Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
dalimi: „29¹. Reguliavimo apskaitos sistema – reguliavimo veiklos tikslais naudojama geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos apskaitos, apimančios apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, sistema.“
dalimi:
„29². Reguliavimo apskaitos sistemos patikra –
geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui auditoriaus, audito įmonės pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui motyvuotu sprendimu nustatytą reikalavimą teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą techninę užduotį pateikiama reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada.“
dalimi: „29³. Reguliuojamosios veiklos ataskaitos – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teikiamos vykdomos veiklos ataskaitos, kurios rengiamos vadovaujantis reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimais ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir kuriose parodomas apskaitos atskyrimas ir sąnaudų paskirstymas pagal veiklas.“
dalimi: „29⁴.
Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra – geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui auditoriaus, audito įmonės kasmet teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį pateikiama reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada.“
3 straipsnį 30¹ dalimi: „30¹. Techninė užduotis – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kasmet iki kovo 31 dienos tvirtinamas ar pratęsiamas galioti dokumentas, o atliekant reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo 33 straipsnio
tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodomas konkretus Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengtas ir patvirtintas tarptautinis užtikrinimo užduočių, tarptautinis peržiūros užduočių, tarptautinis susijusių paslaugų standartas ir susiję praktiniai nurodymai (toliau – profesiniai standartai) arba tarptautinis audito standartas, kuriais vadovaujantis turi būti atliekama geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikra, ir šių patikros paslaugų reikalavimai ir (ar) apimtis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nustato su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusių sąnaudų ir būtinųjų sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų sąvadą tvirtina reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį ir technines užduotis;“. 3 straipsnis.
Pakeisti 26 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) atlikti licencijuojamos užtikrinti, kad būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų sąnaudų auditą patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra vadovaujantis šio įstatymo 33 straipsnio 9–14 dalių nuostatomis ir viešai skelbti informaciją, nurodytą šio įstatymo 36 straipsnyje;“. 4 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „9. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius ne rečiau kaip kartą per metus privalo atlikti privalo atlikti tvarkomos apskaitos atitikties Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytoms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisyklėms ir kituose teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams auditą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintiems reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateiktos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir kasmet skelbiama informacija, nurodyta šio įstatymo 36 straipsnyje, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka.“
dalimi: „10.
Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi informacijos ar Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai kyla pagrįstų įtarimų, kad geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų tvarkoma reguliavimo apskaitos sistema neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, ar paaiškėja aplinkybės dėl netinkamai vykdomos reguliuojamosios veiklos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija motyvuotu sprendimu gali nustatyti reikalavimą bet kuriam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo priėmimo dienos pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą techninę užduotį atlikti reguliavimo apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams ir per 10 darbo dienų nuo reguliavimo apskaitos sistemos patikros atlikimo dienos pateikti reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaitą ir (ar) išvadą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.“
dalimi: „11. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, rengdama techninę užduotį, konsultuojasi su Lietuvos auditorių rūmais.“
dalimi: „12. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą gali atlikti auditorius, audito įmonė, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka.“
dalimi: „13.
Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi informacijos ar Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamųjų įmonių veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą (toliau – reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas) ir parengia reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitą. Jeigu reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad auditorius, audito įmonė, atlikdami atitinkamą patikrą, reikšmingai pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodyto taikyti profesinio standarto arba nurodyto tarptautinio audito standarto, tos patikros sąnaudos negali būti pripažintos būtinosiomis nustatant valstybės reguliuojamas kainas ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę įpareigoti geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją ne vėliau kaip per
(ar) pakartotinę reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo nustatyta tvarka.“
dalimi: „14.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytoms funkcijoms vykdyti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, visą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, taip pat jų kopijas ar išrašus.“
įsigaliojimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, įskaitant technines užduotis, kurių tvirtinimas numatytas šio įstatymo 2 straipsnyje. 3. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, taikomos atliekant 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų sudarytos viešųjų pirkimų sutartys dėl reguliuojamosios veiklos sąnaudų audito, neatitinkančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos techninės užduoties reikalavimų, galioja iki sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau, negu bus atliktas 2018 metų reguliuojamosios veiklos sąnaudų auditas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
dalimi: „29¹. Reguliavimo apskaitos sistema – reguliavimo veiklos tikslais naudojama geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos apskaitos, apimančios apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, sistema.“
dalimi:
„29². Reguliavimo apskaitos sistemos patikra –
geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui auditoriaus, audito įmonės pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui motyvuotu sprendimu nustatytą reikalavimą teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą techninę užduotį pateikiama reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada.“
dalimi: „29³. Reguliuojamosios veiklos ataskaitos – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teikiamos vykdomos veiklos ataskaitos, kurios rengiamos vadovaujantis reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimais ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir kuriose parodomas apskaitos atskyrimas ir sąnaudų paskirstymas pagal veiklas.“
dalimi: „29⁴.
Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra – geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui auditoriaus, audito įmonės kasmet teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį pateikiama reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada.“
3 straipsnį 30¹ dalimi: „30¹. Techninė užduotis – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kasmet iki kovo 31 dienos tvirtinamas ar pratęsiamas galioti dokumentas, o atliekant reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo 33 straipsnio
tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodomi konkretūs Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, tarptautiniai peržiūros užduočių, tarptautiniai susijusių paslaugų standartai ir susiję praktiniai nurodymai (toliau – profesiniai standartai) arba tarptautiniai audito standartai, kuriais vadovaujantis turi būti atliekama geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikra ir šių patikros paslaugų reikalavimai ir (ar) apimtis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nustato su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusių sąnaudų ir būtinųjų sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų sąvadą tvirtina reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį ir technines užduotis;“. 3 straipsnis.
Pakeisti 26 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) atlikti licencijuojamos užtikrinti, kad būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų sąnaudų auditą patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra vadovaujantis šio įstatymo 33 straipsnio 9–15 dalių nuostatomis ir viešai skelbti informaciją, nurodytą šio įstatymo 36 straipsnyje;“. 4 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „9. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius ne rečiau kaip kartą per metus privalo atlikti privalo atlikti tvarkomos apskaitos atitikties Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytoms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisyklėms ir kituose teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams auditą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintiems reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateiktos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.“
10 dalimi: „10.
Reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir
(ar) išvada ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada, išskyrus konfidencialią informaciją, yra viešos ir skelbiamos geriamo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo interneto svetainėje arba Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje, jeigu geriamo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas neturi savo interneto svetainės. Informacija apie reguliuojamų veiklų sąnaudas negali būti pripažįstama konfidencialia.“
dalimi: „11. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi informacijos ar Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai kyla pagrįstų įtarimų, kad geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų tvarkoma reguliavimo apskaitos sistema neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, ar paaiškėja aplinkybės dėl netinkamai vykdomos reguliuojamosios veiklos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija motyvuotu sprendimu gali nustatyti reikalavimą bet kuriam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo priėmimo dienos pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą techninę užduotį atlikti reguliavimo apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams ir per 10 darbo dienų nuo reguliavimo apskaitos sistemos patikros atlikimo dienos pateikti reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaitą ir (ar) išvadą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.“
dalimi: „12.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, rengdama techninę užduotį, konsultuojasi su Lietuvos auditorių rūmais.“
dalimi: „13. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą gali atlikti auditorius, audito įmonė, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka.“
dalimi:
„14. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi informacijos ar
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamųjų įmonių veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą (toliau
Papildyti 33 straipsnį 15 dalimi:
„15. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šio įstatymo 9 straipsnyje
nurodytoms funkcijoms vykdyti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, paaiškinimus pagrindžiančius duomenis ir dokumentus.“
Papildyti 36 straipsnį 5 dalimi:
„5. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių
nuotekų tvarkytojai, kurie pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus privalo atlikti finansinių ataskaitų auditą, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius būtų atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas ir auditoriaus išvada kartu su finansinėmis ataskaitomis pateikta Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir paskelbta savivaldybių arba geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų interneto svetainėse.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, taikomos atliekant 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 19¹, 23 straipsnių pakeitimo IR ĮSTATYMO
RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO nR. VIII-1881 9, 15, 16, 56, 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
IR NUOTEKŲ TVARKYMO įstatymO nr. X-764 3, 9, 26, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO ĮSTATYMO Nr. VIII-1227 1, 2, 9, 11, 12, 15, 23, 36, 37, 38, 53, 54, 55, 56, 58, 62, 68, 69, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, dvyliktojo skirsniO pavadinimO pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO VIENUOLIKTUOJU¹
projektų AIŠKINAMASIS RAŠTAS
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2017 m. birželio 14 d. rezoliucija Nr. S-9-1595, teikia Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 19¹, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 7, 9, 20, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 15, 16, 56, 68 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr.
69, 73 straipsnių pakeitimo, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo vienuoliktuoju¹ skirsniu įstatymo projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai).
Teikiamais Įstatymų projektais siekiama:
1) spręsti susidariusią situaciją, kai Lietuvos Respublikoje nėra nešališkos institucijos, galinčios objektyviai įvertinti energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų rengiamų reguliuojamosios veiklos ataskaitų atlikto audito, nustatyto šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir kituose skirtingus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose, kokybės, nėra aiškumo dėl šios rūšies paslaugos, t. y. neaišku, kokiais standartais vadovaujantis ji turi būti atlikta;
2) apibrėžti energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo veiklas vykdančioms ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) reguliuojamoms įmonėms audito įmonių teikiamas reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros (toliau visi kartu – reguliuojamosios veiklos patikra) paslaugas, reikalavimus dėl jų atlikimo ir šių paslaugų kokybės kontrolę, numatant Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme apibrėžtai įstaigai (šiuo metu tai – biudžetinė įstaiga Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, toliau – Įstaiga) teisę ir pareigą atlikti reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą ir pateikti energetikos įmonių savininko teises įgyvendinančioms institucijoms ir reguliuojančiajai institucijai tyrimo išvadas;
3) atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pastabas, tikslinti Finansinių ataskaitų audito įstatymo projekte viešojo intereso įmonių sąrašą: a) atsižvelgiant į energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių n
uotekų tvarkymo reguliuojamosios veiklos mastą ir įtaką viešajam interesui papildyti Finansinių ataskaitų audito įstatymu nustatytą viešojo intereso įmonių sąrašą ir į jį įtraukti geriamojo vandens tiekėją, nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją, energetikos įmones, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (balanse nurodyto turto vertė – 20 mln. eurų, vidutinis metinis darbuotojų skaičius per finansinius metus – 250 darbuotojų ir pardavimo grynosios pajamos – 40 mln. eurų, toliau – didelės įmonės) ir pajamos iš veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, sudaro daugiau kaip pusę visų įmonės pajamų; b) nebepriskirti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ir reguliuojamos rinkos operatoriaus prie viešojo intereso įmonių; c) atsisakyti viešojo intereso įmonės apibrėžime nustatyto valstybės įmonei ir (ar) savivaldybės įmonei taikomo vertinimo pagal 2 finansinių metų laikotarpio tam tikrus duomenis;
specialiuosiuose įstatymuose vartojamo žodžio „auditas“ sampratą ir siekiant minėtuose įstatymuose vartojamų sąvokų atitikties Finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytoms auditorių ir audito įmonių teikiamų paslaugų apibrėžtims;
5) Komisijai suteikti teisę ir nustatyti pareigą konsultuojantis su Lietuvos auditorių rūmais parengti ir kasmet tvirtinti techninę užduotį, rengiamą atskirai kiekvienam Komisijos reguliuojamam sektoriui ir (ar) pagal atskiras reguliuojamąsias veiklas, ir (ar) pratęsti jos galiojimą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros atveju tvirtinti pagal poreikį techninę užduotį, kurioje nurodomas konkretus Tarptautinės buha
lterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengtas ir patvirtintas tarptautinis užtikrinimo užduočių, tarptautinis peržiūros užduočių, tarptautinis susijusių paslaugų standartas ir susiję praktiniai nurodymai (toliau – profesiniai standartai) arba tarptautinis audito standartas, kuriais vadovaujantis turi būti atliekama reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikra, ir šių paslaugų reikalavimai ir
(ar) apimtis;
6) atsižvelgti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) konvencijos su papirkinėjimu įgyvendinimo Lietuvoje 2 etapo rekomendaciją – dirbti su apskaitos ir audito profesijos atstovais, siekiant padidinti žinomumą apie užsienio valstybės pareigūnų papirkimą ir teikti gaires apie jų vaidmenį atskleidžiant įtariamus užsienio valstybės pareigūnų papirkimo atvejus ir pranešant apie įtariamus užsienio valstybės pareigūnų papirkimo atvejus;
7) mažinti administracinę naštą gamtinių dujų tiekimo įmonėms, atsižvelgiant į
gamtinių dujų įstatymo Nr.
Teikiamais Įstatymų projektais siekiama:
1) spręsti susidariusią situaciją, kai Lietuvos Respublikoje nėra nešališkos institucijos, galinčios objektyviai įvertinti energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų rengiamų reguliuojamosios veiklos ataskaitų atlikto audito, nustatyto šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir kituose skirtingus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose, kokybės, nėra aiškumo dėl šios rūšies paslaugos, t. y. neaišku, kokiais standartais vadovaujantis ji turi būti atlikta;
2) apibrėžti energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo veiklas vykdančioms ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) reguliuojamoms įmonėms audito įmonių teikiamas reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros (toliau visi kartu – reguliuojamosios veiklos patikra) paslaugas, reikalavimus dėl jų atlikimo ir šių paslaugų kokybės kontrolę, numatant Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme apibrėžtai įstaigai (šiuo metu tai – biudžetinė įstaiga Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, toliau – Įstaiga) teisę ir pareigą atlikti reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą ir pateikti energetikos įmonių savininko teises įgyvendinančioms institucijoms ir reguliuojančiajai institucijai tyrimo išvadas;
3) atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pastabas, tikslinti Finansinių ataskaitų audito įstatymo projekte viešojo intereso įmonių sąrašą: a) atsižvelgiant į energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo reguliuojamosios veiklos mastą ir įtaką viešajam interesui papildyti Finansinių ataskaitų audito įstatymu nustatytą viešojo intereso įmonių sąrašą ir į jį įtraukti geriamojo vandens tiekėją, nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tv
arkytoją, energetikos įmones, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (balanse nurodyto turto vertė – 20 mln. eurų, vidutinis metinis darbuotojų skaičius per finansinius metus – 250 darbuotojų ir pardavimo grynosios pajamos – 40 mln. eurų, toliau – didelės įmonės) ir pajamos iš veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, sudaro daugiau kaip pusę visų įmonės pajamų; b) nebepriskirti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ir reguliuojamos rinkos operatoriaus prie viešojo intereso įmonių; c) atsisakyti viešojo intereso įmonės apibrėžime nustatyto valstybės įmonei ir (ar) savivaldybės įmonei taikomo vertinimo pagal 2 finansinių metų laikotarpio tam tikrus duomenis;
specialiuosiuose įstatymuose vartojamo žodžio „auditas“ sampratą ir siekiant minėtuose įstatymuose vartojamų sąvokų atitikties Finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytoms auditorių ir audito įmonių teikiamų paslaugų apibrėžtims;
5) Komisijai suteikti teisę ir nustatyti pareigą konsultuojantis su Lietuvos auditorių rūmais parengti ir kasmet tvirtinti techninę užduotį, rengiamą atskirai kiekvienam Komisijos reguliuojamam sektoriui ir (ar) pagal atskiras reguliuojamąsias veiklas, ir (ar) pratęsti jos galiojimą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros atveju tvirtinti pagal poreikį techninę užduotį, kurioje nurodomas konkretus Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengtas ir patvirtintas tarptautinis užtikrinimo užduočių, tarptautinis peržiūros užduočių, tarptautinis susijusių paslaugų standartas ir susiję praktiniai nurodymai (toliau
(ar) apimtis;
6) atsižvelgti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) konvencijos su papirkinėjimu įgyvendinimo Lietuvoje 2 etapo rekomendaciją – dirbti su apskaitos ir audito profesijos atstovais, siekiant padidinti žinomumą apie užsienio valstybės pareigūnų papirkimą ir teikti gaires apie jų vaidmenį atskleidžiant įtariamus užsienio valstybės pareigūnų papirkimo atvejus ir pranešant apie įtariamus užsienio valstybės pareigūnų papirkimo atvejus;
7) mažinti administracinę naštą gamtinių dujų tiekimo įmonėms, atsižvelgiant į
gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 pakeitimo įstatymą Nr.
XIII-707, kuriuo gamtinių dujų tiekimo licencijos nuo 2018 m. sausio
tvarką, Komisija nebevertins gamtinių dujų tiekimo įmonių finansinio pajėgumo, todėl naikinama nuostata, kad gamtinių dujų tiekimo įmonių finansinės ataskaitos turi būti audituotos, išskyrus atvejus, kai toks reikalavimas yra įtvirtintas kituose teisės aktuose. Tačiau įvertinus tai, kad tiek gamtinių dujų tiekimo įmonės, tiek elektros energijos tiekimo įmonės ir gamintojai veikia konkurencinės rinkos sąlygomis, paliktas reikalavimas šioms įmonėms skelbti praėjusių metų finansines ataskaitas savo interneto svetainėse, siekiant užtikrinti tinkamą vartotojų teisių apsaugą ir sudaryti sąlygas gamtinių dujų ir elektros energijos vartotojams susipažinti su gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimo įmonių ir gamintojų finansinės veiklos rezultatais, nes tai aktualu renkantis gamtinių dujų ar elektros energijos tiekėją. Rengti teikiamus Įstatymų projektus paskatino šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose esantis neapibrėžtumas dėl reguliuojamosios veiklos ataskaitų audito kokybės:
kituose įstatymuose, atlikti naudojami iš įmonių gauti audituoti duomenys, kurie turi būti tinkami, patikimi ir teisingi, kad Komisija tinkamai vykdytų nustatytas funkcijas. Šiuo atveju tai reiškia pagrįstų sąnaudų konstatavimą ir pagrįstos kainos vartotojams, perkantiems energetikos įmonių ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų teikiamas paslaugas, nustatymą. 2. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų auditas (kaip numatoma Energetikos įstatyme, energetikos sektorių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme) – viena iš energetikos įmonių veiklos priežiūros formų.
Teismų sprendimai ir Komisijos atlikta detali audituotų ataskaitų patikimumo analizė parodė, kad audituotose ataskaitose paliekama netikslumų, kuriuos Komisija traktuoja kaip reikšmingus. 3. Komisijos daugkartiniai kreipimaisi į finansinių ataskaitų audito kokybės priežiūrą atliekančias institucijas atskleidė, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta nuostatų dėl auditorių ir (ar) audito įmonių teikiamų kitų nei finansinių ataskaitų auditas paslaugų kokybės priežiūros, taip pat, kad Lietuvos Respublikoje nėra nešališkos institucijos, galinčios objektyviai įvertinti reguliuojamosios veiklos ataskaitų audito kokybės ir patikimumo, o Komisija neturi kompetencijos vertinti atlikto reguliuojamosios veiklos ataskaitų audito atitikties galiojantiems audito standartams. Sureglamentavus audito įmonių energetikos įmonėms ir geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams ir paviršinių nuotekų tvarkytojams, kuriems yra nustatyti Komisijos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos atskyrimu ir sąnaudų paskirstymu, teikiamų paslaugų pobūdį, apimtį, taip pat šių paslaugų kokybės priežiūrą, Komisija galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl duomenų patikimumo ir tinkamo įtraukimo į reguliuojamų paslaugų sąnaudas, taip pat ir dėl vartotojams nustatomų kainų. 4. Analizė taip pat atskleidė, kad auditorius audituoja reguliuojamosios veiklos ataskaitas pagal perkančiosios įmonės parengtą reguliuojamosios veiklos ataskaitų audito techninę specifikaciją. Tai neretai lemia ribotų reikalavimų ir mažo reikšmingumo lygmens nustatymą audito paslaugų pirkimo metu.
Komisija pagal dabartinį reglamentavimą neturi teisės nustatyti kitokių techninių reikalavimų įmonių perkamoms audito paslaugoms, nei juos nustato paslaugas perkančioji įmonė. Atsižvelgiant į teikiamų ataskaitų specifiką ir į duomenų patikimumo ir teisingumo svarbą nustatant energetikos ir vandens įmonių reguliuojamas kainas, būtina suteikti teisę Komisijai nustatyti reguliuojamosios veiklos patikros techninės užduoties reikalavimus. 5. Be to, konstatuotinas teisės aktų sąvokų prieštaravimas. Pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą ir pagal Tarptautinius audito standartus sąvoka „auditas“ vartojama tik tais atvejais, kai yra atliekamas finansinių ataskaitų vertinimas vadovaujantis galiojančiais audito standartais. Jeigu auditorius tikrina ir vertina reguliuojamosios veiklos ataskaitas, kurios savo tikslu, esme ir turiniu skiriasi nuo finansinių ataskaitų, sąvoka „auditas“ nevartotina. Įgyvendinus teikiamų įstatymų pakeitimus, būtų panaikintas šiuo metu esantis prieštaravimas ir būtų aiškiai įvardytos auditorių ir audito įmonių teikiamos paslaugos – reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra. 2017 m. liepos 10–14 d. vyko susitikimai su Lietuvą vertinančiais EBPO darbo grupės prieš papirkinėjimą tarptautiniuose verslo sandoriuose ekspertais. Jų pateiktuose baigiamuosiuose pastebėjimuose, kurių pagrindu 2017 m. gruodžio mėn. parengta EBPO Konvencijos dėl kovos su papirkinėjimu įgyvendinimo Lietuvoje II etapo ataskaita, Lietuvai rekomenduojama dirbti su apskaitos ir audito profesijos atstovais siekiant padidinti žinomumą apie užsienio valstybės pareigūnų papirkimą ir teikti gaires apie jų vaidmenį atskleidžiant įtariamus užsienio valstybės pareigūnų papirkimo atvejus ir pranešant apie įtariamus užsienio valstybės pareigūnų papirkimo atvejus.
Siekiant įgyvendinti EBPO nustatytą rekomendaciją, teikiamu Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimu siūloma numatyti pareigą Lietuvos auditorių rūmams parengti rekomendacijas dėl galimų užsienio pareigūnų papirkinėjimo atvejų nustatymo ir pareigą audito įmonėms informuoti teisėsaugos institucijas nustačius tokius atvejus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas (2017 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 141-S-11) ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2017 m. birželio 14 d. rezoliucija Nr. S-9-1595). Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 1, 2, 9, 11, 12, 15, 23, 36, 37, 38, 53, 54, 55, 56, 58, 62, 68, 69, 73 straipsnių pakeitimo, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ skirsniu įstatymo projektą (toliau – Finansinių ataskaitų audito įstatymo projektas) parengė Finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento (direktorė Ingrida Muckutė, tel. (8 5) 239 0164, el. p. [email protected]) direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė (tel. (8 5) 239 0165, el. p. [email protected]) ir Audito ir nemokumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stanislovaitienė, (tel. (8 5) 239 0423, el. p. [email protected]). Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884 2, 8, 16, 19¹, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 7, 9, 20, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 15, 16, 56, 68 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus parengė Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėjas Mindaugas Stonkus (tel. 8 706 64 764, el. p. [email protected]), Naftos ir dujų skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas (tel. 8 706 64 912, el. p. [email protected]), Elektros ūkio skyriaus vedėja Justina Ratkevičiūtė (tel. 8 706 64 727, el. p. [email protected]) ir Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Šeškevičienė (tel. 8 706
Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių departamento (direktorius Irmantas Valūnas, tel. 8 706 63 482, el. p. [email protected]) Vandens politikos skyriaus vedėja Viktorija Vaškevičienė (tel. 8 706 63 521, el. p. [email protected]) ir Vandens politikos skyriaus vyriausioji specialistė Judita Vaišnorienė (tel. 8 706 62 719, el. p. [email protected]). Įstatymų projektų tiesioginė rengėja – Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Šeškevičienė (tel. 8 706 64 837, el. p. [email protected]). Rengiant Įstatymų projektus dalyvavo Komisijos, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos ir Lietuvos auditorių rūmų atstovai. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projektų aptartų teisinių santykių reglamentavimas 3.1.
Energetikos įstatyme ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nėra numatyta reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliavimo apskaitos sistemos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros, reguliavimo apskaitos sistemos patikros, techninės užduoties sąvokų ir jų apibrėžčių. Įtraukus šias naujas sąvokas, suvienodinama visuose energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose vartojamos sąvokos. 3.2. Energetikos įstatyme ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nėra numatyta bendrų reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros reikalavimų ir su šiomis patikromis susijusių Komisijai nustatytų teisių ir pareigų. Atlikus pakeitimus, yra nustatoma Komisijai teisė ir pareiga konsultuojantis su Lietuvos auditorių rūmais parengti ir tvirtinti techninę užduotį, rengiamą atskirai kiekvienam Komisijos reguliuojamam sektoriui ir (ar) pagal atskiras reguliuojamas veiklas, kurioje nurodomas konkretus profesinis standartas arba tarptautinis audito standartas, kuriais vadovaujantis turi būti atliekama energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikra, ir šių paslaugų reikalavimai ir (ar) apimtis. 3.3. Šiuo metu skirtingus sektorius (šilumos energijos, karšto vandens, gamtinių dujų, elektros energijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo) reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos skirtingos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą reglamentuojančios nuostatos ir visuose šiuose įstatymuose vartojami žodžiai „auditas“, „peržiūra“. 3.4.
įstatyme numatyta, kad energetikos įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, yra vieša, atsižvelgiant į tai, šio reikalavimo dubliavimas kituose įstatymas nėra tikslingas. 3.5. Kadangi Energetikos įstatymas neapima geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo veiklos reguliavimo, todėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme atitinkamai nėra nei sąvokos, nurodytos šios dalies 3.1 papunktyje, nei Komisijos teisės ir pareigos, nurodytos šios dalies 3.2 papunktyje. 3.6. Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 7 dalis reglamentuoja Auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros (toliau – viešoji priežiūra) sąvoką, kuri apima visumą priemonių, kurias taikydama kompetentinga institucija prižiūri auditorių ir audito įmonių veiklą ir kuriomis siekia užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę ir patikimumą, tačiau neapima auditorių ir audito įmonių teikiamų kitokių nei finansinių ataskaitų auditas paslaugų (energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros) kokybės ir patikimumo priežiūros. 3.7. Galiojančiame Finansinių ataskaitų audito įstatyme nėra apibrėžta reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo sąvoka. 3.8. Galiojančio Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje apibrėžtas viešojo intereso įmonių sąrašas neapima didelių energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo, kurių kapitalas yra privačios, o ne valstybinės kilmės. 3.9.
Finansinių ataskaitų audito įstatyme nėra reglamentuojama auditorių ir audito įmonių teikiamų, kitokių, nei finansinių ataskaitų auditas, paslaugų – reguliuojamosios veiklos patikros kokybės užtikrinimo procedūra: tyrimo inicijavimas ir organizavimas, tyrimą atliekanti institucija, jos teisės ir pareigos, tyrimo rezultatų pateikimas. 3.10. Finansinių ataskaitų audito įstatymas nenustato pareigos Lietuvos auditorių rūmams rengti rekomendacijų, skirtų padėti auditoriams ir audito įmonėms teikiant finansinių ataskaitų audito paslaugas patikrinti, ar nebuvo užsienio pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius verslo sandorius atvejų, konsultuoti savo narius dėl rekomendacijų taikymo ir kontroliuoti jų įgyvendinimą. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamais Įstatymų projektais siekiama suvienodinti Energetikos įstatyme ir kituose skirtingų energetikos sektorių ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo sektorių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas, apibrėžiančias reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą, t. y. įtraukti reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros, reguliavimo apskaitos sistemos patikros, reguliuojamosios veiklos ataskaitų, reguliavimo apskaitos sistemos ir techninės užduoties sąvokas, numatyti bendrus atliekamų reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros principus, suvienodinti energetikos sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose ir finansinių ataskaitų auditą reglamentuojančiame įstatyme vartojamas sąvokas. Aiškiai numatyti subjektų, kuriems bus taikomi reikalavimai atlikti reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, ratą.
Minėtas patikras privalės atlikti a) šilumos sektoriuje: šilumos tiekėjai, karšto vandens tiekėjai, nepriklausomi šilumos gamintojai, kuriems taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara; b) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje: geriamojo vandens tiekėjai, nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnyje); c) gamtinių dujų sektoriuje: gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, gamtinių dujų skirstymo sistemų operatoriai, suskystintų gamtinių dujų sistemos operatorius ir gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, ir asmenys, turintys didelę įtaką gamtinių dujų rinkoje; d) centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų sektoriuje: energetikos įmonės, turinčios leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos; e) elektros sektoriuje: elektros perdavimo operatorius, elektros skirstymo tinklų operatoriai, gamintojai ir nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, Komisijos pripažinti kaip turintys didelę įtaką rinkoje, visuomeninis tiekėjas, vertikaliai integruotos elektros energetikos įmonės, horizontaliai integruotos elektros energetikos įmonės, elektros energetikos įmonės, kurios teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir kurių elektros energijos kainos yra valstybės reguliuojamos, išskyrus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus, elektrą gaminančius tik iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Minėtas patikras privalės atlikti a) šilumos sektoriuje: šilumos tiekėjai, karšto vandens tiekėjai, nepriklausomi šilumos gamintojai, kuriems taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara; b) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje: geriamojo vandens tiekėjai, nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnyje); c) gamtinių dujų sektoriuje: gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, gamtinių dujų skirstymo sistemų operatoriai, suskystintų gamtinių dujų sistemos operatorius ir gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, ir asmenys, turintys didelę įtaką gamtinių dujų rinkoje; d) centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų sektoriuje: energetikos įmonės, turinčios leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos; e) elektros sektoriuje: elektros perdavimo operatorius, elektros skirstymo tinklų operatoriai, gamintojai ir nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, Komisijos pripažinti kaip turintys didelę įtaką rinkoje, visuomeninis tiekėjas, vertikaliai integruotos elektros energetikos įmonės, horizontaliai integruotos elektros energetikos įmonės, elektros energetikos įmonės, kurios teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir kurių elektros energijos kainos yra valstybės reguliuojamos, išskyrus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus, elektrą gaminančius tik iš atsinaujinančių energijos išteklių. Energetikos įstatymo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektuose siūloma apibrėžti reguliuojamosios veiklos patikros paslaugas ir nurodyti, kad tai yra auditorių ir audito įmonių energetikos įmonėms, geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams ir paviršinių nuotekų tvarkytojams, vykdantiems reguliuojamąją veiklą, teikiamos, užtikrinimo ir kitoms susijusioms paslaugoms priskiriamos dviejų rūšių paslaugos: 1) reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra; 2) reguliavimo apskaitos sistemos patikra.
Visos šios paslaugos bus teikiamos pagal Komisijos kasmet tvirtinamas ir (ar) pratęstas galioti technines užduotis, rengiamas atskirai kiekvienam Komisijos reguliuojamam sektoriui ir (ar) pagal atskiras reguliuojamas veiklas, ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros atveju pagal poreikį tvirtinamas technines užduotis, kuriose bus nurodyti paslaugai teikti taikomi konkretūs profesiniai standartai arba tarptautiniai audito standartai, skirti pagal specialios paskirties tvarką parengtų arba atskirų finansinių ataskaitų ir konkrečių finansinės ataskaitos elementų, sąskaitų ar straipsnių vertinimui, ir reikalavimai reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrai ar reguliavimo apskaitos sistemos patikrai atlikti ir (ar) auditoriaus darbo mastas. Kadangi atlikti reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą reikalingos specialios profesinės kompetencijos (paslaugą reikia atlikti taikant konkretų profesinį arba tarptautinį audito standartą), numatoma, kad tokias patikras atliktų auditoriai ir (arba) audito įmonės, kurie turi išmanyti tarptautinius audito standartus ir profesinius standartus, taip pat laikytis Tarptautinės buhalterių federacijos nustatyto Buhalterių profesionalų etikos kodekso pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą.
Tiek techninės užduoties nustatymas, tiek konkrečių profesinių standartų nurodymas suteiks aiškumo dėl paslaugos teikimo metu atliekamo darbo apimties ne tik auditoriui, audito įmonei, įmonei, kurios reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikra atliekama, bet ir verslą prižiūrinčioms institucijoms (Komisija, Įstaiga). Kadangi Energetikos įstatymo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektuose siūloma įtvirtinti konkrečias paslaugas, kurias teiktų auditoriai, vadovaudamiesi profesiniais standartais, tikslinami Finansinių ataskaitų audito 12 ir 36 straipsniai ir nustatoma, kad auditoriaus kvalifikacinių egzaminų sritys ir reikalavimas nuolat kelti profesinę kvalifikaciją turi apimti ir profesinių standartų sritį. Be to, atsižvelgiant į reguliuojamosios veiklos mastą ir jos svarbą viešajam interesui ir siekiant užtikrinti auditorių ir audito įmonių teikiamų reguliuojamosios veiklos patikros paslaugų kokybę, Finansinių ataskaitų audito įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Įstaiga atlieka reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą (toliau – reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas), ir nustatyti šio tyrimo inicijavimo ir organizavimo tvarką, tyrimo rezultatų įforminimą ir pateikimą (siūlomas naujas Finansinių ataskaitų audito įstatymo 11¹ skirsnis).
Finansinių ataskaitų audito įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas pradedamas Komisijos ar teisėsaugos institucijos pagrįstu prašymu. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo projekto 16¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Komisija kreipiasi į Įstaigą dėl reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimo inicijavimo, kai Komisija turi informacijos ar kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros. Nuostatų dėl asmenų, besikreipiančių į Įstaigą dėl reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros tyrimo inicijavimo, apsaugos, kaip nustatyta galiojančio Finansinių ataskaitų audito įstatymo 51 straipsnyje, numatyti netikslinga, kadangi dėl patikros tyrimo gali kreiptis tik Komisija arba teisėsaugos institucijos. Tyrimo metu būtų vertinama, kaip audito įmonė, auditorius, atlikdami reguliuojamosios veiklos patikrą, laikėsi techninėje užduotyje nurodytų profesinių standartų. Tyrimo rezultatai būtų pateikiami reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitoje.
Jeigu tyrimo ataskaitoje būtų nurodyta, kad auditorius, audito įmonė, atlikdama atitinkamą patikrą, pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodyto taikyti profesinio standarto arba nurodyto tarptautinio audito standarto į tokios reguliuojamosios veiklos patikros sąnaudas būtų neatsižvelgiama nustatant reguliuojamųjų paslaugų kainas, atsižvelgiant į tai, kad į Komisijos reguliuojamas kainas gali būti traukiamos tik tos sąnaudos, kurios pagrįstos būtinosiomis sąnaudomis reguliuojamai veiklai vykdyti, t. y. reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros, kurią atlikti numato įstatymas ir kuri leistų užtikrinti mažiausiomis kainomis teikiamas paslaugas vartotojams, sąnaudos laikomos pagrįstomis tuo atveju, jei patikra buvo atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo projekto 16¹ straipsnio 6 dalis). Kartu siūloma tikslinti Finansinių ataskaitų audito įstatymo 56 ir 58 straipsnius dėl nurodymų auditoriams skyrimo, jeigu atlikus reguliuojamosios veiklos patikros tyrimą būtų nustatyta profesinių standartų netinkamo laikymosi atvejų. Tokiu atveju Įstaiga galėtų pavesti auditoriui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, nes kitokių privalomų nurodymų ar drausminių nuobaudų skyrimas yra susijęs su finansinių ataskaitų audito atlikimu ir (arba) darytų įtaką auditoriaus ar audito įmonės, kaip turinčių teisę teikti finansinių ataskaitų audito paslaugas, veiklai. Įstaigai pavedus naują funkciją dėl auditorių ir audito įmonių teikiamų reguliuojamosios veiklos patikros paslaugų kokybės, atitinkamai papildomi Finansinių ataskaitų audito įstatymo 53, 54 ir 55 straipsniai, kad reikalavimai Įstaigos darbuotojams dėl nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi būtų taikomi ir atliekant reguliuojamosios veiklos patikros tyrimą.
Taip pat siūloma nustatyti, kad toks tyrimas gali būti atliekamas ne vėliau kaip 3 metus nuo reguliuojamosios veiklos patikros ataskaitos ir (arba) išvados pasirašymo datos ir turi būti baigtas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Atsižvelgiant į siūlomą naują Įstaigos funkciją – atlikti reguliuojamosios veiklos patikros tyrimą – siūloma tikslinti Finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytą sąvoką „auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra“ papildant, kad ši viešoji priežiūra apima ir energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų reguliuojamosios veiklos patikros kokybę ir patikimumą. Taip pat siūloma Finansinių ataskaitų audito įstatymo 62 straipsnį papildyti nuostata, kad Įstaiga, kaip kompetentinga ir priežiūrą atliksianti patikros paslaugų srityje Įstaiga, teikia metodinę pagalbą Komisijai dėl auditorių ir audito įmonių atliekamų reguliuojamosios veiklos patikros, dėl techninės užduoties nustatymo, taip pat turi teisę dalyvauti Komisijai rengiant techninę užduotį. Įstaigai numatyti dalyvavimą Lietuvos auditorių rūmuose savo nariams rengiant rekomendacijas, skirtas užsienio pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius sandorius atvejams nustatyti nėra tikslinga, kadangi Įstaigai nėra numatytos jokios teisės ar pareigos dėl šios audito įmonėms nustatytos pareigos vykdymo.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo projekte siūloma papildyti Lietuvos auditorių rūmų pareigas kontroliuoti Lietuvos auditorių rūmų narių teikiamų užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų kokybę ir konsultuoti Komisiją rengiant techninę užduotį, reikalingą reguliuojamosios veiklos patikros paslaugoms teikti (siūlomi keisti Finansinių ataskaitų audito įstatymo 73 straipsnio 13 punktas ir papildymas
audito įstatymo pakeitimais siekiama tikslinti viešojo intereso įmonių sąrašą:
1) Siūloma išplėsti viešojo intereso įmonių sąrašą ir papildyti jį dideliais geriamojo vandens tiekėjais ir nuotekų tvarkytojais, paviršinių nuotekų tvarkytojais ir didelėmis energetikos įmonėmis, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos.
Minėtą įmonių ratą, priklausomai nuo to, ar įmonė pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymą atitinka didelei įmonei numatytus kriterijus ir ar pajamos iš veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, sudaro daugiau kaip pusę visų įmonės pajamų, sudarytų šilumos tiekėjai, karšto vandens tiekėjai, nepriklausomi šilumos gamintojai, kuriems taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, geriamojo vandens tiekėjai, nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, gamtinių dujų skirstymo sistemų operatoriai, suskystintų gamtinių dujų sistemos operatorius ir gamtinių dujų tiekimo įmonės, pripažintos kaip turinčios didelę įtaką rinkoje ir energetikos įmonėms, turinčioms leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, elektros perdavimo operatorius, elektros skirstymo tinklų operatoriai, gamintojai ir nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, Komisijos pripažinti kaip turintys didelę įtaką rinkoje ir kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, visuomeninis tiekėjas, vertikaliai integruotos elektros energetikos įmonės, horizontaliai integruotos elektros energetikos įmonės, elektros energetikos įmonės, kurios teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir kurių elektros energijos kainos yra valstybės reguliuojamos, išskyrus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus, elektrą gaminančius tik iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Minėtą įmonių ratą, priklausomai nuo to, ar įmonė pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymą atitinka didelei įmonei numatytus kriterijus ir ar pajamos iš veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, sudaro daugiau kaip pusę visų įmonės pajamų, sudarytų šilumos tiekėjai, karšto vandens tiekėjai, nepriklausomi šilumos gamintojai, kuriems taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, geriamojo vandens tiekėjai, nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, gamtinių dujų skirstymo sistemų operatoriai, suskystintų gamtinių dujų sistemos operatorius ir gamtinių dujų tiekimo įmonės, pripažintos kaip turinčios didelę įtaką rinkoje ir energetikos įmonėms, turinčioms leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, elektros perdavimo operatorius, elektros skirstymo tinklų operatoriai, gamintojai ir nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, Komisijos pripažinti kaip turintys didelę įtaką rinkoje ir kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, visuomeninis tiekėjas, vertikaliai integruotos elektros energetikos įmonės, horizontaliai integruotos elektros energetikos įmonės, elektros energetikos įmonės, kurios teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir kurių elektros energijos kainos yra valstybės reguliuojamos, išskyrus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus, elektrą gaminančius tik iš atsinaujinančių energijos išteklių. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų įmonių veiklą prižiūri Komisija, Finansinių ataskaitų audito įstatymo projektu keičiamame 68 straipsnyje siūloma nustatyti, kad minėtos viešojo intereso įmonės auditorius ir audito įmonė informaciją, nustatytą
viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL 2014 L 158, p.
77), 12 straipsnyje ir kitą prašomą informaciją privalės teikti Komisijai ir institucijai, įgyvendinančiai valstybės įmonės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas ar valdančiai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurioje valstybei, savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijas, institucijai. Kartu patikslinama, kad valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių atveju, atitinkama informacija būtų teikiama ir Vyriausybės įgaliotai institucijai (t. y. institucijai, atliekančiai tokių įmonių stebėseną ir (arba) priežiūrą). Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame Finansinių ataskaitų audito įstatymo 69 straipsnyje nustatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato audito komiteto, sudaromo didelėse geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo įmonėse ir energetikos įmonėse, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, sudėtį ir jam keliamus reikalavimus. 2) Siūloma prie viešojo intereso įmonių nebepriskirti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ir reguliuojamos rinkos operatoriaus. Pasikeitus finansinių priemonių rinką reglamentuojantiems teisės aktams, šie subjektai nebėra svarbūs visuomenei dėl savo veiklos masto, pobūdžio ar darbuotojų skaičiaus. Minėti subjektai Lietuvoje priskiriami mažoms įmonėms. Asmenys, norintys sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių, atsiskaityti už juos ar gauti kitas susijusias paslaugas, gali pasirinkti ir kitas finansinių priemonių prekybos ir
(ar) atsiskaitymo vietas.
Šie subjektai svarbūs dėl savo informacinių technologijų infrastruktūros, todėl jiems taikomi papildomi reikalavimai ir teisės aktai, susiję su informacinių technologijų infrastruktūros saugumu, tęstinumu ir patikimumu, taip pat vykdoma papildoma tokios veiklos priežiūra. Pastebėtina ir tai, kad pagal kaimyninių šalių praktiką centrinis vertybinių popierių depozitoriumas ir reguliuojamos rinkos operatorius taip pat nepriskiriami viešojo intereso įmonėms, tačiau jiems, kaip ir Lietuvoje, taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti finansinių priemonių rinkos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą šioms įmonėms privaloma atlikti savo finansinių ataskaitų auditą. 3) Siūloma atsisakyti viešojo intereso įmonės apibrėžime nustatyto valstybės įmonei ir (ar) savivaldybės įmonei taikomo vertinimo pagal 2 finansinių metų laikotarpio tam tikrus duomenis, kadangi atlikus šiuo metu vykdomą valstybės kelių įmonių, urėdijų pertvarką pradės veikti nauja valstybės kelių įmonė, nauja miškų urėdija, jei tenkins didelės įmonės rodiklius, turės būti iškart laikoma viešojo intereso įmone nelaukiant 2 metų termino. Taip pat Finansinių ataskaitų audito įstatymo projekte siekiant aiškumo patikslinama, kad auditorius, teikdamas užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas, turi laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų.
Atsižvelgiant į EBPO Konvencijos dėl kovos su papirkinėjimu įgyvendinimo Lietuvoje II etapo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas audito srityje, kartu siūloma Finansinių ataskaitų audito įstatymo projektu papildyti Lietuvos auditorių rūmų pareigas įpareigojimu rengti rekomendacijas, skirtas padėti auditoriams ir audito įmonėms teikiant finansinių ataskaitų audito paslaugas patikrinti, ar nebuvo užsienio pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius verslo sandorius atvejų, konsultuoti savo narius dėl rekomendacijų taikymo ir kontroliuoti jų įgyvendinimą. Taip pat projekte numatoma įpareigoti audito įmones pranešti teisėsaugos institucijoms apie tokius nustatytus atvejus (siūlomas Finansinių ataskaitų audito įstatymo
patikslinti Finansinių ataskaitų audito įstatymo 11 straipsnį dėl auditoriaus padėjėjo praktikos ir papildyti šį straipsnį nuostata, kad auditoriaus padėjėjo praktika gali būti atliekama ne tik audito įmonėje ir praktikai vadovaujant auditoriui, kuris turi ne mažesnį kaip 3 metų auditoriaus stažą, bet ir Įstaigoje, vykdančioje audito viešosios priežiūros funkcijas, vadovaujant darbuotojui, kuris turi ne mažesnę kaip 3 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį. Praktinio darbo patirtis Įstaigoje, atliekančioje su viešąja audito priežiūra susijusias funkcijas, kaip ir auditoriaus padėjėjo praktika audito įmonėje, kandidatui į auditorius leidžia įgyti reikiamų tarptautinių audito standartų, verslo apskaitos standartų, finansinių ataskaitų audito atlikimą, buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų taikymo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių.
Tokiu būdu būtų sudaryta platesnė galimybė asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti finansinių ataskaitų audito paslaugas, pradėti darbinę veiklą ir Įstaigai suteiktų papildomą argumentą pritraukti perspektyvių darbuotojų į audito viešąją priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad energetikos sektoriuje veikia įmonės, kurių finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, ir į tai, kad energetikos įmonės, pirkdamos patikros paslaugas, privalo atlikti viešuosius pirkimus, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatomis, o įstatymų projektams įsigaliojus tik 2019 m. gegužės 1 d. ir įgyvendinamuosius teisės aktus, tarp jų ir techninę užduotį reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrai atlikti, parengus iki 2019 m. balandžio 30 d., įmonės nespės susipažinti su technine užduotimi, pagal ją parengti viešojo pirkimo techninės specifikacijos, atlikti viešąjį reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros paslaugų pirkimą ir laiku atlikti minėtų ataskaitų patikros, todėl Įstatymų projektuose buvo numatyta, kad energetikos įmonė, kurios finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, privalo užtikrinti, kad pasibaigus 2018–2019 finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atliktas energetikos įmonės licencijuojamos veiklos sąnaudų auditas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatas ir jo išvada pateikta Komisijai. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymų projektus, verslo subjektams būtų suteikta aiškumo: 1) energetikos įmonėms, geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams ir paviršinių nuotekų tvarkytojams nustatyti aiškūs jų veiklos patikros objektai, su tuo susijusios sąvokos ir aiškus auditorių ir audito įmonių atliekamų reguliuojamosios veiklos patikros paslaugų mastas;
2) didelėms energetikos įmonėms, dideliems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams ir paviršinių nuotekų tvarkytojams tapus viešojo intereso įmonėmis, reikės įsteigti audito komitetus ir atitikti kitus viešojo intereso įmonei keliamus reikalavimus;
3) auditoriams ir audito įmonėms – aiškumas atliekant reguliuojamosios veiklos patikras pagal Komisijos patvirtintas technines užduotis parengtas konsultuojantis su Lietuvos auditorių rūmais; 4) auditoriams ir audito įmonėms, atliksiantiems didelių energetikos įmonių, didelių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų finansinių ataskaitų auditą, – laikytis viešojo intereso įmonių auditoriams ir audito įmonėms keliamų reikalavimų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nustatomos naujos sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija, aprobuoti ir paskelbti Lietuvos Respublikos terminų banke. 10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Patvirtinus teikiamų Įstatymų projektus, atitinkamos institucijos pagal savo kompetenciją turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamo (-ų) nutarimo (-ų) dėl Audito komiteto, sudaromo didelėje viešojo intereso energetikos įmonėje, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėje ir paviršinių nuotekų tvarkymo įmonėje, sudėties ir jam keliamų reikalavimų projektą (-us). Taip pat reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo būtų įgaliojama atitinkama institucija, atsakinga už valstybės valdomų įmonių priežiūrą, kuriai informaciją apie pastebėtus pažeidimus galėtų teikti viešojo intereso įmonių auditoriai (audito įmonės). Taip pat reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
1) Šilumos tiekimo licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr.
982 „Dėl Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
2) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
3) Reikalavimų audito komitetams valstybės valdomose įmonėse ir savivaldybių valdomose įmonėse aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės
įmonėse ir savivaldybių valdomose įmonėse aprašo patvirtinimo“;
4) Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisykles, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80
„Dėl Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių“;
tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio
aprašo patvirtinimo“;
6) Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“;
7) Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.
O3-316
„Dėl Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su
apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
8) Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. spalio
Nr. O3-432 „Dėl Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“;
apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. O3-112 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
10) Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 „Dėl elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“;
11) Šilumos kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“;
12) Karšto vandens kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr.
O3-106 „Dėl Karšto vandens kainų nustatymo metodikos“;
13) Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos
vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“;
14) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos“;
15) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-218 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“;
16) Įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarką dėl reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo atlikimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pavedus naują funkciją – atlikti reguliuojamosios veiklos vertinimo kokybės tyrimus – pradedant 2018 m. papildomai gali prireikti 50 000 eurų lėšų iš valstybės biudžeto. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai buvo pateikti išvadoms gauti atsakingoms institucijoms, visuomenei, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Gautos išvados įvertintos. 14. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: auditas, auditorius, reguliavimo apskaitos sistema, reguliavimo apskaitos atskyrimas, sąnaudų paskirstymas, reguliuojamoji veikla, reguliuojamosios veiklos ataskaita, reguliuojamosios veiklos patikra, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas, profesiniai standartai, techninė užduotis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Analogiška reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros tvarka yra nustatoma ir šiuo metu rengiamuose Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-615 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektuose.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi užtikrinti, kad būtų „kasmet skelbiama informacija, nurodyta šio įstatymo 36 straipsnyje“. Atkreiptinas dėmesys, kad informacija, kuri turi būti „skelbiama ir atnaujinama esant pasikeitimams, bet ne rečiau kaip kartą per metus“, yra nurodyta galiojančio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje. Kitose galiojančio įstatymo 36 straipsnio dalyse nurodyta informacija nėra periodiškai skelbiama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tobulinti. 2. Projekto 44 straipsnio 5 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 13 dalies nuostatos, kiek jos susijusios su auditoriaus, audito įmonės atlikta patikra pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką, tobulintinos. Pastebėtina, kad pagal kartu su analizuojamu projektu teikiamą Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-2331), reikalavimą auditoriui ir audito įmonei atliekant reguliuojamos veiklos patikrą laikytis techninėje užduotyje nurodyto profesinio standarto arba nurodyto tarptautinio audito standarto, siūloma nurodyti Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 3 dalyje, o šio įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje yra siūloma nustatyti, kad įstaiga atlieka reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą vadovaudamasi savo nustatyta reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo tvarka. 3.
išbraukiant iš jos formuluotę „kurių tvirtinimas numatytas šio įstatymo 2 straipsnyje“, kaip perteklinę, arba vietoj skaičiaus ir žodžio „2 straipsnyje“ įrašant skaičius ir žodžius „2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte“. 4. Projekto 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatytai, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų sudarytos viešųjų pirkimų sutartys dėl reguliuojamosios veiklos sąnaudų audito, neatitinkančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos techninės užduoties reikalavimų, galioja iki sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau negu bus atliktas 2018 metų reguliuojamosios veiklos sąnaudų auditas.“ Taigi teikiamu reguliavimu įstatyme siūloma nustatyti jog energetikos įmonių su privačiais juridiniais asmenimis sudarytos viešųjų pirkimų sutartys netektų galios įvykus nuostatoje nurodomam įvykiui, nepaisant to, kokios sutarties galiojimo, nutraukimo, keitimo sąlygos yra įtvirtintos šiose sutartyse. Šio pasiūlymo kontekste, atkreipiame dėmesį į tai, kad teikiamas pasiūlymas yra nesuderintas su Civilinio kodekso (toliau - CK) ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Pažymime, kad CK 6.157 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog „Imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms.“ Taigi priėmus teikiamą siūlymą, iškiltų sutarčių, kurios nenumato sutarties negaliojimo atvejų, pasikeitus imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir teikiamos imperatyvios įstatymo nuostatos priešprieša, nes įstatymas sutartis padarytų negaliojančiomis.
Šiame kontekste pastebėtina, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad
„Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso
normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog CK nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su imperatyvių teisės normų ir sutarties sąlygų galiojimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas. Be to, tai galėtų būti pagrindas privatiems juridiniams asmenims kreiptis į teismus dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat nenumato galimybės sutartis pripažinti negaliojančiomis tuo pagrindu, jog pasikeičia kitų įstatymų imperatyvios nuostatos. Be to, šiame įstatyme nenustatoma, kad kituose įstatymuose būtų galima su viešaisiais pirkimais susijusius teisinius santykius reguliuoti kitaip, nei tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad sutarties pakeitimas ar vykdymas turi atitikti imperatyvias teisės normas, galiojančias keičiant ar vykdant, o ne sudarant sutartį, projekto nuostatos tobulintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 3, 9, 26, 33 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisėkūros principams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas Irmantas Valūnas, Energetikos ministerijos viceministras Vidmantas Macevičius ir Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Šeškevičienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, VKEKK vyriausiasis patarėjas, laikinai vykdantis Šilumos ir vandens departamento direktoriaus funkcijas Dalius Krinickas, VKEKK atstovės Lina Bartkienė ir Vilma Adamavičiūtė, LVTA prezidentas Bronius Miežutavičius, Valstybės kontrolės atstovas Mindaugas Milčiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 33 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi užtikrinti, kad būtų „kasmet skelbiama informacija, nurodyta šio įstatymo 36 straipsnyje“.
Atkreiptinas dėmesys, kad informacija, kuri turi būti „skelbiama ir atnaujinama esant pasikeitimams, bet ne rečiau kaip kartą per metus“, yra nurodyta galiojančio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje. Kitose galiojančio įstatymo 36 straipsnio dalyse nurodyta informacija nėra periodiškai skelbiama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tobulinti. Pritarti Siūloma patikslinti projekto 4 straipsnio 1 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalį: „9. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintiems reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateiktos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir kasmet skelbiama informacija, nurodyta šio įstatymo 36 straipsnyje straipsnio 1 dalyje, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka.“45
įstatymo 33 straipsnio 13 dalies nuostatos, kiek jos susijusios su auditoriaus, audito įmonės atlikta patikra pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką, tobulintinos.
Pastebėtina, kad pagal kartu su analizuojamu projektu teikiamą Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-2331), reikalavimą auditoriui ir audito įmonei atliekant reguliuojamos veiklos patikrą laikytis techninėje užduotyje nurodyto profesinio standarto arba nurodyto tarptautinio audito standarto, siūloma nurodyti Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 3 dalyje, o šio įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje yra siūloma nustatyti, kad įstaiga atlieka reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą vadovaudamasi savo nustatyta reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo tvarka. Pritarti Siūloma patikslinti projekto 4 straipsnio 5 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 33 straipsnio 13 dalį: „13. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi informacijos ar Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamųjų įmonių veiklos ataskaitų patikros ir
(ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą (toliau – reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas) ir parengia reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitą.
Jeigu reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad auditorius, audito įmonė, atlikdami atitinkamą patikrą, reikšmingai pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodyto taikyti profesinio standarto arba nurodyto tarptautinio audito standarto, kaip tai yra nustatyta Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 3 dalyje, tos patikros sąnaudos negali būti pripažintos būtinosiomis nustatant valstybės reguliuojamas kainas ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę įpareigoti geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją ne vėliau kaip per 6 mėnesius atlikti pakartotinę reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) pakartotinę reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo nustatyta tvarka.“52
tobulintinos arba išbraukiant iš jos formuluotę „kurių tvirtinimas numatytas šio įstatymo 2 straipsnyje“, kaip perteklinę, arba vietoj skaičiaus ir žodžio
„2 straipsnyje“ įrašant skaičius ir žodžius „2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte“. Pritarti Siūloma patikslinti projekto 5 straipsnio 2 dalį: „2.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, įskaitant technines užduotis, kurių tvirtinimas numatytas šio įstatymo 2 straipsnyje.“54
nustatytai, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų sudarytos viešųjų pirkimų sutartys dėl reguliuojamosios veiklos sąnaudų audito, neatitinkančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos techninės užduoties reikalavimų, galioja iki sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau negu bus atliktas 2018 metų reguliuojamosios veiklos sąnaudų auditas.“ Taigi teikiamu reguliavimu įstatyme siūloma nustatyti jog energetikos įmonių su privačiais juridiniais asmenimis sudarytos viešųjų pirkimų sutartys netektų galios įvykus nuostatoje nurodomam įvykiui, nepaisant to, kokios sutarties galiojimo, nutraukimo, keitimo sąlygos yra įtvirtintos šiose sutartyse. Šio pasiūlymo kontekste, atkreipiame dėmesį į tai, kad teikiamas pasiūlymas yra nesuderintas su Civilinio kodekso (toliau - CK) ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Pažymime, kad CK 6.157 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog „Imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms.“ Taigi priėmus teikiamą siūlymą, iškiltų sutarčių, kurios nenumato sutarties negaliojimo atvejų, pasikeitus imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir teikiamos imperatyvios įstatymo nuostatos priešprieša, nes įstatymas sutartis padarytų negaliojančiomis.
Šiame kontekste pastebėtina, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog CK nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su imperatyvių teisės normų ir sutarties sąlygų galiojimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas. Be to, tai galėtų būti pagrindas privatiems juridiniams asmenims kreiptis į teismus dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat nenumato galimybės sutartis pripažinti negaliojančiomis tuo pagrindu, jog pasikeičia kitų įstatymų imperatyvios nuostatos. Be to, šiame įstatyme nenustatoma, kad kituose įstatymuose būtų galima su viešaisiais pirkimais susijusius teisinius santykius reguliuoti kitaip, nei tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad sutarties pakeitimas ar vykdymas turi atitikti imperatyvias teisės normas, galiojančias keičiant ar vykdant, o ne sudarant sutartį, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslinus jį pagal Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Linas Balsys. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Audito komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 3, 9,
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Priežiūros politikos skyriaus viršininkas Saulius Girdauskas, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidas Cibas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stanislovaitienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Lietuvos Respublikos energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Šeškevičienė, Asociacijos „Jungtinės centrinės kredito unijos“ atstovas Tomas Vaitkunskas, Lietuvos energijos Energetikos teisės departamento teisininkas Povilas Kazlauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Jonas Makauskas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento vyriausiasis patarėjas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas Dalius Krinickas, Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas, Lietuvos centrinės kredito unijos finansų vadovė Ieva Naudžiūnaitė, Asociacijos „Lietuvos kredito unijos“ vadovė Daiva Kuršelytė, Lietuvos auditorių rūmų direktorė Aurelija Lauruševičiūtė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdybos viršininkas Daumantas Pocius. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi užtikrinti, kad būtų „kasmet skelbiama informacija, nurodyta šio įstatymo 36 straipsnyje“. Atkreiptinas dėmesys, kad informacija, kuri turi būti
„skelbiama ir atnaujinama esant pasikeitimams, bet ne rečiau kaip kartą per
metus“, yra nurodyta galiojančio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje. Kitose galiojančio įstatymo 36 straipsnio dalyse nurodyta informacija nėra periodiškai skelbiama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tobulinti. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnio 5 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 13 dalies nuostatos, kiek jos susijusios su auditoriaus, audito įmonės atlikta patikra pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką, tobulintinos. Pastebėtina, kad pagal kartu su analizuojamu projektu teikiamą Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-2331), reikalavimą auditoriui ir audito įmonei atliekant reguliuojamos veiklos patikrą laikytis techninėje užduotyje nurodyto profesinio standarto arba nurodyto tarptautinio audito standarto, siūloma nurodyti Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 3 dalyje, o šio įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje yra siūloma nustatyti, kad įstaiga atlieka reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą vadovaudamasi savo nustatyta reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo tvarka.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir į tai, kad kartu su įstatymo projektu pateiktą Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2331, kurio 52¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nurodyti, kad Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga, atliekant reguliuojamos veiklos patikrą, vertina kaip auditorius ir (arba) audito įmonė atlikdami reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, laikėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – komisija) nustatytoje techninėje užduotyje nurodytų profesinių standartų arba nurodytų tarptautinių audito standartų, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje nauja redakcija dėstomą 33 straipsnio naują 13 dalį. Atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą Nr. 2, papildyti 4 straipsnį nauja 2 dalimi, atitinkamai tikslinamos įstatymo projekto dalys ir keičiamo įstatymo 33 straipsnio naujos dalių eiliškumas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 33 straipsnio 13 dalį: „56. Papildyti 33 straipsnį 1314 dalimi: 1314.
Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi informacijos ar Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamųjų įmonių veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą (toliau – reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas) ir parengia reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitą. Jeigu reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad auditorius, audito įmonė, atlikdami atitinkamą patikrą, reikšmingai pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodyto nurodytų taikyti profesinio standarto profesinių standartų arba nurodyto nurodytų tarptautinio tarptautinių audito standarto standartų, kaip tai yra nustatyta Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 3 dalyje, tos patikros sąnaudos negali būti pripažintos būtinosiomis nustatant valstybės reguliuojamas kainas ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę įpareigoti geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją ne vėliau kaip per 6 mėnesius atlikti pakartotinę reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) pakartotinę reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo nustatyta tvarka.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 3.
Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos arba išbraukiant iš jos formuluotę
„kurių tvirtinimas numatytas šio įstatymo 2 straipsnyje“, kaip perteklinę,
arba vietoj skaičiaus ir žodžio „2 straipsnyje“ įrašant skaičius ir žodžius
„2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte“. Pritarti Žr. Audito pasiūlymą Nr. 6. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatytai, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų sudarytos viešųjų pirkimų sutartys dėl reguliuojamosios veiklos sąnaudų audito, neatitinkančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos techninės užduoties reikalavimų, galioja iki sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau negu bus atliktas 2018 metų reguliuojamosios veiklos sąnaudų auditas.“ Taigi teikiamu reguliavimu įstatyme siūloma nustatyti jog energetikos įmonių su privačiais juridiniais asmenimis sudarytos viešųjų pirkimų sutartys netektų galios įvykus nuostatoje nurodomam įvykiui, nepaisant to, kokios sutarties galiojimo, nutraukimo, keitimo sąlygos yra įtvirtintos šiose sutartyse. Šio pasiūlymo kontekste, atkreipiame dėmesį į tai, kad teikiamas pasiūlymas yra nesuderintas su Civilinio kodekso (toliau - CK) ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Pažymime, kad CK 6.157 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog
„Imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos
sutarties sąlygoms.“ Taigi priėmus teikiamą siūlymą, iškiltų sutarčių, kurios nenumato sutarties negaliojimo atvejų, pasikeitus imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir teikiamos imperatyvios įstatymo nuostatos priešprieša, nes įstatymas sutartis padarytų negaliojančiomis.
Šiame kontekste pastebėtina, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad
„Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso
normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog CK nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su imperatyvių teisės normų ir sutarties sąlygų galiojimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas. Be to, tai galėtų būti pagrindas privatiems juridiniams asmenims kreiptis į teismus dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat nenumato galimybės sutartis pripažinti negaliojančiomis tuo pagrindu, jog pasikeičia kitų įstatymų imperatyvios nuostatos. Be to, šiame įstatyme nenustatoma, kad kituose įstatymuose būtų galima su viešaisiais pirkimais susijusius teisinius santykius reguliuoti kitaip, nei tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad sutarties pakeitimas ar vykdymas turi atitikti imperatyvias teisės normas, galiojančias keičiant ar vykdant, o ne sudarant sutartį, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti iš dalies Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos auditorių rūmai, 2018-09-19 Nr.
6
VKEKK atiduoti absoliučiai visą medžiagą, kas yra auditoriaus /audito įmonės profesinė paslaptis, nuosavybė ir konfidenciali informacija. Ši informacija yra pateikiama Įstaigai, jeigu į ją turėtų kreiptis VKEKK dėl atitinkamų paslaugų. Šiuo atveju prieiga prie audito dokumentų turi aiškų tikslą ir deramai reglamentuota siūlomuose įstatymų projektuose. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 4. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, 2018-10-08 Nr. (1.9.1-19)3-1813 * Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau — Ministerija), atsakydama j Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto (toliau — Audito komitetas) 2018 m. spalio 4 d. raštą Nr. S-22018-7238 ,,Dėl nuomonės pateikimo”, pagal kompetencij4 teikia nuomonę. Informuojame, kad Lietuvos Respublikos energetikos statymo 25 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad energetikos įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, yra vieša. Energetikos įmonės, kurios vykdo 1icencijuojamą veiklą arba kurių teikiaų4 paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, viešai skelbia įmonių valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas.
Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad energetikos įmonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir
(ar) kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė gauti toki informaciją. Informacijos, susijusios su energetikos veikia, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. sakymu Nr. 1-145, (toliau — Taisyklės) 46 punkte yra nustatyta, kad energijos tiekėjų informacija apie reguliuojamos veikios sąnaudas yra vieša. Taisyklių 48 punkte yra išvardinti viešintini energijos tiekėjų reguliuojamos veikios sąnaudų straipsniai (energijos ir (ar) kuro pirkimo sąnaudos; materialinės ir joms prilygintos sąnaudos; ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija; darbo apmokėjimas; darbuotojų socialinis draudimas; technologines sąnaudos ir komerciniai nuostoliai; mokesčiai; palūkanos). Taisyklių 50 punkte yra nustatyta, kad energijos tiekėjas privalo kasmet iki gegužės 10 d. savo interneto svetainėje paskelbti faktines praėjusių kalendorinių metų reguliuojamos veikios snaudas, taip pat ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau — Komisija) nutarimo dėl reguliuojamos veikios kainų pakeitimo įsigaliojimo interneto svetainėje paskelbti informaciją apie planuojamas reguliuojamos veiklos sąnaudas. Energetikos statymo 36 straipsnio 1 dalis nustato sankcijas, taikomas energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, t. y.
Komisija skiria baudas už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą ar už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Taip pat paminėtinas ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų informacija apie šiuo įstatymu reglamentuojamą licencijuojamą veiklą ar veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Paviršinių nuotekų tvarkytojų informacija apie veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Detalesnius viešai skelbtinos informacijos reikalavimus numato Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašas, patvirtintas Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-761, kuriame nustatyta, kokią informaciją privalo viešinti regu1iuojamąją veiklą vykdantys asmenys, veikiantys atitinkamuose energetikos sektoriuose. Taigi matyti, kad tiek energetikos įmonės, tiek ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai ir dabar savo internetinėse svetainėse skelbia ir teikia Komisijai metinę reguliuojamosios veikios atskaitomybę kartu su nepraklausomo auditoriaus išvada, išskyrus konfidencialią informaciją. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių statymo 34 straipsnio 3 dalį, įmones valdyba gali nustatyti, kokia informacija laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija (išskyrus tą informaciją, kuri pagal kitus teisės aktus yra vieša). Vadovaujantis minėta nuostata, dalis valstybės reguliuojamų ūkio subjektų yra sudarę tikslų sąrašą arba apibrėžę kriterijus, pagal kuriuos informacijos turinys laikytinas neviešu.
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas tiesiogiai draudžia konkuruojantiems ūkio subjektams atskleisti komerciškai jautrią informaciją. Tokios informacijos slaptumas, kaip, pavyzdžiui, mažmeninės gamtinių dujų tiekimo kainos konkrečios sudedamosios dalys, ir lemia tai, kad gamtinių dujų tiekėjai konkuruoja tarpusavyje priimant sprendimus dėl taikomos galutinės gamtinių dujų kainos vartotojams. Tai yra gamtinių dujų tiekėjai negali tiksliai žinoti kitų konkurentų kainodaros sprendimų, todėl jos yra skirtingos ir dėl to laimi vartotojai. Tokios informacijos viešinimas leistų konkurentams prognozuoti kitų subjektų sprendimus ir tokiu būdu bus eliminuojama konkurencija tarp tiekėjų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir siekiant aiškumo, Ministerija pritaria Audito komiteto siūlymui ir mano, kad butų tikslinga Energetikos statymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 19¹, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-2326 ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2330 numatyti nuostatas, kad įmonių reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita, reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir išvados, išskyrus informaciją, kuri yra laikoma įmonės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, yra viešos ir skelbiamos įmonių interneto svetainėse. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 5. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2018-10-09 Nr. R2-(EA)-2214 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) gavo Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto (toliau – Audito komitetas) 2018 m. spalio 4 d. raštą Nr.
S-2018-7232 „Dėl nuomonės pateikimo“, kuriuo Audito komitetas informuoja, kad planuoja teikti siūlymą dėl įmonių reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaitų ir (ar) išvadų skelbimo interneto svetainėse, ir prašo pateikti nuomonę bei pasiūlymus dėl minėtų ataskaitų viešinimo tikslingumo. Komisija informuoja, kad pritaria Audito komiteto siūlymui, ir siūlo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 191, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomą Energetikos įstatymo naują 16¹ straipsnį papildyti 7 dalimi išdėstant ją taip:
„7. Reguliuojamosios veiklos ataskaitos, išskyrus konfidencialią informaciją,
reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada yra viešos ir skelbiamos energetikos įmonės interneto svetainėje arba Komisijos interneto svetainėje, jeigu energetikos įmonė neturi savo interneto svetainės. Informacija apie reguliuojamų veiklų sąnaudas negali būti pripažįstama konfidencialia.“ Taip pat Komisija siūlo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti 7 dalimi išdėstant ją taip: „7. Papildyti 33 straipsnį 15 dalimi: „15.
Reguliuojamosios veiklos ataskaitos, išskyrus konfidencialią informaciją, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada yra viešos ir skelbiamos geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo interneto svetainėje arba Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje, jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas neturi savo interneto svetainės. Informacija apie reguliuojamų veiklų sąnaudas negali būti pripažįstama konfidencialia.“ Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 5. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2330 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas ir Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Audito komitetas,
2018-10-10 I Argumentai: Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 24 straipsnyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės įmonės, kurios nelaikomos viešojo intereso įmonėmis pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą, viešojo intereso įmonėse, akcinėse bendrovėse, taip pat uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius (balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 eurų; pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 3 500 000 eurų; vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų), ir taip pat uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė, uždarosiose akcinėse bendrovėse, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka, turi būti atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonių finansinės ataskaitos ir metiniai pranešimai kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) viešai skelbiami Juridinių asmenų registre įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, o viešojo intereso įmonių, valstybės ir savivaldybės įmonių, kurios nelaikomos viešojo intereso įmonėmis pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą, ir kurioms visais atvejais taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir didelėms įmonės, taip pat akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka, – skelbiami ir jų interneto svetainėse.
Siekiant teisinio aiškumo dėl geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvados skelbimo, ir nuostatų suderinamumo su energetikos įmonių įstatymų projektais (Nr. XIIIP-2326–XIIIP-2329), ir atsižvelgiant į tai, kad geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pagal Finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus privalo atlikti finansinių ataskaitų auditą, siūlytina patikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2330 nuostatas dėl reguliuojamos veiklos ataskaitų teikimo ir metinių finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvados pateikimo ir paskelbimo interneto svetainėse bei patikslinti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2Audito komitetas,
1 Argumentai: Žr. argumentus Audito komiteto pasiūlyme Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintiems reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateiktos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir kasmet skelbiama informacija, nurodyta šio įstatymo 36 straipsnyje, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka.“
3Audito komitetas,
2 N Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veikla, susijusi su paslaugų vartotojams teikimu ir jų kainų reguliavimu būtų skaidresnė, tikslinga viešinti reguliuojamosios veiklos ataskaitas bei patikros ataskaitas ir (ar) išvadas, todėl siūlytina įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnį papildant nauja
nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų reguliuojamosios veiklos ataskaitos, išskyrus konfidencialią informaciją, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada yra viešos ir skelbiamos energetikos įmonės interneto svetainėje arba Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 2 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnį papildant nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Papildyti įstatymo 33 straipsnį 10 dalimi:
„10. Reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų
patikros ataskaita ir (arba) išvada ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada, išskyrus konfidencialią informaciją, yra viešos ir skelbiamos geriamo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo interneto svetainėje arba Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje, jeigu geriamo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas neturi savo interneto svetainės. Informacija apie reguliuojamų veiklų sąnaudas negali būti pripažįstama konfidencialia.“
projekto 2–6 dalis laikyti atitinkamai 3–7 dalimis keičiamo įstatymo 33 straipsnio siūlomas naujas 10–14 dalis atitinkamai laikyti 11–15 dalimis. 3. Atitinkamai patikslinti nuorodas į 33 straipsnio dalis įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalyje ir 3 straipsnyje. Pritarti
4Audito komitetas,
6 Argumentai: Atsižvelgiant į Finansinių ataskaitų audito įstatymo 7 straipsnyje nustatytą konfidencialumo ir profesinės paslapties laikymosi principo reikalavimus bei siekiant užtikrinti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija galėtų tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas, susijusias su kainų reguliavimu bei galėtų pagrįstai kreiptis į Vyriausybės įgaliotą įstaigą, kuri atliktų auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą dėl auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto reguliuojamos veiklos patikros tyrimo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio naują 14 dalį, konkrečiai įvardijant kokius dokumentus ir duomenis Komisija turi teisę gauti iš auditoriaus ar audito įmonės, atlikusių reguliuojamos veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą.
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio naują 14 dalį: „67. Papildyti 33 straipsnį 1415 dalimi:
kainų ir energetikos kontrolės komisija šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytoms funkcijoms vykdyti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, visą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, paaiškinimus pagrindžiančius duomenis ir dokumentus taip pat jų kopijas ar išrašus.“
5Audito komitetas,
2018-10-105 N Argumentai: Žr. argumentus Audito komiteto pasiūlyme Nr. 1. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnį papildant nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Papildyti 36 straipsnį nauja 5 dalimi: „5.
Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, kurie pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus privalo atlikti finansinių ataskaitų auditą, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas ir auditoriaus išvada kartu su finansinėmis ataskaitomis pateikta Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir paskelbta savivaldybių arba geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų interneto svetainėse.“
projekto Nr. XIIIP-2330 5 straipsnį laikyti atitinkamai 6 straipsniu. Pritarti
6Audito komitetas,
2018-10-105 Argumentai: Siūloma, kad įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2019 m. gegužės 1 d., taigi už 2018 metų finansinį laikotarpį geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veikos sąnaudų peržiūra ir auditas bus atliekami pagal tuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, o įstatymo projekto nuostatos dėl reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros bei auditų būtų taikomos nuo 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų laikotarpio. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patikrinimų metu nustatė kad ūkio subjektai į reguliuojamų veiklų sąnaudas nepagrįstai įtraukė 74 mln. Eur sąnaudų nepaisant to, kad pagal galiojančių įstatymų nuostatas licencijuojamosios (reguliuojamosios) veiklos sąnaudų auditai buvo atliekami.
Taigi siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas naujam 2019 metais prasidedančiam finansiniam laikotarpiui, ir auditoriai bei audito įmonės atlikdami auditus vadovautųsi Komisijos patvirtinta ir su Auditorių rūmais suderinto technine užduotimi dėl reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros, kas leistų gerokai padidinti tokių patikrų efektyvumą ir tinkamumą bei būtų užtikrintas vartotojų viešas interesas, todėl, siūloma tikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį ir atsisakyti 4 dalies. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 3, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir atsisakyti perteklinės formuluotės „įskaitant technines užduotis, kurių tvirtinimas numatytas šio įstatymo 2 straipsnyje“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2330 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, įskaitant technines užduotis, kurių tvirtinimas numatytas šio įstatymo 2 straipsnyje. 3. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, taikomos atliekant 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį. 4.
įstatymo įsigaliojimo geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų sudarytos viešųjų pirkimų sutartys dėl reguliuojamosios veiklos sąnaudų audito, neatitinkančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos techninės užduoties reikalavimų, galioja iki sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau, negu bus atliktas 2018 metų reguliuojamosios veiklos sąnaudų auditas.“
7Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Naglis Puteikis. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėjos Jolanta Zibavičiūtė ir Modesta Banytė)
Ekonomikos komitetas
2018-10-24
Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės departamento direktorė Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento vyr. patarėjas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas Dalius Krinickas, Finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktorė Paulė Svorobovičienė, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Šeškevičienė, Lietuvos auditorių rūmų prezidentas Saulius Lapšinskas ir Lietuvos auditorių rūmų direktorė Aurelija Lauruševičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi užtikrinti, kad būtų „kasmet skelbiama informacija, nurodyta šio įstatymo 36 straipsnyje“. Atkreiptinas dėmesys, kad informacija, kuri turi būti
„skelbiama ir atnaujinama esant pasikeitimams, bet ne rečiau kaip kartą per
metus“, yra nurodyta galiojančio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje. Kitose galiojančio įstatymo 36 straipsnio dalyse nurodyta informacija nėra periodiškai skelbiama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tobulinti. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Pakeisti 33 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius ne rečiau kaip kartą per metus privalo atlikti privalo atlikti tvarkomos apskaitos atitikties Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytoms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisyklėms ir kituose teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams auditą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintiems reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateiktos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.“ 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
įstatymo 33 straipsnio 13 dalies nuostatos, kiek jos susijusios su auditoriaus, audito įmonės atlikta patikra pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką, tobulintinos. Pastebėtina, kad pagal kartu su analizuojamu projektu teikiamą Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-2331), reikalavimą auditoriui ir audito įmonei atliekant reguliuojamos veiklos patikrą laikytis techninėje užduotyje nurodyto profesinio standarto arba nurodyto tarptautinio audito standarto, siūloma nurodyti Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 3 dalyje, o šio įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje yra siūloma nustatyti, kad įstaiga atlieka reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą vadovaudamasi savo nustatyta reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo tvarka.
Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir į tai, kad kartu su įstatymo projektu pateiktą Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2331, kurio 52¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nurodyti, kad Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga, atliekant reguliuojamos veiklos patikrą, vertina kaip auditorius ir
(arba) audito įmonė atlikdami reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir
(arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, laikėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – komisija) nustatytoje techninėje užduotyje nurodytų profesinių standartų arba nurodytų tarptautinių audito standartų, siūloma patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje dėstomą
pasiūlymą Nr. 5, papildyti 4 straipsnį nauja 2 dalimi, atitinkamai patikslinti įstatymo projekto dalių ir keičiamo įstatymo 33 straipsnio naujų dalių numeraciją. Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Papildyti 33 straipsnį 14 dalimi: „14.
Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi informacijos ar Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamųjų įmonių veiklos ataskaitų patikros ir
(ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą (toliau – reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas) ir parengia reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitą. Jeigu reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad auditorius, audito įmonė, atlikdami atitinkamą patikrą, nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodytų taikyti profesinių standartų arba nurodytų tarptautinių audito standartų, kaip tai yra nustatyta Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio
nustatant valstybės reguliuojamas kainas ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę įpareigoti geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją ne vėliau kaip per 6 mėnesius atlikti pakartotinę reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) pakartotinę reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo nustatyta tvarka.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos arba išbraukiant iš jos formuluotę
„kurių tvirtinimas numatytas šio įstatymo 2 straipsnyje“, kaip perteklinę,
arba vietoj skaičiaus ir žodžio „2 straipsnyje“ įrašant skaičius ir žodžius
„2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte“. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies formuluotę. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatytai, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų sudarytos viešųjų pirkimų sutartys dėl reguliuojamosios veiklos sąnaudų audito, neatitinkančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos techninės užduoties reikalavimų, galioja iki sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau negu bus atliktas 2018 metų reguliuojamosios veiklos sąnaudų auditas.“ Taigi teikiamu reguliavimu įstatyme siūloma nustatyti jog energetikos įmonių su privačiais juridiniais asmenimis sudarytos viešųjų pirkimų sutartys netektų galios įvykus nuostatoje nurodomam įvykiui, nepaisant to, kokios sutarties galiojimo, nutraukimo, keitimo sąlygos yra įtvirtintos šiose sutartyse. Šio pasiūlymo kontekste, atkreipiame dėmesį į tai, kad teikiamas pasiūlymas yra nesuderintas su Civilinio kodekso (toliau - CK) ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Pažymime, kad CK 6.157 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog
„Imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos
sutarties sąlygoms.“ Taigi priėmus teikiamą siūlymą, iškiltų sutarčių, kurios nenumato sutarties negaliojimo atvejų, pasikeitus imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir teikiamos imperatyvios įstatymo nuostatos priešprieša, nes įstatymas sutartis padarytų negaliojančiomis.
Šiame kontekste pastebėtina, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad
„Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso
normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog CK nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su imperatyvių teisės normų ir sutarties sąlygų galiojimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas. Be to, tai galėtų būti pagrindas privatiems juridiniams asmenims kreiptis į teismus dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat nenumato galimybės sutartis pripažinti negaliojančiomis tuo pagrindu, jog pasikeičia kitų įstatymų imperatyvios nuostatos. Be to, šiame įstatyme nenustatoma, kad kituose įstatymuose būtų galima su viešaisiais pirkimais susijusius teisinius santykius reguliuoti kitaip, nei tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad sutarties pakeitimas ar vykdymas turi atitikti imperatyvias teisės normas, galiojančias keičiant ar vykdant, o ne sudarant sutartį, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnio formuluotę. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos auditorių rūmai, 2018-09-19 Nr.
7
VKEKK atiduoti absoliučiai visą medžiagą, kas yra auditoriaus /audito įmonės profesinė paslaptis, nuosavybė ir konfidenciali informacija. Ši informacija yra pateikiama Įstaigai, jeigu į ją turėtų kreiptis VKEKK dėl atitinkamų paslaugų. Šiuo atveju prieiga prie audito dokumentų turi aiškų tikslą ir deramai reglamentuota siūlomuose įstatymų projektuose. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalies formuluotę. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: - Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, 2018-10-08
2 Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau — Ministerija), atsakydama j Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto (toliau — Audito komitetas) 2018 m. spalio 4 d. raštą Nr. S-22018-7238 ,,Dėl nuomonės pateikimo”, pagal kompetencij4 teikia nuomonę. Informuojame, kad Lietuvos Respublikos energetikos statymo 25 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad energetikos įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, yra vieša. Energetikos įmonės, kurios vykdo 1icencijuojamą veiklą arba kurių teikiaų4 paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, viešai skelbia įmonių valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas.
Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad energetikos įmonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir
(ar) kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė gauti toki informaciją. Informacijos, susijusios su energetikos veikia, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. sakymu Nr. 1-145, (toliau — Taisyklės) 46 punkte yra nustatyta, kad energijos tiekėjų informacija apie reguliuojamos veikios sąnaudas yra vieša. Taisyklių 48 punkte yra išvardinti viešintini energijos tiekėjų reguliuojamos veikios sąnaudų straipsniai (energijos ir (ar) kuro pirkimo sąnaudos; materialinės ir joms prilygintos sąnaudos; ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija; darbo apmokėjimas; darbuotojų socialinis draudimas; technologines sąnaudos ir komerciniai nuostoliai; mokesčiai; palūkanos). Taisyklių 50 punkte yra nustatyta, kad energijos tiekėjas privalo kasmet iki gegužės 10 d. savo interneto svetainėje paskelbti faktines praėjusių kalendorinių metų reguliuojamos veikios snaudas, taip pat ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau — Komisija) nutarimo dėl reguliuojamos veikios kainų pakeitimo įsigaliojimo interneto svetainėje paskelbti informaciją apie planuojamas reguliuojamos veiklos sąnaudas. Energetikos statymo 36 straipsnio 1 dalis nustato sankcijas, taikomas energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, t. y.
Komisija skiria baudas už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą ar už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Taip pat paminėtinas ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų informacija apie šiuo įstatymu reglamentuojamą licencijuojamą veiklą ar veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Paviršinių nuotekų tvarkytojų informacija apie veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Detalesnius viešai skelbtinos informacijos reikalavimus numato Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašas, patvirtintas Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-761, kuriame nustatyta, kokią informaciją privalo viešinti regu1iuojamąją veiklą vykdantys asmenys, veikiantys atitinkamuose energetikos sektoriuose. Taigi matyti, kad tiek energetikos įmonės, tiek ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai ir dabar savo internetinėse svetainėse skelbia ir teikia Komisijai metinę reguliuojamosios veikios atskaitomybę kartu su nepraklausomo auditoriaus išvada, išskyrus konfidencialią informaciją. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių statymo 34 straipsnio 3 dalį, įmones valdyba gali nustatyti, kokia informacija laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija (išskyrus tą informaciją, kuri pagal kitus teisės aktus yra vieša). Vadovaujantis minėta nuostata, dalis valstybės reguliuojamų ūkio subjektų yra sudarę tikslų sąrašą arba apibrėžę kriterijus, pagal kuriuos informacijos turinys laikytinas neviešu.
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas tiesiogiai draudžia konkuruojantiems ūkio subjektams atskleisti komerciškai jautrią informaciją. Tokios informacijos slaptumas, kaip, pavyzdžiui, mažmeninės gamtinių dujų tiekimo kainos konkrečios sudedamosios dalys, ir lemia tai, kad gamtinių dujų tiekėjai konkuruoja tarpusavyje priimant sprendimus dėl taikomos galutinės gamtinių dujų kainos vartotojams. Tai yra gamtinių dujų tiekėjai negali tiksliai žinoti kitų konkurentų kainodaros sprendimų, todėl jos yra skirtingos ir dėl to laimi vartotojai. Tokios informacijos viešinimas leistų konkurentams prognozuoti kitų subjektų sprendimus ir tokiu būdu bus eliminuojama konkurencija tarp tiekėjų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir siekiant aiškumo, Ministerija pritaria Audito komiteto siūlymui ir mano, kad butų tikslinga Energetikos statymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 19¹, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-2326 ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2330 numatyti nuostatas, kad įmonių reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita, reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir išvados, išskyrus informaciją, kuri yra laikoma įmonės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, yra viešos ir skelbiamos įmonių interneto svetainėse. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies formuluotę. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
2 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) gavo Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto (toliau – Audito komitetas) 2018 m. spalio 4 d. raštą Nr.
S-2018-7232 „Dėl nuomonės pateikimo“, kuriuo Audito komitetas informuoja, kad planuoja teikti siūlymą dėl įmonių reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaitų ir (ar) išvadų skelbimo interneto svetainėse, ir prašo pateikti nuomonę bei pasiūlymus dėl minėtų ataskaitų viešinimo tikslingumo. Komisija informuoja, kad pritaria Audito komiteto siūlymui, ir siūlo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 191, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomą Energetikos įstatymo naują 16¹ straipsnį papildyti 7 dalimi išdėstant ją taip:
„7. Reguliuojamosios veiklos ataskaitos, išskyrus konfidencialią informaciją,
reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada yra viešos ir skelbiamos energetikos įmonės interneto svetainėje arba Komisijos interneto svetainėje, jeigu energetikos įmonė neturi savo interneto svetainės. Informacija apie reguliuojamų veiklų sąnaudas negali būti pripažįstama konfidencialia.“ Taip pat Komisija siūlo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti 7 dalimi išdėstant ją taip: „7. Papildyti 33 straipsnį 15 dalimi: „15.
Reguliuojamosios veiklos ataskaitos, išskyrus konfidencialią informaciją, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada yra viešos ir skelbiamos geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo interneto svetainėje arba Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje, jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas neturi savo interneto svetainės. Informacija apie reguliuojamų veiklų sąnaudas negali būti pripažįstama konfidencialia.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies formuluotę. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2018-10-01 Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslinus jį pagal Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas. Pritarti
2Audito komitetas,
2018-10-10 iš esmės pritarti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2330 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas ir Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti 3.
3Audito komitetas,
2018-10-10 I Argumentai: Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo
nelaikomos viešojo intereso įmonėmis pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą, viešojo intereso įmonėse, akcinėse bendrovėse, taip pat uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius (balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 eurų; pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 3 500 000 eurų; vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų), ir taip pat uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė, uždarosiose akcinėse bendrovėse, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka, turi būti atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo
pranešimai kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) viešai skelbiami Juridinių asmenų registre įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, o viešojo intereso įmonių, valstybės ir savivaldybės įmonių, kurios nelaikomos viešojo intereso įmonėmis pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą, ir kurioms visais atvejais taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir didelėms įmonės, taip pat akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka, – skelbiami ir jų interneto svetainėse.
Siekiant teisinio aiškumo dėl geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvados skelbimo, ir nuostatų suderinamumo su energetikos įmonių įstatymų projektais (Nr. XIIIP-2326–XIIIP-2329), ir atsižvelgiant į tai, kad geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pagal Finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus privalo atlikti finansinių ataskaitų auditą, siūlytina patikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2330 nuostatas dėl reguliuojamos veiklos ataskaitų teikimo ir metinių finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvados pateikimo ir paskelbimo interneto svetainėse bei patikslinti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
4Audito komitetas,
1 Argumentai: Žr. argumentus Audito komiteto pasiūlyme Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintiems reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateiktos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir kasmet skelbiama informacija, nurodyta šio įstatymo 36 straipsnyje, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka.“
5Audito komitetas,
2 N Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veikla, susijusi su paslaugų vartotojams teikimu ir jų kainų reguliavimu būtų skaidresnė, tikslinga viešinti reguliuojamosios veiklos ataskaitas bei patikros ataskaitas ir (ar) išvadas, todėl siūlytina įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnį papildant nauja 10 dalimi ir numatyti, kad geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų reguliuojamosios veiklos ataskaitos, išskyrus konfidencialią informaciją, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada yra viešos ir skelbiamos energetikos įmonės interneto svetainėje arba Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnį papildant nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„Papildyti įstatymo 33 straipsnį 10 dalimi:
„10. Reguliuojamosios veiklos ataskaitos,
reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (arba) išvada ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada, išskyrus konfidencialią informaciją, yra viešos ir skelbiamos geriamo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo interneto svetainėje arba Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje, jeigu geriamo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas neturi savo interneto svetainės. Informacija apie reguliuojamų veiklų sąnaudas negali būti pripažįstama konfidencialia.“
3–7 dalimis keičiamo įstatymo 33 straipsnio siūlomas naujas 10–14 dalis atitinkamai laikyti 11–15 dalimis. 3. Atitinkamai patikslinti nuorodas į 33 straipsnio dalis įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalyje ir 3 straipsnyje. Pritarti
6Audito komitetas,
7 Argumentai: Atsižvelgiant į Finansinių ataskaitų audito įstatymo 7 straipsnyje nustatytą konfidencialumo ir profesinės paslapties laikymosi principo reikalavimus bei siekiant užtikrinti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija galėtų tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas, susijusias su kainų reguliavimu bei galėtų pagrįstai kreiptis į Vyriausybės įgaliotą įstaigą, kuri atliktų auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą dėl auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto reguliuojamos veiklos patikros tyrimo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio naują 14 dalį, konkrečiai įvardijant kokius dokumentus ir duomenis Komisija turi teisę gauti iš auditoriaus ar audito įmonės, atlikusių reguliuojamos veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą.
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio naują 14 dalį: „67. Papildyti 33 straipsnį 1415 dalimi:
straipsnyje nurodytoms funkcijoms vykdyti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, visą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, paaiškinimus pagrindžiančius duomenis ir dokumentus taip pat jų kopijas ar išrašus.“
7Audito komitetas,
2018-10-105 N Argumentai: Žr. argumentus Audito komiteto pasiūlyme Nr. 1. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnį papildant nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Papildyti 36 straipsnį nauja 5 dalimi: „5.
Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, kurie pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus privalo atlikti finansinių ataskaitų auditą, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas ir auditoriaus išvada kartu su finansinėmis ataskaitomis pateikta Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir paskelbta savivaldybių arba geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų interneto svetainėse.“
laikyti atitinkamai 6 straipsniu. Pritarti
8Audito komitetas,
2018-10-106 Argumentai: Siūloma, kad įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2019 m. gegužės 1 d., taigi už 2018 metų finansinį laikotarpį geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veikos sąnaudų peržiūra ir auditas bus atliekami pagal tuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, o įstatymo projekto nuostatos dėl reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros bei auditų būtų taikomos nuo 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų laikotarpio. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patikrinimų metu nustatė kad ūkio subjektai į reguliuojamų veiklų sąnaudas nepagrįstai įtraukė 74 mln. Eur sąnaudų nepaisant to, kad pagal galiojančių įstatymų nuostatas licencijuojamosios (reguliuojamosios) veiklos sąnaudų auditai buvo atliekami.
Taigi siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas naujam 2019 metais prasidedančiam finansiniam laikotarpiui, ir auditoriai bei audito įmonės atlikdami auditus vadovautųsi Komisijos patvirtinta ir su Auditorių rūmais suderinto technine užduotimi dėl reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros, kas leistų gerokai padidinti tokių patikrų efektyvumą ir tinkamumą bei būtų užtikrintas vartotojų viešas interesas, todėl, siūloma tikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį ir atsisakyti 4 dalies. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 3, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir atsisakyti perteklinės formuluotės „įskaitant technines užduotis, kurių tvirtinimas numatytas šio įstatymo 2 straipsnyje“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2330 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, įskaitant technines užduotis, kurių tvirtinimas numatytas šio įstatymo 2 straipsnyje. 3. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, taikomos atliekant 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį. 4.
tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų sudarytos viešųjų pirkimų sutartys dėl reguliuojamosios veiklos sąnaudų audito, neatitinkančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos techninės užduoties reikalavimų, galioja iki sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau, negu bus atliktas 2018 metų reguliuojamosios veiklos sąnaudų auditas.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė