tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimo“ projekto (toliau
ratifikuotinų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. Lietuvoje 80 proc. smurto aukų yra moterys. Fizinį ar seksualinį smurtą nurodo patyrusi viena iš trijų Lietuvos moterų. Policijos departamento duomenimis, Lietuvoje 2017 m. buvo užregistruota 48 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, pradėta 11 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Didėjantis pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje skaičius rodo augantį visuomenės sąmoningumą ir nusiteikimą nesitaikstyti su smurtu. Tačiau ši tendencija taip pat patvirtina, kad smurtautojų atsakomybei užtikrinti ir aukoms apsaugoti reikalingos papildomos priemonės. 2011 m. Stambule priimta Konvencija yra svarbiausias europinis standartas kovai su prievarta prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Konvencija įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą, smurtautojų baudžiamąją atsakomybę ir numato tarptautinius priežiūros mechanizmus. Todėl Konvencijos ratifikavimas taptų papildomu įrankiu kovoje su visų formų smurtu, nukreiptu prieš moteris.
Šiuo metu iš
tik Rusija ir Azerbaidžanas. Konvenciją jau ratifikavo 30 ET šalių, įskaitant 18 Europos Sąjungos valstybių (2013 m. – Austrija, Italija, Portugalija, 2014 m. – Danija, Ispanija, Malta, Prancūzija, Švedija, 2015 m. – Lenkija, Nyderlandai, Slovėnija, Suomija, 2016 m. – Belgija, Rumunija, 2017 m.
kitų tarptautinių organizacijų raginimų stiprinti kovą su smurtu prieš moteris. Ratifikuoti Konvenciją Lietuvą skatina Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ir Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, Konvenciją ratifikuoti Seimui teikia Respublikos Prezidentė. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Konvencijoje įtvirtintos nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos Konstitucijoje, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, Lygių galimybių įstatyme, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Baudžiamajame kodekse, Baudžiamojo proceso kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse, Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Konvencija skirta kovai su visų formų smurtu prieš moteris, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, nuo kurio neproporcingai dažniau nukenčia moterys.
Įgyvendindamos Konvencijos nuostatas, valstybės turi skirti ypatingą dėmesį smurto dėl lyties aukoms, kurių didžioji dauguma yra moterys. Ratifikavus Konvenciją, ji taptų papildomu instrumentu kovoti su smurtu prieš moteris, sustiprintų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimą, numatydama specifines priemones, kaip kovoti su fiziniu, seksualiniu, psichologiniu, ekonominiu smurtu prieš moteris bei seksualiniu priekabiavimu. Konvencija valstybės įpareigotos imtis būtinų teisėkūros ir kitų priemonių, kad būtų propaguojama ir apsaugoma visų asmenų, ypač moterų, teisė gyventi nepatiriant smurto tiek viešajame, tiek privačiajame gyvenime. Valstybės negali dalyvauti jokiuose smurto prieš moteris veiksmuose ir turi užtikrinti, kad valstybės valdžios institucijos, pareigūnai, atstovai ir kiti valstybės vardu veikiantys subjektai laikytųsi šio įsipareigojimo. Be to, valstybės turi imtis būtinų teisėkūros ir kitų priemonių, kad būtų užkirstas kelias į Konvencijos taikymo sritį įtrauktiems smurto veiksmams, juos tirti, už juos bausti ir atlyginti jais padarytą žalą. Vadovaudamosi Konvencijos 10 straipsniu, valstybės turi paskirti arba įsteigti vieną ar daugiau oficialių įstaigų, atsakingų už politikos ir priemonių, skirtų visų formų smurto prevencijai ir kovai su juo, koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą. Siekiant užtikrinti, kad valstybės veiksmingai įgyvendintų Konvencijos nuostatas, ja sukuriamas specialus stebėsenos mechanizmas. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Ratifikavus Konvenciją neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, Konvencija įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą, smurtautojų baudžiamąją atsakomybę ir numato tarptautinius priežiūros mechanizmus, kurie užtikrins Konvencijos nuostatų įgyvendinimo stebėseną. Dėl šios priežasties, ratifikavus Konvenciją, bus sudarytos sąlygos efektyvesnei kovai su visomis smurto prieš moteris formomis: fiziniu, seksualiniu, psichologiniu ir ekonominiu smurtu, persekiojimu ir seksualiniu priekabiavimu. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Policijos departamento duomenimis, vien per 2017 m. Lietuvoje buvo užregistruota apie 48 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, pradėta 11 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Net 80 proc. smurto aukų yra moterys, o 90 proc. smurtautojų – vyrai. Konvencija yra pirmoji teisiškai įpareigojanti regioninė tarptautinė sutartis, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas būtent kovai su visų formų smurtu prieš moteris. Konvencija įpareigoja valstybes užtikrinti nuo smurto nukentėjusių aukų apsaugą, smurtautojų baudžiamąją atsakomybę, parengti išsamią sistemą ir reikalingas priemones, skirtas padėti smurto aukoms, teikti paramą ir pagalbą organizacijoms ir teisėsaugos institucijoms, kad jos galėtų veiksmingai bendradarbiauti siekiant laikytis integruoto požiūrio smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje panaikinimo srityje.
Atsižvelgiant į Konvencijos tikslus, jos taikymo sritį ir įpareigojimus valstybėms, manytina, kad Konvencijos ratifikavimas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, t. y. padės kovoti su visų formų smurtu prieš moteris tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas nėra tiesiogiai susijęs su verslo sąlygomis ar jo plėtra. Tačiau smurtas prieš moteris daro žalą ne tik individualiems asmenims, bet taip pat neigiamai veikia ir visos visuomenės raidą, reikalauja didžiulių valstybės lėšų (išlaidos nukentėjusiųjų nuo smurto medicininei ir psichologinei pagalbai, socialinei rūpybai ir t. t.). Vien Policijos departamento 2017 m. duomenimis, su smurto artimoje aplinkoje kontrole susiję kaštai gali siekti apie 40 mln. eurų. Todėl pavykus sumažinti smurto prieš moteris mastą, tikėtina, tai teigiamai atsilieps tiek pavienių asmenų finansinei ir bendrajai gerovei, tiek valstybės ekonomikai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Konvencija priskirtina prie ratifikuotinų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. Pagal Konvencijos nuostatas, pagalba turi būti teikiama ne tik nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, bet ir visoms smurto prieš moteris aukoms.
Vadovaujantis Konvencijos 10 straipsnio nuostatomis paskirta koordinuojanti įstaiga turės įvertinti, ar Konvencijos nuostatoms įgyvendinti pakaks galiojančių teisės aktų, ar bus reikalingi atitinkami jų pakeitimai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ar terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Konvencija papildomai sustiprins EŽTK įtvirtintų teisių apsaugą ir jos 14 straipsnyje įtvirtintą diskriminacijos uždraudimą. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Už kovą su smurtu prieš moteris atsakingos institucijos turi įvertinti, ar reikalinga keisti galiojančius ar priimti naujus teisės aktus. Be to, Įstatymo projekto 3 straipsnyje numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Konvencijos 10 straipsniu, turi paskirti vieną ar kelias institucijas, atsakingas už politikos ir priemonių, skirtų visų formų smurto, įtraukto į Konvencijos taikymo sritį, prevencijai ir kovai su juo, koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą. 12.
lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Ratifikavus Konvenciją, tinkamas jos įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Papildomų lėšų gali prireikti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų pagalbos, savivaldybių krizių centrų, teisėsaugos ir sveikatos apsaugos finansavimui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje kova su smurtu artimoje aplinkoje įvardijama kaip viena iš prioritetinių sričių, kelianti didelį pavojų tiek atskirų žmonių santykiams, tiek visuomenės stabilumui ir valstybės saugumui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyti konkretūs rodikliai ir priemonės kovai su smurtu, kuriems jau įsipareigota skirti biudžeto lėšas. Konkretų lėšų poreikį turės įvertinti už kovą su smurtu prieš moteris atsakingos institucijos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą atsižvelgta į Užsienio reikalų ministerijos atliktus vertinimus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: lytis, nediskriminavimas, smurtas, smurtas artimoje aplinkoje, auka, ratifikavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Atkreiptinas dėmesys į visuomenėje vykstančias diskusijas dėl Konvencijoje įtvirtintų „lyties socialiniu aspektu“ (Konvencijos 3 straipsnio c punktas) ir „lytinės tapatybės“ (Konvencijos 4 straipsnio 3 dalis) sąvokų turinio ir taikymo apimties.
Pažymėtina, kad Konvencijoje nėra minima „socialinės lyties“ sąvoka, o kalbama tik apie lyties socialinę funkciją ir su tuo susijusius lygių galimybių skatinimą, diskriminacijos mažinimą, kovą su stereotipais. Siekiant išvengti netikslaus Konvencijos nuostatų aiškinimo, ją siūloma ratifikuoti su pareiškimu, pagal kurį Konvencijos 3 straipsnio c punkte ir 4 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos Lietuvos Respublikoje taikomos tik įgyvendinant Konvencijos nuostatas. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastebime, kad projekto 2 straipsniu yra pareiškiama, kad „Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia, kad Konvencijos 3 straipsnio c punkte ir 4 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos Lietuvos Respublikoje taikomos tik įgyvendinant Konvencijos nuostatas”. Siūlomas pareiškimas svarstytinas šiais aspektais:
pareiškimas nebūtų traktuojamas kaip tam tikra išlyga Konvencijos atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 1969 m. Vienos konvenciją dėl sutarčių teisės išlyga yra „vienašališkas valstybės pareiškimas, nesvarbu, kaip suformuluotas ar pavadintas, padarytas pasirašant, ratifikuojant (pabraukta – mūsų), priimant, tvirtinant sutartį ar prisijungiant prie jos, kuriuo valstybė siekia netaikyti tam tikrų sutarties nuostatų arba pakeisti jų teisinę galią valstybei“. Svarstytina, ar teikiamo projekto 2 straipsnyje numatytas pareiškimas galėtų būti daromas, atsižvelgiant į Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 19 straipsnyje numatytas išlygų darymo taisykles, nustatančias, kad išlygos dėl tarptautinių sutarčių gali būti daromos jas ratifikuojant, priimant, tvirtinant ar prisijungiant prie jų, išskyrus atvejus, kai sutartyje nurodyta, kad gali būti padarytos tik tam tikros išlygos, tarp kurių ta išlyga nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai, kad visos išlygos atitinkamoms šalims yra numatytos pačios Konvencijos 78 straipsnyje, manytina, kad kitos išlygos negalėtų būti daromos.
nuostatos, kad „<...> vartojamos sąvokos Lietuvos Respublikoje taikomos tik įgyvendinant Konvencijos nuostatas“, pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant įgyvendinti Konvencijos nuostatas turės būti priimami ar pakeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai, kurie įgyvendins Konvencijos nuostatas, taip pat ir Konvencijos 3 straipsnio c punktą ir 4 straipsnio 3 dalį. Be to, siekiant tinkamai vykdyti ratifikuojama Konvencija ketinamus prisiimti tarptautinius įsipareigojimus, šiai tarptautinei sutarčiai įgyvendinti reikalingi priimti teisės aktai turėtų būti priimti ir įsigalioti ne vėliau nei pati konvencija įsigalios Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]