Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 2 straipsnį tokiu 3¹ punktu ir jį išdėstyti taip:
1Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai,
kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. 2. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre, arba pilietis, kuris pagal Civilinį kodeksą pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. 3. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais. 3¹. Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų. 4. Seimo nariais negali būti renkami teisėjai, kol eina šias pareigas, taip pat asmenys, rinkimų dieną atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai ar asmenys, kurie pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje. 5.
5Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai. 6. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai - dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio - draudžiami. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
rengimą paskatinusios priežastys Įstatymų projektų rengimą paskatino politinės korupcijos mastai Lietuvoje, piliečių nusivylimas ir mažas pasitikėjimas Lietuvos Respublikos Seimu. Šiuo metu daugelis priimtų antikorupcinių įstatymų ir kitų teisės aktų kovoja su šio reiškinio pasekmėmis, tačiau nėra efektyvių priemonių šalinančių politinės korupcijos priežastis. Mūsų manymu, būtina dalinai riboti asmenų, nuteistų už korupcinius nusikaltimus patekimą į valdžią. Todėl būtina tobulinti rinkimų įstatymus, nustatyti terminus po kiek laiko už korupciją teistas žmogus gali kelti savo kandidatūrą rinkimuose. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė ir juos inicijuoja grupė Seimo narių. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančius rinkimų įstatymus kandidatai privalo nurodyti apie savo teistumą dokumentuose, tačiau niekas netrukdo atlikusiam laivės atėmimo bausmę už korupcinius nusikaltimus tais pačiais metais kelti savo kandidatūrą į Seimą, į Savivaldybės tarybą ar merus bei į Europos Parlamentą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti papildomus reikalavimus kandidatams rinkimuose – tam tikrą protingą periodą, per kurį nuteistas asmuo už nusikaltimus valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir finansų sistemai įrodytų visuomenei savo sąžiningą elgesį ir atkurtą reputaciją.
Rengėjai siūlo, kad Seimo nariu, savivaldybės tarybos nariu, meru ir Europos Parlamento nariu negalėtų būti renkamas asmuo, kuris teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio priėmimo nepraėjo dešimt metų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Šie įstatymai turėtų teigiamos reikšmės kovojant su korupcija ir neteisėta prekyba poveikiu. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Šie įstatymų projektai nėra susijęs su verslo sąlygomis ar jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios Reikia priimti pateiktas rinkimų įstatymų pataisas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti papildomų teisės aktų nereikės. 12. Įstatymų projektų įgyvendinimui reikalingos išlaidos Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymų projektų specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „rinkimai“, „kova su korupcija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai:
Ramūnas Karbauskis Agnė Širinskienė Andrius Palionis Arvydas Nekrošius Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė Artūras Skardžius Dainius Gaižauskas Asta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Vida Ačienė Guoda Burokienė Zenonas Streikus Kęstutis Mažeika Jonas Jarutis Vytautas Bakas Rima Baškienė Antanas Baura Petras Valiūnas Arūnas Gumuliauskas Stasys Tumėnas Audrys Šimas Viktoras Rinkevičius Juozas Varžgalys Levutė Staniuvienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūlomos įtvirtinti naujos asmens (Lietuvos Respublikos piliečio) teisės būti renkamu Seimo nariu (pasyviosios rinkimų teisės) įgyvendinimo sąlygos „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų“. Šios sąlygos yra konstituciškai nepagrįstos ir prieštarauja Konstitucijos 56 straipsnio antrosios dalies nuostatai „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį <...>“. Pagal šią nuostatą teismo paskirtą bausmę atlikęs asmuo (nepriklausomai nuo nusikaltimo rūšies, pobūdžio ar sunkumo) gali būti renkamas Seimo nariu, išskyrus asmenį, kuris apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų už nusikaltimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika. Pagal Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą “Konstitucijos 56 straipsnio
būti renkamas Seimo nariu, reiškia, jog Konstitucijoje ne tik nėra nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, – Konstitucija, darydama minėtą išimtį, expressis verbis leidžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu”.
Pažymėtina ir tai, kad projekte siūloma įtvirtinti teisės būti renkamu Seimo nariu (pasyviosios rinkimų teisės) įgyvendinimo sąlyga yra susijusi ir su Konstitucijos 78 straipsnio nuostata, kurioje įtvirtinami reikalavimai asmeniui, kuris gali būti renkamas Respublikos Prezidentu: „Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu“. Taigi, Seimo rinkimų įstatyme įtvirtinus aptariamą sąlygą asmeniui, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, būtų sukurta ir konstituciškai nepagrįsta sąlyga, apribojanti asmens teisę būti renkamu Respublikos Prezidentu. „<...> Įstatymų leidėjui įgyvendinant Konstitucijos 56 straipsnio 3 dalį („Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas“) mutatis mutandis taikytina oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata, jog Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostata „teisę būti išrinktam nustato <...> rinkimų įstatymai“ reiškia, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose, taigi ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, nustatyti tokius reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kuris gali būti renkamas Respublikos Prezidentu, kurie yra konstituciškai pagrįsti. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). 2.
nuostata, nustatanti asmens teisės būti renkamam Seimo nariu ribojimą dėl to, kad jis „teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, tikslintina. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas nepatraukus asmens baudžiamojon atsakomybėn, todėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga, kaip papildanti apkaltinamojo nuosprendžio faktą, būtų perteklinė. 3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekte siūlomose įtvirtinti asmens teisės būti renkamu Seimo nariu įgyvendinimo sąlygose yra nurodytos konkrečių nusikaltimų rūšys „valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai“. Už šių nusikaltimų padarymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ 225-229 straipsniuose ir XXXII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“ 213-224 straipsniuose. Toks konkrečių nusikaltimų rūšių išskyrimas yra negalimas ne tik pagal Konstitucijos
požiūriu šie nusikaltimai negali būti laikomi pavojingesniais ar sunkesnes pasekmes asmeniui sukeliančiais, nei pvz. Baudžiamojo kodekso XV skyriuje numatyti nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai, XVI skyriuje numatyti nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (Valstybės perversmas, išdavystė, padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, šnipinėjimas, kolaboravimas, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla, vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir kt.). Už pastaruosius nusikaltimus teismo paskirtą bausmę atlikę asmenys gali siekti būti renkami Seimo nariu - Tautos atstovu, nepaisant to, kad savo padarytais nusikaltimais veikė prieš Lietuvos valstybę ir jos Tautą.
Jie gali būti renkami Seimo nariais pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatą „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį <...>“. Taigi ir šiuo aspektu, teikiamo projekto nuostatos yra ydingos, jose sukuriamas prieštaringas teisinis reguliavimas, neatitinkantis teisinės valstybės principo. Jeigu siekiama riboti asmenų, atlikusių teisimo paskirtą bausmę (nepriklausomai nuo nusikaltimų rūšies, pavojingumo, sunkumo), teisę būti renkamam Seimo nariu, būtina keisti Konstituciją. Atkreipiame dėmesį, kad Seime registruotas Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-699), kuriuo siūloma įtvirtinti kitokias asmens teisės būti renkamu Seimo nariu įgyvendinimo sąlygas. 4. Projekto nuostatose turėtų būti nurodomas ne teismo nuosprendžio „įsigaliojimas“, o teisinė sąvoka „įsiteisėjimas“. 5. Projekto pavadinime bei 1 straipsnio pavadinime turi būti nurodomas ne keičiamo įstatymo
turi būti dėstoma neparyškintu šriftu, o keičiamas straipsnis naujai turi būti dėstomas kabutėse. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-06-29 Nr. S-2018-5357 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-2721 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2322 ATITIKTIES
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2322 (toliau
atitikties Europos Sąjungos teisei, tačiau pritariame 2018 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-2322 pateiktiems argumentams dėl galimo Projekto prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat, siekdami teisinio aiškumo, teikiame toliau nurodytas pastabas. Projektu siūloma įtvirtinti, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų.
Atkreipiame dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnį, įtvirtinantį teisę į laisvus rinkimus, yra nurodęs, jog šiame straipsnyje laiduojamos teisės (taip pat ir teisė būti išrinktam) nėra absoliučios – joms gali būti taikomi apribojimai[1], o valstybėms yra suteikta plati diskrecijos laisvė savo vidaus teisės sistemose nustatyti šių teisių įgyvendinimo sąlygas[2], tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos[3]. EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad teisei būti išrinktu į parlamentą valstybės gali nustatyti griežtesnius reikalavimus ir kad jis, vertindamas jų atitiktį Konvencijai, iš esmės tikrina nustatytų apribojimų proporcingumą[4]. Pažymėtina, jog Projektu siekiamais įtvirtinti apribojimais nėra paneigiama pati teisė, o tik tam tikri asmenys nustatytomis sąlygomis dėl savo elgesio pašalinami iš turinčių teisę kandidatuoti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose asmenų grupės tol, kol atitinka minėtas sąlygas. Tačiau kyla abejonių dėl tokio apribojimo proporcingumo. Projektu siūloma nustatyti, kad dešimt metų nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo rinkimuose negali kandidatuoti asmenys, pripažinti kaltais už nusikaltimus valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir finansų sistemai.
Atkreipiame dėmesį, jog į minėtąsias nusikalstamų veikų grupes įeina skirtingo sunkumo nusikaltimai, kaip antai, apysunkiai ar sunkūs, kurie lemia skirtingus teistumo laikotarpius. Nustačius bendrą dešimties metų draudimo kandidatuoti rinkimuose terminą, susidarytų situacija, kai draudimas taikomas ir, pavyzdžiui, tokiam asmeniui, kuriam teistumas jau seniai yra išnykęs ir asmuo yra laikomas neteistu. Be to, net jei teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikusio kandidato pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimas priklausytų ir dėl atliktos bausmės sukeliamų padarinių dėl teistumo (neišnykusio ar nepanaikinto), kyla klausimų, ar toks ribojimas sudaro prielaidas įgyvendinti rinkimų teisę[5] bei atspindėti rinkėjų valią spręsti dėl tokio asmens kandidatūros. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected] [1] 1987 m. kovo 2 d. EŽTT sprendimas Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją byloje 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. EŽTT sprendimas Labita prieš Italiją byloje 26772/95. [2] 2006 m. kovo 16 d. EŽTT sprendimas Ždanoka prieš Latviją byloje 58278/00. [3] 1987 m. kovo 2 d. EŽTT sprendimas Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją byloje 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas Labita prieš Italiją byloje 26772/95; 2005 m. spalio 6 d. EŽTT sprendimas Hirst prieš Jungtinę Karalystę byloje 74025/01. [4] 2006 m. kovo 16 d.
EŽTT sprendimas Ždanoka prieš Latviją byloje 58278/00. [5] Aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė yra susijusi su konstitucine Lietuvos Respublikos piliečio teise dalyvauti valdant savo šalį (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimas), kuri įgyvendinama dalyvaujant formuojant politines atstovaujamąsias institucijas (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas).
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Ona Buišienė, Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(Lietuvos Respublikos piliečio) teisės būti renkamu Seimo nariu (pasyviosios rinkimų teisės) įgyvendinimo sąlygos „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų“. Šios sąlygos yra konstituciškai nepagrįstos ir prieštarauja Konstitucijos 56 straipsnio antrosios dalies nuostatai „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį <...>“.
Pagal šią nuostatą teismo paskirtą bausmę atlikęs asmuo (nepriklausomai nuo nusikaltimo rūšies, pobūdžio ar sunkumo) gali būti renkamas Seimo nariu, išskyrus asmenį, kuris apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų už nusikaltimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika. Pagal Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą “Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalis, pagal kurią asmuo, atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, gali būti renkamas Seimo nariu, reiškia, jog Konstitucijoje ne tik nėra nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, – Konstitucija, darydama minėtą išimtį, expressis verbis leidžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu”. Pažymėtina ir tai, kad projekte siūloma įtvirtinti teisės būti renkamu Seimo nariu (pasyviosios rinkimų teisės) įgyvendinimo sąlyga yra susijusi ir su Konstitucijos 78 straipsnio nuostata, kurioje įtvirtinami reikalavimai asmeniui, kuris gali būti renkamas Respublikos Prezidentu: „Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu“. Taigi, Seimo rinkimų įstatyme įtvirtinus aptariamą sąlygą asmeniui, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, būtų sukurta ir konstituciškai nepagrįsta sąlyga, apribojanti asmens teisę būti renkamu Respublikos Prezidentu.
„<...> Įstatymų leidėjui įgyvendinant Konstitucijos 56 straipsnio 3 dalį („Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas“) mutatis mutandis taikytina oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata, jog Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostata „teisę būti išrinktam nustato <...> rinkimų įstatymai“ reiškia, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose, taigi ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, nustatyti tokius reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kuris gali būti renkamas Respublikos Prezidentu, kurie yra konstituciškai pagrįsti. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. birželio 21 d. išvadą, atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, ir į tai, kad Seime registruotas Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-699), kuriuo siūloma įtvirtinti kitokias asmens teisės būti renkamu Seimo nariu įgyvendinimo sąlygas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projekto svarstyme nusprendė daryti pertrauką ir svarstymą tęsti rudens sesijoje. 4. Balsavimo rezultatai: už –10 , prieš – nėra, susilaikė –nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė