Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 20 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio arba (ir)“. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) šildymo sezono metu – būsto šildymo išlaidų, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 20 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;“. 3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už
didesnį, negu nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą ir (ar) kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir
tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Algirdas Sysas Tomas Tomilinas Stasys Jakeliūnas Andrius Palionis
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 20 15 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio arba (ir)“. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) šildymo sezono metu – būsto šildymo išlaidų, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 20 15 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2017 m. birželio 1 d. 2.
įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms:
1) jeigu dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
2) jeigu dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos buvo kreiptasi įsigaliojus šiam įstatymui ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 4, 5 ir
(ar) 6 dalimis, būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos. 3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 7, 11, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7, 11, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant sumažinti mažas pajamas gaunantiems gyventojams būsto šildymo išlaidų finansinę naštą panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Įstatymo projekto tikslas – tobulinti piniginės socialinės paramos teisinį reguliavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Įstatymo projekto uždavinys – kompensuoti nepasiturintiems gyventojams didesnę būsto šildymo išlaidų dalį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algirdas Sysas, Tomas Tomilinas, Stasys Jakeliūnas, Ramūnas Karbauskis, Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės nepasiturintiems gyventojams įstatymo
gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio.
Savivaldybės administracija, vadovaudamasi minėto įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 3 punktu, patikrinus gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta įstatyme, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnio 2 dalies
gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, tai yra viršijanti ne 20, o 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio.
Atsižvelgiant į siūlomą teisės normos imperatyvą, atsisakyti savivaldybės administracijai suteiktos teisės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, kuri numatyta keičiamo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 3 dalies
teisinis reguliavimas sudarys palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Siūlomas įstatymo įsigaliojimas – 2017 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomas netiesioginis poveikis savivaldybių biudžetų išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad piniginės socialinės paramos teikimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017 m. sausio mėnesį organizuos pasitarimą su Lietuvos savivaldybių asociacija dėl ilgalaikio valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų formavimo peržiūros. 6.
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus įstatymą, jiems įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekte siūlomai nuostatai įgyvendinti, preliminariais skaičiavimais, papildomai reikėtų apie 21 mln. eurų per metus. Būsto šildymo išlaidų kompensaciją gautų apie 257 tūkst. asmenų.
Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėms savarankiškajai funkcijai vykdyti nuo 2015 metų piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai, išskyrus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio
piniginei socialinei paramai nuolat mažėja (pavyzdžiui, 2015 metais, palyginti su 2014 metais, išlaidos socialinei pašalpai ir kompensacijoms teikti sumažėjo apie 27 proc., 2016 metų I pusmetį, palyginti su 2015 metų I pusmečiu – 19 proc.), papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „piniginė socialinė parama“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Būtina skelbti anglų ir rusų kalbomis. Teikia Seimo nariai:
Algirdas Sysas Tomas Tomilinas Stasys Jakeliūnas Andrius Palionis
Vilnius
DĖL lietuvos respublikos PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujos eilutės centre. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2016-12-21 Nr. S-2016-8292 Lietuvos Respublikos Seimui
NR. XIIIP-241 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7, 11, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-241, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL lietuvos respublikos PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 7 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-05-10 Nr. XIIIP-241(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL lietuvos respublikos
2017-04-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Mykolas Majauskas, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-19
Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujos eilutės centre. Pritarti2 Europos Teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2017-01- 10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7, 11, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-241, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-12-19 Nr. (15)-SD-843 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA), įvertinusi siūlomus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nuo 2017 m. sausio 1 d. norima panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui ir pakeisti gyventojams būsto šildymo kompensacijų skyrimo tvarką, prašo atidėti pertvarką iki kito šildymo sezono, kad būtų galima tinkamai jai pasiruošti savivaldybėse ir išsamiai supažindinti su pokyčiais gyventojus. Iš esmės pritardami siūlymui, kad tikslinga keisti visiems gyventojams šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, norime akcentuoti, kad šiai pertvarkai turi būti tinkamai pasiruošta - ji negali būti vykdoma nesukūrus savivaldybėse būtinų praktinio įgyvendinimo schemų. Savivaldybės neturės galimybių nuo 2017 m. sausio I d. tinkamai įgyvendinti minėtų pakeitimų dėl šių priežasčių:
nesupažindinus su jomis gyventojų, kitų metų pradžioje į savivaldybes kreipsis didžiulis gyventojų srautas, kuriam nėra pasirengta. Iš gyventojų prašomų pažymų skaičius nemažės, kadangi savivaldybės neturi reikiamų duomenų apie gyventojų pajamas. Be to, savivaldybės neturės laiko atlikti analizės ir nustatyti tikslaus padidėjusio lėšų poreikio. 2. Savivaldybės jau yra parengusios 2017 m. biudžetų projektus, kuriuose didžioji dalis piniginei paramai nepanaudotų lėšų 2017 m. turėtų būti skiriama socialinėms paslaugoms, t.y. globos namų pertvarkai, kuri kol kas realiai vykdoma tik savivaldybių lėšomis (valstybinis ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas, skirtas globos įstaigų pertvarkai, savivaldybių dar nepasiekė), neįgaliųjų programoms, pagalbai socialinės rizikos Šeimoms, smurtą patyrusioms moterims ir kitai socialinei paramai.
Skubiai pakeitus įstatymą, nukentės gyventojai, kuriems būtinos socialinės paslaugos. 3. 2014 m. visoms savivaldybėms perėmus piniginės paramos mokėjimo funkciją kaip savarankiškąją ir į Šį darbą įtraukus vietos bendruomenes, savivaldybėms pavyko sumažinti piktnaudžiavimą pinigine socialine parama, išgryninti tikruosius gavėjus ir taip žymiai sumažinti pašalpų gavėjų skaičių. Todėl 2016 m. savivaldybės sumažino specialistų, administruojančių minėtas išmokas ir kompensacijas, skaičių, o padidino socialinių darbuotojų, kurie teikia aktyviąją socialinę pagalbą šeimoms, neturinčioms būtinų socialinių įgūdžių, skaičių. Pasikeitus kompensavimo tvarkai, savivaldybėms reikėtų vėl priimti naujų darbuotojų. 4. Pažymime, kad gyventojai, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, turi teisę ir į kredito bei palūkanų apmokėjimą. Taigi, savivaldybėms padidės ir šios išlaidos. Vyriausybės programoje teigiama, kad „įstatymai negalėtų būti priimami nesudarius galimybės jų įvertinti visuomenei ir tinkamai išaiškinti jų esmę visoms suinteresuotoms ir besidominčioms šalims“. Todėl prašome esminius piniginės paramos pertvarkymus vykdyti ne anksčiau kaip nuo kito šildymo sezono pradžios, atlikus reikiamus paskaičiavimus ir prognozes, įvertinus lėšų poreikį, galimas rizikas ir joms tinkamai pasiruošus. Nepritarti Komitetas siūlo pritarti LRV 2017-04-19 nutarimui Nr.
pasiūlymo). 2 Rimantas Čapas 2017-04-20 Pritarus naujai šildymo kompensavimo tvarkai, savivaldybėms 2017 metams ir 2018 metams turi būti skirtos papildomos lėšos. Vyriausybė 2017 m. balandžio 19 d. pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimams - naujai šildymo kompensavimo tvarkai, kuri turėtų išplėsti pagalbą gausiančių žmonių skaičių. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymą turės priimti Seimas. Pagal numatomą mechanizmą, siūloma kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, tai yra viršijančią 15 procentų skirtumo tarp asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio, kuris dabar siekia 102 eurus (iš asmens gaunamų pajamų bus atimami 102 eurai ir nuo šios gautos sumos bus apskaičiuojami minėti 15 procentų, o gauta suma atitiks šildymo kompensacijos dydį). Remiantis preliminariais Vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. posėdžiui pateiktais skaičiavimais, minėtajam siūlymui įgyvendinti - šildymo kompensacijoms išmokėti gerokai didesniam, apie 200000 asmenų skaičiui - papildomai reikės apie 14,3 mln. eurų per metus. Atitinkamai padidės savivaldybių biudžetų papildomų lėšų poreikis pritarus naujai šildymo kompensavimo tvarkai. Savivaldybių biudžetų didesnis lėšų poreikis turi būti užtikrinamas vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, Konstitucinio teismo 2002 ir 2004 metų sprendimais (įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai) ir konstituciniais teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principais bei kitais teisės aktais.
Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. balandžio 19 d. pasiūlė palikti savivaldybių administracijoms teisę, patikrinus gyvenimo sąlygas, kompensuoti ir didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų skirtumo. Iki šiol buvo kompensuojama nustatyto ploto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir jiems tenkančių valstybės remiamų pajamų, kurios vienam asmeniui sudaro
dėmesys ir į tai, kad šildymo kainoms turės įtakos:
1) nuo 2017 m. birželio 1 d. nebegaliosiantis lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui, t. y. bus taikomas įprastas 21 procento PVM tarifas,
2) nuo 2017 m. liepos mėn. nebeliksiančios, per tris metus paskirstytos Lietuvos vartotojams 93,2 mln. eurų kompensacijos, kuri buvo gauta iš „Gazprom“, kaip permoka už neteisingą Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kainodarą 2013–2014 metais. Nepritarti Komitetas siūlo pritarti LRV 2017-04-19 nutarimui Nr. 287. (žr. argumentus prie LSA 2017-04-21 pasiūlymo). 3 Lietuvos savivaldybių asociacija 2017-04-21 Prašau atsižvelgti į teikiamą prašymą ir papildomą informaciją. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-241 siūlomas geras tikslas ir uždavinys - sudaryti palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir kompensuoti nepasiturintiems gyventojams didesnę būsto šildymo išlaidų dalį.
Šildymo kainoms nuo 2017 m. rudens turės įtakos:
1nuo 2017 m.
birželio 1 d. nebegaliosiantis lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui, t. y. bus taikomas įprastas 21 procento PVM tarifas;
2nuo 2017 m.
liepos mėn. nebeliksiančios, per tris metus paskirstytos Lietuvos vartotojams 93,2 mln. eurų kompensacijos, kuri buvo gauta iš „Gazprom“, kaip permoka už neteisingą Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kainodarą 2013–2014 metais;
mokslininkų paskelbtais 2012 m. balandžio 3 d. tyrimų duomenimis, Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra brangios gamtinės dujos, centralizuotai tiekiamos šilumos vieneto kaina (ct/kWh, su mokesčiais) yra tarp aukščiausių Europoje. Šį rodiklį padauginus iš suvartojamo pastatuose energijos kiekio (kWh/mėn.), kuris apie 2-3 kartus didesnis negu kaimyninėse Šiaurės šalyse, gauname, kad mūsų gyventojai už tipinio būsto daugiabutyje šildymą moka bene daugiausiai tarp ES šalių, nors pats būstas tikrai nėra didžiausias. D. Britanijos konsultacinės kompanijos „Oxera“ atlikta studija parodė, kad palyginus išlaidas šildymui su vartotojų gaunamomis pajamomis, Lietuvos gyventojai būsto aprūpinimui šilumine energija išleidžia santykinai didžiausią dalį gaunamų pajamų. Remiantis Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidento dr. Valdo Lukoševičiaus paskelbtais 2012 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis, ir santykinai žemas daugumos šilumos vartotojų pajamų lygis lemia, kad šildymui išleidžiame bene didžiausią asmeninių pajamų dalį Europos Sąjungoje, todėl didelė dalis Lietuvos vartotojų atsidūrė „energetinio“ skurdo zonoje. 4.
Lietuvos statistikos departamento 2017 m. balandžio 13 d. paskelbtais duomenimis, 2016 metais didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 390 tūkst. gyventojų. Didelė dalis jų (namų ūkių) dėl pinigų stokos negalėjo sau leisti pakankamai šildyti būsto, laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų. 5. „Brent“ rūšies naftos kaina yra aktuali Lietuvai, nes nuo jos priklauso ir kitų energijos išteklių kainų lygis. „Brent“ rūšies nafta buvo atpigusi 3,9 karto per 1,5 metų (nuo 110 JAV dolerio už barelį 2014 m. birželio mėn. iki 28,19 JAV dolerio už barelį 2016 m. sausio 18 d. (o 2015 m. sausio 6 d. (pirmadienį) „Brent“ rūšies nafta atpigo dar 6 proc. ir kainavo 53 dolerius (44,01 Eur) už barelį) ir turėjo reikšmingos įtakos tam, kad po euro įvedimo šildymo kainos mažėtų ir dar labiau nedidėtų paslaugų ir prekių kainos Lietuvoje. 6. Šildymo kainoms turėjo įtakos ir dar keli esminiai veiksniai ir priežastys:
sovietmečio dominavusios gamtinės dujos 2014 metais buvo nurungtos ir lyderio poziciją užėmė biokuras, kuris 2015 metais turėjo pasiekti 70 procentų visos suvartojamos energijos šildymui. Nors vienas pagrindinių šildymo kainų mažėjimo faktorių buvo tris kartus už dujas pigesnio biokuro plėtra, tačiau buvo ir dar kelios priežastys. 6.2. Tai yra kuro sąnaudos pagaminti vieną šilumos kilovatvalandę ir šilumos nuostoliai. Dėl technologinių patobulinimų vieną kilovatvalandę pasidarė įmanoma pagaminti su mažiau kuro nei anksčiau. O šilumos nuostoliai nuo 1996 metų sumažėjo per pusę. Nuostolius šilumos tinkluose mažina įmonių klojami nauji vamzdžiai arba optimizuojami šilumos tinklai, diegiamos naujos technologijos. Didelį ekonominį poveikį padarė ir Vyriausybės nutarimas panaikinti grupines boilerines ir įrengti automatizuotus mazgus, nes ankstesnės sąlygos neleisdavo sumažinti šilumos patekimą į pastatą, net jeigu oras ir atšyla.
Žmonės priekaištaudavo, kad atšilus orams nebūdavo sumažinama temperatūra ir tekdavo laikyti atidarytus langus. 6.3. Remiantis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2016 m. sausio mėn. informacija, mažesnes sąskaitas už šildymą 2015 metų pabaigoje lėmė ir šiltesnis oras, ir išaugęs biokuro vartojimas, ir mažesnės šilumos kainos: 6.3.1. 2015 m. lapkritį šilumos kainos buvo 40 procentų mažesnės nei 2014 metais tuo mačiu laikotarpiu. 2015 m. lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra buvo 2 laipsniais šiltesnė lyginat su 2014 metų lapkričio mėnesiu. Šiltesni orai turėjo tiesioginės įtakos šilumos suvartojimui. Šiltas lapkritis lėmė apie 30 procentų mažesnį suvartojimą daugiabučiuose nei 2014-ųjų lapkričio mėnesį. Mažesnes sąskaitas lėmė ir vidutiniškai 19 procentų žemesnės nei 2014 metų šilumos kainos. 2014 m. lapkritį jos siekė apie 6,9 euro ct/kWh, o 2015 m. lapkritį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 5,6 euro ct/kWh su 9 proc. PVM. 6.3.2. 2015 m. gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą daugiabučiuose namuose buvo apie 30 procentų mažesnės nei prieš metus. Vidutinė lauko oro temperatūra 2015-ųjų gruodį siekė apie 1,7 laipsnius šilumos, 2014 metų gruodžio mėnesį – apie 2 laipsnius šalčio. Mažesnes sąskaitas už šildymą lėmė ir vidutiniškai 9,3 procento žemesnės nei prieš metus šilumos kainos. 2015 m. gruodį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 6,2 euro ct/kWh, o 2014 m. gruodžio mėn. – 6,9 euro ct/kWh su PVM. Mažiausiai šiluma kainavo miestuose, kurie atsisakė gamtinių dujų ir vartojo žymiai pigesnį vietinį biokurą. 2015-ųjų gruodį pigiausia šiluma buvo Šilalėje – 4,68 euro ct/kWh su PVM. Didžiausias šilumos tarifas buvo Prienuose – 9,06 euro ct/kWh su PVM. 7. 2015 m. Lietuvoje buvo užfiksuota metinė 0,1 procento defliacija.
Per 2015 m. vartojimo prekės atpigo 1,7 procento, paslaugos pabrango 5,1 procento. Ypač
13,6 procento, kietasis kuras - 11,3, dujos - 10,5, šilumos energija - 9,2, elektros energija- 6,3 procento. Valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos 2015 m. sumažėjo 1,9 procento, o rinkos kainos padidėjo 0,2 procento. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija 2015 m. buvo neigiama (-0,7 procento). 8. Situacija pradėjo keistis 2016 metais. 8.1. Remiantis 2017 m. sausio 19 dienos pabaigos Jungtinėse Amerikos Valstijose duomenimis,
„Brent“ rūšies nafta kainavo 54,39 JAV dolerio už barelį ir
pabrango 1,93 karto per metus (2016 m. sausio 18 d. ši naftos rūšis buvo atpigusi iki žemiausio kritimo nuo 2008 m. liepos mėn. lygio - 28,19 JAV dolerio už barelį). 2017 m. kovo mėn. barelis naftos vidutiniškai kainavo 49 eurus, o prieš metus, 2016 m. kovo mėn. vidutiniškai kainavo 36 eurus. Pavyzdžiui, degalai (benzinas ir pan.) jau pabrango apie 15 procentų per metus. Tai turi įtakos ir kitų prekių ir paslaugų kainų didėjimui, nes didesnė degalų kaina didina transportavimo paslaugų sąnaudas ir kainas. „Brent“ rūšies naftos kaina už barelį svyravo šalia 55 JAV dolerių (52 eurų) ribos 2017 m. balandžio pirmoje pusėje. 8.2. 2016 m. gruodžio mėn. metinės infliacijos augimo rodiklis - vartojimo prekių ir paslaugų kainos pagal SVKI (su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis pagal metodologiją suderintą vartotojų kainų indeksą) - jau pasiekė 2 procentus. Tiek padidėjo kainos Lietuvoje, palyginti su 2015 m. gruodžio mėnesiu. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos 2017 m. kovo mėnesį, palyginti su vasariu, padidėjo net 1,1 procento. 2017 m. kovo mėnesį iki 3,1 procento išaugusiai Lietuvoje metinei infliacijai turėjo įtakos ir naftos bei su ja susijusių energetikos produktų kainos.
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat paskelbtais 2017-04-19 duomenimis,
su 2016 m. kovo mėn.) ir tik Latvijoje buvo dar didesnė, siekė 3,3 procento (Estijoje metinė infliacija išaugo iki 3 procentai, euro zonoje sumažėjo iki 1,5 procento, o Europos Sąjungoje sumažėjo iki 1,6 procento). 9. Nauju iššūkiu Lietuvai jau netrukus gali tapti didėjančios infliacijos suvaldymo priemonių įgyvendinimas arba jos įtakos socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms sumažinimas. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-241 aiškinamojo rašto 12 punkte parašyta (cituoju): „Įstatymo projekte siūlomai nuostatai įgyvendinti, preliminariais skaičiavimais, papildomai reikėtų apie 21 mln. eurų per metus. Būsto šildymo išlaidų kompensaciją gautų apie 257 tūkst. asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėms savarankiškajai funkcijai vykdyti nuo 2015 metų piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai, išskyrus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas savivaldybes, ir tai, kad pastaraisiais metais išlaidos piniginei socialinei paramai nuolat mažėja (pavyzdžiui, 2015 metais, palyginti su 2014 metais, išlaidos socialinei pašalpai ir kompensacijoms teikti sumažėjo apie 27 proc.,
lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės.“ Jeigu bus pritarta naujai šildymo kompensavimo tvarkai, savivaldybėms 2017 metams ir 2018 metams turi būti skirtos papildomos lėšos.
Savivaldybių biudžetų didesnis lėšų poreikis turi būti užtikrinamas vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, Konstitucinio teismo 2002 ir 2004 metų sprendimais (įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai) ir konstituciniais teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principais bei kitais teisės aktais. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad iš savivaldybių jau atėmė beveik visas lėšas, skirtas socialinei paramai išmokėti. Nepritarti Komitetas siūlo pritarti LRV 2017-04-19 nutarimui Nr. 287.
siūlo iš esmės pritarti įstatymo projektui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad piniginė socialinė parama teikiama, siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tik tada, kai jos reikia labiausiai, t.y. socialiai pažeidžiamiems mažas pajamas gaunantiems asmenims: kompensuoti būsto šildymo išlaidų dalį viršijančią ne 10 procentų, bet 15 procentų skirtumo tarp asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio ir palikti teisę savivaldybės administracijai atskirais atvejais kompensuoti didesnę išlaidų dalį (ne didesnę kaip 10 procentų). Šiam siūlymui įgyvendinti papildomai reikėtų apie 14,3 mln. eurų per metus, šildymo kompensacijas gautų apie 200 tūkst. asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad mažėjant išlaidoms piniginei socialinei paramai, savivaldybės nepanaudoja šiam tikslui skirtų lėšų (2016 m. – 140,8 mln. Eurų), papildomai lėšų skirti nereikės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nutarimo Projektą suderino su Finansų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, atsižvelgė į Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-04-19 nutarimas Nr. 287 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-69 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7, 11, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-241 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Pritarus Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją įgytų ir vidutinį darbo užmokestį gaunantys Lietuvos Respublikos gyventojai – tai neatitiktų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – PSPĮ) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtinto socialinio teisingumo ir veiksmingumo principo, pagal kurį „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia <...> bei racionaliai naudojant turimus išteklius.“ Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo
pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, taikomas iki 2017 m. gegužės 31 d., todėl, padidėjus šilumos energijos, naudojamos būstui šildyti, kainai dėl lengvatinio PVM tarifo šilumos energijai panaikinimo, didžiausią neigiamą nurodyto veiksnio įtaką patirs mažas pajamas gaunantys gyventojai.
Pritarus Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją įgytų ir vidutinį darbo užmokestį gaunantys Lietuvos Respublikos gyventojai – tai neatitiktų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – PSPĮ) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtinto socialinio teisingumo ir veiksmingumo principo, pagal kurį „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia <...> bei racionaliai naudojant turimus išteklius.“ Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo
pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, taikomas iki 2017 m. gegužės 31 d., todėl, padidėjus šilumos energijos, naudojamos būstui šildyti, kainai dėl lengvatinio PVM tarifo šilumos energijai panaikinimo, didžiausią neigiamą nurodyto veiksnio įtaką patirs mažas pajamas gaunantys gyventojai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sumažinti būsto šildymo išlaidų finansinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir taip užtikrinti piniginės socialinės paramos teikimą tiems, kuriems labiausia jos reikia, siūlytina Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamuose PSPĮ
nustatyti, kad, įvertinus nuosavybės teise turimą turtą ir pajamas, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti ne 10, o 15 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio.
2Pritarus šio nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui,
siekiant piniginės socialinės paramos tikslingumo ir veiksmingumo mažinant socialinę atskirtį, atsisakytina Įstatymo projekto 3 straipsnyje pateikto siūlymo, paliekant galioti PSPĮ 23 straipsnio
tarybos nustatyta tvarka kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio. Pritarti
pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas, pagal kurį lengvatinis PVM tarifas šilumos energijai taikomas iki 2017 m. gegužės
įsigaliojimą 2017 m. birželio 1 d. ir, siekiant užtikrinti sklandų Įstatymo projekto nuostatų taikymą praktikoje, jį papildyti pereinamosiomis nuostatomis – Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. birželio 1 d. 2.
kompensacijos skyrimas įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms:
1) jeigu dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
2) jeigu dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos buvo kreiptasi įsigaliojus šiam įstatymui ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 4, 5 ir (ar) 6 dalimis, būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos. 3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
dėmesį į tai, kad pritarus šio nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui kompensuoti būsto šildymo išlaidų dalį, viršijančią 15 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, preliminariais skaičiavimais, papildomai iš savivaldybių biudžetų reikėtų apie 14,3 mln. eurų per metus, būsto šildymo išlaidų kompensaciją iš viso gautų apie 200 tūkst. asmenų.
Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėms savarankiškajai funkcijai atlikti nuo 2015 metų piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai, išskyrus PSPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas savivaldybes, ir į tai, kad paskutiniais metais išlaidos piniginei socialinei paramai nuolat mažėja (pavyzdžiui, 2015 metais, palyginti su 2014 metais, išlaidos piniginei socialinei paramai teikti sumažėjo apie 27 procentus, 2016 metais, palyginti su 2015 metais, – apie 16,5 procento), papildomų lėšų nei Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, nei nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti patobulintam Įstatymo projektui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio
Komitetas pritarė (žr. Komiteto išvadas). 8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš –1, susilaikė –2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Varžgalys, Rita Tamašunienė. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL lietuvos respublikos PINIGINĖS
2017-05-03
pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G.Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidento patarėja, E. Jankevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, E. Čaplikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-19 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime žodis
„ĮSTATYMAS“ rašytinas naujos eilutės centre. Pritarti. Žr. komiteto
sprendimą ir pasiūlymus. 2. Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2017-01-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7, 11, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-241, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-19 Nr. (15)-SD-8433 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA), įvertinusi siūlomus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nuo 2017 m. sausio 1 d. norima panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui ir pakeisti gyventojams būsto šildymo kompensacijų skyrimo tvarką, prašo atidėti pertvarką iki kito šildymo sezono, kad būtų galima tinkamai jai pasiruošti savivaldybėse ir išsamiai supažindinti su pokyčiais gyventojus. Iš esmės pritardami siūlymui, kad tikslinga keisti visiems gyventojams šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, norime akcentuoti, kad šiai pertvarkai turi būti tinkamai pasiruošta - ji negali būti vykdoma nesukūrus savivaldybėse būtinų praktinio įgyvendinimo schemų. Savivaldybės neturės galimybių nuo 2017 m. sausio 1 d. tinkamai įgyvendinti minėtų pakeitimų dėl šių priežasčių:
nesupažindinus su jomis gyventojų, kitų metų pradžioje į savivaldybes kreipsis didžiulis gyventojų srautas, kuriam nėra pasirengta. Iš gyventojų prašomų pažymų skaičius nemažės, kadangi savivaldybės neturi reikiamų duomenų apie gyventojų pajamas. Be to, savivaldybės neturės laiko atlikti analizės ir nustatyti tikslaus padidėjusio lėšų poreikio. 2.
2Savivaldybės jau yra parengusios 2017 m. biudžetų projektus,
kuriuose didžioji dalis piniginei paramai nepanaudotų lėšų 2017 m. turėtų būti skiriama socialinėms paslaugoms, t.y. globos namų pertvarkai, kuri kol kas realiai vykdoma tik savivaldybių lėšomis (valstybinis ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas, skirtas globos įstaigų pertvarkai, savivaldybių dar nepasiekė), neįgaliųjų programoms, pagalbai socialinės rizikos šeimoms, smurtą patyrusioms moterims ir kitai socialinei paramai. Skubiai pakeitus įstatymą, nukentės gyventojai, kuriems būtinos socialinės paslaugos. 3. 2014 m. visoms savivaldybėms perėmus piniginės paramos mokėjimo funkciją kaip savarankiškąją ir į šį darbą įtraukus vietos bendruomenes, savivaldybėms pavyko sumažinti piktnaudžiavimą pinigine socialine parama, išgryninti tikruosius gavėjus ir taip žymiai sumažinti pašalpų gavėjų skaičių. Todėl 2016 m. savivaldybės sumažino specialistų, administruojančių minėtas išmokas ir kompensacijas, skaičių, o padidino socialinių darbuotojų, kurie teikia aktyviąją socialinę pagalbą šeimoms, neturinčioms būtinų socialinių įgūdžių, skaičių. Pasikeitus kompensavimo tvarkai, savivaldybėms reikėtų vėl priimti naujų darbuotojų. 4. Pažymime, kad gyventojai, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, turi teisę ir į kredito bei palūkanų apmokėjimą. Taigi, savivaldybėms padidės ir šios išlaidos. Vyriausybės programoje teigiama, kad „įstatymai negalėtų būti priimami nesudarius galimybės jų įvertinti visuomenei ir tinkamai išaiškinti jų esmę visoms suinteresuotoms ir besidominčioms šalims“. Todėl prašome esminius piniginės paramos pertvarkymus vykdyti ne anksčiau kaip nuo kito šildymo sezono pradžios, atlikus reikiamus paskaičiavimus ir prognozes, įvertinus lėšų poreikį, galimas rizikas ir joms tinkamai pasiruošus. Pritarti iš dalies: komitetas siūlo, kad įstatymas įsigaliotų 2017 m. birželio 1 d. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2017-04-19 nutarimas
2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-69 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7, 11, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-241 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Pritarus Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją įgytų ir vidutinį darbo užmokestį gaunantys Lietuvos Respublikos gyventojai – tai neatitiktų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – PSPĮ) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtinto socialinio teisingumo ir veiksmingumo principo, pagal kurį „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia <...> bei racionaliai naudojant turimus išteklius.“ Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas, pagal kurį lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, taikomas iki 2017 m. gegužės 31 d., todėl, padidėjus šilumos energijos, naudojamos būstui šildyti, kainai dėl lengvatinio PVM tarifo šilumos energijai panaikinimo, didžiausią neigiamą nurodyto veiksnio įtaką patirs mažas pajamas gaunantys gyventojai.
Pritarus Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją įgytų ir vidutinį darbo užmokestį gaunantys Lietuvos Respublikos gyventojai – tai neatitiktų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – PSPĮ) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtinto socialinio teisingumo ir veiksmingumo principo, pagal kurį „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia <...> bei racionaliai naudojant turimus išteklius.“ Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas, pagal kurį lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, taikomas iki 2017 m. gegužės 31 d., todėl, padidėjus šilumos energijos, naudojamos būstui šildyti, kainai dėl lengvatinio PVM tarifo šilumos energijai panaikinimo, didžiausią neigiamą nurodyto veiksnio įtaką patirs mažas pajamas gaunantys gyventojai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sumažinti būsto šildymo išlaidų finansinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir taip užtikrinti piniginės socialinės paramos teikimą tiems, kuriems labiausia jos reikia, siūlytina Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamuose PSPĮ
nustatyti, kad, įvertinus nuosavybės teise turimą turtą ir pajamas, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti ne 10, o 15 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio.
Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 2. LR Vyriausybė, 2017-04-19 nutarimas
piniginės socialinės paramos tikslingumo ir veiksmingumo mažinant socialinę atskirtį, atsisakytina Įstatymo projekto 3 straipsnyje pateikto siūlymo, paliekant galioti PSPĮ 23 straipsnio 3 dalies 3 punkte savivaldybės administracijai suteiktą teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 3. LR Vyriausybė, 2017-04-19 nutarimas Nr. 2873 3.
2873
mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas, pagal kurį lengvatinis PVM tarifas šilumos energijai taikomas iki 2017 m. gegužės 31 d., siūlytina nustatyti Įstatymo projekto įsigaliojimą 2017 m. birželio 1 d. ir, siekiant užtikrinti sklandų Įstatymo projekto nuostatų taikymą praktikoje, jį papildyti pereinamosiomis nuostatomis – Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2017 m. birželio 1 d. 2. Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimas įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms:
1) jeigu dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
2) jeigu dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos buvo kreiptasi įsigaliojus šiam įstatymui ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 4, 5 ir (ar) 6 dalimis, būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos. 3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 4. LR Vyriausybė, 2017-04-19 nutarimas Nr. 287 4.
287
4Atkreipti dėmesį į tai,
kad pritarus šio nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui kompensuoti būsto šildymo išlaidų dalį, viršijančią 15 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, preliminariais skaičiavimais, papildomai iš savivaldybių biudžetų reikėtų apie 14,3 mln. eurų per metus, būsto šildymo išlaidų kompensaciją iš viso gautų apie 200 tūkst. asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėms savarankiškajai funkcijai atlikti nuo 2015 metų piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai, išskyrus PSPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas savivaldybes, ir į tai, kad paskutiniais metais išlaidos piniginei socialinei paramai nuolat mažėja (pavyzdžiui, 2015 metais, palyginti su 2014 metais, išlaidos piniginei socialinei paramai teikti sumažėjo apie 27 procentus, 2016 metais, palyginti su 2015 metais, – apie 16,5 procento), papildomų lėšų nei Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, nei nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-04-26 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti patobulintam Įstatymo projektui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr.187 bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriems Komitetas pritarė (žr. Komiteto išvadas) (balsavimo rezultatai: už –7, prieš –1, susilaikė – 2). Pritarti. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-05-03 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardamas LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai ir LR Vyriausybės išvadai, taip pat LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui ir pasiūlymams, Komitetas siūlo taip patobulinti įstatymo projektą:
m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 10 15 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio arba (ir)“. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) šildymo sezono metu – būsto šildymo išlaidų, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 10 15 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;“. 3 straipsnis.
Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta šio įstatymo
(ar) kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;“. 4 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio birželio
skyrimas įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms:
1) jeigu dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
2) jeigu dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos buvo kreiptasi įsigaliojus šiam įstatymui ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 4, 5 ir (ar) 6 dalimis, būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos. 3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gediminas Vasiliauskas. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė