Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 5 dalį. 5. Vadovaudamasi Seimo patvirtinta Strategija, Vyriausybė tvirtina Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Vyriausybė užtikrina Strategijos ir Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos suderinamumą. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2371(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 5 dalį. 5. Vadovaudamasi Seimo patvirtinta Strategija, Vyriausybė tvirtina Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Vyriausybė užtikrina Strategijos ir Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos suderinamumą. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Projekto Nr. XIIIP-2371(3) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 5 dalį. 5. Vadovaudamasi Seimo patvirtinta Strategija, Vyriausybė tvirtina Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Vyriausybė užtikrina Strategijos ir Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos suderinamumą. 2 straipsnis. 22¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 22¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Draudžiamasis įvykis yra elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens civilinės atsakomybės atsiradimas už elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiksmų (veikimo ar neveikimo) atlikimą, atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jeigu šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai ir reikalavimo atlyginti žalą draudėjui arba draudikui už užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl šioje dalyje nurodytos draudėjo vykdomos elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos pateikimas, atitinkantis šias sąlygas:
1) elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veikla atliekama ir (ar) atlikta Lietuvos Respublikos teritorijoje draudimo sutarties galiojimo metu;
2) reikalavimas pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;
3) reikalavimas pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir (ar) per draudimo sutarties šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį negu 24 mėnesiai po draudimo sutarties galiojimo pabaigos;
4) reikalavimas pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir (ar) per draudimo sutarties šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį negu 24 mėnesiai po draudimo sutarties galiojimo pabaigos.“
įsigaliojimas
įstatymo 1 straipsnį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
PAKEITIMO IR AŠTUNTOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Teikiamu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884
tikslus:
formavimo strateginių dokumentų nuostatas;
kurios pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną riboja Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą;
energijos išteklių, vartojimą;
energijos išteklių, kilmės garantijų sistemą;
bioproduktai, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti AIEĮ nustatytus tvarumo kriterijus;
kriterijus, pasinaudojant Europos Komisijos pripažintomis savanoriškomis schemomis;
standarto LST EN 16942:2017 nuostatas;
ministerijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai priskirtų perteklinių kompetencijų;
aiškesnio ir nuoseklesnio teisinio reglamentavimo;
pakeitimus, atlikti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimus. AIEĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad NAEIP programa nustato valstybės energetikos politikos kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje.
NAEIP programos tikslas – nustatyti suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir atitinkamas priemones šiems rodikliams pasiekti. Vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinimo“, prieš pradedant rengti Nacionalinės pažangos programą ir plėtros programą, atliekama atitinkamos aplinkos analizė, kurios metu išnagrinėjamos problemos, įvertinami valdymo srities plėtrai svarbūs veiksniai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Aplinkos analizės rezultatai naudojami programų tikslams, uždaviniams ir siektiniems rezultatams nustatyti. Nacionalinės pažangos programa ir plėtros programa įgyvendinamos per strateginius veiklos planus. Šiuo metu NAEIP programa nėra parengta, tačiau Lietuvos Respublikos energetikos ministerija yra parengusi Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos pakeitimo projektą (toliau – NENS pakeitimo projektas), kuris nustato valstybės politikos strategines kryptis energetikos sektoriuje, energetikos sektoriaus politikos tikslus ir jų įgyvendinimo uždavinius iki 2030 metų ir viziją iki 2050 metų. 2017 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė NENS pakeitimo projektui ir pateikė jį svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. NENS pakeitimo projekte yra iškelti pagrindiniai AIEĮ numatyti tikslai, o Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo plane, kurį šiuo metu rengia Energetikos ministerija, bus numatytos atitinkamos priemonės minėtiems tikslams įgyvendinti.
Atsižvelgdama į tai, kad NENS pakeitimo projekto ir NAEIP programos tikslai yra tie patys arba panašūs, Energetikos ministerija siūlo atsisakyti NAEIP programos, kaip perteklinio dokumento, rengimo ir atitinkamai išbrauti ją iš AIEĮ. Pasiūlymas pripažinti netekusiomis galios atitinkamas AIEĮ nuostatas, susijusias su NAEIP programa, grindžiamas siekiu mažinti administracinę naštą institucijoms. NAEIP programos panaikinimas taip pat panaikintų Vyriausybei ir Seimui suteiktų įgaliojimų ribojimus planuoti ir tvirtinti metinį valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. ir
taikymo ir siekiant panaikinti Vyriausybei ir Seimui suteiktų įgaliojimų ribojimus, keičiamos AIEĮ nuostatos ir siūloma atsisakyti perteklinių minėto įstatymo nuostatų. Teikiamu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu taip pat siūloma sukurti dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemą. Įstatymo lygmeniu įteisinus dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemą, bus galimybė identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamų dujų kilmę, o dujų gamintojams ir vartotojams bus suteikta galimybė žinoti, ar jų gaminamos ir vartojamos dujos pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Teikiamu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma panaikinti galiojančią AIEĮ nuostatą (8 straipsnio 2 dalis), pagal kurią Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nustato biodegalais laikytinų produktų sąrašą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis šia įstatymo nuostata, parengtas ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 3-420 „Dėl biodegalais laikytinų produktų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas biodegalais laikytinų produktų sąrašas nėra taikomas ar naudojamas, juo nesivadovaujama nustatant kokius nors įpareigojimus ar prievoles, todėl jis laikytinas pertekliniu. Teikiamu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma panaikinti galiojančią AIEĮ nuostatą (10 straipsnio
žemės ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojams remti ir teikia jas tvirtinti Vyriausybei. 2015 m. liepos 31 d. valstybinio audito „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ ataskaitoje Nr. FA-P-10-4-16-1 pateiktose rekomendacijose buvo siūloma Žemės ūkio ministerijai priimti sprendimą dėl įstatymo jai nustatytos funkcijos – rengti programas žemės ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojams remti ir teikti jas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei – tikslingumo. Jei Žemės ūkio ministerija nuspręstų, kad energijai gaminti naudojamos žemės ūkio produkcijos gamintojų rėmimas, rengiant atskiras Vyriausybės tvirtinamas programas, nėra tikslingas, buvo siūloma inicijuoti atitinkamą šio įstatymo pakeitimą.
Žemės ūkio ministerija įvertino audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir informavo, kad įgyvendindama įstatymą remia biodegalų gamybą iš rapsų ir javų grūdų bei biodujų gamybą iš žemės ūkio ir kitų atliekų. Nepaisant per pastaruosius metus padidėjusio biodegalų gamybos masto, nebuvo poreikio papildomai remti žemės ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojų, kadangi rinkai buvo tiekiamas reikalingas žaliavos kiekis ir žaliavos gamintojams buvo mokamos tiesioginės išmokos už deklaruotus pasėlių plotus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, energijai gaminti naudojamos žemės ūkio produkcijos gamintojų rėmimas, rengiant atskiras Vyriausybės tvirtinamas programas, šiuo metu nėra tikslingas. Teikiamu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma papildyti AIEĮ
39 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti AIEĮ nustatytus tvarumo kriterijus. Šiuo metu AIEĮ nėra reikalaujama į benziną ir dyzeliną maišyti tvarumo kriterijus atitinkančius biodegalus. Dėl tokios reguliavimo spragos Lietuvoje gali būti naudojami tvarumo kriterijų neatitinkantys biodegalai, dėl ko sumažėja sąžiningai ir etiškai veiklą vykdančių ūkio subjektų konkurencingumas ir valstybei tampa sunkiau siekti tikslo
Taip pat įstatymo lygmeniu įtvirtinamas biodegalų atitikimo tvarumo kriterijams kontrolės mechanizmas, nustatant, kad Vyriausybės įgaliota institucija užtikrina ir tikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys laikytųsi reikalavimo, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti AIEĮ numatytus tvarumo kriterijus. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (toliau – Direktyva), 18 straipsnio 4–7 dalyse numatyta galimybė atitiktį biodegalų tvarumo kriterijams įrodyti pagal Europos Komisijos pripažintų savanoriškų schemų reikalavimus. Savanoriška schema yra biodegalų tvarumo sertifikavimo sistema. Norėdamos užtikrinti, kad į Europos Sąjungos rinką tiekiami biodegalai būtų tvarūs, valstybės narės privalo reikalauti iš ekonominės veiklos vykdytojų, dirbančių biodegalų tiekimo grandinėje, įrodyti, kad buvo laikomasi tvarumo kriterijų. Ekonominės veiklos vykdytojai gali įrodyti, kad jų tiekiami biodegalai atitinka tvarumo kriterijus, pasinaudodami Europos Komisijos pripažintomis savanoriškomis schemomis. Siekiant 10 proc. transporto planinio rodiklio galima atsižvelgti tik į tvarius biodegalus. Paprastai, nacionalinės sistemos reikalauja pateikti ir pripažįsta kaip tvarumo įrodymus sertifikatus, kuriuos išduoda Europos Komisijos pripažintos savanoriškos schemos.
Iš esmės, visos nacionalinės sistemos numato naudojimąsi savanoriškomis schemomis ir dažniausiai kiekvienoje valstybėje narėje veikia kelios savanoriškos schemos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikiamu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siekiama aiškiai įtvirtinti galimybę atitiktį biodegalų tvarumo kriterijams įrodyti pagal Europos Komisijos pripažintų savanoriškų schemų reikalavimus. AIEĮ 37 straipsnio
Europos Komisijos pripažintomis savanoriškomis schemomis, gali įrodyti, kad jo tiekiami biodegalai ar skystieji bioproduktai atitinka tvarumo kriterijus. Jeigu asmuo pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal Europos Komisijos pripažintą savanorišką schemą, kad jo tiekiami biodegalai atitinka tvarumo kriterijus, valstybė narė, atsižvelgdama į pripažinimo sprendimo taikymo sritį, negali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų papildomų atitikties tvarumo kriterijams įrodymų. Tokiu būdu numatoma galimybė Lietuvoje atitiktį biodegalų tvarumo kriterijams įrodyti pagal Europos Komisijos pripažintų savanoriškų schemų reikalavimus. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė Direktyvą Nr. 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (toliau – Direktyva). Direktyvos
reikalavimai. Įgyvendindamas šį straipsnį ir atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 26 d.
Europos Komisijos prašymą, Europos standartizacijos komitetas (CEN) parengė ir 2016 m. spalio mėnesį išleido standartą EN16942 „Fuels – Identification of vehicle compatibility – Graphical expression for consumer information“, kurį 2017 m. kovo mėnesį Lietuvos standartizacijos departamentas atgaminimo būdu perėmė kaip Lietuvos standartą LST EN 16942:2017 anglų kalba. Vadovaujantis Direktyvos
ministerija šiuo metu rengia Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 1-346 „Dėl Prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriuo siūloma aktualizuoti degalų žymėjimo reikalavimus pagal minėtų standartų nuostatas ir kuriame numatyta, kad nauji degalų žymėjimo reikalavimai įsigaliotų 2018 m. lapkričio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad standartuose yra numatytas privalomas benzino ir dyzelino žymėjimas, nurodant juose esančių biodegalų dalį. AIEĮ 39 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad degalų pardavimo vietose turi būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 procentų šių produktų tūrio vertės benzine ir 7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline. Ši nuostata prieštarauja standartuose numatytai benzino ir dyzelino žymėjimo tvarkai, pagal kurią benziną nurodoma žymėti „E5“ ar „E10“, dyzeliną – „B7“, „B10“ ir t. t., priklausomai nuo įmaišyto biodegalų kiekio. AIEĮ 39 straipsnio 5 dalis nustato apatinę biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, žymėjimo ribą ir neatitinka standartuose numatytos tvarkos, kuri bus taikoma Europos Sąjungos mastu. Atsižvelgiant į tai, yra siūloma AIEĮ 39 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios.
ES teisės reikalavimus atitinkanti degalų žymėjimo tvarka būtų nustatyta Prekybos naftos produktais taisyklėse, kurias, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 6 straipsnio 7 dalyje suteiktus įgaliojimus, tvirtina Energetikos ministerija. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma atlikti AIEĮ pakeitimus suderinant jo nuostatas su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo projektu. Pritarus projektams, įstatymo lygmeniu bus nuosekliai reglamentuotos ir suderintos nuostatos, susijusios su NAEIP programa. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė – Energetikos ministerija. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vedėja Dovilė Almanytė (tel. 8 706 64 696, el. p. [email protected]) ir vyriausioji specialistė Vilija Tomkė (tel. 8 706 64 841, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančio AIEĮ aštuntajame skirsnyje reglamentuojamos NAEIP programos, jos finansavimo šaltinių ir įgyvendinimo priemonių nuostatos. NAEIP programa nustato valstybės energetikos politikos kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. NAEIP programos tikslas – nustatyti suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir atitinkamas priemones šiems rodikliams pasiekti.
Nacionaliniai planiniai rodikliai nustatomi 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. ir 2019–2020 m. NAEIP programos finansavimo šaltiniai:
1) valstybės biudžeto asignavimai;
2) klimato kaitos programos lėšos, kaip numatyta Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme;
3) Europos Sąjungos paramos lėšos;
4) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų bei užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrai;
5) pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių ar bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių;
6) kitos lėšos, gautos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu AIEĮ nereglamentuoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir naudojimo. Šiuo metu AIEĮ 37 straipsnis reglamentuoja, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai turi atitikti šio AIEĮ 38 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje užauginta (gauta) žaliava jiems gaminti:
1) skaičiuojant šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytus nacionalinius planinius rodiklius;
2) vertinant energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją;
3) teikiant finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą. AIEĮ 39 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad degalų pardavimo vietose turi būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 procentų šių produktų tūrio vertės benzine ir 7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline.
Ši nuostata prieštarauja Lietuvos standarte LST EN 16942:2017 numatytai benzino ir dyzelino žymėjimo tvarkai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma išbraukti iš AIEĮ nuostatas, kurios pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną riboja Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą, ir atsisakyti perteklinių AIEĮ nuostatų, kurios dubliuoja Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslus. Įstatymo lygmeniu įteisinus dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemą, bus galimybė identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamų dujų kilmę, o dujų gamintojams ir vartotojams bus suteikta galimybė aiškiai žinoti, ar jų gaminamos ir vartojamos dujos pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Įstatymo lygmeniu įtvirtinama nuostata iš Direktyvos, kad asmuo, pasinaudodamas Europos Komisijos pripažintomis savanoriškomis schemomis, gali įrodyti, kad jo tiekiami biodegalai ar skystieji bioproduktai atitinka tvarumo kriterijus. AIEĮ papildomas nuostata dėl Lietuvoje naudojamų biodegalų atitikties tvarumo kriterijams, nustatant, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai turi atitikti AIEĮ 38 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje užauginta (gauta) žaliava jiems gaminti, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų.
Numatomo teisinio reglamentavimo laukiami teigiami rezultatai:
1) neriboti Vyriausybės ir Seimo įgaliojimų planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą;
2) atsisakyti perteklinių Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatų išbraukiant iš AIEĮ NAEIP;
3) sukurta dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistema;
4) galimybė įrodyti, kad tiekiami biodegalai ar skystieji bioproduktai atitinka tvarumo kriterijus, pasinaudojant Europos Komisijos pripažintomis savanoriškomis schemomis;
5) padidės tvarumo kriterijus atitinkančių biodegalų naudojimas;
6) biodegalai ir skystieji bioproduktai privalės atitikti AIEĮ nustatytus tvarumo kriterijus, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų;
7) aktualizuoti degalų žymėjimo reikalavimai pagal Lietuvos standarto LST EN 16942:2017 nuostatas;
8) bus siekiama, kad iki 2020 m. 10 proc. Lietuvos transporto sektoriaus suvartojamų energijos išteklių sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Šiuo metu įstatymo lygmeniu nėra sukurtos dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemos, todėl nėra galimybės identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamų dujų kilmės, o dujų gamintojams ir vartotojams nėra galimybės žinoti, ar jų gaminamos ir vartojamos dujos pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Teikiamu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma sukurti dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemą. Įstatymo lygmeniu įteisinus dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemą, bus galimybė identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamų dujų kilmę, o dujų gamintojams ir vartotojams bus suteikta galimybė žinoti, ar jų gaminamos ir vartojamos dujos pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemos sukūrimui ir administravimui nenumatoma. Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo, jų galiojimo panaikinimo, naudojimo priežiūros ir kontrolės veikla bus finansuojama iš administruojančios įstaigos (įstaigų) nuosavo biudžeto lėšų. Priėmus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, energetikos ministro įsakymu turės būti patvirtintos dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės, kuriose bus reglamentuojama, kad dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo, jų galiojimo panaikinimo, naudojimo priežiūros ir kontrolės veikla yra finansuojama iš administruojančios įstaigos (įstaigų) nuosavo biudžeto lėšų. Priėmus Įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų. Įstatymų projektuose nepateikiamos naujos sąvokos ir nėra naujų sąvokas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymų pakeitimus, turės būti priimti ir (ar) pakeisti šie teisės aktai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1217 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 827
„Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas dėl dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo;
4) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 1-346 „Dėl Prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio Įstatymams įgyvendinti nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54,
įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jų lydimieji dokumentai buvo skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS Nr. 17-1217) ir pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms, visuomenei, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Pateiktos pastabos buvo įvertintos ir Įstatymų projektai bei jų lydimieji dokumentai buvo pakartotinai skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS Nr. 18-1217(2)) ir pateikti pakartotinai derinti suinteresuotoms institucijoms, visuomenei, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktos pastabos įvertintos teikiamuose Įstatymų projektuose, derinimo pažyma nėra rengiama. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-06-27 Nr. XIIIP-2371 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-02-04 Nr. XIIIP-2371(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalies nuostatos tobulintinos, derinant jos formuluotes su Draudimo įstatymo formuluotėmis. Siūlytina vietoj nuostatos „<...> civilinės atsakomybės atsiradimas už elektros įrenginių įrengimo ir
(ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiksmų (veikimo ar neveikimo) atlikimą ir reikalavimo atlyginti žalą draudėjui arba draudikui už užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl šioje dalyje nurodytos draudėjo vykdomos elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos pateikimas, atitinkantis šias sąlygas:“ įrašyti nuostatą „<...> civilinės atsakomybės atsiradimas už elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veikos (veikimo ar neveikimo), dėl kurios atsirado žala, atlikimą ir reikalavimo atlyginti žalą draudėjui arba draudikui už užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl šioje dalyje nurodytos draudėjo veikos pateikimas, jeigu yra visos šios sąlygos:” Pritarus pastabai, analizuojamos straipsnio dalies 1 punkte vietoje žodžio „veikla“ įrašytinas žodis „veika“. 2. Projekto
data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2018-09-26
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris. Kviestieji asmenys:
Energetikos ministerijos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyrius vyresnioji specialistė Vilija Tomkė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Anastasija Skunčikaitė, Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: - . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: - . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-09-262 Argumentai. Atsižvelgiant į užsitęsusią įstatymo projekto svarstymo procedūrą, siūlome patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Kreivys, Virgilijus Poderys. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka
Aplinkos apsaugos komitetas
2018-10-24 Nr. 107-P-32 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius,. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Algimantas Salamakinas, Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, viceministras Vidmantas Macevičius, AEI skyriaus vedėja Dovilė Almanytė, vyr. specialistė Vilija Tomkė, LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius, AB Orlen Lietuva teisininkas Kęstutis Starkus, Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys ir LDS Tarybos pirmininko pavaduotojas Dainius Janėnas, UAB Kurana generalinis direktorius Jurgis Polujanskas, Biodegalų asociacijos atstovas Mindaugas Palijanskas, Lietuvos naftos produktais prekiaujančių įmonių asociacijos atstovai Daiva
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos patarėjas Rytis Kėvelaitis, , AEI skyriaus vedėja Dovilė Almanytė, vyr. specialistė Vilija Tomkė, LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius, AB Orlen Lietuva teisininkas Kęstutis Starkus, UAB Kurana generalinis direktorius Jurgis Polujanskas, Biodegalų asociacijos atstovas Mindaugas Palijanskas. 1.
1Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2018-06-27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas 2018-09-26 Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą. Pritarti Argumentai. Atsižvelgiant į užsitęsusią įstatymo projekto svarstymo procedūrą, siūlome patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“ Pritarti iš dalies Užsitęsus projekto svarstymo procedūroms, tikslinga numatyti vėlesnę įsigaliojimo datą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Komiteto sprendimas: Pritarti Energetikos įstatymo Nr. IX-884 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2371, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2018-10-24 Argumentai. Siūloma patikslinti ir numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą Pasiūlymas.
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. kovo 1 d.“
8Balsavimo rezultatai: 6 – už, 0- prieš, 0 - susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2371 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė