Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės
Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha). Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius per paskutinius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijantį 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą. Nuosavybės teise įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo išimtimi pasinaudojęs asmuo per 3 mėnesius nuo šioje dalyje aprašytų aplinkybių dėl sutartinių gyvulių sumažėjimo (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) atsiradimo privalo informuoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) apie šį faktą arba apie ketinimą tretiesiems asmenims perleisti žemę, kuri buvo įsigyta gyvulininkystei plėtoti.
Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi asmens pranešimą arba pati nustačiusi minėtas aplinkybes, per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba aplinkybių nustatymo pateikia asmeniui pasiūlymą jo pasirinkimu per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo parduoti valstybei 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės plotą. Šioje dalyje ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytu atveju Civilinio kodekso 4.79 straipsnio ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl pirmumo teisės asmenų nėra taikomos. Jei asmuo nesutinka su pasiūlymu parduoti žemės ūkio paskirties žemę valstybei, Nacionalinė žemės tarnyba, gindama viešąjį interesą, pareiškia ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės perdavimo valstybės nuosavybėn.“
2Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik
gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šio straipsnio
dydžių.“
3Pakeisti 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys didžiausio žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Jeigu sudaromas žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina žemės ūkio ministras. Asmuo, įsigyjantis žemės ūkio paskirties žemęės, atsako už žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Kilus įtarimui (esant informacijos /duomenų /faktų), kad asmuo pažeidė šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, Nacionalinė žemės tarnyba patikrina, ar žemės ūkio paskirties žemės ar kito turto pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalį perleidimo sandoris buvo sudarytas nepažeidžiant šio įstatymo. Atlikdama patikrinimą Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų bei užsienio organizacijų (neturinčių juridinio asmens statuso) pateikti dokumentus ir informaciją.
Atlikusi patikrinimą ir nustačiusi pažeidimą, per 20 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo dienos Nacionalinė žemės tarnyba asmeniui pasiūlo per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo parduoti valstybei už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą, įgijėjo pasirinkimu jo nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties žemės plotą (ploto dalį, proporcingą įsigytų akcijų (teisių, pajų) daliai juridiniame asmenyje, kai įsigytas turtas pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalį), viršijantį nustatytąjį šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Jeigu nustatytas viršijantis žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro tik žemės sklypo dalį ir pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, padalijus žemės sklypą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, pasiūlymas parduoti teikiamas dėl viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Asmeniui nesutikus su pasiūlymu, Nacionalinė žemės tarnyba, gindama viešąjį interesą, pareiškia ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės, įsigytos pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, perdavimo valstybės nuosavybėn. Prokuroras, gavęs duomenų, kad galimai buvo pažeisti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai ir padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, imasi viešojo intereso gynimo. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus.
Valstybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto žemės ūkio paskirties žemės ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2395(2) lyginamasis variantas
2019
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės
Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys /1 ha). Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius per paskutinius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijantį 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą, o kai žemės įsigijimo kaina yra didesnė už vidutinę rinkos vertę, valstybė išperka pagal vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius. Nuosavybės teise įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo išimtimi pasinaudojęs asmuo per 3 mėnesius nuo šioje dalyje aprašytų aplinkybių dėl sutartinių gyvulių sumažėjimo (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) atsiradimo privalo informuoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) apie šį faktą arba apie ketinimą tretiesiems asmenims perleisti žemės ūkio paskirties žemę, kuri buvo įsigyta gyvulininkystei plėtoti.
Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi asmens pranešimą arba pati nustačiusi minėtas aplinkybes, per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba aplinkybių nustatymo pateikia asmeniui pasiūlymą per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo parduoti valstybei 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą jo pasirinktą žemės ūkio paskirties žemės plotą. Jeigu viršijantis žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro tik žemės sklypo dalį ir pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, padalijus žemės sklypą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, pasiūlymas parduoti teikiamas dėl viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo arba valstybė tampa žemės sklypo bendraturtė. Šioje dalyje ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytu atveju Civilinio kodekso 4.79 straipsnio ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl pirmumo teisės asmenų nėra taikomos. Jeigu asmuo nesutinka su pasiūlymu parduoti žemės ūkio paskirties žemę valstybei, Nacionalinė žemės tarnyba, gindama viešąjį interesą, pareiškia ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės perdavimo valstybės nuosavybėn. Kai asmuo nesutinka rengti žemės valdos projekto, kuriuo atidalijama žemės sklypo dalis, žemės valdos projektą rengia Nacionalinė žemės tarnyba ir šių darbų verte Vyriausybės nustatyta tvarka mažinama parduodamo žemė sklypo kaina.“
2Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės registruose ir informacinėse sistemose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas (teises, pajus) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių.“
3Pakeisti 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties
žemės, iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys didžiausio žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Jeigu sudaromas žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina žemės ūkio ministras. Asmuo, įsigyjantis žemės ūkio paskirties žemęės, atsako už žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą.
Kilus įtarimui (esant informacijos ir (ar) duomenų, ir (ar) faktų), kad asmuo pažeidė šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, Nacionalinė žemės tarnyba patikrina, ar žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar kito turto pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalį perleidimo sandoris buvo sudarytas nepažeidžiant šio įstatymo. Atlikdama patikrinimą Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų bei užsienio organizacijų (neturinčių juridinio asmens statuso) pateikti dokumentus ir informaciją. Atlikusi patikrinimą ir nustačiusi pažeidimą, per 20 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo dienos Nacionalinė žemės tarnyba asmeniui pasiūlo per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo parduoti valstybei už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą, įgijėjo pasirinkimu jo nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties žemės plotą (ploto dalį, proporcingą įsigytų akcijų (teisių, pajų) daliai juridiniame asmenyje, kai įsigytas turtas pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalį), viršijantį nustatytąjį šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Jeigu nustatytas viršijantis žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro tik žemės sklypo dalį ir pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, padalijus žemės sklypą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, pasiūlymas parduoti teikiamas dėl viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo arba valstybė tampa šio žemės sklypo bendraturtė.
Jeigu asmuo nesutinka su pasiūlymu, Nacionalinė žemės tarnyba, gindama viešąjį interesą, pareiškia ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės, įsigytos pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, perdavimo valstybės nuosavybėn. Kai asmuo nesutinka rengti žemės valdos projekto, kuriuo atidalijama žemės sklypo dalis, žemės valdos projektą rengia Nacionalinė žemės tarnyba ir šių darbų verte Vyriausybės nustatyta tvarka mažinama parduodamo žemė sklypo kaina. Prokuroras, gavęs duomenų, kad galbūt buvo pažeisti šio straipsnio
veikos požymių, imasi ginti viešąjį interesą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Valstybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto žemės ūkio paskirties žemės ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas yra stiprinti žemės ūkio paskirties žemės (įskaitant ir, kai perleidžiamas daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise turintis juridinis asmuo arba tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), kai įgijėjas tampa daugiau kaip 25 proc. tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju) perleidimo kontrolę, kad asmenys nuosavybės teise neįgytų daugiau žemės ūkio paskirties žemės nei leidžiama pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis. Taip pat siekiama užtikrinti galiojančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl išimtinės galimybės viršyti 500 ha žemės ribą gyvulininkystei plėtoti įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) iki 2018 m. sausio 1 d. apskritai nedalyvavo procese dėl žemės įgijėjo įsigyjamo ploto vertinimo (išduodavo pažymas žemės ūkio paskirties žemės savininkams apie pirmumo teisę turinčius asmenis, bei leidimus įsigyti žemę, patikrinusi, ar asmenys atitinka kvalifikacinius reikalavimus žemei įgyti). Tuo metu galiojančio Įstatymo 3 straipsnio 7 dalis įtvirtino paties įgijėjo atsakomybę, žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje deklaruojant, kad po sandorio sudarymo jo ir su juo susijusių asmenų bendrai nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys didžiausio galimo įsigyti žemės ploto ribos (išskyrus galimą išimtį dėl gyvulininkystės plėtojimo).
Taigi, jei nebus priimtos siūlomos nuostatos, šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba, būdama vienu iš valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų (patikėtinių), negalėtų būti suinteresuotas asmuo, galintis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalį pareikšti reikalavimą dėl, pavyzdžiui, iki 2018 m. sausio 1 d. sudaryto niekinio privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio teisinių pasekmių taikymo. Atitinkamai, nepriėmus siūlomų nuostatų, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo pati imtis veiksmų pradėti tyrimą dėl žemės įgijimo teisėtumo. Nuo
nuosavybės teise valdomą plotą tik tada, kai šis kreipiasi, siekdamas gauti sutikimą įsigyti naują žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar juridinį asmenį, nuosavybės teise valdantį daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, ar tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), kai įgijėjas taptų daugiau kaip 25 proc. šio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju. Taigi siūlomomis nuostatomis, kai be prokuroro, kurio atžvilgiu siūloma nustatyti, kad jis pats vykdytų viešojo intereso tyrimą tik tada, kai veikoje galimai buvo nusikalstamos veikos požymių (pavyzdžiui, įtariama kyšininkavimo atvejai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnį ir kt.), atsiras dar viena institucija (Nacionalinė žemės tarnyba), bus išplečiamos šiai tarnybai nuo 2018 m. sausio 1 d. suteiktų įgaliojimų ribos, kartu subalansuojamas prokuratūrai teksiančių viešojo intereso gynimo atvejų skaičius.
Siūlomi pakeitimai nėra esamo reguliavimo atsisakymas, o jo tobulinimas, siekiant stiprinti Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos taisyklės dėl įsigyjamo žemės ūkio paskirties žemės ploto ribos laikymosi kontrolę. Dėl siūlomų nuostatų galiojimo laike svarbu pažymėti, kad jos būtų ne mažiau aktualios ir dėl tų sandorių, kurie buvo sudaryti nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y., kai Nacionalinei žemės tarnybai pavesta išduoti sutikimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kadangi praktikoje žemės ūkio paskirties žemės įgijėjas, pagal galiojančio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį gavęs Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą įsigyti žemės, iki sandorio sudarymo gali sudaryti kitus žemės ūkio paskirties žemės, įmonės, turinčios daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, ar akcijų įsigijimo sandorius. Taigi nors sutikimo išdavimo dieną įgijėjo nuosavybės teise valdomas žemės plotas bus atitinkantis Įstatymo 3 straipsnį, tačiau išlieka teorinė galimybė, kad, notarui tvirtinant sandorį, įgijėjo turimas žemės plotas gali būti pakitęs (padidėjęs).
Be to, kai kurių formų juridinių asmenų, pavyzdžiui, akcinių bendrovių (priešingai nei uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, o nuo 2018 m. gegužės 1 d. ir žemės ūkio bendrovių bei kooperatinių bendrovių) duomenys apie jų narius dėl šių juridinių asmenų veiklos specifikos nėra kaupiami Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje, taigi išduodant įgijėjui sutikimą, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kuriose nustatyta, kad išdavimo pagrindas „valstybės įmonių registruose“ patikrinti duomenys dėl neviršijimo Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyto žemės ploto ribos, nėra galimybės įsitikinti, ar akcinių bendrovių atveju įgijėjas viršys didžiausio nuosavybės teise galimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto ribą. Tokiu atveju pagal galiojantį reguliavimą vadovaujamasi žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo sąžiningumo prezumpcija, t. y. žemės įgijėjas minėtą turtą įgis, pagal Įstatymo 3 straipsnio 9 dalį Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje patvirtinęs, kad po įsigijimo sandorio jis ir su juo susiję asmenys nuosavybės teise valdys ne daugiau nei leidžia Įstatymo 3 straipsnis.
Dėl šių priežasčių Nacionalinei žemės tarnybai (kadangi sutikimo išdavimo metu nustatytas įgijėjo turimo žemės ploto statusas galėjo pakisti iki sandorio sudarymo dėl ne nuo jos priklausančių veiksmų arba ji pagal suteiktus įgaliojimus negalėjo nustatyti neatitikimo) aktualu, kilus įtarimui, turėti teisę tikrinti ir sandorius, sudarytus nuo 2018 m. sausio 1 d. bei gauti reikalingą informaciją ne tik iš registrų, bet ir iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių (pavyzdžiui, iš Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir t. t.). Teisės konkrečiai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai – atlikti sudarytų tiesioginių arba netiesioginių žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorių patikrinimą ir prireikus, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą, bus papildoma priemonė, kuri prisidės prie tokių sandorių teisėtumo užtikrinimo. Įstatymo projekte minimi pažeidimai, kurių tąsai užkirsti kelią Įstatymo projekte siūlomos priemonės, laikytini viešojo intereso pažeidimais dėl toliau įvardytų priežasčių. Maksimalaus galimo nuosavybės teise įgyti žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio Įstatyme nustatymas buvo viena iš priemonių, sudarančių prielaidas racionaliai valdyti žemės ūkio paskirties žemę, skatinti sąžiningą konkurenciją žemės ūkyje, neleisti monopolizuoti gamybos ir rinkos.
Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarime, šie įvardyti siekiai, kurie įgyvendinami per leistino nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto maksimalius dydžius, traktuotini kaip išreiškiantys Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įsigijimo įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktorius pavaduotoja Aušra Kalantaitė, tel. 239 1353, el. p. auš[email protected]) Žemės teisės skyriaus (vedėja Gintarė Tumalavičienė, tel. 239 1346, el. p. [email protected].) vyriausioji specialistė Vaida Dumčiūtė, tel. 239 1348, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Iki 2018 m. sausio 1 d. pagal Įstatymą už Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsakė pats žemės ūkio paskirties žemės įgijėjas. Minėta deklaracija buvo privalomai teikiama notarui. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turėdavo teisę pareikšti ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės paėmimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn, kai žemės plotas buvo įsigytas pažeidžiant šio Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Nuo
išduoda sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir kitą turtą pagal Įstatymo 1 straipsnio 3 dalį.
Taip pat pažymėtina, kad nuostatos dėl didžiausio galimo nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto – 500 ha buvo apsispręsta 2006 m. Tuo metu svarstant dėl šiuo metu galiojančios nuostatos pagrįstumo, buvo atsižvelgta į Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atliktą ūkių žemės ūkio veiklos rezultatų analizę. Ši analizė parodė, jog didesnių nei 500 ha ūkių rentabilumas yra 6 proc. punktais mažesnis, negu 300–500 ha ūkių. Didesniuose nei 500 ha ūkiuose didėja pastoviosios išlaidos, tenkančios hektarui žemės ūkio naudmenų. Tai reiškia, kad didėjant ūkiui reikalingos santykinai didesnės investicijos žemės ūkio technikai, kuri gali būti našiai naudojama tik esant tam tikram ūkio dydžiui. Atsižvelgiant į žemės, kaip riboto ištekliaus, prigimtį, būtinumą išsaugoti žemės ūkio paskirties žemės naudingąsias savybes, taip pat remiantis minėtais tyrimais, buvo priimta nuostata, numatanti maksimalų 500 ha įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotą. 2017 m. Seimui svarstant Įstatymo pakeitimo projektą (nauja redakcija), įstatymų leidėjas apsisprendė palikti galiojusias nuostatas. Šiuo metu jos taip pat nesiūlomos keisti. Pažymėtina ir tai, kad 3 metų terminas, skirtas nustatyti sutartinių gyvulių skaičiaus sumažėjimo aplinkybėms, galioja nuo 2014 m. ir šiuo teikimu nesiūlomas keisti. Nuo 2014 m. galiojusia (ir šiuo metu taip pat nesiūloma keisti) nuostata dėl sutartinių gyvulių skaičiaus sumažėjimo „dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių“ įtvirtinta išimtis, kada pateisinamos aplinkybės dėl sutartinių gyvulių skaičiaus sumažėjimo, t. y., kai sutartinių gyvulių savininkas savo valiniais veiksmais pats nesukėlė sumažėjimo, pavyzdžiui, gyvuliai išgaišo.
Svarbus aspektas, kad nuostatos dėl išimties, kai gyvulininkystės plėtrai galima įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą nei 500 ha, taip pat nuostatos dėl tokios įsigytos žemės privalomo pardavimo valstybei, jeigu atsiranda bent viena iš Įstatyme nustatytų sąlygų (sutartinių gyvulių sumažėjimas arba savininko valia perleisti įsigytą žemę), yra galiojančios nuostatos nuo 2014 m. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija sugriežtino valstybės poziciją šiuo klausimu, kai vietoj „valstybė įgyja teisę išpirkti“ buvo įtvirtinta „valstybė turi išpirkti“ žemę, kuri buvo įsigyta gyvulininkystei plėtoti. Teikiamu projektu nėra siūloma keisti minėtų nuostatų, siekiant nesudaryti sąlygų spekuliuoti žemės ūkio paskirties žeme (naudojantis išimtimi supirkti žemės ūkio paskirties žemės plotus, viršijančius 500 ha, turint tikslą įgytą žemę perparduoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma numatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kilus įtarimui, galėtų patikrinti žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorio atitiktį Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 daliai ir tam turėtų teisę reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų (bei užsienio organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso) pateikti dokumentus ir informaciją.
Atlikusi minėtą patikrinimą ir nustačiusi Įstatymo nuostatų dėl didžiausio galimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto pažeidimą, Nacionalinė žemės tarnyba šį Įstatymą pažeidusiam žemės ūkio paskirties žemės įgijėjui turėtų teisę pasiūlyti parduoti viršijančią žemės ūkio paskirties žemės ploto dalį. Svarbu pažymėti, kad, kai pažeidžiant Įstatymą buvo įsigytas turtas pagal 1 straipsnio 3 dalį, asmeniui būtų teikiamas pasiūlymas parduoti jo nuosavybės teise valdomos žemės ūkio paskirties žemės dalį, atitinkančią įgyto juridinio asmens nuosavybės teise valdomos žemės ūkio paskirties žemės plotą arba atitinkančią juridinio asmens nuosavybės teise valdomos žemės ūkio paskirties žemės plotą, proporcingą jame įgytų akcijų (teisių, pajų) skaičiui. Sprendimas viršijantį žemės ūkio paskirties žemės plotą išskaičiuoti iš įgijėjo pasirinktas dėl to, kad būtent įgijėjas yra asmuo, nesilaikęs Įstatymo nustatyto didžiausio galimo nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo. Dėl įgijėjo veiksmų neturėtų pasibaigti ar būti žymiai sutrikdyta įgyto (ar dalinai įgyto) juridinio asmens veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomomis priemonėmis siekiama užtikrinti, jog neliktų sandorių, kurių pasekmė – nuosavybės teise įgytas žemės plotas, viršijantis sandorio sudarymo metu leidžiamą nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės plotą.
Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų tikslas – kad asmenys, sudarydami sandorius, netaptų valdytojais didesnio žemės ploto, nei leidžia Įstatymas. Taigi pasekmės įgijėjui atsirastų tik tada, kai atlikus tyrimą, būtų nustatyta, kad patikrinimo atlikimo metu asmuo nuosavybės teise tebevaldo žemės ūkio paskirties žemės plotą, viršijantį Įstatymo 3 straipsnyje nustatytąjį. Atkreiptinas dėmesys į keletą aspektų dėl tų atvejų, kai asmuo nusprendžia pats perleisti gyvulininkystei plėtoti įgytą žemės ūkio paskirties žemę. Pirma, nesant kitų aplinkybių apie sutartinių gyvulių skaičiaus sumažėjimą, ir įgijėjas tiesiog yra apsisprendęs perduoti šią žemę tretiesiems asmenims, tuomet ūkio subjektas pats sprendžia, kada nori perleisti žemės ūkio paskirties žemę, įsigytą gyvulininkystei plėtoti. Šiuo atveju nebūtų racionalu Įstatymo projekte jam nustatyti terminą, per kurį nuo savo vidinio apsisprendimo perleisti žemę, asmeniui reikėtų pateikti pranešimą Nacionalinei žemės tarnybai. Antra, net asmeniui neinformavus Nacionalinės žemės tarnybos apie savo ketinimus perleisti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jam, kaip savininkui, bus būtina kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybą dėl pažymos apie pirmumo teisę pirkti turinčius asmenis gavimo. Šiame etape, Nacionalinė žemės tarnyba, patikrinusi duomenis ir nustačiusi, kad asmuo siekiamą parduoti žemės ūkio paskirties žemę įsigijo gyvulininkystei plėtoti, konstatuos, kad ji privalo būti valstybės išpirkta, ir teiks pasiūlymą asmeniui. Dar vienas svarbus aspektas dėl galiojančios Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies.
Šioje dalyje nustatyta, kad išimtis dėl gyvulininkystės plėtojimui įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės yra taikoma asmeniui (būtent pačiam įgijėjui, o ne kartu su juo susijusiems asmenims), t. y. hektarai skaičiuojami būtent asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, taigi ir pasekmės atsiranda vienam asmeniui – įgijėjui, kai asmens sutartinių gyvulių skaičius sumažėja. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūlant šios nuostatos įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmą, taip pat vartojama ta pati vieno atsakingo subjekto apibrėžtis: asmuo (be su juo susijusių asmenų). Taip pat Įstatymo projekte siūloma atsisakyti nebeaktualios nuostatos, jog, jeigu sudaromas žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo
paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Pagal minėto įstatymo nuostatas, finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kadangi pagal galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį nustatyta, kad žemės pirkimo–pardavimo sandoriai turi būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostata tampa nebeaktuali.
Kaip perteklinės nuostatos siūloma atsisakyti formuluotės, kad „valstybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto žemės ūkio paskirties žemės ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, įvertinęs asmens kaltės ir kitus momentus, priims sprendimą dėl žemės ūkio paskirties žemės perdavimo valstybei, todėl būtent teismas galėtų pasisakyti ir dėl kompensavimo už paimtą žemės ūkio paskirties žemę klausimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. Priešingai, priimtos nuostatos turės teigiamų rezultatų – bus pašalintas netikrumas dėl galimai pažeidžiant galiojusias nuostatas sudarytų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorių. Sustiprės visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis ir teisine sistema. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. Priešingai, priimtos nuostatos paskatins asmenis atidžiai įvertinti pasekmes, sąmoningai neteisingai užpildžius Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją. 7.
plėtrai Priimtos siūlomos nuostatos turės teigiamos įtakos verslo aplinkos gerinimui, kadangi konkrečios institucijos, galinčios patikrinti sudarytų sandorių teisėtumą ir prireikus kreiptis į teismą, įtvirtinimas užtikrins skaidresnę žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo rinką. Žemės ūkio paskirties žemės įgijėjai žinos, kad visi žemės rinkos dalyviai suinteresuoti veikti sąžiningai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusius galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projekto nuostatas, joms įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų neprireiks. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Artėjant žemės reformos pabaigai, perskirsčius žmogiškuosius išteklius, papildomų lėšų Nacionalinei žemės tarnybai vykdyti patikrinimams neprireiks. Žemės ūkio paskirties žemės sklypams išpirkti galėtų būti naudojamos lėšos, gautos už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,žemės sklypas“, ,,nuosavybė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, ar valstybei parduodamas 500 ha ploto ribą viršijantis gyvulininkystei plėtoti įsigytas žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuris nėra suformuotas atskiru žemės sklypu ir sudaro suformuoto žemės sklypo dalį, būtų formuojamas ir parduodamas kaip atskiras žemės sklypas, ar kaip žemės sklypo dalis. Jei toks žemės plotas būtų parduodamas kaip atskiras žemės sklypas, tai iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas – valstybė ar žemės pardavėjas, - turėtų atlikti ir finansuoti žemės sklypo padalijimo ir suformavimo darbus. Jei toks žemės plotas būtų valstybei parduodamas, kaip žemės sklypo dalis, svarstytina, ar valstybei yra racionalu tapti žemės sklypo, kurio dalį ji perka, bendraturte (atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar projekto rengėjai įvertino tokio teisinio reguliavimo teisines pasekmes). 2. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatose tikslintinos formuluotės: vietoj formuluotės „tretiesiems asmenims perleisti žemę“ įrašytina formuluotė „tretiesiems asmenims perleisti žemės ūkio paskirties žemę“, vietoj formuluotės „viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės plotą“ įrašytina formuluotė „viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės ūkio paskirties žemės plotą“. 3.
nustatyti, kad ,,Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių“. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais:
Pirma, sąvoka ,,valstybės įmonių registrai“ tikslintina, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, kuriame yra reglamentuojama valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų steigimas ir veikla, vartojamas sąvokas. Pastarajame įstatyme vartojama sąvoka ,,valstybės registras“. Antra, atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Žemės ūkio bendrovių įstatymo 11¹ straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatymo 41¹ straipsnyje, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 6¹straipsnyje nustatyta, kad duomenys apie juridinių asmenų dalininkus (akcininkus, pajininkus, narius ir panašiai) kaupiami ne valstybės registre, bet Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje, t.y. valstybės informacinėje sistemoje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Trečia, pagal vertinamą projekto nuostatą Nacionalinė žemės tarnyba tikrintų tik tai, ar žemės ūkio paskirties žemę siekiantys įsigyti asmenys turi akcijų juridiniuose asmenyse, kurie nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemę.
Taikant įstatymą, ši projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėtų patikrinti tik tai, ar asmenys, siekiantys įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, turi akcijų žemės ūkio paskirties žemę nuosavybės teise valdančiose akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, nes įstatinis kapitalas į akcijas yra padalintas tik minėtų teisinių formų juridiniuose asmenyse. Pažymėtina, kad žemės ūkio paskirties žemę nuosavybės teise gali būti įsigiję ne tik akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, bet ir žemės ūkio bendrovės, kooperatinės (bendrovės) kooperatyvai ir kitų teisinių formų juridiniai asmenys. Todėl, manytina, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėtų tikrinti informaciją ir apie tai, ar žemės ūkio paskirties žemę siekiantys įsigyti asmenys nėra kitų teisinių formų juridinių asmenų, nuosavybės teise įsigijusių žemės ūkio paskirties žemę, dalyviai, taip pat apie jų pajų ir panašiai dydį tokiuose juridiniuose asmenyse. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų atitinkamai papildyti. 4. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu nustatytas viršijantis žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro tik žemės sklypo dalį ir pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, padalijus žemės sklypą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, pasiūlymas parduoti teikiamas dėl viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas – valstybė ar žemės pardavėjas, - turėtų atlikti ir finansuoti žemės sklypo padalijimo ir suformavimo darbus.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžtų „racionalių ribų ir dydžių“ žemės sklypų kriterijų, todėl nėra aišku, koks žemės ūkio paskirties žemės sklypas būtų laikomas „racionalių ribų ir dydžio“ (ar racionaliu žemės sklypu būtų laikomas žemės ūkio paskirties žemės sklypas tik atsižvelgus į jo dydį ir ribas, ar toks racionalus žemės sklypas būtų siejamas ir su galimybe jį naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (pavyzdžiui, jame vykdyti žemės ūkio veiklą ir pan.). Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos, taikant įstatymą, gali būti skirtingai interpretuojamos, todėl jas reikėtų tikslinti. 5. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio
ūkio paskirties žemės“ įrašytinas žodis „sklypo“, nes sandoriu perleidžiamas žemės sklypas, o ne žemė. 6. Projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tikslintina atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, keliamus lyginamajam variantui (siūlomas atsisakyti nuostatas reikėtų perbraukti linija, o naujas – paryškinti). Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata ,,arba valstybė tampa žemės sklypo bendraturtė“ nėra pakankamai aiški. Nėra aišku, kokiu būdu valstybė taptų žemė sklypo bendraturte ir koks konkrečiai tokiu atveju teikiamas siūlymas bei kokio konkrečiai dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis valstybei būtų perleidžiama. Kartu svarstytina, ar valstybei yra racionalu tapti žemės sklypo, kurio dalį ji perka, bendraturte. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba, atlikdama patikrinimą ar žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar kito turto pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalį perleidimo sandoris sudarytas nepažeidžiant šio įstatymo, turi teisę reikalauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių bei fizinių asmenų bei užsienio organizacijų (neturinčių juridinio asmens statuso) pateikti dokumentus ir informaciją. Iš projekto nuostatų nėra aiškus mechanizmas, kaip Nacionalinė žemės ūkio tarnyba gautų informaciją apie užsienio juridinių asmenų, įsigijusių žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikoje, dalyvius. Kartu nėra aišku, kokiais argumentais remiantis iš užsienio subjektų tarpo projekte išskiriamos vien tik užsienio organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti. 3.
nustatyti, kad „Jeigu nustatytas viršijantis žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro tik žemės sklypo dalį ir pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, padalijus žemės sklypą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, pasiūlymas parduoti teikiamas dėl viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo arba valstybė tampa šio žemės sklypo bendraturtė“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžtų „racionalių ribų ir dydžių“ žemės sklypų kriterijų, todėl nėra aišku, koks žemės ūkio paskirties žemės sklypas būtų laikomas „racionalių ribų ir dydžio“ (ar racionaliu žemės sklypu būtų laikomas žemės ūkio paskirties žemės sklypas tik atsižvelgus į jo dydį ir ribas, ar toks racionalus žemės sklypas būtų siejamas ir su galimybe jį naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (pavyzdžiui, jame vykdyti žemės ūkio veiklą ir pan.). Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos, taikant įstatymą, gali būti skirtingai interpretuojamos, todėl jas reikėtų tikslinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Antra, nuostata ,,arba valstybė tampa šio žemės sklypo bendraturtė“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokiu būdu valstybė taptų žemė sklypo bendraturte, koks konkrečiai tokiu atveju teikiamas siūlymas ir kokia konkrečiai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis valstybei būtų perleidžiama. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, nei numatyta projekte – 2019 m. spalio 1 d., nes ši data įstatymo priėmimo metu jau bus praėjusi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Žemės ūkio ministerijos atstovė, skyriaus vedėja Aušra Kalantaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies nuostatų nėra aišku, ar valstybei parduodamas 500 ha ploto ribą viršijantis gyvulininkystei plėtoti įsigytas žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuris nėra suformuotas atskiru žemės sklypu ir sudaro suformuoto žemės sklypo dalį, būtų formuojamas ir parduodamas kaip atskiras žemės sklypas, ar kaip žemės sklypo dalis. Jei toks žemės plotas būtų parduodamas kaip atskiras žemės sklypas, tai iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas – valstybė ar žemės pardavėjas, - turėtų atlikti ir finansuoti žemės sklypo padalijimo ir suformavimo darbus.
Jei toks žemės plotas būtų valstybei parduodamas, kaip žemės sklypo dalis, svarstytina, ar valstybei yra racionalu tapti žemės sklypo, kurio dalį ji perka, bendraturte (atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar projekto rengėjai įvertino tokio teisinio reguliavimo teisines pasekmes). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
„tretiesiems asmenims perleisti žemę“ įrašytina formuluotė „tretiesiems
asmenims perleisti žemės ūkio paskirties žemę“, vietoj formuluotės
„viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės plotą“ įrašytina formuluotė
„viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės ūkio paskirties žemės
plotą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių“.
Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais: Pirma, sąvoka ,,valstybės įmonių registrai“ tikslintina, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, kuriame yra reglamentuojama valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų steigimas ir veikla, vartojamas sąvokas. Pastarajame įstatyme vartojama sąvoka ,,valstybės registras“. Pritarti12 Antra, atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Žemės ūkio bendrovių įstatymo 11¹ straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatymo 41¹ straipsnyje, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 6¹straipsnyje nustatyta, kad duomenys apie juridinių asmenų dalininkus (akcininkus, pajininkus, narius ir panašiai) kaupiami ne valstybės registre, bet Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje, t. y. valstybės informacinėje sistemoje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti12 Trečia, pagal vertinamą projekto nuostatą Nacionalinė žemės tarnyba tikrintų tik tai, ar žemės ūkio paskirties žemę siekiantys įsigyti asmenys turi akcijų juridiniuose asmenyse, kurie nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemę.
Taikant įstatymą, ši projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėtų patikrinti tik tai, ar asmenys, siekiantys įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, turi akcijų žemės ūkio paskirties žemę nuosavybės teise valdančiose akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, nes įstatinis kapitalas į akcijas yra padalintas tik minėtų teisinių formų juridiniuose asmenyse. Pažymėtina, kad žemės ūkio paskirties žemę nuosavybės teise gali būti įsigiję ne tik akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, bet ir žemės ūkio bendrovės, kooperatinės (bendrovės) kooperatyvai ir kitų teisinių formų juridiniai asmenys. Todėl, manytina, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėtų tikrinti informaciją ir apie tai, ar žemės ūkio paskirties žemę siekiantys įsigyti asmenys nėra kitų teisinių formų juridinių asmenų, nuosavybės teise įsigijusių žemės ūkio paskirties žemę, dalyviai, taip pat apie jų pajų ir panašiai dydį tokiuose juridiniuose asmenyse. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti Nors šiuo metu taip suformuluota galiojančiame įstatyme, tačiau darant įstatymo pakeitimus, siūlytina patikslinti pagal pastabą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu nustatytas viršijantis žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro tik žemės sklypo dalį ir pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, padalijus žemės sklypą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, pasiūlymas parduoti teikiamas dėl viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo“.
Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas – valstybė ar žemės pardavėjas, - turėtų atlikti ir finansuoti žemės sklypo padalijimo ir suformavimo darbus. Pritarti Tokia pati pastaba pateikta ir 1 straipsnio 1 daliai (Teisės departamento 1 pastaboje), iš tikro, žemės sklypų formavimas iš naujo, sklypų atskyrimas ir šių sklypų tikslūs kadastriniai matavimai juos formuojant iš naujo pareikalaus galbūt ir nemažai lėšų, todėl šiame įstatymo projekte turi būti išspręsta TD iškelta problema, kuris subjektas - valstybė ar pardavėjas - turėtų sumokėti už atskiriamo sklypo suformavimą. 13 Antra, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžtų „racionalių ribų ir dydžių“ žemės sklypų kriterijų, todėl nėra aišku, koks žemės ūkio paskirties žemės sklypas būtų laikomas „racionalių ribų ir dydžio“ (ar racionaliu žemės sklypu būtų laikomas žemės ūkio paskirties žemės sklypas tik atsižvelgus į jo dydį ir ribas, ar toks racionalus žemės sklypas būtų siejamas ir su galimybe jį naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (pavyzdžiui, jame vykdyti žemės ūkio veiklą ir pan.). Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos, taikant įstatymą, gali būti skirtingai interpretuojamos, todėl jas reikėtų tikslinti. Atsižvelgti Sąvoka „racionalaus dydžio ir ribų“ naudojama įvairiuose su žeme ar teritorijų planavimu susijusiuose įstatymuose.
Galbūt galima būtų apibrėžti siūlomą sąvoką tiksliau, bet ir šiuo metu Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 str. 2 d., Žemės reformos įstatyme, Žemės įstatyme naudojamos tokios sąvokos – „racionalaus dydžio ir ribų“, nukreipiančios į žemės sklypų formavimą reglamentuojančius teisės aktus: pvz., Žemės įstatymo
įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;“40 str. 6 d. 3 p.: „3) žemės sklypų perdalijimas atliekamas tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.“, Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 6 d. 5 p.: „5) įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio
(gatvės) Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;“ ir pan. Kas yra racionaliai tvarkoma valda Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta: „2. Racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda – žemės valda, kurios formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai žemės ūkio veiklai.“ Suprantama, kad toks žemės ūkio paskirties žemės sklypas turėtų būti tokio dydžio ir ribų, kad būtų palankios sąlygos jį tinkamai ekonomiškai, tausojančiai ir dislokacijos prasme naudoti, kad valstybė, būdama savininkė ar bendraturtė nepatirtų nuostolių. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 5.
Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnio
„Nacionalinė žemės tarnyba patikrina, ar žemės ūkio paskirties žemės“
įrašytinas žodis „sklypo“, nes sandoriu perleidžiamas žemės sklypas, o ne žemė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tikslintina atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, keliamus lyginamajam variantui
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė,
3 Diskutuotina, ar tinkamai projekto 1 straipsnio 3 dalyje prokurorui suformuluota nuostata dėl viešojo intereso gynimo žemės srityje. Projekto autoriai siūlo: „Prokuroras, gavęs duomenų, kad galimai buvo pažeisti šio straipsnio
nusikalstamos veikos požymių, imasi viešojo intereso gynimo.“, nes jeigu padaryta nusikalstama veika, tai yra ne viešojo intereso gynimas (žr. Konstitucijos 118, Prokuratūros įstatymo 19 str.:
1Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos
asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. 2.
2Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą,
pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir
(ar) imasi kitų šio Įstatymo nustatytų priemonių.
<...>
yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus:
1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko;
2) nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus;
3) įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą;
4) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų;
5) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą.“ Tai yra baigtinis prokuroro veiksmų sąrašas ginant viešąjį interesą, apie nusikalstamas veikas ir jų tyrimą, ginant viešąjį interesą nekalbama. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos veikos tyrimas (pradedamas ikiteisminis tyrimas) ir tokia veika tiriama pagal Baudžiamojo proceso kodekso nustatytą tvarką, tai ne svarstomo įstatymo dalykas, todėl autorių formuluotė neatitinka Prokuratūros įstatymo 19 str. nuostatų.
Pastebėtina, kad dabar galiojanti svarstomo įstatymo nuostata atitinka viešojo intereso gynimo esmę, nes viešojo intereso gynimas nėra nusikalstamų veikų tyrimas: „Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Valstybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto žemės ūkio paskirties žemės ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.“
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė, 2018-10-292 Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta šio įstatymo įsigaliojimo data - 2018 m. lapkričio 1 d., ši data projekto svarstymo Komitetuose metu jau bus praėjusi, todėl siūloma pagrindiniam
ūkio ministerija 2018-06-30 * Antikorupcinio vertinimo pažyma Teisės akto projekto pavadinimas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Teisės akto projekto tiesioginis rengėjas: Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Dumčiūtė, tel. (8 5) 239 1348, el. p. [email protected] Antikorupciniu požiūriu rizikingos teisės akto projekto nuostatos: nėra.
Nepritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo 2018-10-12 išvadoje (žr. žemiau), pasisakoma, kad dalis projekto „nuostatų yra neaiškios, gali būti suvokiamos dviprasmiškai, Projektas nepakankamai reglamentuoja jų įgyvendinimą.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba
1
DĖL Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nr. ix-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIIP-2395 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2395 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad dalis jame siūlomų nuostatų yra neaiškios, gali būti suvokiamos dviprasmiškai, Projektas nepakankamai reglamentuoja jų įgyvendinimą. Siekdami teisinio aiškumo dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 3 sakinį nuostatomis, kad „Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius per paskutinius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijantį 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą“ (mūsų pabrauktas tekstas – Projektu siūlomos nuostatos). Šiuo atveju, lieka neaišku, kaip konkrečiai šios nuostatos Projekto priėmimo atveju turėtų būti taikomos, nes, pagal siūlomą pernelyg gramatiškai nutolusią formuluotės konstrukciją, sąlyga
„jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už žemės ūkio paskirties žemės
įsigijimo kainą“ gali būti taikoma ir atvejais, kada žemė būtų išperkama už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą, ir atvejais, kada žemė būtų išperkama už vidutinę rinkos vertę. Manytume, kad Projektu norima nustatyti principą, kad (pavyzdžiui, siekiant išvengti piktnaudžiavimų, kada sudarant žemės įsigijimo sandorius (žinant, jog valstybė atsiradus įstatyme nustatytoms aplinkybėms ją privalo išpirkti) būtų nurodoma nepagrįstai didelė kaina) žemė už vidutinę rinkos vertę išperkama tais atvejais, kai žemės įsigijimo kaina yra didesnė negu vidutinė rinkos vertė, todėl siūlytume Projektą tikslinti aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluojant, kad žemė už vidutinę rinkos vertę išperkama tais atvejais, kai žemės įsigijimo kaina yra didesnė už vidutinę rinkos vertę.
Pritarti Nuostata neaiški ir tikslintina, nes galima ir kita interpretacija, negu pasisako pastaboje STT,- gali būti, kad asmuo buvo įsigijęs žemės už didesnę kainą, negu vidutinė rinkos kaina sklypo paėmimo metu, kad asmuo nepatirtų nuostolių, išpirkti už žemės ūkio žemės sklypo įsigijimo kainą. Atsižvelgiant į visų subjektų pastabas, norma tikslintina. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio
įstatymą įsigyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė naudojama ne pagal paskirtį, valstybė įgyja teisę atpirkti šią žemę už tą pačią kainą, už kurią ji buvo įsigyta iš valstybės. Valstybės teisė atpirkti ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį naudojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą už tą pačią kainą, už kurią jis buvo įsigytas iš valstybės, išlieka ir perleidus šį žemės sklypą tretiesiems asmenims.“ Panaši taisyklė turėtų būti nustatyta, kai kalbama apie žemės įsigijimą už tą pačią kainą (už įsigijimo kainą) įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 3 dalyse. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba
3 2.
Manytume, kad aukščiau išdėstyta pastaba aktuali ir Projekto siūlymams dėl Įstatymo 3 straipsnio 9 dalies nuostatų, numatančių, kad „atlikusi patikrinimą ir nustačiusi pažeidimą, per 20 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo dienos Nacionalinė žemės tarnyba asmeniui pasiūlo per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo parduoti valstybei už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą. Pritarti Nuostata neaiški ir tikslintina. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba
1
straipsnio 2 dalies 4 ir 5 sakinių) Nuosavybės teise įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo išimtimi pasinaudojęs asmuo per 3 mėnesius nuo šioje dalyje aprašytų aplinkybių dėl sutartinių gyvulių sumažėjimo (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) atsiradimo privalo informuoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) apie šį faktą arba apie ketinimą tretiesiems asmenims perleisti žemę, kuri buvo įsigyta gyvulininkystei plėtoti. Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi asmens pranešimą arba pati nustačiusi minėtas aplinkybes, per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba aplinkybių nustatymo pateikia asmeniui pasiūlymą jo pasirinkimu per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo parduoti valstybei 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės plotą. Minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
gyvulių skaičius sumažėjo dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių. Atkreipiame dėmesį, kad nei galiojantis Įstatymas, nei Projektas neatskleidžia kriterijų, kokios aplinkybės tokiomis būtų pripažįstamos[1].
Be to, pastebėtina, kad siekiant užtikrinti precizišką galiojančio Įstatymo ir Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimą visais atvejais arba pats žemės (gyvulių) savininkas, arba Nacionalinė žemė tarnyba turėtų įvertinti visas per paskutinius 3 metus atsiradusias su gyvulių skaičiaus sumažėjimu susijusias aplinkybes ir priimti sprendimą, kokia gyvulių dalis sumažėjo dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, gyvulių nugaišimo atveju nustatyti, kokia jų dalis išgaišo dėl blogo ūkininkavimo, o kuri dėl kitų ne nuo savininko priklausančių aplinkybių). Manytume, kad praėjus trijų metų terminui objektyviai tai nustatyti Nacionalinė žemės tarnyba (o kai kuriais atvejais ir pats savininkas) negalėtų. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad:
aplinkybių, kurioms esant laikoma, kad sutartinių gyvulių skaičiaus sumažėjimas įvyko „dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių“, kriterijai (kad Įstatymą įgyvendinantis asmuo (žemės /gyvulių savininkas) galėtų pats objektyviai įsivertinti minėtas aplinkybes);
straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimą žemės savininkas visais atvejais Nacionalinę žemės tarnybą turėtų informuoti apie sutartinių gyvulių skaičiaus sumažėjimą, o pastaroji turėtų įvertinti ir nustatyti, ar sutartinių gyvulių skaičiaus sumažėjimas susijęs su pateisinamomis priežastimis ar ne. Manytume, kad neįgyvendinus minėtų pasiūlymų Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (taip pat ir Projektu siūlomų) nuostatų įgyvendinimas būtų tik formalaus pobūdžio ir naudingas nesąžiningai pasielgti ketinantiems asmenims (pavyzdžiui, bet kuriuo atveju asmuo galėtų teigti, kad sutartinių gyvulių skaičius sumažėjo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir toliau disponuoti didesniais negu 500 ha žemės ūkio paskirties žemės plotais).
Pritarti Nuostata neaiški ir tikslintina. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba
1
straipsnio 2 dalies 5 sakinio) Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi asmens pranešimą arba pati nustačiusi minėtas aplinkybes, per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba aplinkybių nustatymo pateikia asmeniui pasiūlymą jo pasirinkimu per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo parduoti valstybei 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės plotą. Šiuo atveju lieka neaišku apie kokį žemės savininko pasirinkimą šiose nuostatose kalbama. Tuo atveju, jeigu minėtomis nuostatomis turima omenyje, kad žemės savininkui suteikiamas pasirinkimas 500 ha ribą viršijantį žemės plotą arba parduoti pačiam kitam asmeniui, arba valstybei, siūlytume Projektu siūlomas nuostatas tikslinti ir aiškiai nustatyti šį aspektą. Pritarti Nuostata neaiški ir tikslintina. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba
1
Projekto siūlymus dėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies paskutiniojo sakinio (numatančias, kad jei asmuo nesutinka su pasiūlymu parduoti žemės ūkio paskirties žemę valstybei, Nacionalinė žemės tarnyba, gindama viešąjį interesą, pareiškia ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės perdavimo valstybės nuosavybėn), manytume, kad Projektu turėtų būti nustatytas terminas, per kurį žemės savininkas atsiradus Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybės privalo žemę perleisti kitam asmeniui.
Mūsų nuomone, tik pasibaigus tokiam terminui, jei asmuo nesutinka su pasiūlymu parduoti žemės ūkio paskirties žemę valstybei, Nacionalinė žemė tarnyba galėtų teismui pateikti ieškinį dėl žemės ūkio paskirties žemės perdavimo valstybės nuosavybėn. Tuo atveju jeigu toks terminas atitinka Projekto siūlomas nuostatas dėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 sakinio nuostatas, siūlytume jas tikslinti[2]. Pritarti Nuostata neaiški ir tikslintina. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba
rinkos kaina nustatoma, pagal žemės verčių zonų žemėlapius[3], tačiau peržiūrėjus viešai skelbiamus minėtus žemėlapius nėra galimybės be specialiųjų žinių nustatyti, kokia vertė kokiam sklypui yra priskirtina, bet to Projekte nėra nurodyta, kokiam subjektui yra suteikiam teisė nustatyti minėtą vertę. Manytume, kad vidutinė žemės sklypo rinkos kaina gali būti pavedama nustatyti reikalingų žinių tam neturintiems asmenims, todėl minėta kaina gali būti nustatoma neobjektyviai. Siūlytume Projekte nustatyti kokios kompetencijos subjektai gali nustatyti vidutinę žemės sklypo vertę. Pritarti Galbūt Nekilnojamojo turto registras teikia pažymas apie žemės sklypo rinkos vertę, tuomet tai turi būti aiškiai įrašyta įstatyme, nes šiuo įstatymu siekiama sureguliuoti jau įvykusį faktą, kai asmenys jau yra įsigiję daugiau nei 500 ha žemės, todėl įstatymo nuostatos turi būti labai aiškios ir nedviprasmiškos. 7.
laisvosios rinkos institutas 2018-10-121 Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2395 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2395 (toliau – Projektas). Projektas atliepia situaciją, kuomet po draudimo turėti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties (ŽŪP) žemės įsigaliojimo, dalis asmenų vis tiek padidino savo turimos ŽŪP žemės plotą virš 500 ha, nes pasinaudojo išlyga leisti išplėsti turimos žemės plotą virš 500 ha gyvulininkystės tikslais. Jeigu minėtuoju atveju pasikeičia auginamų gyvulių skaičius arba žemės savininkas nusprendžia žemę parduoti, Projektas siūlo priemones, kaip valstybei iš privačios nuosavybės perimti 500 ha viršijančio ŽŪP žemės plotą arba visą žemės sklypą. LLRI nepritaria Projektu siūlomiems pakeitimams ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Siūlymas valstybei perimti privataus asmens parduodamą žemę yra nepagrįstas ir neproporcingas Atkreipiame dėmesį, kad Projektas siūlo valstybei perimti ŽŪP žemę net ir tais atvejais, kai 500 ha viršijantį ŽŪP žemės plotą ketina parduoti tretiesiems asmenims. Toks siūlymas yra neproporcingas ir nereikalingas. Pardavęs 500 ha viršijantį žemės plotą asmuo taip įgyvendintų 500 ha reikalavimą ir be valstybės įsikišimo. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad žemės įsigijimui būtų naudojamos mokesčių mokėtojų lėšos. Toks neatsakingas, nepagrįstas ir neracionalus mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas pažeistų teisėtą mokesčių mokėtojų lūkestį, kad surenkamos lėšos būtų naudojamos tikslingai, taupiai ir efektyviai.
Siūlymas valstybei perimti visą ŽŪP žemės plotą, kai jo dalis viršija 500 ha, yra nepagrįstas ir pažeidžia nuosavybės teises Projekte teigiama, kad jeigu nustatytas 500 ha viršijantis žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro tik žemės sklypo dalį ir negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, NŽT pateikia pasiūlymą parduoti visą ŽŪP žemės sklypą. Tai reiškia, kad gali susidaryti situacijos, kuomet iš savininko bus reikalaujama valstybei parduoti visą, o ne tik 500 ha viršijantį žemės sklypą. Dar daugiau, nesutikus su pasiūlymu, NŽT taip pat automatiškai pareiškia ieškinį teismui dėl atitinkamai viso asmeniui priklausančio sklypo žemės ūkio paskirties žemės perdavimo valstybės nuosavybėn. Projektu paneigiama privačios žemės savininko nuosavybės teisė ir teisėti lūkesčiai Pažymėtina, kad Projektas nėra susijęs išimtinai tik su maksimalaus žemės sklypo dydžio nustatymu ar susitarimų teisėtumo kontrole. Projektu numatoma, kad NŽT turi pateikti pasiūlymą išpirkti visą žemę ne tik tuo atveju, jeigu sutartinis gyvulių skaičius sumažėja, bet ir visais atvejais, kai privačios žemės savininkas savo žemę nori parduoti kitiems asmenims. Nesutikus su NŽT pasiūlymu visais atvejais būtų inicijuojamas teisminis procesas dėl žemės perdavimo valstybės nuosavybėn. Projektu nėra numatoma, kaip būtų sprendžiamos situacijos, kai žemės savininkas praneša apie ketinimą parduoti žemės sklypą, tačiau nesutinka su NŽT pasiūlymu. Projekto nuostatų formuluotė suponuoja, kad savininkui nesutikus su pasiūlymu, NŽT automatiškai inicijuoja žemės perdavimą valstybės nuosavybėn teismo sprendimu. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, nuosavybės teisė yra viena pamatinių žmogaus teisių.
Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai). Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (2002 m. rugsėjo mėn. 19 d., 2013 m. gruodžio mėn. 20 d. nutarimai). Pagal Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės; jeigu nuosavybės teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, yra pagrindas teigti, kad pažeidžiama nuosavybės teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (2005 m. gegužės mėn. 13 d. nutarimas). Projekte paneigiama privačios žemės savininko galimybė pasirinkti, kaip disponuoti savo privačia nuosavybe, nes asmeniui nesutikus su pasiūlymu parduoti valstybei savo privačią žemę, NŽT automatiškai inicijuoja žemės perdavimą valstybės nuosavybėn teismo sprendimu. Siekdamas išvengti nuosavybės atėmimo teismo sprendimu, privačios žemės savininkas turėtų vienintelę „pasirinkimo“ galimybę – parduoti savo turtą valstybei pagal NŽT pateiktą pasiūlymą, o galimybė pasirinkti kitą pirkėją būtų panaikinta taip paneigiant privačios žemės sklypo savininko nuosavybės teisę sudarančią teisę disponuoti savo turtu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2002 m. kovo mėn.
asmens konstitucinė teisė į nuosavybę yra esminė (būtina) asmens ūkinės veiklos laisvės įgyvendinimo sąlyga, todėl ribojant asmens teisę į nuosavybę, yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė. Projektu būtų nepagrįstai pažeidžiamos bendraturčių nuosavybės teisės ir teisėti lūkesčiai Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais Civilinio kodekso nuostatos dėl sklypo bendraturčių pirmumo teisės įsigyti parduodamą sklypo dalį, bendraturčio teisės parduoti turimą dalį ir kitų asmenų pirmumo teisė, įtvirtinta Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (ŽŪPŽĮĮ, Įstatymas), nebūtų taikomos. Tačiau pagal Civilinio kodekso normas kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis, o kiti bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Taigi kartu su kitais bendraturčiais įsigydamas žemės ūkio paskirties sklypą asmuo pagrįstai tikisi, kad, viena vertus, savo dalį jis galės parduoti kitiems bendraturčiams, o kiti asmenys gali pagrįstai tikėtis galimybės kada nors šią dalį nusipirkti pagal garantuojamą pirmenybės teisę. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio mėn. 24 d., Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario mėn.
tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Be to, esminis bendraturčių pirmenybės teisės tikslas yra mažinti bendraturčių skaičių ir taip užtikrinti ekonomišką turto valdymą ir laisvą disponavimą juo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2008 m. lapkričio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008). Projektas galimai apsunkins disponavimą turima nuosavybe, nes dalyje sklypo, kurios savininkė būtų valstybė, neapibrėžtą laiką nebūtų vykdoma ūkinė veikla. Projektu valstybei suteikiamos privilegijos įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Pagal ŽUPŽĮĮ, valstybė pirmumo teisę turi tik tokiu atveju, jeigu, visų pirma, šia teise nepasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai, ir tik tokiais atvejais, jeigu valstybė ketina įsigytą privačią žemės ūkio paskirties žemę pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus panaudoti visuomenės poreikiams. Savininkui nesutinkant parduoti žemę pagal NŽT pasiūlymą, ši žemė atitektų valstybei teismo sprendimu. Tokiu atveju valstybei sukuriama ne tik pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą, bet ir būtų nepagrįstai sukuriama jos išimtinė teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Atsižvelgti Pastabos dėl žemės ū. p. ž. sklypo privalomo perdavimo valstybei visais atvejais, net tuomet, kai asmuo jau perleidžia sklypą trečiajam asmeniui, dėl atvejų, kad turi būti valstybės paimamas visas ž. ū. p. žemės sklypas, ne tik plotas virš 500 ha, svarstytinos, ar tokie atvejai visada pagrįsti ir ar pagrįstai valstybė naudos lėšas.
Projektu nėra numatoma, kaip būtų sprendžiamos situacijos, kai žemės savininkas praneša apie ketinimą parduoti žemės sklypą, tačiau nesutinka su NŽT pasiūlymu (projekte NŽT automatiškai inicijuoja žemės perdavimą valstybės nuosavybėn teismo sprendimu). Nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių, saugoma pačios Konstitucijos (23 str.), todėl žemės paėmimo klausimai turi būti sprendžiami teisingai, juo labiau, kaip jau buvo minėta, sprendžiami jau įvykę faktai, kurie įvyko vadovaujantis netobula įstatymo nuostata, t. y. asmenys jau yra įsigiję daugiau nei 500 ha žemės dėl gyvulininkystės plėtros šiuo įstatymu siekiama sureguliuoti jau įvykusį faktą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir argumentus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 12 (visais balsais). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Vitalijus Gailius.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Nors Projekto aiškinamajame rašte ir nurodomas vienas iš tokių aplinkybių pavyzdys – t. y. kad pateisinama aplinkybė būtų gyvulių nugaišimo aplinkybė, tačiau netgi ši aplinkybė negali būti laikoma pagrįsta tuo atveju, jeigu jie (gyvuliai) nugaišo dėl blogo ūkininkavimo. [2] Pavyzdžiui, atsižvelgiant į 2.2 ir 2.3 pastabas Projekto siūlymus dėl įstatymo
tarnyba, gavusi asmens pranešimą arba pati nustačiusi minėtas aplinkybes, per
pasiūlymą jo pasirinkimu per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo parduoti valstybei ar kitam asmeniui 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės plotą“. [3] Prieiga per internetą: http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_apsk_new.jsp
Kaimo reikalų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas,
Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Augustė Matulevičienė, Simantė Kairienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Giedrius Surplys – žemės ūkio ministras, Evaldas Gustas – žemės ūkio viceministras, Dainora Švirmickienė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėja, Alina Šileikienė - Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausioji specialistė, Viktoras Karašauskas – Aplinkos ministerijos atstovas, Laimonas Čiakas – Nacionalinės žemės tarnybos direktorius prie ŽŪM, Aušra Račkauskaitė, Zita Kvietkienė – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovės, Laura Gintilienė - Konkurencijos taryba, Algis Gaižutis - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas, Darius Partrauskas - Miško pramoninkų asociacijos atstovas, Jonas Talmantas - LŪS pirmininkas, Sigitas Dimaitis – LR Žemės ūkio rūmų direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-31) 1(3) 1(2) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Iš projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, ar valstybei parduodamas 500 ha ploto ribą viršijantis gyvulininkystei plėtoti įsigytas žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuris nėra suformuotas atskiru žemės sklypu ir sudaro suformuoto žemės sklypo dalį, būtų formuojamas ir parduodamas kaip atskiras žemės sklypas, ar kaip žemės sklypo dalis. Jei toks žemės plotas būtų parduodamas kaip atskiras žemės sklypas, tai iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas – valstybė ar žemės pardavėjas, - turėtų atlikti ir finansuoti žemės sklypo padalijimo ir suformavimo darbus. Jei toks žemės plotas būtų valstybei parduodamas, kaip žemės sklypo dalis, svarstytina, ar valstybei yra racionalu tapti žemės sklypo, kurio dalį ji perka, bendraturte (atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar projekto rengėjai įvertino tokio teisinio reguliavimo teisines pasekmes). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-31) 1(3) 1(2)
dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatose tikslintinos formuluotės: vietoj formuluotės „tretiesiems asmenims perleisti žemę“ įrašytina formuluotė „tretiesiems asmenims perleisti žemės ūkio paskirties žemę“, vietoj formuluotės „viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės plotą“ įrašytina formuluotė „viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės ūkio paskirties žemės plotą“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-31) 1(3) 2(3) 3.
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šio straipsnio
ploto dydžių“. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais: Pirma, sąvoka ,,valstybės įmonių registrai“ tikslintina, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, kuriame yra reglamentuojama valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų steigimas ir veikla, vartojamas sąvokas. Pastarajame įstatyme vartojama sąvoka ,,valstybės registras“. Antra, atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Žemės ūkio bendrovių įstatymo 111 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnyje, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 61straipsnyje nustatyta, kad duomenys apie juridinių asmenų dalininkus (akcininkus, pajininkus, narius ir panašiai) kaupiami ne valstybės registre, bet Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje, t.y. valstybės informacinėje sistemoje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Trečia, pagal vertinamą projekto nuostatą Nacionalinė žemės tarnyba tikrintų tik tai, ar žemės ūkio paskirties žemę siekiantys įsigyti asmenys turi akcijų juridiniuose asmenyse, kurie nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemę.
Taikant įstatymą, ši projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėtų patikrinti tik tai, ar asmenys, siekiantys įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, turi akcijų žemės ūkio paskirties žemę nuosavybės teise valdančiose akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, nes įstatinis kapitalas į akcijas yra padalintas tik minėtų teisinių formų juridiniuose asmenyse. Pažymėtina, kad žemės ūkio paskirties žemę nuosavybės teise gali būti įsigiję ne tik akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, bet ir žemės ūkio bendrovės, kooperatinės (bendrovės) kooperatyvai ir kitų teisinių formų juridiniai asmenys. Todėl, manytina, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėtų tikrinti informaciją ir apie tai, ar žemės ūkio paskirties žemę siekiantys įsigyti asmenys nėra kitų teisinių formų juridinių asmenų, nuosavybės teise įsigijusių žemės ūkio paskirties žemę, dalyviai, taip pat apie jų pajų ir panašiai dydį tokiuose juridiniuose asmenyse. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-31) 1(3) 3(9)
įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu nustatytas viršijantis žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro tik žemės sklypo dalį ir pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, padalijus žemės sklypą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, pasiūlymas parduoti teikiamas dėl viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo“.
Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas – valstybė ar žemės pardavėjas, - turėtų atlikti ir finansuoti žemės sklypo padalijimo ir suformavimo darbus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-31) 1(3) 3(9) Antra, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžtų „racionalių ribų ir dydžių“ žemės sklypų kriterijų, todėl nėra aišku, koks žemės ūkio paskirties žemės sklypas būtų laikomas „racionalių ribų ir dydžio“ (ar racionaliu žemės sklypu būtų laikomas žemės ūkio paskirties žemės sklypas tik atsižvelgus į jo dydį ir ribas, ar toks racionalus žemės sklypas būtų siejamas ir su galimybe jį naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (pavyzdžiui, jame vykdyti žemės ūkio veiklą ir pan.). Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos, taikant įstatymą, gali būti skirtingai interpretuojamos, todėl jas reikėtų tikslinti. Nepritarti Netikslinga. Atkreiptinas dėmesys į Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 46 punkte apibrėžta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-31) 1(3) 3(9)
dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalies nuostatose po žodžių
„Nacionalinė žemės tarnyba patikrina, ar žemės ūkio paskirties žemės“
įrašytinas žodis „sklypo“, nes sandoriu perleidžiamas žemės sklypas, o ne žemė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-31) 1(3) 2(3)
teisės technikos reikalavimus, keliamus lyginamajam variantui (siūlomas atsisakyti nuostatas reikėtų perbraukti linija, o naujas – paryškinti). Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-10-12) 1(3) 1(2) Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad dalis jame siūlomų nuostatų yra neaiškios, gali būti suvokiamos dviprasmiškai, Projektas nepakankamai reglamentuoja jų įgyvendinimą. Siekdami teisinio aiškumo dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 3 sakinį nuostatomis, kad „Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius per paskutinius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijantį 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą“ (mūsų pabrauktas tekstas – Projektu siūlomos nuostatos). Šiuo atveju, lieka neaišku, kaip konkrečiai šios nuostatos Projekto priėmimo atveju turėtų būti taikomos, nes, pagal siūlomą pernelyg gramatiškai nutolusią formuluotės konstrukciją, sąlyga
„jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už žemės ūkio paskirties žemės
įsigijimo kainą“ gali būti taikoma ir atvejais, kada žemė būtų išperkama už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą, ir atvejais, kada žemė būtų išperkama už vidutinę rinkos vertę. Manytume, kad Projektu norima nustatyti principą, kad (pavyzdžiui, siekiant išvengti piktnaudžiavimų, kada sudarant žemės įsigijimo sandorius (žinant, jog valstybė atsiradus įstatyme nustatytoms aplinkybėms ją privalo išpirkti) būtų nurodoma nepagrįstai didelė kaina) žemė už vidutinę rinkos vertę išperkama tais atvejais, kai žemės įsigijimo kaina yra didesnė negu vidutinė rinkos vertė, todėl siūlytume Projektą tikslinti aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluojant, kad žemė už vidutinę rinkos vertę išperkama tais atvejais, kai žemės įsigijimo kaina yra didesnė už vidutinę rinkos vertę. Pritarti Komitetas patobulino įstatymo projektą. 9.
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-10-12) 1(3) 3(9)
aktuali ir Projekto siūlymams dėl Įstatymo 3 straipsnio 9 dalies nuostatų, numatančių, kad „atlikusi patikrinimą ir nustačiusi pažeidimą, per 20 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo dienos Nacionalinė žemės tarnyba asmeniui pasiūlo per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo parduoti valstybei už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą. Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-10-12) 1(3) 1(2)
straipsnio 2 dalies 4 ir 5 sakinių) Nuosavybės teise įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo išimtimi pasinaudojęs asmuo per 3 mėnesius nuo šioje dalyje aprašytų aplinkybių dėl sutartinių gyvulių sumažėjimo (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) atsiradimo privalo informuoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) apie šį faktą arba apie ketinimą tretiesiems asmenims perleisti žemę, kuri buvo įsigyta gyvulininkystei plėtoti. Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi asmens pranešimą arba pati nustačiusi minėtas aplinkybes, per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba aplinkybių nustatymo pateikia asmeniui pasiūlymą jo pasirinkimu per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo parduoti valstybei 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės plotą. Minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
aplinkybe, kad sutartinių gyvulių skaičius sumažėjo dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių. Atkreipiame dėmesį, kad nei galiojantis Įstatymas, nei Projektas neatskleidžia kriterijų, kokios aplinkybės tokiomis būtų pripažįstamos[¹].
Be to, pastebėtina, kad siekiant užtikrinti precizišką galiojančio Įstatymo ir Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimą visais atvejais arba pats žemės (gyvulių) savininkas, arba Nacionalinė žemė tarnyba turėtų įvertinti visas per paskutinius 3 metus atsiradusias su gyvulių skaičiaus sumažėjimu susijusias aplinkybes ir priimti sprendimą, kokia gyvulių dalis sumažėjo dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, gyvulių nugaišimo atveju nustatyti, kokia jų dalis išgaišo dėl blogo ūkininkavimo, o kuri dėl kitų ne nuo savininko priklausančių aplinkybių). Manytume, kad praėjus trijų metų terminui objektyviai tai nustatyti Nacionalinė žemės tarnyba (o kai kuriais atvejais ir pats savininkas) negalėtų. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad:
1) Įstatyme (arba kitame teisės akte) turėtų būti atskleisti aplinkybių, kurioms esant laikoma, kad sutartinių gyvulių skaičiaus sumažėjimas įvyko „dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių“, kriterijai (kad Įstatymą įgyvendinantis asmuo (žemės /gyvulių savininkas) galėtų pats objektyviai įsivertinti minėtas aplinkybes);
2) siekiant užtikrinti tinkamą Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimą žemės savininkas visais atvejais Nacionalinę žemės tarnybą turėtų informuoti apie sutartinių gyvulių skaičiaus sumažėjimą, o pastaroji turėtų įvertinti ir nustatyti, ar sutartinių gyvulių skaičiaus sumažėjimas susijęs su pateisinamomis priežastimis ar ne. Manytume, kad neįgyvendinus minėtų pasiūlymų Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (taip pat ir Projektu siūlomų) nuostatų įgyvendinimas būtų tik formalaus pobūdžio ir naudingas nesąžiningai pasielgti ketinantiems asmenims (pavyzdžiui, bet kuriuo atveju asmuo galėtų teigti, kad sutartinių gyvulių skaičius sumažėjo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir toliau disponuoti didesniais negu 500 ha žemės ūkio paskirties žemės plotais).
Nepritarti Nuo 2014 m. galiojusia (ir šiuo metu taip pat nesiūloma keisti) nuostata dėl sutartinių gyvulių skaičiaus sumažėjimo „dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių“ įtvirtinta išimtis, kada pateisinamos aplinkybės dėl sutartinių gyvulių skaičiaus sumažėjimo, t. y., kai sutartinių gyvulių savininkas savo valiniais veiksmais pats nesukėlė sumažėjimo, pavyzdžiui, gyvuliai išgaišo. 11. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-10-12) 1(3) 1(2)
straipsnio 2 dalies 5 sakinio) Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi asmens pranešimą arba pati nustačiusi minėtas aplinkybes, per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba aplinkybių nustatymo pateikia asmeniui pasiūlymą jo pasirinkimu per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo parduoti valstybei 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės plotą. Šiuo atveju lieka neaišku apie kokį žemės savininko pasirinkimą šiose nuostatose kalbama. Tuo atveju, jeigu minėtomis nuostatomis turima omenyje, kad žemės savininkui suteikiamas pasirinkimas 500 ha ribą viršijantį žemės plotą arba parduoti pačiam kitam asmeniui, arba valstybei, siūlytume Projektu siūlomas nuostatas tikslinti ir aiškiai nustatyti šį aspektą. Pritarti. 12. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-10-12)1 3.3.
Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą 2.2 pastabą ir Projekto siūlymus dėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies paskutiniojo sakinio (numatančias, kad jei asmuo nesutinka su pasiūlymu parduoti žemės ūkio paskirties žemę valstybei, Nacionalinė žemės tarnyba, gindama viešąjį interesą, pareiškia ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės perdavimo valstybės nuosavybėn), manytume, kad Projektu turėtų būti nustatytas terminas, per kurį žemės savininkas atsiradus Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybės privalo žemę perleisti kitam asmeniui. Mūsų nuomone, tik pasibaigus tokiam terminui, jei asmuo nesutinka su pasiūlymu parduoti žemės ūkio paskirties žemę valstybei, Nacionalinė žemė tarnyba galėtų teismui pateikti ieškinį dėl žemės ūkio paskirties žemės perdavimo valstybės nuosavybėn. Tuo atveju jeigu toks terminas atitinka Projekto siūlomas nuostatas dėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 sakinio nuostatas, siūlytume jas tikslinti[²]. Nepritarti. Nuostatos dėl išimties, kai gyvulininkystės plėtrai galima įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą nei 500 ha, taip pat nuostatos dėl tokios įsigytos žemės privalomo pardavimo valstybei, jeigu atsiranda bent viena iš Įstatyme nustatytų sąlygų (sutartinių gyvulių sumažėjimas arba savininko valia perleisti įsigytą žemę), yra galiojančios nuostatos nuo 2014 m. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija sugriežtino valstybės poziciją šiuo klausimu, kai vietoj „valstybė įgyja teisę išpirkti“ buvo įtvirtinta „valstybė turi išpirkti“ žemę, kuri buvo įsigyta gyvulininkystei plėtoti. Teikiamu projektu nėra siūloma keisti minėtų nuostatų, siekiant nesudaryti sąlygų spekuliuoti žemės ūkio paskirties žeme (naudojantis išimtimi supirkti žemės ūkio paskirties žemės plotus, viršijančius 500 ha, turint tikslą įgytą žemę perparduoti). 13. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-10-12)1 4.
Projekte nurodyta, kad vidutinė žemės sklypo rinkos kaina nustatoma, pagal žemės verčių zonų žemėlapius[³], tačiau peržiūrėjus viešai skelbiamus minėtus žemėlapius nėra galimybės be specialiųjų žinių nustatyti, kokia vertė kokiam sklypui yra priskirtina, bet to, Projekte nėra nurodyta, kokiam subjektui yra suteikiam teisė nustatyti minėtą vertę. Manytume, kad vidutinė žemės sklypo rinkos kaina gali būti pavedama nustatyti reikalingų žinių tam neturintiems asmenims, todėl minėta kaina gali būti nustatoma neobjektyviai. Siūlytume Projekte nustatyti, kokios kompetencijos subjektai gali nustatyti vidutinę žemės sklypo vertę. Nepritarti. Masinio žemės vertinimo dokumentai (tarp jų žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo vertinimo modeliai, bei skaičiuoklės, taikomi žemės sklypų vidutinės rinkos vertei apskaičiuoti, kurias naudojant pakanka įrašyti žemės sklypo unikalų numerį ir minėta vertė apskaičiuojama automatiškai) skelbiami VĮ Registrų centro interneto svetainėje (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp). Atkleipiame dėmesį, kad specialiųjų žinių galėtų reikėti, jeigu būtų siekiama apskaičiuoti vidutinę rinkos vertę nesuformuotame ir neįregistruotame žemės sklype, tačiau Projekte numatytais išpirkimo atvejais žemės sklypai yra privatūs ir suformuoti, todėl vertės skaičiavimui pakanka žinoti tik unikalų numerį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2018-10-12, Nr.1.16-72) Projektas atliepia situaciją, kuomet po draudimo turėti daugiau nei
padidino savo turimos ŽŪP žemės plotą virš 500 ha, nes pasinaudojo išlyga leisti išplėsti turimos žemės plotą virš 500 ha gyvulininkystės tikslais. Jeigu minėtuoju atveju pasikeičia auginamų gyvulių skaičius arba žemės savininkas nusprendžia žemę parduoti, Projektas siūlo priemones, kaip valstybei iš privačios nuosavybės perimti 500 ha viršijančio ŽŪP žemės plotą arba visą žemės sklypą. LLRI nepritaria Projektu siūlomiems pakeitimams ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Siūlymas valstybei perimti privataus asmens parduodamą žemę yra nepagrįstas ir neproporcingas Atkreipiame dėmesį, kad Projektas siūlo valstybei perimti ŽŪP žemę net ir tais atvejais, kai 500 ha viršijantį ŽŪP žemės plotą ketina parduoti tretiesiems asmenims. Toks siūlymas yra neproporcingas ir nereikalingas. Pardavęs 500 ha viršijantį žemės plotą asmuo taip įgyvendintų 500 ha reikalavimą ir be valstybės įsikišimo. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad žemės įsigijimui būtų naudojamos mokesčių mokėtojų lėšos. Toks neatsakingas, nepagrįstas ir neracionalus mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas pažeistų teisėtą mokesčių mokėtojų lūkestį, kad surenkamos lėšos būtų naudojamos tikslingai, taupiai ir efektyviai. Siūlymas valstybei perimti visą ŽŪP žemės plotą, kai jo dalis viršija 500 ha, yra nepagrįstas ir pažeidžia nuosavybės teises Projekte teigiama, kad jeigu nustatytas 500 ha viršijantis žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro tik žemės sklypo dalį ir negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, NŽT pateikia pasiūlymą parduoti visą ŽŪP žemės sklypą. Tai reiškia, kad gali susidaryti situacijos, kuomet iš savininko bus reikalaujama valstybei parduoti visą, o ne tik 500 ha viršijantį žemės sklypą.
Dar daugiau, nesutikus su pasiūlymu, NŽT taip pat automatiškai pareiškia ieškinį teismui dėl atitinkamai viso asmeniui priklausančio sklypo žemės ūkio paskirties žemės perdavimo valstybės nuosavybėn. Projektu paneigiama privačios žemės savininko nuosavybės teisė ir teisėti lūkesčiai Pažymėtina, kad Projektas nėra susijęs išimtinai tik su maksimalaus žemės sklypo dydžio nustatymu ar susitarimų teisėtumo kontrole. Projektu numatoma, kad NŽT turi pateikti pasiūlymą išpirkti visą žemę ne tik tuo atveju, jeigu sutartinis gyvulių skaičius sumažėja, bet ir visais atvejais, kai privačios žemės savininkas savo žemę nori parduoti kitiems asmenims. Nesutikus su NŽT pasiūlymu visais atvejais būtų inicijuojamas teisminis procesas dėl žemės perdavimo valstybės nuosavybėn. Projektu nėra numatoma, kaip būtų sprendžiamos situacijos, kai žemės savininkas praneša apie ketinimą parduoti žemės sklypą, tačiau nesutinka su NŽT pasiūlymu. Projekto nuostatų formuluotė suponuoja, kad savininkui nesutikus su pasiūlymu, NŽT automatiškai inicijuoja žemės perdavimą valstybės nuosavybėn teismo sprendimu. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, nuosavybės teisė yra viena pamatinių žmogaus teisių. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai). Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (2002 m. rugsėjo mėn. 19 d., 2013 m. gruodžio mėn. 20 d. nutarimai).
Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės; jeigu nuosavybės teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, yra pagrindas teigti, kad pažeidžiama nuosavybės teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (2005 m. gegužės mėn. 13 d. nutarimas). Projekte paneigiama privačios žemės savininko galimybė pasirinkti, kaip disponuoti savo privačia nuosavybe, nes asmeniui nesutikus su pasiūlymu parduoti valstybei savo privačią žemę, NŽT automatiškai inicijuoja žemės perdavimą valstybės nuosavybėn teismo sprendimu. Siekdamas išvengti nuosavybės atėmimo teismo sprendimu, privačios žemės savininkas turėtų vienintelę „pasirinkimo“ galimybę – parduoti savo turtą valstybei pagal NŽT pateiktą pasiūlymą, o galimybė pasirinkti kitą pirkėją būtų panaikinta taip paneigiant privačios žemės sklypo savininko nuosavybės teisę sudarančią teisę disponuoti savo turtu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2002 m. kovo mėn. 14 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė į nuosavybę yra esminė
(būtina) asmens ūkinės veiklos laisvės įgyvendinimo sąlyga, todėl ribojant asmens teisę į nuosavybę, yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė. Projektu būtų nepagrįstai pažeidžiamos bendraturčių nuosavybės teisės ir teisėti lūkesčiai Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais Civilinio kodekso nuostatos dėl sklypo bendraturčių pirmumo teisės įsigyti parduodamą sklypo dalį, bendraturčio teisės parduoti turimą dalį ir kitų asmenų pirmumo teisė, įtvirtinta Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (ŽŪPŽĮĮ, Įstatymas), nebūtų taikomos.
Tačiau pagal Civilinio kodekso normas kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis, o kiti bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Taigi kartu su kitais bendraturčiais įsigydamas žemės ūkio paskirties sklypą asmuo pagrįstai tikisi, kad, viena vertus, savo dalį jis galės parduoti kitiems bendraturčiams, o kiti asmenys gali pagrįstai tikėtis galimybės kada nors šią dalį nusipirkti pagal garantuojamą pirmenybės teisę. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio mėn. 24 d., Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario mėn. 3 d. nutarimas), o neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
Be to, esminis bendraturčių pirmenybės teisės tikslas yra mažinti bendraturčių skaičių ir taip užtikrinti ekonomišką turto valdymą ir laisvą disponavimą juo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2008 m. lapkričio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008). Projektas galimai apsunkins disponavimą turima nuosavybe, nes dalyje sklypo, kurios savininkė būtų valstybė, neapibrėžtą laiką nebūtų vykdoma ūkinė veikla. Projektu valstybei suteikiamos privilegijos įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Pagal ŽUPŽĮĮ, valstybė pirmumo teisę turi tik tokiu atveju, jeigu, visų pirma, šia teise nepasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai, ir tik tokiais atvejais, jeigu valstybė ketina įsigytą privačią žemės ūkio paskirties žemę pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus panaudoti visuomenės poreikiams. Savininkui nesutinkant parduoti žemę pagal NŽT pasiūlymą, ši žemė atitektų valstybei teismo sprendimu. Tokiu atveju valstybei sukuriama ne tik pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą, bet ir būtų nepagrįstai sukuriama jos išimtinė teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Pritarti iš dalies. 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. <...> .... įsigytą žemės plotą. Jeigu viršijantis žemės
ūkio paskirties žemės plotas sudaro tik žemės sklypo dalį ir pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, padalijus žemės sklypą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, pasiūlymas parduoti teikiamas dėl viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo arba valstybė tampa žemės sklypo bendraturtė.
Šioje dalyje ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytu atveju Civilinio kodekso 4.79 straipsnio ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl pirmumo teisės asmenų nėra taikomos. Jei asmuo nesutinka su pasiūlymu parduoti žemės ūkio paskirties žemę valstybei, Nacionalinė žemės tarnyba, gindama viešąjį interesą, pareiškia ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės perdavimo valstybės nuosavybėn. Kai asmuo nesutinka rengti žemės valdos projekto, kuriuo atidalijama žemės sklypo dalis, žemės valdos projektą rengia Nacionalinė žemės tarnyba ir šių darbų verte Vyriausybės nustatyta tvarka mažinama parduodamo žemė sklypo kaina.“ 3 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
„9. <...> paskirties žemės sklypo arba valstybė tampa šio
žemės sklypo bendraturtė. Asmeniui nesutikus su pasiūlymu, Nacionalinė žemės tarnyba, gindama viešąjį interesą, pareiškia ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės, įsigytos pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, perdavimo valstybės nuosavybėn. Kai asmuo nesutinka rengti žemės valdos projekto, kuriuo atidalijama žemės sklypo dalis, žemės valdos projektą rengia Nacionalinė žemės tarnyba ir šių darbų verte Vyriausybės nustatyta tvarka mažinama parduodamo žemė sklypo kaina." Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija sugriežtino valstybės poziciją šiuo klausimu, kai vietoj „valstybė įgyja teisę išpirkti“ buvo įtvirtinta „valstybė turi išpirkti“ žemę, kuri buvo įsigyta gyvulininkystei plėtoti.
Teikiamu projektu nėra siūloma keisti minėtų nuostatų, siekiant nesudaryti sąlygų spekuliuoti žemės ūkio paskirties žeme (naudojantis išimtimi supirkti žemės ūkio paskirties žemės plotus, viršijančius 500 ha, turint tikslą įgytą žemę perparduoti.) Įstatymo projektu siekiama užtikrinti galiojančio Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl išimtinės galimybės viršyti 500 ha žemės ribą gyvulininkystei plėtoti įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmą. Pažeidimu yra laikoma kai asmuo įsigydamas žemę pažeidė Įstatymo nustatytus reikalavimus. Pagal įstatymo projekto nuostatas gyvūnų skaičiaus sumažėjimas nėra laikomas pažeidimu, tai ir yra laikoma įstatymo sąlygų neatitikimu, ir nustačius tokias aplinkybes, yra nustatytos priemonės kaip valstybei išpirkti viršijantį žemės plotą. Be to, siekiant išvengti kolizijos ir klaidinančio reglamentavimo siūloma 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
žemės ploto ribojimo išimtimi pasinaudojęs asmuo per 3 mėnesius nuo šioje dalyje aprašytų aplinkybių dėl sutartinių gyvulių sumažėjimo (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) atsiradimo privalo informuoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) apie šį faktą arba apie ketinimą tretiesiems asmenims perleisti žemę, kuri buvo įsigyta gyvulininkystei plėtoti.
Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi asmens pranešimą arba pati nustačiusi minėtas aplinkybes, per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba aplinkybių nustatymo pateikia asmeniui pasiūlymą jo pasirinkimu per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo parduoti valstybei 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės plotą.“
Žemės ūkio rūmai (2018-11-05, Nr. 1.02-0536)1 Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 110-S-31 <...> informuojame, kad Žemės ūkio rūmai išnagrinėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės Įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2395 <...> ir pastabų neturi. Atsižvelgti. 3. Žemės ūkio bendrovių asociacija1 Įstatymo projektu Nr. IX-1314 projektu siūlote išpirkti privačią žemę už sumažintą kainą, jei asmuo nebevykdo įsipareigojimo ir jo laikomų sutartinių gyvulių skaičius sumažėja (nesiekia 1 SG/ha). <....> siūlomas mechanizmas gali sąlygoti didelius nuostolius, nes valstybė išpirks žemės sklypus už mažesnę nei rinkos vertę. Nepritarti.
Nepritarti. 500 ha ploto ribą viršijantis gyvulininkystei plėtoti įsigytas žemės plotas, dėl sutartinių gyvulių sumažėjimo, parduodamas valstybei už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą arba, o kai žemės įsigijimo kaina yra didesnė už vidutinę rinkos vertę, valstybė išperka pagal vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius. 4. Žemės ūkio bendrovių asociacija1 Kadangi asmuo nepadarė nusikaltimo ir žemės sklypai nereikalingi visuomenės poreikiams tenkinti, todėl siekiant užtikrinti teisinio tikrumo ir nuosavybės apsaugos principų laikymąsi tikslinga asmeniui nustatyti protingą laikotarpį, per kurį jis pats galėtų atitinkamus žemės sklypus parduoti. Nepritarti. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija sugriežtino valstybės poziciją šiuo klausimu, kai vietoj „valstybė įgyja teisę išpirkti“ buvo įtvirtinta „valstybė turi išpirkti“ žemę, kuri buvo įsigyta gyvulininkystei plėtoti. Teikiamu projektu nėra siūloma keisti minėtų nuostatų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ministerijos (2018-11-26)1 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, ir kurio turi būti laikomasi (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis), siūlome Įstatyme reglamentuoti, apie kokius sandorius, nustatant jų sudarymo laiką (Projekto aiškinamojo rašto 1 punkto ketvirtojoje pastraipoje nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kilus įtarimui, turėtų teisę tikrinti tiesioginius ir (arba) netiesioginius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorius, kurie buvo sudaryti nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y., kai Nacionalinei žemės tarnybai buvo pavesta išduoti sutikimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės), turėtų būti pateikiama informacija Nacionalinei žemės tarnybai, siekiant patikrinti ar minėti sandoriai nebuvo sudaryti galimai pažeidus viešąjį interesą. Nepritarti Įstatymo pakeitimu siekiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba galėtų būti suinteresuotas asmuo, galintis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalį pareikšti reikalavimą dėl ir iki 2018 m. sausio 1 d. sudaryto niekinio privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio teisinių pasekmių taikymo. Taip pat dėl tų sandorių, kurie buvo sudaryti nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y., kai Nacionalinei žemės tarnybai pavesta išduoti sutikimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kadangi praktikoje žemės ūkio paskirties žemės įgijėjas, pagal galiojančio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį gavęs Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą įsigyti žemės, iki sandorio sudarymo gali sudaryti kitus žemės ūkio paskirties žemės, įmonės, turinčios daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, ar akcijų įsigijimo sandorius.
Taigi Nacionalinei žemės tarnybai informacija turės būti pateikiama tiek apie sandorius sudarytus iki 2018 m. sausio 1 d, tiek apie sandorius sudarytus po 2018 m. sausio 1 d. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2018-11-26) * Projekto aiškinamojo rašto 8 punkte nurodyta, kad, siekiant Projektą inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusius galios galiojančių teisės aktų nereikės. Tačiau, manome, kad Projektu praplečiant Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas funkcijas, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai pavedant atlikti sudarytų tiesioginių ir (arba) netiesioginių žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorių teisėtumo užtikrinimą, atliekant patikrinimą ir prireikus, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą, išskyrus atvejus, kai galimai buvo pažeisti Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai ir nustatytoje veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, turėtų būti keičiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, atitinkamai papildant Nuostatų
įgyvendinti uždaviniai ir atliekamos funkcijos. Todėl siūlome tikslinti Projekto aiškinamojo rašto 8 punktą.
Nepritarti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ 6.2 papunktyje nustatyta, kad NŽT turi užtikrinti žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą; 7.36. papunktyje nustatyta, kad NŽT atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2018-11-09) 1,2 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą XIIIP-2395 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir argumentus, kuriems Komitetas pritarė. Nepritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą ir teikia jį Seimui. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2395(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2395(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Nors Projekto aiškinamajame rašte ir nurodomas vienas iš tokių aplinkybių pavyzdys – t.y. kad pateisinama aplinkybė būtų gyvulių nugaišimo aplinkybė, tačiau netgi ši aplinkybė negali būti laikoma pagrįsta tuo atveju, jeigu jie (gyvuliai) nugaišo dėl blogo ūkininkavimo. [2] Pavyzdžiui, atsižvelgiant į 2.2 ir 2.3 pastabas Projekto siūlymus dėl įstatymo
tarnyba, gavusi asmens pranešimą arba pati nustačiusi minėtas aplinkybes, per
pasiūlymą jo pasirinkimu per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo parduoti valstybei ar kitam asmeniui 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės plotą“. [3] Prieiga per internetą: http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_apsk_new.jsp