Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XIIIP-2406 · 2018-07-17 · Senas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2018-07-17
  2. Lyginamasis variantas · 2018-11-15
  3. Lyginamasis variantas · 2018-12-06
  4. Lyginamasis variantas · 2018-12-10
  5. Aiškinamasis raštas · 2018-07-17
  6. Aiškinamasis raštas · 2018-11-15
  7. Teisės departamento išvada · 2018-07-17
  8. Teisės departamento išvada · 2018-07-17
  9. Teisės departamento išvada · 2018-11-15
  10. Teisės departamento išvada · 2018-11-15
  11. Teisės departamento išvada · 2018-12-10
  12. Komiteto išvada · 2018-12-06

Lyginamasis variantas

2018-07-17 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. PVM tarifai

6) malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams“ 2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojimas

sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis Vytautas Kamblevičius Ona Valiukevičiūtė

Lyginamasis variantas

2018-11-15 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS 2018 m.

d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 6 punktu:

„6) buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms, medžio skiedroms, traiškytai medienai, medienos plokščių ir atraižų šalutiniams produktams, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams ir (ar) granulėms, atitinkantiems teisės aktuose nustatytus kietajam biokurui taikomus kokybės reikalavimus.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 dieną. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Remigijus Žemaitaitis Kęstutis Bartkevičius Vytautas Kamblevičius Algimantas Dumbrava Juozas Imbrasas Valentinas Bukauskas Ona Valiukevičiūtė

Lyginamasis variantas

2018-12-06 · oficialus registras ↗

Projekto Nr. XIIIP-2406(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS 2018 m.

d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 6 punktu:

„6) buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms, medžio skiedroms, traiškytai medienai, medienos plokščių ir atraižų šalutiniams produktams, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams ir (ar) granulėms, atitinkantiems teisės aktuose nustatytus kietajam biokurui taikomus kokybės reikalavimus.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2018-12-10 · oficialus registras ↗

Projekto Nr. XIIIP-2406(4) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS 2018 m.

d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 6 punktu:

„6) buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2018-07-17 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo

projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvoje malkų, medžio ir šiaudų granulių bei briketų tiekimas į privačius namus šiuo metu yra šešėlinės ekonomikos zonoje. Įsisenėjusi praktika, kad malkos ir kitas biokuras yra perkami už grynuosius pinigus, sąskaitos, dažnu atveju, nėra išrašomos, o valstybė praranda didžiulius pinigų srautus vien todėl, kad nėra užtikrinamas lengvatinis PVM tarifas malkoms ir kitam biokurui. Esama nemažai šalių, kurios, skatindamos atsinaujinančią energetiką, taiko PVM lengvatas biokurui (Latvija, Anglija, Belgija, Airija ir t.t.), todėl Lietuvai reiktų taip pat sekti geruoju pavyzdžiu. Sumažintas PVM tarifas malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, skatintų kurą pirkti oficialiai ir taip vystytų skaidrią kuro privatiems namų ūkiams rinką, padėtų surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą ir skatintų atsinaujinančios energetikos plėtrą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams yra taikomas 21% PVM tarifas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams taikyti lengvatinį 9% PVM tarifą. Tai padėtų sumažinti šešėlinę ekonomiką, siekti Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl klimato kontrolės, augintų visuomenės sąmoningumą renkantis kuro rūšis. 5.

5. Numatomo

teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas turėtų sumažinti šešėlinę ekonomiką ir nelegalius malkų, medžio ir šiaudų granulių bei briketų pardavimo mastus. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimo atveju bus sumažinta šešėlinė ekonomika, o teigiamą įtaką pajus verslo sektorius, susijęs su medienos pardavimu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Manytina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus. 12.

12. Kiek

valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „PVM tarifas“; „malkos“; „briketai“; „granulės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis Vytautas Kamblevičius Ona Valiukevičiūtė

Aiškinamasis raštas

2018-11-15 · oficialus registras ↗

Lietuvos Respublikos pRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO įstatymo NR. IX-751 19

STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projekto

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą

paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Siekiama sumažinti malkų ir kito panašaus pavidalo prekių, kurias gyventojai naudoja šildymui, kainas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektų parengimą inicijavo ir Projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu malkoms ir kitoms panašaus pavidalo prekėms PVM lengvata netaikoma, ir jos apmokestinamos pritaikius standartinį 21 proc. dydžio PVM tarifą. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nuo 2019 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą malkoms, medžio skiedroms, traiškytai medienai, medienos plokščių ir atraižų šalutiniams produktams, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams ir (ar) granulėms tais atvejais, kai šios prekės yra tiekiamoms buitiniams energijos vartotojams (kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme) ir jei jos atitinka teisės aktuose nustatytus kietajam biokurui taikomus kokybės reikalavimus (šie reikalavimai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1-310). Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta, kad buitinis energijos vartotojas ‑ fizinis asmuo, perkantis energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla. Priėmus įstatymą, sumažėtų malkų ir kito panašaus pavidalo prekių, kurias gyventojai naudoja šildymui, kainos ir pagerėtų tokių gyventojų finansinė padėtis. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.

6. Įtaka kriminogeninei

situacijai, korupcijai Nenumatoma. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti naujų teisės aktų, taip pat nereikės pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuo metu galiojančių teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujai apibrėžiamų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 122 straipsnis suteikia valstybėms narėms teisę taikyti lengvatinį PVM tarifą malkoms skirtos medienos tiekimui. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti priimti teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2019 m. netektų apie 7 mln. eurų pajamų. 13.

Teikia Remigijus Žemaitaitis Kęstutis Bartkevičius Vytautas Kamblevičius Algimantas Dumbrava Juozas Imbrasas Valentinas Bukauskas Ona Valiukevičiūtė

Teisės departamento išvada

2018-07-17 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS

VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-07-23 Nr. XIIIP-2406

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti

lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau

  • PVM) tarifą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas

dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 122 straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti lengvatinį tarifą tik malkoms skirtai medienai. Be to, PVM direktyvos 98 straipsnio

1 ir 2 dalyse numatyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus

tik Direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, tačiau šiame priede nėra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas galėtų būti taikomas šiaudų granulėms. Taip pat svarstytina, ar visiems briketams galėtų būti taikomas lengvatinis PVM tarifas, PVM direktyvos 122 straipsnio pagrindu, kadangi briketų gamyboje gali būti naudojamos ne tik medienos pjuvenos, bet ir kitos smulkintos biomedžiagos (pvz.: smulkinti šiaudai, rapsų, ryžių, grikių ir kt. grūdinių kultūrų atliekos, spaliai (linų pluošto perdirbimo atliekos), durpės, saulėgrąžų lukštai, smulkinti medvilnės stiebai, susmulkintas popierius ir pan.). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų PVM direktyvos nuostatas. Antra, vadovaujantis projekto aiškinamajame rašte pateikta informacija, esminis projekto siekis yra sumažinti PVM tarifą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, skirtiems privatiems namų ūkiams.

Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus projektu siūlomoms įstatymo nuostatoms, lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtų taikomas ne tik šias kuro rūšis perkantiems privatiems gyventojams gyvenamosioms patalpoms šildyti, bet ir visiems kitiems ūkio subjektams, nepriklausomai nuo šildomų patalpų paskirties. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad patalpos gali būti šildomos ne tik malkomis, medžio ir šiaudų granulėmis bei briketais, bet ir dujomis, elektra. Tačiau projekto rengėjai siūlo taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą tik malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies šildymo atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokio šildymo išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių gyvenamąsias patalpas kitomis energijos rūšimis. Ketvirta, svarstytina, ar praktikoje taikant projektu siūlomą nuostatą nekiltų problemų, nes priešingai negu centralizuotai tiekiamos šilumos energijos atveju, itin sudėtinga ar net neįmanoma nustatyti, kokia dalis namų ūkių įsigyjamų malkų būtų naudojama gyvenamosioms patalpoms šildyti, o kokia – kitoms buitinėms reikmėms (vandeniui pašildyti, maistui gaminti ir panašiai). 2.

2. Projekto nuostatos

įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 3. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:

4.1. projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje esanti frazė „ir jį

išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;

4.2. projekto 1 straipsnyje esanti frazė „19 straipsnis. PVM

tarifai“ brauktina kaip perteklinė;

4.3. siūlytina projekto 2 straipsnio dalis sukeisti vietomis ir 1 šio

straipsnio dalį dėstyti taip: „Šis įstatymas, išskyrus jo 2 dalį, įsigalioja

2019 m. sausio 1 d.“. Departamento direktorius Andrius

Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-07-17 · oficialus registras ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-07-20 Nr. S-2018-5721 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP‑2406 ATITIKTIES EUROPOS

SĄJUNGOS TEISEI

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2406 (toliau – Projektas), teikiame pastabas. Projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) tarifą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Europos teisės departamentas analogiškas ar panašias teisėkūros iniciatyvas yra vertinęs ir anksčiau[1], kaskart pažymėdamas, jog PVM mokesčio lengvata malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams yra nesuderinama su Direktyva 2006/112/EB[2]. Primintina, kad Direktyva 2006/112/EB nustatoma bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema Europos Sąjungoje ir pagal bendrąjį PVM sistemos principą prekės ir paslaugos apmokestinamos bendru vartojimo mokesčiu. Tuo tarpu lengvatiniai tarifai gali būti taikomi tik šios direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Deja, minėtame direktyvos priede nėra malkų, medžio ir šiaudų granulių bei briketų. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Projektu siūlomas lengvatinis tarifas minėtoms žaliavoms yra nesuderinamas su Direktyvos 2006/112/EB nuostatomis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Žr. išvadas teisės aktų projektams XIIIP-928, XIIIP-928(2), XIIIP-1554(2),

XIIP-1627.

[2] 2006 m. lapkričio 28 d.

Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL 2006 L 347, p.1).

Teisės departamento išvada

2018-11-15 · oficialus registras ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Valstybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 266 3687, faks. (8 5) 266 3679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-11-22 Nr. S-2018-8902 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX‑751

19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xIIIp-2406(2) derinimo

Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. lapkričio

22 d. raštu Nr. S-2018-8902 pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės

mokesčio įstatymo Nr. IX–751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑2406(2). Šiuo projektu siūlote nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą „buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms, medžio skiedroms, traiškytai medienai, medienos plokščių ir atraižų šalutiniams produktams, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams ir

(ar) granulėms, atitinkantiems teisės aktuose nustatytus kietajam biokurui taikomus kokybės reikalavimus“. Įstatymo projektu siūlomoms PVM lengvatoms taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau „PVM direktyva“) reikalavimai. Dėl lengvatinių PVM tarifų valstybėje narėje nustatymo būtina atsižvelgti į PVM direktyvos nustatytą PVM lengvatinių tarifų taikymo valstybėse narėse tvarką (skirtingoms prekių, paslaugų kategorijoms nustatoma skirtinga PVM lengvatų priėmimo ir taikymo procedūra), t.y. būtina įvertinti PVM direktyvos reikalavimus, apibrėžiančius prekių ar paslaugų kategorijas, nustatančius specialias nuostatas ar iki galutinių procedūrų priėmimo taikomas specialias nuostatas, leidžiančias pritaikyti PVM lengvatas.

Europos teisės departamentas ne kartą vertindamas panašius pasiūlymus papildyti ar keisti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 19 straipsnį, pavyzdžiui, vertindamas įstatymų projektus Nr. XIIIP-928, Nr. XIIIP-928(2), Nr. XIIIP-1554 nurodė, kad PVM direktyvos VIII Antraštinės dalies „Tarifai“ 4 skyriui „Iki galutinių procedūrų priėmimo taikomos specialios nuostatos“ priskirtame 122 straipsnyje numatyta, kad iki galutinių procedūrų priėmimo valstybėse narėse gali būti taikomos specialios nuostatos, tarp kurių paminėta, kad gali būti taikomas PVM lengvatinis tarifas malkoms skirtos medienos tiekimui. Nurodytų galutinių procedūrų nėra šiuo metu priimta Europos Sąjungoje, todėl malkoms skirtos medienos tiekimui (ar anglų k. versijoje – „medienos, skirtos kūrenimui“) Europos Sąjungos valstybėse narėse gali būti taikomas lengvatinis PVM tarifas. Tačiau prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, koks nėra numatytas PVM direktyvos 102

  • 129 straipsniuose ar III priede (nustatančiame tam tikroms kategorijoms priklausančių prekių ir paslaugų sąrašą, kurių teikimui gali būti taikomas lengvatinis PVM tarifas), turi būti apmokestinamas nustatytu valstybėje narėje standartiniu PVM tarifu. Naujų lengvatų įvedimas (kokių nėra numatyta

PVM direktyvoje) būtų aiškinamas, kaip PVM direktyvos nuostatų pažeidimas.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kaip jau esame minėję ankstesnėse savo išvadose, kad siūlymas taikyti lengvatinį PVM tarifą turėtų apimti tik medieną, kuri galėtų būti naudojama kaip malkos. Atsižvelgiant į tai, siūlytume supaprastinti lengvatinio PVM tarifo taikymo objekto apimtį ir naudoti formuluotę, pateiktą Direktyvos 2006/112/EB 122 straipsnyje – „malkoms skirtos medienos tiekimui“. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. (8 5) 266 8083, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-11-15 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS

VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-11-19 Nr. XIIIP-2406(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti

lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau

  • PVM) tarifą buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos

Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms, medžio skiedroms, traiškytai medienai, medienos plokščių ir atraižų šalutiniams produktams, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams ir

(ar) granulėms, atitinkantiems teisės aktuose nustatytus kietajam biokurui taikomus kokybės reikalavimus. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 122 straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti lengvatinį tarifą tik malkoms skirtai medienai. Be to, PVM direktyvos 98 straipsnio

1 ir 2 dalyse numatyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus

tik Direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūloma PVM lengvata „medžio skiedroms, traiškytai medienai, medienos plokščių ir atraižų šalutiniams produktams, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams ir (ar) granulėms“ atitiktų PVM direktyvos nuostatas. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad patalpos gali būti šildomos ne tik malkomis, medžio skiedromis, traiškyta mediena ir pan., bet ir dujomis, elektra.

Tačiau projekto rengėjai siūlo taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą tik malkoms, medžio skiedroms, traiškytai medienai, medienos plokščių ir atraižų šalutiniams produktams, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams ir (ar) granulėms. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies šildymo atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokio šildymo išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių gyvenamąsias patalpas kitomis energijos rūšimis. 2. Atkreipiame dėmesį, kad 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2715), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 3. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų

2019 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20

straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> naują mokesčio tarifą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 4. Projekto 2 straipsnyje esantis žodis

„dieną“ keistinas trumpiniu „d.“. Departamento direktorius Andrius

Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-12-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS

VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-12-10 Nr. XIIIP-2406(4)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti

lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau

  • PVM) tarifą buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos

Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 122 straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti lengvatinį tarifą tik malkoms skirtai medienai. Be to, PVM direktyvos 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus tik Direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūloma PVM lengvata „medienos produktams, skirtiems kūrenimui“ atitiktų PVM direktyvos nuostatas. 2. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2902(2)), kuriuo siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnį išdėstyti nauja redakcija, kurioje 3 dalis turi tik 4 punktus. Atsižvelgiant į tai, šių projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2018-12-06 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIIP-2406(2)

2018-12-05

Nr.109-P-48

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir

finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Rasa Budbergytė, Vytautas Kamblevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-19) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti lengvatinį 9 procentų pridėtinės

vertės mokesčio (toliau - PVM) tarifą buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms, medžio skiedroms, traiškytai medienai, medienos plokščių ir atraižų šalutiniams produktams, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams ir (ar) granulėms, atitinkantiems teisės aktuose nustatytus kietajam biokurui taikomus kokybės reikalavimus. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 122 straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti lengvatinį tarifą tik malkoms skirtai medienai.

Be to, PVM direktyvos

98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad valstybės narės gali taikyti

lengvatinius tarifus tik Direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūloma PVM lengvata „medžio skiedroms, traiškytai medienai, medienos plokščių ir atraižų šalutiniams produktams, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams ir (ar) granulėms“ atitiktų PVM direktyvos nuostatas. Nepritarti Pagal 2006 m. lapkričio

28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio

bendros sistemos direktyvą, lengvatinį PVM tarifą galima taikyti malkoms skirtai medienai, be to, panašaus pavidalo medienos produktams PVM lengvatą taiko ir kelios kitos ES valstybės narės tokios kaip Latvija ir Vokietija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-19) Antra, atkreiptinas dėmesys, kad patalpos gali būti šildomos ne tik malkomis, medžio skiedromis, traiškyta mediena ir pan., bet ir dujomis, elektra. Tačiau projekto rengėjai siūlo taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą tik malkoms, medžio skiedroms, traiškytai medienai, medienos plokščių ir atraižų šalutiniams produktams, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams ir (ar) granulėms. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies šildymo atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai.

Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokio šildymo išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių gyvenamąsias patalpas kitomis energijos rūšimis. Nepritarti Lengvatinio PVM tarifo nustatymas akmens anglims ir durpėms neatitiktų Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, pagal kurios nuostatas valstybės narės lengvatinius PVM tarifus gali nustatyti pasirinktinai tik šioje direktyvoje nurodytoms prekėms ir paslaugoms, o nustatyti lengvatinį PVM tarifą gamtinėms dujoms ir elektros energijai galima būtų tik pasikonsultavus su Europos Komisija. Kartu pažymėtina, kad nustačius PVM lengvatą gyventojų namų ūkiuose šilumos energijai ir karštam vandeniui paruošti naudojamoms gamtinėms dujoms, elektros energijai tokios PVM lengvatos taikymas būtų sunkiai administruojamas, nes PVM yra apskaičiuojamas prekių tiekimo momentu ir tokio kuro tiekimo metu daugeliu atveju būtų itin sudėtinga ar net neįmanoma nustatyti, kokia šių prekių dalis būtų naudojama šilumos energijai ir karštam vandeniui paruošti, o kokia – kitoms buitinėms reikmėms (pvz., maistui gaminti ir pan.). Be to, lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymas gyventojams elektros energijai (visiems tikslams) ir gamtinėms dujoms (visiems tikslams) sąlygotų ženklius valstybės biudžeto pajamų netekimus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-19) Atkreipiame dėmesį, kad 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr.

Nr. XIIIP-2715), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti

2018 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimas Nr. 1185

4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2018-11-19) Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> naują mokesčio tarifą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Nepritarti Komitetas siūlo Įstatymo projektą priimti kartu su

2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo

įstatymo projektu Nr. XIIIP-2715. Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalis netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams bei teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-19)

Projekto 2

straipsnyje esantis žodis „dieną“ keistinas trumpiniu „d.“. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių

partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra 4.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, 2018-12-03 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos

2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-991 „Dėl įstatymų projektų

išvadų“ 7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Pritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2406(2)

Pritarti

6. Komiteto sprendimas: Pritarti

Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2406(2) ir Komiteto išvadoms. ir

prieš – 2; susilaikė –1 . 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-2406(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas s įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė