Projekto lyginamasis variantas
RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. IX-720 5, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO 2, 3, 6
Papildyti 2 straipsnį 19¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: 19¹. Nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamos atliekos – nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose deginamos nekomunalinių atliekų srauto, taip pat komunalinių atliekų srauto biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotos ir komunalinių atliekų srauto biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose neapdorotos atliekos, nurodytos Įstatymo 8 priedėlyje. 2 straipsnis. 3 straipsnio papildymas Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
įrenginiuose deginamos atliekos, nurodytos Įstatymo 8 priedėlyje. 3 straipsnis. 4 straipsnio papildymas Papildyti 4 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
deginant nepavojingų atliekų įrenginiuose moka nepavojingų įrenginių deginimo įrenginio operatorius. 4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už pašalintas fosfogipso atliekas ir pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias pavojingąsias atliekas (dugno ir lakiuosius pelenus). 5 straipsnis. 6 straipsnio papildymas Papildyti 6 straipsnį 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis tarifai pateikti šio Įstatymo 8 priedėlyje. 6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 ir 2 dalį ir jas išdėstyti taip: 1.
Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis ir gaminių ar pakuotės atliekomis, paskirstomas taip:
1) 30 procentų mokama į valstybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšoms administruoti ir šioje programoje numatytiems aplinkos apsaugos investiciniams projektams finansuoti aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) 70 procentų mokama į savivaldybės, kurios teritorijoje yra taršos objektas, biudžetą. Šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatytoms priemonėms finansuoti. 2. Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis mokamas į valstybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti ir remti Žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas
Papildyti Įstatymą 8 priedeliu ir jį išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
MOKESČIO už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis
Sąvartyne šalinamų atliekų rūšis Mokesčio tarifai, Eur/t faktiškai sudegintų nepavojingų atliekų nuo 2020 m. nuo 2025 m. nuo 2030 m. 1. Ne komunalinių atliekų srauto nepavojingųjų atliekų deginimas nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. 10,00
mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotų komunalinių atliekų deginimas nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose 15,00 25,00 35,00 3.
Biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose ne apdorotų komunalinių atliekų deginimas nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose 25,00 35,00 45,00 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 2 straipsnį 15¹ punktu ir ją išdėstyti taip: „15¹). Nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamos atliekos – nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose deginamos nekomunalinių atliekų srauto, taip pat komunalinių atliekų srauto biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotos ir komunalinių atliekų srauto biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose neapdorotos atliekos, nurodytos Įstatymo 7¹ priedėlyje.“
papildymas Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamos atliekos, nurodytos Įstatymo 7¹ priedėlyje.“
papildymas Papildyti 4 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Mokestį už aplinkos teršimą nepavojingas atliekas
deginant nepavojingų atliekų įrenginiuose moka nepavojingų atliekų deginimo įrenginių deginimo įrenginio operatorius.“
papildymas Papildyti 6 straipsnį 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„11. Mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų
atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis tarifai pateikti šio Įstatymo 7¹ priedėlyje.“
pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis ir gaminių ar pakuotės atliekomis, paskirstomas taip:
1) 30 procentų mokama į valstybės biudžetą.
Šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšoms administruoti ir šioje programoje numatytiems aplinkos apsaugos investiciniams projektams finansuoti aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) 70 procentų mokama į savivaldybės, kurios teritorijoje yra taršos objektas, biudžetą. Šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatytoms priemonėms finansuoti.“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, mokestis už
aplinkos teršimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose deginamomis atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis mokamas į valstybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti.“
7¹ priedelių Papildyti Įstatymą 7¹priedeliu ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7¹ priedėlis MOKESČIO už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis
Sąvartyne šalinamų atliekų rūšis Mokesčio tarifai, Eur/t faktiškai sudegintų nepavojingų atliekų nuo 2021 m. nuo 2025 m. nuo 2030 m. 1. Ne komunalinių atliekų srauto nepavojingųjų atliekų deginimas nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. 10,00
mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotų komunalinių atliekų deginimas nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose 15,00
ne apdorotų komunalinių atliekų deginimas nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose 25,00 35,00 45,00 “
įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. balandžio 30 d. parengia šiam Įstatymui įgyvendinti reikiamus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu teisės aktais nustatytas atliekų tvarkymo finansinis reguliavimas nesudaro prielaidų ir galimybių atliekų tvarkymui taikyti aukštesnius atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetus, skatinti įgyvendinti Žiedinės ekonomikos principus. Galiojančiame įstatyme yra nustatytas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms. Tai taikoma tik pačiam žemiausiam atliekų tvarkymo būdui, tačiau toks reguliavimas tiesiogiai skatina sekantį, aplinkosauginiu bei Žiedinės ekonomikos požiūriu nepriimtiną ir neperspektyvų atliekų tvarkymo hierarchijos būdą – atliekų deginimą. Neribojamas atliekų deginimas užkertą kelia aukštesniems, Žiedinės ekonomikos principus atitinkantiems atliekų tvarkymo būdams vystytis. Keičiamomis šio įstatymo nuostatomis nuo
tarifas yra diferencijuojamas išskiriant: nekomunalinių atliekų srauto nepavojingų atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose neapdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Taip pat numatomas šio mokesčio didinimas iki 2030 metų.
Įstatymas yra papildomas nuostata, kad mokestis už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, sumokėti į valstybės biudžetą, būtų naudojami Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti, kryptingai skatinant ir remiant Žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. Įstatymo pakeitimu yra naikinama išskirtinė teisė vienam ūkio subjektui, atleidžianti jį nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis fosfogipso atliekomis. Taip suvienodinamas aplinkosauginių reikalavimų taikymas visiems verslo subjektams, nesukuriant išskirtinių privilegijų ir skatinat ieškoti Žiedinės ekonomikos principais pagrįstų gamybos technologijų bei gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo būdų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai;
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas numato mokestį už įvairius aplinkos taršos komponentus: už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių; netvarkomiems apmokestinamiesiems gaminiams, pakuotei; už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių; už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Mokestis už aplinkos teršimą deginant nepavojingas atliekas nėra numatytas. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimais siūloma aiškiai nustatyti, kokie atliekų tvarkymo būdai yra neperspektyvūs (deginimas bei šalinimas sąvartynuose) ir sudaryti prielaidas bei numatyti finansines paskatas atsirasti Žiedinės ekonomikos principais grindžiamoms atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos veikloms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai poveikis nenumatomas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo pakeitimas sudarys papildomą finansinę naštą nepavojingų atliekų deginimo veiklos vykdytojams. Tačiau, vertinat Europos Komisijos poziciją ambicingų Žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo srityje, aiškiai nubrėžus degintinų atliekų ribą iki 25 proc., atliekų deginimo apmokestinimas yra būtina prevencijos priemonė, leidžianti deginimą, kaip ir šalinimą sąvartynuose, padaryti nepatraukliu, taip sudarant sąlygas kreipti investicijas į pažangesnius, žiedinės ekonomikos principais grįstus, aplinkai draugiškiausius atliekų naudojimo ir tvarkymo būdus, deginimui paliekant tik nebeperdirbamas ir nebegalimas kitaip panaudoti atliekas. Mokesčio rinkimas sudarys finansines galimybes skatinti ir remti pažangesnius, žiedinės ekonomikos principais grįstus atliekų tvarkymo būdus, kas privalo būti pagrindiniu ir patraukliu atliekų tvarkymo tikslu, apveriančiu kelius kurtis naujo pobūdžio verslams, jų plėtrai ir daugybei naujų darbo vietų. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galio Aplinkos ministerijai pavesti peržiūrėti ir pakoreguoti Atliekų tvarkymo programos nuostatas, numatant paramos galimybes skatinant Žiedinės ekonomikos principais grindžiamų veiklų atsiradimą bei atliekų naudojimą kitų produktų gamybai pirminio rūšiavimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Aplinkos ministerijai pavesti koreguoti Atliekų tvarkymo programos nuostatas, numatant galimybę remti Žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės 13.
Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Aplinkos apsauga“, „atliekos“, „atliekų tvarkymas“,
„nepavojingų atliekų deginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šių įstatymo projektų rengimą paskatino Europos Komisijos komunikate „2019 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Europa saugo savo piliečius ir gerina jų gyvenimo kokybę“, skirtame Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Europos regionų komitetui, pateiktos pastabos ir pasiūlymai. Komunikate išreiškiamas susirūpinimas, jog įgyvendindama žiedinės ekonomikos pricipus, Lietuva susiduria su įvairiomis problemomis, susijusiomis su atliekų tvarkymo. Komunikate nurodoma, kad Lietuva turi užtikrinti perdirbimo tikslus, kuriuos yra įsipareigojusi pasiekti iki 2020 m., ypatingą dėmesį skiriant rūšiuojamajam surinkimui, todėl turėtų pasirūpinti, kad šalyje neatsirastų perteklinių deginimo arba mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) pajėgumų, taip užtikrinant didesnės atliekų dalies pirminį išrūšiavimą ir mažesnį MBA bei atliekų deginimo įrengimų naudojimą tvarkant biologiškai skaidžią ir kitą perdirbamą atliekų dalį. Komunikate nurodyti prioritetiniai veiksmai, rekomenduojantys taikyti naujas politikos priemones, įskaitant ekonomines, skatinti atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, perdirbimo patrauklumą, populiarinti ir remti rūšiuojamąjį surinkimą, bei toliau gerinti perdirbimo rezultatus; taip pat rekomenduojama nustatyti atliekų deginimo ir MBA mokestį, idant kad būtų perdirbamos atliekos, tinkamos pakartotiniam naudojimui ir/arba perdirbimui.
Komunikatu reikalaujama nestatyti perteklinių galutinėms atliekoms apdoroti skirtų infrastruktūros elementų – pvz., mechaninio apdorojimo, deginimo įrenginių, sąvartynų. Keičiamomis įstatymų nuostatomis, kaip ir reikalaujama komunikate, nuo 2021 m. nustatomas mokestis nepavojingų atliekų deginimui. Mokesčio tarifas yra diferencijuojamas išskiriant: nekomunalinių atliekų srauto nepavojingų atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose neapdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Taip pat numatomas šio mokesčio didinimas iki 2030 metų. Įstatymas yra papildomas nuostata, kad mokesčiai už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, sumokėti į valstybės biudžetą, būtų naudojami Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti, kryptingai skatinant ir remiant žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai;
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė. 3.
reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas numato mokestį už įvairius aplinkos taršos komponentus: už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių; netvarkomiems apmokestinamiesiems gaminiams, pakuotei; už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių; už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Mokestis už aplinkos teršimą deginant nepavojingas atliekas nėra numatytas. Šiuo metu galiojantis teisės aktais nustatytas atliekų tvarkymo finansinis reguliavimas nesudaro jokių prielaidų ir galimybių atliekų tvarkymui taikyti aukštesnius atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetus, skatinti įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Galiojančiame įstatyme yra nustatytas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms. Tai taikoma tik pačiam žemiausiam atliekų tvarkymo būdui, tačiau toks reguliavimas tiesiogiai skatina hierarchiškai sekančio, tačiau aplinkosauginiu bei žiedinės ekonomikos požiūriu taip pat nepriimtino ir neperspektyvaus atliekų tvarkymo būdo – atliekų deginimo – taikymą. Neribojamas atliekų deginimas užkertą kelia aukštesniems, žiedinės ekonomikos principus atitinkantiems atliekų tvarkymo būdams vystytis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimais siūloma aiškiai nurodyti, kurie atliekų tvarkymo būdai yra neperspektyvūs (deginimas bei šalinimas sąvartynuose), ir sudaryti prielaidas bei numatyti finansines paskatas perėjimui prie žiedinės ekonomikos principais grindžiamų atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos priemonių taikymo. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai poveikis nenumatomas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo pakeitimas sudarys papildomą finansinę naštą nepavojingų atliekų deginimo veiklos vykdytojams. Tačiau, vertinat Europos Komisijos poziciją ambicingų žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo srityje, aiškiai nubrėžus degintinų atliekų ribą iki 25 proc., atliekų deginimo apmokestinimas yra būtina prevencijos priemonė, leidžianti deginimą, kaip ir šalinimą sąvartynuose, padaryti nepatraukliu, taip sudarant sąlygas kreipti investicijas į pažangesnius, žiedinės ekonomikos principais grįstus, aplinkai draugiškiausius atliekų naudojimo ir tvarkymo būdus, deginimui paliekant tik nebeperdirbamas ir nebegalimas kitaip panaudoti atliekas. Mokesčio rinkimas sudarys finansines galimybes skatinti ir remti pažangesnius, žiedinės ekonomikos principais grįstus atliekų tvarkymo būdus, kas privalo būti pagrindiniu ir patraukliu atliekų tvarkymo tikslu, apveriančiu kelius kurtis naujo pobūdžio verslams, jų plėtrai ir naujoms darbo vietoms. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Aplinkos ministerijai būtina pavesti peržiūrėti ir pakoreguoti Atliekų tvarkymo programos nuostatas, numatant paramos galimybes skatinant žiedinės ekonomikos principais grindžiamų veiklų atsiradimą bei atliekų naudojimą kitų produktų gamybai pirminio rūšiavimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Aplinkos ministerijai pavesti koreguoti Atliekų tvarkymo programos nuostatas, numatant galimybę remti žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„aplinkos apsauga“, „atliekos“, „atliekų tvarkymas“,
„nepavojingų atliekų deginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūlomus pakeitimus ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, atitinkamai projektu turi būti koreguojamos ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalis, 8 straipsnio 1, 5 ir 6 dalys, 9 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys bei 10 straipsnio 3 dalis. 2 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojamos skirtingos sąvokos „nepavojingų atliekų įrenginiai“ (pavyzdžiui, projekto 1, 2 ir kt. straipsniai) bei „nepavojingų atliekų deginimo įrenginiai“ (pavyzdžiui, projekto 7 straipsnis). Siekiant aiškumo reikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimą atkreipiant dėmesį, kad sąvoka „nepavojingų atliekų įrenginiai“ savo turiniu yra platesnė ir apima ne tik nepavojingų atliekų deginimo įrenginius, bet ir kitus nepavojingų atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius (pavyzdžiui, sąvartynus). 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nėra aiškus formuluotės „nepavojingų įrenginių deginimo įrenginio operatorius“ turinys, nes kitose projekto nuostatose vartojamos sąvokos „nepavojingų atliekų įrenginiai“ ar „nepavojingų atliekų deginimo įrenginiai“. Be to, siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų atskleisti ir sąvokos „įrenginio operatorius“ turinį. 4. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti savo turiniu neaiškių nuostatų „ir remti Žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse“ kaip perteklinių, nes Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 3 dalis reglamentuoja Atliekų tvarkymo programos lėšų panaudojimą. 5.
straipsniu keičiamo įstatymo 8 priedėlio lentelės pirmojoje eilutėje nėra aiškus formuluotės „Sąvartyne šalinamų atliekų rūšis“ turinys. 6. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 7. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio
kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Be to, pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Atsižvelgiant į visa tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 8. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog iki 2019 m. gruodžio 31 d. Aplinkos ministerija turėtų koreguoti Atliekų tvarkymo programos nuostatas.
Manytina, kad priėmus projektą, Aplinkos ministerija turėtų parengti ir patvirtinti šiam įstatymui įgyvendinti būtiną Mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą bei kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėtų parengti ir patvirtinti Mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis deklaracijos formą ir jos pildymo taisykles. Todėl projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose reikėtų pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
rašytina atskiroje eilutėje, įstatymo numeris „NR. IX-720“ keistinas numeriu „NR.
VIII-1183“, formuluotė „5,
PAPILDYMO 8 PRIEDU“ dėstytina taip: „2, 3, 4, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
žodžiu „pakeitimo“; 9.3. kadangi keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalys dėstomos pagal abėcėlę, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis pildytinas ne 19¹ dalimi, o 15¹ dalimi;
perteklinė formuluotė „ir ją/jį išdėstyti taip“; 9.5. projektu keičiamo įstatymo straipsnių tekstas dėstytinas kabutėse;
rašytinas žodis „punktu“, todėl atitinkamai dėstant keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 punktą po skaičiaus „5“ rašytinas skliaustelis;
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės
„nepavojingas atliekas deginant nepavojingų atliekų įrenginiuose“ rašytina
formuluotė „nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis“; 9.8. po projekto 4 straipsnio pavadinimo taškas nerašytinas;
būti keičiamos atskiromis projekto 6 straipsnio dalimis; 9.10. atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas turi 8 priedėlius, siūlytina projekto 7 straipsniu papildyti keičiamą įstatymą 7¹ priedėliu ir atitinkamai tikslinti projekto 1, 2 ir 5 straipsniais keičiamo įstatymo nuostatose pateiktas nuorodas į „Įstatymo 8 priedėlį“;
raidėmis. 10.
straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies siūlomus pakeitimus ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatų patikslinimo įstatymo projektas, nustatant, kad Atliekų tvarkymo programos lėšas sudaro ir mokestis už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-08- Nr. Į 2018-08-09 Nr. S-2018 - 5968 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. IX-720 5, 10 straipsnių pakeitimo, Įstatymo 2, 3, 6 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo 8 priedu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2425 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. IX-720 5, 10 straipsnių pakeitimo, Įstatymo 2, 3, 6 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo 8 priedu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2425 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau siūlome Projektui gauti Vyriausybės išvadą, atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą. Ji taip pat koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės bei savivaldybių institucijų parengtiems atliekų tvarkymo projektams finansuoti. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 732, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-06-07
Lietuvos Respublikos Seimui DĖL lietuvos respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 7(1) priedėliu įstatymo projekto NR. XIIIP-2425(2) ATITIKTIES
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 7(1) priedėliu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2425(2) (toliau – Projektas), atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą bei kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą. Taip pat, pagal Įstatymo 26 straipsnį [atliekų prevencijos ir tvarkymo] reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų tvarkymo planas, kuriame nustatomos atliekų tvarkymo užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti. Valstybinį atliekų tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgdami į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume Projektui gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 696, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
mokestį už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis. Mokesčio mokėtojais būtų nepavojingų atliekų deginimo įrenginių operatoriai. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtą sąvoką stacionariu taršos šaltiniu laikomas taršos objektas, kuris negali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės; pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kuris privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai. Manytina, kad nepavojingų atliekų įrenginiai laikytini stacionariais taršos šaltiniais ir šių įrenginių veiklai reikalinga turėti minėtus leidimus. Taigi iš to sektų, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginių operatoriai privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, nes pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą mokesčio objektu yra išmetami į aplinką teršalai. Atsižvelgiant į tai, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar pagal siūlomą teisinį reguliavimą minėtų įrenginių operatoriai turėtų mokėti vieną kurį mokestį už aplinkos teršimą (mokestį už iš stacionarių taršos šaltinių išmetamus teršalus ar mokestį už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis), ar abu šiuos mokesčius.
Nesant aiškumo teisiniame reguliavime, svarstytina, ar tokiu atveju nesusidarytų dvigubo apmokestinimo situacijos. Antra, pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį mokesčio mokėtoju būtų nepavojingų atliekų deginimo įrenginio operatorius, kai tokiuose įrenginiuose deginamos nepavojingos atliekos. Pažymėtina, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl nesiūloma nustatyti analogiško mokesčio už aplinkos teršimą atliekų įrenginiuose deginamomis pavojingomis atliekomis, nes, deginat pavojingas atliekas, manytina, taršos pavojus galimai yra didesnis, be to, nebūtų skatinamas pavojingų atliekų perdirbimas. Svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet mokestį už aplinkos teršimą už deginamas atliekas mokėtų tik nepavojingas atliekas deginantys atliekų įrenginių operatoriai, atitinka teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. 2. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, atitinkamai projektu turi būti koreguojamos ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalis, 8 straipsnio 1, 5 ir 6 dalys, 9 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys bei 10 straipsnio 3 dalis. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojamos skirtingos sąvokos „nepavojingų atliekų įrenginiai“ bei „nepavojingų atliekų deginimo įrenginiai“. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimą, atkreipiant dėmesį, kad sąvoka „nepavojingų atliekų įrenginiai“ savo turiniu yra platesnė ir apima ne tik nepavojingų atliekų deginimo įrenginius, bet ir kitus nepavojingų atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius (pavyzdžiui, sąvartynus). 4.
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nėra aiškus formuluotės „nepavojingų įrenginių deginimo įrenginio operatorius“ turinys, nes kitose projekto nuostatose vartojamos sąvokos „nepavojingų atliekų įrenginiai“ ar „nepavojingų atliekų deginimo įrenginiai“. Be to, siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų atskleisti ir sąvokos „įrenginio operatorius“ turinį bei po žodžio
„teršimą“ išbraukti žodį „nepavojingas“. 5. Projekto 6
straipsniu keičiamo įstatymo 7¹ priedėlio lentelės pirmojoje eilutėje vartojama formuluotė „Sąvartyne šalinamų atliekų rūšis“, kurios turinys nėra aiškus. Svarstytina, ar vietoje šios formuluotės neturėtų būti vartojama formuluotė „Nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamų atliekų rūšis“. 6. Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, bei į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
rašytina atskiroje eilutėje, po įstatymo numeriu esantis žodis „ĮSTATYMO“ ir formuluotė „IR PAPILDYMO“ brauktini kaip pertekliniai;
žodžiu „pakeitimas“;
perteklinė formuluotė „ir ją/jį išdėstyti taip“;
formuluotė „ir 2“, o vietoje žodžio „jas“ rašytinas žodis „ją“;
rašytinas žodis „punktu“, todėl atitinkamai dėstant keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 punktą po skaičiaus „5“ rašytinas skliaustelis;
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės
„nepavojingas atliekas deginant nepavojingų atliekų įrenginiuose“ rašytina
formuluotė „nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis“;
žodžiu „priedėliu“, atitinkamai koreguotina ir šio straipsnio pakeitimo esmė;
straipsnio pavadinime įrašytina formuluotė „ir įgyvendinimas“;
formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“;
raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]