Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kita karinė operacija (toliau – kita operacija) – bet kuri kita, nei kolektyvinės gynybos, tarptautinė operacija (taip pat pasirengimas šiai operacijai), atitinkanti Jungtinių Tautų tikslus ir principus, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nenurodytas kolektyvinės savigynos operacijas įgyvendinant Jungtinių Tautų Įstatų 51 straipsnyje pripažintą kiekvienos valstybės neatimamą teisę į individualią ir kolektyvinę savigyną. Kitai karinei operacijai prilyginami atvejai, kai įgyvendinant tarptautinės organizacijos sprendimą ir (arba) užsienio valstybės pagalbos prašymą daugiau nei 10 Lietuvos Respublikos karių yra siunčiami į užsienio valstybę ilgesniam kaip 90 dienų terminui vykdyti mokymo užduočių.“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Lietuvos Respublikos karinių
vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje teisiniai pagrindai.
Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje tik tada, kai dėl to priimamas kompetentingos Lietuvos valstybės institucijos ar kompetentingo pareigūno sprendimas, grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių ar susitarimų ir šio Įstatymo nuostatomis, atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitas tarptautinės teisės normas ar principus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Vytautas Bakas Virgilijus Alekna Arvydas Anušauskas Algirdas Butkevičius Dainius Gaižauskas Laurynas Kasčiūnas Juozas Olekas Audrys Šimas
Projekto Nr. XIIIP-2379 lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kita karinė operacija (toliau – kita operacija) – bet kuri kita, nei kolektyvinės gynybos, tarptautinė operacija (taip pat pasirengimas šiai operacijai), atitinkanti Jungtinių Tautų tikslus ir principus, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nenurodytas kolektyvinės savigynos operacijas įgyvendinant Jungtinių Tautų Įstatų 51 straipsnyje pripažintą kiekvienos valstybės neatimamą teisę į individualią ir kolektyvinę savigyną. Kitai karinei operacijai prilyginami atvejai, kai įgyvendinant tarptautinės organizacijos sprendimą ir (arba) užsienio valstybės pagalbos prašymą daugiau kaip 10 Lietuvos Respublikos karių siunčiami į užsienio valstybę ilgesniam kaip 90 dienų terminui vykdyti mokymo užduočių.“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje pagrindai Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje tik tada, kai dėl to priimamas kompetentingos Lietuvos valstybės institucijos ar kompetentingo pareigūno sprendimas, grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių ar susitarimų ir šio Įstatymo nuostatomis, atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitas tarptautinės teisės normas ar principus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO (toliau – įstatymas) NR. I-555
ir uždaviniai Pastaruoju metu gausėja Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos (toliau – ES), NATO mokymo misijų, kurių tikslas – paremti priimančiosios valstybės ginkluotąsias pajėgas, taip pat Lietuvos Respublikos kariai siunčiami į nacionalinę karinę mokymo operaciją Ukrainoje bei įvairius trumpalaikius karinio bendradarbiavimo renginius priimančiosios valstybės ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais. Pažymėtina, kad mokymai gali būti organizuojami įvairiomis formomis, skiriasi jų trukmė, taip pat saugumo situacija priimančiosiose valstybėse. Šiuo metu trūksta aiškaus reguliavimo, kada mokymo veiklai turėtų būti parenkamas tarptautinės operacijos teisinis pagrindas. Pažymėtina, kad karinė operacija karinės organizacijos prasme turi jai privalomų ir tik karinei operacijai būdingų elementų, tokių kaip griežtai nustatyta valdymo ir vadovavimo grandinė (angl. Command and Control, C2), koordinuotas operacijos planavimas ir vykdymas, logistinis aprūpinimas, pajėgų apsauga (angl. Force protection) ir kt. Šie privalomi karinės operacijos planavimo ir vykdymo elementai ir yra tai, kas skiria karinę operaciją nuo kitų karinio bendradarbiavimo renginių. Jie pasidaro aktualūs siunčiant didesnį skaičių karių ilgam laikotarpiui į užsienio valstybę, kur saugumo situacija paprastai yra įtempta. Tai ypač aktualu, kai Lietuvos kariai siunčiami ne į tarptautinės organizacijos rengiamą misiją, o vykdyti mokymo užduočių atsakant į užsienio valstybės prašymą ir tam rengiama nacionalinė operacija mokymo tikslais. 2.
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – komitetas)
karinė operacija“ ir kitų nuostatų tikslinimo Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme (toliau – Įstatymas), Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuras, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas parengė įstatymo projektą. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Praktikoje yra kilę neaiškumų dėl tinkamo teisinio pagrindo parinkimo mokymo veiklai, nes egzistuoja keli teisiniai pagrindai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos kariai gali būti siunčiami atlikti mokymo užduočių į užsienio valstybes:
siunčiamas į tarptautinę operaciją. Įstatymo 2 straipsnio
Chartijos 51 straipsnyje pripažintą kiekvienos valstybės neatimamą teisę į individualią ir kolektyvinę savigyną. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu, į kitą karinę operaciją Lietuvos Respublikos kariai gali būti siunčiami Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu. 2. Karys gali būti siunčiamas atlikti karo tarnybą tarptautinėje ar užsienio valstybės karinėje ar gynybos institucijoje.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos organizavimo įstatymo
Vyriausybės nustatyta tvarka paprastai ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. 3. Lietuvos Respublikos karys gali būti siunčiamas į tarnybinę komandiruotę (kitą karinio bendradarbiavimo renginį). Įstatymo 10 straipsnis numato galimybę siųsti Lietuvos Respublikos karius į kitus karinio bendradarbiavimo renginius. Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių“, 2.2 papunktis nustato kario išvykimą už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikotarpiui iki 90 dienų (įskaitytinai), kai karys, statutinis tarnautojas ar darbuotojas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens įsakymu siunčiamas atlikti tarnybos <…> dalyvauti tarptautinėse karinėse pratybose ar kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose <…>. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įvertinę galiojantį teisinį reguliavimą ir Lietuvos Respublikos karių siuntimo vykdyti mokymo užduočių užsienio valstybėse praktiką, siūlome nustatyti, kad mokymo užduočių vykdymas, kai siunčiama virš 10 karių ilgiau nei 90 dienų, būtų organizuojamas kaip tarptautinė operacija priimant Seimo nutarimą.
Tai užtikrintų parlamentinę kontrolę, kai į užsienio valstybę, kurioje įtempta saugumo situacija, išsiunčiamas didesnis Lietuvos Respublikos karių skaičius ir reikalinga ilgesnė nei tarnybinės komandiruotės atveju siuntimo trukmė. Tuo tikslu galėtų būti papildoma Įstatymo 2 straipsnio 4 d. nustatant, kad kitai karinei operacijai prilyginami atvejai, kai įgyvendinant tarptautinės organizacijos sprendimą ir
(arba) užsienio valstybės pagalbos prašymą daugiau nei 10 Lietuvos Respublikos karių yra siunčiami į užsienio valstybę ilgesniam kaip 90 dienų terminui vykdyti mokymo užduočių. Siūloma tikslinti Įstatymo 3 straipsnyje nustatytus pagrindus, kuriais vadovaujantis gali būti priimtas Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ar pareigūno sprendimas leisti Lietuvos Respublikos kariniams vienetams, kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 142 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Seimas įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus.
Pažymėtina, kad valstybės tarptautiniai įsipareigojimai yra platesnė sąvoka nei tarptautinės sutartys ir susitarimai ir gali apimti įsipareigojimus, kylančius iš Lietuvos Respublikos narystės tarptautinėse organizacijose, paprotinės tarptautinės teisės, bendrųjų tarptautinės teisės principų, erga omnes įsipareigojimų ir kt. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „tarptautinės operacijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Vytautas Bakas Virgilijus Alekna Arvydas Anušauskas Algirdas Butkevičius Dainius Gaižauskas Laurynas Kasčiūnas Michal Mackevič Juozas Olekas Audrys Šimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO NR. I-555 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams, pastabų neturime. Paisant teisės technikos taisyklių reikalavimų, projekto 1 straipsnis redaguotinas ir juo teikiami projektu keičiamo įstatymo pakeitimai dėstytini ne kaip keičiamo įstatymo 2 straipsnio savarankiška struktūrinė dalis, o kaip 2 straipsnio 4 dalies antrasis sakinys, nes iš projekto aiškinamojo rašto ir teikiamų pakeitimų turinio akivaizdu, kad projekto 1 straipsniu siekiama išplėsti sąvokos „kita karinė operacija“ turinį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-06-29
Lietuvos Respublikos Seimui
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-2379 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555
pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paGRInDinio KOMITETO
D a DĖL
pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas, Juozas Olekas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, KAM Tarptautinės teisės skyriaus vyr. specialistė mjr. Rasa Lingytė-Bužinskienė, Gynybos štabo Operacinio planavimo valdybos Operacinio planavimo skyriaus Sausumos operacijų vyr. karininkas mjr. Deividas Jasinevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams, pastabų neturime. Paisant teisės technikos taisyklių reikalavimų, projekto 1 straipsnis redaguotinas ir juo teikiami projektu keičiamo įstatymo pakeitimai dėstytini ne kaip keičiamo įstatymo 2 straipsnio savarankiška struktūrinė dalis, o kaip 2 straipsnio 4 dalies antrasis sakinys, nes iš projekto aiškinamojo rašto ir teikiamų pakeitimų turinio akivaizdu, kad projekto 1 straipsniu siekiama išplėsti sąvokos „kita karinė operacija“ turinį. Pritarti
2Europos Teisės departamentas,
2018-07-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr.
I-555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2379 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Papildomų komitetų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Patarėjas Mantas Lapinskas