Projekto lyginamasis variantas
Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2) vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, tvirtina Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą;
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 8 straipsnio 2 punktą. 2) nustato biodegalais laikytinų produktų sąrašą;
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 3 punktą. 3) rengia programas žemės ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojams remti ir teikia jas tvirtinti Vyriausybei;
Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, kurioms šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, įrengtąją suminę galią padidinti iki 105 MW, taip pat biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, kurių įrengimas skatinamas (iš dalies finansuojamas) iš nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos priemonėms įgyvendinti skirtų lėšų, įskaitant Europos Sąjungos paramos lėšas lėšomis, tačiau išskyrus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas, ir kurioms netaikomas šio įstatymo 20 straipsnyje numatytas skatinimas, įrengtąją suminę galią padidinti iki optimalios, Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatytos biokuro elektrinių galios.“
Pakeisti 20 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos asmenims, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos pasinaudojo šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytais šiais paramos šaltiniais:
1) valstybės biudžeto asignavimais;
2) Klimato kaitos programos lėšomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme;
3) Europos Sąjungos paramos lėšomis;
4) savanoriškomis užsienio valstybių lėšomis, skirtomis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti;
5) pajamomis, gautomis vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių ar bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių.“
pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Šilumos siurblių naudojimo skatinimas Investicijos į šilumos siurblius, atitinkančius šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir investicijos, būtinos šiems siurbliams įrengti, skatinamos šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka iš šių paramos šaltinių:
1) valstybės biudžeto asignavimų;
2) Klimato kaitos programos lėšų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme;
3) Europos Sąjungos paramos lėšų;
4) savanoriškų užsienio valstybių lėšų, skirtų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti;
5) pajamų, gautų vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių ar bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių. Pasinaudojus šia šiais paramos forma šaltiniais, netenkama galimybės naudotis skatinimo priemone, nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 punkte.“
pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Siekiant įrodyti galutiniams vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į elektros tinklus, ir šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į aprūpinimo šiluma sistemą, ir dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamų į gamtinių dujų sistemą, vienetui išduodama kilmės garantija.“
pakeitimas
1Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kilmės garantijos išduodamos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu, kuris Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytai įstaigai.“
29 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) energijos rūšis: elektros energija, šilumos energija, ar vėsumos energija ar dujos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių;“. 3. Pakeisti 29 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kilmės garantijų perdavimas kartu ar atskirai su fiziniu elektros energijos ar dujų perdavimu nedaro jokio poveikio sprendimui naudoti statistinius energijos perdavimus, bendrus projektus ar bendras paramos schemas, nurodytas šio įstatymo dvyliktajame skirsnyje, laikantis tarpinių nacionalinių planinių rodiklių arba apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą.“
dalimi: „12. Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo, jų galiojimo panaikinimo ir naudojimo priežiūros veikla finansuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 36 straipsnio 2 dalį. 2. Atsinaujinančių išteklių energijos gamyba ir vartojimas transporto sektoriuje yra finansuojamas šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 10 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 37 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, kaip nurodyta šio įstatymo 39 straipsnyje.“
2Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu asmuo pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal Europos Sąjungos sudarytą dvišalį ar daugiašalį susitarimą su užsienio valstybėmis, kuriame susitariama dėl tvarumo kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma iš atitinkamose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitiktis tvarumo kriterijams, arba pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką schemą, kiek toks Europos Komisijos sprendimas yra taikomas, Vyriausybės įgaliota institucija nereikalauja, kad asmuo pateiktų papildomų įrodymų, kad šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją apie priemones, nurodytas šio straipsnio 4 dalyje.“
pakeitimas
1Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama Lietuvos arba Europos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu, kuriame yra nuo 5 iki 10 procentų biodegalų, ir dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 procentai biodegalų. Biodegalai ir skystieji bioproduktai, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus.
Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri ir tikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys laikytųsi šioje dalyje nurodytų reikalavimų.“
vietose turi būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 procentų šių produktų tūrio vertės benzine ir 7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline. 12 straipsnis. Aštuntojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios aštuntąjį skirsnį. AŠTUNTASIS SKIRSNIS
energijos išteklių plėtros programa nustato valstybės energetikos politikos kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. 2. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tikslas – nustatyti suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir atitinkamas priemones šiems rodikliams pasiekti. Nacionaliniai planiniai rodikliai nustatomi 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. ir 2019–2020 m. 3. Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą tvirtina Vyriausybė. 4. Neteko galios nuo 2017-11-01. 5. Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir
(ar) savivaldybės institucijos, įstaigos ir (ar) kiti nurodyti asmenys. 6. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos vykdymą koordinuoja ir jos įgyvendinimo stebėseną atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. 7.
energijos išteklių plėtros programos įgyvendinimas yra finansuojamas iš šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytų finansavimo šaltinių. 41 straipsnis. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltiniai Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltiniai:
1) valstybės biudžeto asignavimai;
2) klimato kaitos specialiosios programos lėšos, kaip numatyta Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme;
3) Europos Sąjungos paramos lėšos;
4) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų bei užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrai;
5) pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių ar bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių;
6) kitos lėšos, gautos Lietuvos
energijos išteklių plėtros programos įgyvendinimas
energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtos finansavimo lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2.
energijos išteklių plėtros programoje gali būti numatytos šios įgyvendinimo priemonės:
1) biokuro naudojimo elektros energijai gaminti termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas ir sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą elektros energijos ir šilumos gamybą galima laikyti efektyvia, projektai;
2) kietojo biokuro naudojimo elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma
(vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos projektai;
3) biodujų naudojimo elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos projektai;
4) kitų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos projektai;
5) biodujų gamybos, gavybos, gryninimo, valymo ir paruošimo tolesniam tiesioginiam panaudojimui, tiekiant biodujas į gamtinių dujų tinklus ir (ar) transportavimui iki galutinės suvartojimo vietos, projektai;
6) elektromobilių, vandenilį naudojančių ir hibridinių transporto priemonių įsigijimo ir transporto priemonių pritaikymo atsinaujinančių išteklių energijai naudoti rėmimas;
7) geoterminės energijos naudojimo energijai gaminti projektai;
8) technologijų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, kūrimas ir gamyba;
9) biokuro gamybos rėmimas;
10) mokslo tiriamieji darbai, susiję su moksliniais tyrimais atsinaujinančių energijos išteklių srityje, tokių išteklių naudojimo bandomieji projektai;
11) įrangos, didinančios atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą savo poreikiams gyvenamajame ir visuomeniniame sektoriuose, įsigijimo rėmimas, kompensuojant fiksuotą lėšų, tenkančių vienam įrengtosios galios vienetui pagal savivaldybės patvirtintą tvarkos aprašą, sumą;
12) atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje infrastruktūros plėtra;
13) atsinaujinančių išteklių energijos, naudojamos transporto sektoriuje, gamybos infrastruktūros plėtra;
14) elektromobilių baterijų įkrovimo ir vandenilį naudojančių automobilių užpildymo punktų tinklo bei kitos reikiamos infrastruktūros sukūrimo ir plėtros projektai;
15) demonstracinių (parodomųjų) projektų, susijusių su hibridinių transporto priemonių, vandenilį naudojančių transporto priemonių ar elektromobilių platesniu panaudojimu ir (ar) šių transporto priemonių eksploatavimui reikiamos infrastruktūros įdiegimu, įgyvendinimas;
16) visuomenės informavimas ir švietimas, konsultavimas ir mokymas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo technologijų diegimo klausimais.
Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programoje gali būti numatytos šios įgyvendinimo priemonės:
1) biokuro naudojimo elektros energijai gaminti termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas ir sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą elektros energijos ir šilumos gamybą galima laikyti efektyvia, projektai;
2) kietojo biokuro naudojimo elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma
(vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos projektai;
3) biodujų naudojimo elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos projektai;
4) kitų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos projektai;
5) biodujų gamybos, gavybos, gryninimo, valymo ir paruošimo tolesniam tiesioginiam panaudojimui, tiekiant biodujas į gamtinių dujų tinklus ir (ar) transportavimui iki galutinės suvartojimo vietos, projektai;
6) elektromobilių, vandenilį naudojančių ir hibridinių transporto priemonių įsigijimo ir transporto priemonių pritaikymo atsinaujinančių išteklių energijai naudoti rėmimas;
7) geoterminės energijos naudojimo energijai gaminti projektai;
8) technologijų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, kūrimas ir gamyba;
9) biokuro gamybos rėmimas;
10) mokslo tiriamieji darbai, susiję su moksliniais tyrimais atsinaujinančių energijos išteklių srityje, tokių išteklių naudojimo bandomieji projektai;
11) įrangos, didinančios atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą savo poreikiams gyvenamajame ir visuomeniniame sektoriuose, įsigijimo rėmimas, kompensuojant fiksuotą lėšų, tenkančių vienam įrengtosios galios vienetui pagal savivaldybės patvirtintą tvarkos aprašą, sumą;
12) atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje infrastruktūros plėtra;
13) atsinaujinančių išteklių energijos, naudojamos transporto sektoriuje, gamybos infrastruktūros plėtra;
14) elektromobilių baterijų įkrovimo ir vandenilį naudojančių automobilių užpildymo punktų tinklo bei kitos reikiamos infrastruktūros sukūrimo ir plėtros projektai;
15) demonstracinių (parodomųjų) projektų, susijusių su hibridinių transporto priemonių, vandenilį naudojančių transporto priemonių ar elektromobilių platesniu panaudojimu ir (ar) šių transporto priemonių eksploatavimui reikiamos infrastruktūros įdiegimu, įgyvendinimas;
16) visuomenės informavimas ir švietimas, konsultavimas ir mokymas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo technologijų diegimo klausimais. 3.
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų negali būti finansuojamos asmenų, kurie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo ir turi teisę į šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytas skatinimo priemones, elektrinių statybos ir įrengimo projektų parengimo ir įgyvendinimo išlaidos. 43 straipsnis. Informacijos teikimas Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų projektus įgyvendinantys asmenys, taip pat valstybinio reglamentavimo ir priežiūros funkcijas pagal kompetenciją atliekančios valstybės institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia programų įgyvendinimo priežiūrą vykdančioms ir programų lėšų naudojimą administruojančioms institucijoms visą reikiamą informaciją apie vykdomą veiklą. 13 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) priemonės, susijusios su administracinių procedūrų supaprastinimu, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu atsinaujinančių energijos išteklių srityje, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos pagamintų dujų, elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos kilmės garantijomis, prieigos prie energetikos tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo palengvinimu gamintojams, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų sistemos įgyvendinimu;“. 14 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimas finansuojamas iš savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrųjų asignavimų, Nacionalinei atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų ir kitų finansavimo šaltinių bei lėšų.“
straipsnius ir šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 10 ir 11 straipsniai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. paskiria įstaigą (įstaigas), atsakingą (atsakingas) už dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą ir kilmės garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2) vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, tvirtina Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą;
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 8 straipsnio 2 punktą. 2) nustato biodegalais laikytinų produktų sąrašą;
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 3 punktą. 3) rengia programas žemės ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojams remti ir teikia jas tvirtinti Vyriausybei;
Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, kurioms šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, įrengtąją suminę galią padidinti iki 105 MW, taip pat biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, kurių įrengimas skatinamas (iš dalies finansuojamas) iš nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos priemonėms įgyvendinti skirtų lėšų, įskaitant Europos Sąjungos paramos lėšas lėšomis, tačiau išskyrus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas, ir kurioms netaikomas šio įstatymo 20 straipsnyje numatytas skatinimas, įrengtąją suminę galią padidinti iki optimalios, Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatytos biokuro elektrinių galios.“
Pakeisti 20 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos asmenims, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos pasinaudojo šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytais šiais paramos šaltiniais:
1) valstybės biudžeto asignavimais;
2) Klimato kaitos programos lėšomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme;
3) Europos Sąjungos paramos lėšomis;
4) savanoriškomis užsienio valstybių lėšomis, skirtomis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti;
5) pajamomis, gautomis vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių ar bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių.“
pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Šilumos siurblių naudojimo skatinimas
į šilumos siurblius, atitinkančius šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir investicijos, būtinos šiems siurbliams įrengti, skatinamos šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka iš šių paramos šaltinių:
1) valstybės biudžeto asignavimų;
2) Klimato kaitos programos lėšų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme;
3) Europos Sąjungos paramos lėšų;
4) savanoriškų užsienio valstybių lėšų, skirtų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti;
5) pajamų, gautų vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių ar bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių. 2. Pasinaudojus šia šiais paramos forma šaltiniais, netenkama galimybės naudotis skatinimo priemone, nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 punkte.“
pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Siekiant įrodyti galutiniams vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į elektros tinklus, ir šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į aprūpinimo šiluma sistemą, ir dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamų į gamtinių dujų sistemą, vienetui išduodama kilmės garantija.“
pakeitimas
1Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kilmės garantijos išduodamos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu, kuris Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytai įstaigai.“
29 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) energijos rūšis: elektros energija, šilumos energija, ar vėsumos energija ar dujos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių;“. 3. Pakeisti 29 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kilmės garantijų perdavimas kartu ar atskirai su fiziniu elektros energijos ar dujų perdavimu nedaro jokio poveikio sprendimui naudoti statistinius energijos perdavimus, bendrus projektus ar bendras paramos schemas, nurodytas šio įstatymo dvyliktajame skirsnyje, laikantis tarpinių nacionalinių planinių rodiklių arba apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą.“
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 36 straipsnio 2 dalį. 2. Atsinaujinančių išteklių energijos gamyba ir vartojimas transporto sektoriuje yra finansuojamas šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 10 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
1Papildyti 37 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, kaip nurodyta šio įstatymo 39 straipsnyje.“
2Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu asmuo pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal Europos Sąjungos sudarytą dvišalį ar daugiašalį susitarimą su užsienio valstybėmis, kuriame susitariama dėl tvarumo kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma iš atitinkamose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitiktis tvarumo kriterijams, arba pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką schemą, kiek toks Europos Komisijos sprendimas yra taikomas, Vyriausybės įgaliota institucija nereikalauja, kad asmuo pateiktų papildomų įrodymų, kad šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją apie priemones, nurodytas šio straipsnio 4 dalyje.“
pakeitimas
1Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama Lietuvos arba Europos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu, kuriame yra nuo 5 iki 10 procentų 7 procentai biodegalų, ir dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 procentai biodegalų. 1. Papildyti 39 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Biodegalai ir skystieji bioproduktai, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus. Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri ir tikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys laikytųsi šioje dalyje nurodytų reikalavimų.“
vietose turi būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 procentų šių produktų tūrio vertės benzine ir 7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline. 12 straipsnis.
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios aštuntąjį skirsnį. AŠTUNTASIS SKIRSNIS
energijos išteklių plėtros programa nustato valstybės energetikos politikos kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. 2. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tikslas – nustatyti suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir atitinkamas priemones šiems rodikliams pasiekti. Nacionaliniai planiniai rodikliai nustatomi 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. ir 2019–2020 m. 3. Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą tvirtina Vyriausybė. 4. Neteko galios nuo 2017-11-01. 5. Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir
(ar) savivaldybės institucijos, įstaigos ir (ar) kiti nurodyti asmenys. 6. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos vykdymą koordinuoja ir jos įgyvendinimo stebėseną atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. 7. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos įgyvendinimas yra finansuojamas iš šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytų finansavimo šaltinių. 41 straipsnis.
energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltiniai Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltiniai:
1) valstybės biudžeto asignavimai;
2) klimato kaitos specialiosios programos lėšos, kaip numatyta Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme;
3) Europos Sąjungos paramos lėšos;
4) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų bei užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrai;
5) pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių ar bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių;
6) kitos lėšos, gautos Lietuvos
energijos išteklių plėtros programos įgyvendinimas
energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtos finansavimo lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2.
energijos išteklių plėtros programoje gali būti numatytos šios įgyvendinimo priemonės:
1) biokuro naudojimo elektros energijai gaminti termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas ir sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą elektros energijos ir šilumos gamybą galima laikyti efektyvia, projektai;
2) kietojo biokuro naudojimo elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma
(vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos projektai;
3) biodujų naudojimo elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos projektai;
4) kitų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos projektai;
5) biodujų gamybos, gavybos, gryninimo, valymo ir paruošimo tolesniam tiesioginiam panaudojimui, tiekiant biodujas į gamtinių dujų tinklus ir (ar) transportavimui iki galutinės suvartojimo vietos, projektai;
6) elektromobilių, vandenilį naudojančių ir hibridinių transporto priemonių įsigijimo ir transporto priemonių pritaikymo atsinaujinančių išteklių energijai naudoti rėmimas;
7) geoterminės energijos naudojimo energijai gaminti projektai;
8) technologijų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, kūrimas ir gamyba;
9) biokuro gamybos rėmimas;
10) mokslo tiriamieji darbai, susiję su moksliniais tyrimais atsinaujinančių energijos išteklių srityje, tokių išteklių naudojimo bandomieji projektai;
11) įrangos, didinančios atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą savo poreikiams gyvenamajame ir visuomeniniame sektoriuose, įsigijimo rėmimas, kompensuojant fiksuotą lėšų, tenkančių vienam įrengtosios galios vienetui pagal savivaldybės patvirtintą tvarkos aprašą, sumą;
12) atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje infrastruktūros plėtra;
13) atsinaujinančių išteklių energijos, naudojamos transporto sektoriuje, gamybos infrastruktūros plėtra;
14) elektromobilių baterijų įkrovimo ir vandenilį naudojančių automobilių užpildymo punktų tinklo bei kitos reikiamos infrastruktūros sukūrimo ir plėtros projektai;
15) demonstracinių (parodomųjų) projektų, susijusių su hibridinių transporto priemonių, vandenilį naudojančių transporto priemonių ar elektromobilių platesniu panaudojimu ir (ar) šių transporto priemonių eksploatavimui reikiamos infrastruktūros įdiegimu, įgyvendinimas;
16) visuomenės informavimas ir švietimas, konsultavimas ir mokymas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo technologijų diegimo klausimais.
Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programoje gali būti numatytos šios įgyvendinimo priemonės:
1) biokuro naudojimo elektros energijai gaminti termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas ir sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą elektros energijos ir šilumos gamybą galima laikyti efektyvia, projektai;
2) kietojo biokuro naudojimo elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma
(vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos projektai;
3) biodujų naudojimo elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos projektai;
4) kitų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos projektai;
5) biodujų gamybos, gavybos, gryninimo, valymo ir paruošimo tolesniam tiesioginiam panaudojimui, tiekiant biodujas į gamtinių dujų tinklus ir (ar) transportavimui iki galutinės suvartojimo vietos, projektai;
6) elektromobilių, vandenilį naudojančių ir hibridinių transporto priemonių įsigijimo ir transporto priemonių pritaikymo atsinaujinančių išteklių energijai naudoti rėmimas;
7) geoterminės energijos naudojimo energijai gaminti projektai;
8) technologijų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, kūrimas ir gamyba;
9) biokuro gamybos rėmimas;
10) mokslo tiriamieji darbai, susiję su moksliniais tyrimais atsinaujinančių energijos išteklių srityje, tokių išteklių naudojimo bandomieji projektai;
11) įrangos, didinančios atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą savo poreikiams gyvenamajame ir visuomeniniame sektoriuose, įsigijimo rėmimas, kompensuojant fiksuotą lėšų, tenkančių vienam įrengtosios galios vienetui pagal savivaldybės patvirtintą tvarkos aprašą, sumą;
12) atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje infrastruktūros plėtra;
13) atsinaujinančių išteklių energijos, naudojamos transporto sektoriuje, gamybos infrastruktūros plėtra;
14) elektromobilių baterijų įkrovimo ir vandenilį naudojančių automobilių užpildymo punktų tinklo bei kitos reikiamos infrastruktūros sukūrimo ir plėtros projektai;
15) demonstracinių (parodomųjų) projektų, susijusių su hibridinių transporto priemonių, vandenilį naudojančių transporto priemonių ar elektromobilių platesniu panaudojimu ir (ar) šių transporto priemonių eksploatavimui reikiamos infrastruktūros įdiegimu, įgyvendinimas;
16) visuomenės informavimas ir švietimas, konsultavimas ir mokymas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo technologijų diegimo klausimais. 3.
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų negali būti finansuojamos asmenų, kurie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo ir turi teisę į šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytas skatinimo priemones, elektrinių statybos ir įrengimo projektų parengimo ir įgyvendinimo išlaidos. 43 straipsnis. Informacijos teikimas Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų projektus įgyvendinantys asmenys, taip pat valstybinio reglamentavimo ir priežiūros funkcijas pagal kompetenciją atliekančios valstybės institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia programų įgyvendinimo priežiūrą vykdančioms ir programų lėšų naudojimą administruojančioms institucijoms visą reikiamą informaciją apie vykdomą veiklą. 13 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) priemonės, susijusios su administracinių procedūrų supaprastinimu, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu atsinaujinančių energijos išteklių srityje, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos pagamintų dujų, elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos kilmės garantijomis, prieigos prie energetikos tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo palengvinimu gamintojams, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų sistemos įgyvendinimu;“. 14 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimas finansuojamas iš savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrųjų asignavimų, Nacionalinei atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų ir kitų finansavimo šaltinių bei lėšų.“
straipsnio 2 ir 4 dalis, įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vyriausybės įgaliotos institucijos iki 2019 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Vyriausybės įgaliota institucija iki 2019 m. kovo 1 d. paskiria įstaigą (įstaigas), atsakingą (atsakingas) už dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą ir kilmės garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę. 4. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
PAKEITIMO IR AŠTUNTOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Teikiamu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884
tikslus:
formavimo strateginių dokumentų nuostatas;
kurios pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną riboja Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą;
energijos išteklių, vartojimą;
energijos išteklių, kilmės garantijų sistemą;
bioproduktai, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti AIEĮ nustatytus tvarumo kriterijus;
kriterijus, pasinaudojant Europos Komisijos pripažintomis savanoriškomis schemomis;
standarto LST EN 16942:2017 nuostatas;
ministerijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai priskirtų perteklinių kompetencijų;
aiškesnio ir nuoseklesnio teisinio reglamentavimo;
pakeitimus, atlikti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimus. AIEĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad NAEIP programa nustato valstybės energetikos politikos kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje.
NAEIP programos tikslas – nustatyti suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir atitinkamas priemones šiems rodikliams pasiekti. Vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinimo“, prieš pradedant rengti Nacionalinės pažangos programą ir plėtros programą, atliekama atitinkamos aplinkos analizė, kurios metu išnagrinėjamos problemos, įvertinami valdymo srities plėtrai svarbūs veiksniai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Aplinkos analizės rezultatai naudojami programų tikslams, uždaviniams ir siektiniems rezultatams nustatyti. Nacionalinės pažangos programa ir plėtros programa įgyvendinamos per strateginius veiklos planus. Šiuo metu NAEIP programa nėra parengta, tačiau Lietuvos Respublikos energetikos ministerija yra parengusi Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos pakeitimo projektą (toliau – NENS pakeitimo projektas), kuris nustato valstybės politikos strategines kryptis energetikos sektoriuje, energetikos sektoriaus politikos tikslus ir jų įgyvendinimo uždavinius iki 2030 metų ir viziją iki 2050 metų. 2017 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė NENS pakeitimo projektui ir pateikė jį svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. NENS pakeitimo projekte yra iškelti pagrindiniai AIEĮ numatyti tikslai, o Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo plane, kurį šiuo metu rengia Energetikos ministerija, bus numatytos atitinkamos priemonės minėtiems tikslams įgyvendinti.
Atsižvelgdama į tai, kad NENS pakeitimo projekto ir NAEIP programos tikslai yra tie patys arba panašūs, Energetikos ministerija siūlo atsisakyti NAEIP programos, kaip perteklinio dokumento, rengimo ir atitinkamai išbrauti ją iš AIEĮ. Pasiūlymas pripažinti netekusiomis galios atitinkamas AIEĮ nuostatas, susijusias su NAEIP programa, grindžiamas siekiu mažinti administracinę naštą institucijoms. NAEIP programos panaikinimas taip pat panaikintų Vyriausybei ir Seimui suteiktų įgaliojimų ribojimus planuoti ir tvirtinti metinį valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. ir
taikymo ir siekiant panaikinti Vyriausybei ir Seimui suteiktų įgaliojimų ribojimus, keičiamos AIEĮ nuostatos ir siūloma atsisakyti perteklinių minėto įstatymo nuostatų. Teikiamu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu taip pat siūloma sukurti dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemą. Įstatymo lygmeniu įteisinus dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemą, bus galimybė identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamų dujų kilmę, o dujų gamintojams ir vartotojams bus suteikta galimybė žinoti, ar jų gaminamos ir vartojamos dujos pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Teikiamu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma panaikinti galiojančią AIEĮ nuostatą (8 straipsnio 2 dalis), pagal kurią Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nustato biodegalais laikytinų produktų sąrašą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis šia įstatymo nuostata, parengtas ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 3-420 „Dėl biodegalais laikytinų produktų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas biodegalais laikytinų produktų sąrašas nėra taikomas ar naudojamas, juo nesivadovaujama nustatant kokius nors įpareigojimus ar prievoles, todėl jis laikytinas pertekliniu. Teikiamu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma panaikinti galiojančią AIEĮ nuostatą (10 straipsnio
žemės ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojams remti ir teikia jas tvirtinti Vyriausybei. 2015 m. liepos 31 d. valstybinio audito „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ ataskaitoje Nr. FA-P-10-4-16-1 pateiktose rekomendacijose buvo siūloma Žemės ūkio ministerijai priimti sprendimą dėl įstatymo jai nustatytos funkcijos – rengti programas žemės ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojams remti ir teikti jas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei – tikslingumo. Jei Žemės ūkio ministerija nuspręstų, kad energijai gaminti naudojamos žemės ūkio produkcijos gamintojų rėmimas, rengiant atskiras Vyriausybės tvirtinamas programas, nėra tikslingas, buvo siūloma inicijuoti atitinkamą šio įstatymo pakeitimą.
Žemės ūkio ministerija įvertino audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir informavo, kad įgyvendindama įstatymą remia biodegalų gamybą iš rapsų ir javų grūdų bei biodujų gamybą iš žemės ūkio ir kitų atliekų. Nepaisant per pastaruosius metus padidėjusio biodegalų gamybos masto, nebuvo poreikio papildomai remti žemės ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojų, kadangi rinkai buvo tiekiamas reikalingas žaliavos kiekis ir žaliavos gamintojams buvo mokamos tiesioginės išmokos už deklaruotus pasėlių plotus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, energijai gaminti naudojamos žemės ūkio produkcijos gamintojų rėmimas, rengiant atskiras Vyriausybės tvirtinamas programas, šiuo metu nėra tikslingas. Teikiamu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma papildyti AIEĮ
39 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti AIEĮ nustatytus tvarumo kriterijus. Šiuo metu AIEĮ nėra reikalaujama į benziną ir dyzeliną maišyti tvarumo kriterijus atitinkančius biodegalus. Dėl tokios reguliavimo spragos Lietuvoje gali būti naudojami tvarumo kriterijų neatitinkantys biodegalai, dėl ko sumažėja sąžiningai ir etiškai veiklą vykdančių ūkio subjektų konkurencingumas ir valstybei tampa sunkiau siekti tikslo
Taip pat įstatymo lygmeniu įtvirtinamas biodegalų atitikimo tvarumo kriterijams kontrolės mechanizmas, nustatant, kad Vyriausybės įgaliota institucija užtikrina ir tikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys laikytųsi reikalavimo, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti AIEĮ numatytus tvarumo kriterijus. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (toliau – Direktyva), 18 straipsnio 4–7 dalyse numatyta galimybė atitiktį biodegalų tvarumo kriterijams įrodyti pagal Europos Komisijos pripažintų savanoriškų schemų reikalavimus. Savanoriška schema yra biodegalų tvarumo sertifikavimo sistema. Norėdamos užtikrinti, kad į Europos Sąjungos rinką tiekiami biodegalai būtų tvarūs, valstybės narės privalo reikalauti iš ekonominės veiklos vykdytojų, dirbančių biodegalų tiekimo grandinėje, įrodyti, kad buvo laikomasi tvarumo kriterijų. Ekonominės veiklos vykdytojai gali įrodyti, kad jų tiekiami biodegalai atitinka tvarumo kriterijus, pasinaudodami Europos Komisijos pripažintomis savanoriškomis schemomis. Siekiant 10 proc. transporto planinio rodiklio galima atsižvelgti tik į tvarius biodegalus. Paprastai, nacionalinės sistemos reikalauja pateikti ir pripažįsta kaip tvarumo įrodymus sertifikatus, kuriuos išduoda Europos Komisijos pripažintos savanoriškos schemos.
Iš esmės, visos nacionalinės sistemos numato naudojimąsi savanoriškomis schemomis ir dažniausiai kiekvienoje valstybėje narėje veikia kelios savanoriškos schemos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikiamu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siekiama aiškiai įtvirtinti galimybę atitiktį biodegalų tvarumo kriterijams įrodyti pagal Europos Komisijos pripažintų savanoriškų schemų reikalavimus. AIEĮ 37 straipsnio
Europos Komisijos pripažintomis savanoriškomis schemomis, gali įrodyti, kad jo tiekiami biodegalai ar skystieji bioproduktai atitinka tvarumo kriterijus. Jeigu asmuo pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal Europos Komisijos pripažintą savanorišką schemą, kad jo tiekiami biodegalai atitinka tvarumo kriterijus, valstybė narė, atsižvelgdama į pripažinimo sprendimo taikymo sritį, negali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų papildomų atitikties tvarumo kriterijams įrodymų. Tokiu būdu numatoma galimybė Lietuvoje atitiktį biodegalų tvarumo kriterijams įrodyti pagal Europos Komisijos pripažintų savanoriškų schemų reikalavimus. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė Direktyvą Nr. 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (toliau – Direktyva). Direktyvos
reikalavimai. Įgyvendindamas šį straipsnį ir atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 26 d.
Europos Komisijos prašymą, Europos standartizacijos komitetas (CEN) parengė ir 2016 m. spalio mėnesį išleido standartą EN16942 „Fuels – Identification of vehicle compatibility – Graphical expression for consumer information“, kurį 2017 m. kovo mėnesį Lietuvos standartizacijos departamentas atgaminimo būdu perėmė kaip Lietuvos standartą LST EN 16942:2017 anglų kalba. Vadovaujantis Direktyvos
ministerija šiuo metu rengia Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 1-346 „Dėl Prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriuo siūloma aktualizuoti degalų žymėjimo reikalavimus pagal minėtų standartų nuostatas ir kuriame numatyta, kad nauji degalų žymėjimo reikalavimai įsigaliotų 2018 m. lapkričio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad standartuose yra numatytas privalomas benzino ir dyzelino žymėjimas, nurodant juose esančių biodegalų dalį. AIEĮ 39 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad degalų pardavimo vietose turi būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 procentų šių produktų tūrio vertės benzine ir 7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline. Ši nuostata prieštarauja standartuose numatytai benzino ir dyzelino žymėjimo tvarkai, pagal kurią benziną nurodoma žymėti „E5“ ar „E10“, dyzeliną – „B7“, „B10“ ir t. t., priklausomai nuo įmaišyto biodegalų kiekio. AIEĮ 39 straipsnio 5 dalis nustato apatinę biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, žymėjimo ribą ir neatitinka standartuose numatytos tvarkos, kuri bus taikoma Europos Sąjungos mastu. Atsižvelgiant į tai, yra siūloma AIEĮ 39 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios.
ES teisės reikalavimus atitinkanti degalų žymėjimo tvarka būtų nustatyta Prekybos naftos produktais taisyklėse, kurias, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 6 straipsnio 7 dalyje suteiktus įgaliojimus, tvirtina Energetikos ministerija. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma atlikti AIEĮ pakeitimus suderinant jo nuostatas su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo projektu. Pritarus projektams, įstatymo lygmeniu bus nuosekliai reglamentuotos ir suderintos nuostatos, susijusios su NAEIP programa. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė – Energetikos ministerija. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vedėja Dovilė Almanytė (tel. 8 706 64 696, el. p. [email protected]) ir vyriausioji specialistė Vilija Tomkė (tel. 8 706 64 841, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančio AIEĮ aštuntajame skirsnyje reglamentuojamos NAEIP programos, jos finansavimo šaltinių ir įgyvendinimo priemonių nuostatos. NAEIP programa nustato valstybės energetikos politikos kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. NAEIP programos tikslas – nustatyti suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir atitinkamas priemones šiems rodikliams pasiekti.
Nacionaliniai planiniai rodikliai nustatomi 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. ir 2019–2020 m. NAEIP programos finansavimo šaltiniai:
1) valstybės biudžeto asignavimai;
2) klimato kaitos programos lėšos, kaip numatyta Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme;
3) Europos Sąjungos paramos lėšos;
4) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų bei užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrai;
5) pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių ar bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių;
6) kitos lėšos, gautos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu AIEĮ nereglamentuoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir naudojimo. Šiuo metu AIEĮ 37 straipsnis reglamentuoja, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai turi atitikti šio AIEĮ 38 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje užauginta (gauta) žaliava jiems gaminti:
1) skaičiuojant šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytus nacionalinius planinius rodiklius;
2) vertinant energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją;
3) teikiant finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą. AIEĮ 39 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad degalų pardavimo vietose turi būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 procentų šių produktų tūrio vertės benzine ir 7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline.
Ši nuostata prieštarauja Lietuvos standarte LST EN 16942:2017 numatytai benzino ir dyzelino žymėjimo tvarkai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma išbraukti iš AIEĮ nuostatas, kurios pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną riboja Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą, ir atsisakyti perteklinių AIEĮ nuostatų, kurios dubliuoja Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslus. Įstatymo lygmeniu įteisinus dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemą, bus galimybė identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamų dujų kilmę, o dujų gamintojams ir vartotojams bus suteikta galimybė aiškiai žinoti, ar jų gaminamos ir vartojamos dujos pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Įstatymo lygmeniu įtvirtinama nuostata iš Direktyvos, kad asmuo, pasinaudodamas Europos Komisijos pripažintomis savanoriškomis schemomis, gali įrodyti, kad jo tiekiami biodegalai ar skystieji bioproduktai atitinka tvarumo kriterijus. AIEĮ papildomas nuostata dėl Lietuvoje naudojamų biodegalų atitikties tvarumo kriterijams, nustatant, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai turi atitikti AIEĮ 38 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje užauginta (gauta) žaliava jiems gaminti, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų.
Numatomo teisinio reglamentavimo laukiami teigiami rezultatai:
1) neriboti Vyriausybės ir Seimo įgaliojimų planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą;
2) atsisakyti perteklinių Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatų išbraukiant iš AIEĮ NAEIP;
3) sukurta dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistema;
4) galimybė įrodyti, kad tiekiami biodegalai ar skystieji bioproduktai atitinka tvarumo kriterijus, pasinaudojant Europos Komisijos pripažintomis savanoriškomis schemomis;
5) padidės tvarumo kriterijus atitinkančių biodegalų naudojimas;
6) biodegalai ir skystieji bioproduktai privalės atitikti AIEĮ nustatytus tvarumo kriterijus, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų;
7) aktualizuoti degalų žymėjimo reikalavimai pagal Lietuvos standarto LST EN 16942:2017 nuostatas;
8) bus siekiama, kad iki 2020 m. 10 proc. Lietuvos transporto sektoriaus suvartojamų energijos išteklių sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Šiuo metu įstatymo lygmeniu nėra sukurtos dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemos, todėl nėra galimybės identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamų dujų kilmės, o dujų gamintojams ir vartotojams nėra galimybės žinoti, ar jų gaminamos ir vartojamos dujos pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Teikiamu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma sukurti dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemą. Įstatymo lygmeniu įteisinus dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemą, bus galimybė identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamų dujų kilmę, o dujų gamintojams ir vartotojams bus suteikta galimybė žinoti, ar jų gaminamos ir vartojamos dujos pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemos sukūrimui ir administravimui nenumatoma. Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo, jų galiojimo panaikinimo, naudojimo priežiūros ir kontrolės veikla bus finansuojama iš administruojančios įstaigos (įstaigų) nuosavo biudžeto lėšų. Priėmus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, energetikos ministro įsakymu turės būti patvirtintos dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės, kuriose bus reglamentuojama, kad dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo, jų galiojimo panaikinimo, naudojimo priežiūros ir kontrolės veikla yra finansuojama iš administruojančios įstaigos (įstaigų) nuosavo biudžeto lėšų. Priėmus Įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų. Įstatymų projektuose nepateikiamos naujos sąvokos ir nėra naujų sąvokas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymų pakeitimus, turės būti priimti ir (ar) pakeisti šie teisės aktai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1217 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 827
„Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas dėl dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo;
4) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 1-346 „Dėl Prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio Įstatymams įgyvendinti nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54,
įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jų lydimieji dokumentai buvo skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS Nr. 17-1217) ir pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms, visuomenei, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Pateiktos pastabos buvo įvertintos ir Įstatymų projektai bei jų lydimieji dokumentai buvo pakartotinai skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS Nr. 18-1217(2)) ir pateikti pakartotinai derinti suinteresuotoms institucijoms, visuomenei, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktos pastabos įvertintos teikiamuose Įstatymų projektuose, derinimo pažyma nėra rengiama. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Ekonomikos komitetas
2018-09-26
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris. Kviestieji asmenys:
Energetikos ministerijos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyrius vyresnioji specialistė Vilija Tomkė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Anastasija Skunčikaitė, Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-276
dėstomame įstatymo 26 straipsnyje reikia sunumeruoti pastraipas, nes pagal
ir dalių punktai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-2784
papildyti keičiamo įstatymo 29 straipsnį 12 dalimi: „12.
Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo, jų galiojimo panaikinimo ir naudojimo priežiūros veikla finansuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija paskiria įstaigą (ar įstaigas), atsakingą (atsakingas) už kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą bei kilmės garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę. Paskirtosios įstaigos negali turėti sutampančios atsakomybės geografinėje teritorijoje ir verstis energijos gamybos, tiekimo ir (ar) prekybos veikla.“ Paskirtosios įstaigos šiuo metu yra finansuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodyta straipsnio dalis, priėmus teikiamą projektą, bus taikoma visų rūšių, įskaitant ir dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūrai ir kontrolei. Todėl svarstytina, ar tikslinga atskirai išskirti dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo, jų galiojimo panaikinimo ir naudojimo priežiūros veiklos finansavimo tvarką. Be to, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama paskirtosios įstaigos finansavimo tvarką, turės vadovautis kitais galiojančiais įstatymais, nes keičiamas įstatymas jokių tokios įstaigos finansavimo taisyklių nenustato ir negali nustatyti, nes tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome išbraukti įstatymo projekto 8 straipsnio, kuriuo siūloma pakeisti 29 straipsnį, 4 dalį ir 8 straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
taip: „3.
Kilmės garantijos išduodamos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu, kuris Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytai įstaigai.“
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) energijos rūšis: elektros energija, šilumos energija, ar
vėsumos energija ar dujos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių;“. 3. Pakeisti 29 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kilmės garantijų perdavimas kartu ar atskirai su fiziniu
elektros energijos ar dujų perdavimu nedaro jokio poveikio sprendimui naudoti statistinius energijos perdavimus, bendrus projektus ar bendras paramos schemas, nurodytas šio įstatymo dvyliktajame skirsnyje, laikantis tarpinių nacionalinių planinių rodiklių arba apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą.“
4Papildyti 29 straipsnį 12 dalimi:
„12. Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo, jų galiojimo panaikinimo ir
naudojimo priežiūros veikla finansuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: - . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: - . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas, 2018-09-2615 Argumentai. Atsižvelgiant į užsitęsusią įstatymo projekto svarstymo procedūrą, siūlome patikslinti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vyriausybės įgaliotos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Vyriausybės įgaliota institucija iki
dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą ir kilmės garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Kreivys, Virgilijus Poderys. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka
Kaimo reikalų komitetas
DĖL Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektO REG. NR. 2370 2018-10-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Gintarė Remeikienė, l. e. p. padėjėja Renata Činskienė; Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Aleksandras Muzikevičius, Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aurita Buragienė, Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis, Biodegalų asociacijos vadovas Mindaugas Palijanskas ir atstovas Arūnas Vazgilevičius, korespondentė Irma Dubovičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-27. 6
straipsnyje nauja redakcija dėstomame įstatymo 26 straipsnyje reikia sunumeruoti pastraipas, nes pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnį, įstatymo straipsnius sudaro dalys ir dalių punktai. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-27. 8
straipsnio 4 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 29 straipsnį 12 dalimi: „12.
Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo, jų galiojimo panaikinimo ir naudojimo priežiūros veikla finansuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija paskiria įstaigą (ar įstaigas), atsakingą (atsakingas) už kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą bei kilmės garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę. Paskirtosios įstaigos negali turėti sutampančios atsakomybės geografinėje teritorijoje ir verstis energijos gamybos, tiekimo ir (ar) prekybos veikla.“ Paskirtosios įstaigos šiuo metu yra finansuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodyta straipsnio dalis, priėmus teikiamą projektą, bus taikoma visų rūšių, įskaitant ir dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūrai ir kontrolei. Todėl svarstytina, ar tikslinga atskirai išskirti dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo, jų galiojimo panaikinimo ir naudojimo priežiūros veiklos finansavimo tvarką. Be to, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama paskirtosios įstaigos finansavimo tvarką, turės vadovautis kitais galiojančiais įstatymais, nes keičiamas įstatymas jokių tokios įstaigos finansavimo taisyklių nenustato ir negali nustatyti, nes tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui (Reg. Nr. XIIIP-2370) ir Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 5, 8, 10,
Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius,. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Algimantas Salamakinas, Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, viceministras Vidmantas Macevičius, AEI skyriaus vedėja Dovilė Almanytė, vyr. specialistė Vilija Tomkė, LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius, AB Orlen Lietuva teisininkas Kęstutis Starkus, Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys ir LDS Tarybos pirmininko pavaduotojas Dainius Janėnas, UAB Kurana generalinis direktorius Jurgis Polujanskas, Biodegalų asociacijos atstovas Mindaugas Palijanskas, Lietuvos naftos produktais prekiaujančių įmonių asociacijos atstovai Daiva Jokšienė ir Arūnas Vazgilevičius. 2018-11-21 Nr. 107-P-36
Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos patarėjas Rytis Kėvelaitis, , AEI skyriaus vedėja Dovilė Almanytė, vyr. specialistė Vilija Tomkė, LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius, AB Orlen Lietuva teisininkas Kęstutis Starkus, UAB Kurana generalinis direktorius Jurgis Polujanskas, Biodegalų asociacijos atstovas Mindaugas Palijanskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2018-06-276 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 26 straipsnyje reikia sunumeruoti pastraipas, nes pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnį, įstatymo straipsnius sudaro dalys ir dalių punktai. Pritarti84
keičiamo įstatymo 29 straipsnį 12 dalimi: „12. Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo, jų galiojimo panaikinimo ir naudojimo priežiūros veikla finansuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija paskiria įstaigą (ar įstaigas), atsakingą (atsakingas) už kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą bei kilmės garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę. Paskirtosios įstaigos negali turėti sutampančios atsakomybės geografinėje teritorijoje ir verstis energijos gamybos, tiekimo ir (ar) prekybos veikla.“ Paskirtosios įstaigos šiuo metu yra finansuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
Nurodyta straipsnio dalis, priėmus teikiamą projektą, bus taikoma visų rūšių, įskaitant ir dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūrai ir kontrolei. Todėl svarstytina, ar tikslinga atskirai išskirti dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo, jų galiojimo panaikinimo ir naudojimo priežiūros veiklos finansavimo tvarką. Be to, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama paskirtosios įstaigos finansavimo tvarką, turės vadovautis kitais galiojančiais įstatymais, nes keičiamas įstatymas jokių tokios įstaigos finansavimo taisyklių nenustato ir negali nustatyti, nes tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome išbraukti įstatymo projekto 8 straipsnio, kuriuo siūloma pakeisti 29 straipsnį, 4 dalį ir 8 straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kilmės garantijos išduodamos elektros
energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu, kuris Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytai įstaigai.“
2Pakeisti 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) energijos rūšis: elektros energija, šilumos energija, ar vėsumos energija ar dujos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių;“. 3. Pakeisti 29 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Kilmės garantijų perdavimas kartu ar atskirai su fiziniu elektros energijos ar dujų perdavimu nedaro jokio poveikio sprendimui naudoti statistinius energijos perdavimus, bendrus projektus ar bendras paramos schemas, nurodytas šio įstatymo dvyliktajame skirsnyje, laikantis tarpinių nacionalinių planinių rodiklių arba apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą.“
4Papildyti 29 straipsnį 12 dalimi:
„12. Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo, jų galiojimo panaikinimo ir naudojimo priežiūros veikla finansuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Algimantas Salamakinas 2018-10-09 Argumentai: 2015 m. lapkričio mėn., įvertinus situaciją biodegalų sektoriaus rinkoje (ES direktyvų pagrindu esame įsipareigoję pasiekti, kad iki 2020 m. atsinaujinantys energijos ištekliai (toliau – AEI) sudarytų ne mažiau nei 10 % transporto sektoriuje sunaudojamos energijos kiekio, tačiau biodegalų suvartojimas Lietuvoje ženkliai per mažas, kad galėtume užtikrinti Europos Sąjungai prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą), Biodegalų asociacijos iniciatyva parengtas ir Seimo narių įregistruotas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIP-3768. Šiuo projektu siūlyta padidinti į benziną privalomai įmaišomų biodegalų dalį nuo 5 iki 10 proc. ir nustatyti privalomą 5 proc. biodegalų dalies įmaišymą į 1 ir 2 klasės arktinį dyzeliną žiemos laikotarpiu. Nagrinėjant projektą Nr.
Nagrinėjant projektą Nr. XIIP-3768, nuspręsta, kad būtina gauti LR Vyriausybės išvadą. 2017 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 869 (toliau – Nutarimas), kuriuo pritarė vienai iš pasiūlytų priemonių – reikalavimui, kad degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama Lietuvos arba Europos Sąjungos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu, kuriame yra 10 procentų biodegalų. LR Vyriausybės Nutarimas įsigaliojo 2017-10-28 d. Nepaisant to, kad LR Vyriausybės išvada jau gauta ir yra įsigaliojusi, tačiau iki šiol projekto XIIP-3768 svarstymas nėra įtrauktas nei į LR Aplinkos apsaugos komiteto (pagrindinis komitetas), nei į LR Seimo darbotvarkę. Taigi šiai dienai turime situaciją, kai biodegalų suvartojimas šalyje toliau nuosekliai mažėja, tačiau priemonės, taip reikalingos, siekiant padidinti biodegalų suvartojimą ir užtikrinti, kad jų suvartojimo lygis (kartu su kitais atsinaujinančiais energijos ištekliais) iki 2020 m. pasiektų nustatytą 10 proc. ribą, nėra patvirtinamos. Manome, kad būtų racionalu į šį projektą įtraukti projekte Nr. XIIP-3768 pasiūlytą priemonę (reikalavimą, kad degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama Lietuvos arba Europos Sąjungos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu, kuriame yra 10 procentų biodegalų), kuriai jau pritarė ir kurią patvirtino LR Vyriausybė, kadangi tokiu būdu:
identifikuotų problemų sprendimas;
ir veiksmingai, taupant laiko sąnaudas susijusių projektų nagrinėjimui atskirai. Pakartotinai pažymime, kad šiai dienai yra visos sąlygos, leidžiančios didinti biodegalų dalį benzine iki 10 proc.: Tiek ES, tiek Lietuvos standartas LST EN 228:2013 „Automobiliniai degalai. Bešvinis benzinas.
Bešvinis benzinas. Reikalavimai ir tyrimo metodai“, į benziną leidžia įmaišyti 10 procentų bioetanolio, tai reiškia, kad E10 benzinas yra saugus ir patikimas, tinkamas naudoti benzinu varomuose varikliuose; Moksliniai tyrimai patvirtina, kad leistina biodegalų dalis standartiniuose benzinu varomuose varikliuose yra iki 10 %;
Praktika patvirtina, kad prekyba E10 benzinu nesukelia žalingų padarinių (kai buvo nustatyta lengvata biodegalams, E10 benzinu buvo prekiauta ištisus dvejus metus); Benzino rinka traukiasi, todėl, norint išlaikyti vietinius bioetanolio gamintojus, būtina jiems sudaryti tinkamas prekybos sąlygas; Didesnės privalomosios bioetanolio dalies nustatymas sudarytų realesnes galimybes iki 2020 m. pasiekti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų ne mažiau nei 10 % transporto sektoriuje sunaudojamos energijos kiekio. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama Lietuvos arba
Europos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu, kuriame yra nuo 5 iki
biodegalų. Biodegalai ir skystieji bioproduktai, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus. Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri ir tikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys laikytųsi šioje dalyje nurodytų reikalavimų.“ Pritarti iš dalies Komiteto argumentai:
Komitetas dėl šio Seimo nario pasiūlymo kreipėsi į Seimo Tyrimų skyrių, prašydamas pateikti kitų ES šalių pasiektus tikslus naudojant atsinaujinančius energijos išteklius transporto srityje, taip pat atlikti analizę, kiek procentų bioetanolio maišoma į benziną kitose ES šalyse.
Kreiptasi į draudikų asociaciją, VĮ Regitrą su prašymu pateikti informaciją, kiek Lietuvoje yra automobilių, kuriems benzinas su 10 proc. privaloma dalimi (E10) nebūtų tinkamas. Degalų pardavėjai nurodo, kad didesnė nei 5 proc. bioetanolio koncentracija yra galima tik gamintojų nurodomuose modeliuose. Daugeliui po 2000 metų pagamintiems automobiliams, išskyrus Europos automobilių gamintojų sąjungos nurodytus modelius, toks kuras tinka, tačiau kadangi Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje (vidutinis automobilio amžius yra 15 metų), tokie degalai gali pakenkti varikliams. Dar viena priežastis – kadangi etanolis turi mažiau energijos nei paprastas benzinas, degalų sąnaudos gali padidėti iki 1-3%. Didesnis etanolio maišymas gali padidinti degalų kainas (šiuo metu jos yra nukritusios). Dar nėra atlikti tyrimai, tačiau esama įrodymų, kad dėl didesnio biodegalų kiekio padidėja oro tarša kietosiomis dalelėmis. Dar viena aplinkosauginė problema - kai biodegalai gaminami naudojant žemės ūkio paskirties žemę, tai gali sukelti „grandininę reakciją“: augant biodegalų bei biodegalų žaliavos paklausai, vis daugiau žemės yra panaudojama energetinėms reikmėms – miškai paverčiami žemės ūkio paskirties žeme, dėl ko padidėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kas įtakoja klimato kaitą, ir todėl netiesiogiai sumažėja biodegalų teikiama nauda Taip pat, įstatymu nustačius per didelį privalomą maišymo procentą, gali nepakakti vietinių žaliavų bioetanolio gamybai ir tektų įsivežti jas iš kaimyninių šalių.
Atsižvelgiant į visus šiuos faktorius, siūloma, pakeičiant straipsnio numeraciją, 39 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama Lietuvos arba
Europos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu, kuriame yra nuo 5 iki
ne mažiau kaip 7 procentai biodegalų.“ Antrasis šios dalies sakinys išdėstomas atskira 1¹ dalimi: „1¹. Biodegalai ir skystieji bioproduktai, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus. Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri ir tikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys laikytųsi šioje dalyje nurodytų reikalavimų.“ Sekant tų 4 šalių, kurios jau pradėjo prekiauti E10 pavyzdžiu, būtina iš anksto organizuoti vartotojų informavimo kampaniją, sudarant sąlygas vartotojams lengvai patikrinti ar jų automobilis yra pritaikytas E10 benzinui, ar būtinos tam tikros modifikacijos. Todėl siūloma, atsižvelgiant ir į degalų gamintojų poreikį - pritaikyti gamybą, viešuosius pirkimus ir kt. naujam produktui, o taip pat ir Energetikos ministerijos nuomonę, numatyti vėlesnį šios nuostatos įsigaliojimo laikotarpį : 2020 metų sausio 1 d. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas 2018-09-26 Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
pasiūlymą. Pritarti15 Argumentai. Atsižvelgiant į užsitęsusią įstatymo projekto svarstymo procedūrą, siūlome patikslinti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vyriausybės įgaliotos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Vyriausybės įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 1 d. paskiria įstaigą (įstaigas), atsakingą (atsakingas) už dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą ir kilmės garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę.“ Pritarti iš dalies Komiteto argumentai:
Užsitęsus įstatymo svarstymo procedūroms tikslinga nukelti įsigaliojimo datą į kovo 1 d. 2. Kaimo reikalų komitetas 2018-10-10 Pritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui (Reg. Nr. XIIIP-2370) ir
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-2370, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2.
7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2018-11-21 Argumentai: Siūloma patikslinti ir numatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas ir numatyti atskirą įsigaliojimo datą 11 straipsnio 1 daliai. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 3 dalis ir šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vyriausybės įgaliotos institucijos iki 2019 m. vasario
įgaliota institucija iki 2019 m. kovo 1 d. paskiria įstaigą (įstaigas), atsakingą (atsakingas) už dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą ir kilmės garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę.“
8Balsavimo rezultatai: 5 – už, 0- prieš, 3 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2370 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė