Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 2 punktu ir išdėstyti jį taip: „2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.“
straipsnio pakeitimas
dalimi: „1¹. Aglomeracija
dalimi: „1². Gyventojų ekvivalentas – sutartinis vienetas taršos nuotekomis šaltinio dydžiui išreikšti. Vienas gyventojų ekvivalentas reiškia taršos šaltinį, kuriame per parą susidarančiose nuotekose esantiems organiniams teršalams biologiškai suskaidyti deguonies poreikis (BDS₅) yra 60 g.“
3Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
„3. Atsiskaitomieji geriamojo Geriamojo vandens apskaitos prietaisai – abonentų ir (ar) vartotojų sunaudoto geriamojo vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už sunaudotą geriamąjį vandenį.“
4Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„4.
Atsiskaitomieji nuotekų Nuotekų apskaitos prietaisai – abonentų ir (ar) vartotojų išleistų nuotekų kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už išleistas nuotekas (išskyrus paviršines nuotekas).“
dalimi: „5¹. Centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema – geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama vamzdynų sistema, į kurią patenkančios nuotekos nukreipiamos į miestų, miestelių, kaimų nuotekų valymo įrenginius.“
dalimi: „5². Centralizuotoji geriamojo vandens tiekimo sistema – geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama vamzdynų sistema, kuria tiekiamas geriamasis vanduo miestams, miesteliams, kaimams.“
dalimi: „8¹. Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planas
ir išdėstyti ją taip: „10. Geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, atsiskaitomieji geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir geriamojo vandens apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros.“
ir išdėstyti ją taip: „12.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas – savivaldybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos aglomeracijos, viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys, nurodomos šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapai (eiga, eiliškumas) ir finansavimo šaltiniai.“
ir išdėstyti ją taip: „16. Individualusis nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka namų ūkio nuotekų arba nuotekų, susidarančių vykdant ūkinę komercinę veiklą, išleidimas į nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus nuotekų kaupimo ar valymo įrenginius, nuotekų valymas, išleidimas į aplinką, valant nuotekas susidariusių atliekų (dumblo), sukauptų nuotekų perdavimas arba geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui, arba nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodančiam, įrengiančiam ir (ar) prižiūrinčiam asmeniui.“
16¹ dalimi: „16¹. Karšto vandens apskaitos prietaisai – vartotojų sunaudoto geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, kai vartotojai daugiabučiuose namuose pasirenka Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą – šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo.“
dalimi: „16². Nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginiai – įrenginiai, kuriais valomos ir (ar) kuriuose kaupiamos nuotekos “
dalimi: „16⁴.
Reguliuojamoji veikla – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir kuriai (išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymui) reikalinga licencija.“
14Papildyti 3 straipsnį 30¹dalimi:
„30¹. Taršos šaltinis
ir išdėstyti ją taip: „Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme (toliau – Geriamojo vandens įstatymas), Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme (toliau – Paslaugų įstatymas), Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau
Respublikos vandens įstatyme (toliau – Vandens įstatymas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
punktu:
13) „atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas tvirtina aglomeracijų ribų nustatymo kriterijus;“
straipsnio 13 punktą laikyti atitinkamai 14 punktu. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas 1.
9 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 9 punktą. „9) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;“
10 punktą ir išdėstyti jį taip: „10) nustato baudų sankcijų skyrimo taisykles, skiria baudas ir sankcijas už šio įstatymo nuostatų pažeidimus;“
17 punktą ir išdėstyti jį taip: „17) kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų;“
nauju 18 punktu: „18) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas tvirtina Geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;“
9 straipsnio 1 dalį nauju 19 punktu: „19. atlieka geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos patikrinimus;“
9 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu: „20) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijas;“
18 punktą laikyti atitinkamai 21 punktu. 8.
9 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip: „1) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kitų metų pajamas sudaro geriamojo vandens tiekėjų ir (arba) nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų 0,3 procento praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų. Šios pajamos turi sudaryti ne daugiau kaip 15 procentų kitais metais Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme;“
2 punktą ir išdėstyti jį taip: „2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos pripažįstamos geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas arba jų dalį;“
dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip: „3) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamas ir informuoja geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus, paviršinių nuotekų tvarkytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodytą sumą privalo pervesti į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;“ 11.
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „4) geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, paviršinių nuotekų tvarkytojams laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą mokėjimo termino dieną. Delspinigiai nėra pripažįstami geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas arba jų dalį. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą.“5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Savivaldybių institucijų kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje Savivaldybių:
1) tarybos tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) infrastruktūros plėtros planus;
2) administracijų direktoriai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai;
tarybos, tvirtindamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose planus, tarybos sprendimu nustato aglomeracijų ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijų ribas;
paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus ir paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą;
tarybos paskiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą;
tarybos tvirtina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus;
6) 7) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
7) 8) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
8) 9) tarybos organizuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą;
10) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, į
rengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodika, nustato geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį;“
11) tarybos ar jų įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
administracijų direktoriai tarybos vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko dalyvio teises ir pareigas arba administracijų direktoriai vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savivaldybės (savivaldybių) valdomų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys prižiūri viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų sprendinių įgyvendinimą vykdymą,;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys užtikrina vandenviečių apsaugos zonų steigimą nustatymą teisės aktų nustatyta tvarka;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų sanitarinės apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia informaciją apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą ir informuoja visuomenę apie geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus, paviršinių nuotekų tvarkytojus, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų kokybę, sąlygas ir kainas;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys vykdo garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas;
19) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo procedūrų metu užtikrina, kad tik tose aglomeracijų dalyse, kuriose centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduotų naudos aplinkai ir centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, individualus nuotekų tvarkymas turi atitikti nuotekų išvalymą iki reikalavimų, teisės aktais nustatytų tai aglomeracijai;
20) administracijų direktoriai užtikrina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane nustatytų sprendinių įgyvendinimą;
21) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius;
22) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys kas 10 metų įvertina, ar geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos atitinką realią situaciją ir, esant poreikiui, inicijuoja
minėto plano keitimą;
institucijos atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.“
Savivaldybių institucijų kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje Savivaldybių:
1) tarybos tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) infrastruktūros plėtros planus;
2) administracijų direktoriai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai;
tarybos, tvirtindamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose planus, tarybos sprendimu nustato aglomeracijų ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijų ribas;
paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus ir paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą;
tarybos paskiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą;
tarybos tvirtina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus;
6) 7) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
7) 8) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
8) 9) tarybos organizuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą;
10) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodika, nustato geriamojo vandens a
pskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį;“
11) tarybos ar jų įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
administracijų direktoriai tarybos vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko dalyvio teises ir pareigas arba administracijų direktoriai vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savivaldybės (savivaldybių) valdomų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys prižiūri viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų sprendinių įgyvendinimą vykdymą,;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys užtikrina vandenviečių apsaugos zonų steigimą nustatymą teisės aktų nustatyta tvarka;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų sanitarinės apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia informaciją apie šio
įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą ir informuoja visuomenę apie geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus, paviršinių nuotekų tvarkytojus, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų kokybę, sąlygas ir kainas;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys vykdo garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas;
19) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo procedūrų metu užtikrina, kad tik tose aglomeracijų dalyse, kuriose centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduotų naudos aplinkai ir centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, individualus nuotekų tvarkymas turi atitikti nuotekų išvalymą iki reikalavimų, teisės aktais nustatytų tai aglomeracijai;
20) administracijų direktoriai užtikrina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane nustatytų sprendinių įgyvendinimą;
21) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius;
22) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys kas 10 metų įvertina, ar geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos atitinką realią situaciją ir, esant poreikiui, inicijuoja minėto plano keitimą;
institucijos atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkci
jas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis.
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planavimas
institucijos, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose teritorijose rengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodant šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra planuojama ir numatoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose vietovės lygmens teritorijų arba rengiant kitą teritorijų planavimo dokumentuose dokumentą. 2. Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal rengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus turi siekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai visi savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Aglomeracijose turi būti planuojamos centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje. 3.
aglomeracijoje centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, tokiose planu išskirtose teritorijose turi būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų. 4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis. 5.
savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų:
1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje;
2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra;
3) gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (ar) urbanizuojamos teritorijos. 7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
ir išdėstyti ją taip: „3. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne paviršinių nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba kitame vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose dokumente ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Trišalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis.
Šioje sutartyje turi būti numatyti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše.“
ir išdėstyti ją taip: „4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6, ir 8 ir 13¹ dalyse ir šio įstatymo
ir išdėstyti ją taip: „13. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir
(arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje (išskyrus šio straipsnio 13¹numatytą atvejį) geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir
(ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.
Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos (jų sudedamosios dalys) nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis ir įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą tam tikros kategorijos abonentams ir vartotojams.“
13¹ dalimi: „13¹.
Aglomeracijoje asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir (arba) individualiai tvarkantiems namų ūkyje nuotekas, kai yra visos šios aplinkybės: kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (sklypo riba), kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų ir kai toks asmuo neįvykdo šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo raštu pasiūlyti nutiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą jų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje. Gavęs žemės savininko sutikimą, -nutiesia minėtą infrastruktūrą nuo turto ribos (valstybės ar savivaldybės žemės ribos) iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio, nuotekų siurblinės (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo įrenginių, esančių arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius.
Šiuo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Asmens, nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nutiesta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra perduodama žemės savininkui neatlygintinai valdyti (panauda) ir jis tampa atsakingu už nutiestos infrastruktūros techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą.“
ir išdėstyti ją taip: „18. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra prižiūrima, geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisai, karšto vandens apskaitos prietaisai įrengiami, prižiūrimi, nuimami, keičiami, perkeliami į kitą vietą, geriamojo vandens apskaitos mazge ir (arba) nuotekų apskaitos mazge esančių apskaitos prietaisų plombos nuimamos, nuotekos iš mobiliųjų nuotekų transportavimo priemonių ar įrenginių išleidžiamos į geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka.“
ir išdėstyti ją taip: „19.
Jeigu geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas negali patekti į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas norėdamas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti atsiskaitomuosius geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, karšto vandens apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui), abonento ar vartotojo adresu išsiunčiamas registruotas laiškas su motyvuotu raštu. Jame vartotojo ar abonento prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos informuoti apie jam tinkamą darbo dienos laiką nuo 8 iki 20 valandos, kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas galėtų atlikti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą.
Abonentas ar vartotojas informuojamas, kad per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos neinformavus geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apie jam tinkamą laiką įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas ir (arba) atsisakius įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgalioto asmens pasirašytą prašymą ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, darbo dieną nuo
geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą, nuo atsisakymo įleisti dienos suvartoto geriamojo vandens ir (ar) išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka. Atsisakymo įleisti diena laikoma diena, kurią abonentas ar vartotojas informavo, kad atsisako įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą, arba pirma kalendorinė diena pasibaigus registruotame laiške nurodytam terminui.“
ir išdėstyti ją taip: „20.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas, karšto vandens apskaitos prietaisas sugadintas, pažeistas, nustatyti požymiai, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės siekiant sumažinti apskaitos prietaiso rodmenis, arba kad fizinis ar juridinis asmuo savavališkai prijungė nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas ir nuostoliai išieškomi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas pažeidimą, apskaičiuotą geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį, pažeidimo laikotarpį užfiksuoja akte ir pateikia jį susipažinti ir pasirašyti vartotojui, abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ar įrenginius. Asmeniui ar jo atstovui atsisakius dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti, jis galioja, tačiau geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas apie atsisakymą dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti turi pažymėti abiejuose akto egzemplioriuose, iš kurių vienas lieka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kitas egzempliorius įteikiamas vartotojui, abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ar įrenginius.“
straipsnio pakeitimas 1.
20 straipsnio pakeitimas
dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas turi privalo pasiūlyti individualiųjų nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją (teikėjus);“
nauju 11 punktu: „11) užtikrinti, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui reikalavimus;“
2 dalį nauju 12 punktu: „12) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie asmenis, sudariusius geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl individualiųjų nuotekų tvarkymo;“
2 dalį nauju 13 punktu: „13) viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo aglomeracijose tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas centralizuotomis geriamojo vandens ir (arba) nuotekų surinkimo sistemomis, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „21 straipsnis. Nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius parduodančių, įrengiančių, ir
(ar) prižiūrinčių asmenų, Nnuotekų transportavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisės ir pareigos ir šiems asmenims taikomi reikalavimai
paslaugas gali teikti geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai ir kiti asmenys, kurie:
1) turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo nuotekoms transportuoti reikalingus įrenginius ir transportą.
Nuotekų transportavimo reikalavimai vykdomi vadovaujantis Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše nustatytais reikalavimais;. 2) atitinka Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus. 2. Nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys, jeigu nuotekų transportavimo paslaugas teikia ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas, privalo sudaryti sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl individualiųjų nuotekų transportavimo ir išleidimo į šio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir sutartis su asmenimis, kuriems teikia nuotekų transportavimo paslaugas. Sutartys sudaromos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatytus reikalavimus. Už individualiųjų nuotekų tvarkymą nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys apmoka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. 3. Geriamojo vandens netiekiantys, tačiau nuotekų tvarkymo paslaugas teikiantys asmenys gali išleisti išvalytas nuotekas į paviršinius vandens telkinius vadovaudamiesi Vandens įstatyme nustatytais nuotekų išleidimo reikalavimais. 4.
vandens netiekiantys, tačiau nuotekų tvarkymo paslaugas teikiantys asmenys privalo:
1) teikti informaciją visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms pagal šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimus;
2) vykdyti nuotekų tvarkymo stebėseną, tvarkyti apskaitą ir teikti nuotekų tvarkymo stebėsenos duomenis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
3) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir kitą valdomą turtą, reikalingą nuotekų tvarkymui;
4) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus;
5) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis;
6) aglomeracijos ribose surinktas nuotekas perduoti tik į tos pačios aglomeracijos nuotekų valymo įrenginius;
7) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie asmenis, individualiai tvarkančius nuotekas. 5. Siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodantys, įrengiantys ir (ar) prižiūrintys asmenys privalo teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie parduotų ir įrengtų nuotekų valymo įrenginių skaičių ir (arba) įrengimo vietą. 6.
įrenginius parduodantys, įrengiantys, ir (ar) prižiūrintys asmenys turi teisę iš individualius nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančių asmenų tokiuose įrenginiuose susidarantį perteklinį dumblą paimti ir panaudoti tik naujų nuotekų valymo įrenginių įvedimui į eksploataciją, eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių remontui (reikiamo dumblo kiekio papildymui), atitinkamai likusį perteklinį ir veikloje nepanaudotą dumblą perduodant nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui ar geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. 7. Nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodantys, įrengiantys ir (ar) prižiūrintys asmenys privalo iš individualius nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančių asmenų tokiuose įrenginiuose susidarantį ir surinktą perteklinį dumblą naudoti tik naujų nuotekų valymo įrenginių įvedimui į eksploataciją, eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių remontui (reikiamo dumblo kiekio papildymui ar pakeitimui), o likusį veikloje nepanaudotą dumblą perduoti nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui ar geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Abonentai ir vartotojai, šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nustatyta tvarka suderinus datą ir laiką, turi įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbuotojo pažymėjimą, atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą, pakeitimą, priežiūrą, patikrinti vandentiekio įvadą ir (ar) nuotekų išvadą, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui.“
Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo:
1) teisės aktų nustatyta tvarka registruoti geriamojo vandens išgavimo gręžinį, jį naudoti projektuoti, įrengti, konservuoti ir likviduoti Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie išgaunamą ir naudojamą geriamąjį vandenį ir (arba) tvarkomas nuotekas teikti informaciją Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
3) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo kontrolę, teikti informaciją apie nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius aplinkos ministro nustatyta tvarka;
aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių individualųjį geriamojo vandens išgavimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimus;
aglomeracijoje) per 12 9 mėnesių mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 4 punkte nustatytų reikalavimų.
Asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo:
1) teisės aktų nustatyta tvarka registruoti geriamojo vandens išgavimo gręžinį, jį naudoti projektuoti, įrengti, konservuoti ir likviduoti Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie išgaunamą ir naudojamą geriamąjį vandenį ir (arba) tvarkomas nuotekas teikti informaciją Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
3) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo kontrolę, teikti informaciją apie nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius aplinkos ministro nustatyta tvarka;
aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių individualųjį geriamojo vandens išgavimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimus;
aglomeracijoje) per 12 9 mėnesių mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 4 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama 12 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi prisijungti sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
6) aglomeracijoje per 9 mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų ir raštu atsisako, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiestų infrastuktūrą jam nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama 12 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi prisijungti sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
6) aglomeracijoje per 9 mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų ir raštu atsisako, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiestų infrastuktūrą jam nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas, per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoja asmenį, nurodydama 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos privaloma sudaryti sąlygas prijungti jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir (arba) sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo ar kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodančiu, įrengiančiu, ir (ar) įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui;
atiduoti nuotekas ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui arba individualių nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiam asmeniui, sudariusiam ir turinčiam galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas, per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoja asmenį, nurodydama 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos privaloma sudaryti sąlygas prijungti jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir (arba) sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo ar kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodančiu, įrengiančiu, ir (ar) įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui;
atiduoti nuotekas ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui arba individualių nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiam asmeniui, sudariusiam ir turinčiam galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas yra pasirašęs sutartis su daugiau kaip vienu nuotekas transportuojančiu asmeniu, asmenys nuotekas gali atiduoti vienam iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytų individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėjų pasirinktinai.
Asmenys už individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugas apmoka individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui, kuriam atiduoda nuotekas transportuoti į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius;
9) užtikrinti, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas atitiktų teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimus, o savivaldybių tarybų patvirtintose aglomeracijose individualusis nuotekų tvarkymas atitiktų nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų reikalavimų.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties sudarymas ir nutraukimas
(arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis. 2. Geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis gali būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir abonento ar vartotojo.
Asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaryti negali. Šie asmenys turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą vadovaudamiesi Civilinio kodekso 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta: sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, geriamojo vandens, tiekiamo karštam vandeniui ruošti, ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo tvarka abonento ir vartotojo atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekio nustatymo tvarka, kai patalpų ar teritorijos savininkas nesutinka įsileisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo atstovų, kai sugadintas ar kitaip pažeistas geriamojo vandens apskaitos prietaisas, atsiskaitomasis geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisas, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą (įskaitant netesybas), pretenzijų teikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. 4.
geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekisai nustatomias pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka ir Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka ir pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. 5. Jeigu asmuo atsisako pasirašyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, paviršinių nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas apie tai informuoja aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją. Ši institucija privalo vykdyti kontrolę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka.
Abonentai, kuriems geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas, privalo sudaryti rašytinę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Jeigu abonentas atsisako pasirašyti viešąją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartį, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę nutraukti paslaugų teikimą. 6. Viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai sudaro sutartis su šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiais nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiais asmenimis. 7. Vartotojai, daugiabučiuose namuose Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu būdu – šilumą karštam vandeniui ruošti pirkti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, privalo su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju sudaryti rašytinę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatytus reikalavimus. Jeigu vartotojas atsisako pasirašyti viešąją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartį, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. 13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3.
Paviršinių nuotekų tvarkytojų teikiamų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais principais ir turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su paviršinių nuotekų tvarkymo veikla ir paslaugų organizavimu abonentams, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Paviršinių nuotekų tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina vykdomos veiklos paviršinių nuotekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Kainų nustatymas
nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos vadovaujantis nediskriminavimo ir šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais principais. 2. Vadovaudamosi šiuo įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato savivaldybių tarybos. 3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti skaičiuojamos pagal sąnaudas atskiroms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims, kurios nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje. 4. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus, parengtus pagal Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisykles.
Paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus. Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui ir tvirtinami savivaldybės tarybos. Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planuose aprašoma vykdoma veikla, nuosavybės teise valdomas turtas, veiklos kryptys, reikalingos investicijos, infrastruktūros eksploatavimo sąlygos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos priemonės ir po šių priemonių įgyvendinimo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo planuojamų patirti eksploatacinių sąnaudų ir pardavimo pokyčiai, nurodomas lėšų poreikis veiklos planams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir prognozuojama įtaka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, pateikiama kita informacija, reikalinga patikimam ir saugiam abonentų ir vartotojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis užtikrinti. 5. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai numatomas investicijas privalo derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Būtinųjų sąnaudų ir pardavimo pokyčiai po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo įtraukiami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. 5. 6. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos nustatomos trejų metų reguliavimo laikotarpiui. 6. 7. Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma remiantis šiais principais:
1) vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, numatomos būtinosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos;
atskyrimo taisyklėmis, nustatoma licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertė;
3) atsižvelgiant į šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža;
4) įvertinama būtinosios po suderintų investicinių projektų veiklos plano įgyvendinimo \ būtinųjų sąnaudosų ir pardavimo įtaka kainos augimui pokyčiui;
5) vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašu, nustatomi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodikliai. 7. 8.
nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma remiantis šiais principais:
1) įvertinama būtinosios po suderintų investicinių projektų veiklos plano, susijusio su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla, įgyvendinimo įgyvendinimo numatomų patirti būtinųjų sąnaudosų ir pardavimo įtaka kainos augimui pokyčiui;
2) numatomos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos, tiesiogiai susijusios su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla;
3) atsižvelgiant į šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, susijusi su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla. 8. 9. Nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos abonentams (išskyrus vartotojus) nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją. 9. 10. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia savivaldybių taryboms tvirtinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą, vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Kartu su teikiamais derinti kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą ir įmonės veiklos planus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo bazinių kainų projekto gavimo dienos suderina kainų projektus. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir (arba) dokumentai arba gaunama papildoma informacija, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir
(arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.
Derindama kainų projektus, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą, taip pat nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodiklius. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai suderinus bazinių kainų projektus, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo bazinių kainų projekto suderinimo dienos nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, vadovaudamasi šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytais kainų nustatymo principais. 10. Kai geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir (arba) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai keičiami, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo apie tai informuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Ši komisija peržiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, įvertinusi geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir
(arba) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose atliktus pakeitimus bei įtaką kainų augimui, priima sprendimą dėl kainų keitimo poreikio. Apie priimtą sprendimą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija informuoja atitinkamą savivaldybę ir geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją. 11.
bazinių kainų galiojimo metais taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos lygios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinėms kainoms. 12. Savivaldybių tarybų nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos perskaičiuojamos kiekvienais metais. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotos bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotos bazinės kainos galioja 12 mėnesių nuo šių kainų įsigaliojimo dienos. 13. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia savivaldybių taryboms perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų kainų projektą, vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Kartu su teikiamais derinti perskaičiuotų kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo bazinių kainų projekto gavimo dienos suderina perskaičiuotų kainų projektus. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir (arba) dokumentai arba gaunama papildomos informacijos, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir
(arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai suderinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų bazinių kainų projektą, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų bazinių kainų projektą, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotas bazines kainas ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotas bazines kainas. 14. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, derindama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kiekvienais metais peržiūrimas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, įvertina, ar savivaldybių tarybai nustačius naujas kainas vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Nustačiusi, kad nustačius naujas paslaugų kainas vartotojų mokama suma už paslaugas viršys 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija gali pareikalauti, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas pateiktų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas sumažins sąnaudas, kad už jo teikiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojų mokama suma neviršytų 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai tokį planą privalo pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir savivaldybių institucijoms. 15.
vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas šio straipsnio 9 ir (arba) 13 dalyse nustatyta tvarka nepateikia derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, kiekvienais metais peržiūrimų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, kiekvienais metais peržiūrimų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų arba savivaldybės taryba šio straipsnio 9 10 ir (arba) 13 dalyse nustatyta tvarka nenustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, kiekvienais metais peržiūrimų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, kiekvienais metais peržiūrimų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ar nevykdo šio straipsnio 16 dalyje nustatytų reikalavimų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę inicijuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų apskaičiavimą ir vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kiekvienais metais peržiūrimas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui. 16.
kainų ir energetikos kontrolės komisija kontroliuoja, ar savivaldybių tarybų nustatytos ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatytos pagal metodiką ir šio straipsnio 6 ir 7 ir 8 dalyse nustatytus kainų nustatymo principus, taip pat ar kainos padengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitas susijusias būtinąsias sąnaudas. Jeigu savivaldybių tarybos nustato kitokias kainas, negu geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai suderino su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę pareikalauti, kad savivaldybės pateiktų nustatytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų apskaičiavimus. Nustačiusi, kad savivaldybių tarybų nustatytos kainos neatitinka metodikos arba yra nustatytos pažeidžiant šio straipsnio
nepadengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitų susijusių būtinųjų sąnaudų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę pareikalauti, kad savivaldybių tarybos kainų nustatymo pažeidimus per 2 mėnesius 1 mėnesį pašalintų arba šio įstatymo nustatyta tvarka pateiktų derinti naujas kainas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, kai savivaldybių tarybos nepašalina kainų nustatymo pažeidimų ilgiau kaip per 2 mėnesius 1 mėnesį nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimto sprendimo, kad tokie pažeidimai padaryti, įsigaliojimo. 17. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui ir savivaldybei apie priimtus sprendimus dėl geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuotų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuotų bazinių kainų derinimo. 18. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis.
Paviršinių nuotekų tvarkytojas visiems tos pačios kategorijos abonentams paslaugas teikia vienodomis sąlygomis ir kainomis. 19. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją. Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys. 20. Abonentai ir vartotojai į tam tikras kategorijas skirstomi atsižvelgiant į vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būdus, atsiskaitymą už suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (bute ar kitose patalpose, įvade), sezoniškumą. 21. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia savitosios taršos nuotekų valymo paslaugas, šių paslaugų kainai nustatyti geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vadovaudamasis Nuotekų valymo kainos už savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, pateikia savivaldybės tarybai tvirtinti savitosios taršos nuotekų valymo kainos projektą ir ją pagrindžiančius dokumentus. Lėšos, gautos už padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas, skiriamos naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kokybei gerinti. 22.
nuotekų užterštumas, kurį viršijus konkretiems abonentams skaičiuojama papildoma kaina už nuotekų valymą, nustatomas Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše. 23. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sprendimus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuojamų kainų derinimo skelbia savo interneto svetainėje. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai privalo apie savivaldybių tarybų nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir kiekvienais metais perskaičiuojamas kainas viešai (interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus. Kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, kai jas viešai paskelbia geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, ir taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmosios dienos.“
papildymas 34¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 34¹ straipsniu:
„34¹ straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų
tvarkymo įmonių veiklos patikrinimai
kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos patikrinimus. Asmenų duomenys privalo būti tvarkomi ir saugomi vadovaujantis asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atlikdama patikrinimus, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę:
1) pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas ir procedūras gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, asmens duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patalpas duoti paaiškinimų;
3) gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją, asmens duomenis ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;
4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
5) patikrinimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų;
6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija naudosis atlikdama patikrinimą;
7) atlikdama patikrinimą, naudoti visą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;
8) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis. 2.
kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vardu:
1) nekliudomai įeiti į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o ne darbo laiku – jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami įstatymai, dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jo įgaliotam atstovui. Į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą;
2) užfiksuoti faktines aplinkybes;
3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;
4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti;
5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus;
6) savo funkcijoms vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti teisėsaugos institucijas. 3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte. 4.
kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus. 5. Tikrinamas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo:
1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija;
2) pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pareikalavus, paaiškinimus duoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patalpose;
4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo patalpose ar teritorijoje;
5) vykdyti kitus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir jos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus. 6.
geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas turi teisę:
1) informuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją apie neteisėtus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;
2) apskųsti neteisėtus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų veiksmus;
3) raštu ir (ar) žodžiu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos;
4) dalyvauti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje svarstant patikrinimo aktą. 7. Kiti juridiniai asmenys patikrinimų metu turi teises ir pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose. 8. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus). Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 9.
kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir jos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo tinkamai bendradarbiauti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos įgaliotais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, netinkamą bendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio įstatymo nustatytos sankcijos. 10. Tikrinamas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, juridiniai ir fiziniai asmenys Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, jos įgaliotiems Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti asmens duomenis, reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti patikrinimo metu gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą. 11.
straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytą skundą tikrinamas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas turi teisę paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Skundo padavimas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 12. Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. 13. Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito bei finansų įstaigos šio straipsnio
kontrolės komisijai teikia teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo
paslaugas tvarka
vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. 2. Karšto vandens tiekėjui Karštam karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto atsiskaitomojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis.
Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius. Vartotojams daugiabučiuose namuose Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkus Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą – šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, tokiu atveju geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose. 3. Atsiskaitomuosius geriamojo Geriamojo vandens apskaitos prietaisus, nuotekų apskaitos prietaisus karšto vandens apskaitos prietaisus, pirkimo ir pardavimo vietose (įvade, butuose ar kitose patalpose (geriamojo vandens apskaitos mazguose)) įrengia ir naudoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo lėšomis. Šių apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį. Užmokestis už geriamojo vandens apskaitos prietaisų karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimą, įrengimą, eksploatavimą skaičiuojamas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir tvirtinamas savivaldybės taryboje.
Kitiems asmenims priklausantys karšto vandens apskaitos prietaisai, kai vartotojai daugiabučiuose namuose Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą – šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, ir kai pirkimo pardavimo vieta yra butas ar kita patalpa, perduodami naudotis geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka. ,Atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo. įrengimo, eksploatavimo ir patikros sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. 4. Atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose Daugiabučiuose namuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti, kai vartotojai daugiabučiuose namuose Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą – šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti – iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, pirkimo ir pardavimo vieta yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus šio straipsnio 2 ir 6 dalyje numatytą atvejį dalyse numatytus atvejus. 5.
geriamojo vandens nuostoliai daugiabučiuose namuose susidaro perkant geriamojo vandens tiekimo paslaugas butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais, jie pagal Civilinio kodekso 4.76 ir 4.82 straipsnius turi apmokėti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui šio vandens kainą. Tokia butų savininkų pareiga atsirastų tuo atveju, jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas įrodytų, kad geriamojo vandens nuostoliai susidaro dėl butų savininkų kaltės. 6. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pirkimo ir pardavimo vietą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą ir tai numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju. Tokiu atveju, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai bendru sutarimu, įformintu raštu, nusprendžia, kaip bus nustatomas kiekvieno vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis, įskaitant skirtumą, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, kai pasirenkamas sprendimas atsiskaityti pagal įvade įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis, ir apie pasirinktą sprendimą praneša raštu geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai už įvade apskaityto geriamojo vandens kiekį atsiskaito Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka. 7. Abonentai ir vartotojai, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų, už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį, geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti atsiskaito Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatyta tvarka. 8.
tvarkyti nuotekų, išskyrus paviršines nuotekas, kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Atsiskaitomieji nuotekų Nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami abonento pageidavimu jo lėšomis arba tais atvejais, kai abonentas per kalendorinius metus daugiau negu pusę patiekto geriamojo vandens kiekio sunaudoja technologinėms, gamybinėms ar paslaugų teikimo reikmėms ir šis kiekis nepatenka į nuotekas. Abonentams, savo lėšomis įsirengusiems teisės aktų reikalavimus atitinkančias ius nuotekų apskaitos prietaisus, nuotekų faktinį užterštumą nustatančias sistemas ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotam atstovui šias sistemas patikrinus ir užplombavus bei tai užfiksavus akte, kurį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas pateikia susipažinti ir pasirašyti abonentui, mokestis už nuotekų tvarkymo paslaugas nustatomas vadovaujantis abonentų lėšomis įrengtų įsirengtų nuotekų apskaitos prietaisų ir faktinį nuotekų užterštumą nustatančių prietaisų duomenimis. Abonentui atsiskaitant už nuotekų tvarkymą pagal faktinį nuotekų užterštumą, nuotekų mėginiai imami nepertraukiamai kasdien, už nuotekų mėginių paėmimą ir tyrimus sumoka abonentas. 9. Abonentais ir vartotojas, kuriems pagal šio straipsnio 8 dalį gali būti įrengtas atsiskaitomasis nuotekų apskaitos prietaisas, pageidaujantys už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaityti pagal faktiškai išleidžiamą nuotekų kiekį, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui teikia prašymą įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą, kad už nuotekų tvarkymo paslaugas būtų galima atsiskaityti pagal jo rodmenis.
Daugiabučiuose namuose ir kituose gyvenamuosiuose pastatuose atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai neįrengiami, o jeigu yra įrengti, atsiskaitymui nenaudojami, jeigu abonentai arba vartotojai ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas sutartyje nesusitaria kitaip. 10. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai. 11. Atsiskaitomuosius Nuotekų apskaitos prietaisus įrengia geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo lėšomis (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, kai nuotekų apskaitos prietaisą įrengiamas abonentas pageidavimu). Atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo ir patikros sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. 12 11.
galimybę abonentams ir vartotojams už jiems patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaityti Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatytais atsiskaitymo būdais (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę ar jos elektroninį atitikmenį arba kitaip). Atsiskaitymo būdą pasirenka abonentas ir vartotojas. 13. 12. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugas sąlygos nustatomos Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše. 14. 13. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka. 17 straipsnis. Įstatymo papildymas 35¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 35¹ straipsniu:
„35 ¹straipsnis. Už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas susidariusių
vartotojo skolų ir permokų apmokėjimo tvarka Dėl geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo kaltės vykdant teisės aktuose įtvirtintus licencijuojamos veiklos įpareigojimus susidariusi vartotojo skola už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas iš vartotojo gali būti išieškoma ne daugiau kaip už du mėnesius, ėjusius prieš einamąjį mėnesį, neskaičiuojant netesybų (delspinigių ar baudų) už visą klaidingai skaičiuoto mokesčio už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas laikotarpį. Permoka už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojui skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį.“
Pakeisti Dešimto skirsnio pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
Pakeisti 38 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „38 straipsnis. Baudos, sankcijos ir jų skyrimo tvarka „1. Geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams už vykdant licencijuojamą veiklą padarytus pažeidimus, kurie per Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą protingą laikotarpį nebuvo pašalinti, siekiant užtikrinti atitiktį teisės aktų nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie šiuo įstatymu reglamentuojamą licencijuojamą veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytiems asmenims, už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio;
2) už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pakeisti naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimus – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio;
3) už veiklos saugumo, efektyvumo, patikimumo, nediskriminavimo principų pažeidimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. 2.
būtinosioms sąnaudoms ir neįskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. 3. Asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą neturint geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. Sprendimą skirti baudą priima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 4. Geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) pažeidimo sukeltas pasekmes;
4) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo atskleisti pažeidimo aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. 6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą arba įvykdė pažeidimą, dėl kurio geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas buvo baustas bauda. 7. Skiriamos baudos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 8.
energetikos kontrolės komisija, priėmusi sprendimą svarstyti baudos skyrimo klausimą, privalo per 5 darbo dienas informuoti geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, kuriam baudos skyrimo klausimas bus svarstomas, ir nurodyti baudos skyrimo klausimo svarstymo datą. 9. Nustatant baudos skyrimo svarstymo datą, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui turi būti suteikta teisė pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per 14 darbo dienų iki baudos skyrimo klausimo svarstymo datos. 10. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai svarstant baudos skyrimo klausimą dalyvauja geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam gali būti skiriama bauda, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir pasiaiškinti. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, baudos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą, laiką ir negautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pripažinusi neatvykimo į posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas, priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. Baudų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Baudų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka. 11. Sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, baudos negali būti skiriamos. 12. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena bauda. Baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta bauda, vykdymo. 13. Sprendimas skirti baudą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti skundžiamas teismui. 14.
įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu per tą laikotarpį įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. 15. Įsigaliojus sprendimui skirti baudą, paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama per 30 kalendorinių dienų. 16. Sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas. Sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 17. Skundą dėl sprendimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, pažeidusiam šio įstatymo nuostatas, būtų akivaizdžiai per didelė, nes būtų neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą. 18. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai nepadarė esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams arba padaryta žala labai nežymi ir pažeidimu nepadaryta esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai arba padaryta žala labai nežymi, licencijos turėtojas nutraukė teisę pažeidžiančius veiksmus, pašalino teisę pažeidžiančių veiksmų padarinius ir atlygino žalą, bauda, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ir šio straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatomis, asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, gali būti neskiriama, o apsiribojama rašytine pastaba.“ „1.
Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie šiuo įstatymu reglamentuojamą reguliuojamą veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytiems asmenims, už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio;
2) už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pakeisti naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, už reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. 2. Baudos nepriskiriamos būtinosioms sąnaudoms ir neįskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.
vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, jos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio įstatymo 34¹straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria sankciją iki 0,5 procentų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės reguliuojamos veiklos metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudą iki 6 000 eurų. 4. Asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą neturint geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 3 procento metinių veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. 5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, skirdama baudą, kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas.
Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonė nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti įspėjimą, neskirdama baudos. 6. Geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams bei paviršinių nuotekų tvarkytojams skiriamos sankcijos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) pažeidimo sukeltas pasekmes;
4) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas bei paviršinių nuotekų tvarkytojas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo atskleisti pažeidimo aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. 8.
sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas bei paviršinių nuotekų tvarkytojas kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą arba padarė pažeidimą, dėl kurio per paskutinius 12 mėnesių geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui bei paviršinių nuotekų tvarkytojui buvo skirta sankcija. 9. Skiriamos sankcijos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 10. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai svarstant sankcijos skyrimo klausimą dalyvauja geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam gali būti skiriama sankcija, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir pasiaiškinti. Įtraukus sankcijos skyrimo klausimą į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdžio darbotvarkę, apie posėdžio datą ir laiką geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, dėl kurio veiksmų yra pradėta sankcijos skyrimo procedūra, raštu pranešama ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio. Nustatant sankcijos skyrimo svarstymo datą, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui turi būti suteikta teisė pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per 14 darbo dienų iki sankcijos skyrimo klausimo svarstymo datos.
Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą, laiką ir negautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešima, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pripažinusi neatvykimo į posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas, priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. 11. Sankcijos skyrimo klausimo svarstymas posėdyje yra viešas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iniciatyva ar geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo vadovo ar
(ir) jo įgalioto asmens motyvuotu prašymu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos procedūriniu sprendimu gali paskelbti žodinį sankcijos skyrimo klausimo svarstymo posėdį uždaru, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija siekia apsaugoti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo komercines paslaptis, asmens duomenis ar kitą konfidencialią informaciją. Uždarame Komisijos posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo neatskleisti posėdžio metu sužinotos komercinės paslapties, asmens duomenų ar kitos konfidencialios informacijos.
Už tokios informacijos atskleidimą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Sankcijų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Sankcijų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka. 13. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos. 14. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo. 15. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka ir terminais. 16. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 17. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 18. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl baudos skyrimo yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas. 19. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo.“
papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo priedas
m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL
pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2019 m. vasario 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Savivaldybės tarybos pakeičia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir nustato aglomeracijų ribas iki 2021 m. kovo mėn. 1 d. 4.
tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasiūlo vartotojams ir abonentams pasirašyti viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis atitinkančias šio įstatymo nuostatas. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusios vartotojo skolos išieškomos ir permokos grąžinamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹, 35¹ straipsniais ir priedu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino kelios priežastys:
Pirma, 2016 m. birželio 11 d. buvo gautas Europos Komisijos (Aplinkos generalinio direktorato) paklausimas EU Pilot Nr. 6519/14/ENVI/16, kuriuo Europos Komisija prašė pateikti papildomą informaciją apie tam tikrų 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (toliau – direktyva) su pakeitimu, padarytu 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008, nuostatų įgyvendinimą. Lietuvai pateikus papildomą informaciją, 2017 m. vasario 16 d. gautas Europos Komisijos oficialus pranešimas dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2016/2193 dėl netinkamo direktyvos įgyvendinimo. Europos Komisija oficialiu pranešimu informavo, kad, išnagrinėjusi Lietuvos nurodytas teisės aktų nuostatas ir pateiktus paaiškinimus, padarė išvadą, kad Lietuva nesilaikė direktyvos 3, 4 ir
kaip 10 000 g. e. atveju, – 15 straipsnio reikalavimų. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr.
X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 34¹, 35, 35¹, 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti aiškesnį reglamentavimą, kuris atitiktų direktyvos reikalavimus. Antra, Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 521 „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo“ pavesta Aplinkos ministerijai parengti ir pateikti Vyriausybei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektą, reglamentuojant geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą: šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo. Įstatymo projekto tikslai:
Įstatymo projekto uždaviniais siekiama:
kurioje geriamasis vanduo tiekiamas centralizuota geriamojo vandens tiekimo sistema arba išgaunamas individualiai, o susidarančios nuotekos surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis arba sutvarkomos nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginiais;
savivaldybių tarybos ir įtvirtintos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane;
išgavimo ir individualiojo nuotekų tvarkymo įrenginių registravimo informacinę sistemą;
tvarkytojo bei daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų santykius, teises ir pareigas, kai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai pagal Šilumos ūkio įstatymą pasirenka 2-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimas inicijuotas gavus Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr.
2016/2193 dėl netinkamo direktyvos įgyvendinimo ir vykdant Vyriausybės 2017-06-28 nutarimą Nr. 521 „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo“, kuriuo pavedama Aplinkos ministerijai parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektą, reglamentuojant geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą: šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentas. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, tel. 8 706 63651, el. p. [email protected], direktoriaus pavaduotojas Irmantas Valūnas, tel. 8 706 63482, el. p. [email protected], Vandenų politikos skyriaus vedėja Viktorija Vaškevičienė, tel. 8 706 63521, el. p. [email protected], Vandenų politikos skyriaus vyr. specialistė Judita Vaišnorienė, tel. 8 706 62719, el. p. [email protected]. 3.
Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagrindiniai LR teisės aktai, reglamentuojantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau –Įstatymas), jo įgyvendinamieji teisės aktai, Vietos savivaldos įstatymas ir Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programa, patvirtinta Vyriausybės 2017 m. vasario
Vietos savivaldos įstatymo 6 str., geriamojo vandens išgavimas, tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas savivaldybių teritorijose yra savivaldybių institucijų pareiga, o savivaldybių administracijos direktoriai vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas.
Savivaldybės, planuodamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, rengia ir tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, kuriuose nustatant viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas (į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų) savivaldybės turi siekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas (3 str. 17 d., 12 str.).
tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose turi būti nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys ir prioritetai, prognozės ir problemos, numatyta, kuriose teritorijose bus plėtojama geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, o kuriose viešasis vandens tiekimas bus vykdomas kitomis priemonėmis, nustatomos teritorijos, kuriose taikomas individualus vandens išgavimas ir (ar) individualus nuotekų šalinimas. Atsižvelgiant į tai, šiame plane numatoma, kada ir kokiais būdais tam tikrose savivaldybės teritorijose bus tiekiamas kokybės reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo ir teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos, tačiau galiojančiame įstatyme nėra įtvirtinta kas yra aglomeracija, kurioje pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalį „valstybės narės užtikrina, kad visose aglomeracijose būtų miesto nuotėkų surinkimo sistemos <..>“ arba „kai nuotėkų surinkimo sistemų įrengimas nėra pateisinamas dėl to, kad tokia sistema neduotų naudos aplinkai, arba dėl to, kad ji per daug brangiai kainuotų, yra naudojamos atskiros individualios sistemos arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios užtikrina tokį pat aplinkos apsaugos lygį“. Savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo plėtrą numato vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (12 str. 1d.). Aglomeracijos apibrėžimas įtvirtintas LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente, tačiau nėra įtvirtintos pareigos apsibrėžti aglomeracijų ribas.
Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktą nuotekų transportavimo paslaugas gali teikti viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, kuris turi pasiūlyti individualiųjų nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją (teikėjus) arba pagal Įstatymo 21 straipsnį nuotekų transportavimo paslaugas gali teikti geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai ir kiti asmenys, kurie turi atitikti specialius reikalavimus, t. y. turėti nuosavybės teise ar teisėtai valdyti nuotekoms transportuoti reikalingus įrenginius ir transportą, atitikti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys, jeigu nuotekų transportavimo paslaugas teikia ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, privalo sudaryti sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl individualiųjų nuotekų transportavimo ir išleidimo į šio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir sutartis su asmenimis, kuriems teikia nuotekų transportavimo paslaugas.
Įstatymas numato pareigą asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį ir (arba) tvarkantiems nuotekas, per 12 mėnesių prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros: kai individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų; kai per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą nepašalinami teisės aktų reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimai; kai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos. Pastebėtina, kad ši pareiga įsigalioja, kai yra visos išvardytos 4 aplinkybės. Pagal Įstatymo 34 straipsnio nuostatas geriamojo vandens tiekėjai veiklos sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planus, parengtus pagal Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisykles.
Paviršinių nuotekų tvarkytojai veiklos sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus. 2- ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo reglamentavimas Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyti trys apsirūpinimo karštu vandeniu būdai: centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo (1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas) arba šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo (2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas), arba individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros (3-iasis būdas). Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Kartu nustatyta, kad pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų.
Pagal šią įstatymo nuostatą karšto vandens tiekimo sąlygos (kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimas, mokėjimo tvarka) nustatomos karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Atsižvelgiant į tai, vartotojai, pasirinkę 1-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, už karštą vandenį atsiskaito su karšto vandens (šilumos) tiekėju pagal (minėto tiekėjo) vartotojo bute ar kitose patalpose tiekimo-vartojimo ribos vietoje įrengto karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Pažymėtina, kad Šilumos ūkio įstatyme 2- asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas minimas tik sąvokoje, įstatyme nereglamentuota minėto būdo įgyvendinimo tvarka. Vadovaujantis LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis (145, 193 p.), daugiabučio namo gyventojai priėmę sprendimą apsirūpinti 2-uoju karšto vandens būdu, privalo paskirti tinkamai įgaliotą atstovą, kuris su šilumos ir geriamojo vandens tiekėjais pasirašytų atitinkamas sutartis. Pastebėtina, kad pasirinkus 2–ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjo nėra, nes gyventojų įgaliotas asmuo sudaro sutartį gyventojų vardu dėl geriamojo vandens ir šilumos pirkimo karštam vandeniui ruošti iš atskirų tiekėjų. Pagal galiojančias Taisyklių nuostatas pasirinkus 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, gyventojų įgaliotas asmuo yra bendrija ar administratorius. Šis įgaliotas asmuo sudaro sutartis su šilumos ir geriamojo vandens tiekėjais.
Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai įgalioto asmens nėra, o šias funkcijas vykdo geriamojo vandens tiekėjas. Tad dėl teisinių santykių reglamentavimo trūkumo kyla neaiškumų dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti (kaip apskaičiuojamas butuose suvartoto geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekis, kaip jis paskirstomas, koks asmuo atsakingas už jo skirstymą ir mokėjimo dokumentų daugiabučio namo butų savininkams apmokėti pateikimą). Pažymėtina, kad Įstatyme nėra teisės ar pareigos geriamojo vandens tiekėjui skirstyti butuose suvartotą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, todėl skirtingai interpretuojamos teisės aktų nuostatos, vyksta ginčai ir teismo procesai, dėl to nukenčia vartotojai. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį (išskyrus karštą vandenį) ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir asmenų, gaunančių minėtas paslaugas, teises ir pareigas reglamentuoja Įstatymas. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis geriamojo vandens tiekėjas karšto vandens ruošimo ir tiekimo procese dalyvauja kaip šalto geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti tiekėjas, kuris privalo iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos patiekti higienos normoje HN 24:2003 (Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“) nustatytus reikalavimus atitinkantį šaltą geriamąjį vandenį ir įrengti atsiskaitomuosius geriamojo vandens apskaitos prietaisus (butuose, patalpose, prieš karšto vandens ruošimo įrenginius) savo lėšomis. Atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų įrengimo, eksploatavimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą (35 str.).
Įstatyme numatyta, kad abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal Įstatymo
pirkimo ir pardavimo vieta yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus šio straipsnio 2 ir 6 dalyje numatytus atvejus:
Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 patvirtinto Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 3 punkto nuostatas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 6 dalimi, bendru sutarimu, įformintu raštu, nusprendžia, kaip bus nustatomas kiekvieno vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis, kai pasirenkamas sprendimas atsiskaityti pagal įvadą, ir apie pasirinktą sprendimą praneša raštu geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vadovaudamasis daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktu sprendimu, išrašo ir pateikia butų ir kitų patalpų savininkams mokėjimo dokumentus nustatytais terminais ir tvarka, jeigu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir geriamojo vandens tiekėjo sudarytoje sutartyje nesusitarta dėl kitokios mokėjimo dokumentų pateikimo tvarkos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto
Įstatymo projektu įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktą, Įstatymo projektas papildomas nuostata, kad šis įstatymas skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimą. Įstatymo projekto
Įstatymo projektas papildomas naujomis sąvokomis.
1) Direktyvoje vartojama aglomeracijos sąvoka
vartojamus žodžių junginius „tam tikras plotas“, „gana tankiai apgyvendintas“, Įstatymo projekte įtvirtinama „aglomeracijos“ sąvoka, t. y. aglomeracija – urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose esanti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija ar jos dalis, kurioje susidaro ar gali susidaryti 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti tarša ir kurioje geriamasis vanduo tiekiamas ar numatomas tiekti centralizuota geriamojo vandens tiekimo sistema arba išgaunamas individualiai, o susidarančios ar galinčios susidaryti nuotekos surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis arba sutvarkomos nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais“. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalį „urbanizuojamos teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose“, to paties straipsnio 37 dalyje nustatyta, kad „urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose“.
Pažymėtina, kad pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalį „valstybės narės užtikrina, kad visose aglomeracijose būtų miesto nuotėkų surinkimo sistemos <..>“ arba „kai nuotėkų surinkimo sistemų įrengimas nėra pateisinamas dėl to, kad tokia sistema neduotų naudos aplinkai, arba dėl to, kad ji per daug brangiai kainuotų, yra naudojamos atskiros individualios sistemos arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios užtikrina tokį pat aplinkos apsaugos lygį“, atsižvelgiant į tai aglomeracijos teritorija siejama su centralizuotai tiekiama nuotekų tvarkymo paslauga. Lietuvos geologijos tarnybos žemės gelmių registro duomenimis, 2018 m. balandžio 12 d. buvo registruoti 19364 vandens gavybos gręžiniai, kurių savininkas yra identifikuotas, iš jų 15221 gręžinys priklauso fiziniam asmeniui arba fizinių asmenų grupei. Pažymėtina, kad netinkamai prižiūrimi ir apleisti gręžiniai yra potencialiai taršūs objektai. Todėl siekiant užtikrinti saikingą požeminio vandens naudojimą, požeminio vandens išteklių apsaugą nuo išsekimo ir užteršimo, racionaliau išnaudoti sukurtos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros pajėgumus, aglomeracijos teritorija siejama su centralizuotai tiekiama ar numatoma tiekti geriamojo vandens tiekimo sistema.
2) Įstatymo projekte įtvirtinama „gyventojų ekvivalentas“ sąvoka, t. y. sutartinis vienetas taršos nuotekomis šaltinio dydžiui išreikšti. Vienas gyventojo ekvivalentas reiškia taršos šaltinį, kuriame per parą susidarančiose nuotekose esantiems organiniams teršalams biologiškai suskaidyti deguonies poreikis (BDS₅) yra 60 g. Pažymėtina, kad vykdant ūkinę veiklą aglomeracijoje susidarančios nuotekos yra įskaičiuojamos į gyventojų ekvivalentą, todėl ūkine veikla užsiimantys subjektai taip pat pateks į aglomeraciją. 3) Siekiant užtikrinti direktyvos nuostatų įgyvendinimą, Įstatymo projekte įtvirtinama „centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema“, o siekiant užtikrinti požeminio vandens naudojimą, įtvirtinama sąvoka „centralizuotoji geriamojo vandens tiekimo sistema“. Šių nuostatų reglamentavimas užtikrins racionaliau išnaudoti sukurtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pajėgumus, mažinti aplinkos teršimą individualiai tvarkomomis nuotekomis, prisidės prie saikingo požeminio vandens naudojimo ir geresnės požeminio vandens išteklių apsaugos. 4) Pakoreguotos „atsiskaitomieji geriamojo vandens paskaitos prietaisai“ ir „atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai“ sąvokos, atsisakant perteklinio žodžio „atsiskaitomasis“, nes vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina.
Atsižvelgiant į tai, visi apskaitos prietaisai, kurie naudojami atsiskaitymui su vartotoju, turi būti atsiskaitomieji ir metrologiškai patikrinti. 5) Įvertinant tai, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymas pirmiausia sietinas su miestų, miestelių ir šalia jų esančiomis teritorijomis, todėl pakoreguojama „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas“ sąvoka. Tokiu atveju įtvirtinama galimybė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialųjį planą rengti ne tik savivaldybės, bet ir vietovės lygmens. Numatoma, kad šiame plane turėtų būti nustatytos aglomeracijos. Taip pat numatoma, kad paviršinių nuotekų tvarkymo plėtra galėtų būti numatyta šiame plane. 6) Įstatymo projekte reglamentuojant naujus geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų santykius, teises ir pareigas, kai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai pagal Šilumos ūkio įstatymą pasirenka 2-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, Įstatymo projektas papildomas nauja „Karšto vandens apskaitos prietaisai“ sąvoka.
Pažymėtina, kad panaši sąvoka „atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai“ vartojama Šilumos ūkio įstatyme, tačiau siekiant aiškumo, kad geriamojo vandens tiekėjas įgyja pareigą įrengti karšto vandens paskaitos prietaisus tik tuo atveju, kai vartotojai pasirenka 2-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (ir apie pasirinkimą, vadovaujantis šilumos ūkio sektorių reglamentuojančių teisės aktus nuostatomis, informuoja paslaugų tiekėjus), Įstatymo projektas papildomas sąvoka „karšto vandens apskaitos prietaisai – vartotojų sunaudoto geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, kai vartotojai daugiabučiuose namuose pasirenka Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą – šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo“. 7) Atsižvelgiant į tai, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas ir plėtra vykdoma pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planus, Įstatymo projekte įtvirtinama „Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planas“ sąvoka.
Pažymėtina, kad Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planas yra įmonės veikos planas, kuris sudaromas 3 metų laikotarpiui ir kuriame aprašoma vykdoma veikla, nuosavybės teise valdomas turtas, veiklos kryptys, infrastruktūros eksploatavimo sąlygos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos priemonės, nurodomas lėšų poreikis veiklos planams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir prognozuojama įtaka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, pateikiama kita informacija, reikalinga patikimam ir saugiam abonentų ir vartotojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis užtikrinti. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kurio organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius.
Savivaldybės organizuodamos geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų suteikimą savivaldybės teritorijoje, rengia ir vadovaujasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planais, kuriuose nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys ir prioritetai, prognozės ir problemos, numatoma, kuriose teritorijose bus plėtojama geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, o kuriose viešasis vandens tiekimas bus vykdomas kitomis priemonėmis, nustatomos teritorijos, kuriose taikomas individualus vandens išgavimas ir (ar) individualus nuotekų šalinimas. ir nustatomos teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo teritorijas siekiant gyventojus aprūpinti teisės aktuose nustatytus visuomenės sveikatos saugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus atitinkančiomis nepertraukiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Pažymėtina, kad savivaldybės rengiami ir tvirtinami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai yra geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planų pagrindas, todėl abejuose planuose turi būti numatytos plėtros kryptys, terminai. Atkreiptinas dėmesys, kad infrastruktūros plėtros plane numatomi finansavimo šaltiniai, t. y. (valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos, Europos Sąjungos fondų lėšos ir pan.), o veiklos plane numatomos investicijos (piniginės lėšos). 8) Siekiant užtikrinti direktyvos nuostatų įgyvendinimą, Įstatymo projekte įvirtintos naujos „Nuotekų valymo ir
(ar) kaupimo įrenginiai“, „Taršos šaltinis“ sąvokos.
9) Įvertinant tai, kad pagal Įstatymo 24 straipsnį geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra licencijuojama veikla, o paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimo veiklai nereikia licencijos, tačiau šios paslaugos kainą taip pat reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Įstatymo projektas papildomas sąvoka
„Reguliuojamoji veikla“. Įstatymo projekto
3–5 straipsnis (Institucijų (Vyriausybės, Aplinkos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir savivaldybių institucijų) kompetencijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje) Įstatymo 6 straipsnis papildomas nuostata, suteikiančia teise Aplinkos ministerijai patvirtinti aglomeracijų ribų nustatymo kriterijus, kuriais vadovaujantis savivaldybės turės nusistatyti ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose patvirtinti aglomeracijų teritorijų ribas. Kriterijai bus įtvirtinti LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų ar abonentų ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ginčų sprendimas ne teismo tvarka reglamentuotas Įstatymo 37 straipsnyje, o vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų kompetencija apibrėžta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnyje, Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punktas pripažįstamas netekusiu galios.
Įvertinant tai, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus ir energetikos sektoriaus reguliavimo principai panašūs, remiantis šilumos ūkyje taikomu principu, kad savivaldybės taryba (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
komisijos patvirtintą metodiką nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, Įstatymo projekte įtvirtinamas toks pat principas ir nustatoma Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pareiga tvirtinti Geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir prižiūrėti, kaip ji taikoma, o savivaldybės tarybai vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodika, nustatyti geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį. Tokiu atveju tiek geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, tiek geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestis savivaldybių tarybose turės būti tvirtinamas vienu metu. Pažymėtina, kad siūlomas naujas reglamentavimas abonentų ir vartotojų finansiniams interesams jokios įtakos neturės.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija tvirtinti Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir derinti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, Įstatymo projektas papildomas nuostatomis, numatant, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kitų metų pajamas sudaro ne tik geriamojo vandens tiekėjų ir (arba) nuotekų tvarkytojų, bet ir paviršinių nuotekų tvarkytojų 0,3 procento praėjusių metų paviršinių nuotekų tvarkymo pajamų. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kaip geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas, pagal Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnį atlieka reguliuojamų įmonių veiklos patikrinimus. Analogiška priežiūros priemonė taikoma ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamoms energetikos įmonėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant suvienodinti nuostatas su Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 22 punktu, prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų funkcijų Įstatymo projekte numatoma papildoma funkcija – atlikti geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų bei paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos patikrinimus. Pažymėtina, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai įvertinus 0,3 proc. įmokas nuo paviršinių nuotekų tvarkymo pajamų, kaip būtinąsias sąnaudas, šiuo metu Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje suderintų paviršinių nuotekų tvarkytojų kainos padidėtų vidutiniškai 0,001 Eur/m³ (atskirais atvejais nuo 0,0003 Eur/m³ iki 0,0009 Eur/m³), tai yra suapvalinus praktiškai galutinei kainai įtakos neturėtų.
Teritorijų planavimo
teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius“, atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte įtvirtinama, kad administracijų direktoriai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (TAIS Nr. 17-12732(2)), kiek tai susiję su savivaldybės valdomos įmonės sąvokos nustatymu, Įstatymo projekte, kaip ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte „savivaldybės kontroliuojamų įmonių“ sąvoka pakeičiama į „savivaldybės valdomos įmonės“ sąvoką.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 9 punkte ir 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, Įstatymo projekte numatoma, kad savivaldybių tarybos vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko dalyvio teises ir pareigas arba administracijų direktoriai vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas.
Įstatymo projektu savivaldybių administratorių direktoriams ar jų įgaliotiems asmenims numatomos pareigos, susijusios su direktyvos tinkamu įgyvendinimu: administracijų direktoriai užtikrina, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane nustatytų sprendinių įgyvendinimą; administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys kas 10 metų įvertina, ar geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos atitinką realią situaciją ir, esant poreikiui, inicijuoja minėto plano keitimą; administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo procedūrų metu užtikrina, kad tik tose aglomeracijų dalyse, kuriose centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduotų naudos aplinkai ir centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, individualus nuotekų tvarkymas turi atitikti nuotekų išvalymą iki reikalavimų, teisės aktais nustatytų tai aglomeracijai.
Įstatymo projektu savivaldybių administratorių direktoriams ar jų įgaliotiems asmenims numatomos pareigos, susijusios su direktyvos tinkamu įgyvendinimu: administracijų direktoriai užtikrina, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane nustatytų sprendinių įgyvendinimą; administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys kas 10 metų įvertina, ar geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos atitinką realią situaciją ir, esant poreikiui, inicijuoja minėto plano keitimą; administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo procedūrų metu užtikrina, kad tik tose aglomeracijų dalyse, kuriose centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduotų naudos aplinkai ir centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, individualus nuotekų tvarkymas turi atitikti nuotekų išvalymą iki reikalavimų, teisės aktais nustatytų tai aglomeracijai. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir jos objektų statyba savivaldybės teritorijoje vykdoma laikantis šio įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, savivaldybės tarybos patvirtinto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano ir kitų teisės aktų reikalavimų.“ Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr.
D1-885 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų taisyklių (toliau
Parenkant būdą, reikia įvertinti sprendimo poveikį geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų didėjimui/mažėjimui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Aplinkos ministerijai buvo pateikti 4 infrastruktūros plėtros planai, kuriuose atlikti ekonominiai skaičiavimai ir poveikis aplinkai dėl pasirinkto paslaugų teikimo būdo, todėl Įstatymo projekte įtvirtinamos nuostatos, jau yra įgyvendinamos. Pažymėtina, kad Europos Komisija, įvertindama, kaip Lietuvoje laikomasi direktyvos nuostatų, pateikė pastabą, kad ne visos Lietuvos savivaldybės yra patvirtinusios taisykles, kuriomis būtų išsamiai reglamentuojamos individualių nuotekų tvarkymo sistemų (toliau – ITS), įskaitant ITS kontrolės, tikrinimo, duomenų fiksavimo ir tvarkymo, sutarčių sudarymo ir registracijos taisykles, ir nėra vieningos ITS registracijos sistemos. Įvertinant tai ir tai, kad savivaldybės skirtingai reglamentuoja individualiojo geriamojo vandens išgavimo ir individualiojo nuotekų tvarkymo įrenginių registravimo tvarką, naudojimą, apskaitą ir kontrolę, kad skirtingų sistemų administravimas neracionalus ir sunkiai prieinamas kitiems vartotojams, siekiant užtikrinti, kad visos ITS tvarkomos nuotekos atitiktų reikalavimus, planuojama kurti vieningą ITS registravimo informacinę sistemą. ITS registravimo informacinė sistema veiktų prie šiuo metu veikiančios informacinės sistemos „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS
„AIVIKS“). Atsižvelgiant į tai ir siekiant
užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo kontrolę, Įstatymo projekte numatoma pareiga administracijų direktoriams ar jų įgaliotiems asmenims teikti duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų tvarkymo įrenginius.
Įvertinant tai, kad gyventojų skaičių pokyčiai įtakoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninius rodiklius. Didėjant gyventojų skaičiui savivaldybėje, didėja geriamojo vandens sąnaudos ir nuotekų tvarkymo paslaugų poreikis ir atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys, kas 10 metų įvertų ar geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos atitinka realią situaciją ir esant poreikiui, inicijuotų minėto plano keitimą. Įstatymo projekto 6 straipsnis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planavimas, organizavimas) Pažymėtina, kad savivaldybės, planuodamos geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, rengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, kuriuose turi nustatyti viešąsias geriamojo vandens tiekimo teritorijas. Įgyvendinant direktyvos nuostatas, Įstatymo projektu papildoma, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose taip pat turėtų būti nustatytos aglomeracijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys, nurodant šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą.
Atsižvelgiant į tai, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra atskiros infrastruktūros ir jų plėtra galima nepriklausomai viena nuo kitos, Įstatymo projektu numatoma, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali būti planuojama tiek rengiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą, tiek rengiant kitą teritorijų planavimo dokumentą (pvz., detalųjį, bendrąjį planą ir pan.) Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Iki šiol buvo numatyta siekiamybė užtikrinti 95 procentams viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba, kad jie turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.
Atsižvelgiant į direktyvos nuostatų perkėlimą, į siekį užtikrinti saikingą požeminio vandens naudojimą ir geresnį požeminio vandens išteklių apsaugą, Įstatymo projektas papildomas nauja nuostata, kad kai aglomeracijoje centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir
(arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, tokiose planu išskirtose teritorijose turi būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų. Šiuo metu Įstatyme nustatyta, kad į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), atitinkanti nors vieną iš išvardintų trijų kriterijų. Įvertinant tai, kad gyvenamosios vietovės samprata apibūdinta LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, šio įstatymo 1 str. nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius vienetus, kurie susideda iš gyvenamųjų vietovių <...> gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves.
Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai <...>“, t. y. visa mūsų šalies teritorija susideda iš gyvenamųjų vietovių. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte sukonkretinama ir numatoma, kad „į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija, atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų <...>“. Pažymėtina, kad šiuo metu Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas trečiasis kriterijus – „kai gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų“ praktikoje nebuvo taikomas, todėl atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti darnų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymą, bei įvertinant tai, kad planuojama infrastruktūros plėtra turi apimti tiek jau užstatytas (urbanizuotas), tiek ir numatytas užstatyti teritorijas (urbanizuojamas). Įstatymo projekte trečiasis kriterijus numatomas, kaip „teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (ar) urbanizuojamos teritorijos“. Įstatymo projekto 7 straipsnis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statyba, priežiūra ir naudojimas) Šiuo metu Įstatyme įtvirtinta, kad vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą tam tikros kategorijos abonentams ir vartotojams.
Tačiau toks reglamentavimas nebuvo konkretus, todėl geriamojo vandens tiekėjai skirtingai traktuodavo, kokios sąnaudos įskaičiuojamos į prijungimo sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas papildomas nuostatomis, kad vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos (jų sudedamosios dalys) bus nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis.
Įstatymo 16 straipsnio
infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją), praktikoje dažnai kildavo diskusijų iki kurios išvardintos turto ribos geriamojo vandens tiekėjas turi nutiesti infrastruktūrą ir įrengti įvadus ir išvadus (pvz., vartotojai pageidaudavo nutiesti infrastruktūrą iki sklype esančios individualaus namo nuotekų valyklos, nors geriamojo vandens tiekėjas pagal įstatymo nuostatas turėdavo nutiesti pareigą iki pirmos pagal nuosavybę esančios turto ribos t. y. sklypo) atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte konkretizuojama vieta, t. y. esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros (tai gali būti ir sklypo riba, o, jei jos nėra,
Įstatymo projektas papildomas nauju 16 straipsnio 13¹punktu, kuriuo numatoma, kad aglomeracijoje, asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir (arba) individualiai tvarkantiems namų ūkyje nuotekas, kai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui; kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (sklypo ribos), kai individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (arba) nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų; kai per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą nepašalinami teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimai; viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo raštu pasiūlyti nutiesti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
Gavus žemės savininko sutikimą, nutiesia minėtą infrastruktūrą nuo turto ribos (valstybės ar savivaldybės žemės ribos) iki vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio, nuotekų siurblinės (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo įrenginių (t. y. asmens nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje iki įrenginio, kuris neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų), esančių arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros Tokiu atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, įrengiama asmeniui nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje, tik turint raštišką sutikimą (panašiai kaip numatyta Žemės įstatyme) su žemės savininku.
Pažymėtina, kad asmeniui atsisakius jog viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas tiestų infrastruktūrą, privalėtų nusitiesti infrastruktūrą savo lėšomis. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, įrengimu susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami įprastus, šiuo metu naudojamus finansavimo šaltinius (t. y, abonentų ir vartotojų lėšos, sumokėtos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas, kreditai, Europos Sąjungos fondų lėšos, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos arba užsienio šalių, tarptautinių organizacijų, finansinių institucijų ir Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai įnašai ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos). Šiuo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tiesimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.
Asmens, nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nutiesta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise (panauda) priklausytų žemės savininkui, kuris būtų atsakingas už nutiestos infrastruktūros techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą. Jei žemės savininkas būtų valstybė ar savivaldybė, tokiu atveju nutiesta infrastruktūra priklausys geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kaip ir dabar numatyta Įstatyme, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra įrengiama valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje ir nuosavybės teise priklauso savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Įvertinant tai, kad tam tikru atveju infrastruktūra priklausytų asmeniui, o Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus konkrečius atvejus, Įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalis, papildoma ir šia išimtimi. Taip pat Įstatymo projekto 7 straipsnis papildomas naujomis nuostatomis dėl geriamojo vandens ir karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir eksploatacijos. Įstatymo projekto 8-11 straipsniai (Penktasis skirsnis. Asmenų teisės ir pareigos) Direktyva nustato, jog visos konkrečioje aglomeracijoje susidarančios nuotekos turi būti išvalomos iki tai konkrečiai aglomeracijai taikomų reikalavimų. Todėl konkrečioje aglomeracijoje surinktos nuotekos ir/ar dumblas turi būti valomi tos aglomeracijos NVĮ.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte numatoma, kad aglomeracijos ribose surinktas nuotekas perduoti tik į tos pačios aglomeracijos nuotekų valymo įrenginius. Įvertinant tai, kad savivaldybės skirtingai reglamentuoja ITS naudojimą, apskaitą ir kontrolę, kad skirtingų sistemų administravimas neracionalus ir sunkiai prieinamas kitiems vartotojams, siekiant užtikrinti, kad visos ITS tvarkomos nuotekos atitiktų reikalavimus, planuojama nustatyti vieningą ITS registravimo informacinę sistemą. ITS registravimo informacinė sistema veiktų prie šiuo metu veikiančios informacinės sistemos „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS „AIVIKS“). Informacinės sistemos informacija bus naudojama ITS apskaitai ir kontrolei, kad būtų užtikrintas direktyvos įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte nustatomos pareigos savivaldybėms, geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodantiems, įrengiantiems ir (ar) prižiūrintiems asmenims teikti duomenis (apie asmenis, individualiai tvarkančius nuotekas, apie parduotų ir įrengtų nuotekų valymo įrenginių skaičių ir (arba) įrengimo vietą) aplinkos ministro nustatyta tvarka. Direktyvos 3 str. 1 d. nustatyta, kad „kai nuotekų surinkimo sistemų įrengimas nėra pateisinamas dėl to, kad tokia sistema neduotų naudos aplinkai, arba dėl to, kad ji per daug brangiai kainuotų, yra naudojamos atskiros individualios sistemos arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios užtikrina tokį pat aplinkos apsaugos lygį“.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte nustatoma, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ar regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo aglomeracijose teikti nuotekų tvarkymo paslaugas centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis, išskyrus, kai nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad nuotekų transportavimo paslaugas gali teikti geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai ir kiti asmenys, kurie turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo nuotekoms transportuoti reikalingus įrenginius ir transportą. Šiuo metu Įstatyme buvo nustatyta papildoma pareiga „atitikti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus“. Atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata praktikoje retai įgyvendinama, jos atsisakoma. Individualių biologinių nuotekų valymo įrenginių tinkamo funkcionavimo viena iš esminių sąlygų – gamintojo nustatyto reikiamo dumblo kiekio palaikymas. Kai individualus nuotekų valymo įrenginys pradedamas eksploatuoti, dirbtinai į jį įrenginio paleidimo metu turi būti įpilamas pradiniam jo veikimui būtinas dumblo kiekis, kuris įprastai yra atvežamas iš kito perteklinį dumblo kiekį turinčio nuotekų valymo įrenginio.
Įstatymo projekto 9 straipsnyje numatoma, kad nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodantys, įrengiantys ir (ar) prižiūrintys asmenys turi teisę surinkti iš individualius nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančių asmenų tokiuose įrenginiuose susidarantį perteklinį dumblo kiekį ir privalo iš individualius nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančių asmenų tokiuose įrenginiuose susidarantį ir surinktą perteklinį dumblą naudoti tik naujų nuotekų valymo įrenginių įvedimui į eksploataciją, eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių remontui (reikiamo dumblo kiekio papildymui ar pakeitimui), o likusį veikloje nepanaudotą dumblą perduoti nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam ar centralizuotai aglomeracijoje nuotekas tvarkančiam asmeniui ar geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
Asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį ir
(arba) individualiai tvarkantiems nuotekas (išskyrus aglomeracijoje), numatoma pareiga per 9 mėnesius (šiuo metu Įstatyme nustatytas 12 mėnesių laikotarpis, tačiau pagal kitų šalių patirtį ir realią praktiką užtenka ir mažesnio laikotarpio, todėl Projekte numatomas 9 mėnesių laikotarpis) sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, nuosavybės teises ar kitaip pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančius geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklus prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros: kai individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų; kai per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą nepašalinami teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimai; kai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui; kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos Asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį ir
(arba) individualiai tvarkantiems nuotekas aglomeracijoje, kai individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (arba) nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų; kai per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą nepašalinami teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimai; kai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui; kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos, ir raštu atsisakius, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiestų infrastuktūrą asmens nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje, numatoma pareiga per
tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį ir
(arba) individualiai tvarkantiems nuotekas (išskyrus aglomeracijoje), numatoma pareiga per 9 mėnesius (šiuo metu Įstatyme nustatytas 12 mėnesių laikotarpis, tačiau pagal kitų šalių patirtį ir realią praktiką užtenka ir mažesnio laikotarpio, todėl Projekte numatomas 9 mėnesių laikotarpis) sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, nuosavybės teises ar kitaip pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančius geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklus prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros: kai individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų; kai per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą nepašalinami teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimai; kai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui; kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos Asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį ir
(arba) individualiai tvarkantiems nuotekas aglomeracijoje, kai individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (arba) nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų; kai per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą nepašalinami teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimai; kai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui; kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos, ir raštu atsisakius, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiestų infrastuktūrą asmens nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje, numatoma pareiga per
tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama
prijungti jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Apibendrinant, asmenys individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, tiek viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, tiek aglomeracijoje įgyja pareigą prisijungti prie geriamojo vandens tiekėjo infrastuktūros, kai yra įstatyme išvardintos visos aplinkybes, išskyrus asmenims aglomeracijoje nustatyta papildoma aplinkybė,
Įstatymo projekto
tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties sudarymas ir nutraukimas) Siekiant nustatyti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų santykius, teises ir pareigas, atsirandančius naudojant geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, kai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai pagal Šilumos ūkio įstatymą pasirenka 2-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą: šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo, Įstatymo projektas papildomas nuostatomis, numatant, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta ir geriamojo vandens tiekiamo karštam vandeniui ruošti tvarka ir sąlygos. Numatoma, kad vartotojai, daugiabučiuose namuose Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu būdu, privalo su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju sudaryti rašytinę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Jeigu vartotojas atsisako pasirašyti viešąją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartį, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas.
Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo reglamentavimą, nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas vykdomas abonentui ir geriamojo vandens tiekėjui sudarius sutartį arba, jei sutartis nesudaryta, tačiau abonento valdomi nuotekų tvarkymo įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, laikoma, kad viešoji geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis sudaryta. Vadovaujantis šia nuostata, abonentai dažnai nesutinka pasirašyti viešosios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutarties, motyvuodami sutarties sudarymą konkliudentiniais veiksmais. Pažymėtina, kad savitoji ir padidėjusi nuotekų tarša yra specifinė tarša, kurios nekontroliavimas gali įtakoti geriamojo vandens tiekėjo valdomos infrastruktūros sugadinimą bei aplinkos teršimą, todėl siekiant išvengti šių pasekmių Vyriausybės 2007 m. sausio
tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 17 punkte nustatyta, kad abonento ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo sudarytoje sutartyje turi būti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nustatytas abonentui leidžiamas išleisti nuotekų užterštumas ir nuotekų užterštumas, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių.
Tačiau abonentai atsisako pasirašyti viešąją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartį, motyvuodami, kad jų sutartis laikoma sudaryta nuo nuotekų tvarkymo komunikacijų prijungimo prie geriamojo vandens tiekėjo valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir netikslinga papildomai pasirašyti naujos sutarties. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo Projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, kad konkretiems abonentams, kuriems geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas ir kurie moka papildomą nuotekų valymo kainą už padidėjusią ir savitąją nuotekų taršą, nes jų nuotekų teršalų koncentracija yra didesnė už nustatytas bazines koncentracijas ir (ar) sudėtyje yra savitosios nuotekų taršos komponentų, dėl šios paslaugos teikimo būtų sudaryta rašytinė geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis. Tokiu atveju būtų užtikrinta abonentų ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų teisėtų interesų apsauga ir išvengta galimo neigiamo poveikio aplinkai. Siekiant neapkrauti sutarčių ir nenumatyti perteklinio reikalavimo, atsisakoma konkrečių nuostatų, kurias reglamentuoja kiti teisės aktai. Įstatymo projekto 14-15 straipsniai (Sąnaudų apskaita ir kontrolė. Kainų nustatymas.
Kainų nustatymas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimai ) Įstatymo 34 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta, kad geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma įvertinat būtinąsias veiklos plano įgyvendinimo sąnaudas ir įtaką kainų augimui. Pažymėtina, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vertindama ūkio subjektų veiklos planus, ir ūkio subjektai, teikdami kainų projektus derinimui, skirtingai interpretuoja šią Įstatymo nuostatą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte papildomai nustatoma, „kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planuose aprašoma vykdoma veikla, <...> reikalingos investicijos <..> geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos priemonės ir po šių priemonių įgyvendinimo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo planuojamų patirti eksploatacinių sąnaudų ir pardavimo pokyčiai <...>“. Pažymėtina, kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo atliekamos investicijos sukuria ne tik sąnaudų pokyčius, bet ir pardavimų pokyčius, tai yra įvykdžius plėtrą, prie teikiamų paslaugų prisijungia nauji vartotojai, kurių dėka išauga parduodamų paslaugų kiekis, o jo išaugimas turi įtakos kainai, todėl tai būtina įvertinti derinant kainas.
Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, nustatant geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir tiekiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, „įvertinamos po veiklos plano įgyvendinimo (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos, ūkio atnaujinimo) būtinosios sąnaudos ir pardavimo įtaka kainos augimui pokyčiui“. Įstatymo projektu tvirtinama, kad geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai numatomas investicijas privalo derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje numatytas 30 kalendorinių dienų laikotarpis savivaldybių taryboms nustatyti kainas po suderinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte numatomas analogiškas laikotarpis (1 mėnuo) pažeidimams ištaisyti. Tiek energetikos sektoriaus, tiek geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus reguliavimo ir kainodaros principai yra iš esmės vienodi – abiejų sektorių veiklos priežiūrą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija taikydama analogiškas priežiūros priemones ir mechanizmus.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant tinkamai įgyvendinti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus principus, ypač lygiateisiškumo principą, kad tiek Įstatymo, tiek Energetikos įstatymo nuostatos, susijusios su atitinkamų priežiūros priemonių taikymo procedūrinėmis nuostatomis, būtų vienodos, kad priežiūros priemonių procedūriniai reikalavimai būti taikomi vienodi visiems Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamiems subjektams, Įstatymo projektas papildomas nauju 34¹ straipsniu, kuris reglamentuoja geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos patikrinimų reikalavimus bei procedūras. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto nuostatos papildomos atsižvelgiant į Energetikos įstatymo 24¹ straipsnio nuostatas. Įstatymo projekto
patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka) Šiuo metu Įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo ir patikros sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą“, tačiau realiai praktikoje apskaitos prietaisų įrengimo eksploatavimo ir patikros sąnaudos atsispindėdavo sąskaitoje atskiroje eilutėje, todėl tai vartotojams sukeldavo papildomų neaiškumų.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte įtvirtinama, kad užmokestis už geriamojo vandens apskaitos prietaisų, nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimą, įrengimą, eksploatavimą būtų skaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir patvirtintas savivaldybės tarybos. Tokiu atveju tiek geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, tiek geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestis savivaldybių tarybose turės būti tvirtinamas vienu metu. Pažymėtina, kad siūlomas naujas reglamentavimas abonentų ir vartotojų finansiniams interesams jokios įtakos neturės. Įstatymo projekte įtvirtinama, kad kai vartotojai daugiabučiuose namuose Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, ir kai pirkimo pardavimo vieta yra butas ar kita patalpa, kitiems asmenims priklausantys karšto vandens apskaitos prietaisai, perduodami naudotis geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka.
Įstatymo projekte išsamiau reglamentuojama geriamojo vandens tiekimo tvarka, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vietą pasirenka įvade, tokiu atveju geriamojo vandens tiekėjas neturėtų pareigos įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisų butuose ir kitose patalpose (išskyrus įgytų pareigą įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisą įvade), todėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai bendru sutarimu turėtų nuspręsti, kaip bus nustatomas kiekvieno vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis (pagal apskaitos prietaisus, butų ar kitų patalpų plotą, ir t. t.), ir apie pasirinktą sprendimą privalėtų pranešti raštu geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Reglamentuojant geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų santykius, atsirandančius naudojant geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti kai pasirenkamas 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, Įstatymo projekte siūloma tokia pati atsiskaitymo tvarka, kaip ir už geriamąjį vandenį. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte reglamentuojama tik atsiskaitymo ir sutarčių sudarymo tvarka, kai vartotojai daugiabučiuose namuose pasirenka 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.
Įvertinant tai, kad apsirūpinimo karštu vandeniui būdai ir jų pasirinkimo įgyvendinimo tvarka reglamentuota šilumos sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose, įsigaliojus Įstatymo projektui, Energetikos ministerija pagal kompetenciją turės pakoreguoti šilumos ūkį reglamentuojančius teisės aktus. Šiuo metu Įstatymo
įrengti nuotekų apskaitos prietaisus dviem alternatyviais atvejais: esant abonento pageidavimui arba kai abonentas per kalendorinius metus daugiau negu pusę patiekto geriamojo vandens kiekio sunaudoja technologinėms, gamybinėms ar paslaugų teikimo reikmėms, ir šis kiekis nepatenka į nuotekas. Pažymėtina, kad antru atveju nustatyta pareiga praktiškai neįgyvendinama, kadangi, jei nėra įrengto nuotekų apskaitos prietaiso, viešasis geriamojo vandens tiekėjas neturi informacijos ir negali nustatyti, ar daugiau negu pusė abonentui patiekto vandens kiekio nepatenka į nuotekų kiekį. Kai šią informaciją viešajam tiekėjui pateikia pats abonentas, laikoma, kad nuotekų apskaitos prietaisas įrengiamas abonento pageidavimu. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte įtvirtinama, kad nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami tik abonento pareikalavimu. Tokiu atveju abonentų interesai bus visiškai užtikrinti. Įstatymo projekto 17-20 straipsniai (Už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas susidariusių vartotojo skolų ir permokų apmokėjimo tvarka, Dešimtas skirsnis.
Ginčų ir skundų nagrinėjimas, Baudų ir Sankcijų skyrimo tvarka, Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) Siekiant panašių santykių teisinio reguliavimo nuoseklumo vartotojų atžvilgiu visuose sektoriuose, Įstatymo projektas papildomas nauju straipsniu, reglamentuojančiu apmokėjimo tvarką už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas susidariusių vartotojo skolas ir permokas. Atkreiptinas dėmesys, kad Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra (ACER) 2016 m. gegužės 30 d. rekomendacijoje Nr. 01/2016 „Dėl ACER ir nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo užtikrinimo“ konstatavo, jog nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumas turi būti užtikrintas ir kituose sektoriuose, kuriuose atliekama nacionalinio reguliavimo funkcija. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nacionalinei reguliavimo institucijai vykdant keleto sektorių reguliavimą, bendrieji reguliavimo principai bei priemonės, tokios kaip reguliuojamos veiklos patikrinimai ar sankcijų skyrimas, turėtų būti vienodi visiems reguliuojamiems sektoriams. Atitinkamai Įstatymo projekto 38 straipsnis yra patobulintas atsižvelgiant į Energetikos įstatymo 36 straipsnį, kuriuo vadovaujantis sankcijos yra skiriamos energetikos įmonėms. Pažymėtina, kad iš esmės yra keičiamos ir papildomos sankcijos skyrimo procedūrinės nuostatos, papildomai įvertinant praktikoje taikant Įstatymo nuostatas iškilusias problemas, tokias kaip poveikio priemonių taikymo spraga reguliuojamą paviršinių nuotekų tvarkymo veiklą vykdantiems subjektams ir kt.
Pažymėtina, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių teikiamos informacijos ir duomenų teisingumo nustatymas yra būtinas, siekiant tinkamai įvertinti įmonės veiklą, todėl Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai yra reikalinga gauti informaciją bei duomenis iš kitų iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansinių įstaigų, auditorių, kitų juridinių bei fizinių asmenų, kurie gali turėti patikrinimui reikalingą informaciją. Atitinkamai, skatinant šiuos asmenis tinkamai bendradarbiauti ir teikti visą turimą informaciją, siūlytina nustatyti Projekte nurodytas sankcijas už tokios informacijos nepateikimą. Įvertinant tai, kad sankcijos pagal savo tikslą yra skirtos atgrasyti geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus nuo pažeidimų padarymo, todėl Įstatymo projekte siūlomi sankcijų dydžiai užtikrins šio tikslo pasiekimą, neleis tikrinamoms įmonėms piktnaudžiauti veiksmais ir trukdyti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai atlikti patikrinimus. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas papildomas nauju 35¹ straipsniu, analogiškai 2017-11-21 Energetikos įstatymui Nr. XIII-788 nustatoma, kad iki įstatymo įsigaliojimo susidariusios vartotojo skolos išieškomos ir permokos grąžinamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat Įstatymo projekte atliekami ir kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu tenkanti geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, nuotekų transportavimo paslaugas teikiantiems asmenims ir nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodantiems, įrengiantiems ir (ar) prižiūrintiems asmenims administracinė našta ir administracinės naštos pokytis apskaičiuotas vadovaujantis Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 706
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl
Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo pakeitimo“ nuostatomis. Įstatymo projekte geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui numatomos papildomos pareigos įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus. Ši pareiga bus susieta su daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų išreikštu pasirinkimu dėl 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo. Atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku kiek asmenų nuspręs pasirinkti 2-`ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, neįmanoma įvertinti kiek reiks papildomų darbo sąnaudų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimui ir perėmimui. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomas nuostatas inkorporuoti į teisinę sistemą, kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Vyriausybė, aplinkos ministras, energetikos ministras ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija per teisės aktų nustatytus terminus turės priimti šiuos teisės aktus arba galiojančių teisės aktų pakeitimus:
1) LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“;
2) LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimą Nr.
geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. D1-629 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“;
4) LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. D1-636 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
5) LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“;
6) LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29d. įsakymą Nr. D1-639 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“;
7) LR aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. D1-500 „Dėl Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų patvirtinimo“;
kompiuterinė sistema“ (IS „AIVIKS“) nuostatų patvirtinimo“;
9) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-18 „Dėl Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“;
10) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio
kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“;
11) LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymą Nr.
1-297 „Dėl Šilumos ūkio tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“;
12) Geriamojo vandens apskaitos prietaisų, nuotekų apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo mokesčio apskaičiavimo metodiką (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija);
kontrolės komisija). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant Įstatymo projektą, savivaldybėms reikės pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, juose nustatant aglomeracijų ribas. Atsižvelgiant į tai, planuojama, kad reikės apie 3 000 000 eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „viešasis geriamojo vandens tiekimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
variante atspindėti ne visi siūlomi įstatymo pakeitimai, todėl jis neatitinka teisės technikos taisyklių ir laikytinas klaidinančiu. 2. Projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalimis siūloma keisti įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalis, įtvirtinančias atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų sąvokų apibrėžtis, šiose sąvokose atsisakant žodžio
„atsiskaitomieji“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pakeitus sąvoką,
šis pakeitimas turėtų būti taikomas visam įstatymo tekstui, tačiau įstatymo projekte vartojamos nepakeistos sąvokos, t.y. su žodžiu „atsiskaitomieji“. Toks senų ir naujų sąvokų vartojimas kartu kelia abejonių, ar įstatymo projekte kalbama apie tuos pačius prietaisus. Siūlytina pakeitus sąvoką, ją vartoti visame įstatymo projekte, arba, jei tai yra skirtingos sąvokas – jas apibrėžti įstatymo 3 straipsnyje. 3. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 10 punkte išbrauktini žodžiai „baudas ir“, nes sankcija yra poveikio priemonė, o bauda – viena sankcijų rūšių. Ši pastaba taikytina ir projekto 19 straipsniu keičiamam įstatymo 38 straipsniui. 4. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 12 punktas taisytinas.
Neaišku, kodėl savivaldybės tarybos funkcijai vykdyti infrastruktūros savininko dalyvio teises ir pareigas yra siūloma alternatyva – „arba administracijų direktoriai vykdo <...> savivaldybės valdomų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas“. Pažymėtina, jog infrastruktūros savininko ir savivaldybės valdomos įmonės dalyvio teisės ir pareigos nėra tapačios. Taip pat neaišku, kaip reikėtų aiškinti nuostatą „infrastruktūros savininko dalyvio teisės ir pareigos“. Pastebėtina, kad savivaldybės taryba galėtų įgyvendinti infrastruktūros, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei, savininko teises ir pareigas ir/arba juridinio asmens (atitinkamos savivaldybės valdomos įmonės) dalyvio teises ir pareigas. Taip pat pastebėtina, jog tuo atveju, kai infrastruktūra nuosavybės teise priklauso kelioms savivaldybėms, tai savivaldybės yra infrastruktūros savininkės (bendraturtės), o ne „infrastruktūros savininko dalyvės“. 5. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 19 punktas tobulintinas, nes teisinis reguliavimas turi būti glaustas, skirtinguose teisės akto straipsniuose neturėtų būti kartojamos tos pačios nuostatos. Siūlytume šalutinį sakinį po jungtuko „kad“ dėstyti taip:
„šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą“. 6. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10
straipsnio 20 punkto nuostatos iš dalies reguliuoja tuos pačius santykius kaip ir to paties straipsnio 13 punkto nuostatos, tačiau kiek kitaip. Nurodytų punktų nuostatos derintinos tarpusavyje. 7. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“ įrašytas žodis „šiuo“. 8.
įstatymo 16 straipsnio 13 dalies pirmojo sakinio nuostata taisytina, nes neaiški („infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje <...> geriamojo vandens tiekimo teritorijoje <...> iki <...> turto ribos <...>, esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo <...> infrastruktūros“). 9. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
Civilinio kodekso sutarčių teisės nuostatas, vietoje žodžių junginio „pasirašyti sutartį“ vartoti žodžių junginį „sudaryti sutartį“. Atsižvelgiant į tai ir į projekto
„nėra pasirašęs“ įrašytini žodžiai „nėra sudaręs“, o vietoje formuluotės „arba
atsisako ją pasirašyti“ - formuluotė „arba, viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui pasiūlius sudaryti sutartį, atsisako ją sudaryti“. 10. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
abonentas „atsisako pasirašyti viešąją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartį“. Šiuo atveju būtina formalizuoti abonento atsisakymą sudaryti sutartį, nes toks atsisakymas sukelia jam neigiamas teisines pasekmes – geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę nutraukti paslaugų teikimą. 11. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
vartotojas atsisako pasirašyti“ įrašytina formuluotė „Jeigu vartotojas, viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui pasiūlius sudaryti viešąją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartį, tai padaryti atsisako“. 12. Projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostata taisytina, nes jos turinys neaiškus. 13.
straipsnyje toms pačioms bazinėms kainoms apibrėžti vartojama skirtinga terminija: „kiekvienais metais peržiūrimos bazinės kainos“, „kiekvienais metais perskaičiuotos bazinės kainos“. Siekiant aiškumo, siūlytina terminiją suvienodinti. 14. Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
tobulintina, nes ji neatitinka projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
geriamojo vandens apskaitos prietaisų, karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį. 15. Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
„šį sprendimą“. Be to, siūlytina tikslinti nuostatą „bendru sutarimu“, nes ji
taikant įstatymą gali būti skirtingai aiškinama. 16. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
„skiria baudą“, nes visame straipsnyje, kai sankcija yra piniginė bauda,
vartojamas terminas „bauda“. 17. Projekto 21 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d., o jo 3 dalyje – kad aglomeracijų ribos turi būti nustatytos iki 2021 m. kovo 1 d. Neaišku, kaip iki bus nustatytos aglomeracijų ribos turės būti taikomos įstatymu pakeistų 10 straipsnio 19 punkto, 12 straipsnio, 16 straipsnio 13¹ dalies, 20 straipsnio 2 dalies 13 punkto, 21 straipsnio 4 dalies 6 punkto, 23 straipsnio 2 dalies nuostatos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]