Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą ir jų vaikai, gimę 1941 m. sausio 10 d.–1945 m. gegužės 8 d., pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5(1) straipsnio 2 dalį išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Juozas Olekas Laurynas Kasčiūnas Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Arūnas Gumuliauskas Stasys Jakeliūnas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą ir jų vaikai, gimę nuo šio susitarimo pasirašymo datos iki SSRS–Vokietijos karo pabaigos, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nariai Arūnas Gumuliauskas Arvydas Nekrošius Ričardas Juška Irena Šiaulienė Stasys Tumėnas Arvydas Anušauskas Juozas Olekas Povilas Urbšys
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino Suvalkiečių draugija "Suvalkija". Teikiamo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų į Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo 1941m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą teikia Laisvės kovų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi teisę gauti asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1 punktą išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiamo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų į Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo 1941m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įstatymus įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projekto įgyvendinimui kasmet prireiktų apie 278 tūkst. eurų papildomų Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. 13.
vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų dėl įstatymo projekto negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Perkeltieji asmenys, nukentėjusių asmenų valstybinė pensija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Juozas Olekas Laurynas Kasčiūnas Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Arūnas Gumuliauskas Stasys Jakeliūnas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino Suvalkiečių draugija "Suvalkija". Teikiamo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų į Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo šio susitarimo pasirašymo datos iki SSRS–Vokietijos karo pabaigos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą teikia Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi teisę gauti asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1 punktą išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiamo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų į Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo šio susitarimo pasirašymo datos iki SSRS–Vokietijos karo pabaigos. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įstatymus įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projekto įgyvendinimui kasmet prireiktų apie 278 tūkst. eurų papildomų Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. 13.
vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų dėl įstatymo projekto negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Perkeltieji asmenys, nukentėjusių asmenų valstybinė pensija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas
2018-06-21
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2276 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2276(2), todėl Teisės departamentas dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo laikosi nuomonės, išdėstytos 2014 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. XIIP-2276 ir 2016 m. sausio 4 d. išvadoje Nr. XIIP-2276(2). 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai skaičius ir žodis „1 dalies“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
188600362 2018-07- Nr. Į 2018-06-29 Nr. S-2018-5357 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2347 ATITIKTIES
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2347 (toliau – Projektas), pažymime, kad Projektu siūlomos nuostatos yra analogiškos Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIIP-2276 ir Nr. XIIP-2276(2) nuostatoms. Dėl šios priežasties laikomės jau išdėstytos nuomonės, kad Projekto nuostatos gali prieštarauti asmenų lygiateisiškumo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (žr. Europos teisės departamento išvadas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams Nr. XIIP-2276 ir Nr. XIIP-2276(2)). Generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Krasuckaitė Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2019-06-03
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2276 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2276(2), todėl Teisės departamentas dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo laikosi nuomonės, išdėstytos 2014 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. XIIP-2276 ir 2016 m. sausio 4 d. išvadoje Nr. XIIP-2276(2). 2. Įstatymo projekte formuluotė „iki SSRS - Vokietijos karo pabaigos“, kuria apibrėžiamas su asmens teisėmis susijęs terminas, teisės požiūriu nepriimtina, nes gali kilti neaiškumų dėl taip apibrėžto termino taikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su siūlomu teisiniu reguliavimu tarpusavyje susijusio Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5⁽¹⁾ straipsnio 2 dalyje perkeltiesiems prilygintais asmenimis pripažįstami pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltiems asmenims 1941 m. sausio 10 d. – 1945 m. gegužės 8 d. gimę vaikai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vokietijos
Rytų frontas (rus. Великая Отечественная война; 1941 m. birželio 22 d. - 1945 m. gegužės 9 d.) – karas tarp Sovietų Sąjungos iš vienos pusės ir Vokietijos bei jos sąjungininkių (Italija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Slovakija, Suomija, Chorvatija) – iš kitos.
Pasibaigė Raudonosios armijos pergale ir Vokietijos kapituliacija.[1] Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant teisinio aiškumo projekto nuostatos tikslintinos. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai skaičius ir žodis
„1 dalies“, nes keičiamas straipsnis turi tik vieną dalį. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] [1] https://lt.wikipedia.org/wiki/Vokietijos%E2%80%93TSRS_karas https://lt.wikipedia.org/wiki/Antrasis_pasaulinis_karas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-05-31 Nr. S-2019-3330 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2347(2) (toliau
Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIIP-2276 ir Nr. XIIP-2276(2) nuostatoms. Dėl šios priežasties laikomės jau išdėstytos nuomonės 2014 m. spalio 20 d. išvadoje Nr. XIIP-2276, 2015 m. gruodžio 29 d. išvadoje Nr. XIIP-2276(2) ir 2018 m. liepos 11 d. išvadoje Nr. XIIIP-2347. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Ieva Visockienė, tel. 8
TEISĖTVARKOS komitetas
Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Irena Šambaraitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus patarėja Svajūnė Gaidamavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-211 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektas iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2276 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2276(2), todėl Teisės departamentas dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo laikosi nuomonės, išdėstytos 2014 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. XIIP-2276 ir 2016 m. sausio 4 d. išvadoje Nr. XIIP-2276(2).
XIIP-2276(2). Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 18 d. išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2276: <<...pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalį „perkeltiesiems prilygintais asmenimis pripažįstami pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltiems į Lietuvą asmenims
norma dar nesuponuoja imperatyvo įtvirtinti teisę į nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų i Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo 1941 m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. Nustatant kokiems asmenims gali būti skiriama ir mokama valstybinė pensija, valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų; valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas neturi tapti privilegija (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas). Pastebėtina, kad Įstatymo 11 straipsnyje išvardintų asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, sąraše nėra numatyta kitų asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, vaikų, kurie patyrė panašius nepriteklius. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu būtų nustatyta teisė į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip pažeidžiantis asmenų lygiateisiškumo principą....>> Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir 2016 m. sausio
dėl įstatymo projekto Nr.
<<...Teisės departamentas dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo laikosi savo nuomonės, išdėstytos 2014 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. XIIP-2276, t.y. jog šiuo projektu siūloma nuostata, pagal kurią būtų nustatyta teisė į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, todėl įstatymo projekte teikiamas teisinis reguliavimas galimai nedera su konstituciniu asmenų lygybės įstatymui principu (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai)...>> Nepritarti Konstitucinio Teismo nutarimuose konstatuota, kad jeigu įstatyme humanizmo siekiais bus atsižvelgta į asmenų socialinės padėties skirtumus, tai savaime dar nereikš asmenų lygybės principo pažeidimo, kad diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. (Konstitucinio teismo 1996 m. sausio 24 d., 1998 m. lapkričio 11 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimai). 3.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstoma keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo
lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – nėra, susilaikė – 12, prieš – nėra (Balsavimui teikta formuluotė: „kas už tai, kad Įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai“). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
TEISĖTVARKOS komitetas
Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Jurgita Raškauskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vyresnioji patarėja Svajūnė Gaidamavičienė, Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-031 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektas iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2276 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-2276(2), todėl Teisės departamentas dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo laikosi nuomonės, išdėstytos 2014 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. XIIP-2276 ir 2016 m. sausio 4 d. išvadoje Nr. XIIP-2276(2). Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir 2016 m. sausio 4 d. išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2276(2): <<...Teisės departamentas dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo laikosi savo nuomonės, išdėstytos 2014 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. XIIP-2276, t.y. jog šiuo projektu siūloma nuostata, pagal kurią būtų nustatyta teisė į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, todėl įstatymo projekte teikiamas teisinis reguliavimas galimai nedera su konstituciniu asmenų lygybės įstatymui principu (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai)...>> Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 18 d. išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2276: <<...pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalį „perkeltiesiems prilygintais asmenimis pripažįstami pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltiems į Lietuvą asmenims
norma dar nesuponuoja imperatyvo įtvirtinti teisę į nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų i Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo 1941 m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės 8 d.
Nustatant kokiems asmenims gali būti skiriama ir mokama valstybinė pensija, valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų; valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas neturi tapti privilegija (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas). Pastebėtina, kad Įstatymo 11 straipsnyje išvardintų asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, sąraše nėra numatyta kitų asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, vaikų, kurie patyrė panašius nepriteklius.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu būtų nustatyta teisė į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip pažeidžiantis asmenų lygiateisiškumo principą....>> Nepritarti Konstitucinio Teismo nutarimuose konstatuota, kad jeigu įstatyme humanizmo siekiais bus atsižvelgta į asmenų socialinės padėties skirtumus, tai savaime dar nereikš asmenų lygybės principo pažeidimo, kad diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. (Konstitucinio teismo 1996 m. sausio 24 d., 1998 m. lapkričio 11 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimai). 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2347(2)
punkto nuostata, neprieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 11, susilaikė – nėra, prieš – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2020-05-20
dalyvavo: : R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuro darbuotojai: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė, kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, S. Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vyr. patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-031 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
esmės nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2276 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2276(2), todėl Teisės departamentas dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo laikosi nuomonės, išdėstytos 2014 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. XIIP-2276 ir 2016 m. sausio 4 d. išvadoje Nr.
(<…>pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalį „perkeltiesiems prilygintais asmenimis pripažįstami pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltiems į Lietuvą asmenims 1941 m. sausio 10 d. – 1945 m. gegužės 8 d. gimę vaikai“, tačiau tokia teisės norma dar nesuponuoja imperatyvo įtvirtinti teisę į nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų i Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo 1941 m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. Nustatant kokiems asmenims gali būti skiriama ir mokama valstybinė pensija, valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų; valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas neturi tapti privilegija (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas). Pastebėtina, kad Įstatymo 11 straipsnyje išvardintų asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, sąraše nėra numatyta kitų asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, vaikų, kurie patyrė panašius nepriteklius. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu būtų nustatyta teisė į valstybinę pensiją tik vienai, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusiųjų asmenų vaikų, grupei, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip pažeidžiantis asmenų lygiateisiškumo principą. <...>) Pritarti. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-031 2.
Įstatymo projekte formuluotė „iki SSRS - Vokietijos karo pabaigos“, kuria apibrėžiamas su asmens teisėmis susijęs terminas, teisės požiūriu nepriimtina, nes gali kilti neaiškumų dėl taip apibrėžto termino taikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su siūlomu teisiniu reguliavimu tarpusavyje susijusio Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5⁽¹⁾ straipsnio 2 dalyje perkeltiesiems prilygintais asmenimis pripažįstami pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltiems asmenims 1941 m. sausio 10 d. – 1945 m. gegužės 8 d. gimę vaikai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vokietijos – TSRS karas ar Vokietijos – Sovietų Sąjungos karas suprantamas kaip Antrojo Pasaulinio karo Rytų frontas (rus. Великая Отечественная война; 1941 m. birželio 22 d. - 1945 m. gegužės 9 d.) – karas tarp Sovietų Sąjungos iš vienos pusės ir Vokietijos bei jos sąjungininkių (Italija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Slovakija, Suomija, Chorvatija) – iš kitos. Pasibaigė Raudonosios armijos pergale ir Vokietijos kapituliacija.[1] Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant teisinio aiškumo projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai skaičius ir žodis „1 dalies“, nes keičiamas straipsnis turi tik vieną dalį. Pritarti. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-06-03 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-2347(2) (toliau
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIIP-2276 ir Nr. XIIP-2276(2) nuostatoms. Dėl šios priežasties laikomės jau išdėstytos nuomonės 2014 m. spalio 20 d. išvadoje Nr. XIIP-2276, 2015 m. gruodžio 29 d. išvadoje Nr. XIIP-2276(2) ir 2018 m. liepos 11 d. išvadoje Nr. XIIIP-2347. Pritarti. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė, nutarimas Nr. 1243 2019-12-11 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-1445 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2347(2) (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
valstybinę pensiją asmenų, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltų į Lietuvą, vaikams, gimusiems nuo šio susitarimo pasirašymo dienos iki SSRS–Vokietijos karo pabaigos, tai yra tik vienai Antrojo pasaulinio karo metais gimusių nukentėjusių asmenų vaikų grupei.
Toks teisinis reguliavimas nepagrįstai išskirtų vieną nukentėjusių asmenų vaikų grupę iš kitų nukentėjusių asmenų vaikų, kurie taip pat gimė Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje ir kentė karo nepriteklius. Skirtingas minėtų asmenų vertinimas pažeistų konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, pagal kurį „[...] atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas – tas pats vienodas, visiems tos kategorijos subjektams bendras, lygus matas“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai“). Pritarti. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 2. Lietuvos
pensiją naujai asmenų grupei prieštarautų Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo
draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“, nuostatai neplėsti nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų gavėjų grupių. Pritarti.
Pritarti. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2019-10-16 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto
dalies 9 punkto nuostata, neprieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Atsižvelgti. 2. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (projekto teikėjai) 2019-11-14 Pritarti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui NR.XIIIP-2347 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jam pritarti. Nepritarti. Komitetas siūlo Įstatymo projektą atmesti. 7. Komiteto sprendimas: atsižvelgdami į : · Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas; · į tai, kad šis projektas nustatytų teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją naujai asmenų grupei, kas prieštarautų Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“, nuostatai neplėsti nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų gavėjų grupių; · Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą (nutarimas Nr.
1243), kuri pažymi, kad teisinis reguliavimas nepagrįstai išskirtų vieną nukentėjusių asmenų vaikų grupę iš kitų nukentėjusių asmenų vaikų, kurie taip pat gimė Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje ir kentė karo nepriteklius, · į tai, kad Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos tik didžiausią okupacinio režimo žalą patyrusiems asmenims, o ne visiems, turintiems nukentėjusiojo asmens statusą – siūlome įstatymo projektą atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė