DĖL
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projekto (toliau – Projektas) parengimą paskatino siekis sudaryti teisines prielaidas vietos bendruomeninių organizacijų, kaip svarbaus pilietinės visuomenės ir vietos savivaldos elemento, plėtrai, jų narių sutelktumui ir tarpusavio pasitikėjimui sustiprinti. Projekto tikslas ir uždaviniai – reglamentuoti vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą su vietos bendruomeninėmis organizacijomis, Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos ir savivaldybių vietos bendruomeninių organizacijų tarybų sudarymą, įgaliojimus ir veiklą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą inicijavo ir parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, atsižvelgdamas į vietos bendruomeninių organizacijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Vietos bendruomeninės organizacijų steigimą, valdymą, reorganizavimą, pertvarkymą, likvidavimą ir kai kuriuos šių organizacijų veiklos aspektus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas Nr. I-533, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas Nr. XII-717, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas Nr. IX-1969 ir kiti teisės aktai. Tačiau šiuo metu negalioja įstatymas, kuriame sistemiškai būtų reglamentuota vietos bendruomeninių organizacijų veikla. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Visų pirma, Projektu siūloma apibrėžti pagrindines įstatymo sąvokas
tarpžinybinio koordinavimo, dalyvavimo, informavimo, savanoriškumo ir lygybės. Trečia, projektu siūloma nustatyti, kad vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politika įgyvendinama šiose srityse: darnios plėtros ir pilietiškumo ugdymo, neformalaus ugdymo, aplinkosaugos ir gamtos apsaugos, darbo ir užimtumo, laisvalaikio, poilsio, kūrybos ir kultūros, socialinės ir sveikatos apsaugos, sveikatingumo, kūno kultūros ir sporto, socialinių paslaugų, nusikalstamumo prevencijos bei kitose tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytose srityse.
Ketvirta, Projektu siūloma nustatyti vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas ir įstaigas bei jų kompetencijas, numatant, kad: Vyriausybė Nacionalinėje pažangos strategijoje nustato vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politikos prioritetus, tikslus, uždavinius ir numatomus pasiekti rezultatus; vidaus reikalų ministerija kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei žemės ūkio ministerija organizuoja vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimą ir šią politiką koordinuoja ir įgyvendina; kitos valstybės institucijos ir įstaigos vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politiką įgyvendina pagal savo kompetenciją; savivaldybių institucijos ir įstaigos formuoja ir įgyvendina savivaldybių vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politiką. Penkta, Projektu siūloma reglamentuoti šiuos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su vietos bendruomeninėmis organizacijomis būdus: teikiant informaciją, konsultuojantis ir finansuojant programas, projektus ir iniciatyvas.
Šešta, Projektu siūloma reglamentuoti Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos sudarymą ir įgaliojimus, numatant, kad šią patariamąją instituciją sudaro dvidešimt narių (aštuoni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas, vienas Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos atstovas ir dešimt nacionalinės skėtinės vietos bendruomeninės organizacijos deleguotų atstovų) ir ji teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politikos ir jos įgyvendinimo prioritetų, programų ir priemonių finansavimo, rengia ir viešai skelbia vietos bendruomeninių organizacijų būklės Lietuvoje ataskaitą ir atlieka kitas šios tarybos nuostatuose numatytas funkcijas. Numatoma, kad šios tarybos darbą techniškai aptarnautų Vidaus reikalų ministerija.
Septinta, Projektu siūloma reglamentuoti savivaldybės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos sudarymą ir įgaliojimus, numatant, kad: ši taryba sudaroma savivaldybės tarybos sprendimu dvejų metų kadencijai (ne daugiau kaip 1/2 šios tarybos narių – savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių – vietos bendruomeninių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje); ši taryba teikia siūlymus savivaldybių institucijoms ir išplėstinėms seniūnaičių sueigoms dėl savivaldybės teritorijoje veikiančių vietos bendruomeninių organizacijų veiklos skatinimo, iniciatyvų finansavimo tikslingumo, dėl viešųjų paslaugų teikimo, atstovų delegavimo dalyvauti savivaldybių institucijų sudaromų komitetų, darbo grupių, komisijų darbe; vietos verslumo skatinimo ir dėl kitų savivaldybės gyventojams svarbių reikalų ir viešųjų poreikių, šios tarybos darbą techniškai aptarnautų savivaldybės administracija. Aštunta, projektu siūloma nustatyti, kad vietos bendruomeninių organizacijų duomenys ir dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka tvarkomi Juridinių asmenų registre. Be to, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais, vietos bendruomeninių organizacijų duomenys ir dokumentai gali būti tvarkomi kitose valstybės informacinėse sistemose. Galiausiai, siūloma, kad Vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas įsigaliotų
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų įstatymo priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės poveikio verslo sąlygoms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos ir savivaldybių tarybos turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikalingus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos ir savivaldybių tarybos turėtų priimti iki 2018 m. gruodžio 31 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su papildomų finansinių išteklių poreikiu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Vietos bendruomeninė organizacija, gyvenamosios vietovės bendruomenė, vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politika, savivaldybės vietos bendruomeninė organizacija, Nacionalinė vietos bendruomeninių organizacijų taryba, savivaldybės vietos bendruomeninių organizacijų taryba, Nacionalinė skėtinė vietos bendruomeninė organizacija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-07-20 Nr. S-2018-5721 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektO NR. XIIIP-2402 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-2402 ir pažymi, kad pastabų dėl projekto ir Europos Sąjungos teisės atitikties neturi. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, Rūta Krasuckaitė atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected]
DĖL
2018-09-06
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nauju atskiru įstatymu reglamentuoti vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su vietos bendruomeninėmis organizacijomis ir kitas vietos bendruomeninių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias jų plėtrą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos iš esmės atkartoja Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatas, pritaikant jas vietos bendruomeninėms organizacijoms, o kai kurios Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatos perkeliamos į projektą tiesiogiai, jų nekeičiant. Teisėkūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra apibrėžtas teisėkūros tikslingumo principas, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisėkūros efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Teisėkūros įstatymo nuostatas, bei įvertinus, kad nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas apima vietos bendruomenines organizacijas, svarstytina, ar būtinos projekto nuostatos, iš esmės atkartojančios Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, projekto 3, 6, 9 straipsniai, dauguma 5 straipsnio nuostatų), ar nepakaktų nuorodų į esamą teisinį reguliavimą. 2.
bendruomeninė organizacija" neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme apibrėžtos "bendruomeninės organizacijos" sąvokos, nors apibrėžiama analogiškai. Esant apibrėžtai ir savo turiniu tapačiai sąvokai, siekiant teisinės sistemos aiškumo ir darnos, naujos sąvokos neturėtų būti kuriamos, arba turėtų būti aiškiai apibrėžti skirtumai nuo jau egzistuojančios ir apibrėžtos sąvokos. 3. Projekto 1 straipsnyje nurodomas įstatymo tikslas - stiprinti bendruomeninių organizacijų "narių sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą". Pažymime, kad projektu reglamentuojami bendruomeninių organizacijų plėtros politikos, šių organizacijų veiklos, jos koordinavimo ir bendradarbiavimo su valstybės bei savivaldybių institucijomis pagrindai, o organizacijų narių būklė nėra reglamentuojama, todėl šio tikslo reikėtų atsisakyti, jo paminėjimas būtų pakankamas projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiant bendruomeninių organizacijų plėtros politikos turinį. 4. Projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžiamos sąvokos, kurios yra apibrėžtos ir vartojamos Vietos savivaldos įstatyme, todėl šių apibrėžimų kartoti nereikėtų. Be to, projekto 1 straipsnyje vietos bendruomeninė organizacija apibrėžiama netiksliai ir nepakankamai - nėra nurodyta juridinio asmens teisinė forma ar rūšis, nurodomi
"steigėjai", kurių funkcijos pasibaigia po juridinio asmens įsteigimo
jiems tampant dalyviais, nurodomi "nariai", kurie yra tik viena iš galimų juridinio asmens dalyvio, priklausomai nuo jo teisinės formos, rūšių. 5. Diskutuotinas projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiamos savivaldybės vietos bendruomeninės organizacijos sąvokos tikslingumas. Ši sąvoka projekte vartojama vienintelį kartą 5 straipsno 4 dalyje, tačiau ir toje normoje pagal kontekstą turėtų būti nurodomos savivaldybėje veikiančios bendruomeninės organizacijos, o ne jų asociacija ar kitoks junginys.
Jeigu būtų pagrįstas sąvokos tikslingumas ir ji tobulinant įstatymą būtų vartojama, pati sąvoka bei jos apibrėžimas tikslintini, kadangi nėra aiškus šios organizacijos statusas, t.y. ar ši organizacija yra tam tikra asociacija, jungianti toje savivaldybėje veikiančias vietos bendruomenines organizacijas, ar savarankiška vietos bendruomeninė organizacija. 6. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje nurodomi tarybą sudarantys subjektai nesutampa su projekto 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais subjektais. 7. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiama sąvoka tikslintina: 7.1. sąvokoje vartojami žodžiai "nacionalinė" ir "vietos" yra nesuderinami ir negali abu apibūdinti tos pačios organizacijos, nes „nacionalinis“ yra visoje Lietuvos teritorijoje veikiančio subjekto požymis, o „vietos“ – tam tikroje vietoje (teritorijos dalyje) veikiančio subjekto. Nacionalinė organizacija vienija vietos bendruomenines organizacijas, tačiau logikos požiūriu pati negali būti „vietos“. Ši sąvoka galėtų būti konstruojama pavyzdžiui, kaip „Nacionalinė vietos bendruomenių asociacija“; 7.2. apibrėžime vietoje žodžių "organizacija, įsteigta ir veikianti pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą" pakanka įrašyti "asociacija"; 7.3. kadangi projekto kontekste nacionalinė skėtinė bendruomeninių organizacijų asociacija yra tik viena, ją sudarančių bendruomeninių organizacijų veiklos teritorijų ar tikslų nurodymas nesukuria jokio teisinio turinio ir yra perteklinis. Apibrėžime turėtų būti nurodyta, kad tai yra asociacija, vienijanti bendruomenines organizacijas. 8. Projekto 5 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse, 7 straipsnio 4, 6, 7 ir 9 dalyse nebe pirmą kartą įstatymo tekste yra minimi Vyriausybės ir ministerijų pavadinimai.
Atsižvelgiant į tai, šių institucijų pavadinimuose brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 9. Diskutuotinos projekto 5 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos, apibrėžiančios trijų ministerijų kompetenciją bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje. Būtina aiškiai apibrėžti, kokiais atvejais ministerijų funkcijos joms pagal joms priskirtas valdymo sritis yra savarankiškos, o kokiais atvejais šios funkcijos yra bendros, t.y., šių funkcijų vykdymas turi būti suderintas tarp visų ministerijų. Pavyzdžiui, bendruomeninių organizacijų politikos formavimo koordinavimas, atsižvelgiant į funkcijos turinį, turėtų būti priskirtas vienai konkrečiai ministerijai ir, manytume, negalėtų būti įgyvendinamas kelių ministerijų atskirai ir savarankiškai. 10. Projekto
straipsnio 4 dalyje apibrėžta organizacija, tai bendrame projekto kontekste reglamentuojama ne jos, o ją sudarančių bendruomeninių organizacijų plėtra, o jei turimos omenyje bendruomeninės organizacijos, šią sąvoką ir reikėtų vartoti diskutuotinoje nuostatoje. 11. Projekto
dalyje nustatytų tarybos apibrėžimo elementų bei 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų tarybą sudarančių subjektų. 12. Projekto
institucija", nes jis nurodytas projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamame tarybos apibrėžime. 13. Projekto
atrankos kriterijais vadovaujantis yra deleguojami asmenys į tarybą. 14. Projekto
pareigos turi būti dėstomi su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. 15.
organizacijų tarybos nario kadencijos trukmė yra dveji metai. Šiuo atveju lieka neaišku, ar iš tikrųjų siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad kiekvienas šios tarybos narys bus skiriamas „savo“ kadencijai, o pati taryba kadencijų neturės. Nenustačius vieningos tarybos kadencijos trukmės, gali kilti sunkumų dėl tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo skyrimo, jų įgaliojimų trukmės bei visos tarybos veiklos nuoseklumo ir tęstinumo. Atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atvejų reglamentuojant kolegialių institucijų teisinį statusą, yra nustatoma visos kolegialios institucijos, o ne jos narių, kadencijos trukmė, projekte taip pat siūlytina nustatyti Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos kadencijos trukmę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos savivaldybės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos kadencijos nustatymui. 16. Projekto
išimties atstovus deleguojančių subjektų išvardinimas yra perteklinis. 17. Projekto
bendruomeninių organizacijų būklė“ (pabraukta mūsų), kadangi nėra aišku, kokie būtent duomenys apie vietos bendruomenines organizacijas bus teikiami Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos ataskaitoje . 18. Projekto
„Nacionalinės“. 19. Projekto
organizacijų tarybos darbą techniškai aptarnauja Vidaus reikalų ministerija. Pirma, turėtų būti patikslinta sąvoka „techniškai aptarnauja“, konkrečiai atskleidžiant kokiais būdais vykdomas „aptarnavimas“.
Antra, kadangi toks techninis aptarnavimas bus nauja nurodytosios ministerijos funkcija, kuriai įgyvendinti gali prireikti papildomo valstybės biudžeto finansavimo (nors projekto aiškinamajame rašte ir nurodyta, kad projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks), ir atsižvelgiant į tai, kad projekto įsigaliojimo data numatyta 2019 m. sausio 1 d., o 2019 metų valstybės biudžeto projektas teisės aktų nustatyta tvarka jau pradėtas rengti, dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostatoms. 20. Projekto
būti nurodoma vienaskaita, nes savivaldybėje veikia tik viena tokia institucija. 21. Projekto
paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo vietos bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms" eliminuotina iš projekto, nes negali sukurti jokių teisinių pasekmių. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Viešųjų paslaugų teikėjai parenkami ir sutartys su jais gali būti sudaromos tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį savivaldybių institucijos yra perkančiosios organizacijos, taigi paslaugų pirkimą vykdyti ir sutartis su viešųjų paslaugų tiekėjais sudaryti gali tik Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties siūlymai dėl galimo viešųjų paslaugų teikimo perdavimo konkretiems subjektams neturi prasmės.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
apibrėžti teisėkūros principai, išreiškiantys imperatyvius reikalavimus teisėkūros subjektams. Vertinamo projekto kontekste paminėtini šie principai - 1 punkte apibrėžtas teisėkūros tikslingumo principas, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, 5 punkte įtvirtintas teisėkūros efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, 7 punkte įtvirtintas sistemiškumo principas, reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus imperatyvius principus:
analogiškos atitinkamoms Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatoms. Bendruomeninė organizacija pagal apibrėžimą yra nevyriausybinė organizacija, todėl šios projekto nuostatos yra perteklinės ir netikslingos, o projekte pakanka nuorodos į minėto įstatymo nuostatas nekartojant pažodžiui jau įstatyme įtvirtintų normų. 1.2. Projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse apibrėžiamos sąvokos, kurios yra identiškai apibrėžtos ir vartojamos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Dėl to šios projekto nuostatos yra perteklinės ir netikslingos, o projekte pakanka nuorodos į minėto įstatymo nuostatas nekartojant pažodžiui jau įstatyme įtvirtintų normų. 1.3.
atšaukti savo deleguotus atstovus išvardinami visi be išimties atstovus deleguojantys subjektai, kurie jau yra nurodyti to paties straipsnio 3 dalyje. Toks papildomas išvardinimas yra perteklinis ir netikslingas, o projekto 7 straipsnio 4 dalyje pakanka įvardinti “subjektą, delegavusi atstovą”. 1.4. Projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, numatanti siūlymus dėl "viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo vietos bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms" yra perteklinė ir galimai neatitinkanti Vietos savivaldos įstatyme bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinto reguliavimo, nes savivaldybė pagal šiuos įstatymus šių paslaugų teikimo šiems subjektams savo nuožiūra priimtu sprendimu perduoti neturi teisės. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Viešųjų paslaugų teikėjai parenkami ir sutartys su jais gali būti sudaromos tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį savivaldybių institucijos yra perkančiosios organizacijos, taigi paslaugų pirkimą vykdyti ir sutartis su viešųjų paslaugų tiekėjais sudaryti gali tik Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties siūlymai dėl galimo viešųjų paslaugų teikimo perdavimo konkretiems subjektams neturi prasmės. 2. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje nustatomas apibrėžiamos
„nacionalinės skėtinės bendruomeninės organizacijos“ požymis – „vienijanti
daugiau kaip pusę Lietuvos Respublikoje veikiančių bendruomeninių organizacijų atstovų“. Toks siūlomas reguliavimas diskutuotinas dviem aspektais:
organizacija“ pagal apibrėžimą yra viešasis juridinis asmuo – asociacija.
Nėra aišku, kaip tarp visų Lietuvos Respublikoje registruotų ir veikiančių asociacijų būtų identifikuojamos „bendruomeninės organizacijos“ apibrėžimą atitinkančios asociacijos, kaip būtų nustatomas jų skaičius, ir kaip būtų identifikuojama, ar bendruomeninių organizacijų asociacija atitinka nustatytus reikalavimus ir vertinamo įstatymo projekto prasme yra „nacionalinė skėtinė bendruomeninė organizacija“. 2.2. Projekto
bendruomeninių organizacijų tarybos narių sudaro Nacionalinės skėtinės bendruomeninės organizacijos atstovai. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į šios išvados 2.1 punkte išdėstytą problematiką, gali būti neįmanoma identifikuoti ar egzistuoja apibrėžimą atitinkantis pusę minėtos tarybos narių deleguojantis subjektas, o jei bendruomeninių organizacijų apskaitos ir identifikavimo problema ir būtų išspręsta, būtina įvertinti tai, kad daugiau nei pusei šių organizacijų nesusijungus į asociaciją, minėtas tarybos narius deleguojantis subjektas taip pat neegzistuotų. Šiuo aspektu kelia abejonių vertinamoje normoje nurodytos tarybos sudarymo ir veiklos galima perspektyva. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2018-11-07
pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas, Remigijus Žemaitaitis; Komiteto biuro darbuotojai: Komiteto biuro vedėjas – Romaldas Abugelis, patarėjai; Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Rolandas Juknevičius, padėjėja – Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė - Reda Kneizevičienė, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė - Virginija Šetkienė, Žemės ūkio rūmų pirmininkas – Arūnas Svitojus, Ministro Pirmininko patarėjas Žemės ūkio klausimais
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
nauju atskiru įstatymu reglamentuoti vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su vietos bendruomeninėmis organizacijomis ir kitas vietos bendruomeninių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias jų plėtrą.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos iš esmės atkartoja Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatas, pritaikant jas vietos bendruomeninėms organizacijoms, o kai kurios Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatos perkeliamos į projektą tiesiogiai, jų nekeičiant. Teisėkūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra apibrėžtas teisėkūros tikslingumo principas, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisėkūros efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Teisėkūros įstatymo nuostatas, bei įvertinus, kad nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas apima vietos bendruomenines organizacijas, svarstytina, ar būtinos projekto nuostatos, iš esmės atkartojančios Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatas
nepakaktų nuorodų į esamą teisinį reguliavimą. Pritarti
sąvoka "vietos bendruomeninė organizacija" neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme apibrėžtos "bendruomeninės organizacijos" sąvokos, nors apibrėžiama analogiškai.
Esant apibrėžtai ir savo turiniu tapačiai sąvokai, siekiant teisinės sistemos aiškumo ir darnos, naujos sąvokos neturėtų būti kuriamos, arba turėtų būti aiškiai apibrėžti skirtumai nuo jau egzistuojančios ir apibrėžtos sąvokos. Pritarti
nurodomas įstatymo tikslas - stiprinti bendruomeninių organizacijų
"narių sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą". Pažymime, kad
projektu reglamentuojami bendruomeninių organizacijų plėtros politikos, šių organizacijų veiklos, jos koordinavimo ir bendradarbiavimo su valstybės bei savivaldybių institucijomis pagrindai, o organizacijų narių būklė nėra reglamentuojama, todėl šio tikslo reikėtų atsisakyti, jo paminėjimas būtų pakankamas projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiant bendruomeninių organizacijų plėtros politikos turinį. Pritarti
Teisės departamento išvada
ir 2 dalyse apibrėžiamos sąvokos, kurios yra apibrėžtos ir vartojamos Vietos savivaldos įstatyme, todėl šių apibrėžimų kartoti nereikėtų. Be to, projekto 1 straipsnyje vietos bendruomeninė organizacija apibrėžiama netiksliai ir nepakankamai - nėra nurodyta juridinio asmens teisinė forma ar rūšis, nurodomi "steigėjai", kurių funkcijos pasibaigia po juridinio asmens įsteigimo jiems tampant dalyviais, nurodomi
"nariai", kurie yra tik viena iš galimų juridinio asmens dalyvio,
priklausomai nuo jo teisinės formos, rūšių. Pritarti
4
straipsnio 4 dalyje apibrėžiamos savivaldybės vietos bendruomeninės organizacijos sąvokos tikslingumas.
Ši sąvoka projekte vartojama vienintelį kartą 5 straipsnio 4 dalyje, tačiau ir toje normoje pagal kontekstą turėtų būti nurodomos savivaldybėje veikiančios bendruomeninės organizacijos, o ne jų asociacija ar kitoks junginys. Jeigu būtų pagrįstas sąvokos tikslingumas ir ji tobulinant įstatymą būtų vartojama, pati sąvoka bei jos apibrėžimas tikslintini, kadangi nėra aiškus šios organizacijos statusas, t. y. ar ši organizacija yra tam tikra asociacija, jungianti toje savivaldybėje veikiančias vietos bendruomenines organizacijas, ar savarankiška vietos bendruomeninė organizacija. Pritarti
departamento išvada
2,7 5,3
dalyje nurodomi tarybą sudarantys subjektai nesutampa su projekto 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais subjektais. Pritarti
7
dalyje apibrėžiama sąvoka tikslintina: 7.1. sąvokoje vartojami žodžiai "nacionalinė" ir "vietos" yra nesuderinami ir negali abu apibūdinti tos pačios organizacijos, nes „nacionalinis“ yra visoje Lietuvos teritorijoje veikiančio subjekto požymis, o „vietos“ – tam tikroje vietoje (teritorijos dalyje) veikiančio subjekto. Nacionalinė organizacija vienija vietos bendruomenines organizacijas, tačiau logikos požiūriu pati negali būti „vietos“. Ši sąvoka galėtų būti konstruojama pavyzdžiui, kaip „Nacionalinė vietos bendruomenių asociacija“; 7.2. apibrėžime vietoje žodžių "organizacija, įsteigta ir veikianti pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą" pakanka įrašyti "asociacija"; 7.3. kadangi projekto kontekste nacionalinė skėtinė bendruomeninių organizacijų asociacija yra tik viena, ją sudarančių bendruomeninių organizacijų veiklos teritorijų ar tikslų nurodymas nesukuria jokio teisinio turinio ir yra perteklinis.
Apibrėžime turėtų būti nurodyta, kad tai yra asociacija, vienijanti bendruomenines organizacijas. Pritarti
Teisės departamento išvada
5,7 1,5,6,
8Projekto 5 straipsnio 1,
tekste yra minimi Vyriausybės ir ministerijų pavadinimai. Atsižvelgiant į tai, šių institucijų pavadinimuose brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
Teisės departamento išvada
straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos, apibrėžiančios trijų ministerijų kompetenciją bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje. Būtina aiškiai apibrėžti, kokiais atvejais ministerijų funkcijos joms pagal joms priskirtas valdymo sritis yra savarankiškos, o kokiais atvejais šios funkcijos yra bendros, t.y., šių funkcijų vykdymas turi būti suderintas tarp visų ministerijų. Pavyzdžiui, bendruomeninių organizacijų politikos formavimo koordinavimas, atsižvelgiant į funkcijos turinį, turėtų būti priskirtas vienai konkrečiai ministerijai ir, manytume, negalėtų būti įgyvendinamas kelių ministerijų atskirai ir savarankiškai. Pritarti
4 10.
4
dalies turinys nėra aiškus, nes jei turima omenyje projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta organizacija, tai bendrame projekto kontekste reglamentuojama ne jos, o ją sudarančių bendruomeninių organizacijų plėtra, o jei turimos omenyje bendruomeninės organizacijos, šią sąvoką ir reikėtų vartoti diskutuotinoje nuostatoje. Pritarti
1
dalis tikslintina - nereikėtų kartoti projekto 2 straipsnio 5 dalyje nustatytų tarybos apibrėžimo elementų bei 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų tarybą sudarančių subjektų. Pritarti
2
dalyje neturi būti nurodomas tarybos požymis "patariamoji institucija", nes jis nurodytas projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamame tarybos apibrėžime. Pritarti
3
institucijų ir kokiais atrankos kriterijais vadovaujantis yra deleguojami asmenys į tarybą. Pritarti
4
dalyje pirmą kartą minint vidaus reikalų ministro pareigas, šios pareigos turi būti dėstomi su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
Teisės departamento išvada
7,8 4,1
dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos nario kadencijos trukmė yra dveji metai. Šiuo atveju lieka neaišku, ar iš tikrųjų siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad kiekvienas šios tarybos narys bus skiriamas „savo“ kadencijai, o pati taryba kadencijų neturės.
Nenustačius vieningos tarybos kadencijos trukmės, gali kilti sunkumų dėl tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo skyrimo, jų įgaliojimų trukmės bei visos tarybos veiklos nuoseklumo ir tęstinumo. Atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atvejų reglamentuojant kolegialių institucijų teisinį statusą, yra nustatoma visos kolegialios institucijos, o ne jos narių, kadencijos trukmė, projekte taip pat siūlytina nustatyti Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos kadencijos trukmę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio
tarybos kadencijos nustatymui. Pritarti
4
atšaukti savo deleguotus atstovus visų be išimties atstovus deleguojančių subjektų išvardinimas yra perteklinis. Pritarti
73
dalies 3 punkte siūlytina patikslinti vartojamą sąvoką „vietos bendruomeninių organizacijų būklė“ (pabraukta mūsų), kadangi nėra aišku, kokie būtent duomenys apie vietos bendruomenines organizacijas bus teikiami
74
dalies 4 punkte vietoj žodžio „Nacionalinėje“ įrašytinas žodis „Nacionalinės“. Pritarti
Teisės departamento išvada
7,8 9,3
dalyje nurodoma, kad Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos darbą techniškai aptarnauja Vidaus reikalų ministerija.
Pirma, turėtų būti patikslinta sąvoka „techniškai aptarnauja“, konkrečiai atskleidžiant kokiais būdais vykdomas „aptarnavimas“. Antra, kadangi toks techninis aptarnavimas bus nauja nurodytosios ministerijos funkcija, kuriai įgyvendinti gali prireikti papildomo valstybės biudžeto finansavimo (nors projekto aiškinamajame rašte ir nurodyta, kad projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks), ir atsižvelgiant į tai, kad projekto įsigaliojimo data numatyta 2019 m. sausio 1 d., o 2019 metų valstybės biudžeto projektas teisės aktų nustatyta tvarka jau pradėtas rengti, dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pritarti
2
dalies 2 ir 3 punktuose išplėstinė seniūnaičių sueiga turėtų būti nurodoma vienaskaita, nes savivaldybėje veikia tik viena tokia institucija. Pritarti
23
dalies 3 punkto nuostata, numatanti siūlymus dėl "viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo vietos bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms" eliminuotina iš projekto, nes negali sukurti jokių teisinių pasekmių. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Viešųjų paslaugų teikėjai parenkami ir sutartys su jais gali būti sudaromos tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį savivaldybių institucijos yra perkančiosios organizacijos, taigi paslaugų pirkimą vykdyti ir sutartis su viešųjų paslaugų tiekėjais sudaryti gali tik Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties siūlymai dėl galimo viešųjų paslaugų teikimo perdavimo konkretiems subjektams neturi prasmės. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-2402 ir pažymi, kad pastabų dėl projekto ir Europos Sąjungos teisės atitikties neturi. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurimas Gaidžiūnas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS vietos bendruomeninių organizacijų plėtros
2018-11-28
dalyvavo: komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė;
Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos patarėja Dalia Masaitienė, Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas, Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėja Ilona Javičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Aurelija Olendraitė, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos atstovai Reda Kneizevičienė, Vytautas Juozapavičius, Artūras Melianas, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos atstovės Virginija Šetkienė, Lina Kružinauskienė, Loreta Sirvidienė, Ginta Balsienė, Rasa Stonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu yra siūloma nauju atskiru įstatymu reglamentuoti vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su vietos bendruomeninėmis organizacijomis ir kitas vietos bendruomeninių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias jų plėtrą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos iš esmės atkartoja Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatas, pritaikant jas vietos bendruomeninėms organizacijoms, o kai kurios Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatos perkeliamos į projektą tiesiogiai, jų nekeičiant. Teisėkūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra apibrėžtas teisėkūros tikslingumo principas, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisėkūros efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Teisėkūros įstatymo nuostatas, bei įvertinus, kad nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas apima vietos bendruomenines organizacijas, svarstytina, ar būtinos projekto nuostatos, iš esmės atkartojančios Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, projekto 3, 6, 9 straipsniai, dauguma 5 straipsnio nuostatų), ar nepakaktų nuorodų į esamą teisinį reguliavimą.
Nepritarti Bendruomeninės organizacijos – svarbi pilietinės visuomenės ir vietos savivaldos plėtros dalis, todėl yra tikslinga šių organizacijų politikos formavimą ir įgyvendinimą reglamentuoti nauju atskiru įstatymu, kuris sudarytų teisines prielaidas šių organizacijų veiklai stiprinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
bendruomeninė organizacija" neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme apibrėžtos "bendruomeninės organizacijos" sąvokos, nors apibrėžiama analogiškai. Esant apibrėžtai ir savo turiniu tapačiai sąvokai, siekiant teisinės sistemos aiškumo ir darnos, naujos sąvokos neturėtų būti kuriamos, arba turėtų būti aiškiai apibrėžti skirtumai nuo jau egzistuojančios ir apibrėžtos sąvokos. Pritarti Tikslinga patobulinti Projektą ir vietoje sąvokos "vietos bendruomeninė organizacija" vartoti sąvoką „bendruomeninė organizacija“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
Pritarti Projekto 1 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „stiprinti narių sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo tikslas – kurti palankią aplinką vietos bendruomeninėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų, kaip svarbaus pilietinės visuomenės ir vietos savivaldos elemento svarbios dalies, veiklos ir plėtros sąlygas, stiprinti jų narių sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą.“
Teisės departamentas,
13
sąvokos, kurios yra apibrėžtos ir vartojamos Vietos savivaldos įstatyme, todėl šių apibrėžimų kartoti nereikėtų. Be to, projekto 1 straipsnyje vietos bendruomeninė organizacija apibrėžiama netiksliai ir nepakankamai - nėra nurodyta juridinio asmens teisinė forma ar rūšis, nurodomi
"steigėjai", kurių funkcijos pasibaigia po juridinio asmens
įsteigimo jiems tampant dalyviais, nurodomi "nariai", kurie yra tik viena iš galimų juridinio asmens dalyvio, priklausomai nuo jo teisinės formos, rūšių. Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui išbraukti sąvokas, nes dėl aiškumo yra tikslinga jas projekte apibrėžti. Pritarti siūlymui sąvokų apibrėžimus suderinti su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, patikslinti projekto 2 straipsnio 1, 3 (buvusi 2) dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Vietos bBendruomeninė organizacija – juridinis asmuo asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per veiklą ir iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. 23. Gyvenamosios vietovės bendruomenė
Teisės departamentas,
544
apibrėžiamos savivaldybės vietos bendruomeninės organizacijos sąvokos tikslingumas. Ši sąvoka projekte vartojama vienintelį kartą 5 straipsno 4 dalyje, tačiau ir toje normoje pagal kontekstą turėtų būti nurodomos savivaldybėje veikiančios bendruomeninės organizacijos, o ne jų asociacija ar kitoks junginys. Jeigu būtų pagrįstas sąvokos tikslingumas ir ji tobulinant įstatymą būtų vartojama, pati sąvoka bei jos apibrėžimas tikslintini, kadangi nėra aiškus šios organizacijos statusas, t.y. ar ši organizacija yra tam tikra asociacija, jungianti toje savivaldybėje veikiančias vietos bendruomenines organizacijas, ar savarankiška vietos bendruomeninė organizacija. Pritarti Išbraukti projekto
projekto 2 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių numeraciją, šias dalis atitinkamai laikant 4, 6 ir 5 dalimis. Patikslinti projekto 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Savivaldybių institucijos ir įstaigos formuoja ir įgyvendina savivaldybių vietos bendruomeninių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, plėtros politiką.“
Teisės departamentas,
4
sudarantys subjektai nesutampa su projekto 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais subjektais. Pritarti Patobulinti projekto 2 straipsnio 4 dalį (buvusi 5 dalis) ir ją išdėstyti taip:
„5 4. Nacionalinė vietos bendruomeninių organizacijų taryba –
visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali patariamoji institucija, kuri, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sudaroma lygiateisės partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų, įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos ir vietos bendruomeninių organizacijų nacionalinės skėtinės bendruomeninės organizacijos deleguotų atstovų.“
Teisės departamentas,
5
tikslintina:
"nacionalinė" ir "vietos" yra nesuderinami ir negali abu
apibūdinti tos pačios organizacijos, nes „nacionalinis“ yra visoje Lietuvos teritorijoje veikiančio subjekto požymis, o „vietos“ – tam tikroje vietoje (teritorijos dalyje) veikiančio subjekto. Nacionalinė organizacija vienija vietos bendruomenines organizacijas, tačiau logikos požiūriu pati negali būti
„vietos“. Ši sąvoka galėtų būti konstruojama pavyzdžiui, kaip „Nacionalinė
vietos bendruomenių asociacija“; 7.2. apibrėžime vietoje žodžių "organizacija, įsteigta ir veikianti pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą" pakanka įrašyti "asociacija";
bendruomeninių organizacijų asociacija yra tik viena, ją sudarančių bendruomeninių organizacijų veiklos teritorijų ar tikslų nurodymas nesukuria jokio teisinio turinio ir yra perteklinis.
Apibrėžime turėtų būti nurodyta, kad tai yra asociacija, vienijanti bendruomenines organizacijas. Pritarti Patobulinti projekto 2 straipsnio 5 dalį (buvusi 7 dalis) ir ją išdėstyti taip:
„7 5. Nacionalinė skėtinė vietos bendruomeninė organizacija – organizacija,
įsteigta pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą asociacija, vienijanti kaimuose ir miesteliuose arba miestuose bei kituose gyvenamosiose teritorijose veikiančias vietos daugiau kaip pusę Lietuvos Respublikoje veikiančių bendruomenines organizacijas, bendruomeninių organizacijų siekiančias
straipsnio 4, 6, 7 ir 9 dalyse nebe pirmą kartą įstatymo tekste yra minimi Vyriausybės ir ministerijų pavadinimai. Atsižvelgiant į tai, šių institucijų pavadinimuose brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Patobulinti projekto 5 ir 7 straipsnių nuostatas, išbraukiant žodžius „Lietuvos Respublikos“ ten, kur minimi Vyriausybės ar ministerijų pavadinimai, ir šiuos pavadinimus užrašant iš didžiosios raidės. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25
nuostatos, apibrėžiančios trijų ministerijų kompetenciją bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje.
Būtina aiškiai apibrėžti, kokiais atvejais ministerijų funkcijos joms pagal joms priskirtas valdymo sritis yra savarankiškos, o kokiais atvejais šios funkcijos yra bendros, t.y., šių funkcijų vykdymas turi būti suderintas tarp visų ministerijų. Pavyzdžiui, bendruomeninių organizacijų politikos formavimo koordinavimas, atsižvelgiant į funkcijos turinį, turėtų būti priskirtas vienai konkrečiai ministerijai ir, manytume, negalėtų būti įgyvendinamas kelių ministerijų atskirai ir savarankiškai. Nepritarti Šiuo metu kiekviena ministerija įgyvendina tam tikras kompetencijas bendruomeninių organizacijų politikoje. Pavyzdžiui, su bendruomeninėmis organizacijomis susijusių vietos veiklos grupių miestuose klausimai yra Vidaus reikalų ministerijos kompetencijoje, o vietos veiklos grupių kaimo vietovėse – Žemės ūkio ministerijos kompetencijoje. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
aiškus, nes jei turima omenyje projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta organizacija, tai bendrame projekto kontekste reglamentuojama ne jos, o ją sudarančių bendruomeninių organizacijų plėtra, o jei turimos omenyje bendruomeninės organizacijos, šią sąvoką ir reikėtų vartoti diskutuotinoje nuostatoje. Pritarti Patikslinti projekto 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybių institucijos ir įstaigos formuoja ir įgyvendina savivaldybių vietos bendruomeninių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, plėtros politiką.“
Teisės departamentas,
1
nereikėtų kartoti projekto 2 straipsnio 5 dalyje nustatytų tarybos apibrėžimo elementų bei 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų tarybą sudarančių subjektų.
Pritarti Patikslinti projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iš valstybės institucijų ir įstaigų, bendruomeninių
organizacijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos pasiūlytų atstovų sudaroma visuomeniniais pagrindais veikianti Nacionalinė vietos bendruomeninių organizacijų taryba veikia visuomeniniais pagrindais.“
Teisės departamentas,
2
nurodomas tarybos požymis "patariamoji institucija", nes jis nurodytas projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamame tarybos apibrėžime. Pritarti Patikslinti projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nacionalinė vietos bendruomeninių organizacijų taryba yra patariamoji institucija, užtikrinanti užtikrina bendruomeninių organizacijų dalyvavimą nustatant, formuojant ir įgyvendinant vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politiką.“
Teisės departamentas,
3
valstybės institucijų ir kokiais atrankos kriterijais vadovaujantis yra deleguojami asmenys į tarybą. Nepritarti Remiantis projekto
kandidatūras į Nacionalinę bendruomeninių organizacijų tarybą Vyriausybei tvirtinti turėtų teikti vidaus reikalų ministras kartu su bendruomeninių organizacijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos deleguotų atstovų kandidatūromis. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
minint vidaus reikalų ministro pareigas, šios pareigos turi būti dėstomi su žodžiais „Lietuvos Respublikos“.
Pritarti Patikslinti projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro teikimu. Šios tarybos nario kadencijos trukmė – dveji 3 metai. Valstybės institucijų ir įstaigų, vietos bendruomeninių organizacijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir (ar) Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos atšauktas atstovas Nacionalinėje vietos bendruomeninių organizacijų taryboje netenka šios tarybos nario statuso ir teisių.“
Teisės departamentas,
841
nustatyti, kad Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos nario kadencijos trukmė yra dveji metai. Šiuo atveju lieka neaišku, ar iš tikrųjų siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad kiekvienas šios tarybos narys bus skiriamas „savo“ kadencijai, o pati taryba kadencijų neturės. Nenustačius vieningos tarybos kadencijos trukmės, gali kilti sunkumų dėl tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo skyrimo, jų įgaliojimų trukmės bei visos tarybos veiklos nuoseklumo ir tęstinumo. Atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atvejų reglamentuojant kolegialių institucijų teisinį statusą, yra nustatoma visos kolegialios institucijos, o ne jos narių, kadencijos trukmė, projekte taip pat siūlytina nustatyti Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos kadencijos trukmę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos savivaldybės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos kadencijos nustatymui. Pritarti Patikslinti projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip, kaip nurodyta prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 14. Patikslinti projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybės vietos bendruomeninių organizacijų taryba sudaroma savivaldybės tarybos sprendimu laikantis šio principo: ne daugiau kaip 1/2 sudaro šios tarybos narių – savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių sudaro – vietos bendruomeninių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos narių kadencijos trukmė yra dveji 3 metai. Savivaldybės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.“
Teisės departamentas,
4
atšaukti savo deleguotus atstovus visų be išimties atstovus deleguojančių subjektų išvardinimas yra perteklinis. Nepritarti Siekiant aiškumo, tikslinga projekto 7 straipsnio 4 dalyje išvardinti subjektus, kuriems suteikiama teisė atšaukti savo deleguotus atstovus į Nacionalinę bendruomeninių organizacijų tarybą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
73
siūlytina patikslinti vartojamą sąvoką „vietos bendruomeninių organizacijų būklė“ (pabraukta mūsų), kadangi nėra aišku, kokie būtent duomenys apie vietos bendruomenines organizacijas bus teikiami Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos ataskaitoje. Nepritarti Tikslinga pritarti projekto 7 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytai formuluotei. Vyriausybė, tvirtindama Nacionalinės bendruomeninių organizacijos tarybos nuostatus, galėtų nustatyti, kokius duomenis tikslinga pateikti šios tarybos ataskaitoje. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
74
žodžio „Nacionalinėje“ įrašytinas žodis „Nacionalinės“.
Pritarti Patikslinti projekto 7 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) atlieka kitas Nacionalinėje Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos nuostatuose
numatytas funkcijas.“
Teisės departamentas,
893
Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos darbą techniškai aptarnauja Vidaus reikalų ministerija. Pirma, turėtų būti patikslinta sąvoka
„techniškai aptarnauja“, konkrečiai atskleidžiant kokiais būdais vykdomas
„aptarnavimas“. Antra, kadangi toks techninis aptarnavimas bus nauja
nurodytosios ministerijos funkcija, kuriai įgyvendinti gali prireikti papildomo valstybės biudžeto finansavimo (nors projekto aiškinamajame rašte ir nurodyta, kad projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks), ir atsižvelgiant į tai, kad projekto įsigaliojimo data numatyta
nustatyta tvarka jau pradėtas rengti, dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Nepritarti Nėra tikslinga įstatymu reglamentuoti būdų, kuriais bus techniškai aptarnaujamas Nacionalinė bendruomeninių organizacijų tarybos ar savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos darbas. Tai – šių tarybų nuostatų dalykas. Manytina, kad minėtų bendruomeninių organizacijų tarybų techninis aptarnavimas nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų, nes galėtų būti vykdomas iš asignavimų, skirtų jau įstatymu nustatytoms Vidaus reikalų ministerijos ir savivaldybių funkcijoms, susijusioms su bendruomeninių organizacijų veikla, įgyvendinti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
223 20.
Projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose išplėstinė seniūnaičių sueiga turėtų būti nurodoma vienaskaita, nes savivaldybėje veikia tik viena tokia institucija. Pritarti Patikslinti projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus ir juo išdėstyti taip:
„2) teikia siūlymus išplėstinėms išplėstinei seniūnaičių
sueigoms sueigai dėl atstovų, deleguojamų į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, ir dėl atstovų, deleguojamų dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų, darbo grupių, komisijų darbe;
3) teikia siūlymus savivaldybių institucijoms ir išplėstinėms išplėstinei seniūnaičių sueigoms sueigai dėl bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumo, dėl viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo vietos bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms tikslingumo, vietos verslumo skatinimo ir dėl kitų savivaldybės gyventojams svarbių reikalų;“. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
nuostata, numatanti siūlymus dėl "viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo vietos bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms" eliminuotina iš projekto, nes negali sukurti jokių teisinių pasekmių. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Viešųjų paslaugų teikėjai parenkami ir sutartys su jais gali būti sudaromos tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį savivaldybių institucijos yra perkančiosios organizacijos, taigi paslaugų pirkimą vykdyti ir sutartis su viešųjų paslaugų tiekėjais sudaryti gali tik Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties siūlymai dėl galimo viešųjų paslaugų teikimo perdavimo konkretiems subjektams neturi prasmės. Nepritarti Nuostata yra suderinta su Vietos savivaldos įstatymo 35¹straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią išplėstinėje seniūnaičių sueigoje sprendžiami klausimai, susiję „su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais“. 22. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-07-27 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-2402 ir pažymi, kad pastabų dėl projekto ir Europos Sąjungos teisės atitikties neturi. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-11-26 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėtas Lietuvos Respublikos vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-2402 (toliau –Projektas). Dauguma pastabas pateikusių savivaldybių abejoja šio įstatymo tikslingumu. Projekto nuostatos didžiąja dalimi atkartoja Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatas: nustatomi vienodi politikos formavimo, įgyvendinimo, bendradarbiavimo su organizacijomis principai, nustatomos analogiškos politikos plėtrą formuojančios institucijos ir jų funkcijos, bendradarbiavimas su organizacijomis, visų lygių organizacijų tarybų funkcijos analogiškos ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog savivaldybėse veikiančių Nevyriausybinių organizacijų tarybų sudėtyje yra bendruomeninių organizacijų atstovai. Jei įstatymui būtų pritarta, savivaldybėse būtų formuojama savivaldybės vietos bendruomeninių organizacijų taryba, iš esmės dubliuojanti savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą ir jos veiklą. Nepritarti Bendruomeninės organizacijos – pilietinės visuomenės ir vietos savivaldos plėtros svarbi dalis, todėl yra tikslinga šių organizacijų politikos formavimą ir įgyvendinimą reglamentuoti nauju atskiru įstatymu, kuris sudarytų teisines prielaidas šių organizacijų veiklai stiprinti. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija,
841 Jei projektas bus tikslinamas, siūlome 7 str. 4 dalyje ir 8 str. 1 dalyje nustatyti dviejų, o trejų metų tarybų narių kadencijos trukmę. Turima patirtis NVO tarybų veikloje leidžia daryti išvadą, jog tarybų nariams reikia daugiau laiko įsigilinti į veiklą. Pritarti Patikslinti projekto 7 straipsnio 4 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį, jas išdėstant taip, kaip nurodyta prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų Nr.
Nr. 15, t. y. siūlant nustatyti trejų metų bendruomeninių organizacijų tarybų kadenciją. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-11-2610 Taip pat siūlome numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti Patikslinti projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
m. sausio kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. gruodžio
teisės aktus. 3. Savivaldybių tarybos iki 2018 m. gruodžio 31 2019 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
4Vidaus reikalų ministerija,
2018-11-27 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-2402 (toliau – Įstatymo projektas). Susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadoje dėl Įstatymo projekto pateiktomis pastabomis, Vidaus reikalų ministerija šioms pastaboms, išskyrus išvados 20 punkte pateiktai pastabai, pritaria ir pagal kompetenciją teikia pastabas dėl Įstatymo projekto šiais aspektais:
organizacijos savo esme, veiklos tikslais ir priemonėmis vertintinos kaip nevyriausybinės organizacijos, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas. Įvertinę Įstatymo projekto nuostatas manome, kad Įstatymo projekte siūlomi reguliuoti visuomeniniai santykiai jau yra sistemiškai sureguliuoti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.
Įvertinus Įstatymo projektą, spręstina, kad jame neįtvirtinamos jokios naujos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės be tų, kurios jau yra įtvirtintos kituose teisės aktuose, tačiau sukuriama papildoma administracinė našta, pvz.; Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad sudaroma Nevyriausybinių organizacijų taryba ir savivaldybių tarybų sprendimais kiekvienoje savivaldybėje sudaroma savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba. Kaip rodo praktika, tiek nacionalinėje Nevyriausybinių organizacijų taryboje, tiek savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybose dalyvauja vietos bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai, todėl spręstina, kad šių organizacijų interesai yra atstovaujami. Nei iš Įstatymo projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu siūloma sudaryti darinius (Nacionalinę vietos bendruomeninių organizacijų tarybą ir savivaldybių vietos bendruomeninių organizacijų tarybas), dubliuojančius jau veikiančių ir iš esmės tapačių darinių veiklą ir taip tiek valstybei ir savivaldybėms, tiek pačioms bendruomeninėms organizacijoms kurti administracinę naštą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Įstatymo projektas yra perteklinis, netikslus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nustatytų teisėkūros principų. Nepritarti Bendruomeninės organizacijos – pilietinės visuomenės ir vietos savivaldos plėtros svarbi dalis, todėl yra tikslinga šių organizacijų politikos formavimą ir įgyvendinimą reglamentuoti nauju atskiru įstatymu, kuris sudarytų teisines prielaidas šių organizacijų veiklai stiprinti. 5. Vidaus reikalų ministerija,
25 2.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos tikslą, nustatytą šios ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892, 7.6 punkte – „formuoti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą“, bei į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atlikdama savo nuostatų 8.6.1, 8.6.2 punktuose nustatytas funkcijas „analizuoja bendruomenių veiklą ir formavimosi procesus, skatina aktyvios visuomenės bendruomenės kūrimąsi ir teikia bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms metodinę paramą“, konstatuotina, kad bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų politikos formavimas šiuo metu teisės aktais yra pavestas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Sprendžiant į šiuo metu teisės aktais nustatytą ministerijų kompetenciją ir į Įstatymo projekte nustatomas Vidaus reikalų ministerijos funkcijas (Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 ir 5 dalys, 7 straipsnio 4 ir 9 dalys), darytina išvada, kad Įstatymo projektu siūloma pavesti Vidaus reikalų ministerijai iš esmės naują valdymo sritį – vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimą ir įgyvendinimą. Tačiau Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatos, kad Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Žemės ūkio ministerijos ir formuoja, ir įgyvendina bendruomenių plėtros politiką bei jos priemones, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse“. Įstatymo projekte nėra aiškiai nustatomos trijų ministerijų (Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Žemės ūkio) kompetencijos ir jų įgaliojimai vietos bendruomeninių organizacijų politikos formavimo srityje.
Toks teisinis reguliavimas sukurtų prielaidas ministerijų funkcijų dubliavimuisi, tačiau akivaizdu, kad tai nesąlygotų efektyvaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo ir prieštarautų konstituciniam atsakingo valdymo principui. Iš Įstatymo projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu šios sritys – bendruomenių plėtros politika ir nevyriausybinių organizacijų plėtros politika – Įstatymo projektu siūlomos atsieti, vietos bendruomeninių organizacijų politikos formavimą priskiriant ir Vidaus reikalų ministerijai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju atitinkamai keistinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“. Pažymėtina, kad įstatymu priskiriant ministerijai naują valdymo sritį, būtina skirti ir valstybės biudžeto asignavimus bei numatyti žmogiškuosius išteklius pavestoms funkcijoms atlikti, o tai susiję su valstybės biudžeto koregavimu. Taip pat, atsižvelgdami į 2019 m. valstybės biudžeto rengimo ir priėmimo terminus, manome, kad šio įstatymo įsigaliojimas
Nepritarti nuomonei, kad Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos kompetencijoms priskiriamos naujos valdymo sritys, nes ir šiuo metu kiekviena iš šių ministerijų įgyvendina tam tikras kompetencijas bendruomeninių organizacijų politikos formavime. Pavyzdžiui, su bendruomeninėmis organizacijomis susijusių vietos veiklos grupių miestuose klausimai yra Vidaus reikalų ministerijos kompetencijoje, o vietos veiklos grupių kaimo vietovėse – Žemės ūkio ministerijos kompetencijoje. Pritarti siūlymui dėl tikslingumo patobulinti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 ir 5 dalis ir šias dalis išdėstyti taip: „2.
Vietos bendruomeninių Bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimą politiką formuoja, šios politikos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ją įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.“; „5. Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos Respublikos žemės Žemės ūkio ministerija, įgyvendindamos vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politiką:
<...>“
6Vidaus reikalų ministerija,
nekalbama apie Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo keitimo būtinumą. Manome, kad pritarus Įstatymo projektui, kartu keistinas ir Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, nustatant jame išlygą, kad šis įstatymas netaikomas vietos bendruomeninėms organizacijoms, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kai ta pati vietos bendruomeninė organizacija savo veikloje vadovautųsi skirtingais, tačiau iš esmės tuos pačius visuomeninius santykius reguliuojančiais įstatymais, vietos bendruomeninių organizacijų veiklos, kaip ir jų finansavimas, dubliuotųsi, o tai irgi nesąlygotų efektyvaus valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir akcentuodami, kad Vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo įgyvendinimas, priskyrus Vidaus reikalų ministerijai naują valdymo sritį, gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų, bei į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, siūlome dėl Įstatymo projekto išvados kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Nepritarti Nėra tikslinga prašyti Vyriausybės išvados, nes manytina, jog įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų. Projektu siūlomos funkcijos galėtų būti vykdomos iš asignavimų, skirtų jau įstatymu nustatytoms Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos bei savivaldybių funkcijoms, susijusioms su bendruomeninių organizacijų veikla, įgyvendinti. 7. Žemės ūkio ministerija,
12 Ministerija iš esmės pritaria Vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektui bei teikia šiuos siūlymus projekto tobulinimui. 1. Įstatymo projekto 2 str.
Įstatymo projekto 2 str. 1 ir 2 dalyje nurodytos vietos bendruomeninės organizacijos ir gyvenamosios vietovės bendruomenės sąvokos, tačiau nėra aiškus skirtumas tarp šių sąvokų, išskyrus jų teisinį statusą. Siūloma Įstatymo projekte atsisakyti perteklinių ir mažai besiskiriančių sąvokų, aiškiai apibrėžiant vietos bendruomeninę organizaciją. Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui išbraukti sąvokas, nes dėl aiškumo yra tikslinga jas projekte apibrėžti. Pritarti siūlymui sąvokų apibrėžimus patobulinti ir patikslinti projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, jas išdėstant taip, kaip nurodyta prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 4. 8. Žemės ūkio ministerija,
skirtingo teisinio statuso ir veiklos lygmens bendruomeninių organizacijų sąvokos, kurių esmė – įteisinti veiklos lygmenį, statusą, veiklos sritis, paskirtį ir įsitraukimą į viešą bei politinį gyvenimą. Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui išbraukti sąvokas, nes dėl aiškumo yra tikslinga jas projekte apibrėžti. Pritarti siūlymui sąvokų apibrėžimus patobulinti ir patikslinti projekto 2 straipsnio nuostatas, jas išdėstant taip, kaip nurodyta prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 4. 9. Žemės ūkio ministerija,
institucijos ir įstaigos, formuosiančios ir įgyvendinsiančios vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politiką kurioms, be kita ko, numatyta atlikti daug funkcijų – su informacijos ir duomenų rinkimu, sisteminimu, apibendrinimu, vietos bendruomeninių organizacijų (plačiąją prasme) informavimu, tyrimu ir analizių atlikimu, programų ir projektų rengimu ir kt. (įstatymo projekto 5 str.1–6 dalys). Ministerijos nuomone, numatant papildomų funkcijų ir pareigų valstybės ir (arba) savivaldybių institucijoms ir (arba) įstaigoms, būtina atlikti kaštų ir naudos analizę, įvertinti būtinus išteklius šioms įstatymą įgyvendinamosioms funkcijoms vykdyti.
Nepritarti Manytina, jog įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų. Projektu siūlomos funkcijos galėtų būti vykdomos iš asignavimų, skirtų jau įstatymu nustatytoms Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos bei savivaldybių funkcijoms, susijusioms su bendruomeninių organizacijų veikla, įgyvendinti. 10. Žemės ūkio ministerija,
ištaisyti gramatinę klaidą „7 straipsnis. Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos sudarymas ir veikla“. Pritarti Projekto 7 straipsnio pavadinimą patikslinti ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Nacionalinės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos
sudarymas ir veikla“. 11. Žemės ūkio ministerija,
1
vietos bendruomeninių organizacijų taryba sudaroma visuomeniniais pagrindais, tačiau taip pat nurodoma, kad ji (be kitų organizacijų) sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, kurių atstovai atlieka atlygintiną darbą, todėl negali, kaip institucijos ar įstaigos skirti atstovai, veikti visuomeniniais pagrindais. Dėl to šią nuostatą būtina tikslinti. Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui dėl valstybės institucijų ir įstaigų atstovų atliekamo atlygintino darbo, nes nuostata reglamentuoja Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos, kaip kolegialios patariamosios institucijos, veiklos pagrindus. Pritarti siūlymui patikslinti projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip, kaip nurodyta prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 11. 12. Žemės ūkio ministerija,
23456 6. 7 str.
aiškesnė nacionalinės vietos bendruomenių tarybos sandara yra nustatoma 7 str. 3 dalyje. Be to, 7 str. 4–5 dalys galėtų būti aptartos 6 dalyje, nustatant galimybę jose nurodomas sąlygas aptarti organizacijos nuostatose. Nepritarti Pritarti projekto
Teisės departamento pastabų Nr. 12, 13, 14. 13. Žemės ūkio ministerija,
9
vietos bendruomeninių organizacijų taryba techniškai aptarnauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, tačiau nėra aiškiai nurodyta, kokios funkcijos ir pareigos yra numatomos techniniam aptarnavimui. Nepritarti Nėra tikslinga įstatymu reglamentuoti būdų, kuriais bus techniškai aptarnaujamas Nacionalinė bendruomeninių organizacijų tarybos darbas. Tai – šios tarybos nuostatų dalykas. 14. Žemės ūkio ministerija,
1
rotacija numatyta tik savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovams. Siekiant geriau įgyvendinti lygiateisiškumo, skaidrumo ir dalyvavimo principus, siūloma numatyti rotacijos pareigą visiems nariams. Pritarti Tikslinga patobulinti projekto 8 straipsnio 1 dalį ir joje numatyti trejų metų kadenciją savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybai. Šią dalį išdėstyti taip, kaip nurodyta prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 15. 15. Žemės ūkio ministerija,
3
vietos bendruomeninių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja savivaldybės administracija, tačiau nėra aiškiai nurodyta, kokios funkcijos ir pareigos yra numatomos techniniam aptarnavimui. Nepritarti Nėra tikslinga įstatymu reglamentuoti būdų, kuriais bus techniškai aptarnaujamas savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos darbas. Tai – šios tarybos nuostatų dalykas. 16. Žemės ūkio ministerija, 2018-11-279 10.
Įstatymo projekto 9 str. nėra aptarta, kaip tvarkomi kitų organizacijų ar darinių, nepatenkančių į vietos bendruomeninės organizacijos apibrėžtį, dokumentai. Siūlome papildyti įstatymo projektą ir aiškiai tą nurodyti. Nepritarti Siūlomas reglamentavimas nėra Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo dalykas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Kaimo reikalų komitetas, 2018-11-07 Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Nepritarti Komitetas patobulino projektą pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto išvadai ir patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2402(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirta pranešėja: G. Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė