Projektas Lyginamas variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų
teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt dvidešimt iki trijų šimtų eurų.“
galios
straipsnį. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Teikia Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
Projektas Nr. XIIIP-2419 Lyginamas variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų,
reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt dvidešimt iki trijų šimtų eurų.“
2Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas,
padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
Pakeisti 488 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos
instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, taip pat o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.“
Teikia Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
Projekto Nr. XIIIP-2419 (3) lyginamas variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 488 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos
instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, taip pat o vakaro (nuo 19 val. iki
patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.“
Teikia Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – išspręsti pareiškėjos Aldonos Andriuškevičiūtės peticijoje iškeltą problemą dėl gyvūnų keliamo triukšmo ribinių dydžių gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo. Peticijų komisija 2018 m. balandžio
peticiją
„Dėl įstatymo, griežtai reglamentuojančio gyvūnų savininkų atsakomybę už savo
augintinių keliamą triukšmą, priėmimo“ ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą priimti įstatymą, griežtai reglamentuojantį gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių (šunų, kačių) keliamą triukšmą, į Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą įrašant nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Seimas pritarė Komisijos išvadai ir
pateiktą pasiūlymą. Atsižvelgus į tai, kad praktikoje iškyla nemažai žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus, todėl manytina, kad yra tikslinga pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jo 20 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, 21 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, kurio 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje ir 32 straipsnyje numatyta, kad triukšmo šaltinio valdytojas, t. y. triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnyje. Deja, šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, todėl praktikoje iškyla daug problemų dėl paties žmogaus ir gyvūno keliamo triukšmo nustatymo ir valdymo. Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.
V-604 patvirtintoje higienos normoje HN33:2011
„Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties
pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – Higienos norma). Tačiau Higienos normos 4 punkte nurodyta, kad ji netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad ši Higienos norma neturėtų būti taikoma vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį, bet, nesant kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, pagal teisės analogiją šios Higienos normos nuostatos šiuo metu taikomos (Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d nutartis Nr. ATP-23-719/2017). Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už žmonių veikloje naudojamų įrenginių ir objektų keliamo triukšmo reikalavimų pažeidimą nustatyta Kodekso
valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Atsakomybė už pačių žmonių keliamą triukšmą, nustatyta Kodekso 488 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Pačių žmonių keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, galėtų susidarytų teisinė kolizija, kada už tą pačią veiką, t.y. paties žmogaus keliamą triukšmą, kiltų administracinė atsakomybė pagal du straipsnius.
Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas fundamentalus principas, nustatantis, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką, todėl siūloma išbraukti Kodekso 488 straipsnį, o 48 straipsnio 1 dalyje sumažinti minimalią bausmę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Iš Triukšmo valdymo įstatymo išbraukus nuostatą, kad šis įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, ir įrašius nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais, bus sudarytos geresnės galimybės valdyti žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą, bus panaikinta galimybė Higienos normoje įrašyti išlygą, kad ji netaikoma žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais ir tais atvejais, kai gyventojai skundžiasi žmonių ir gyvūnų keliamu triukšmu gyvenamuosiuose pastatuose, nustatyti to triukšmo lygį ir jo poveikį žmonių gyvenimui ir sveikatai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priešingai, savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigotos atitinkamai pakeisti ar priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, atitinkamai pakeisti Higienos normas, kuriose dabar nustatyta, kad jos netaikomos žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Taip būtų išspręsta žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo problema bei atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus taikymas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintą higienos normą HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintą higienos normą HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Taip pat savivaldybėms gali tekti atitinkamai pakeisti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą pradėjus vertinti pagal triukšmo matavimo rezultatus, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turės būti aprūpinti specialiomis garso matavimo priemonėmis (prietaisais), įgyti kompetencijas triukšmui matuoti arba įsigyti paslaugas iš triukšmo matavimus atliekančių bandymų laboratorijų. Vadovaujantis naujo Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis.
aukščiausius Lietuvos standarte LST EN 61672-1:2014 „Elektroakustika. Garso lygio matuokliai. 1 dalis. Techniniai reikalavimai“ (tapatus IEC 61672-1:2013)
garso matavimo priemones (prietaisus) bus taikomi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti matavimo priemonių (prietaisų) patikrų reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad triukšmo matavimai atliekami pagal Lietuvos standartus, vadovaujantis standartizacijos ir atitikties įvertinimo srities teisės aktų reikalavimais, pripažįstami tik akredituotų bandymų laboratorijų atliktų triukšmo matavimų rezultatai. Pavyzdžiui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus dėl triukšmo, triukšmo matavimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kuri yra akredituota atlikti tokius matavimus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nagrinėjant peticiją gautos Sveikatos apsaugos, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonės dėl peticijoje pateikto pasiūlymo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „žmonių ir gyvūnų keliamas triukšmas“,
„ribiniai dydžiai“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – išspręsti pareiškėjos Aldonos Andriuškevičiūtės peticijoje iškeltą problemą dėl gyvūnų keliamo triukšmo ribinių dydžių gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo. Peticijų komisija 2018 m. balandžio
peticiją
„Dėl įstatymo, griežtai reglamentuojančio gyvūnų savininkų atsakomybę už savo
augintinių keliamą triukšmą, priėmimo“ ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą priimti įstatymą, griežtai reglamentuojantį gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių (šunų, kačių) keliamą triukšmą, į Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą įrašant nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Seimas pritarė Komisijos išvadai ir
pateiktą pasiūlymą. Atsižvelgus į tai, kad praktikoje iškyla nemažai žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus, todėl manytina, kad yra tikslinga pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jo 20 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, 21 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, kurio 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje ir 32 straipsnyje numatyta, kad triukšmo šaltinio valdytojas, t. y. triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnyje. Deja, šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, todėl praktikoje iškyla daug problemų dėl paties žmogaus ir gyvūno keliamo triukšmo nustatymo ir valdymo. Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.
V-604 patvirtintoje higienos normoje HN33:2011
„Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties
pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – Higienos norma). Tačiau Higienos normos 4 punkte nurodyta, kad ji netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad ši Higienos norma neturėtų būti taikoma vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį, bet, nesant kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, pagal teisės analogiją šios Higienos normos nuostatos šiuo metu taikomos (Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d nutartis Nr. ATP-23-719/2017). Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už žmonių veikloje naudojamų įrenginių ir objektų keliamo triukšmo reikalavimų pažeidimą nustatyta Kodekso
valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Atsakomybė už pačių žmonių keliamą triukšmą, nustatyta Kodekso 488 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už viešosios rimties trikdymą.
Pačių žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, siūloma Kodekso 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse sumažinti minimalią bausmę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, taip pat nustatyti draudimą triukšmauti gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose ne tik vakare ir naktį, bet ir dienos metu. Žmonės labai dažnai skundžiasi, kad dienos metu daugiabučiuose namuose ar šalia, už kelių metrų individualiuose namuose ir kitur gyvenantys kaimynai kelia didžiulį triukšmą, šūkaudami, dainuodami, grodami muzikos instrumentais, visu garsu įjungia radiją ar televizorių. Tokiu būdu yra žalojama žmonių sveikata ir trikdoma ramybė. Neapsikentę didžiulio triukšmo, kai kurie asmenys net griebiasi smurto prieš triukšmautojus, panaudojamas net šaunamasis ginklas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Į Triukšmo valdymo įstatymą įrašius nuostatas, kad šis įstatymas taikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais, bus sudarytos geresnės galimybės valdyti žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą, bus panaikinta galimybė Higienos normoje įrašyti išlygą, kad ji netaikoma žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais ir tais atvejais, kai gyventojai skundžiasi žmonių ir gyvūnų keliamu triukšmu gyvenamuosiuose pastatuose, nustatyti to triukšmo lygį ir jo poveikį žmonių gyvenimui ir sveikatai. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigotos atitinkamai pakeisti ar priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, atitinkamai pakeisti Higienos normas, kuriose dabar nustatyta, kad jos netaikomos žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Taip būtų išspręsta žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje nustatymo ir vertinimo problema bei atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus taikymas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintą higienos normą HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintą higienos normą HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Taip pat savivaldybėms gali tekti atitinkamai pakeisti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą pradėjus vertinti pagal triukšmo matavimo rezultatus, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turės būti aprūpinti specialiomis garso matavimo priemonėmis (prietaisais), įgyti kompetencijas triukšmui matuoti arba įsigyti paslaugas iš triukšmo matavimus atliekančių bandymų laboratorijų. Vadovaujantis naujo Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis.
aukščiausius Lietuvos standarte LST EN 61672-1:2014 „Elektroakustika. Garso lygio matuokliai. 1 dalis. Techniniai reikalavimai“ (tapatus IEC 61672-1:2013)
garso matavimo priemones (prietaisus) bus taikomi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti matavimo priemonių (prietaisų) patikrų reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad triukšmo matavimai atliekami pagal Lietuvos standartus, vadovaujantis standartizacijos ir atitikties įvertinimo srities teisės aktų reikalavimais, pripažįstami tik akredituotų bandymų laboratorijų atliktų triukšmo matavimų rezultatai. Pavyzdžiui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus dėl triukšmo, triukšmo matavimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kuri yra akredituota atlikti tokius matavimus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nagrinėjant peticiją gautos Sveikatos apsaugos, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonės dėl peticijoje pateikto pasiūlymo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „žmonių ir gyvūnų keliamas triukšmas“,
„ribiniai dydžiai“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – išspręsti gyventojų keliamą problemą dėl didelio triukšmo dienos metu gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje. Gyventojai labai dažnai skundžiasi dėl dienos metu keliamo triukšmo gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje. Savo skunduose jie reikalauja nustatyti draudimą triukšmauti gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose ne tik vakare ir naktį, bet ir dienos metu. Žmonės skundžiasi, kad dienos metu daugiabučiuose namuose ar šalia, už kelių metrų individualiuose namuose ir kitur gyvenantys kaimynai kelia didžiulį triukšmą, šūkaudami, dainuodami, grodami muzikos instrumentais, visu garsu įjungia radiją ar televizorių. Tokiu būdu yra žalojama žmonių sveikata ir trikdoma ramybė. Nemaža dalis asmenų dirba naktimis, todėl miega ir ilsisi dieną, tačiau yra kaimynų, kurie neleidžia jiems to daryti, dainuodami, leisdami trankią muziką ar garsiai šūkaudami. Neapsikentę didžiulio triukšmo, kai kurie asmenys net griebiasi smurto prieš tokius triukšmautojus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už pačių žmonių keliamą triukšmą nustatyta Kodekso 488 straipsnyje.
Šiame straipsnyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už šiuos administracinius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, taip pat gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Nustačius draudimą garsiai triukšmauti gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose ne tik vakare ir naktį, bet ir dienos metu, nebus žalojama žmonių sveikata ir trikdoma ramybė. Ttriukšmas yra labai kenksmingas ar netgi pavojingas žmogaus sveikatai. Triukšmo kenksmingumas ir pavojingumas priklauso nuo jo stiprumo ir dažnumo. Kenksmingumas pasireiškia keliais būdais. Jei triukšmas būna labai stiprus – 110 decibelų ir daugiau – jis jau gali sugadinti klausos organus, tuomet galima prarasti klausą. Gali sprogti ausų būgneliai, būti pažeistas klausos nervas. Kitas poveikis, kuris gali pakenkti išsėtinei nervų sistemai, yra ne tokio stipraus, bet nuolat besitęsiančio, įkyraus triukšmo. Kaip pavyzdys galėtų būti monotoniškai į dūžiai į skardą ar kitą daiktą.
Tam tikro itin žemo dažnio garsai pradeda slopinti širdies veiklą. Tuomet kyla baimės, nepasitikėjimo jausmas, irzlumas, ypač nuo žemo dažnio garsų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma, priešingai, bus išspręsta triukšmo gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje dienos metu problema, ir dienos metu bus mažiau drumsčiama aplinkinių gyventojų ramybė bei nustatyta atsakomybė už tokius pažeidimus. Būtina pažymėti, kad kitose šalyse gana griežtai žiūrima į triukšmą žmonių aplinkoje, nes gerai suprantama, kad per didelis triukšmas yra vienas rizikos veiksnių, darančių įtaką žmonių psichinei sveikatai, trukdantis kokybiškai pailsėti. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimus, palyginti su kitomis aplinkosaugos sritimis, aplinkos triukšmo lemiama ligų našta – per metus prarandami sveiko gyvenimo metai – yra antra po aplinkos oro taršos lemiamos ligų naštos. Ši problema itin aktuali didžiuosiuose miestuose gyvenantiems žmonėms, kur triukšmo lygis yra didžiausias. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nagrinėjant peticijas gautos Sveikatos apsaugos, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonės. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
„triukšmas“, „triukšmas dienos metu“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 488 straipsnį, nustatantį administracinę atsakomybę už viešosios rimties sutrikdymą. Projekto aiškinamojo rašto nuostatos bei kartu teikiamas Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-2111(2)) suponuoja, kad viešosios rimties trikdymas, keliant triukšmą ar kitokius garsus, būtų traktuojamas kaip Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalykas ir atitinkamai administracinėn atsakomybėn asmuo būtų traukiamas pagal Kodekso 48 straipsnį, nustatantį atsakomybę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Vertinant tokį siūlymą, svarbu išanalizuoti Kodekso 48 ir 488 straipsniuose įtvirtintų administracinių nusižengimų sudėčių ypatumus ir skirtumus. Pažymėtina, kad Kodekso 488 straipsnyje, apibrėžiančiame viešosios rimties trikdymo nusižengimo sudėtį, nustatyta atsakomybė už bendro pobūdžio priimtinų elgesio visuomenėje taisyklių pažeidimą, kas lemia kitų žmonių ramybės, poilsio ar darbo trukdymą. Kadangi tai yra bendro pobūdžio priimtino elgesio visuomenėje taisyklės, ši sudėtis apibrėžta vertinamojo pobūdžio požymiais, kurių turinys iš esmės priklauso nuo teisės taikytojo konkrečių faktinių aplinkybių įvertinimo ad hoc. Kitaip sakant šio administracinio nusižengimo padarymas būtų įrodinėjamas, remiantis bendrosiomis priimtino žmonių elgesio visuomenėje normomis bei visuotinai pripažįstamais gero elgesio kriterijais.
Atsižvelgiant į tai, šio nusižengimo padarymo įrodinėjimas yra sąlyginai paprastesnis, nes nereikia įrodinėti konkretaus triukšmo lygio. Be to, kadangi šį nusižengimą padariusio žmogaus nepriimtinas elgesys trikdo kitų žmonių ramybę, poilsį bei darbą, t.y. nusižengimo pavojingumas yra ne toks didelis, sankcija už šį nusižengimą taip pat yra atitinkamai nedidelė – bauda nuo 20 iki 80 eurų. Kodekso 48 straipsnis reglamentuoja iš dalies kitokio pobūdžio nusižengimus, t.y. jis nustato atsakomybę už asmenų ūkinėje veikloje naudojamų triukšmo šaltinių netinkamą naudojimą, kas gali sukelti klausos sutrikimus ar netekimą, kelti grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai ar žalą aplinkai. Pažymėtina, kad Triukšmo valdymo įstatyme ir jo poįstatyminiuose teisės aktuose yra įtvirtinti konkretūs normatyvai, įgalinantys objektyviai konstatuoti leidžiamų triukšmo šaltinių keliamo triukšmo lygio ribinių dydžių viršijimą. Taigi šio Kodekso 48 straipsnio nusižengimo inkriminavimas yra paremtas ne vertinamojo pobūdžio kriterijų bei visuotinai pripažintų elgesio taisyklių nesilaikymu, o objektyviai išreikštų fizikinių ir kitokių triukšmo rodiklių dydžių pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad šio nusižengimo padarymo įrodinėjimas yra konkretesnis, bet kartu ir sudėtingesnis nei viešosios rimties sutrikdymo inkriminavimas. Be to, kadangi žmonių gyvybė ir sveikata arba žala aplinkai yra labiau saugomas objektas nei žmonių poilsis ar rimtis, sankcija už Kodekso 48 straipsnyje nurodyto nusižengimo padarymą yra žymiai didesnė – nuo 50 iki 300 eurų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad naikinti Kodekso 488 straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios rimties sutrikdymą, o pačių žmonių elgesiu, pažeidžiančiu priimtinas elgesio visuomenėje taisykles, keliamą triukšmą įtraukti į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką yra teisiškai nepagrįsta. Pažymėtina, kad siūlomu reguliavimo sankcija už sistemiškai vertinant Kodekso nuostatas mažiau pavojingą veiką – viešosios rimties sutrikdymą būtų padidinta beveik tris kartus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad viešosios rimties sutrikdymo įrodinėjimas taptų žymiai sudėtingesnis, nes nebeužtektų konstatuoti kitų žmonių rimties ir poilsio trikdymo, o reikėtų įrodinėti Triukšmo valdymo įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų triukšmo rodiklių dydžių viršijimą. Viešosios rimties sutrikdymo objektas yra žymiai platesnis nei Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimas, todėl siekiant palikti tik sąlyginai siauresnio pažeidimo sudėtį, daroma tiesioginė įtaka kitiems pažeidimams, juos sugriežtinant ir apsunkinant jų įrodinėjimą. Todėl manome, kad tiesiog ydinga suniveliuoti atsakomybę už pačių žmonių elgesiu keliamą triukšmą, trikdančių tik ramybę bei poilsį, su atsakomybe už ūkinėje veikloje naudojamų įrengimų ir įrenginių keliamą triukšmą, keliančių pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma Kodekso 488 straipsnį pripažinti netekusiu galios, nes, projekto iniciatorių nuomone, atsižvelgiant į kartu teikiamą Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIIP-2111(2) atsakomybė už Kodekso 488 straipsnio nuostatose numatytas veikas būtų taikoma Kodekso 48 straipsnio pagrindu.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabar galiojančios Kodekso redakcijos 488 straipsnio 3 dalį už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų. Kodekso 488 straipsnį pripažinus netekusiu galios galimybės taikyti minėtą administracinio poveikio priemonę nebeliktų, kas iš esmės reiškia administracinės atsakomybės švelninimą, tačiau kartu su šiuo projektu ir projektu Nr. XIIIP-2111(2) pateiktame aiškinamajame rašte nenurodoma, dėl kokių motyvų siūloma administracinę atsakomybę švelninti. 3. Projekto lyginamasis variantas neatitinka Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298,
netekusiu galios visą straipsnį, punktą ir (ar) jų sudedamąsias dalis, nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios straipsnio, punkto ir (ar) jų sudedamųjų dalių numeris ir pateikiamas visas šio straipsnio, punkto ir (ar) jų sudedamųjų dalių tekstas, perbrauktas plona linija“. 4. Vienintelės projekto 3 straipsnio dalies numeruoti nereikia. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-08- Nr. Į 2018-08-09 Nr. S-2018-5968 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 48 straipsnio pakeitimo ir 488 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektO Nr. XIIIP-2419atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio pakeitimo ir 488 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-2419, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad vienintelės projekto 3 straipsnio dalies numeruoti nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad vienintelės projekto 2 straipsnio dalies numeruoti nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-15
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2419(3) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑2419(3) (toliau – Projektas), atsižvelgdami į tai, kad Direktyva 2002/49/EB[1] netaikoma „paties asmens sukeliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, taip pat buitinės veiklos ar kaimynų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose <...> atvejais“[2], pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad asmens teisė į apsaugą nuo triukšmo patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio taikymo sritį, kaip asmens teisės į apsaugą nuo taršos dalis, kai asmuo yra tiesiogiai ir rimtai veikiamas triukšmo[3]. Visgi Europos žmogaus teisių teismas, nagrinėdamas bylas, akcentuoja interesų balanso svarbą nustatant žmogaus teisės į apsaugą nuo triukšmo ribas[4] ir nenumato pareigos valstybei užtikrinti kiekvieno asmens prašymo dėl patiriamo triukšmo ar kitos taršos įvykdymą[5]. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus Projektu siūlomus pakeitimus būtų apsunkinta tokia triukšmą kelianti asmenų veikla kaip būsto remontas, praktikavimas muzikos instrumentu ir pan. Todėl siūlomi pakeitimai vertintini dėl atitikties proporcingumo principui, ypač atsižvelgiant į kitų gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose gyvenančių ar veiklą vykdančių asmenų interesus.
Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected] [1] 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo [2] Direktyvos 2002/49/EB 2 straipsnio 2 dalis. [3] Žr. pvz., 2003 m. liepos 8 d. sprendimą Hatton ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, 36022/97 [4] Žr. pvz., 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Hardy ir Maile prieš Jungtinę Karalystę, 31965/07 [5] Žr., pvz., 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą dėl priimtinumo Greenpeace E.V. ir kiti prieš Vokietiją, 18215/06