvarką;
3) 2) teikti duomenis valstybine kalba įgaliotai institucijai apie tręšiamųjų produktų sunaudojimą žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;
4) laikytis tręšiamųjų produktų naudojimo aplinkosauginių reikalavimų. Pritarti
10 Argumentai: Šio įstatymo pagrindinė paskirtis yra pateikiamų ir tiekiamų į rinką trąšų ir tręšiamųjų produktų kontrolė, todėl būtina numatyti kaip ši kontrolė bus vykdoma įvežant trąšas ar tręšiamuosius produktus į LR teritoriją. Tuo tarpu 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte įgaliotai institucijai numatoma suteikti galių kurios prieštarauja kietiems LR teisės aktams. Naudotojai dažniausiai yra fiziniai asmenys – ūkininkai, kurių asmeninis turtas dažniausiai nėra atskirtas nuo ūkyje naudojamo turto. Ūkiniai pastatai ir sandėliai yra namų valdoje, gyvenamosios patalpos ir ūkiniai pastatai nėra atskirti, todėl teisės įgaliotos institucijos pareigūnams be naudotojo leidimo patekti į privačią valdą suteikimas prieštarauja kitiems LR įstatymams ir konstitucijai, tokią teisę suteikti pareigūnams gali tik teismai.
Pasiūlymas: 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) dalyvaujant ekonominės veiklos vykdytojo
ar naudotojo įgaliotam atstovui ir gavus jų sutikimą, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą, atlikti veiklos patikrinimą, šių ekonominės veiklos vykdytojų ar naudotojų darbo metu patekti į Lietuvos Respublikoje esančią jų teritoriją, pastatus, patalpas (įskaitant nuomojamus ar naudojamus panaudos teisinių santykių pagrindu), kuriuose atitinkamai gaminami, tiekiami rinkai arba laikomi (sandėliuojami), naudojami tręšiamieji produktai arba teikiamos paslaugos, atlikti veiklos patikrinimą ir išsiaiškinti, ar laikomasi šio įstatymo reikalavimų, o tais atvejais, kai trukdoma atlikti veiklos patikrinimą, – pasitelkti policiją. Į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas rinkos priežiūrą atliekantys įgaliotos institucijos pareigūnai turi teisę patekti tik tuo atveju, kai šis fizinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, sutinka ir jei įstatymuose nenustatyta kitaip;“ Nepritarti Tręšiamųjų produktų naudotojams projekto 12 straipsnio nuostatos netaikomos. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės ūkio ministras tvirtina tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimus ir paskiria tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūros instituciją, iš projekto VI skyriaus naudojimo priežiūra buvo išimta. Komitetas siūlo pakeisti šio projekto VI skyrių, kuris išdėstytas prie Komiteto pasiūlymų šios išvados 7.2 lentelėje. 64. Lietuvos grūdų augintojų asociacija
12 Argumentai: Šiame straipsnyje naudotojui numatoma prievolė paskirti asmenį, kuris dalyvautų atliekant veiklos patikrinimą, taip pat pateikti visą veiklos patikrinimui atlikti būtiną medžiagą.
Tačiau nelabai aišku, kaip ūkininkas, kuris ūkyje dirba vienas ir patikrinimo metu turi neatidėliotinų darbų (pvz. melžia karves arba nuiminėja grūdų derlių) gali šią prievolę įgyvendinti. Būtina numatyti terminus per kuriuos ūkininkas galėtų šias prievoles įgyvendinti, o patikrinimai turėtų būti suderinti su ūkininku iš anksto. Tuo atveju, kai yra įtariama, kad ūkyje sandėliuojami neleistini produktai reiktų kreiptis į teisėsaugos institucijas ir gauti teismų leidimą atlikti patikrinimą. Pasiūlymas: 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) per nustatytą terminą paskirti asmenį, kuris dalyvautų atliekant veiklos patikrinimą ir bendradarbiautų su įgaliota institucija;“ 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) per nustatytą terminą pateikti įgaliotos institucijos pareigūnams visą veiklos patikrinimui atlikti būtiną informaciją, duomenis ir dokumentus (nesvarbu, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus.“ Nepritarti Terminai ir veiksmai yra nustatyti Viešojo administravimo įstatyme, „Ūkio subjektų priežiūra“ skyriuje, todėl atskirai tai nustatyti nereikia. Be to, 13 straipsnio nuostatos naudotojams netaikomos. 65. Lietuvos grūdų augintojų asociacija
15 Argumentai: Numatyti baudas ir baudų dydžius įstatymuose reglamentuojančiuose ūkinę veiklą yra bloga praktika. Visos baudos turi būti numatomos LR ATPK. 6 dalyje numatoma bauda už 10 straipsnio 2 punkto, kurį siūlome išbraukti, pažeidimą. 7 dalyje numatyta bauda už reikalavimo naudoti tręšiamuosius produktus pagal techniniuose dokumentuose nurodytą paskirtį ir poreikį pažeidimas užtraukia tokią baudą, kurią gavęs ūkininkas bankrutuotų.
Juk praktikoje gali būti, o ir būna, atveju, kai įvyksta tręšimo klaida ir dėl žmogaus klaidos ar technikos gedimo ar elektronikos sutrikimų ištręšiama nežymiai didesnė norma nei numatyta. Tačiau įstatymas nedetalizuoja ar pažeidimas buvo tyčinis ar ne, ar buvo pasikartojantis, sistemingas, ar atsitiktinis. Bet kuriuo atveju baudos dydis numatomas toks pats – iki 50 procentų trąšų vertės. Pasiūlymas:
Išbraukti 16 straipsnio 6 ir 7 dalis, aštuntąją dalį laikyti šeštąja. Nepritarti Pasiūlymas neatitinka teisėkūros praktikos. Be to, LR ANK nuobaudos taikomos tik tai fiziniams asmenims, juridiniams netaikomos. 66. Lietuvos grūdų augintojų asociacija 2018-11-27 Nr. 20181127/01-e Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas parengtas skubotai, jame daug neaiškumų, prieštaravimų kietiems teisės aktams, projektas nesuderintas su Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija ir kitais socialiniais partneriais, siūlome įstatymą grąžinti rengėjams tobulinti. Nepritarti Įstatymo projektas buvo derinamas su visomis suinteresuotomis institucijomis, paskelbtas LR Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje. Visos suinteresuotos pusės galėjo teikti savo pastabas projekto derinimo metu. Be to, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymu į projekto rengimo darbo grupės sudėtį buvo įtraukti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų atstovai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2018-11-13 Nr. (26.1-81)-3-4609 I Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), atsižvelgdama į
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ekspertų siūlymus, teikia šiuos Lietuvos Respublikos pateikiamų ir tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) papildymus:
pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymas“, taip pat atitinkamai pakeisti II,
2018-11-13 Nr.
7
pripažinimo principo elementų, kurie turėtų būti taikomi ir valstybėms, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys ir kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, siūlome pakeisti Įstatymo projekto
produktas, teisėtai pateiktas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės vidaus rinkai, į Identifikacinį sąrašą įtraukiamas netaikant šio straipsnio 3 dalies reikalavimų. Ekonominės veiklos vykdytojas įgaliotai institucijai privalo pateikti prašymą dėl tręšiamojo produkto įtraukimo į Identifikacinį sąrašą ir dokumentą, pagrindžiantį teisėtą pateikimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės vidaus rinkai.“
2018-11-13 Nr.
12
straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaip perteklinį. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-07-18 Nr.
713 Pastaba projektui XIIIP-1993, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2426: Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projekto Nr. XIIIP-1993 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1993) nesvarstyti, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rudens sesijoje svarstyti Lietuvos Respublikos tiekiamų ir pateiktų rinkai tręšiamųjų produktų įstatymo projektą, kuriame bus pasiūlytos Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1993 tikslą atitinkančios, tačiau labiau pagrįstos, tinkamesnės ir Europos Sąjungos teisę atitinkančios tiekiamų ir pateiktų rinkai tręšiamųjų produktų reguliavimo priemonės. Pritarti (2018-11-14) Siūloma projektus XIIP-1993 ir XIIIP-2426 sujungti ir Seimui teikti vieną, už pagrindą imti Vyriausybės rengtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2426. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui (Nr. XIIIP-2426(2)) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė. Lietuvos Respublikos pateikiamų ir tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų įstatymo projektą Nr. XIIIP-2426 sujungti su Lietuvos Respublikos tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projektu Nr. XIIIP-1993 ir pateikti Seimui svarstyti komiteto patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2426(2). 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2018-12-12 Nr.
39 I Argumentai: Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus Komitetas teikia šiuos pasiūlymus: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
komitetas
1 Pasiūlymas: Papildyti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos rinkai (toliau – rinka) pateikiamiems ir tiekiamiems tręšiamiesiems produktams keliamus reikalavimus, ekonominės veiklos vykdytojų, tręšiamųjų produktų naudotojų pareigas, rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų indentifikavimo reikalavimus, rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į tręšiamųjų produktų indentifikavimo sąrašą (toliau – Identifikavimo sąrašas) ir išbraukimo iš Identifikavimo sąrašo reikalavimus, rinkos priežiūros tvarką ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.“
komitetas
31 Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. Šis įstatymas netaikomas šiems produktams:
1) šalutiniams gyvūniniams produktams arba jų gaminiams, kurie tiekiami rinkai laikantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33)
354, p. 86), reikalavimų;“
komitetas
4 Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio įstatymo nuostatos ne EB trąšoms, patekusioms pateikiamoms ar tiekiamoms į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje buvo teisėtai tiekiamos į tas valstybes, taikomos vadovaujantis 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 764/2008, nustatančio procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinančio Sprendimą Nr. 3052/95/EB, nuostatomis (OL 2008 L 218, p. 21).“
komitetas
5 Argumentai: Parodoms naudojamiems tręšiamiesiems produktams turėtų būti taikomi šio įstatymo reikalavimai, kadangi šiais atvejais turi būti atlikta pirminė tręšiamojo produkto identiškumo patikra. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi mokslo
tiriamiesiems tikslams, laboratoriniams tyrimams, ir lauko bandymams ir parodoms naudojamiems tręšiamiesiems produktams.“
komitetas 2018-12-12 Nr. 392 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
produktas – cheminė medžiaga, cheminis mišinys, mikroorganizmas arba bet kuri kita medžiaga, viena ar sumaišyta su kita chemine medžiaga naudojama arba skirta naudoti ant augalų ar jų rizosferoje arba ant grybų ar jų mikosferoje arba skirta rizosferai ar mikosferai sudaryti, siekiant teikti augalams ar grybams maisto medžiagų arba gerinti jų mitybos efektyvumą. 2. 3. Tręšiamojo produkto lydimasis dokumentas – tręšiamųjų produktų žymenims ant pakuotės (fasuotės) lygiavertis įrodomasis dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie tiekiamą rinkai nepakuotą (nefasuotą) tręšiamąjį produktą. 3.
Respublikos rinkai (toliau – pateikimas rinkai)
Respublikos rinkai pirmą kartą. 4. Tręšiamojo produkto tiekimas Lietuvos Respublikos rinkai (toliau – tiekimas rinkai) tręšiamojo produkto, skirto platinti, vartoti ar naudoti Lietuvos rinkoje, tiekimas šiai rinkai vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo. 5. 1. Tręšiamųjų produktų naudotojas (toliau – naudotojas) – asmuo, vykdantis žemės ūkio veiklą, kuriai naudojami tręšiamieji produktai. 6. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „EB trąša“ ir „trąša“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (EB) Nr. 2003/2003. 7. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos
„ekonominės veiklos vykdytojas“, „gamintojas“, „importuotojas“, „įgaliotasis
atstovas“, „platintojas“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30) (toliau – Reglamentas Nr. 765/2008). 8. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „mikroorganizmas“ suprantama taip, kai ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 15 dalyje. 9. 4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30) (toliau – Reglamentas Nr. 765/2008), 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/2339 (OL 2016 L354, p. 32), Reglamente (EB) Nr.
32), Reglamente (EB) Nr. 2003/2003, Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatyme.“
komitetas 2018-12-12 Nr. 39 II Y Pasiūlymas:
komitetas 2018-12-12 Nr. 393 Argumentai: Siekiant, kad tiekiamas rinkai tręšiamasis produktas būtų saugus ir kokybiškas, būtina nustatyti bent 3 metų tęstinius tyrimus, taip kaip šiuo metu yra atliekama Prancūzijoje, Latvijoje ir kitose ES šalyse. Todėl siūloma papildyti 3 straipsnis 2 dalį 2 punktu. Siekiant informuoti ekonominės veiklos vykdytoją apie sprendimą įtraukti arba neįtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą, siūloma papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį. Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus ir pastabas pakeisti projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Rinkai pateikiamų ir tiekiamų tTręšiamųjų produktų įtraukimas į Identifikavimo sąrašą ir išbraukimas iš šio sąrašo
sąrašą, Ttręšiamųjų produktų įtraukimo į Identifikavimo šį sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką jo tvarkos aprašą (toliau – tvarkos aprašas) tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras (toliau – žemės ūkio ministras). 2. Kai tręšiamasis produktas nėra įtrauktas į Identifikavimo sąrašą, Ekonominės veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai (toliau – įgaliota institucija) pateikia prašymą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą ir šio tręšiamojo produkto atitiktį šioje straipsnio 3 daliesyje nustytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus., įrodančius, kad: 3.
Tręšiamasis produktas įtraukiamas į Identifikavimo sąrašą, jeigu atitinka visus šiuos reikalavimus:
1) tręšiamasis produktas atitinka žemės ūkio ministro tvarkos apraše patvirtintus funkcinės tręšiamųjų produktų kategorijos kriterijus (toliau – kriterijai);
2) 1) agrocheminiais tyrimais patvirtinta tręšiamojo produkto teigiama įtaka augalų mitybai, dirvožemio fiziniams, cheminiams, biologiniams rodikliams tęstiniais, bent trejus metus atliekamais (atliktais) tyrimais patvirtinta tręšiamojo produkto teigiama įtaka augalų mitybai, dirvožemio fiziniams, cheminiams, biologiniams rodikliams;
3) 2) tyrimais, atliktais taikant Europos standartus akredituotoje pagal Reglamente Nr. 765/2008 nustatytą tvarką bandymų laboratorijoje (toliau – akredituota laboratorija) patvirtinta, kad tręšiamasis produktas pagal numatomą naudoti paskirtį nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų, ir augalų gyvybei, sveikatai ir aplinkai. 3. 4. Tręšiamasis produktas iš Identifikavimo sąrašo išbraukiamas, jeigu nustatoma, kad tręšiamasis produktas neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 3 2 dalies reikalavimų. 4. 5.
vykdytojo prašymą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą ir šio tręšiamojo produkto atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus, įvertina tręšiamojo produkto atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems reikalavimams, ir teikia žemės ūkio ministrui siūlymą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą ar siūlymą neįtraukti tręšiamojo produkto į Identifikavimo sąrašą per 14 darbo dienų nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos. 5. 6. Įgaliotoji institucija, nustačiusi, kad tręšiamasis produktas neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, teikia žemės ūkio ministrui siūlymą išbraukti tręšiamąjį produktą iš Identifikavimo sąrašo per 14 darbo dienų nuo minėtos aplinkybės atsiradimo dienos. 6. 7. Įgaliotos institucijos teikimu žemės ūkio ministras priima sprendimą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą, sprendimą neįtraukti tręšiamojo produkto į Identifikavimo sąrašą arba sprendimą išbraukti tręšiamąjį produktą iš Identifikavimo sąrašo per 5 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos siūlymo pateikimo dienos. Ekonominės veiklos vykdytojas apie priimtą sprendimą informuojamas raštu arba elektroniniu paštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 7. 8. Tręšiamasis produktas, teisėtai pateiktas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės vidaus rinkai, į Identifikacinį Identifikavimo sąrašą įtraukiamas netaikant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų. Ekonominės veiklos vykdytojas įgaliotai institucijai privalo pateikti prašymą dėl tręšiamojo produkto įtraukimo į Identifikavimo sąrašą ir dokumentą, pagrindžiantį teisėtą pateikimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės vidaus rinkai. 8. Dviejų ar kelių EB trąšų mišinys nėra laikomas EB trąšomis ir jis privalo būti įtrauktas į Identifikavimo sąrašą.“
komitetas 2018-12-12 Nr.
39 III Y Pasiūlymas: „III
komitetas 2018-12-12 Nr. 394 T Pasiūlymas: Pakeisti straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Rinkai pateikiamiems ir tiekiamiems Tręšiamiesiems produktams keliami reikalavimai“
komitetas
11 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra įtraukti į Identifikavimo sąrašą ir atitinka Identifikavimo sąraše nurodytus kriterijus;„
komitetas
12 Pasiūlymas:
1Išbraukti 4 straipsnio 2 dalį:
“2) tręšiamieji produktai pagal numatomą naudoti paskirtį nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ir aplinkai;“
dalimis. Pritarti
komitetas
13 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą (buvusį 4) ir jį išdėstyti taip: „4) 3) tiekiami rinkai su gamintojo parengtais techniniais dokumentais: saugos duomenų lapais, kurie privalomi 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p.
1), nustatytais atvejais, naudojimo instrukcijomis, tręšiamojo produkto akredituotos laboratorijos cheminės sudėties tyrimo protokolais, kuriuose nurodytos pagrindinės ir antrinės augalams tręšti skirtos maisto medžiagos, vandenyje tirpios medžiagos, kenksmingos priemaišos, mikrobiologinė tarša mikroorganizmai (toliau – techniniai dokumentai).“
komitetas
3 N Pasiūlymas: Papildyti straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Draudžiama teikti ir tiekti rinkai amonio karbonato trąšas.“
komitetas 2018-12-12 Nr. 395 Pasiūlymas:
1Išbraukti 5 straipsnį:
„5 straipsnis. Rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų Tręšiamųjų produktų naudojimas
produktus, kurie įrašyti į Identifikavimo sąrašą, arba EB trąšas, kurios įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą. 2. Draudžiama naudoti amonio karbonato trąšas.“
straipsniais. Pritarti
komitetas
11 Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) užtikrinti, kad tręšiamieji produktai būtų pagaminti laikantis Identifikavimo sąraše nustatytų reikalavimų užtikrinti, kad tręšiamieji produktai, esantys Identifikavimo sąraše, atitiktų Identifikavimo sąraše nurodytus kriterijus;“
komitetas
12 Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) prieš pateikdami tręšiamuosius produktus rinkai, atlikti tręšiamųjų produktų atitikties šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams nustatytiems įvertinimą, mokslinius tyrimus ir laboratorinius tyrimus laboratorijoje, akredituotoje pagal Reglamento Nr.
765/2008 reikalavimus (toliau – akredituota laboratorija), ir parengti techninius dokumentus. Tais atvejais, kai nėra patvirtinto bandymo metodo reglamentuojančio standarto, tręšiamojo produkto atitiktis gali būti grindžiama neakredituotos laboratorijos bandymo protokolu;“
komitetas
17 Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) gavę įgaliotosios institucijos prašymą, pateikti įgaliotai institucijai valstybine kalba visą informaciją ir techninius dokumentus, būtinus tręšiamojo produkto atitikčiai šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams įvertinti, bendradarbiauti su įgaliotąja institucija dėl visų veiksmų, kurių imamasi tręšiamųjų produktų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamam pavojui žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybei, sveikatai ir aplinkai pašalinti.“
komitetas
2 Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Gamintojo įgaliotajam atstovui tenka šiame straipsnyje šio straipsnio 1 dalyje gamintojui nustatytos pareigos.“
komitetas 2018-12-12 Nr.
3961 Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) užtikrinti, kad pateikiami ir (ar) tiekiami rinkai tręšiamieji produktai turėtų techninius dokumentus ir kad gamintojas įvykdė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus; pateikti ir (ar) teikti rinkai tręšiamuosius produktus turinčius techninius dokumentus ir paženklintus pagal ūkio ministro nustatytus pakavimo ir ženklinimo reikalavimus arba, jeigu tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, pateikti informaciją valstybine kalba tręšiamojo produkto lydimajame dokumente;“
komitetas
2 Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) neteikti tręšiamojo produkto rinkai, kol nebus užtikrinta jo atitiktis šio įstatymo
informuoti gamintoją, Lietuvos Respublikos muitinę (toliau – muitinė) ir įgaliotąją instituciją, jeigu tręšiamasis produktas kelia pavojų žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybei, sveikatai ir aplinkai;“
komitetas
4 Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) gavę įgaliotosios institucijos ir (ar) muitinės prašymą, įgaliotajai institucijai ir (ar) muitinei pateikti valstybine kalba visą informaciją ir dokumentus, būtinus tręšiamojo produkto atitikčiai šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams įvertinti, ir bendradarbiauti su šiomis institucijomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi tręšiamųjų produktų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamam pavojui žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybei, sveikatai ir aplinkai pašalinti.“
komitetas 2018-12-12 Nr.
3973 Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užtikrinti, kad laikymo ir vežimo sąlygos nepakenktų
tręšiamojo produkto atitikčiai Identifikavimo sąraše nustatytiems nurodytiems kriterijams reikalavimams;“
komitetas
4 Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) gavę įgaliotosios institucijos prašymą,
valstybine kalba pateikti visą informaciją ir dokumentus, būtinus tręšiamojo produkto atitikčiai šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams įvertinti, ir bendradarbiauti su įgaliotąja institucija dėl visų veiksmų, kurių imamasi tręšiamųjų produktų, kuriuos platintojai pateikė rinkai, keliamam pavojui žmonių, ir gyvūnų, ir augalų gyvybei, sveikatai ir aplinkai pašalinti.“
komitetas 2018-12-12 Nr. 398 Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 9 straipsnis. Atvejai, kai importuotojams ir
platintojams tenka gamintojų pareigos Importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir įgyja šio įstatymo 5 6 straipsnio 1 dalyje straipsnyje nustatytas gamintojo pareigas, jeigu tręšiamąjį produktą rinkai jis pateikia savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba pakeičia rinkai jau pateiktą tręšiamąjį produktą ir dėl to tręšiamasis produktas nebeatitinka Identifikavimo sąraše nustatytiems nurodytų kriterijų reikalavimams.“
komitetas 2018-12-12 Nr. 39 Y V
komitetas 2018-12-12 Nr. 399 Argumentai: Siekiant aiškumo, siūloma numatyti pareigą Žemės ūkio ministrui paskirti tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūros instituciją. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ”910 straipsnis. Tręšiamųjų produktų naudojimas ir naudotojų pareigos 1.
Naudotojas privalo naudoti tik tuos tręšiamuosius produktus, kurie įrašyti į Identifikavimo sąrašą ir (arba) EB trąšas, kurios įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą. 1) naudoti tręšiamuosius produktus pagal techniniuose dokumentuose nurodytą paskirtį ir poreikį, laikydamasis šio įstatymo 5 straipsnio ir kitų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – žemės ūkio ministras) patvirtintų tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų;
2) pildyti tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitos dokumentus pagal žemės ūkio ministro patvirtintą tvarką;
3) teikti duomenis valstybine kalba įgaliotai institucijai apie tręšiamųjų produktų sunaudojimą žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;
4) laikytis tręšiamųjų produktų naudojimo aplinkosauginių reikalavimų. 2) naudoti tik tuos tręšiamuosius produktus, kurie įrašyti į Identifikavimo sąrašą, arba EB trąšas, kurios įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą. 2. Žemės ūkio ministras tvirtina tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimus ir paskiria tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūros instituciją.“
komitetas 2018-12-12 Nr. 39 VI Y Argumentai: Atsižvelgiant į papildomai įvykusiuose klausymuose pateiktus naujus pasiūlymus bei argumentus, į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei į tai, kad įstatymo projekte siūloma, kad Žemės ūkio ministras tvirtina tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimus ir paskiria tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūros instituciją, iš projekto VI skyriaus tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūra, kaip perteklinė, buvo išimta. Komitetas siūlo pakeisti šio projekto VI skyriaus pavadinimą ir šio skyriaus 10 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „VI
komitetas
1 Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šio įstatymo, kuriuo reguliuojamas tTręšiamųjų produktų pateikimą, ir tiekimas rinkai, jų tiekimą rinkai laikantis šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 naudojimas nustatytų reikalavimų prižiūri įgaliota institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.“
komitetas
21 Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tręšiamųjų produktų pateikimo rinkai, jų tiekimo rinkai ir naudojimo priežiūrą;“
komitetas
22 Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tręšiamųjų produktų bandinių ėmimą Identifikavimo sąraše nurodytų reikalavimų kriterijų atitikčiai akredituotoje laboratorijoje nustatyti. Tais atvejais, kai nėra patvirtinto bandymo metodo reglamentuojančio standarto, tręšiamojo produkto atitiktis grindžiama neakredituotos laboratorijos bandymo protokolu;“
komitetas
2 Pasiūlymas: Išbraukti 10 straipsnio 2 dalį: „2. Tręšiamųjų produktų rinkos priežiūrą atlieka įgaliota institucija vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.“
komitetas 2018-12-12 Nr.
391111 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) dalyvaujant ekonominės veiklos vykdytojui ar naudotojo jo įgaliotam atstovui, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą, atlikti veiklos patikrinimą, šio ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojų darbo metu patekti į Lietuvos Respublikoje esančią jo teritoriją, pastatus, patalpas (įskaitant nuomojamus ar naudojamus panaudos teisinių santykių pagrindu), kuriuose gaminami, tiekiami rinkai arba laikomi (sandėliuojami), naudojami tręšiamieji produktai ir arba teikiamos paslaugos, atlikti veiklos patikrinimą, siekdami nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimų, o tais atvejais, kai trukdoma atlikti veiklos patikrinimą, – pasitelkti policiją. Į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas rinkos priežiūrą atliekantys įgaliotos institucijos pareigūnai turi teisę patekti tik tuo atveju, kai šis fizinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, sutinka ir jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip;“
komitetas
13 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, ar naudotojų vadovai ar jų įgalioti atstovai asmenys atvyktų ir pateiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl atliekamo veiklos patikrinimo.“
komitetas
21 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gerbti tikrinamo ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo teisėtus interesus;“
komitetas 2018-12-12 Nr.
391125 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) įpareigoti ekonominės veiklos vykdytoją ar naudotoją nedelsiant pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir aiškiai apie tai informuoti naudotojus apie su atitinkamu tręšiamuoju produktu susijusią riziką;“
1 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ekonominės veiklos vykdytojai ar naudotojai tręšiamųjų produktų rinkos priežiūros metu turi teisę:“
komitetas
12 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) neįsileisti įgaliotosios institucijos pareigūnų į savo teritoriją, pastatus, patalpas ir neleisti jiems atlikti ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo veiklos patikrinimo, jeigu šie pareigūnai nepateikia savo tarnybinio pažymėjimo ir pavedimo atlikti veiklos patikrinimą;“
komitetas
2 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ekonominės veiklos vykdytojai ar naudotojai tręšiamųjų produktų rinkos priežiūros metu privalo:“
komitetas
21 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vykdyti įgaliotosios institucijos teisėtus nurodymus ir reikalavimus;“
komitetas
22 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) sudaryti galimybę įgaliotosios institucijos pareigūnams patekti į Lietuvos Respublikoje esančią jų teritoriją, pastatus, patalpas (įskaitant nuomojamus ar naudojamus panaudos teisinių santykių pagrindu), kuriuose gaminami, tiekiami rinkai arba saugomi (sandėliuojami) tręšiamieji produktai arba teikiamos paslaugos, ir užtikrinti veiklos patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas;“ Pritarti 42.
Seimo Kaimo reikalų komitetas
2 Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kai per įgaliotosios institucijos nustatytą terminą ekonominės veiklos vykdytojas ar naudotojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, įgaliotoji institucija imasi rinkos ribojimo priemonių, nustatytų Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme.“
komitetas
3 Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tręšiamieji produktai, kuriems taikomos rinkos ribojimo priemonės, saugomi ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo patalpoje atskirti nuo produktų, kuriems rinkos ribojimo priemonės netaikomos.“
komitetas
2 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių darbo dienų iki įgaliotosios institucijos posėdžio, kuriame bus nagrinėjami šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 pažeidimas, dienos įgaliotoji institucija registruotu laišku praneša šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 pažeidimo atsakomybėn traukiamam ekonominės veiklos vykdytojui ar naudotojui apie galimą šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr.
2003/2003 pažeidimą, posėdžio, kuriame bus nagrinėjamas pažeidimas, datą, laiką ir vietą, pareigą iki šio posėdžio pateikti turimus su nagrinėjamu pažeidimu susijusius įrodymus, galimybę susipažinti su įgaliotai institucijai pateikta tyrimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį sudarančią medžiagą, raštu pateikti dėl jos paaiškinimus ir tai, kad ekonominės veiklos vykdytojo, ar naudotojo, tinkamai informuoto apie pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į posėdį nekliudo nagrinėti pažeidimą.“
komitetas
3 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nagrinėjant pažeidimą, dalyvauja tyrimo medžiagą pateikusios įgaliotosios institucijos pareigūnas atstovas, šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 pažeidimo atsakomybėn traukiamas ekonominės veiklos vykdytojas ar naudotojas. Prireikus į posėdį, kuriame nagrinėjamas pažeidimas, kviečiami nuo galimo šio įstatymo pažeidimo nukentėję asmenys (nukentėjusieji), asmenys, kuriems žinomos kokios nors su nagrinėjamu pažeidimu susijusios aplinkybės (liudytojai), ir vartotojų asociacijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar organizacijų arba kitų juridinių asmenų atstovai, ekspertai, teikiantys išvadas.“
komitetas
4 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 pažeidimo atsakomybėn traukiamas ekonominės veiklos vykdytojas ar naudotojas pažeidimo nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti su surinkta tyrimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį sudarančią medžiagaą, daryti šios medžiagos išrašus, teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti priimtus nutarimus.“ Pritarti 47.
Seimo Kaimo reikalų komitetas
5 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pažeidimai įgaliotoje institucijoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytame teisės akte nustatytais atvejais nagrinėjami rašytine arba žodine tvarka. Pažeidimą nagrinėjant žodine tvarka, įgaliota institucija posėdį ar jo dalį gali skelbti uždarą, kai tai būtina norint apsaugoti valstybės, įgaliotos institucijos, komercinę ar profesinę paslaptį arba užtikrinti vartotojo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Nagrinėjant pažeidimą žodine tvarka, dalyvauja tyrimo medžiagą pateikusios rinkos priežiūros institucijos pareigūnas, šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 pažeidimo atsakomybėn traukiamas ekonominės veiklos vykdytojas ir (arba) jo atstovas. Prireikus į posėdį, kuriame nagrinėjamas pažeidimas, kviečiami nuo galimo šio įstatymo ar Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 pažeidimo nukentėję asmenys (nukentėjusieji), asmenys, kuriems žinomos kokios nors su nagrinėjamu pažeidimu susijusios aplinkybės (liudytojai) bei vartotojų asociacijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar organizacijų arba kitų juridinių asmenų atstovai, ekspertai, teikiantys išvadas.“
komitetas
62 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 6 dalies 2 ir punktą ir jį išdėstyti taip: „2) skirti šiame įstatyme nustatytą baudą ir iš ekonominės veiklos vykdytojo ar naudotojo išieškoti įgaliotosios institucijos patirtas išlaidas.
Patirtos išlaidos išieškomos tais atvejais, kai įgaliotoji institucija pašalina iš rinkos ir sunaikina šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimų neatitinkantį tręšiamąjį produktą arba pati atlieka reikalavimus neatitinkančio tręšiamojo produkto susigrąžinimą. Įgaliotosios institucijos patirtas išlaidas atlygina šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimų neatitinkantį tręšiamąjį produktą, pateikęs ir jį tiekęs rinkai ekonominės veiklos vykdytojas;“
komitetas
7 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Įgaliotosios institucijos sprendimai įforminami nutarimais. Nutarime nurodoma: įgaliotos institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, pažeidėjo paaiškinimai ir jų vertinimas, šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, priimtas sprendimas, jo įvykdymo tvarka, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.“
komitetas 2018-12-12 Nr. 3915 Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 16 straipsnis. Baudos už šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 pažeidimus
veiklos vykdytojams, nevykdantiems įgaliotosios institucijos sprendimo pašalinti šio įstatymo ar Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus iš rinkos, skiriama nuo 70 iki 100 procentų nepašalintų iš rinkos tręšiamųjų produktų pardavimo kainos dydžio bauda arba, nepavykus nustatyti pardavimo kainos, skiriama tręšiamųjų produktų rinkos vertės dydžio bauda. 2.
veiklos vykdytojams, nepateikusiems įgaliotosios institucijos prašymu atsparumo detonacijai sertifikato ir bandymo rezultatų, skiriama nuo
veiklos vykdytojams, pateikusiems arba tiekiantiems rinkai tręšiamuosius produktus, kurie neatitinka Identifikavimo sąraše arba Reglamento Nr. 2003/2003 I priede esantiems tręšiamiesiems produktams nustatytų reikalavimų, skiriama nuo 70 iki 100 procentų neteisėtai pateikiamų arba tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda. Ekonominės veiklos vykdytojams, pateikusiems arba tiekiantiems rinkai šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus, skiriama nuo 70 iki 100 procentų ekonominės veiklos vykdytojo gautų pajamų už parduotus tręšiamuosius produktus ir pajamų, kurios galėjo būti gautos už neparduotus, tačiau ekonominės veiklos vykdytojo į rinką pateiktus šio įstatymo ar Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus, sumos dydžio bauda, net ne mažesnė negu 100 procentų ekonominės veiklos vykdytojo gautų pajamų už parduotus šio įstatymo ar Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus dydžio bauda. Nepavykus nustatyti ekonominės veiklos vykdytojo gautų pajamų už parduotus šio įstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus ir pajamų, kurios galėjo būti gautos už neparduotus, tačiau ekonominės veiklos vykdytojo į rinką pateiktus šio įstatymo ar Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 šiame įstatyme ar Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus sumos, skiriama nuo 70 iki 100 proc. tokių produktų rinkos vertės dydžio bauda. 4.
4Ekonominės veiklos vykdytojams,
pateikusiems arba tiekiantiems rinkai tręšiamuosius produktus, kurie neįtraukti į Identifikavimo sąrašą, skiriama nuo 70 iki 100 procentų neteisėtai pateikiamų arba tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda. Ekonominės veiklos vykdytojams, pateikusiems arba tiekiantiems rinkai tręšiamuosius produktus, kurie neįtraukti į Identifikavimo sąrašą, skiriama nuo 70 iki 100 procentų ekonominės veiklos vykdytojo gautų pajamų už parduotus į Identifikavimo sąrašą neįtrauktus tręšiamuosius produktus ir pajamų, kurios galėjo būti gautos už neparduotus, tačiau ekonominės veiklos vykdytojo į rinką pateiktus į Identifikavimo sąrašą neįtrauktus tręšiamuosius produktus sumos dydžio bauda, bet ne mažesnė negu 100 procentų ekonominės veiklos vykdytojo gautų pajamų už parduotus į Identifikavimo sąrašą neįtrauktus tręšiamuosius produktus dydžio bauda. Nepavykus nustatyti ekonominės veiklos vykdytojo gautų pajamų už pateikiamus arba tiekiamus rinkai tręšiamuosius produktus, kurie neįtraukti į Identifikavimo sąrašą, skiriama nuo 70 iki 100 procentų tokių produktų rinkos vertės dydžio bauda. 5. 6. Ekonominės veiklos vykdytojams, nesaugantiems tręšiamųjų produktų techninių dokumentų ir nepateikiantiems jų įgaliotajai institucijai per jos nustatytą terminą, skiriama nuo 200 iki 6 000 eurų bauda. 6. Naudotojams, nevykdantiems šio įstatymo 10 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse
1000 eurų bauda. 7. Naudotojams, neatliekantiems šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, skiriama nuo 30 iki 50 procentų neteisėtai naudojamų tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda. 7 8 . Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 16
aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą.
Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki mažiausio dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki didžiausio dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų mastą ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas įgaliotosios institucijos sprendime.“
komitetas 2018-12-12 Nr. 3916 Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17
aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, tyrimo metu gera valia atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą. Skiriant baudą, atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
žalingoms pažeidimo pasekmėms;
ir (ar) naudotojams padarytus nuostolius ir (ar) pašalina padarytą žalą. 2. Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo šio įstatymo pažeidimą padarė pakartotinai nepraėjus vieniems metams nuo ankstesnio šio įstatymo pažeidimo padarymo, tęsė šio įstatymo pažeidimą, nepaisydamas įgaliotos institucijos ar muitinės įpareigojimo nutraukti pažeidimą, kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą. 2.
2Skiriant baudą, sunkinančios aplinkybės yra šios:
metams nuo įgaliotosios institucijos nutarimo dėl ankstesnio šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos;
sveikatai ir aplinkai.“
komitetas
1 Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio gegužės
komitetas
2 Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, ūkio ministras ir žemės ūkio ministras iki 2019 m. gruodžio balandžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Čimbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2426(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)