DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
25-osios Šv. Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje metinės, vyks popiežiaus Pranciškaus vizitas. Valstybės atkūrimo šimtmečio metai primena reikšmingas Lietuvos valstybingumui datas bei įvykius, o popiežiaus Pranciškaus vizitas bei Šv. Jono Pauliaus II apsilankymo metinės skatina iš naujo apsvarstyti humanizmo principus bei su gailestingumu žvelgti į ateitį. Juolab, kad tapęs popiežiumi Pranciškus ėmėsi misijos skatinti užuojautą labiausiai pažeidžiamiems žmonėms: neįgaliesiems, pagyvenusiems, gyvenimo sunkumus patiriančioms motinoms ar kaliniams. Jis ne kartą ragino vyriausybes ieškoti galimybių, kaip daliai kalinių dovanoti amnestiją arba bent pagerinti įkalinimo sąlygas. Tokios humanistinės nuostatos nebuvo svetimos ir Jonui Pauliui II. Todėl būtų nuoseklu, kad minint valstybei ypač reikšmingas datas bei laukiant popiežiaus Pranciškaus vizito būtų priimtas sprendimas daliai kalinčiųjų suteikti amnestiją. Tai padarydamas Lietuvos Respublikos Seimas pasinaudotų jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos
akto išleidimo teise. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įsigijimo iniciatorius – Seimo narys Ramūnas Karbauskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Susiklostė tradicija, jog amnestijos akto išleidimo teise Lietuvos Respublikos Seimas naudojasi minėdamas išskirtines valstybingumui reikšmingas datas. Pavyzdžiui: 1990 m., Atkuriamąjam Seimui pažymint Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą; 1993 m., pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą.
Paskutinysis amnestiją reglamentuojantis įstatymas priimtas 2002 metais, kai buvo pažymima Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Amnestijos įstatymu siūloma nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleisti ypač pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausančius asmenis. T.y. būtų atleista:
1) nėščios moterys ir motinos, auginančios iki 18 metų vaiką, nuteistos laisvės atėmimo bausme iki 6 metų imtinai;
2) pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai: moterys, vyresni kaip 65 metų vyrai, asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, ir nepilnamečiai, išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus. Neatliktoji laisvės atėmimo bausmė nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų, būtų sumažinama:
1) pusiau, bet ne daugiau kaip 5 metais – nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo;
2) vienu trečdaliu, bet ne daugiau kaip 3 metais – nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už tyčinius nusikaltimus. Asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, neatliktoji laisvės atėmimo bausmė sumažinama:
1) vienu trečdaliu – nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki 6 metų imtinai. 2) vienu ketvirtadaliu, bet ne daugiau kaip 2 metais – nuteistiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip
atlikimo režimą, Amnestijos komisijos sprendimu atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas galės būti netaikomas – kiekvienas toks atvejis būtų vertinamas individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno asmens elgesį.
Amnestija būtų netaikoma asmenims, nuteistiems už: genocidą pagal Įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimai (Baudžiamojo kodekso XV skyrius), nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (Baudžiamojo kodekso XVI skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai (Baudžiamojo kodekso XXXII skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (Baudžiamojo kodekso XXXIII skyrius), nusikaltimus visuomenės saugumui (Baudžiamojo kodekso XXXV skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga (Baudžiamojo kodekso XXXVI skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (Baudžiamojo kodekso XXXVII skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai (Baudžiamojo kodekso XLII skyrius).
Amnestija taip pat netaikoma:
1) asmenims, nuteistiems už genocidą pagal Įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“;
2) asmenims, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė;
3) asmenims, už tyčinius nusikaltimus nuteistiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 10 metų;
4) asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus (nusikalstamų veikų sutaptis), jeigu bent dėl vieno iš jų šis Įstatymas amnestijos nenumato;
5) asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus laisvės atėmimo vietose;
6) asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu, atidedant paskirtos bausmės vykdymą;
7) lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą, taip pat lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų laisvės atėmimo bausmės daliai, nuo kurios jie lygtinai atleisti ar prieš laiką paleisti;
8) asmenims, pripažintiems recidyvistais ar pavojingais recidyvistais.
Amnestijos pritaikymas motinoms, auginančioms nepilnamečius vaikus, bei besilaukiančioms moterims lems, kad jos laisvėje galės auginti savo vaikus ir jais rūpintis, taip neprarasdamos prigimtinio motinos ir vaiko ryšio. Amnestija pagerins ir pagyvenusio amžiaus bei negalią turinčių kalinių gyvenimą: jie galės greičiau sugrįžti pas savo šeimas ir tinkamiau pasirūpinti savo sveikata būdami laisvėje. Taip pat tikimasi, kad amnestijos dėka nepilnamečiai nuteistieji galės greičiau integruotis į visuomenę, turės geresnes mokymosi ir ugdymosi sąlygas bei galimybę augti šeimoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Manytina, kad pritaikius amnestija ypatingų neigiamų pasekmių neatsiras. Amnestija bus taikoma ribotai grupei kalinių, be to ji galės būti netaikoma asmenims, kurie toliau linksta nepaisyti visuomenėje taikomų taisyklių (pažeidinėja drausmę įkalinimo vietoje). 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas ypatingos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. Amnestija bus taikoma ribotai grupei kalinių, be to ji galės būti netaikoma asmenims, kurie toliau linksta nepaisyti visuomenėje taikomų taisyklių (pažeidinėja drausmę įkalinimo vietoje). 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas amnestijos aktas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos turės patvirtinti Amnestijos komisijas jam pavaldžiose įstaigose. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projekto nuostatas, joms įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų neprireiks. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų nereikės. 13.
specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Amnestija, Baudžiamasis kodeksas, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Ramūnas Karbauskis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-07-20 Nr. S-2018-5721 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstatymo dėl amnestijos akto projektO NR. XIIIP-2400 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau
buvo nurodyta Europos teisės departamento 2009 m. birželio 12 d. išvadoje Nr. XIP-747 dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį projekto, diskriminacija dėl lyties ir dėl amžiaus yra draudžiama Europos Sąjungos teisės bendraisiais lygybės ir vienodo požiūrio principais, kylančiais iš įvairių tarptautinės teisės dokumentų ir bendrų valstybių narių konstitucinių tradicijų[1].
Taip pat diskriminacijos draudimą bet kuriuo iš šių pagrindų numato ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis. Skirtingas traktavimas dėl objektyvių priežasčių galėtų būti pateisinamas, kai subjektai yra nelygiavertėje situacijoje. Tačiau nei iš Įstatymo projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, koks yra tokio Įstatymo projektu siūlomo įtvirtinti skirtingo vertinimo pagrindimas. Kaip pavyzdžiui, analizuojant Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 straipsnį nėra aišku, kodėl nuo bausmės nėra atleidžiami vyrai, auginantys vaikus iki 18 metų, ar jiems bausmė sutrumpinama mažiau nei moterims, auginančioms vaikus, nors kaltės forma yra ta pati – neatsargumas (plg. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 punktą ir Įstatymo projekto 3 straipsnį). Toks skirtingas vertinimas galėtų būti pateisinamas, jei būtų pagrįstas nelygiaverte situacija, pavyzdžiui, numačius, kad 2 straipsnis būtų taikomas toms moterims, kurios vaikus augina įkalinimo įstaigoje. Vertinant Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, abejotina, ar būtų galima pagrįsti skirtingą vyrų ir moterų traktavimą lyties ir amžiaus požiūriu, numatant, kad vienodoje situacijoje esantys vyrai, jaunesni nei 65 metai, ir moterys būtų traktuojami skirtingai. Siekiant nepažeisti diskriminacijos draudimo principo, siūlytina nustatyti kriterijus, kurie būtų siejami, pavyzdžiui, su asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos būkle, pavojingumu visuomenei ar kita objektyviai nelygiaverte jų padėtimi. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel.
[1] Teisingumo Teismo sprendimas Mangold, C-144/04, EU:C:2005:709, 74-75 punktai.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
prielaidos dėl galimo projektu teikiamo įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio
daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucijos 29 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, jog „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą). Projekto 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 straipsnyje įtvirtinama galimai diskriminacinio pobūdžio (lyties pagrindu) nuostata dėl amnestijos taikymo motinoms, auginančioms iki
tėvus.
Pabrėžtina, kad atitinkama nuostata galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, kuris yra teisinės valstybės principo sudėtinė dalis, nes atitinkamas vienos asmenų grupės diskriminavimas nėra objektyviai pagrįstas. Šiame kontekste akcentuotina, kad Baudžiamasis kodeksas (toliau – BK), kurio 78 straipsnyje numatyti amnestijos instituto pagrindai, nei amnestijos, nei bausmių rūšių, nei bausmių skyrimo, nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, nei jokiais kitais pagrindais nediferencijuoja tėvų, auginančių vaikus, lyties pagrindu. Pateiktinas pavyzdys dėl arešto bausmės skyrimo išimčių. BK 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų), atsižvelgiant į vaiko interesus“. Iš pateikto pavyzdžio iškyla ir kitas galimo prieštaravimo Konstitucijai aspektas – atitikimas proporcingumo principui, kuris taip pat yra sudėtinė konstitucinio teisinės valstybės principo sudėtinė dalis. Diskutuotina, ar auginamų vaikų iki 18 metų sąlyga yra proporcinga ir pagrįstai tam tikrą asmenų grupę privilegijuojanti sąlyga, palyginus su kitais nuteistaisiais. Pastebėtina, kad gali susidaryti paradoksali situacija, kai nuteistos motinos teisinę padėtį amnestijos taikymo aspektu galėtų lengvinti aplinkybė, jog ji augina 14 – 18 metų nepilnametį asmenį, nors pastarasis gali būti nusikalstamos veikos subjektas ir netgi patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos padarymą.
Projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinama antra galimai diskriminacinio pobūdžio (taip pat lyties pagrindu) objektyviai nepagrįsta sąlyga, nustatanti, jog nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiamos pirmą kartą nuteistos iki trejų metų moterys bei vyrai, vyresni kaip 65 metai. Pabrėžtina, kad atitinkama nuostata taip pat gali pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes amžiaus kriterijus yra pritaikomas tik vyrams, bet nėra taikomas moterims (past. – nors pagal statistiką moterys gyvena ilgiau už vyrus[¹]). Šiame kontekste pabrėžtina, kad BK nėra numatyta skirtingų bausmių rūšių ar bausmių skyrimo taisyklių, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės vyrų ir moterų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, cituojama Amnestijos įstatymo projekto nuostata galimai prieštarautų ne tik Konstitucijai, bet ir BK sistemai. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio
lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). 2.
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013, Nr. 137-6952) 31.1. punktu, įstatymo pavadinime žodžiai „DĖL AMNESTIJOS AKTO“ nukeltini į kitą eilutę; o po šių žodžių antrą kartą pertekliniai vartojamas žodis „ĮSTATYMAS“ išbrauktinas. 3. Atsižvelgiant į BK reguliavimą, bausmių dydžiai projekte rašytini ne skaitine, o žodine išraiška (pavyzdžiui, vietoje „iki 6 metų“ rašytina – „iki šešerių metų“). Be to, visame įstatyme vartojamas žodis
„imtinai“ yra perteklinis. 4. Projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateikiama
nuoroda – „<...> išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus“ – yra perteklinė, nes projekto 5 straipsnis ir be atskiros nuorodos įtvirtina nusikaltimų rūšis, už kurias amnestija šio įstatymo pagrindu nėra taikoma. Nepritarus pastabai, atitinkama nuoroda į įstatymo 5 straipsnį turėtų būti pateikta ir įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 bei 3 straipsniuose. 5. Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostata „<...> kurie padarė nusikaltimą nesukakę 18 metų <...>“, atsižvelgiant į BK
suėję aštuoniolika metų”. 6. Projekto 1 straipsnio 3 dalies formuluotė „<...> kurie 65 metus sukako <...>“ keistina į formuluotę – „<...> kurie sulaukė 65 metų <...>“. 7. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje nereikia išaiškinti jame vartojamos „pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimo bausme“ sąvokos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra išplėtotas BK vartojamos sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ turinys, kuri yra traktuojama plačiau nei asmens pirmas faktinis nusikaltimas (nuteisimas). 8.
8Projekto 2 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti,
kad neatliktoji laisvės atėmimo bausmė nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų, sumažinama pusiau, bet ne daugiau kaip 5 metais – nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo. Atkreiptinas dėmesys, kad cituojamoje nuostatoje formuluotė „bet ne daugiau kaip 5 metams“ yra perteklinė, nes BK specialiojoje dalyje maksimali bausmė už neatsargų nusikaltimą yra dešimt metų laisvės atėmimo (žr. pvz. BK 281 straipsnio
„Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“, kurio pagrindu nuteistiems asmenims
netaikoma amnestija. Visų pirma, akcentuotina, kad šis įstatymas nepagrįstai yra įtrauktas tiek į 5, tiek į 6 straipsnių sąrašus. Antra, pabrėžtina, kad šis įstatymas atitinkamuose sąrašuose apskritai neturi būti minimas. Nors įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ galioja iki šios dienos, jis iš esmės atlieka tik simbolinę funkciją. Įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad atsakomybę už Lietuvos gyventojų genocidą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažymėtina, kad 1998 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-708 (įsigaliojo 1998 m. gegužės 6 d.) (Žin., 1998, Nr. 42-1140) genocido nusikaltimo sudėtis ir sankcija panaikinta iš šio įstatymo ir perkelta į BK. Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę už genocidą numato BK 99 straipsnis „Genocidas“. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 99 straipsnį turi išskirtinę grįžtamąją galią, nors baudžiamasis įstatymas paprastai atgal negalioja, išskyrus, jeigu naujas įstatymas švelnina (lengvina) asmens teisinę padėtį ir BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis. BK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: „Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
Išimtį sudaro šio kodekso normos, nustatančios atsakomybę už genocidą (99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (100 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (101 straipsnis), civilių trėmimą ar perkėlimą (102 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą (103 straipsnis), civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis), saugomų objektų naikinimą ar nacionalinių vertybių grobstymą (106 straipsnis), agresiją (110 straipsnis), draudžiamą karo ataką (111 straipsnis), uždraustų karo priemonių naudojimą (112 straipsnis), aplaidų vado pareigų vykdymą (113¹ straipsnis).” Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto 5 ir 6 straipsniuose panaikintina nuoroda į įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“. 10. Projekto 5 straipsnyje nustatomi nusikaltimai, už kuriuos nuteistiems asmenims amnestija netaikoma, ir nurodomi 2000 m. BK specialiosios dalies skyriai. Svarstytina, ar pagrįstai šiame straipsnyje išskiriami tik 2000 m. BK specialiosios dalies skyriai, pamirštant 1961 m. BK. Atkreiptinas dėmesys, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio „Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas“ 1 dalis). Dėl tos priežasties net ir po 2000 m. BK įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.) pasitaikydavo (pasitaiko) nuosprendžių pagal 1961 m. BK. Atsižvelgiant į tai, projekto
gali nepasiekti užsibrėžtų tikslų.
Be to, pastebėtina, kad paminėtas aspektas yra dar viena prielaida kelti teikiamo projekto konstitucingumo klausimą dėl asmenų, nuteistų pagal 2000 m. BK ir 1961 m. BK, lygiateisiškumo, o kartu ir teisinės valstybės principų pažeidimo. 11. Projekto 6 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad amnestija netaikoma „<...> asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus (nusikalstamų veikų sutaptis) <...>“. Ši formuluotė keistina į
„<...> asmenims, nuteistiems už kelis nusikaltimus <...>“. Be to, cituojamoje
nuostatoje yra padaryta loginio pobūdžio klaida. Keli nusikaltimai skliausteliuose nepagrįstai tapatinami su nusikalstamų veikų sutaptimi. Tačiau pastebėtina, kad nusikalstama veika, remiantis BK 10 straipsniu, yra platesnis terminas nei nusikaltimas. Remiantis BK 10 straipsniu, nusikalstamos veikos apima nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, cituojama nuostata gali būti koreguojama dviem alternatyviais būdais: „1) padariusiems kelis nusikaltimus (nusikaltimų sutaptis)“; arba „2) padariusiems kelias nusikalstamas veikas (nusikalstamų veikų sutaptis)“. 12. Projekto 6 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad amnestija netaikoma lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą asmenims. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BK 77 straipsnis („Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme“) 2011 m. gruodžio 22 įstatymu Nr. XI-1861, įsigaliojusiu 2012 m. liepos 1 d. (Žin., 2012, Nr. 5-138), buvo pripažintas netekusiu galios. Nors minėtame įstatyme nustatyta, kad asmenims, kurie buvo lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, skirti įpareigojimai po įstatymo Nr. XI-1861 įsigaliojimo vykdomi, iki sueis laisvės atėmimo bausmės terminas, konstatuotina, kad po įstatymo įsigaliojimo praėjus šešeriems metams, šias sąlygas atitinkančių asmenų objektyviai neturėtų būti likę.
Atsižvelgiant į tai, nuostatos, susijusios su lygtinio atleidimo institutu projekto 6 straipsnio 7 dalyje naikintinos. 13. Projekto 6 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad amnestija netaikoma asmenims, pripažintiems recidyvistais ar pavojingais recidyvistais. Atitinkama nuostata tikslintina, atsisakant pripažinimo sąlygos, kuri pagal BK 27 straipsnio 2 dalį yra siejama tik su pavojingo recidyvisto teisinio statuso atsiradimu. Kad asmuo būtų laikomas recidyvistu (past. – paprastu, ne pavojingu), teismo pripažinimas nėra reikalingas. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, asmuo yra recidyvistas, jeigu atitinka formalias sąlygas – „<...> kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų <...>“. 14. Atsižvelgiant į tai, kad formuluotė „amnestijos taikymas“ savo turiniu apima ir kitus įstatymo straipsnius, projekto 7 straipsnio pavadinimas koreguotinas. 15. Projekto 8 straipsnyje numatyta, kad amnestija pagal šį Įstatymą taikoma asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje. Atitinkama nuostata turėtų būti suderinta su projekto 7 straipsnio 1 dalies sąlyga, numatančia, kad amnestija gali būti taikoma ir asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (past. – vadinasi, laisvės atėmimo bausmė dar nėra atliekama). 16. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje rašytinas tikslus institucijos – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – pavadinimas. 17. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „<...> su nelyginiu narių skaičiumi <...>“ koreguotina kalbiškai. 18.
„<...> kurie duoda žodines išvadas <...>“
koreguotina kalbiškai. 19. Svarstytina, ar tikslingai ir pagrįstai projekto 9 straipsnio 2 dalyje minima gynėjo žodinė išvada. Vargu, ar nuteistojo (teisiamojo) gynėjas, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas pastarojo teisinės padėties pagerinimu, gali pateikti objektyvią išvadą dėl amnestijos jo atstovaujamajam taikymo. Siūlytina svarstyti dėl gynėjo išvados formos pakeitimo į gynėjo atsiliepimą (atsikirtimą) dėl prokuroro išvados. 20. Projekto 9 straipsnio 5 dalis („Nuteistajam neišgalint pasisamdyti gynėjo šiame procese, jis skiriamas valstybės lėšomis“) derintina su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572; 2013, Nr. 54-2675) nuostatomis. 21. Projekto 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Komisija sprendimą dėl amnestijos taikymo priima atviru balsavimu balsų dauguma <...>“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projektu neišsprendžiama galinti pasitaikyti praktikoje situacija dėl sprendimo priėmimo, jeigu komisijos balsai pasiskirstytų po lygiai. 22. Projekto 9 straipsnyje nėra reglamentuojamas nuteistojo (teisiamojo) dalyvavimas Amnestijos komisijos posėdyje. Atsižvelgiant į ankstesnius įstatymus dėl amnestijos taikymo (1990 – 2002 m.), svarstytina, ar nereikėtų šiame įstatyme numatyti Amnestijos komisijos teisės prieš priimant sprendimą, išklausyti patį nuteistąjį. 23. Projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad (past.
straipsnyje numatytus bendruosius bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo terminus, diskutuotina, ar projekto
apskundimo terminas nėra per trumpas. 25. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje numatyti Amnestijos komisijos sprendimo apskundimo pagrindai yra amnestijos (ne)taikymas arba neteisingas taikymas. Kita vertus, nėra aiški Amnestijos komisijos sprendimų apskundimo tvarka, esant procesiniams pažeidimams. 26. Projekto 11 straipsnio 3 dalies formuluotės
„<...> yra kviečiami nuteistasis, prokuroras ir įkalinimo įstaigos
administracijos atstovas <...>” ir „Teismo posėdyje dalyvauja nuteistojo gynėjas” neleidžia vienareikšmiškai spręsti dėl proceso šalių dalyvavimo teismo posėdyje privalomumo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtas formuluotes patikslinti. 27. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Tuo atveju, kai asmeniui gali būti taikomas ir šis, ir anksčiau priimtas įstatymas dėl amnestijos, taikomas tik vienas, asmeniui palankesnis, įstatymas.“ Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad paskutinis amnestijos aktas priimtas 2002 m., galiojant 1961 m. BK, taip pat į pakankamai griežtas teikiamo naujojo amnestijos įstatymo sąlygas, manytina, kad cituojama nuostata yra perteklinė ir deklaratyvaus pobūdžio. 28. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „veikas“ įrašytinas žodis „nusikalstamas“. 29. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsnio 1 dalyje numatomas įpareigojimas Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui patvirtinti Amnestijos komisijas ir jų darbo reglamentą, projekto 14 straipsnyje turi būti numatyta ne tik įstatymo įsigaliojimo, bet ir jo taikymo (įgyvendinimo) tvarka bei terminai. 30.
didelis laiko atotrūkis (past. – trys mėnesiai) tarp įstatymo įsigaliojimo datos (past. – 2018 m. spalio 1 d.) ir nusikalstamų veikų, už kurias gali būti taikoma amnestija, padarymo galutinės datos (past. –
direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected] [¹] Žr. prieigą internete: https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=27300
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
2018 m. rugsėjo 26, spalio 3 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė - Nielsen, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė, Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas Vytis Muliuolis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-31 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo projektu teikiamo įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies, 2 ir 5 straipsnių prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsnio antrajai daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucijos
varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą). Projekto
diskriminacinio pobūdžio (lyties pagrindu) nuostata dėl amnestijos taikymo motinoms, auginančioms iki 18 metų vaiką, tokiu būdu diskriminuojant vaikus iki 18 metų auginančius tėvus. Pabrėžtina, kad atitinkama nuostata galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, kuris yra teisinės valstybės principo sudėtinė dalis, nes atitinkamas vienos asmenų grupės diskriminavimas nėra objektyviai pagrįstas.
Šiame kontekste akcentuotina, kad Baudžiamasis kodeksas (toliau – BK), kurio 78 straipsnyje numatyti amnestijos instituto pagrindai, nei amnestijos, nei bausmių rūšių, nei bausmių skyrimo, nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, nei jokiais kitais pagrindais nediferencijuoja tėvų, auginančių vaikus, lyties pagrindu. Pateiktinas pavyzdys dėl arešto bausmės skyrimo išimčių. BK 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų (past.
sudėtinė konstitucinio teisinės valstybės principo sudėtinė dalis. Diskutuotina, ar auginamų vaikų iki 18 metų sąlyga yra proporcinga ir pagrįstai tam tikrą asmenų grupę privilegijuojanti sąlyga, palyginus su kitais nuteistaisiais. Pastebėtina, kad gali susidaryti paradoksali situacija, kai nuteistos motinos teisinę padėtį amnestijos taikymo aspektu galėtų lengvinti aplinkybė, jog ji augina 14 – 18 metų nepilnametį asmenį, nors pastarasis gali būti nusikalstamos veikos subjektas ir netgi patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos padarymą. Projekto
pobūdžio (taip pat lyties pagrindu) objektyviai nepagrįsta sąlyga, nustatanti, jog nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiamos pirmą kartą nuteistos iki trejų metų moterys bei vyrai, vyresni kaip 65 metai.
Pabrėžtina, kad atitinkama nuostata taip pat gali pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes amžiaus kriterijus yra pritaikomas tik vyrams, bet nėra taikomas moterims (past. – nors pagal statistiką moterys gyvena ilgiau už vyrus[1]). Šiame kontekste pabrėžtina, kad BK nėra numatyta skirtingų bausmių rūšių ar bausmių skyrimo taisyklių, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės vyrų ir moterų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, cituojama Amnestijos įstatymo projekto nuostata galimai prieštarautų ne tik Konstitucijai, bet ir BK sistemai. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio
galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Pritarti Lygių galimybių kontrolieriaus 2018-09-26 raštas Pastaba: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas
preliminariai įvertino ir nusprendė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto įstatymo projekto (Nr.
straipsnio 1 dalies, 2 ir 5 straipsnių nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio antrajai daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013, Nr. 137-6952) 31.1. punktu, įstatymo pavadinime žodžiai „DĖL
pertekliniai vartojamas žodis „ĮSTATYMAS“ išbrauktinas. Pritarti
BK reguliavimą, bausmių dydžiai projekte rašytini ne skaitine, o žodine išraiška (pavyzdžiui, vietoje „iki 6 metų“ rašytina – „iki šešerių metų“). Be to, visame įstatyme vartojamas žodis „imtinai“ yra perteklinis. Pritarti
straipsnio 1 dalies 2 punkte pateikiama nuoroda – „<...> išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus“ – yra perteklinė, nes projekto 5 straipsnis ir be atskiros nuorodos įtvirtina nusikaltimų rūšis, už kurias amnestija šio įstatymo pagrindu nėra taikoma. Nepritarus pastabai, atitinkama nuoroda į įstatymo 5 straipsnį turėtų būti pateikta ir įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 bei 3 straipsniuose. Pritarti
straipsnio 2 dalies nuostata „<...> kurie padarė nusikaltimą nesukakę 18 metų <...>“, atsižvelgiant į BK 81 straipsnio 1 dalį, keistina į – „kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų”. Pritarti
straipsnio 3 dalies formuluotė „<...> kurie 65 metus sukako <...>“ keistina į formuluotę – „<...> kurie sulaukė 65 metų <...>“. Pritarti 7.
projekto 1 straipsnyje nereikia išaiškinti jame vartojamos „pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimo bausme“ sąvokos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra išplėtotas BK vartojamos sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ turinys, kuri yra traktuojama plačiau nei asmens pirmas faktinis nusikaltimas (nuteisimas). Pritarti
straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad neatliktoji laisvės atėmimo bausmė nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų, sumažinama pusiau, bet ne daugiau kaip 5 metais – nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip
dėmesys, kad cituojamoje nuostatoje formuluotė „bet ne daugiau kaip 5 metams“ yra perteklinė, nes BK specialiojoje dalyje maksimali bausmė už neatsargų nusikaltimą yra dešimt metų laisvės atėmimo (žr. pvz. BK 281 straipsnio 6 dalį). Pritarti
straipsniuose minimas įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“, kurio pagrindu nuteistiems asmenims netaikoma amnestija. Visų pirma, akcentuotina, kad šis įstatymas nepagrįstai yra įtrauktas tiek į 5, tiek į 6 straipsnių sąrašus. Antra, pabrėžtina, kad šis įstatymas atitinkamuose sąrašuose apskritai neturi būti minimas. Nors įstatymas
„Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ galioja iki šios dienos, jis
iš esmės atlieka tik simbolinę funkciją. Įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad atsakomybę už Lietuvos gyventojų genocidą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažymėtina, kad 1998 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-708 (įsigaliojo 1998 m. gegužės 6 d.) (Žin., 1998, Nr. 42-1140) genocido nusikaltimo sudėtis ir sankcija panaikinta iš šio įstatymo ir perkelta į BK. Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę už genocidą numato BK 99 straipsnis „Genocidas“.
Pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 99 straipsnį turi išskirtinę grįžtamąją galią, nors baudžiamasis įstatymas paprastai atgal negalioja, išskyrus, jeigu naujas įstatymas švelnina (lengvina) asmens teisinę padėtį ir BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis. BK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: „Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Išimtį sudaro šio kodekso normos, nustatančios atsakomybę už genocidą (99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (100 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (101 straipsnis), civilių trėmimą ar perkėlimą (102 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą (103 straipsnis), civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis), saugomų objektų naikinimą ar nacionalinių vertybių grobstymą (106 straipsnis), agresiją (110 straipsnis), draudžiamą karo ataką (111 straipsnis), uždraustų karo priemonių naudojimą (112 straipsnis), aplaidų vado pareigų vykdymą (113¹ straipsnis).” Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto 5 ir 6 straipsniuose panaikintina nuoroda į įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“. Pritarti
amnestija netaikoma, ir nurodomi 2000 m. BK specialiosios dalies skyriai. Svarstytina, ar pagrįstai šiame straipsnyje išskiriami tik 2000 m. BK specialiosios dalies skyriai, pamirštant 1961 m. BK. Atkreiptinas dėmesys, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio „Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas“ 1 dalis).
Dėl tos priežasties net ir po 2000 m. BK įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.) pasitaikydavo (pasitaiko) nuosprendžių pagal 1961 m. BK. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnyje nurodžius tik 2000 m. BK atskirus skyrius, atitinkamas straipsnis gali nepasiekti užsibrėžtų tikslų. Be to, pastebėtina, kad paminėtas aspektas yra dar viena prielaida kelti teikiamo projekto konstitucingumo klausimą dėl asmenų, nuteistų pagal 2000 m. BK ir 1961 m. BK, lygiateisiškumo, o kartu ir teisinės valstybės principų pažeidimo. Apsispręsti pagrindiniame komitete
straipsnio 4 punkte nustatyta, kad amnestija netaikoma „<...> asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus (nusikalstamų veikų sutaptis) <...>“. Ši formuluotė keistina į „<...> asmenims, nuteistiems už kelis nusikaltimus <...>“. Be to, cituojamoje nuostatoje yra padaryta loginio pobūdžio klaida. Keli nusikaltimai skliausteliuose nepagrįstai tapatinami su nusikalstamų veikų sutaptimi. Tačiau pastebėtina, kad nusikalstama veika, remiantis BK 10 straipsniu, yra platesnis terminas nei nusikaltimas. Remiantis BK 10 straipsniu, nusikalstamos veikos apima nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, cituojama nuostata gali būti koreguojama dviem alternatyviais būdais: „1) padariusiems kelis nusikaltimus (nusikaltimų sutaptis)“; arba „2) padariusiems kelias nusikalstamas veikas (nusikalstamų veikų sutaptis)“. Pritarti
straipsnio 7 punkte nustatyta, kad amnestija netaikoma lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą asmenims. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BK 77 straipsnis („Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme“) 2011 m. gruodžio 22 įstatymu Nr.
XI-1861, įsigaliojusiu 2012 m. liepos 1 d. (Žin., 2012, Nr. 5-138), buvo pripažintas netekusiu galios. Nors minėtame įstatyme nustatyta, kad asmenims, kurie buvo lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, skirti įpareigojimai po įstatymo Nr. XI-1861 įsigaliojimo vykdomi, iki sueis laisvės atėmimo bausmės terminas, konstatuotina, kad po įstatymo įsigaliojimo praėjus šešeriems metams, šias sąlygas atitinkančių asmenų objektyviai neturėtų būti likę. Atsižvelgiant į tai, nuostatos, susijusios su lygtinio atleidimo institutu projekto 6 straipsnio 7 dalyje naikintinos. Pritarti
straipsnio 8 punkte nustatyta, kad amnestija netaikoma asmenims, pripažintiems recidyvistais ar pavojingais recidyvistais. Atitinkama nuostata tikslintina, atsisakant pripažinimo sąlygos, kuri pagal BK 27 straipsnio 2 dalį yra siejama tik su pavojingo recidyvisto teisinio statuso atsiradimu. Kad asmuo būtų laikomas recidyvistu (past. – paprastu, ne pavojingu), teismo pripažinimas nėra reikalingas. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, asmuo yra recidyvistas, jeigu atitinka formalias sąlygas – „<...> kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų <...>“. Pritarti
tai, kad formuluotė „amnestijos taikymas“ savo turiniu apima ir kitus įstatymo straipsnius, projekto 7 straipsnio pavadinimas koreguotinas. Pritarti
straipsnyje numatyta, kad amnestija pagal šį Įstatymą taikoma asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje.
Atitinkama nuostata turėtų būti suderinta su projekto 7 straipsnio 1 dalies sąlyga, numatančia, kad amnestija gali būti taikoma ir asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (past. – vadinasi, laisvės atėmimo bausmė dar nėra atliekama). Pritarti
straipsnio 1 dalyje rašytinas tikslus institucijos – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – pavadinimas. Pritarti
straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „<...> su nelyginiu narių skaičiumi <...>“ koreguotina kalbiškai. Pritarti
straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „<...> kurie duoda žodines išvadas <...>“ koreguotina kalbiškai. Pritarti
tikslingai ir pagrįstai projekto 9 straipsnio 2 dalyje minima gynėjo žodinė išvada. Vargu, ar nuteistojo (teisiamojo) gynėjas, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas pastarojo teisinės padėties pagerinimu, gali pateikti objektyvią išvadą dėl amnestijos jo atstovaujamajam taikymo. Siūlytina svarstyti dėl gynėjo išvados formos pakeitimo į gynėjo atsiliepimą
straipsnio 5 dalis („Nuteistajam neišgalint pasisamdyti gynėjo šiame procese, jis skiriamas valstybės lėšomis“) derintina su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572; 2013, Nr. 54-2675) nuostatomis. 21. Projekto 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Komisija sprendimą dėl amnestijos taikymo priima atviru balsavimu balsų dauguma <...>“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projektu neišsprendžiama galinti pasitaikyti praktikoje situacija dėl sprendimo priėmimo, jeigu komisijos balsai pasiskirstytų po lygiai. Pritarti 22.
straipsnyje nėra reglamentuojamas nuteistojo (teisiamojo) dalyvavimas Amnestijos komisijos posėdyje. Atsižvelgiant į ankstesnius įstatymus dėl amnestijos taikymo (1990 – 2002 m.), svarstytina, ar nereikėtų šiame įstatyme numatyti Amnestijos komisijos teisės prieš priimant sprendimą, išklausyti patį nuteistąjį. Pritarti
straipsnyje siūloma nustatyti, kad (past. – cituojama, kalba neredaguota) „Amnestijos pritaikymas nepanaikina teistumo ir teismo nuosprendžiu nustatytos prievolės atlyginti žalą ar kitų teismo paskirtų įpareigojimų.“ Cituojamoje nuostatoje formuluotė „amnestijos pritaikymas“ koreguotina kalbiškai. Be to, po žodžio
„įpareigojimų“ rašytini žodžiai „ir (ar) draudimų“ (žr. pvz. BK 48 straipsnio
Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo terminus, diskutuotina, ar projekto 11 straipsnyje numatytas 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo apskundimo terminas nėra per trumpas. Pritarti
straipsnio 2 dalyje numatyti Amnestijos komisijos sprendimo apskundimo pagrindai yra amnestijos (ne)taikymas arba neteisingas taikymas. Kita vertus, nėra aiški Amnestijos komisijos sprendimų apskundimo tvarka, esant procesiniams pažeidimams. Pritarti
straipsnio 3 dalies formuluotės „<...> yra kviečiami nuteistasis, prokuroras ir įkalinimo įstaigos administracijos atstovas <...>” ir
„Teismo posėdyje dalyvauja nuteistojo gynėjas” neleidžia vienareikšmiškai
spręsti dėl proceso šalių dalyvavimo teismo posėdyje privalomumo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtas formuluotes patikslinti. Pritarti 27.
straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Tuo atveju, kai asmeniui gali būti taikomas ir šis, ir anksčiau priimtas įstatymas dėl amnestijos, taikomas tik vienas, asmeniui palankesnis, įstatymas.“ Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad paskutinis amnestijos aktas priimtas 2002 m., galiojant 1961 m. BK, taip pat į pakankamai griežtas teikiamo naujojo amnestijos įstatymo sąlygas, manytina, kad cituojama nuostata yra perteklinė ir deklaratyvaus pobūdžio. Pritarti
straipsnio 3 dalyje prieš žodį „veikas“ įrašytinas žodis „nusikalstamas“. Pritarti
tai, kad projekto 9 straipsnio 1 dalyje numatomas įpareigojimas Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui patvirtinti Amnestijos komisijas ir jų darbo reglamentą, projekto 14 straipsnyje turi būti numatyta ne tik įstatymo įsigaliojimo, bet ir jo taikymo (įgyvendinimo) tvarka bei terminai. Pritarti
pagrįstai projekte numatytas toks didelis laiko atotrūkis (past. – trys mėnesiai) tarp įstatymo įsigaliojimo datos (past. – 2018 m. spalio 1 d.) ir nusikalstamų veikų, už kurias gali būti taikoma amnestija, padarymo galutinės datos (past. – 2018 m. liepos 1 d.). Pritarti
teisingumo ministerijos, 2018-07-26 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto projektą Nr. XIIIP-2400 (toliau – Įstatymo projektas) ir pažymi, kad yra abejonių dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio nuostatų suderinamumo su diskriminacijos lyties ir amžiaus pagrindu draudimu.
Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 straipsnio nuostatos galimai prieštarauja nediskriminavimo lyties pagrindu principui nenumatant atleidimo nuo bausmės ar bausmės dalies sumažinimo vyrams, auginantiems nepilnamečius vaikus. Nediskriminavimo lyties ir amžiaus pagrindu principui galimai prieštarauja Įstatymo projekto
atleidžiamos visos pirmą kartą laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai nuteistos moterys, tuo tarpu vyrams taikomas amžiaus cenzas. Kaip buvo nurodyta Europos teisės departamento 2009 m. birželio 12 d. išvadoje Nr. XIP-747 dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį projekto, diskriminacija dėl lyties ir dėl amžiaus yra draudžiama Europos Sąjungos teisės bendraisiais lygybės ir vienodo požiūrio principais, kylančiais iš įvairių tarptautinės teisės dokumentų ir bendrų valstybių narių konstitucinių tradicijų[¹]. Taip pat diskriminacijos draudimą bet kuriuo iš šių pagrindų numato ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis. Skirtingas traktavimas dėl objektyvių priežasčių galėtų būti pateisinamas, kai subjektai yra nelygiavertėje situacijoje. Tačiau nei iš Įstatymo projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, koks yra tokio Įstatymo projektu siūlomo įtvirtinti skirtingo vertinimo pagrindimas. Kaip pavyzdžiui, analizuojant Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 straipsnį nėra aišku, kodėl nuo bausmės nėra atleidžiami vyrai, auginantys vaikus iki 18 metų, ar jiems bausmė sutrumpinama mažiau nei moterims, auginančioms vaikus, nors kaltės forma yra ta pati – neatsargumas (plg. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 punktą ir Įstatymo projekto 3 straipsnį).
Toks skirtingas vertinimas galėtų būti pateisinamas, jei būtų pagrįstas nelygiaverte situacija, pavyzdžiui, numačius, kad 2 straipsnis būtų taikomas toms moterims, kurios vaikus augina įkalinimo įstaigoje. Vertinant Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, abejotina, ar būtų galima pagrįsti skirtingą vyrų ir moterų traktavimą lyties ir amžiaus požiūriu, numatant, kad vienodoje situacijoje esantys vyrai, jaunesni nei 65 metai, ir moterys būtų traktuojami skirtingai. Siekiant nepažeisti diskriminacijos draudimo principo, siūlytina nustatyti kriterijus, kurie būtų siejami, pavyzdžiui, su asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos būkle, pavojingumu visuomenei ar kita objektyviai nelygiaverte jų padėtimi. Pritarti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. T.Motuzas, R.Jūrevičius,G.BubelisM.Tilvikas, R. Pavilovičius Siūlo taikant amnestiją, kiekvieną situaciją vertinti individualiai, nediskriminuoti nuteistųjų amžiaus ar lyties pagrindu. Iš dalies pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerija Teisingumo ministerija informuoja, kad iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ projekte Nr. XIIIP-2400 (toliau – Įstatymo projektas) pateiktai iniciatyvai taikyti amnestiją daliai nuteistųjų. Šis sprendimas leistų subalansuoti pataisos įstaigų veiklą, nors ir nedidelė dalis nuteistųjų po amnestijos paliktų pataisos įstaigas, o daliai jų bausmė sutrumpėtų.
Kartu norime atkreipti dėmesį, kad amnestiją galima būtų taikyti ir platesniam nuteistųjų, kurie šiuo metu atlieka bausmę, tačiau nėra tiek pavojingi, kad būtų laikomi izoliuoti nuo visuomenės, ratui:
atliekantys nuteistieji. Pusiaukelės namai – intensyvaus nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, rengimo paleidimui į laisvę centras. Į pusiaukelės namus perkeliami tik tie pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji, kurie yra padarę didelę pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Visi pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji turi nuolatinį darbą laisvėje arba mokosi laisvėje esančiose švietimo įstaigose, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose, savarankiškai rūpinasi savo gyvenimu pusiaukelės namuose, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Atsižvelgiant į tai, kad šių asmenų nusikalstamo elgesio riziką maksimaliai sumažinta ir minėti asmenys nekelia pavojaus visuomenei, siūlytina pusiaukelės namuose vieną trečdalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės atlikusiems nuteistiesiems taikyti amnestiją, atleidžiant juos nuo likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. 2. Atviroje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji. Atvirojoje kolonijoje laikomų nuteistųjų elgesio kontrolė yra minimali, nes atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę į atvirąją koloniją paskiriami neatsargius nusikaltimus padarę asmenys arba nuteistieji, kurie pataisos namuose aktyviai dalyvavo resocializacijos programose, t. y. pavyzdingai besielgiantys ir verti pasitikėjimo nuteistieji.
Kaip ir pusiaukelės namuose, atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji turi nuolatinį darbą laisvėje arba mokosi laisvėje esančiose švietimo įstaigose, artimai bendrauja su artimaisiais, todėl rizika, kad, pritaikius amnestiją, minėti asmenys nusikals pakartotinai, yra minimali. Atsižvelgiant į tai, kad šie nuteistieji, kaip ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys, nekelia pavojaus visuomenei, siūlytina atviroje kolonijoje bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie yra atlikę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
ir kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taikyti amnestiją, atleidžiant nuo pusės neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. 3. Pirmą kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai sumažėjusi arba žema. Žemai nusikalstamo elgesio rizikai priskiriami nuteistieji, turintys darbą, išsilavinimą, nepiktnaudžiaujantys psichiką veikiančiomis medžiagomis, gebantys paskirstyti savo pajamas ir spręsti asmenines problemas, suvokiantys savo padaryto nusikaltimo neigiamas pasekmes ir siekiantys atlyginti arba jau atlyginę nusikaltimu padarytą žalą. Tai nuteistieji, kurių resocializacija pataisos įstaigoje iš esmės nebūtina, todėl siūlytina jiems, išskyrus nuteistiesiems, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikyti amnestiją, sumažinant jiems bausmę 1 metais. 4. Nuteistieji, atliekantys arešto bausmę.
Areštas yra trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, kuria siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį paveikti laikinu izoliavimu nuo visuomenės. Už nusikaltimą skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Per tokį trumpą laiką nuteistajam suteikiamos trumpalaikės socialinės ir psichologinės pagalbos priemonės, todėl tokios bausmės vykdymas iš esmės neduoda naudos nuteistojo resocializacijai, netgi priešingai – gali padaryti žalos, kadangi nuteistiesiems gali tekti ir tenka susidurti su neigiamais bausmės atlikimo reiškiniais: darbo praradimu, kitų nuteistųjų neigiama įtaka ir kt. Be kita ko, dalis nuteistųjų arešto bausmę atlieka savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Šie nuteistieji tik maitinami ir saugomi pareigūnų, o pasibaigus poilsio dienai – vėl paleidžiami iš įstaigos. Jų resocializacija nevykdoma, nes labai trumpai laikomi pataisos įstaigoje. Pritaikius amnestiją nuteistiesiems areštu, būtų galima tikėtis ne tik sumažinti įkalintų asmenų skaičių, kuris šiuo metu yra didžiausias Europos Sąjungoje (2018 m. sausio
Europos Sąjungoje vidurkis – apie 130 įkalintų asmenų 100 tūkst. gyventojų), bet ir būtų išvengta neigiamo poveikio minėtą bausmę atliekantiems nuteistiesiems, taip pat būtų racionaliau panaudotos valstybės biudžeto lėšos ir žmogiškieji ištekliai kitų nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijai.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina nuteistiesiems, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė buvo paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, taikyti amnestiją, atleidžiant juos nuo pusės neatliktos arešto bausmės dalies, o nuteistiesiems, atliekantiems arešto bausmę savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu – atleidžiant juos nuo visos neatliktos arešto bausmės dalies. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pritaikius amnestiją ir atleidus dalį jų nuo visos likusios neatliktos bausmės dalies, jie iš karto turės būti paleisti iš pataisos įstaigos ir į visuomenę integruosis savarankiškai. Praktika rodo, kad tie nuteistieji, kurie iš pataisos įstaigos paleidžiami be Lietuvos probacijos tarnybos priežiūros, dažniau padaro naujų nusikalstamų veikų nei lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, t. y. nuteistieji, kuriems taikoma probacija. Siekiant maksimaliai sumažinti minėtų asmenų galimą nusikalstamo elgesio riziką padedant jiems spręsti problemas, su kuriomis jie gali susidurti išėję iš pataisos įstaigos, siūlytina Įstatymo projekte nauju teisiniu reguliavimu nustatyti nuteistųjų, kurie paleisti iš areštinės ir pataisos įstaigos pritaikius amnestiją, priežiūrą ir amnestijos panaikinimą.
Įstatymo projekte minimi nuteistieji galėtų būti prilyginti probuojamiesiems
V skyriaus nuostatas. Jeigu nuteistasis priežiūros metu nepadarytų administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, vykdytų individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, priežiūros vykdymas pasibaigus vienų metų terminui būtų nutraukiamas. Jeigu nuteistasis priežiūros metu padarytų administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, be pateisinamų priežasčių nevykdytų individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytų probuojamojo priežiūros priemonių arba nevykdytų kitų įstatymų nustatytų pareigų, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas Lietuvos probacijos tarnybos teikimu priimtų sprendimą panaikinti priežiūrą ir pasiųsti atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies. Kartu siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad į amnestijos komisijos sudėtį privalomai būtų įtraukiami ne mažiau kaip du visuomenės atstovai.
Ši nuostata sudarytų sąlygas užtikrinti objektyvesnę, skaidresnę ir viešesnę amnestijos komisijos veiklą. Pritarti Pritarti
kontrolieriaus tarnyba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto projektu Nr. XIIIP-2400 (toliau – Įstatymo projektas) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 17 str. 2 dalimi, teikia šiuos pastebėjimus ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto. Įstatymo projektu, vadovaujantis humanizmo bei gailestingumo principais, siekiama nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleisti dalį nuteistųjų, išvardintų Įstatymo projekto 1 str. 1 ir 2 punktuose, t. y. nėščias moteris ir motinas, auginančias iki 18 metų vaiką, vyresnius kaip 65 metų vyrus, asmenis kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis bei nepilnamečius. Konstatuotina, jog Įstatymu projektu siekiama suteikti privilegijas asmenims dėl jų lyties, amžiaus ir negalios. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nustato, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas (diferencijuotas teisinis reguliavimas) būtų objektyviai pateisintinas.
Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio
m. balandžio 29 d. nutarimai). Teisinio reguliavimo proporcingumo įvertinimo klausimu Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pasisakęs, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas gali būti priimtas tik įvertinus, ar juo nustatomos lengvatos yra proporcingos jų gavėjų ir kitų asmenų (kuriems ši lengvata netaikoma) padėties skirtumams (2013 m. birželio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I261-16/2013). Priimant tokį reguliavimą, kuriuo tam tikros asmenų grupės yra traktuojamos skirtingai, privalo būti ypač kruopščiai įvertintos visos aplinkybės ir užtikrinta, jog tarp asmenų grupių yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumai, jog būtų pateisintas skirtingas jų traktavimas.
Pabrėžiama, jog nagrinėjant normines administracines bylas, diferencijuoto teisinio reguliavimo nustatymas panašiose padėtyse esančių asmenų atžvilgiu taip pat suponuoja pareigą atsakovui - norminį administracinį aktą priėmusiai institucijai, įrodyti, kad teisinė priemonė yra objektyviai pateisinama, t. y. yra pagrįsta ir proporcinga. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, jog teisės būti atleistiems nuo bausmės išvardinti asmenys nusipelno tuo, jog yra priskirtini ypač pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Aiškinamajame rašte taip pat motyvuojama, jog amnestijos pritaikymas motinoms, auginančioms nepilnamečius vaikus, bei besilaukiančioms moterims lems, kad jos laisvėje galės auginti savo vaikus ir jais rūpintis, taip neprarasdamos prigimtinio motinos ir vaiko ryšio. Nurodoma, jog amnestija pagerins ir pagyvenusio amžiaus bei negalią turinčių kalinių gyvenimą: jie galės greičiau sugrįžti pas savo šeimas ir tinkamiau pasirūpinti savo sveikata būdami laisvėje. Minėti teiginiai kelia pagrįstų abejonių, kadangi nėra pagrindžiama, kodėl tėvų (vyrų), auginančių nepilnamečius vaikus, tarpusavio ryšys yra mažiau svarbus nei motinų (moterų). Be to, iš aiškinamajame rašte pateiktų argumentų galima daryti išvadą, jog pagyvenusio amžiaus vyrų bei negalią turinčių kalinių teisė į sveikatos priežiūrą laisvės atėmimo vietose nėra pilnai užtikrinama, todėl šie asmenys tuo turėtų pasirūpinti patys būdami laisvėje. Be to, nepateikiama objektyvių duomenų, kodėl siekis grąžinti į šeimą šiuo atveju taikytinas tik nurodyto amžiaus vyrams.
Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, jog Įstatymo projekte ir jo aiškinamajame rašte nepakanka duomenų leidžiančių objektyviai pateisinti Įstatymo projektu siekiamą įtvirtinti lyties, amžiaus ir negalios pagrindu diferencijuotą teisinį reguliavimą. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Sergejus Jovaiša Valerijus Simulik Leonard Talmont Andrius Navickas Justas Džiugelis Argumentai: pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo teisės departamento pastabas, kad teikiamas projektas galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Nediferencijuojant ir nediskriminuojant nuteistųjų lyties pagrindu, siūlome taikyti vienodą vienerių metų atleidimo nuo neatliktosios bausmės laikotarpį, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektą ir jį išdėstyti taip:
2018 m. d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, 2018 m. pažymėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, popiežiaus Pranciškaus vizitą bei 25-ąsias Šv. Jono Pauliaus II apsilankymo metines Lietuvoje ir vadovaudamasis humanizmo principais, priima šį amnestijos aktą. 1 straipsnis. Atleidimas nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies
laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiami:
1) nėščios moterys ir motinos, auginančios iki 18 metų vaiką, nuteistos laisvės atėmimo bausme iki 6 metų imtinai;
2) pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai: moterys, vyresni kaip 65 metų vyrai, asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, ir nepilnamečiai, išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus. 2.
Įstatyme laikomi asmenys, kurie padarė nusikaltimą nesukakę 18 metų. 3. Vyresniais kaip 65 metų vyrais laikomi vyrai, kurie 65 metus sukako iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Asmenimis, kuriems nustatytas sunkus ir vidutinis neįgalumo lygis, laikomi asmenys, kuriems toks neįgalumo lygis yra nustatytas iki šio Įstatymo taikymo jiems dienos. 1 straipsnis. Atleidimas nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies arba bausmės sumažinimas 1 metais Nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, yra atleidžiami nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies, jeigu šio įstatymo įsigaliojimo dieną neatliktosios bausmės dalis yra mažesnė nei 1 metai. Kitiems nuteistiesiems neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinama 1 metais. 2 straipsnis. Neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies sumažinimas nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų Neatliktoji laisvės atėmimo bausmė nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų, sumažinama:
1) pusiau, bet ne daugiau kaip 5 metais – nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo;
2) vienu trečdaliu, bet ne daugiau kaip 3 metais – nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už tyčinius nusikaltimus. 3 straipsnis. Neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies sumažinimas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo Asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, neatliktoji laisvės atėmimo bausmė sumažinama:
1) vienu trečdaliu – nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki 6 metų imtinai. 2) vienu ketvirtadaliu, bet ne daugiau kaip 2 metais – nuteistiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams. 4 2 straipsnis.
straipsnis. Amnestijos taikymas atsižvelgiant į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo vietose Asmenims, pažeidinėjantiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, Amnestijos komisijos sprendimu šio Įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniuoseyje numatytas atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas gali būti netaikomas. 5 3 straipsnis. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistiems asmenims amnestija netaikoma Amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems už genocidą pagal Įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (Baudžiamojo kodekso XV skyrius), nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (Baudžiamojo kodekso XVI skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai (Baudžiamojo kodekso XXXII skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (Baudžiamojo kodekso XXXIII skyrius), nusikaltimus visuomenės saugumui (Baudžiamojo kodekso XXXV skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga (Baudžiamojo kodekso XXXVI skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (Baudžiamojo kodekso XXXVII skyrius) bei nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai (Baudžiamojo kodekso XLII skyrius). 6 4 straipsnis.
straipsnis. Nuteistieji, kuriems netaikoma amnestija Amnestija netaikoma:
1) asmenims, nuteistiems už genocidą pagal Įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“;
2) asmenims, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė;
3) asmenims, už tyčinius nusikaltimus nuteistiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 10 6 metųams;
4) asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus (nusikalstamų veikų sutaptis), jeigu bent dėl vieno iš jų šis Įstatymas amnestijos nenumato;
5) asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus laisvės atėmimo vietose;
6) asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu, atidedant paskirtos bausmės vykdymą;
7) lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą, taip pat lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų laisvės atėmimo bausmės daliai, nuo kurios jie lygtinai atleisti ar prieš laiką paleisti;
8) asmenims, pripažintiems recidyvistais ar pavojingais recidyvistais. 7 5 straipsnis. Amnestijos taikymas
šio Įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. liepos 1 d. imtinai. Asmenims, padariusiems trunkamuosius ar tęstinius nusikaltimus, amnestija taikoma tik tada, jei šie nusikaltimai buvo baigti iki 2018 m. liepos 1 d. imtinai. 2. Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, neatlikta bausmės dalis, kuri sumažinama pritaikius amnestiją, nustatoma šio Įstatymo įsigaliojimo dienai. 8 6 straipsnis. Amnestijos taikymas asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje Amnestija pagal šį Įstatymą taikoma asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lietuvos
straipsnis. Amnestijos komisijos
departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius tvirtina Amnestijos komisijas jam pavaldžiose įstaigose su nelyginiu narių skaičiumi ir nustato jų sudėtį bei darbo reglamentą. 2.
posėdžiuose privalomai dalyvauja teritorinės prokuratūros prokuroras ir gynėjas (advokatas), kurie duoda žodines išvadas dėl amnestijos taikymo konkrečiam asmeniui. 3. Amnestijos komisijų darbą organizuoja bausmių vykdymo įstaigų vadovai, kurie yra šių komisijų pirmininkai. 4. Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/4 (trys ketvirtadaliai) komisijos narių bei teritorinės prokuratūros prokuroras ir gynėjas. 5. Nuteistajam neišgalint pasisamdyti gynėjo šiame procese, jis skiriamas valstybės lėšomis. 6. Komisija sprendimą dėl amnestijos taikymo priima atviru balsavimu balsų dauguma, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais amnestijos taikymo pagrindais ir sąlygomis. Komisijos posėdžiai protokoluojami. 10 8 straipsnis. Amnestija, teistumas ir prievolės Amnestijos pritaikymas nepanaikina teistumo ir teismo nuosprendžiu nustatytos prievolės atlyginti žalą ar kitų teismo paskirtų įpareigojimų. 11 9 straipsnis. Amnestijos komisijų sprendimų apskundimas
sprendimai dėl amnestijos taikymo ar netaikymo gali būti apskųsti bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo. 2. Teisę paduoti skundus turi nuteistasis, jo prašymu gynėjas ir prokuroras. Nuteistasis gali paduoti skundą dėl amnestijos netaikymo arba neteisingo taikymo, o prokuroras
nuteistasis, prokuroras ir įkalinimo įstaigos administracijos atstovas. Teismo posėdyje dalyvauja nuteistojo gynėjas. Apylinkės teismas skundą išsprendžia priimdamas nutartį. Šią nutartį nuteistasis, jo gynėjas ar prokuroras per 15 kalendorinių dienų nuo nutarties priėmimo gali apskųsti apygardos teismui. 4.
skundą gali išnagrinėti nekviesdamas nuteistojo, jo gynėjo ar prokuroro. Apygardos teismo priimtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 12 10 straipsnis. Šio ir kitų amnestijos aktų taikymas
asmeniui gali būti taikomas ir šis, ir anksčiau priimtas įstatymas dėl amnestijos, taikomas tik vienas, asmeniui palankesnis, įstatymas. 2. Amnestija pagal šį Įstatymą gali būti taikoma ir tuo atveju, kai asmeniui iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos buvo pritaikytas anksčiau priimtas įstatymas dėl amnestijos. 3. Amnestija taikoma asmenims, nuteistiems už veikas, padarytas iki 2018 m. liepos 1 dienos imtinai. 13 11 straipsnis. Amnestijos įvykdymo terminas
įvykdyta per 3 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas amnestijos įvykdymo terminas netaikomas, kai amnestiją taiko ir vykdo teismai. 14 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2018 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
esmės pritarti
pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
kanceliarijos teisės departamento, Teisingumo ministerijos siūlymus bei pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ - bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik J. Savickienė, 239 6808, [email protected] [1] Žr. prieigą internete: https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=27300
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas K O M I T E T O I Š V A D O S DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL AMNESTIJOS AKTO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-2400 NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2018 m. rugsėjo 5 d. Nr. 102-P-31 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, padėjėja: Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-31 1, 2,5 1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo projektu teikiamo įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies, 2 ir 5 straipsnių prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsnio antrajai daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucijos
varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą). Projekto 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 straipsnyje įtvirtinama galimai diskriminacinio pobūdžio (lyties pagrindu) nuostata dėl amnestijos taikymo motinoms, auginančioms iki 18 metų vaiką, tokiu būdu diskriminuojant vaikus iki 18 metų auginančius tėvus. Pabrėžtina, kad atitinkama nuostata galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, kuris yra teisinės valstybės principo sudėtinė dalis, nes atitinkamas vienos asmenų grupės diskriminavimas nėra objektyviai pagrįstas.
Šiame kontekste akcentuotina, kad Baudžiamasis kodeksas (toliau – BK), kurio 78 straipsnyje numatyti amnestijos instituto pagrindai, nei amnestijos, nei bausmių rūšių, nei bausmių skyrimo, nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, nei jokiais kitais pagrindais nediferencijuoja tėvų, auginančių vaikus, lyties pagrindu. Pateiktinas pavyzdys dėl arešto bausmės skyrimo išimčių. BK 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų (past.
konstitucinio teisinės valstybės principo sudėtinė dalis. Diskutuotina, ar auginamų vaikų iki 18 metų sąlyga yra proporcinga ir pagrįstai tam tikrą asmenų grupę privilegijuojanti sąlyga, palyginus su kitais nuteistaisiais. Pastebėtina, kad gali susidaryti paradoksali situacija, kai nuteistos motinos teisinę padėtį amnestijos taikymo aspektu galėtų lengvinti aplinkybė, jog ji augina 14 – 18 metų nepilnametį asmenį, nors pastarasis gali būti nusikalstamos veikos subjektas ir netgi patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos padarymą. Projekto
pobūdžio (taip pat lyties pagrindu) objektyviai nepagrįsta sąlyga, nustatanti, jog nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiamos pirmą kartą nuteistos iki trejų metų moterys bei vyrai, vyresni kaip 65 metai.
Pabrėžtina, kad atitinkama nuostata taip pat gali pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes amžiaus kriterijus yra pritaikomas tik vyrams, bet nėra taikomas moterims (past. – nors pagal statistiką moterys gyvena ilgiau už vyrus[¹]). Šiame kontekste pabrėžtina, kad BK nėra numatyta skirtingų bausmių rūšių ar bausmių skyrimo taisyklių, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės vyrų ir moterų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, cituojama Amnestijos įstatymo projekto nuostata galimai prieštarautų ne tik Konstitucijai, bet ir BK sistemai. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai,
Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai,
Pastaba diskutuotina. Konstatuotina, kad Lietuvos Respublikoje nuo Nepriklausomybės Akto paskelbimo 1990 m. kovo 1 d. buvo priimti septyni įstatymai dėl amnestijos:
nepriklausomą Lietuvos valstybę 1990 m. gegužės 8 d. Nr. I-194 ; 2.
I-194 ;
Respublikos Konstitucijos priėmimą, 1993 m. birželio 15 d. Nr. I-182;
m. gruodžio 21 d. Nr. I-1153;
Respublikos amnestijos už kai kurių operacijų užsienio valiuta norminių aktų pažeidimą į s t a t y m a s, 1996 m. liepos 10 d. Nr. I-1455;
Įstatymas dėl dalinės amnestijos akto į s t a t y m a s, 1998 m. gruodžio 22 d. Nr. VIII-994;
Respublikos Įstatymas dėl amnestijos akto,
11 d. Nr. VIII-1619;
amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį į s t a t y m a s, 2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1182. Peržvelgus visus jau priimtus įstatymus panašių arba tokių pačių nuostatų yra ne viename jų, tačiau Teisės departamento ir kitų ekspertų pastabų dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai nebuvo pateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktas įstatymo projektas XIIIP-2400 dėl subjektų, kuriems būtų taikomas amnestijos aktas, yra tapatus su 2002 m. amnestijos įstatymu. Nuo to laiko Konstitucijos prasme niekas nepasikeitė. Atsirado viena tarptautine prasme reikšminga aplinkybė, kad Lietuva 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare, todėl Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos savo išvadoje pasisako, kad „<...> yra abejonių dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio nuostatų suderinamumo su diskriminacijos lyties ir amžiaus pagrindu draudimu. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 straipsnio nuostatos galimai prieštarauja nediskriminavimo lyties pagrindu principui nenumatant atleidimo nuo bausmės ar bausmės dalies sumažinimo vyrams, auginantiems nepilnamečius vaikus.
Nediskriminavimo lyties ir amžiaus pagrindu principui galimai prieštarauja Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kuriomis nuo bausmės atleidžiamos visos pirmą kartą laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai nuteistos moterys, tuo tarpu vyrams taikomas amžiaus cenzas.
<...>
Taip pat diskriminacijos draudimą bet kuriuo iš šių pagrindų numato ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis. Skirtingas traktavimas dėl objektyvių priežasčių galėtų būti pateisinamas, kai subjektai yra nelygiavertėje situacijoje. Toks skirtingas vertinimas galėtų būti pateisinamas, jei būtų pagrįstas nelygiaverte situacija, pavyzdžiui, numačius, kad 2 straipsnis būtų taikomas toms moterims, kurios vaikus augina įkalinimo įstaigoje. Vertinant Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies
moterų traktavimą lyties ir amžiaus požiūriu, numatant, kad vienodoje situacijoje esantys vyrai, jaunesni nei 65 metai, ir moterys būtų traktuojami skirtingai. Siekiant nepažeisti diskriminacijos draudimo principo, siūlytina nustatyti kriterijus, kurie būtų siejami, pavyzdžiui, su asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos būkle, pavojingumu visuomenei ar kita objektyviai nelygiaverte jų padėtimi.“ Taigi, 2002 m. amnestijos įstatyme galimai buvo įžvelgta pozityvioji diskriminacija, atkreiptinas dėmesys, kad pateiktam įstatymui abiejų ekspertų išvadose kalbama apie galimą pozityviąją diskriminaciją, apie kurią yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas.
Todėl įvertinus, kad vaiko prigimtinis ryšys su motinomis dažniausiai yra stipresnis, be to, objektyviai moterų nuteisiama nepalyginamai mažiau, negu vyrų, nes daugiau kaip iš 7000 įkalinimo įstaigose nuteistųjų didžiąją dalį sudaro jauni 20-40 metų vyrai, kurių galimai nemaža dalis turi nepilnamečių vaikų, todėl, jeigu būtų suvienodinta nuostata visiems asmenims, valstybė turėtų labiau pasirengti platesne apimtimi taikyti įstatymą, nes šiuo metu labai opus nuteistųjų įdarbinimo klausimas. Dėl moterų ir vyrų amžiaus - taip suformuluota nuostata yra 1990 m. 1993 m., 1995 m., 1998 m., 2000 m. ir 2002 m. amnestijos įstatymuose, kad už nesunkius ar pan. nusikaltimus atleidžiamos moterys ir vyrai, vyresni kaip 65 metų arba mažinama paskirtos bausmės dalis moterims ir vyresniems kaip 65 metų vyrams (1990 m. įstatyme vyresniems kaip 60 metų vyrams). Nuostatos vertintinos kaip galima pozityvioji diskriminacija, galbūt reikėtų patikslinti tam tikrus kriterijus, bet jau svarstant įstatymą iš esmės, kaip siūlo Europos teisės departamentas. Balsavimo rezultatai (balsavimui teikta, kas už pastabą): 4
Teisės departamentas,
asmenims amnestija netaikoma, ir nurodomi 2000 m. BK specialiosios dalies skyriai. Svarstytina, ar pagrįstai šiame straipsnyje išskiriami tik 2000 m. BK specialiosios dalies skyriai, pamirštant 1961 m. BK.
BK. Atkreiptinas dėmesys, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio „Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas“ 1 dalis). Dėl tos priežasties net ir po 2000 m. BK įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.) pasitaikydavo (pasitaiko) nuosprendžių pagal 1961 m. BK. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnyje nurodžius tik 2000 m. BK atskirus skyrius, atitinkamas straipsnis gali nepasiekti užsibrėžtų tikslų. Be to, pastebėtina, kad paminėtas aspektas yra dar viena prielaida kelti teikiamo projekto konstitucingumo klausimą dėl asmenų, nuteistų pagal 2000 m. BK ir 1961 m. BK, lygiateisiškumo, o kartu ir teisinės valstybės principų pažeidimo. Nepritarti Naujieji kodeksai įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d., praėjo 15 metų, todėl reikėtų statistikos, ar tokių asmenų (be nuteistųjų iki gyvos galvos, kuriems amnestija netaikoma), nuteistų pagal 1961 m. Baudžiamąjį kodeksą, yra ir kiek jų yra. Be to, priėmus naujus įstatymus, jeigu bausmė švelnėjo, turėjo būti perkvalifikuotos veikos pagal naują BK. Balsavimo rezultatai (balsavimui teikta, kas už pastabą): 4
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2400) 1 straipsnio 1 dalies, 2 ir 5 straipsnių nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio antrajai daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 4 – prieš, 1 – susilaikė (balsuota už formuluotę, kad įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai, balsavimo rezultatą lėmė komiteto pirmininko balsas pagal Seimo statuto 55 straipsnio 1 dalį). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Vytautas Rastenis, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai:
Respublikos Prezidento patarėjas Tautvydas Žėkas, Teisingumo ministerijos atstovai: ministras Elvinas Jankevičius, viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios ir administracinės justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė, Generalinės prokuratūros atstovai: Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna, vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška, Seimo nario Roberto Šarknicko padėjėjas Edgaras Aganauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.<Dėl atitikimo Konstitucijai....>. Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdyje preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2400) nuostatos neprieštarauja Konstitucijai (Teisės departamento 1 ir 10 pastabos).
Tačiau atsižvelgiant į Teisės departamento ir kitų subjektų pateiktas pastabas, naujai apibrėžta 1 straipsnio 2 dalis, taip pat visų asmenų, kuriems bus taikoma amnestija, ratas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d.
įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013, Nr. 137-6952) 31.1. punktu, įstatymo pavadinime žodžiai „DĖL AMNESTIJOS AKTO“ nukeltini į kitą eilutę; o po šių žodžių antrą kartą pertekliniai vartojamas žodis „ĮSTATYMAS“ išbrauktinas. Pritarti Pavadinimas redaguotas pagal pastabą. Žmogaus teisių komitetas (toliau
skaitine, o žodine išraiška (pavyzdžiui, vietoje „iki 6 metų“ rašytina – „iki šešerių metų“). Be to, visame įstatyme vartojamas žodis „imtinai“ yra perteklinis. Pritarti Vertinant redakcines pastabas, siūlomas tobulesnis variantas, nes per laiką nuo paskutinio 2002 m. lapkričio 7 d. amnestijos įstatymo buvo priimtas Teisėkūros pagrindų įstatymas ir nauji teisėkūros reikalavimai, todėl šiai bei kitoms redakcinėms pastaboms pritarta ir pagal jas patobulintas projektas. ŽTK – pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22
punkte pateikiama nuoroda – „<...> išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus“ – yra perteklinė, nes projekto
amnestija šio įstatymo pagrindu nėra taikoma.
Nepritarus pastabai, atitinkama nuoroda į įstatymo 5 straipsnį turėtų būti pateikta ir įstatymo 1 straipsnio
Pritarti ŽTK – pritarti. Patobulintame projekte šios nuostatos atsisakyta, buvusio 2 punkto nuostatų dalies atsisakyta, dalis tapo 2 ir 3 punktais. Tokia 2 dalies struktūra pagal asmenų grupes galima geriau apibrėžti subjektus. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23
nusikaltimą nesukakę 18 metų <...>“, atsižvelgiant į BK 81 straipsnio 1 dalį, keistina į – „kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų”. Pritarti ŽTK – pritarti. Redaguojama pagal Teisės departamento pastabą, tačiau žmonių amžius suvienodinant rašomas skaičiais, o ne žodžiais. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6Projekto 1 straipsnio 3 dalies formuluotė „<...> kurie 65 metus sukako <...>“ keistina į formuluotę – „<...> kurie sulaukė 65
metų <...>“. Pritarti Pastabai pritartina, tačiau patobulintame projekte šios nuostatos atsisakyta, atsižvelgiant į pateiktas pastabas. ŽTK – pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje) nereikia išaiškinti jame vartojamos „pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimo bausme“ sąvokos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra išplėtotas BK vartojamos sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ turinys, kuri yra traktuojama plačiau nei asmens pirmas faktinis nusikaltimas (nuteisimas).
Pritarti Patobulinto projekto naujame 3 straipsnyje apibrėžta – „pirmą kartą atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems iki trejų metų“. ŽTK – pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
siūloma nustatyti, kad neatliktoji laisvės atėmimo bausmė nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų, sumažinama pusiau, bet ne daugiau kaip 5 metais – nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo. Atkreiptinas dėmesys, kad cituojamoje nuostatoje formuluotė „bet ne daugiau kaip 5 metams“ yra perteklinė, nes BK specialiojoje dalyje maksimali bausmė už neatsargų nusikaltimą yra dešimt metų laisvės atėmimo (žr. pvz. BK 281 straipsnio 6 dalį). Atsižvelgti Pastaba įvertinta ir į ją atsižvelgta, tačiau dėl aiškumo taikant įstatymą, paliekama redakcija, kurią siūlo autoriai. ŽTK – pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniuose) minimas įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“, kurio pagrindu nuteistiems asmenims netaikoma amnestija. Visų pirma, akcentuotina, kad šis įstatymas nepagrįstai yra įtrauktas tiek į 5, tiek į 6 straipsnių sąrašus. Antra, pabrėžtina, kad šis įstatymas atitinkamuose sąrašuose apskritai neturi būti minimas. Nors įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ galioja iki šios dienos, jis iš esmės atlieka tik simbolinę funkciją. Įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad atsakomybę už Lietuvos gyventojų genocidą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažymėtina, kad 1998 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr.
VIII-708 (įsigaliojo 1998 m. gegužės
sankcija panaikinta iš šio įstatymo ir perkelta į BK. Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę už genocidą numato BK 99 straipsnis „Genocidas“. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 99 straipsnį turi išskirtinę grįžtamąją galią, nors baudžiamasis įstatymas paprastai atgal negalioja, išskyrus, jeigu naujas įstatymas švelnina (lengvina) asmens teisinę padėtį ir BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis. BK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: „Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Išimtį sudaro šio kodekso normos, nustatančios atsakomybę už genocidą (99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (100 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (101 straipsnis), civilių trėmimą ar perkėlimą (102 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą (103 straipsnis), civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis), saugomų objektų naikinimą ar nacionalinių vertybių grobstymą (106 straipsnis), agresiją (110 straipsnis), draudžiamą karo ataką (111 straipsnis), uždraustų karo priemonių naudojimą (112 straipsnis), aplaidų vado pareigų vykdymą (113¹ straipsnis).” Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto 5 ir 6 straipsniuose panaikintina nuoroda į įstatymą
„Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“. Pritarti
Iš įstatymo projekto 7,
atsirastų bent vienas atvejis, kad asmuo iki 1998 m. nuteistas už genocidą, įrašoma, kad amnestija netaikoma nuteistiems už genocidą ir kitus nusikaltimus, kuriems nėra senaties. ŽTK
nusikaltimai, už kuriuos nuteistiems asmenims amnestija netaikoma, ir nurodomi 2000 m. BK specialiosios dalies skyriai. Svarstytina, ar pagrįstai šiame straipsnyje išskiriami tik 2000 m. BK specialiosios dalies skyriai, pamirštant 1961 m. BK. Atkreiptinas dėmesys, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio „Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas“ 1 dalis). Dėl tos priežasties net ir po 2000 m. BK įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.) pasitaikydavo (pasitaiko) nuosprendžių pagal 1961 m. BK. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnyje nurodžius tik
užsibrėžtų tikslų. Be to, pastebėtina, kad paminėtas aspektas yra dar viena prielaida kelti teikiamo projekto konstitucingumo klausimą dėl asmenų, nuteistų pagal 2000 m. BK ir 1961 m. BK, lygiateisiškumo, o kartu ir teisinės valstybės principų pažeidimo. Pritarti 2018-09-06 Komitetas preliminariai įvertino, kad Teisės departamento 10 pastaboje nurodytos įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, tačiau įstatymas patobulintas pagal pastabą: nurodoma, kad amnestija būtų netaikoma už analogiškus nusikaltimus, nustatytus 1961 m. kodekse, atitinkančius naujojo Baudžiamojo kodekso nusikaltimus: „Amnestija taip pat netaikoma asmenims, nuteistiems už analogiškus nusikaltimus, nustatytus 1961 m. birželio 26 d. įstatymu patvirtintame Baudžiamajame kodekse.“ ŽTK –
4
nustatyta, kad amnestija netaikoma „<...> asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus (nusikalstamų veikų sutaptis) <...>“. Ši formuluotė keistina į „<...> asmenims, nuteistiems už kelis nusikaltimus <...>“.
Be to, cituojamoje nuostatoje yra padaryta loginio pobūdžio klaida. Keli nusikaltimai skliausteliuose nepagrįstai tapatinami su nusikalstamų veikų sutaptimi. Tačiau pastebėtina, kad nusikalstama veika, remiantis BK 10 straipsniu, yra platesnis terminas nei nusikaltimas. Remiantis BK 10 straipsniu, nusikalstamos veikos apima nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, cituojama nuostata gali būti koreguojama dviem alternatyviais būdais:
„1) padariusiems kelis nusikaltimus (nusikaltimų sutaptis)“; arba „2)
padariusiems kelias nusikalstamas veikas (nusikalstamų veikų sutaptis)“. Pritarti iš dalies Patobulinta redakcija:
„4) asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus (nusikaltimų
nusikalstamų veikų sutaptis), jeigu bent dėl vieno iš jų šis Įstatymas amnestijos nenumato;“ ŽTK – pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
nustatyta, kad amnestija netaikoma lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą asmenims. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BK 77 straipsnis („Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme“) 2011 m. gruodžio 22 įstatymu Nr. XI-1861, įsigaliojusiu 2012 m. liepos 1 d. (Žin., 2012, Nr. 5-138), buvo pripažintas netekusiu galios. Nors minėtame įstatyme nustatyta, kad asmenims, kurie buvo lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, skirti įpareigojimai po įstatymo Nr. XI-1861 įsigaliojimo vykdomi, iki sueis laisvės atėmimo bausmės terminas, konstatuotina, kad po įstatymo įsigaliojimo praėjus šešeriems metams, šias sąlygas atitinkančių asmenų objektyviai neturėtų būti likę. Atsižvelgiant į tai, nuostatos, susijusios su lygtinio atleidimo institutu projekto 6 straipsnio 7 dalyje (punkte-patikslinta mūsų) naikintinos.
Pritarti Redakcija patobulinta:
7) asmenims, lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą, taip pat lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų laisvės atėmimo bausmės daliai, nuo kurios jie lygtinai atleisti ar prieš laiką paleisti; ŽTK – pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
nustatyta, kad amnestija netaikoma asmenims, pripažintiems recidyvistais ar pavojingais recidyvistais. Atitinkama nuostata tikslintina, atsisakant pripažinimo sąlygos, kuri pagal BK 27 straipsnio 2 dalį yra siejama tik su pavojingo recidyvisto teisinio statuso atsiradimu. Kad asmuo būtų laikomas recidyvistu (past. – paprastu, ne pavojingu), teismo pripažinimas nėra reikalingas. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, asmuo yra recidyvistas, jeigu atitinka formalias sąlygas
Patobulinta redakcija:
8) asmenims, pripažintiems recidyvistais ar pavojingais recidyvistais recidyvistams ar pavojingiems recidyvistams. ŽTK – pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
ir kitus įstatymo straipsnius, projekto 7 straipsnio (patobulintame projekte 9 straipsnio) pavadinimas koreguotinas. Nepritarti Teisėkūros praktikoje ne visada straipsnio pavadinimas atspindi visą jo turinį, todėl paliekamas straipsnio pavadinimas, kurį pasiūlė projekto autoriai. ŽTK – pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01 9,10 15.
Projekto 8 straipsnyje (patobulintame projekte 10 straipsnio) numatyta, kad amnestija pagal šį Įstatymą taikoma asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje. Atitinkama nuostata turėtų būti suderinta su projekto 7 straipsnio (patobulintame projekte 9 straipsnio) 1 dalies sąlyga, numatančia, kad amnestija gali būti taikoma ir asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (past. – vadinasi, laisvės atėmimo bausmė dar nėra atliekama). Pritarti ŽTK – pritarti. Patobulinto projekto 9 straipsnis papildytas nauja 3 dalimi, nurodant, kokius atvejus taiko Amnestijos komisijos, o kokius – teismai. Kadangi Komitetas pritarė Teisingumo ministerijos pasiūlymui dėl nuteistųjų atleidimo nuo arešto bausmės ar šios bausmės sumažinimo, 10 straipsnio pavadinime ir tekste prieš žodžius „laisvės atėmimo“ įrašomi žodžiai:
„areštą ar“. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
rašytinas tikslus institucijos – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – pavadinimas. Pritarti ŽTK – pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
vartojama formuluotė „<...> su nelyginiu narių skaičiumi< ...>“ koreguotina kalbiškai. Pritarti ŽTK – pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
vartojama formuluotė „<...> kurie duoda žodines išvadas <...>“ koreguotina kalbiškai. Pritarti Redaguota: „teikia žodines išvadas“. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
11 straipsnio) straipsnio 2 dalyje minima gynėjo žodinė išvada.
Vargu, ar nuteistojo (teisiamojo) gynėjas, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas pastarojo teisinės padėties pagerinimu, gali pateikti objektyvią išvadą dėl amnestijos jo atstovaujamajam taikymo. Siūlytina svarstyti dėl gynėjo išvados formos pakeitimo į gynėjo atsiliepimą (atsikirtimą) dėl prokuroro išvados. Nepritarti ŽTK – pritarti. Išvados tiek prokuroro, tiek gynėjo bus teikiamos žodžiu, tai yra specialus procesas ir turi būti įgyvendintas per tris mėnesius. Be to, jeigu prokuroras teiks išvadas žodžiu, o advokatas eis rašyti atsiliepimą į prokuroro išvadą, sulėtės ir užsitęs amnestijos procesas. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
neišgalint pasisamdyti gynėjo šiame procese, jis skiriamas valstybės lėšomis“) derintina su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572; 2013, Nr. 54-2675) nuostatomis. Pritarti ŽTK – pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
nustatyta, kad „Komisija sprendimą dėl amnestijos taikymo priima atviru balsavimu balsų dauguma <...>“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projektu neišsprendžiama galinti pasitaikyti praktikoje situacija dėl sprendimo priėmimo, jeigu komisijos balsai pasiskirstytų po lygiai. Pritarti ŽTK – pritarti. Patobulinta pagal pastabą. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
reglamentuojamas nuteistojo (teisiamojo) dalyvavimas Amnestijos komisijos posėdyje.
Atsižvelgiant į ankstesnius įstatymus dėl amnestijos taikymo (1990
ŽTK – pritarti. Dalyje amnestijos įstatymų buvo numatytas nuteistojo dalyvavimas, dalyje jų, t. y. paskutiniuose dviejuose amnestijos įstatymuose numatyta, kad Amnestijos komisija, prieš priimdama sprendimą, gali išklausyti nuteistąjį. Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalis papildyta nuostata:
„Prieš priimdama sprendimą, amnestijos komisija gali
išklausyti nuteistąjį.“
siūloma nustatyti, kad (past. – cituojama, kalba neredaguota) „Amnestijos pritaikymas nepanaikina teistumo ir teismo nuosprendžiu nustatytos prievolės atlyginti žalą ar kitų teismo paskirtų įpareigojimų.“ Cituojamoje nuostatoje formuluotė
„amnestijos pritaikymas“ koreguotina kalbiškai. Be to, po žodžio
„įpareigojimų“ rašytini žodžiai „ir (ar) draudimų“ (žr. pvz. BK 48
straipsnio 3 dalies 2 punktą). Pritarti ŽTK – pritarti. Redaguota pagal pastabą. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo terminus, diskutuotina, ar projekto 11 straipsnyje (patobulintame projekte 13 straipsnyje) numatytas 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo apskundimo terminas nėra per trumpas.
Nepritarti Amnestijos įstatymas yra specialus įstatymas, kuris turi būti įvykdytas per trumpą trijų mėnesių terminą, todėl amnestijos komisijų sprendimo apskundimo terminai optimalūs ir neilginami, pavyzdžiui, 2002 m. lapkričio 7 d. amnestijos įstatyme ir ankstesniuose amnestijos įstatymuose komisijų sprendimų apskundimo terminai buvo nustatyti 10 dienų, o apskundimo terminas teismui - 14 dienų. ŽTK – pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
numatyti Amnestijos komisijos sprendimo apskundimo pagrindai yra amnestijos (ne)taikymas arba neteisingas taikymas. Kita vertus, nėra aiški Amnestijos komisijos sprendimų apskundimo tvarka, esant procesiniams pažeidimams. Atsižvelgti Manytina, kad įstatyme jau vartojamas terminas „neteisingas taikymas“ apima ir proceso pažeidimus, kadangi amnestijos įstatyme aprašomas minimalus procesas - proceso dalyviai, apskundimo terminai, komisijos sprendimų teisėtumas. ŽTK – pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
formuluotės „<...> yra kviečiami nuteistasis, prokuroras ir įkalinimo įstaigos administracijos atstovas <...>” ir „Teismo posėdyje dalyvauja nuteistojo gynėjas” neleidžia vienareikšmiškai spręsti dėl proceso šalių dalyvavimo teismo posėdyje privalomumo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtas formuluotes patikslinti.
Nepritarti Manytina, kad yra lygiavertės proceso dalyvių galimybės, normos pakankamai imperatyvios -
„kviečiami, dalyvauja“, nėra pasakyta, kad kuris nors proceso dalyvis gali
dalyvauti ar gali būti kviečiamas. Be to, proceso dalyviai turi būti aktyvūs, įstatymo projekte įrašyta analogija nuostata iš ankstesnio įstatymo. ŽTK – pritarti. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
numatyta, kad „Tuo atveju, kai asmeniui gali būti taikomas ir šis, ir anksčiau priimtas įstatymas dėl amnestijos, taikomas tik vienas, asmeniui palankesnis, įstatymas.“ Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad paskutinis amnestijos aktas priimtas 2002 m., galiojant 1961 m. BK, taip pat į pakankamai griežtas teikiamo naujojo amnestijos įstatymo sąlygas, manytina, kad cituojama nuostata yra perteklinė ir deklaratyvaus pobūdžio. Pritarti Pritartina, tarp ankstesnių amnestijos įstatymų būdavo 1 metų, 2 metų ar kiek didesnis laikotarpis, šiuo metu nuo paskutinės amnestijos jau praėjo beveik 16 metų, todėl atsižvelgta į pastabą. ŽTK – pritarti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
ŽTK – pritarti. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01 11,17
straipsnis) 1 dalyje numatomas įpareigojimas Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui patvirtinti Amnestijos komisijas ir jų darbo reglamentą, projekto 14 ( patobulintame projekte -17 straipsnis) straipsnyje turi būti numatyta ne tik įstatymo įsigaliojimo, bet ir jo taikymo (įgyvendinimo) tvarka bei terminai. Pritarti Patobulinto projekto 17 straipsnyje nustatomas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas.
Nustatoma įstatymo įsigaliojimo nauja data 2019 m. sausio 1 d., taip pat nauja šio straipsnio 2dalis, kurioje nustatomas įstatymo įgyvendinimas iki 2018 m. gruodžio 31 d. ŽTK – pritarti. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-01 9,14
30Svarstytina, ar pagrįstai projekte numatytas toks didelis laiko atotrūkis (past.
Pritarti iš dalies Nustatoma nauja data, kad nusikalstamos veikos padarytos iki 2018 m. spalio 1 d. ir nauja įstatymo įsigaliojimo data – 2019 m. sausio 1 d. ŽTK – pritarti. 31. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-07-26 1,22 1, 2 dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮstAtymo dėl amnestijos akto projektO NR. XIIIP-2400 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto projektą Nr. XIIIP-2400 (toliau – Įstatymo projektas) ir pažymi, kad yra abejonių dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio nuostatų suderinamumo su diskriminacijos lyties ir amžiaus pagrindu draudimu. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies (patobulintame projekte 2 dalis) straipsnis 1 punkto ir 2 straipsnio (patobulintame projekte 4 straipsnis) nuostatos galimai prieštarauja nediskriminavimo lyties pagrindu principui nenumatant atleidimo nuo bausmės ar bausmės dalies sumažinimo vyrams, auginantiems nepilnamečius vaikus.
Nediskriminavimo lyties ir amžiaus pagrindu principui galimai prieštarauja Įstatymo projekto
atleidžiamos visos pirmą kartą laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai nuteistos moterys, tuo tarpu vyrams taikomas amžiaus cenzas. Kaip buvo nurodyta Europos teisės departamento 2009 m. birželio 12 d. išvadoje Nr. XIP-747 dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį projekto, diskriminacija dėl lyties ir dėl amžiaus yra draudžiama Europos Sąjungos teisės bendraisiais lygybės ir vienodo požiūrio principais, kylančiais iš įvairių tarptautinės teisės dokumentų ir bendrų valstybių narių konstitucinių tradicijų[¹]. Taip pat diskriminacijos draudimą bet kuriuo iš šių pagrindų numato ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis. Skirtingas traktavimas dėl objektyvių priežasčių galėtų būti pateisinamas, kai subjektai yra nelygiavertėje situacijoje. Tačiau nei iš Įstatymo projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, koks yra tokio Įstatymo projektu siūlomo įtvirtinti skirtingo vertinimo pagrindimas. Kaip pavyzdžiui, analizuojant Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 straipsnį nėra aišku, kodėl nuo bausmės nėra atleidžiami vyrai, auginantys vaikus iki 18 metų, ar jiems bausmė sutrumpinama mažiau nei moterims, auginančioms vaikus, nors kaltės forma yra ta pati – neatsargumas (plg. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 punktą ir Įstatymo projekto 3 straipsnį).
Toks skirtingas vertinimas galėtų būti pateisinamas, jei būtų pagrįstas nelygiaverte situacija, pavyzdžiui, numačius, kad 2 straipsnis būtų taikomas toms moterims, kurios vaikus augina įkalinimo įstaigoje. Vertinant Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, abejotina, ar būtų galima pagrįsti skirtingą vyrų ir moterų traktavimą lyties ir amžiaus požiūriu, numatant, kad vienodoje situacijoje esantys vyrai, jaunesni nei 65 metai, ir moterys būtų traktuojami skirtingai. Siekiant nepažeisti diskriminacijos draudimo principo, siūlytina nustatyti kriterijus, kurie būtų siejami, pavyzdžiui, su asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos būkle, pavojingumu visuomenei ar kita objektyviai nelygiaverte jų padėtimi. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie TM ir kitų subjektų pateiktas pastabas ir siūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas-2: 1 straipsnio 2 dalyje nustatomas asmenų ratas: paliekamos tik nėščios moterys ir moterys, kurios augina vaiką pataisos įstaigose (realiai tokie asmenys yra tik moterys, šiai dienai vyrai pataisos įstaigose vaikų neaugina, todėl norma nediskriminuojanti), taip pat atsisakyta nuostatos dėl atleidimo nuo bausmės vyresnių kaip 65 metų vyrų, taigi, amžiaus prasme taip pat neliko diskriminuojančio požymio. Įstatyme neįgaliųjų darbingumo lygis nustatytas kaip Bausmių vykdymo kodekse, kai kuriems jų būtų galima taikyti ir atleidimą nuo bausmės pagal kitas teisės nuostatas, todėl nelieka diskriminuojančių nuostatų. Tačiau pastebėtina, kad pozityvioji diskriminacija tam tikrais atvejais galima. Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir ETD prie TM ekspertų išvadose atkreipia dėmesį apie galimą pozityviąją diskriminaciją, apie kurią yra pasisakęs Konstitucinis Teismas arba paminėtina, kai asmenys skirtingai traktuojami dėl objektyvių priežasčių - vertintina kaip pozityvioji diskriminacija.
Valstybė taiko pozityviąją diskriminaciją krašto apsaugoje, pavyzdžiui Lietuvos Respublikoje nėra karinės prievolės moterims. Atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, išplečiamas asmenų ratas ir bus taikoma amnestija kiek platesniam asmenų ratui.. ŽTK – pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Tadas Motuzas 2018-07-12 ir 2018-08-13, Ramanas Jūrevičius 2018-0816, Gediminas Bubelis 2018-08-30, Mantas Tilvikas 2018-09-14, Robertas Povilovičius 2018-09-20, Teodoras Bandarčiukas 2018-10-01 * Individualūs pareiškėjų prašymai (G-2018-7152, G-2018-7795, G-2018-7223, G-2018-8133, G-2018-8559, G-2018-8764, G-2018-9084) taikyti amnestiją. Siūloma taikant amnestiją, kiekvieną situaciją vertinti individualiai, atsižvelgti į pareiškėjų nurodytus motyvus, nediskriminuoti nuteistųjų amžiaus ar lyties pagrindu, tačiau nepateikta konkrečių siūlymų svarstomam įstatymo projektui. Pritarti iš dalies ŽTK - iš dalies pritarti. Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas -2. Atsižvelgiant į visus pateiktus siūlymus ir pastabas išplečiamas asmenų, kuriems bus taikoma amnestija, ratas. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto priima Lietuvos Respublikos Seimas, tačiau Seimas konkretiems asmenims netaiko amnestijos įstatymo nuostatų, paprastai įstatymus dėl amnestijos įgyvendina amnestijos komisijos ir teismai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerija 2018-10-17 1, 2, 3, 4, 5 DEL
Teisingumo ministerija informuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete patobulinto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ projekto Nr. XIIIP-2400 nuostatas amnestija galėtų būti taikoma apie 419 nuteistųjų, iš jų:
punktas) ir jame nustatytos amnestijos taikymo sąlygos Asmenų, kurie būtų paleisti iš pataisos įstaigos, skaičius:
arešto bausmės dalies atleidžiami nuteistieji, atliekantys arešto bausmę savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė buvo paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę – 93. 1 str. 2 d. Nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiami:1 str. 2 d. 1 p. nėščios moterys ir motinos, auginančios vaiką pataisos įstaigose, nuteistos laisvės atėmimo bausme iki šešerių metų – 1;1 str. 2 d. 2 p. neįgalieji, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nustatytas iki šio įstatymo taikymo jiems dienos
2 str. Arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, neatliktoji arešto bausmės dalis sumažinama pusiau – 216. 3 str. Pirmą kartą atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai sumažėjusi arba žema, išskyrus nuteistuosius, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinama vieneriais metais atleidžiama nuo bausmės – 18, sumažinama bausmė – 21. 4 str. Neatliktoji laisvės atėmimo bausmė nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką pataisos įstaigose sumažinama:
bausme daugiau kaip šešeriems metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo —;
atėmimo bausme – daugiau kaip šešeriems metams už tyčinius nusikaltimus –
str. Asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, neatliktoji laisvės atėmimo bausmė sumažinama:
bausme iki šešerių metų — . 2) vienu ketvirtadaliu, bet ne daugiau kaip dvejais metais, nuteistiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip šešeriems metams – 6. Atsižvelgti Komitetas 2018-10-15 raštu Nr. S-2018-7546 paprašė Teisingumo ministerijos pateikti patikslintą informaciją, kiek asmenų pagal pateiktus Teisingumo ministerijos pasiūlymus (kadangi pasiūlymų argumentuose tokia informacija nenurodyta), o taip pat ir autorių pateiktas nuostatas galėtų būti taikoma amnestija.
Atkreipiamas dėmesys, kad pateikta statistika – tai tik preliminarūs skaičiavimai, nes galimybę atleisti nuo bausmės ar sumažinti bausmę turės įvertinti amnestijos komisijos, taip pat numatytais atvejais ir teismai, ir priimti sprendimus dėl konkrečių nuteistųjų, įvertinę visas aplinkybes.. Preliminariais skaičiavimais nuo bausmės gali būti atleidžiami 172 asmenys. Bausmė gali būti sumažinta 247 asmenims pagal asmenų grupes, numatytas 2, 3, 4, ir 5 straipsniuose, amnestija taikoma apie 419 asmenų. 2. Teisingumo ministerija
2
4
Teisingumo ministerija informuoja, kad iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ projekte Nr. XIIIP-2400 (toliau – Įstatymo projektas) pateiktai iniciatyvai taikyti amnestiją daliai nuteistųjų. Šis sprendimas leistų subalansuoti pataisos įstaigų veiklą, nors ir nedidelė dalis nuteistųjų po amnestijos paliktų pataisos įstaigas, o daliai jų bausmė sutrumpėtų. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad amnestiją galima būtų taikyti ir platesniam nuteistųjų, kurie šiuo metu atlieka bausmę, tačiau nėra tiek pavojingi, kad būtų laikomi izoliuoti nuo visuomenės, ratui:
namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji. Pusiaukelės namai – intensyvaus nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, rengimo paleidimui į laisvę centras. Į pusiaukelės namus perkeliami tik tie pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji, kurie yra padarę didelę pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką.
Visi pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji turi nuolatinį darbą laisvėje arba mokosi laisvėje esančiose švietimo įstaigose, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose, savarankiškai rūpinasi savo gyvenimu pusiaukelės namuose, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Atsižvelgiant į tai, kad šių asmenų nusikalstamo elgesio riziką maksimaliai sumažinta ir minėti asmenys nekelia pavojaus visuomenei, siūlytina pusiaukelės namuose vieną trečdalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės atlikusiems nuteistiesiems taikyti amnestiją, atleidžiant juos nuo likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Pritarti Teikiama redakcija:
dalį papildyti nauju 4 punktu: „4) pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji, nuo perkėlimo į pusiaukelės namus atlikę 1/3 neatliktosios laisvės atėmimo bausmės.“ Be Teisingumo ministerijos pateiktų argumentų, papildomai pasakytina, kad Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „3. Turintis teisę išvykti be sargybos arba be palydos ir atitinkantis Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytas sąlygas nuteistasis, jeigu iki galimo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liko ne mažiau kaip šeši mėnesiai, gali būti perkeltas į kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (pusiaukelės namus), kuriame nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. 137 str. 5 dalyje nustatyta:
„5. Siekiant palankesnės nuteistųjų socialinės reabilitacijos, pataisos
įstaigų ar kardomojo kalinimo vietų specialiuose padaliniuose (pusiaukelės namuose) nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų. ŽTK – pritarti. 3. Teisingumo ministerija
kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji.
Atvirojoje kolonijoje laikomų nuteistųjų elgesio kontrolė yra minimali, nes atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę į atvirąją koloniją paskiriami neatsargius nusikaltimus padarę asmenys arba nuteistieji, kurie pataisos namuose aktyviai dalyvavo resocializacijos programose, t. y. pavyzdingai besielgiantys ir verti pasitikėjimo nuteistieji. Kaip ir pusiaukelės namuose, atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji turi nuolatinį darbą laisvėje arba mokosi laisvėje esančiose švietimo įstaigose, artimai bendrauja su artimaisiais, todėl rizika, kad, pritaikius amnestiją, minėti asmenys nusikals pakartotinai, yra minimali. Atsižvelgiant į tai, kad šie nuteistieji, kaip ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys, nekelia pavojaus visuomenei, siūlytina atviroje kolonijoje bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie yra atlikę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį ir kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taikyti amnestiją, atleidžiant nuo pusės neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Nepritarti ŽTK
Pirmą kartą atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žymiai sumažėjusi arba žema, išskyrus nuteistuosius, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinama vienais metais.“
ministerija 2018-09-26
3.
Pirmą kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai sumažėjusi arba žema. Žemai nusikalstamo elgesio rizikai priskiriami nuteistieji, turintys darbą, išsilavinimą, nepiktnaudžiaujantys psichiką veikiančiomis medžiagomis, gebantys paskirstyti savo pajamas ir spręsti asmenines problemas, suvokiantys savo padaryto nusikaltimo neigiamas pasekmes ir siekiantys atlyginti arba jau atlyginę nusikaltimu padarytą žalą. Tai nuteistieji, kurių resocializacija pataisos įstaigoje iš esmės nebūtina, todėl siūlytina jiems, išskyrus nuteistiesiems, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikyti amnestiją, sumažinant jiems bausmę 1 metais. Pritarti Teikiama naujo 3 straipsnio redakcija: „3 straipsnis. Neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies sumažinimas asmenims pirmą kartą atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų Pirmą kartą atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žymiai sumažėjusi arba žema, išskyrus nuteistuosius, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinama
trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, kuria siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį paveikti laikinu izoliavimu nuo visuomenės. Už nusikaltimą skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.
Per tokį trumpą laiką nuteistajam suteikiamos trumpalaikės socialinės ir psichologinės pagalbos priemonės, todėl tokios bausmės vykdymas iš esmės neduoda naudos nuteistojo resocializacijai, netgi priešingai – gali padaryti žalos, kadangi nuteistiesiems gali tekti ir tenka susidurti su neigiamais bausmės atlikimo reiškiniais: darbo praradimu, kitų nuteistųjų neigiama įtaka ir kt. Be kita ko, dalis nuteistųjų arešto bausmę atlieka savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Šie nuteistieji tik maitinami ir saugomi pareigūnų, o pasibaigus poilsio dienai – vėl paleidžiami iš įstaigos. Jų resocializacija nevykdoma, nes labai trumpai laikomi pataisos įstaigoje. Pritaikius amnestiją nuteistiesiems areštu, būtų galima tikėtis ne tik sumažinti įkalintų asmenų skaičių, kuris šiuo metu yra didžiausias Europos Sąjungoje (2018 m. sausio
Europos Sąjungoje vidurkis – apie 130 įkalintų asmenų 100 tūkst. gyventojų), bet ir būtų išvengta neigiamo poveikio minėtą bausmę atliekantiems nuteistiesiems, taip pat būtų racionaliau panaudotos valstybės biudžeto lėšos ir žmogiškieji ištekliai kitų nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nuteistiesiems, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė buvo paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, taikyti amnestiją, atleidžiant juos nuo pusės neatliktos arešto bausmės dalies, o nuteistiesiems, atliekantiems arešto bausmę savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu – atleidžiant juos nuo visos neatliktos arešto bausmės dalies. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, teikiama redakcija:
Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nauja 1 dalimi: „1.
Nuo neatliktosios arešto bausmės dalies atleidžiami nuteistieji, atliekantys arešto bausmę savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė buvo paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę.“ Projektą papildyti nauju 2 straipsniu: “2 straipsnis. Neatliktosios arešto bausmės dalies sumažinimas arešto bausmę atliekantiems asmenims Arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, neatliktoji arešto bausmės dalis sumažinama pusiau.“ ŽTK – pritarti. 6. Teisingumo ministerija 2018-09-26 N 16 Taip pat atkreipiame dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pritaikius amnestiją ir atleidus dalį jų nuo visos likusios neatliktos bausmės dalies, jie iš karto turės būti paleisti iš pataisos įstaigos ir į visuomenę integruosis savarankiškai. Praktika rodo, kad tie nuteistieji, kurie iš pataisos įstaigos paleidžiami be Lietuvos probacijos tarnybos priežiūros, dažniau padaro naujų nusikalstamų veikų nei lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, t. y. nuteistieji, kuriems taikoma probacija. Siekiant maksimaliai sumažinti minėtų asmenų galimą nusikalstamo elgesio riziką padedant jiems spręsti problemas, su kuriomis jie gali susidurti išėję iš pataisos įstaigos, siūlytina Įstatymo projekte nauju teisiniu reguliavimu nustatyti nuteistųjų, kurie paleisti iš areštinės ir pataisos įstaigos pritaikius amnestiją, priežiūrą ir amnestijos panaikinimą.
Įstatymo projekte minimi nuteistieji galėtų būti prilyginti probuojamiesiems – lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems, ir nustatyta, kad likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį būtų vykdoma jų kaip probuojamųjų priežiūra pagal Amnestijos komisijos nustatytas sąlygas (pvz., nuteistieji galėtų būti Amnestijos komisijos įpareigojami atlyginti turtinę žalą, įsidarbinti, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmenis ir kt.). Priežiūrą vykdytų Lietuvos probacijos tarnyba pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo V skyriaus nuostatas. Jeigu nuteistasis priežiūros metu nepadarytų administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, vykdytų individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, priežiūros vykdymas pasibaigus vienų metų terminui būtų nutraukiamas. Jeigu nuteistasis priežiūros metu padarytų administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, be pateisinamų priežasčių nevykdytų individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytų probuojamojo priežiūros priemonių arba nevykdytų kitų įstatymų nustatytų pareigų, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas Lietuvos probacijos tarnybos teikimu priimtų sprendimą panaikinti priežiūrą ir pasiųsti atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies. Pritarti Projektą papildyti nauju 16 straipsniu: „16 straipsnis.
pritaikius amnestiją, priežiūra ir amnestijos panaikinimas
1Nuteistieji,
kuriems taikyta amnestija pagal šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytas sąlygas, prilyginami probuojamiesiems – lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems ir vienus metus nuo paleidimo iš pataisos įstaigos vykdoma jų, kaip probuojamųjų, priežiūra. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytą priežiūrą vykdo Lietuvos probacijos tarnyba pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo V skyriaus nuostatas. 3. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuteistasis priežiūros metu nepadarė administracinių nusižengimų, už kuriuos jam būtų taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, vykdė individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, priežiūra, pasibaigus jos terminui, nutraukiama. 4. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuteistasis priežiūros metu padarė administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, be pateisinamų priežasčių nevykdo individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytų probuojamojo priežiūros priemonių, arba nevykdo kitų įstatymuose nustatytų pareigų, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas Lietuvos probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti priežiūrą ir vykdyti likusią bausmės dalį, nuo kurios nuteistasis buvo atleistas pagal šį
siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad į amnestijos komisijos sudėtį privalomai būtų įtraukiami ne mažiau kaip du visuomenės atstovai. Ši nuostata sudarytų sąlygas užtikrinti objektyvesnę, skaidresnę ir viešesnę amnestijos komisijos veiklą. Pritarti ŽTK – pritarti.
Pritarti ŽTK – pritarti. 11 straipsnio 1 dalis papildyta nuostata: „minimalus amnestijos komisijos narių skaičius – 5, iš jų du komisijos nariai – visuomenės atstovai.“
prokuratūra 2018-10-167
amnestija netaikoma
skyrius);
vientisumui ir konstitucinei santvarkai (XVI skyrius);
3Nusikaltimai žmogaus gyvybei (XVII skyrius):
BK 129 str. BK 131 str. 4. Nusikaltimai žmogaus sveikatai (XVIII skyrius): BK 135 str. BK 138 str. 2 d. 5. Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei (XIX skyrius): BK 145 str. 2 d. 6. Nusikaltimai žmogaus laisvei (XX skyrius): BK 146 str. 2 ir 3 d. BK 147 str. BK 147¹ str. 7. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (XXI skyrius):
BK 149 str. BK 150 str. BK 151 str. 2 d. BK 151¹ str. BK 153 str. 8. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai (XXIII skyrius): BK 156 str. 1 d. BK 157 str. BK 159 str. BK 160 str. BK 162 str. 1 d. Vaiko išnaudojimas pornografijai (2d. Dalyvavimas pornografinio pobūdžio renginyje, kur buvo išnaudojamas vaikas) – įrašom visą straipsnį BK 163 str. 9. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei (XXV skyrius):
BK 170 str. 3 d. BK 170¹ str. BK 170²str. 10. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (XXVIII skyrius): BK 178 str. 3 d. BK 180 str. 2 ir 3 d. BK 181 str. BK 182 str. 2 d. BK 183 str. 2 d. BK 184 str. 2 d. BK 187 str. 2 d. BK 189¹ str. 11. Nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (XXX skyrius):
BK 196 str. 2 d. BK 197 str. 2 d. BK 198 str. 2 d. BK 198¹ str. 2 d. 12. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (XXXI skyrius): BK 199 str. BK 199¹ str. BK 199² str. BK 200 str. 13.
(XXXII skyrius): BK 213 str. 2 d. BK 214 str. BK 215 str. BK 216 str. BK 220 str. 2 d. BK 221 str. 2 d. 14. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (XXXIII skyrius): BK 225 str. 1, 2 ,3 d. BK 226 str. 1, 2, 3, 4 d. BK 227 str. 1, 2, 3 d. BK 228 str. 1 ir 2 d. Piktnaudžiavimas (3-oji dalis dėl juridinio asmens atsakomybės) – įrašom visą straipsnį
skyrius): BK 233 str. 3 d. BK 239 str. BK 240 str. BK 241 str. 2 d. BK 242 str. BK 246 str. 2 d. 16. Nusikaltimai visuomenės saugumui (XXXV skyrius);
ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga (XXXVI skyrius): BK 253 str. 2 d. BK 253¹ str. BK 254 str. BK 256 str. BK 256¹ str. BK 257 str. BK 257¹ str. 18. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (XXXVII skyrius):
BK 260 str. BK 261 str. BK 262 str. BK 263 str. BK 264 str. BK 266 str. BK 267 str. BK 267¹ str. 19. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai (XXXVIII skyrius): BK 270 str. BK 271 str. 1 d. BK 271¹ str. BK 275 str. 2 d. BK 276 str. 2 d. BK 276¹ str. BK 276² str. 20. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (XXXIX skyrius):
BK 278 str. 2 d. BK 280 str. 2 d. BK 281 str. 6 d. 21. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (XL skyrius): BK 283 str. 22. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai (XLII skyrius): BK 293 str. BK 294 str. 2 d. 23. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei (XLIV skyrius):
BK 307 str. 3 d. BK 308 str. 3 d. BK 309 str. 3 d. +2 d.
3 d. +2 d. Disponavimas pornografinio turinio dalykais (2 d. vaikas arba vaizduojamas kaip vaikas, 3 d. mažametis) – įrašom 2, 3 dalis. Pritarti Generalinė prokuratūra 2018-10-10 TTK posėdyje pateikė žodžiu pasiūlymą išdėstyti amnestijos įstatymo 7 straipsnį nauja redakcija ne tik pagal Baudžiamojo kodekso skyrius, bet ir straipsniais, nes kai kuriuose BK skyriuose nustatytos ne tokios pavojingos veikos, už kurias būtų galima taikyti amnestiją, taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekto 7 str. likę nepaminėtų straipsnių, kurie numato atsakomybę už labai pavojingas veikas, tačiau jie įstatyme neįrašyti, todėl už tokias veikas būtų galima taikyti amnestiją. Pasiūlymui pritarta. Tekstas redaguotas pagal teisėkūros reikalavimus:
„7 straipsnis. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, už
kuriuos nuteistiems asmenims amnestija netaikoma 1.
Amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems už šiuos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, įsigaliojusiame 2003 m. gegužės 1 d. (toliau – Baudžiamasis kodeksas), numatytus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus:
Baudžiamojo kodekso XV skyriuje;
2) nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei
3) nusikaltimus žmogaus gyvybei, nurodytus Baudžiamojo kodekso 129 ir 131 straipsniuose;
4) nusikaltimus žmogaus sveikatai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 135 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalyje;
5) nusikaltimus, pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei, nurodytus Baudžiamojo kodekso145 straipsnio 2 dalyje;
6) nusikaltimus žmogaus laisvei, nurodytus Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 147 ir 147¹ straipsniuose;
7) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso 149, 150 straipsniuose, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹ ir 153 straipsniuose;
8) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus vaikui ir šeimai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 1 dalyje, 157, 159, 160, 162 ir 163 straipsniuose;
9) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, nurodytus Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 3 dalyje, 170¹ ir 170²straipsniuose;
10) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nurodytus Baudžiamojo kodekso
straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 189¹ straipsnyje;
11) nusikaltimus elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso 196 straipsnio 2 dalyje, 197 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje ir 198¹ straipsnio 2 dalyje;
12) nusikaltimus ir baudžiam
uosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 199, 199¹, 199²ir 200 straipsniuose;
13) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 2 dalyje, 214, 215, 216 straipsniuose, 220 straipsnio 2 dalyje ir 221 straipsnio 2 dalyje;
14) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nurodytus Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 226 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse, 227 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir 228 straipsnyje;
15) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus teisingumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalyje, 239, 240 straipsniuose, 241 straipsnio 2 dalyje, 242 straipsnyje ir 246 straipsnio 2 dalyje;
16) nusikaltimus visuomenės saugumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso XXXV skyriuje;
17) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, nurodytus Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, 253¹, 254, 256, 256¹, 257 ir 257¹ straipsniuose;
18) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, nurodytus Baudžiamojo kodekso 260, 261, 262, 263, 264, 266, 267 ir 267¹ straipsniuose;
19) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus aplinkai ir žmonių sveikatai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 270 straipsnyje, 271 straipsnio 1 dalyje, 271¹ straipsnyje, 275 straipsnio 2 dalyje, 276 straipsnio 2 dalyje, 276¹ ir 276² straipsniuose;
20) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus transporto eismo saugumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 2 dalyje, 280 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje;
21) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus viešajai tvarkai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 283 straipsnyje;
22) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai, nuro
dytus Baudžiamojo kodekso 293 straipsnyje ir 294 straipsnio 2 dalyje;
23) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus dorovei, nurodytus Baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje ir 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse.“ 9.
Amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems už šiuos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, įsigaliojusiame 2003 m. gegužės 1 d. (toliau – Baudžiamasis kodeksas), numatytus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus:
Baudžiamojo kodekso XV skyriuje;
2) nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei
3) nusikaltimus žmogaus gyvybei, nurodytus Baudžiamojo kodekso 129 ir 131 straipsniuose;
4) nusikaltimus žmogaus sveikatai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 135 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalyje;
5) nusikaltimus, pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei, nurodytus Baudžiamojo kodekso145 straipsnio 2 dalyje;
6) nusikaltimus žmogaus laisvei, nurodytus Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 147 ir 147¹ straipsniuose;
7) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso 149, 150 straipsniuose, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹ ir 153 straipsniuose;
8) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus vaikui ir šeimai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 1 dalyje, 157, 159, 160, 162 ir 163 straipsniuose;
9) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, nurodytus Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 3 dalyje, 170¹ ir 170²straipsniuose;
10) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nurodytus Baudžiamojo kodekso
straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 189¹ straipsnyje;
11) nusikaltimus elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso 196 straipsnio 2 dalyje, 197 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje ir 198¹ straipsnio 2 dalyje;
12) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 199, 199¹, 199²ir
200 straipsniuose;
13) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 2 dalyje, 214, 215, 216 straipsniuose, 220 straipsnio 2 dalyje ir 221 straipsnio 2 dalyje;
14) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nurodytus Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 226 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse, 227 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir 228 straipsnyje;
15) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus teisingumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalyje, 239, 240 straipsniuose, 241 straipsnio 2 dalyje, 242 straipsnyje ir 246 straipsnio 2 dalyje;
16) nusikaltimus visuomenės saugumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso XXXV skyriuje;
17) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, nurodytus Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, 253¹, 254, 256, 256¹, 257 ir 257¹ straipsniuose;
18) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, nurodytus Baudžiamojo kodekso 260, 261, 262, 263, 264, 266, 267 ir 267¹ straipsniuose;
19) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus aplinkai ir žmonių sveikatai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 270 straipsnyje, 271 straipsnio 1 dalyje, 271¹ straipsnyje, 275 straipsnio 2 dalyje, 276 straipsnio 2 dalyje, 276¹ ir 276² straipsniuose;
20) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus transporto eismo saugumui, nurodytus Baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 2 dalyje, 280 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje;
21) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus viešajai tvarkai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 283 straipsnyje;
22) nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai, nurodytus Baudžiamojo kodekso 293 straipsnyje ir 294 straipsnio 2 dalyje;
23) nusikaltimus ir baudžiam
uosius nusižengimus dorovei, nurodytus Baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje ir 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse.“
tyrimų tarnyba
22
2 dalimi, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto projekto Nr. XIIIP-2400[1] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Projektu siekiama pažymint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, popiežiaus Pranciškaus vizitą bei Šv. Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje metines daliai kalinčiųjų asmenų suteikti amnestiją. Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad kai kurios Projekto nuostatos yra nepakankamai išsamios, todėl tam tikrais atvejais gali sudaryti sąlygas nesąžiningam elgesiui ir neobjektyviems sprendimams. Atsižvelgdami į tai, teikiame šiuos pastebėjimus ir pasiūlymus:
projekte 2 dalis) 2 punkte siūloma įtvirtinti, kad nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiami pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai: moterys, vyresni kaip 65 metų vyrai, asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, ir nepilnamečiai, išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo[2] 19 straipsnio 1 dalį neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus tuos asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Pagal to paties įstatymo 20 straipsnio 1 dalį asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus nustatomas darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Projekto rengėjai turėjo omenyje tik asmenis iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis ar neįgaliuosius apskritai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte[3].
Siekdami išvengti galimai neaiškaus Projekto nuostatų taikymo, siūlome patikslinti Projekto 1 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktus (patobulintame projekte
Pritarti Neįgalumo sąvoka patikslinta pagal Bausmių vykdymo kodekse vartojamą sąvoką (BVK 43 str. 2 d., 52 str. 1 d., 70 str. 4 d., 86 str. 1 d. 3p., 145 str. 1 d., 3 d. ir 178 str. 1d.): „neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis“. 10. Specialiųjų tyrimų tarnyba
nustatyti, kad asmenims, pažeidinėjantiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, Amnestijos komisijos sprendimu šio Įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniuose numatytas atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas gali būti netaikomas. Pažymėtina, kad analizuojama nuostata nėra pakankamai išsami, kadangi trūksta aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis Amnestijos komisija turėtų priimti atitinkamą sprendimą. Projekte neatskleidžiama, per kokį laikotarpį, kokio pobūdžio ir kiek pažeidimų turi būti padaryta, kad Amnestijos komisija atsisakytų atleisti asmenį nuo bausmės ar ją sumažinti arba priimtų priešingą sprendimą – taikyti asmeniui amnestiją. Mūsų nuomone, tai gali įtakoti neobjektyvių, šališkų sprendimų priėmimą, skirtingų standartų taikymą ir interpretacijas.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Projekto 9 straipsnį Amnestijos komisija bus ne viena, suteikus kiekvienai iš jų plačią diskrecijos teisę, t. y., savo nuožiūrą spręsti ar asmens padaryti laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimai yra pakankami atsisakyti atleisti asmenį nuo bausmės ar ją sumažinti, tai gali lemti skirtingą praktiką ir lygiateisiškumo principo pažeidimus. Pritarti Patobulinto projekto 6 straipsnyje įrašyti kriterijus:
„sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo
režimą“, tokie kriterijai vartojami 142 str. 2 dalyje, 152 str.2 dalyje. Taip pat atsižvelgiant ir į Seimo nario R. Šarknicko pasiūlymą, išbraukiami žodžiai „gali būti“ ir norma tampa imperatyvi. 11. Specialiųjų tyrimų tarnyba
projekte 11 straipsnis) siūloma įtvirtinti Amnestijos komisijų sudarymo tvarką ir pagrindines jų darbo organizavimo kryptis. Nors pagal šio straipsnio 1 dalį Amnestijos komisijų sudėtį ir darbo reglamentą nustatys Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamento) direktorius, mūsų nuomone, siekiant didesnio teisinio aiškumo ir atsparumo korupcijai, kai kurie aspektai turėtų būti įtvirtinti pačiame Projekte:
direktorius tvirtina Amnestijos komisijas jam pavaldžiose įstaigose su nelyginiu narių skaičiumi, tačiau, išskyrus šių komisijų pirmininkus, nėra aišku iš kokių asmenų jos sudaromos, kokie reikalavimai nariams ir kokias funkcijas jie atlieka. Be to, analizuojama nuostata suponuoja išvadą, kad Amnestijos komisiją iš esmės gali sudaryti vienas narys (nelyginis skaičius).
Atsižvelgdami į tai, siūlome reglamentuoti reikalavimus Amnestijos komisijos nariams (pavyzdžiui, nepriekaištingos reputacijos, nešališkumo, išsilavinimo, darbo patirties bausmių vykdymo srityje ar pan.) bei nustatyti, kad narių skaičius būtų ne mažiau kaip trys. Taip pat siūlytina apibrėžti pagrindines Amnestijos komisijos funkcijas. 2.2. Projekto 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Amnestijos komisija sprendimą dėl amnestijos taikymo priima atviru balsavimu balsų dauguma, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais amnestijos taikymo pagrindais ir sąlygomis. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Pažymėtina, kad pagal Projekto 9 straipsnio 2 dalį Amnestijos komisijos posėdžiuose privalomai turi dalyvauti teritorinės prokuratūros prokuroras ir gynėjas (advokatas), todėl siekdami išvengti galimų neaiškumų komisijos sprendimų procedūroje, siūlome patikslinti, kad sprendimas dėl amnestijos taikymo priimamas atviru balsavimu komisijos narių balsų dauguma bei reglamentuoti sprendimo priėmimo procedūrą balsams pasiskirsčius po lygiai. Taip pat siekdami užtikrinti didesnį skaidrumą Amnestijos komisijos posėdžiuose, siūlome nustatyti prievolę daryti posėdžių skaitmeninius garso ir (ar) vaizdo įrašus. Pritarti Patobulinta redakcija pagal pastabą. Patobulinta atsižvelgiant į pastabą, TD taip pat siūlo spręsti šį klausimą. 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta: Amnestijos komisijos minimalus narių skaičius - 5, nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos kaip nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje (nauja redakcija nuo 2019-01-01). Įrašoma nuostata: „daromi garso ir (ar)
Pirma, nėra aišku kokiais atvejais praktikoje turėtų būti taikoma Projekto 13 straipsnio (patobulintame projekte 15 straipsnis) 2 dalis, kurioje nustatyta amnestijos įvykdymo termino išimtis, kai amnestiją taiko ir vykdo teismai – ar turima omenyje atvejus, kai teismai nagrinėja skundus dėl Amnestijos komisijos sprendimų, ar kai amnestija taikoma vadovaujantis anksčiau priimtu įstatymu dėl amnestijos, ar kitus atvejus. 3.2. Antra, nėra aiški sprendimų dėl amnestijos taikymo priėmimo procedūra, kai asmenims, kurie padarė nusikaltimą ar baigė trunkamąjį ar tęstinį nusikaltimą iki 2018 m liepos 1 d. imtinai, amnestijos įstatymo įsigaliojimo dieną dar nebus įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (Patobulinto projekto 8 straipsnis). Manytina, kad tokiais atvejais dėl amnestijos taikymo turėtų spręsti nuosprendį priimsiantis teismas, tačiau Projekte to nėra numatyta. Siekdami aiškesnio teisinio reguliavimo ir sumažinti galimybes interpretuoti teisės normas, siūlome tikslinti Projekto nuostatas ir aiškiai apibrėžti teismų vaidmenį amnestijos taikymo ir vykdymo procese. Pritarti iš dalies Nepritartina, nes teismo procesas išsamiai nustatytas Baudžiamojo proceso kodekse, todėl ne šio įstatymo dalykas. Amnestijos įstatymo projekte tik nurodomas teismas, kaip įstatymą taikantis subjektas. Taip pat įstatymo 13 straipsnyje nustatyti terminai ir tik amnestijai būdingas procesas (proceso dalyviai, jų dalyvavimo būtinumas, išvadų teikimas ir kt.). Dėl trunkamųjų patikslinta 9 straipsnio 2 dalis ir įrašyta nauja 3 dalis, nurodant kokius klausimus sprendžia amnestijos komisijos, o kokius – teismai. 13. Specialiųjų tyrimų tarnyba
6
netaikyti nuteistajam amnestiją viešinimu.
Pažymėtina, kad su nuasmenintais teismo apkaltinamaisiais nuosprendžiais visuomenė gali susipažinti viešai, todėl svarstytina, ar laikantis nuoseklumo neturėtų būti suteikiama tokia galimybė ir amnestijos taikymo atveju. Mūsų nuomone, Amnestijos komisijų veikla ir jų sprendimai, kaip ir teismo nuosprendžiai, yra itin aktualūs visuomenei, todėl siekdami užtikrinti didesnį komisijų veiklos skaidrumą, viešumą, atsižvelgdami į tarptautinius atvirų duomenų principus, Nacionalinės kovos su korupcija programos 2015-2025 m. siekį – sudaryti geresnes galimybes visuomenės kontrolei, siūlome, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų, nustatyti pareigą viešinti Amnestijos komisijų sprendimus. Pritarti Komisijų sprendimai bus viešinami Kalėjimų departamento e. svetainėje šio departamento direktoriaus nustatyta tvarka, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir kitų įstatymų draudimų reikalavimų (reikalavimai turėtų būti panašūs kaip teismų sprendimams keliamus viešinimo reikalavimus). 14. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
2 1, 2 DĖL
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau - Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto projektu Nr. XIIIP-2400 (toliau - Įstatymo projektas) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 17 str. 2 dalimi, teikia šiuos pastebėjimus ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto. Įstatymo projektu, vadovaujantis humanizmo bei gailestingumo principais, siekiama nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleisti dalį nuteistųjų, išvardintų Įstatymo projekto 1 str. (2 dalies-pastaba mūsų) 1 ir 2 punktuose, t. y. nėščias moteris ir motinas, auginančias iki 18 metų vaiką, vyresnius kaip 65 metų vyrus, asmenis kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis bei nepilnamečius.
Konstatuotina, jog Įstatymu projektu siekiama suteikti privilegijas asmenims dėl jų lyties, amžiaus ir negalios. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nustato, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas (diferencijuotas teisinis reguliavimas) būtų objektyviai pateisintinas. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Teisinio reguliavimo proporcingumo įvertinimo klausimu Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pasisakęs, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas gali būti priimtas tik įvertinus, ar juo nustatomos lengvatos yra proporcingos jų gavėjų ir kitų asmenų (kuriems ši lengvata netaikoma) padėties skirtumams (2013 m. birželio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. 1261-16/2013). Priimant tokį reguliavimą, kuriuo tam tikros asmenų grupės yra traktuojamos skirtingai, privalo būti ypač kruopščiai įvertintos visos aplinkybės ir užtikrinta, jog tarp asmenų grupių yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumai Jo g būtų pateisintas skirtingas jų traktavimas. Pabrėžiama, jog nagrinėjant normines administracines bylas, diferencijuoto teisinio reguliavimo nustatymas panašiose padėtyse esančių asmenų atžvilgiu taip pat suponuoja pareigą atsakovui - norminį administracinį aktą priėmusiai institucijai, įrodyti, kad teisinė priemonė yra objektyviai pateisinama, t. y. yra pagrįsta ir proporcinga.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, jog teisės būti atleistiems nuo bausmės išvardinti asmenys nusipelno tuo, jog yra priskirtini ypač pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Aiškinamajame rašte taip pat motyvuojama, jog amnestijos pritaikymas motinoms, auginančioms nepilnamečius vaikus, bei besilaukiančioms moterims lems, kad jos laisvėje galės auginti savo vaikus ir jais rūpintis, taip neprarasdamos prigimtinio motinos ir vaiko ryšio. Nurodoma, jog amnestija pagerins ir pagyvenusio amžiaus bei negalią turinčių kalinių gyvenimą: jie galės greičiau sugrįžti pas savo šeimas ir tinkamiau pasirūpinti savo sveikata būdami laisvėje. Minėti teiginiai kelia pagrįstų abejonių, kadangi nėra pagrindžiama, kodėl tėvų (vyrų), auginančių nepilnamečius vaikus, tarpusavio ryšys yra mažiau svarbus nei motinų (moterų). Be to, iš aiškinamajame rašte pateiktų argumentų galima daryti išvadą, jog pagyvenusio amžiaus vyrų bei negalią turinčių kalinių teisė į sveikatos priežiūrą laisvės atėmimo vietose nėra pilnai užtikrinama, todėl šie asmenys tuo turėtų pasirūpinti patys būdami laisvėje. Be to, nepateikiama objektyvių duomenų, kodėl siekis grąžinti į šeimą šiuo atveju taikytinas tik nurodyto amžiaus vyrams. Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, jog Įstatymo projekte ir jo aiškinamajame rašte nepakanka duomenų leidžiančių objektyviai pateisinti Įstatymo projektu siekiamą įtvirtinti lyties, amžiaus ir negalios pagrindu diferencijuotą teisinį reguliavimą. Pritarti Atsižvelgiant į visas pateiktas pastabas ir siūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas-2, išplečiant asmenų, kuriems bus taikoma amnestiją, ratą.
Atsisakoma nuostatų, kurios galėtų būti objektyviai įvertintos, kaip diskriminuojančios. ŽTK-pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Sergejus Jovaiša, Valerijus Simulik, Leonard Talmont, Andrius Navickas, Justas Džiugelis 2018-09-18 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14,16 Argumentai: pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo teisės departamento pastabas, kad teikiamas projektas galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Nediferencijuojant ir nediskriminuojant nuteistųjų lyties pagrindu, siūlome taikyti vienodą vienerių metų atleidimo nuo neatliktosios bausmės laikotarpį, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektą ir jį išdėstyti taip:
2018 m. d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, 2018 m. pažymėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, popiežiaus Pranciškaus vizitą bei 25-ąsias Šv. Jono Pauliaus II apsilankymo metines Lietuvoje ir vadovaudamasis humanizmo principais, priima šį amnestijos aktą. 1 straipsnis. Atleidimas nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies
1Nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiami:
atėmimo bausme iki 6 metų imtinai;
vyresni kaip 65 metų vyrai, asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, ir nepilnamečiai, išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus. 2.
nesukakę 18 metų. 3. Vyresniais kaip 65 metų vyrais laikomi vyrai, kurie 65 metus sukako iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Asmenimis, kuriems nustatytas sunkus ir vidutinis neįgalumo lygis, laikomi asmenys, kuriems toks neįgalumo lygis yra nustatytas iki šio Įstatymo taikymo jiems dienos. 1 straipsnis. Atleidimas nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies arba bausmės sumažinimas 1 metais Nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, yra atleidžiami nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies, jeigu šio įstatymo įsigaliojimo dieną neatliktosios bausmės dalis yra mažesnė nei 1 metai. Kitiems nuteistiesiems neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinama 1 metais. 2 straipsnis. Neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies sumažinimas nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų Neatliktoji laisvės atėmimo bausmė nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų, sumažinama:
daugiau kaip 6 metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo;
bausme daugiau kaip 6 metams už tyčinius nusikaltimus. 3 straipsnis. Neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies sumažinimas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo Asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, neatliktoji laisvės atėmimo bausmė sumažinama:
vienu ketvirtadaliu, bet ne daugiau kaip 2 metais – nuteistiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams. 4 2 straipsnis.
straipsnis. Amnestijos taikymas atsižvelgiant į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo vietose Asmenims, pažeidinėjantiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, Amnestijos komisijos sprendimu šio Įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniuoseyje numatytas atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas gali būti netaikomas. 5 3 straipsnis. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistiems asmenims amnestija netaikoma Amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems už genocidą pagal Įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (Baudžiamojo kodekso XV skyrius), nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (Baudžiamojo kodekso XVI skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai (Baudžiamojo kodekso XXXII skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (Baudžiamojo kodekso XXXIII skyrius), nusikaltimus visuomenės saugumui (Baudžiamojo kodekso XXXV skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga (Baudžiamojo kodekso XXXVI skyrius), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (Baudžiamojo kodekso XXXVII skyrius) bei nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai (Baudžiamojo kodekso XLII skyrius). 6 4 straipsnis.
straipsnis. Nuteistieji, kuriems netaikoma amnestija Amnestija netaikoma:
gyventojų genocidą“;
kaip 10 6 metųams;
jeigu bent dėl vieno iš jų šis Įstatymas amnestijos nenumato;
iš laisvės atėmimo vietų laisvės atėmimo bausmės daliai, nuo kurios jie lygtinai atleisti ar prieš laiką paleisti;
taikymas
apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. liepos 1 d. imtinai. Asmenims, padariusiems trunkamuosius ar tęstinius nusikaltimus, amnestija taikoma tik tada, jei šie nusikaltimai buvo baigti iki 2018 m. liepos 1 d. imtinai. 2. Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, neatlikta bausmės dalis, kuri sumažinama pritaikius amnestiją, nustatoma šio Įstatymo įsigaliojimo dienai. 8 6 straipsnis. Amnestijos taikymas asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje Amnestija pagal šį Įstatymą taikoma asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę
straipsnis. Amnestijos komisijos
Amnestijos komisijas jam pavaldžiose įstaigose su nelyginiu narių skaičiumi ir nustato jų sudėtį bei darbo reglamentą. 2.
prokuratūros prokuroras ir gynėjas (advokatas), kurie duoda žodines išvadas dėl amnestijos taikymo konkrečiam asmeniui. 3. Amnestijos komisijų darbą organizuoja bausmių vykdymo įstaigų vadovai, kurie yra šių komisijų pirmininkai. 4. Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/4 (trys ketvirtadaliai) komisijos narių bei teritorinės prokuratūros prokuroras ir gynėjas. 5. Nuteistajam neišgalint pasisamdyti gynėjo šiame procese, jis skiriamas valstybės lėšomis. 6. Komisija sprendimą dėl amnestijos taikymo priima atviru balsavimu balsų dauguma, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais amnestijos taikymo pagrindais ir sąlygomis. Komisijos posėdžiai protokoluojami. 10 8 straipsnis. Amnestija, teistumas ir prievolės Amnestijos pritaikymas nepanaikina teistumo ir teismo nuosprendžiu nustatytos prievolės atlyginti žalą ar kitų teismo paskirtų įpareigojimų. 11 9 straipsnis. Amnestijos komisijų sprendimų apskundimas
apskųsti bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo. 2. Teisę paduoti skundus turi nuteistasis, jo prašymu gynėjas ir prokuroras. Nuteistasis gali paduoti skundą dėl amnestijos netaikymo arba neteisingo taikymo, o prokuroras – dėl amnestijos taikymo asmeniui, kuriam amnestija negalėjo būti taikoma, arba dėl neteisingo taikymo. Prokuroro skundas sustabdo Amnestijos komisijos sprendimo vykdymą. 3. Apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, privalo surengti posėdį, į kurį yra kviečiami nuteistasis, prokuroras ir įkalinimo įstaigos administracijos atstovas. Teismo posėdyje dalyvauja nuteistojo gynėjas. Apylinkės teismas skundą išsprendžia priimdamas nutartį. Šią nutartį nuteistasis, jo gynėjas ar prokuroras per 15 kalendorinių dienų nuo nutarties priėmimo gali apskųsti apygardos teismui. 4.
ar prokuroro. Apygardos teismo priimtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 12 10 straipsnis. Šio ir kitų amnestijos aktų taikymas
įstatymas dėl amnestijos, taikomas tik vienas, asmeniui palankesnis, įstatymas. 2. Amnestija pagal šį Įstatymą gali būti taikoma ir tuo atveju, kai asmeniui iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos buvo pritaikytas anksčiau priimtas įstatymas dėl amnestijos. 3. Amnestija taikoma asmenims, nuteistiems už veikas, padarytas iki 2018 m. liepos 1 d. imtinai. 13 11 straipsnis. Amnestijos įvykdymo terminas
dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas amnestijos įvykdymo terminas netaikomas, kai amnestiją taiko ir vykdo teismai. 14 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2018 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS“ Nepritarti ŽTK- iš esmės pritarti. Projektas patobulintas ir dėl lygiateisiškumo nuostatų, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Respublikos Prezidento patarėjo, Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento prie TM, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pastabas. Šis Seimo narių pasiūlymas visai priešingas autorių pateiktam projektui, tai būtų galima laikyti visai nauju projektu, nes jie siūlo taikyti amnestiją visiems nuteistiesiems (išskyrus numatytas išimtis, kuriems netaikoma amnestija), todėl toks pasiūlymas neatitinka autorių siekių. 2.
Šarknickas 2018-10-106 Argumentai Šiuo metu įstatymo projekto 4 str. (patobulintame projekte 6 straipsnis) yra nustatyta, kad asmenims, pažeidinėjantiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, Amnestijos komisijos (toliau – Komisija) sprendimu įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniuose numatytas atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas gali būti netaikomas. Atsižvelgiant į tai, Komisijai būtų suteikta absoliuti diskrecijos teisė nuspręsti, kuriems nuteistiesiems gali būti taikoma amnestija, o kuriems ne. Pažymėtina, kad toks reglamentavimas ir tokių diskrecijos teisių Komisijai suteikimas sudarytų prielaidas korupcijos apraiškoms, kadangi išliktų teorinė galimybė net ir nepavyzdingo ir blogo elgesio nuteistajam taikyti amnestijos aktą. Be kita ko, šio pasiūlymo teikėjų įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad po amnestijos akto taikymo dalis nuteistųjų būtų išleisti į laisvę, o kitai daliai būtų sumažintas bausmės atlikimo terminas (išskyrus įstatymo projekte nustatytas išimtis), taip pat turint omenyje tai, kad nuteistieji po amnestijos taikymo būtų integruoti į visuomenę (arba paankstintas toks jų integravimas), sprendžiant amnestijos taikymą, būtina atsižvelgti ir įvertinti nuteistųjų elgesį bei jų nusikalstamo elgesio riziką bei pavojų aplinkiniams. Šio pasiūlymo teikėjai vienareikšmiškai mano, kad siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, amnestiją privaloma taikyti tik tiems asmenims, kurių elgesys bausmės vykdymo metu buvo doras ir nepriekaištingas ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, t. y. tik atsižvelgus į jų nusikalstamo elgesio riziką. Be kita ko, tokiu būdu būtų užkirstas kelias galimoms korupcijos apraiškoms, kadangi amnestijos aktas galėtų būti taikomas išimtinai tik doro elgesio nuteistiesiems, šiuo klausimu nepaliekant jokių Komisijos diskrecijos teisių. Pasiūlyme vartojamos sąvokos yra suderintos su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4. Asmenims, pažeidinėjantiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, Amnestijos komisijos sprendimu šio Įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniuose numatytas atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas gali būti netaikomas. Šio Įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniuose numatytas atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas taikomas tik nuteistiesiems, kurie bausmės vykdymo laikotarpiu elgėsi dorai ir nepriekaištingai, atsižvelgus į jų nusikalstamo elgesio riziką.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Tokių sąvokų, kaip „elgėsi dorai ir nepriekaištingai“, teisės aktai neapibrėžia, jos yra vertinamojo pobūdžio, dėl to gali kilti įstatymo taikymo problemų. Atsižvelgiant į Seimo nario pasiūlymą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvadą, patobulintame projekte iš 6 straipsnio išbraukiami žodžiai „gali būti“, norma tampa imperatyvi:
Pasiūlymas:
„Asmenims, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai
pažeidusiems laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo režimą, amnestijos komisijos sprendimu šio įstatymo 1, 2, 3, 4 ir 5 straipsniuose numatytas atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas gali būti netaikomas.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:
atsižvelgiant į Seimo narių, Seimo kanceliarijos teisės departamento, Teisingumo ministerijos siūlymus bei pastabas. Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas-2. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-2400(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Vitalijus Gailius, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP- XIIIP-2400(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/b57f9950804411e89188e16a6495e98c?jfwid=14f2286
[3] Neįgalusis