Projekto lyginamasis variantas
įstatymas 2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
dalimi:
„2¹. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, auginę vaiką iki 3 metų, laikotarpiu
nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. valstybės lėšomis tuo laikotarpiu draudžiami tik valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, mutatis mutandis taikant šio straipsnio 2 dalies ir atitinkamu laikotarpiu galiojusius draudimo valstybės lėšomis sąlygas ir ribojimus, taikytus vienam iš tėvų (įtėvių) arba asmeniui, nustatyta tvarka paskirtam vaiko globėju, auginusiems vaiką iki 3 metų, tiek, kiek šios dalies nuostatos ir jų įgyvendinimą nustatančios specialiosios nuostatos nenumato kitaip.“
dalimi: „2². Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, auginę vaiką iki 3 metų, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., pagal toje dalyje nurodytas sąlygas valstybės lėšomis pensijų socialiniu draudimu draudžiami laikotarpiais nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio
mutandis taikant atitinkamu laikotarpiu galiojusius draudimo valstybės lėšomis sąlygas ir ribojimus, taikytus vienam iš tėvų
(įtėvių) arba asmeniui, nustatyta tvarka paskirtam vaiko globėju, auginusiems vaiką iki 3 metų, tiek, kiek šios dalies nuostatos ir jų įgyvendinimą nustatančios specialiosios nuostatos nenumato kitaip.“
ją išdėstyti taip: „3. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.“
straipsnį 3¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „3¹.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, slaugę namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (arba visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.), laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. valstybės lėšomis draudžiami tik valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, mutatis mutandis taikant šio straipsnio 3 dalies ir atitinkamu laikotarpiu galiojusius draudimo valstybės lėšomis sąlygas ir ribojimus, taikytus asmenims, slaugiusiems namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (arba visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.), tiek, kiek šios dalies nuostatos ir jų įgyvendinimą nustatančios specialiosios nuostatos nenumato kitaip.“
straipsnį 3² dalimi ir ją išdėstyti taip: „3². Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, slaugę namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (arba visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.), pagal toje dalyje nurodytas sąlygas valstybės lėšomis pensijų socialiniu draudimu draudžiami laikotarpiais nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio
laikotarpiu galiojusius draudimo valstybės lėšomis sąlygas ir ribojimus, taikytus asmenims, slaugiusiems namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (arba visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.), tiek, kiek šios dalies nuostatos ir jų įgyvendinimą nustatančios specialiosios nuostatos nenumato kitaip.“
įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2¹ dalies nuostatos (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) taikomos asmenims, kurie laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. buvo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogose ir tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka valstybės lėšomis nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, taip pat asmenims, kurie laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. augino vaiką iki trejų metų ir tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai valstybės lėšomis nebuvo draudžiami dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, jei šioje dalyje nurodytų asmenų draudžiamosios pajamos atitinkamu laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis yra lygios nuliui arba mažesnės nei atitinkamo laikotarpio minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio (minimalios mėnesinės algos) suma. 4. Taikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2¹ dalies nuostatas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis):
kad laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. asmuo buvo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogose, jeigu Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis šiuo laikotarpiu jis turėjo vaiką iki trejų metų amžiaus;
2) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2¹ dalies nuoroda į „atitinkamu laikotarpiu galiojusius draudimo valstybės lėšomis sąlygas ir ribojimus” reiškia nuorodą į 1996 m. galiojusius draudimo valstybės lėšomis bazinei pensijai sąlygas ir ribojimus. 5.
dalies nuostatos (šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalis) taikomos asmenims, kurie laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. slaugė namuose neįgalų asmenį, kuriam buvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.) ir tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai valstybės lėšomis nebuvo draudžiami dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, jei šioje dalyje nurodytų asmenų draudžiamosios pajamos atitinkamu laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Registro duomenimis yra lygios nuliui arba mažesnės nei atitinkamo laikotarpio minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio (minimalios mėnesinės algos) suma. 6. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2² ir 3²dalių nuostatos (šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir 5 dalys) taikomos asmenims, kurie laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. augino vaiką iki trejų metų ar slaugė namuose neįgalų asmenį, kuriam buvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.) ir tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka pagrindinei ir papildomai pensijos dalims valstybės lėšomis nebuvo draudžiami dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo. 7. Asmenų, kuriems taikomos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-2, 4-5 dalių nuostatos, draudimas valstybės lėšomis (pensijų socialinio draudimo stažo ir draudžiamųjų pajamų įskaitymas) pagal šį įstatymą įgyvendinamas, laikantis šių nuostatų:
1) Valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (toliau – Fondo biudžetas) už šiuos asmenis moka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
2) Mėnesio įmokos valstybiniam socialiniam pensijų draudimui už laikotarpius nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. skaičiuojamos ir mokamos pagal atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintą įmokų socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydį. Jei asmuo atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų (mokėjo įmokas bazinei pensijai) sumokamas skirtumas tarp mokėtinos už tą laikotarpį įmokos bazinei pensijai dydžio ir faktiškai sumokėtos pensijų socialinio draudimo įmokų sumos. 3) Mėnesio įmokos valstybiniam socialiniam pensijų draudimui už laikotarpius nuo 2008 m. sausio 1 d. skaičiuojamos ir mokamos pagal atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintus bendruosius draudėjo ir apdraustojo pensijų socialinio draudimo įmokų tarifus, skaičiuojant juos nuo skirtumo tarp atitinkamo laikotarpio minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio (minimalios mėnesinės algos) sumos ir asmens įgytų draudžiamųjų pajamų sumos. 4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) užtikrina asmenų, kuriems taikomos šio įstatymo 1 straipsnio 1-2, 4-5 dalių nuostatos, duomenų patikslinimą Registre iki 2019 m. birželio 1 d.
5) Lėšos asmens, kuriam taikomos šio įstatymo 1 straipsnio 1-2, 4-5 dalių nuostatos, draudimui valstybės lėšomis apskaičiuojamos, tik atitinkamam asmeniui paskyrus (perskaičiavus) išmoką, kuri apskaičiuota, remiantis Registro duomenimis, patikslintais įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1-2, 4-5 dalių nuostatas;
6) Fondo valdyba kasmet pagal asmenų, kuriems praėjusiais metais buvo paskirtos išmokos ir pritaikytos šio įstatymo 1 straipsnio 1-2, 4-5 dalių nuostatos, duomenis iki kovo 1 d. apskaičiuoja valstybės biudžeto lėšų poreikį socialinio draudimo įmokoms už praėjusius laikotarpius ir pateikia šią informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Šios lėšos numatomos priimant kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. 8. Užbaigus Registro duomenų patikslinimą, įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1-2, 4-5 dalių nuostatas, socialinio draudimo pensijos, paskirtos iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo, be asmens prašymo perskaičiuojamos pagal patikslintus duomenis (jeigu pensijų gavėjams tai naudinga) ir pradėdamos mokėti už laikotarpį nuo šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo. 9. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-2, 4-5 dalių nuostatos netaikomos asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo yra mirę (jų socialinio draudimo stažo, draudžiamųjų pajamų, išmokų dydžiai netikslinami, lėšos į Fondo biudžetą jų draudimui valstybės lėšomis nepervedamos). Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Ramūnas Karbauskis
Projektas Projekto Nr. XIIIP-2418(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar iki 2018 m. gruodžio 31 d. specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ar nuo 2019 m. sausio 1 d. pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį neįgalų asmenį (teikiantys pagalbą namuose šiam neįgaliam asmeniui), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.
Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.“
1Šio įstatymo 1 straipsnis, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybino socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336
tikslų:
susiduria daugelis asmenų, auginusių vaiką iki 3 metų 1995 – 2016 m., ir neįgijusių minimalių socialinių garantijų (adekvataus pensijų socialinio draudimo stažo), nors valstybė iš esmės visą laiką juos traktavo kaip socialiai valstybės globotiną socialinę grupę (įskaitant jų draudimą valstybės lėšomis, kai šie asmenys objektyviai neįgyja tų garantijų patys). Šių asmenų situacija yra iš esmės analogiška šio aiškinamojo rašto 1.2 papunktyje nurodytų asmenų situacijai. Dėl reguliavimo netobulumo šis valstybės tikslas – užtikrinti adekvačią socialinę apsaugą (be kita ko – pensijų socialinio draudimo stažą, prielaidas į atitinkamo dydžio pensijos išmoką) dalies asmenų, auginusių vaikus iki 3 metų, atžvilgiu, nebuvo pasiektas – asmenys, kurie buvo vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose, laikotarpiu nuo
socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. valstybės lėšomis nebuvo draudžiami dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo (nepriklausomai nuo jų dydžio). Šiuo metu (nuo 2017-01-01), asmenų, auginančių vaiką iki 3 metų, draudimas valstybės lėšomis užtikrinamas adekvačiai siektam tikslui – analogiškai kaip ir asmenų, aptartų šio aiškinamojo rašto 1.3 papunktyje. 1.2.
analogiškoje padėtyje esantiems asmenims – slaugantiems namuose neįgalų asmenį nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus vienam iš to neįgalaus asmens tėvų
(įtėvių) arba globėjų ar rūpintojų (toliau – slaugytojai), kurių slaugomam neįgaliam asmeniui (toliau – slaugytinis), nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir slaugytojams, kurių slaugomam namuose slaugytiniui nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Iki šiol (taip yra nuo 2000 m. sausio 1 d.) valstybės lėšomis yra draudžiami tik tie slaugytojai, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Akivaizdu, kad slaugytojų, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis padėtis yra analogiška – dėl būtinumo nuolat prižiūrėti slaugytinį, jie irgi negali įprastai dirbti ir taip patys įgyti socialinio draudimo stažą ir draudžiamųjų pajamų, todėl sukakę senatvės pensijos amžių ar įgiję bedarbio statusą, jie gali neturėti teisės net į minimalią socialinio draudimo išmoką. Tapataus tikslo siekiama Seime registruotu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1702, kuriam, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje sistemoje paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1702“ projekto Nr. 18-4878(3), LRV galimai pritaria. 1.3. Spręsti probleminę situaciją, su kuria susiduria daugelis dirbančių ir tuo pačiu metu artimuosius slaugytinius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, slaugančių slaugytojų. Jie dažniausiai objektyviai negali dirbti pilnu etatu ir dėl to dažnai nėra įgiję reikalaujamo pensijų socialinio draudimo stažo.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. šie asmenys yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, net jei atitinkamu laikotarpiu dirba, jei jų uždirbamos draudžiamosios pajamos atitinkamą mėnesį yra mažesnės nei LRV patvirtinta minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) suma, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki MMA dydžio draudžiamąsias pajamas laiduojančios įmokos dalį. Toks reguliavimas yra socialiai teisingas ir adekvatus tikrajam šių asmenų draudimo valstybės lėšomis tikslui – užtikrinti tiek slaugytojų, tiek valstybės interesus, t.y. jis ir užtikrina slaugytojams minimalias socialines garantijas, neužkertant jiems kelio išlaikyti darbo santykius ir profesinius įgūdžius, ir nereikalauja neproporcingos valstybės finansinės naštos (vykdomas ne asmenų besąlyginis draudimas, o tik jų
„pridraudimas“, įvertinus paties asmens uždirbtas pajamas). Tačiau ankstesnio
laikotarpio reguliavimas neužtikrino tokio adekvatumo siektam tikslui – laikotarpiais iki 2016 m. gruodžio 31 d. slaugytojai apskritai netekdavo teisės į draudimą valstybės lėšomis, jei gaudavo nors kiek draudžiamųjų pajamų, net mažesnių nei MMA. Taigi jie buvo priversti arba visai nedirbti (tuo pabloginant tiek savo socialinį statusą, prarandant darbinę kvalifikaciją, tiek, kita vertus, padidinant valstybės finansinę naštą, nes tuomet visa minimalių socialinių garantijų finansinė našta tekdavo valstybei). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Projektu siekiama adekvačią, tikruosius įstatymo leidėjo ketinimus užtikrinančią socialinę apsaugą, kokia yra nustatyta ir galioja nuo 2017-01-01, minėtiems asmenims užtikrinti ir ankstesniais laikotarpiais, kuriais ši asmenų kategorija apskritai buvo įtraukta į draustinų valstybės lėšomis asmenų grupę.
Tapataus tikslo siekiama Seime registruotu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1854, tačiau pastarajame nėra konkrečių nuostatų dėl minėto tikslo įgyvendinimo, kurios yra būtinos, atsižvelgiant į tai, kad naujas reguliavimas būtų taikomas atgal, t.y. būtų įsiterpiama į jau susiklosčiusius socialinius santykius, jau nustatytas asmenų teises ir pareigas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Ramūnas Karbauskis. Projektas parengtas bendradarbiaujant ir konsultuojantis su SODRA specialistais. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Kaip minėta šio aiškinamojo rašto 1.1 papunktyje, šiuo metu valstybės lėšomis (pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu) yra draudžiami tik tie slaugytojai, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Pagal šiuo metu galiojančią Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 6 straipsnio 3 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d.), nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, slaugytojų draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šie asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, įmokas skaičiuojant nuo MMA, arba jų pajamos mažesnės nei atitinkamą laikotarpį galiojanti MMA suma.
Neįgalių asmenų slaugytojai, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio MMA sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki MMA sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Visi minėti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose. Asmenų, auginančių vaikus iki 3 metų draudimas valstybės lėšomis reglamentuojamas analogiškai. Pagal šiuo metu galiojančią VSDĮ 6 straipsnio 2 dalį (nuo 2017-01-01) šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki 3 metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šie asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo MMA, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį MMA suma. Šie asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio MMA sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki MMA sumos socialinio draudimo įmokų sumą. 4.
rezultatų laukiama Projektu taip pat siūloma užtikrinti asmenų, atitinkamais praėjusiais laikotarpiais atitikusių dviejų valstybės lėšomis draustinų asmenų kategorijų – asmenų, auginusių vaikus iki 3 metų, ir slaugytojų, kurių namuose slaugomiems slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis – požymius, tačiau netenkinusių vienos iš sąlygų (draudžiamųjų pajamų neturėjimo sąlygos), kuri nelaikytina adekvačiu ir proporcingu teisės ribojimu. Projektu siekiama apdrausti minėtus asmenis, kurių draudžiamosios pajamos atitinkamais laikotarpiais buvo mažesnės nei MMA, atgaline tvarka, taikant atitinkamu laikotarpiu galiojusius tokio draudimo kriterijus ir garantijas, išskyrus minėtą sąlygą neturėti draudžiamųjų pajamų. Šioje pastraipoje nurodytų asmenų socialinės garantijos padidės (bus adekvačiai užtikrinti jų interesai
prievolių minėtiems asmenims realizavimo susietas finansavimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, – kas ir kada juos turi priimti Projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vyriausybė priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Pagal VSDĮ 12 straipsnio 9 dalį, socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka nustatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė (VSDĮ 6 straipsnio 11 dalis). Tikėtina, kad Vyriausybei reiks pakeisti šias taisykles ir (ar) išleisti papildomus įgyvendinamuosius teisės aktus. Draudimo valstybės lėšomis įgyvendinimo procedūras taip pat reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus įsakymai. Tikėtina, kad juos reiks atitinkamai pakeisti (papildyti). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Projekto įgyvendinimas susijęs su papildomomis valstybės išlaidomis. Preliminariu Fondo valdybos vertinimu, papildomas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis metams - apie 10 mln. Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų įmokoms. Iš jų apie 80 proc. lėšų tektų asmenims, projekte nurodytais laikotarpiais auginusiems vaikus iki 3 metų. Įstatymo įgyvendinimui reikalingų lėšų įvertinimui tikslinga kreiptis Vyriausybės išvados. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra
„socialinė apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia Seimo narys Ramūnas Karbauskis
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnį 2¹ ir 2² dalimis ir jose nustatyti asmenų, auginusių vaikus iki 3 metų laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. draudimą valstybės lėšomis valstybinei socialinio draudimo bazinei ar bazinei ir papildomai pensijoms. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas keliais aspektais. Pirma, aptariamose nuostatose siūloma nustatyti tam tikros asmenų grupės draudimą valstybės lėšomis pensijų socialiniu draudimu už praeityje buvusius laikotarpius, todėl šiuos teisinius santykius reguliuojančių normų inkorporavimas į keičiamo įstatymo 6 ar kitus straipsnius, reguliuojančius teisinius santykius nukreiptus į ateitį, vertintinas kaip nenuoseklus. Manytina, kad įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatas reikėtų reguliuoti specialiame įstatyme arba keičiamo įstatymo atskirame skyriuje kartu su įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatomis, reguliuojančiomis jų įgyvendinimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 3-6, 8, 9 dalių nuostatos yra Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo reguliavimo dalyku. Antra, asmenų, draudžiamų vienos ar kitos valstybinio socialinio draudimo rūšies draudimu, grupės buvo nustatomos ir papildomos skirtingais laikotarpiais, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą gali kilti ginčų dėl kitų, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės lėšomis draudžiamų, bet anksčiau valstybės lėšomis nedraustų, asmenų grupių lygiateisiškumo principo taikymo. 2.
nustatyti, kad valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudžiami nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį. (Čia ir toliau – išskirta mūsų). Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nevisiškai tiksliai apibūdinta esama teisinė padėtis, nes asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, yra prižiūrimas, o ne slaugomas, todėl jis nėra slaugytinis, o jį prižiūrintis asmuo nėra slaugytojas. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, o specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens būklė, kai reikalinga ir nustatyta nuolatinė slauga, tiek medicininiu – socialiniu, tiek teisiniu požiūriu nėra laikoma analogiška padėčiai, kai reikalinga ir nustatyta nuolatinė priežiūra (pagalba).
Įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, ir pripažinus, kad asmenys, slaugantys namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir asmenys, prižiūrintys neįgalųjį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis yra analogiškoje padėtyje, galėtų kilti reikalavimai ir pačius neįgaliuosius, kuriems tie poreikiai nustatyti, vertinti kaip esančius analogiškoje padėtyje ir dėl to nustatyti vienodas teises jiems (pavyzdžiui į vaistų, slaugos priemonių kompensacijas ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymą (Nr. XIII-1261), kuriame dar konkrečiau apibrėžti specialieji poreikiai ir jų nustatymo sąlygos. Įtvirtinta, kad nuolatinė slauga, priklausomai nuo lygio, nustatoma, kai asmeniui reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga arba nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga, o nuolatinė priežiūra (pagalba) nustatoma, kai asmeniui reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų pagalba arba ne ilgesnė nei 3 valandų per parą kitų asmenų nuolatinė priežiūra (pagalba). 3.
projektą siūlytina tobulinti ir šiais aspektais:
1) atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2¹ ir 2² dalyse siūloma reguliuoti praeityje buvusių laikotarpių valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius, šiose dalyse formuluotes „draudžiami“ reikėtų tikslinti;
2) atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kuriam nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, yra prižiūrimas, o ne slaugomas, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje po žodžio „slaugantys“ reikėtų įrašyti žodžius „ar prižiūrintys (teikiantys pagalbą)“. Tinkamai nesureguliavus šios dalies formuluotės gali kilti neaiškumų dėl įstatymo projekto 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūlomų keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3¹ ir 3² dalyse nurodytų asmenų „slaugiusių namuose neįgalų asmenį“, nes ji galėtų būti suprantama kaip apimanti ir asmenis, prižiūrėjusius (teikusius pagalbą) neįgaliuosius, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
3) įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3² dalies formuluotę reikėtų dėstyti analogiškai kaip išdėstyta 6 straipsnio 3¹dalyje, t.y. braukti žodžius ,,pagal toje dalyje nurodytas sąlygas“, vietoj žodžio ,,laikotarpiais“ įrašyti žodį ,,laikotarpiu“ bei po žodžio ,,taikant“ įrašyti žodžius ,,šio straipsnio 3 dalies“. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto 1 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip:“;
2) įstatymo projekto 2 straipsnio
brauktini skaičius ir žodis ,,1 dalies“. 5. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkričio 12 d. ir kituose nutarimuose yra nurodęs, kad teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais.
Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina ir Seimo statuto 145 straipsnio nuostatomis, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvadą. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-08- Nr. Į 2018-07-31 Nr. S-2018-5968 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIIIP-2418 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2418 ir pažymi, kad pastabų dėl projekto ir Europos Sąjungos teisės atitikties neturi. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą normų įsigaliojimą, nes šio įstatymo 1 straipsnis turi tik vieną dalį, todėl išimtis „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“ yra perteklinė. Be to, galima preziumuoti, kad čia norėta nustatyti ne įstatymo
dalies turinys tikslintinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nr. i-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-2418 2018-12-12
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos l.e.p. direktorius, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-08-20 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
dalyse siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnį 2¹ ir 2² dalimis ir jose nustatyti asmenų, auginusių vaikus iki 3 metų laikotarpiu nuo
valstybinei socialinio draudimo bazinei ar bazinei ir papildomai pensijoms. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas keliais aspektais.
Pirma, aptariamose nuostatose siūloma nustatyti tam tikros asmenų grupės draudimą valstybės lėšomis pensijų socialiniu draudimu už praeityje buvusius laikotarpius, todėl šiuos teisinius santykius reguliuojančių normų inkorporavimas į keičiamo įstatymo 6 ar kitus straipsnius, reguliuojančius teisinius santykius nukreiptus į ateitį, vertintinas kaip nenuoseklus. Manytina, kad įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatas reikėtų reguliuoti specialiame įstatyme arba keičiamo įstatymo atskirame skyriuje kartu su įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatomis, reguliuojančiomis jų įgyvendinimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 3-6, 8, 9 dalių nuostatos yra Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo reguliavimo dalyku. Antra, asmenų, draudžiamų vienos ar kitos valstybinio socialinio draudimo rūšies draudimu, grupės buvo nustatomos ir papildomos skirtingais laikotarpiais, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą gali kilti ginčų dėl kitų, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės lėšomis draudžiamų, bet anksčiau valstybės lėšomis nedraustų, asmenų grupių lygiateisiškumo principo taikymo. Įvertinta. Pastaba neaktuali, nes jungtiniame projekte Nr. XIIIP-2418(2) atsisakyta projekto 1 straipsnio buvusių 1 ir 2 dalių (dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio papildymo 2¹ir 2² dalimis) ir susijusių 2 straipsnio nuostatų, reguliuojančių jų įgyvendinimą (žr. Komiteto pasiūlymą išvados 7.2 punkte). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-08-201 2.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudžiami nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį. (Čia ir toliau – išskirta mūsų). Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nevisiškai tiksliai apibūdinta esama teisinė padėtis, nes asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, yra prižiūrimas, o ne slaugomas, todėl jis nėra slaugytinis, o jį prižiūrintis asmuo nėra slaugytojas. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, o specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens būklė, kai reikalinga ir nustatyta nuolatinė slauga, tiek medicininiu
Įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, ir pripažinus, kad asmenys, slaugantys namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir asmenys, prižiūrintys neįgalųjį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis yra analogiškoje padėtyje, galėtų kilti reikalavimai ir pačius neįgaliuosius, kuriems tie poreikiai nustatyti, vertinti kaip esančius analogiškoje padėtyje ir dėl to nustatyti vienodas teises jiems (pavyzdžiui į vaistų, slaugos priemonių kompensacijas ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymą (Nr. XIII-1261), kuriame dar konkrečiau apibrėžti specialieji poreikiai ir jų nustatymo sąlygos. Įtvirtinta, kad nuolatinė slauga, priklausomai nuo lygio, nustatoma, kai asmeniui reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga arba nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga, o nuolatinė priežiūra (pagalba) nustatoma, kai asmeniui reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų pagalba arba ne ilgesnė nei 3 valandų per parą kitų asmenų nuolatinė priežiūra (pagalba). Pritarti. Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytai keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies formuluotei, ją suredagavus (žr. Komiteto pasiūlymą išvados 7.2 punkte). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-08-20 * 3.
Įstatymo projektą siūlytina tobulinti ir šiais aspektais:
1) atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2¹ ir 2² dalyse siūloma reguliuoti praeityje buvusių laikotarpių valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius, šiose dalyse formuluotes „draudžiami“ reikėtų tikslinti;
2) atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kuriam nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, yra prižiūrimas, o ne slaugomas, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje po žodžio „slaugantys“ reikėtų įrašyti žodžius „ar prižiūrintys (teikiantys pagalbą)“. Tinkamai nesureguliavus šios dalies formuluotės gali kilti neaiškumų dėl įstatymo projekto 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūlomų keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3¹ ir 3² dalyse nurodytų asmenų
„slaugiusių namuose neįgalų asmenį“, nes ji galėtų būti suprantama kaip
apimanti ir asmenis, prižiūrėjusius (teikusius pagalbą) neįgaliuosius, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
3) įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
išdėstyta 6 straipsnio 3¹dalyje, t.y. braukti žodžius ,,pagal toje dalyje nurodytas sąlygas“, vietoj žodžio ,,laikotarpiais“ įrašyti žodį ,,laikotarpiu“ bei po žodžio ,,taikant“ įrašyti žodžius ,,šio straipsnio 3 dalies“. 1) įvertinta. 2) pritarti iš dalies. 3) įvertinta. 1) pastaba neaktuali, nes jungtiniame projekte Nr. XIIIP-2418(2) atsisakyta projekto 1 straipsnio buvusių 1 ir 2 dalių (dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio papildymo 2¹ ir 2² dalimis) ir susijusių 2 straipsnio nuostatų reguliuojančių jų įgyvendinimą (žr. Komiteto pasiūlymą išvados 7.2 punkte);
2) pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytai keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies formuluotei, ją suredagavus (žr. Komiteto pasiūlymą išvados 7.2 punkte);
3) pastaba neaktuali, nes jungtiniame projekte Nr.
XIIIP-2418(2) atsisakyta projekto 1 straipsnio buvusių 4 ir 5 dalių (dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio papildymo 3¹ ir 3² dalimis) ir susijusių 2 straipsnio nuostatų reguliuojančių jų įgyvendinimą (žr. Komiteto pasiūlymą, išvados 7.2 punkte). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reikalavimus:
1) įstatymo projekto 1 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip:“;
2) įstatymo projekto 2 straipsnio 7 ir 9 dalyse po skaičiaus ir žodžio ,,1 straipsnio“ kaip pertekliniai brauktini skaičius ir žodis ,,1 dalies“. Įvertinta. Pastabos neaktualios, nes jungtiniame projekte Nr. XIIIP-2418(2) atsisakyta nurodytų nuostatų (žr. Komiteto pasiūlymą išvados 7.2 punkte). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma,
kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkričio 12 d. ir kituose nutarimuose yra nurodęs, kad teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina ir Seimo statuto 145 straipsnio nuostatomis, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvadą. Pritarti. Vyriausybės 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimas Nr. 1149. 6. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-08-16 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-2418 ir pažymi, kad pastabų dėl projekto ir Europos Sąjungos teisės atitikties neturi. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. D. Mikalauskaitė, registruota lobistė, 2018-12-11 Nr. g-2018-118071 <<...>>Nuo 2019-01-01 įsigaliojus LR Tikslinių kompensacijų įstatymui Nr.XII-2507, siūlau tikslinti projektus XIIIP-2418 ir
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos arba pirmo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugančiu arba prižiūrinčiu namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.
Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.“ Iš esmės pritarti. Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomai įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies redakcijai (suredaguotai). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-11-21 nutarimas Nr. 11491 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. SV-S-875 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-2418 (toliau – įstatymo projektas) 1 straipsnio 3 dalyje pateiktam siūlymui valstybės lėšomis drausti pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu senatvės pensijos amžiaus nesukakusį vieną iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmenį, nustatyta tvarka paskirtą šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugančiu namuose šį neįgalų asmenį, bet pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 923 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 7 dalies papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1630 ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1702“ 2 punkte išdėstytus siūlymus. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą išvados 7.2 punkte. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-11-21 nutarimas Nr. 1149 1,2
užtikrinti adekvačią socialinę apsaugą asmenims, auginusiems vaikus iki 3 metų ar slaugiusiems neįgalius asmenis, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, ir draudžiamųjų pajamų, net mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga, turėjimo laikotarpiais (iki 2016 metų gruodžio 31 d.) netekusiems teisės į draudimą valstybės lėšomis, tačiau nepritarti įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
reguliavimą, nukreiptą į praeitį. Toks teisinis reguliavimas, kuris įsiterpia į jau pasibaigusius teisinius santykius ir juos reguliuoja, yra teisiškai ydingas bei sudaro prielaidas paneigti teisėtus asmenų lūkesčius, teisinį tikrumą, teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą.
Pastebėtina ir tai, kad įstatymo projektu siūloma pagerinti ne visų valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudžiamų asmenų grupių padėtį. Nors analogiškas pensijų ir nedarbo socialinio draudimo valstybės lėšomis sąlygas siūloma taikyti ir kitai asmenų grupei – senatvės pensijos amžiaus nesukakusiam vienam iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmeniui, nustatyta tvarka paskirtam šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugančiu namuose šį neįgalų asmenį, tačiau nuostatų dėl draudimo į praeitį šiai asmenų grupei taikyti nesiūloma. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti ginčų dėl lygiateisiškumo principo taikymo. 2.2. Įstatymo projektu teikiamam siūlymui papildomai drausti už praeityje buvusius laikotarpius asmenis, auginusius vaikus iki 3 metų ar slaugiusius neįgalius asmenis, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo netekusius teisės į draudimą valstybės lėšomis, įgyvendinti kasmet reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, 2019 m. prireiktų apie 10 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir apie 8 mln. eurų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto).
Įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019–2021 metais pradedamų įgyvendinti šešių struktūrinių reformų, didinančių ekonomikos augimo potencialą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, kaštus, kitus Vyriausybės prisiimtus ir teisės aktais nustatytus įsipareigojimus, galima teigti, kad išnaudoti viso 2019–2021 metų laikotarpio valdžios sektoriaus išlaidų augimo limitai, nustatyti pagal fiskalinės drausmės taisykles. Todėl nėra finansinių galimybių minėtus asmenis papildomai drausti valstybės lėšomis. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą išvados 7.2 punkte, pagal kurį į jungtinį projektą XIIIP-2418(2) neįtrauktos nuostatos, kurioms nepritarė Vyriausybė (t. y. atsisakyta projekto 1 straipsnio buvusių 1, 2, 4 ir 5 dalių dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio papildymo 2¹, 2², 3¹, 3² dalimis ir susijusių projekto 2 straipsnio buvusių 3-9 dalių nuostatų, reguliuojančių jų įgyvendinimą). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai;
2) vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi sujungti įstatymo projektą Nr. XIIIP-2418 su įstatymo projektu Nr. XIIIP-1702 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą Nr.
XIIIP-2418(2) (į šį projektą inkorporuojant pagal Vyriausybės pasiūlymą patobulintą projekto Nr. XIIIP-1702 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies suredaguotą nuostatą ir nustatant įstatymo įsigaliojimo datą - 2020 m. sausio 1 d.). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-12-12 1,2 Argumentai:
Vyriausybės 2018-11-21 nutarimo Nr. 1149 1 ir 2 punkte pareikštai nuomonei ir argumentams:
1) patobulinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į Vyriausybės
punkte pateiktus pasiūlymus, ir šią dalį suredaguoti;
2) atsisakyti projekto nuostatų, kuriomis buvo siūloma papildomai drausti už praeityje buvusius laikotarpius asmenis, auginusius vaikus iki 3 metų ar slaugiusius neįgalius asmenis, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo netekusius teisės į draudimą valstybės lėšomis. 2. Pritariant Vyriausybės 2018 m. rugsėjo
Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui dėl projekto Nr. XIIIP-1702), nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2020 m. sausio 1 d.;
kanceliarijos Teisės departamento 3 ir 4 pastabas (projektui XIIIP-1702) projekto 2 straipsnio 1 dalyje įrašyti žodžius ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o šio straipsnio 2 dalyje įrašyti žodžius ,,ar jos įgaliota institucija“; Pasiūlymas: Įstatymo projektą išdėstyti taip:
įstatymas
1Papildyti 6 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, auginę vaiką iki 3 metų, laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. valstybės lėšomis tuo laikotarpiu draudžiami tik valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, mutatis mutandis taikant šio straipsnio 2 dalies ir atitinkamu laikotarpiu galiojusius draudimo valstybės lėšomis sąlygas ir ribojimus, taikytus vienam iš tėvų (įtėvių) arba asmeniui, nustatyta tvarka paskirtam vaiko globėju, auginusiems vaiką iki 3 metų, tiek, kiek šios dalies nuostatos ir jų įgyvendinimą nustatančios specialiosios nuostatos nenumato kitaip.“
dalimi:
„2². Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, auginę
vaiką iki 3 metų, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., pagal toje dalyje nurodytas sąlygas valstybės lėšomis pensijų socialiniu draudimu draudžiami laikotarpiais nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. mutatis mutandis taikant atitinkamu laikotarpiu galiojusius draudimo valstybės lėšomis sąlygas ir ribojimus, taikytus vienam iš tėvų (įtėvių) arba asmeniui, nustatyta tvarka paskirtam vaiko globėju, auginusiems vaiką iki 3 metų, tiek, kiek šios dalies nuostatos ir jų įgyvendinimą nustatančios specialiosios nuostatos nenumato kitaip.“
3Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš
neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar iki 2018 m. gruodžio 31 d. specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ar nuo 2019 m. sausio 1 d. pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį neįgalų asmenį (teikiantys pagalbą namuose šiam neįgaliam asmeniui), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose. 4. Papildyti 6 straipsnį 3¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „3¹.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, slaugę namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (arba visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.), laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. valstybės lėšomis draudžiami tik valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, mutatis mutandis taikant šio straipsnio 3 dalies ir atitinkamu laikotarpiu galiojusius draudimo valstybės lėšomis sąlygas ir ribojimus, taikytus asmenims, slaugiusiems namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (arba visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos
specialiosios nuostatos nenumato kitaip. 5. Papildyti 6 straipsnį 3² dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3². Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys,
slaugę namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (arba visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.), pagal toje dalyje nurodytas sąlygas valstybės lėšomis pensijų socialiniu draudimu draudžiami laikotarpiais nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., mutatis mutandis taikant atitinkamu laikotarpiu galiojusius draudimo valstybės lėšomis sąlygas ir ribojimus, taikytus asmenims, slaugiusiems namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (arba visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.), tiek, kiek šios dalies nuostatos ir jų įgyvendinimą nustatančios specialiosios nuostatos nenumato kitaip. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir įgyvendinimas ir taikymas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2¹ dalies nuostatos (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) taikomos
asmenims, kurie laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. buvo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogose ir tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka valstybės lėšomis nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, taip pat asmenims, kurie laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. augino vaiką iki trejų metų ir tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai valstybės lėšomis nebuvo draudžiami dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, jei šioje dalyje nurodytų asmenų draudžiamosios pajamos atitinkamu laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki
Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis yra lygios nuliui arba mažesnės nei atitinkamo laikotarpio minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio (minimalios mėnesinės algos) suma. 4. Taikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2¹ dalies nuostatas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis):
1) laikoma, kad laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. asmuo buvo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogose, jeigu Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis šiuo laikotarpiu jis turėjo vaiką iki trejų metų amžiaus;
2) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2¹ dalies nuoroda į „atitinkamu laikotarpiu galiojusius draudimo valstybės lėšomis sąlygas ir ribojimus” reiškia nuorodą į 1996 m. galiojusius draudimo valstybės lėšomis bazinei pensijai sąlygas ir ribojimus. 5.
5Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3¹ dalies nuostatos (šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalis) taikomos
asmenims, kurie laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. slaugė namuose neįgalų asmenį, kuriam buvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.) ir tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai valstybės lėšomis nebuvo draudžiami dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, jei šioje dalyje nurodytų asmenų draudžiamosios pajamos atitinkamu laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki
atitinkamo laikotarpio minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio (minimalios mėnesinės algos) suma. 6. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2² ir 3²dalių nuostatos (šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir 5 dalys) taikomos asmenims, kurie laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. augino vaiką iki trejų metų ar slaugė namuose neįgalų asmenį, kuriam buvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.) ir tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka pagrindinei ir papildomai pensijos dalims valstybės lėšomis nebuvo draudžiami dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo. 7. Asmenų, kuriems taikomos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-2, 4-5 dalių nuostatos, draudimas valstybės lėšomis (pensijų socialinio draudimo stažo ir draudžiamųjų pajamų įskaitymas) pagal šį įstatymą įgyvendinamas, laikantis šių nuostatų:
1) Valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (toliau – Fondo biudžetas) už šiuos asmenis moka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
2) Mėnesio įmokos valstybiniam socialiniam pensijų draudimui už laikotarpius nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. skaičiuojamos ir mokamos pagal atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintą įmokų socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydį. Jei asmuo atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų (mokėjo įmokas bazinei pensijai) sumokamas skirtumas tarp mokėtinos už tą laikotarpį įmokos bazinei pensijai dydžio ir faktiškai sumokėtos pensijų socialinio draudimo įmokų sumos. 3) Mėnesio įmokos valstybiniam socialiniam pensijų draudimui už laikotarpius nuo 2008 m. sausio 1 d. skaičiuojamos ir mokamos pagal atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintus bendruosius draudėjo ir apdraustojo pensijų socialinio draudimo įmokų tarifus, skaičiuojant juos nuo skirtumo tarp atitinkamo laikotarpio minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio (minimalios mėnesinės algos) sumos ir asmens įgytų draudžiamųjų pajamų sumos. 4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) užtikrina asmenų, kuriems taikomos šio įstatymo 1 straipsnio 1-2, 4-5 dalių nuostatos, duomenų patikslinimą Registre iki 2019 m. birželio 1 d.
5) Lėšos asmens, kuriam taikomos šio įstatymo 1 straipsnio 1-2, 4-5 dalių nuostatos, draudimui valstybės lėšomis apskaičiuojamos, tik atitinkamam asmeniui paskyrus (perskaičiavus) išmoką, kuri apskaičiuota, remiantis Registro duomenimis, patikslintais įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1-2, 4-5 dalių nuostatas;
6) Fondo valdyba kasmet pagal asmenų, kuriems praėjusiais metais buvo paskirtos išmokos ir pritaikytos šio įstatymo 1 straipsnio 1-2, 4-5 dalių nuostatos, duomenis iki kovo 1 d. apskaičiuoja valstybės biudžeto lėšų poreikį socialinio draudimo įmokoms už praėjusius laikotarpius ir pateikia šią informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Šios lėšos numatomos priimant kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. 8. Užbaigus Registro duomenų patikslinimą, įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1-2, 4-5 dalių nuostatas, socialinio draudimo pensijos, paskirtos iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo, be asmens prašymo perskaičiuojamos pagal patikslintus duomenis (jeigu pensijų gavėjams tai naudinga) ir pradėdamos mokėti už laikotarpį nuo šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo. 9. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-2, 4-5 dalių nuostatos netaikomos asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo yra mirę (jų socialinio draudimo stažo, draudžiamųjų pajamų, išmokų dydžiai netikslinami, lėšos į Fondo biudžetą jų draudimui valstybės lėšomis nepervedamos).“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Juozas Rimkus. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė