PAKEITIMO įstatymo
priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama sustiprinti vartotojų apsaugos sistemos veiksmingumą, taip pat sukurti aiškią produktų saugai taikomų reikalavimų ir jų laikymosi priežiūros sistemą bei sustiprinti rinkos priežiūros institucijų įgaliojimus. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“,
aiškų ir skaidrų reguliavimą, optimizuojant vartotojų apsaugos procesus“ pirmąją priemonę „Produktų saugos įstatymo pakeitimų parengimas ir priėmimas siekiant sukurti aiškią produktų saugos reikalavimų ir jų laikymosi priežiūros sistemą, sustiprinti rinkos priežiūros institucijų įgaliojimus“, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 281 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2015–2018 metų strategijos patvirtinimo“ (1 tikslas, 1.2 uždavinys, P-1-2-2 kriterijus). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento (direktorius Vaidas Gricius, (tel. 8 706 64 666, el. p. [email protected]) Pramonės politikos skyriaus (vedėjas Karolis Ruzgys, (tel. 8 706 64 874, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Sigita Kaminskienė (tel. 8 706 64716, el. p. [email protected]). 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme (toliau – Įstatymas) yra pateikiama
„produkto saugos kontrolės“ sąvoka, kuri neapima visų rinkos priežiūros
priemonių. Taip pat Įstatyme įgaliotasis atstovas ir importuotojas yra laikomi gamintojais, tačiau tai neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos, panaikinančio Sprendimą 93/465/EEB (toliau – Sprendimas Nr. 768/2008), nuostatų, kadangi tam tikras užduotis gali atlikti tik gamintojas ir yra būtina aiškiai atskirti gamintoją nuo kitų ekonominės veiklos vykdytojų, dalyvaujančių tolesnėje paskirstymo grandinėje. Galiojančiame Įstatyme taip pat nustatyta, kad gamintojas privalo tinkamai ženklinti gaminius, tačiau nekalbama apie gaminio ženklinimą užtikrinant jo atsekamumą, kuris visoje tiekimo grandinėje padeda padaryti rinkos priežiūrą paprastesnę ir veiksmingesnę. Atsekamumo sistema palengvina rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti ekonominės veiklos vykdytojus, kurie tiekė rinkai reikalavimų neatitinkančius gaminius. Įstatyme nustatytas reikalavimas ekonominės veiklos vykdytojams, kurie, sužinoję, kad produktas yra pavojingas, nedelsdami nutrauktų produkto tiekimą rinkai, informuotų gamintoją, vartotojus, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) ir atitinkamos srities rinkos priežiūros institucijas ir imtųsi kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojams pašalinti, tačiau nėra nustatyta konkrečių priemonių, pavyzdžiui, pašalinimo iš rinkos, gaminio susigrąžinimo ir atitinkamais atvejais gaminio sunaikinimo siekiant išvengti šio produkto eksporto į ne Europos Sąjungos valstybes nares.
Įstatyme apibrėžiant rinkos priežiūros institucijų teises ir pareigas, šiuo metu nėra nustatyta rinkos priežiūros institucijų teisė, atliekant valstybinę produktų saugos kontrolę, patekti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių ūkio subjektų, kurie gamina, tiekia produktus rinkai, teritoriją, pastatus, patalpas, atlikti patikrinimus, o tai apsunkina rinkos priežiūros institucijų darbą. Šiuo metu Įstatyme nustatytas baudų ir įspėjimų skyrimo šešių mėnesių terminas kai kuriais atvejais yra per trumpas nustatyti pažeidimą, atlikti tyrimą ir paskirti baudą. Galiojančiame Įstatyme nustatytos ekonominės sankcijos ir jų taikymo tvarka nėra pakankamai veiksminga. Šiuo metu nemažai įmonių, pažeidusių Įstatymą ir gavusių Įstatyme nustatyto dydžio baudą, dažnai pakartotinai pažeidžia Įstatymo reikalavimus (vien per 2017 metus net 14 verslo subjektų pakartotinai pažeidė Įstatymo nuostatas, tarp šių pakartotinai pažeidimus darančių verslo subjektų yra didieji prekybos centrai, produktų tiekimu rinkai užsiimančios įmonės) todėl darytina išvada, kad paskirtos baudos ne visada veiksmingos ir neatlieka savo pagrindinės
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte, atsižvelgiant į tai, kad tam tikras užduotis gali atlikti tik gamintojas, patikslinta sąvoka „gamintojas“ ir įtrauktos naujos sąvokos „ekonominės veiklos vykdytojai“, „importuotojas“ ir „įgaliotasis atstovas“. Importuotojai ir įgaliotieji atstovai yra glaudžiai susiję su rinka, todėl jie turi būti įtraukti į rinkos priežiūros užduotis ir būti pasirengę aktyviai jose dalyvauti teikiant kompetentingoms valdžios institucijoms visą reikalingą informaciją apie atitinkamus gaminius. Dėl šių priežasčių Įstatymo projektas papildytas naujais straipsniais, apibrėžiančiais importuotojo ir įgaliotojo atstovo pareigas siekiant užtikrinti gaminių saugą. Įstatymo projekte yra aiškiai ir proporcingai paskirstomos prievolės, nustatytos atsižvelgiant į kiekvieno tiekimo ir platinimo procese dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo (gamintojo, importuotojo, įgaliotojo atstovo, platintojo, paslaugos teikėjo) vaidmenį. Galiojančiame Įstatyme nustatytos ekonominės sankcijos ir jų taikymo tvarka nėra pakankamai veiksminga. Šiuo metu nemažai įmonių, pažeidusių Įstatymą ir gavusių Įstatyme nustatyto dydžio baudą, dažnai pakartotinai pažeidžia Įstatymo reikalavimus, todėl darytina išvada, kad paskirtos baudos ne visada veiksmingos ir neatlieka savo pagrindinės – prevencinės funkcijos, neužtikrina, kad asmuo imtųsi atitinkamų priemonių, kad į rinką būtų tiekiami tik saugūs produktai. Siekiant užtikrinti rinkos priežiūros veiksmingumą ir ekonominių sankcijų prevencinę funkciją Įstatymo projektu siekiama padidinti baudų dydžius už Įstatymo pažeidimus. Įstatymo ir Įstatymo projekte nurodytų baudų dydžių lyginamoji analizė pateikiama lentelėje. Lentelė.
Lentelė. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo ir Įstatymo projekte numatytų baudų už Produktų saugos įstatymo pažeidimą dydžių lyginamoji analizė Pažeidimas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas Įstatymo projektas Pavojingų gaminių tiekimas ar pavojingų paslaugų teikimas Nuo 144 iki 1 448 eurų bauda (gaminiai); nuo 144 iki
eurų bauda. Pavojingų gaminių tiekimas ar pavojingų paslaugų teikimas, po sprendimo uždrausti jų tiekimą (teikimą) Nuo 868 iki 4 344 eurų bauda (gaminiai); nuo 579 iki 2 896 eurų bauda (paslaugos). Nuo 1 000 iki 5 000 eurų bauda. Reikalavimo pašalinti pavojingus produktus iš rinkos, juos susigrąžinti iš vartotojų ir sunaikinti nevykdymas Nuo 1 448 iki 5
iki 6 500 eurų bauda. Pavojingų produktų, sukėlusių žalą vartotojo sveikatai, pateikimas ir tiekimas rinkai Nuo 1 448 iki 11
produktų, sukėlusių vartotojo mirtį, pateikimas ir tiekimas rinkai Nuo 5 792 iki 23
siūlytinų ekonominių sankcijų dydį, analizuota Europos Sąjungos valstybių narių praktika. Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Austrijoje už produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą skiriama iki 25 tūkst. eurų bauda (minimalus baudos dydis nenustatytas), Belgijoje – nuo 26 eurų iki 600 tūkst. eurų bauda, Rumunijoje – nuo 155 eurų iki 6 666 eurų bauda, Bulgarijoje – nuo 125 eurų iki
į Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. gruodžio 3 d. direktyvą Nr.
2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (toliau – Direktyva), Įstatymo projektu siūloma Įstatymo nuostatas taikyti juridiniams ir fiziniams asmenims, pateikiantiems ir tiekiantiems rinkai vartotojams ir profesionaliajam naudojimui skirtus produktus, kurie patenka į vartotojų rinką, kadangi profesionaliajam naudojimui sukurti, bet palaipsniui patekę į vartotojų rinką produktai turi atitikti šio Įstatymo reikalavimus, nes gali kelti riziką vartotojų sveikatai ir saugai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti gamintojams prievolę tinkamai ženklinti gaminį užtikrinant jo atsekamumą, kadangi ši informacija visoje tiekimo grandinėje padeda padaryti rinkos priežiūrą paprastesnę ir veiksmingesnę. Įstatymo projekte sąvoka „produkto saugos kontrolė“, siekiant praplėsti rinkos priežiūros priemonių taikymą, pakeista į „produktų saugos rinkoje priežiūros“ sąvoką. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (toliau – Reglamentas Nr. 765/2008), vartojamas sąvokas, Įstatymo projektas papildomas „produkto tiekimo rinkai“ sąvoka ir patikslinama „produkto pateikimo rinkai“ sąvoka. Įstatymo projektu panaikinamos nuostatos dėl vartotojų asociacijų ir mokslo komitetų vaidmens produktų saugos srityje, taip pat kaip dubliuojančio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas atsisakoma Įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės produktų saugos kontrolės turinį. Įstatymo projektu panaikinamas ir Įstatymo
pavojingų produktų, atlyginimą, kadangi šis straipsnis iš esmės nesukuria teisinės pridėtinės vertės.
Į Įstatymo projekto penktąjį skirsnį „Rinkos ribojimo priemonės“, atsižvelgiant į Direktyvos 8 straipsnį, perkeltos Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 439, nuostatos. Kai kurios šių taisyklių nuostatos, pavyzdžiui, dėl pavojingų produktų sunaikinimo, dėl produktų, kuriems taikomos rinkos ribojimo priemonės, saugojimo sandėliuose reikalavimų, turėtų būti reguliuojamos įstatymo lygmeniu, todėl siūloma, perkėlus šias nuostatas į Įstatymą, panaikinti minėtą nutarimą. Siekiant aiškiau reguliuoti rinkos priežiūros institucijų įgaliojimus Įstatymo projektu, atsižvelgiant į Reglamentą Nr. 765/2008 bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, įtraukti rinkos priežiūros institucijų teisę, dalyvaujant ekonominės veiklos vykdytojo atstovui ir institucijų pareigūnams pateikus tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti veiklos patikrinimą, ekonominės veiklos vykdytojų darbo metu patekti į Lietuvos Respublikoje esančius jų teritoriją, pastatus, patalpas (įskaitant nuomojamus ar naudojamus panaudos teisinių santykių pagrindu), kuriuose gaminami, parduodami arba laikomi (sandėliuojami) gaminiai arba teikiamos paslaugos, ir atlikti veiklos patikrinimus, o tais atvejais, kai trukdoma atlikti veiklos patikrinimą, – pasitelkti policiją. Į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas rinkos priežiūros institucijos pareigūnai turi teisę patekti tik tuo atveju, kai šis fizinis asmuo sutinka ir įstatymuose nenustatyta kitaip.
Šios rinkos priežiūros institucijos teisės realizavimas neatsiejamai susijęs su Įstatymo projekte numatoma ekonominės veiklos vykdytojų pareiga sudaryti galimybę institucijų pareigūnams pateikti į jų teritoriją ir patalpas bei sudaryti tinkamas sąlygas veiklos patikrinimui atlikti. Kita vertus, siekiant užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojų teisių ir pareigų pusiausvyrą, Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalyje išskiriamos ekonominės veiklos vykdytojų teisės rinkos priežiūros metu. Įstatyme nustatytas 6 mėnesių laikotarpis, skirtas skundui išnagrinėti ir baudai ar įspėjimui skirti, kai kuriais atvejais yra per trumpas, dėl to Įstatymo projektu siūloma baudų ar įspėjimo skyrimo terminus suvienodinti su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje nustatytais terminais: nustatyti, kad numatyta bauda ar įspėjimas gali būti skiriami ne vėliau kaip per dvejus metus nuo įstatymo pažeidimo padarymo, o tęstinio pažeidimo atvejais – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Siekiant užtikrinti rinkos priežiūros veiksmingumą, Įstatymo projektu siekiama praplėsti atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą – už Įstatymo pažeidimą atsakomybę sunkinančia aplinkybe būtų laikomas faktas, kad dėl pažeidimo atsirado sunkių padarinių. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybinė produkto saugos ekspertizė būtų atliekama pagal Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 1150 „Dėl Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir atsisakyti nutarimą dubliuojančių nuostatų.
Įstatymo projekte terminas apskųsti teismui rinkos priežiūros institucijų sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ir dėl baudų ar įspėjimų skyrimo suvienodinamas su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytu terminu. Įstatymo projektu atliekami kiti pakeitimai (pvz., nustatoma, kad gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas, platintojas, paslaugos teikėjas pavojingą produktą privalo sunaikinti vadovaudamasis atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių produktų saugos sričiai, valstybės finansams ir administracinei naštai nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
9Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nustatomos šios naujos sąvokos: „ekonominės veiklos vykdytojai“, „importuotojas“, „įgaliotasis atstovas“, „pavojingo gaminio susigrąžinimas“, „pavojingo produkto pašalinimas“, „produkto tiekimas rinkai“, „produktų saugos rinkoje priežiūra“, „profesionaliajam naudojimui skirti produktai“, „techninė specifikacija“. Šios sąvokos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka yra suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektu užtikrinamas tinkamas Europos Sąjungos teisės akto taikymas nacionalinėje teisėje. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, turės būti:
1) pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. 439 „Dėl Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo tvarkos patvirtinimo“;
2) pakeistas Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 1150 „Dėl Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, taip pat nenumatoma ir sutaupyti lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „rinkos priežiūra“, „saugus gaminys“, „rinkos ribojimo priemonės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje nauja redakcija dėstomo Produktų saugos įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad “Šis įstatymas nustato produktų saugos reguliavimo ir informacijos apie pavojingus gaminius teikimo tvarką <...>” (pabraukta mūsų). Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką - ,,gaminys“, o 3 straipsnio 9 dalyje - sąvoką ,,pavojingo gaminio susigrąžinimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvokos ,,pavojingas gaminys“ nėra siūloma apibrėžti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo bei galimo įstatymo nuostatų nevienodo aiškinimo taikant įstatymą, keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti sąvokos ,,pavojingas gaminys“ turinio. Kartu svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti projekte vartojamą sąvoką „pavojinga paslauga“, nes projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje ir 18 dalyje siūloma atitinkamai apibrėžti tik sąvokų ,,paslauga“ ir ,,saugi paslauga“ turinį. 2. Teikiamu projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra nurodoma, kad „šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo priede yra nurodytas tik vienas Europos Sąjungos teisės aktas, todėl svarstytina, ar, siekiant aiškumo, minėtoji nuostata neturėtų būti patikslinta. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir įstatymo priedo pavadinimas. 3.
dalyje apibrėžtos sąvokos „techninė specifikacija“ turinio nereikėtų tikslinti, nes iš šių nuostatų nėra aišku, koks „procesas“ turi atitikti techninius reikalavimus. 4. Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, kai teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių
„Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 5, 6
straipsniuose bei 17 straipsnio 2 dalyje žodžius „Lietuvos Respublikos“ siūlytina išbraukti. 5. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 punkte tikslintinas nurodytas „3 dienas“ terminas, jį atitinkamai susiejant su kalendorinėmis ar darbo dienomis, kadangi keičiamo įstatymo nuostatuose yra vartojami tiek „darbo dienų“, tiek „kalendorinių dienų“ terminai. Analogiško turinio pastabos teiktinos ir dėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 punkto, 9 straipsnio
dalies. 6. Projektu keičiamo įstatymo nuostatose vartojamos formuluotės „tinkamai ženklinti“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 punktas ir kt.), „tinkamai informuoti“ (pavyzdžiui, keičiamo 7 straipsnio 5 punktas ir kt.), „tinkamai rūpintis“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punktas) nėra pakankamai aiškios savo turiniu, nes sąvoka „tinkamai“ gali būti įvairiai suprantama ir vertinama. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto visų nuostatų, kuriose vartojamos šios formuluotės, nereikėtų tikslinti. 7. Projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 punkto nuostata ,,kaip profesionalas turėjęs žinoti“ nėra pakankamai aiški. Svarstytina, ar vertinamąją nuostatą nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aiški šios nuostatos prasmė. 8.
dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkte, 8 straipsnio 5 punkte, 9 straipsnio 7 punkte siūloma įtvirtinti vienodą nuostatą, kad atitinkamai gamintojas, įgaliotasis atstovas ir importuotojas privalo ,,atlyginti vartotojui turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė naudodamas pavojingą gaminį“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais vartotojo patirtą žalą privalėtų atlyginti gamintojas, o kuriais įgaliotasis atstovas ar importuotojas. Projekto nuostatas galėtų būti aiškinamos taip, kad vartotojas dėl patirto žalos atlyginimo galėtų kreiptis į bet kurį iš jų. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 9. Projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) ir kitų rinkos priežiūros institucijų (jų pareigūnų) teises ir pareigas rinkos priežiūros metu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar rinkos priežiūros institucijos pareigūno sąvoka apimtų visus rinkos priežiūros institucijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, ar tik tuos darbuotojus, kuriems suteikti atitinkami įgaliojimai. Projekte Tarnybos ir kitų rinkos priežiūros institucijų pareigūnų sąvoka nėra apibrėžta. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 2 ir 4 dalyse vartojama sąvoka ,,Tarnybos ir kitų rinkos priežiūros institucijų atstovas“. Nėra aiškūs aukščiau minėtų sąvokų skirtumai. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šių sąvokų turinio. 10.
10Atsižvelgiant į tai,
kad pagal projekto nuostatas ekonominės veiklos vykdytoju gali būti ir fizinis asmuo, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų, nustatančių, kad Tarnyba ir kitos rinkos priežiūros institucijos turi teisę reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir pateiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu, nes nėra aišku, koks asmuo būtų laikomas ekonominės veiklos vykdytojo, kai jis yra fizinis asmuo, vadovas. 11. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 11 punkte yra įtvirtinama, kad Tarnyba ir kitos rinkos priežiūros institucijos „nustačiusios produktų saugą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, įspėti apie tai ekonominės veiklos vykdytoją ir įpareigoti nedelsiant šiuos pažeidimus pašalinti bei tinkamai informuoti vartotojus”. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku, apie ką tarnyba ir kitos priežiūros institucijos tinkamai turėtų informuoti vartotojus, t. y., ar apie nustatytus pažeidimus, ar apie šių pažeidimų pašalinimus, ar kitus atvejus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo, minėtoji nuostata neturėtų būti patikslinta. 12. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra nurodoma, kad „Tarnybai ir kitoms rinkos priežiūros institucijoms įpareigojus <...> nuo šių įpareigojimų įvykdymo dienos pranešti institucijai, nurodžiusiai pašalinti iš rinkos pavojingą produktą ar susigrąžinti pavojingą gaminį“. Iš teikiamos nuostatos nėra aišku, apie ką ekonominės veiklos vykdytojas turėtų pranešti institucijoms, todėl siekiant aiškumo siūlytina minėtą nuostatą patikslinti. 13. Projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jeigu Tarnyba ir kitos rinkos priežiūros institucijos pačios pašalina iš rinkos pavojingą produktą arba pačios susigrąžina pavojingą gaminį, patirtas išlaidas atlygina pateikęs ir tiekęs rinkai pavojingą produktą ekonominės veiklos vykdytojas”.
Nuostata, kad Tarnyba ir kitos priežiūros institucijos susigrąžina pavojingą gaminį, nėra aiški. Manytina, kad susigrąžinti gaminį gali tie subjektai, kurie jį pateikė rinkai, o ne priežiūros institucijos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. 14. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. Taip pat svarstytina, ar keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste, kaip pavyzdinis reguliavimas, pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis. 15. Projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka ,,sunkūs padariniai“. Šios sąvokos turinys projekte nėra atskleidžiamas. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 11 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Siekiant aiškumo bei galimo nevienodo šios sąvokos turinio aiškinimo taikant įstatymą, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio arba pateikti nuorodą į įstatymą, kuriame šios sąvokos turinys būtų atskleistas. 16.
įstatymo 21 straipsnio nuostatos tikslintinos, nes projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnyje įspėjimo skyrimas už šio įstatymo pažeidimus nėra numatytas. Atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir projektu keičiamo įstatymo 22 straipsnio
dalyje yra numatoma, kad „<...> šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisykles tvirtina Tarnyba“. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima Tarnybos direktorius, o ne Tarnyba. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėta nuostatą patikslinti. 18. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje žodis „keturiolika“ keistinas skaičiumi „14“, kadangi keičiamo įstatymo nuostatose yra vartojama skaitinė reikšmė apibrėžiant dienomis nurodytus terminus. 19. Projektu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad protokolą surašo ekonominės veiklos vykdytojo veiklos patikrinimą atlikęs Tarnybos arba kitos rinkos priežiūros institucijos atstovas. Ši nuostata derintina su projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio
ir kitos rinkos priežiūros institucijos (jų pareigūnai), bet ne jų atstovai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 20. Atsižvelgus į tai, kad pagrindinės įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros turėtų būti nustatytos įstatyme, projektu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį reikėtų papildyti, nustatant kurie konkrečiai Tarnybos ar kitų rinkos priežiūros institucijų valstybės tarnautojai yra įgalioti nagrinėti projektu keičiamo įstatymo pažeidimus. Be to, atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nėra siūloma nustatyti jokio termino, per kurį atitinkamos rinkos priežiūros institucijos turėtų išnagrinėti pažeidimus.
Siekiant, kad nagrinėjimo procedūros netruktų nepagrįstai ilgą laiko tarpą, svarstytina, ar tokio termino nereikėtų nustatyti. 21. Atsižvelgiant į tai, kad esminės (pagrindinės) įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros turi būti nustatytos įstatyme, atvejai, kai pažeidimas nagrinėjamas žodine ar rašytinio proceso tvarka turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne Tarnybos tvirtinamose pažeidimų nagrinėjimo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, projektu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. 22. Projekto 2 straipsnio pavadinimas turėtų būti pakeistas iš „Baigiamosios nuostatos“ į „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“, kadangi šio straipsnio nuostatos reglamentuoja įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą bei taikymą. 23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos „Respublikos Prezidentas“ rašytinos mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nauja redakcija dėstomo Produktų saugos įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas)
kaip kitą kalendorinę dieną“ išbraukti žodį „kalendorinę“ kaip perteklinį. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 punkte vartojamos formuluotės „nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą kalendorinę dieną”. 2. Siekiant aiškumo ir įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
vykdytojo paskirtam įgaliotam asmeniui“ reikėtų įrašyti formuluotę „ekonominės veiklos vykdytojui ar jo įgaliotam asmeniui“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnyje vartojamos skirtingos sąvokos „įgalioti asmenys“ (šio straipsnio 1 dalies 7, 9 punktai, 4 dalies 3 punktas) bei „įgalioti atstovai“ (šio straipsnio 3 ir 4 dalys). Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimą. Jei būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4, 5 ir 6 dalies nuostatų, kuriose vartojama sąvoką „jo atstovas“ ar „jų atstovai“. 3. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,jeigu Tarnyba ir kitos rinkos priežiūros institucijos pačios atlieka šio straipsnio 3 dalies
produktą pateikęs ir tiekęs rinkai ekonominės veiklos vykdytojas“.
Taigi pagal projekto nuostatas rinkos priežiūros institucijos galėtų pačios imtis veiksmų pašalinti iš rinkos pavojingus produktus ar organizuoti jų pašalinimą, taip pat pavojingus gaminius susigrąžinti iš vartotojų arba organizuoti jų susigrąžinimą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar aukščiau minėtos tarnybos galėtų atlikti nurodytus veiksmus tik tuo atveju, jeigu ekonominės veiklos vykdytojai patys nevykdytų keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose jiems nustatytų įpareigojimų, ar juos galėtų atlikti bet kuriuo metu, priėmus keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir kitų rinkos priežiūros institucijų įgaliojimus yra siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar rinkos priežiūros institucijų įgaliojimai pačioms atlikti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus neturėtų būti nustatyti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, nes keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje yra tik nurodomi subjektai, kurie privalėtų atlyginti dėl šių institucijų atitinkamų veiksmų atlikimo patirtas išlaidas. 4. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad skiriant baudą, sunkinanti aplinkybė yra ,,toks pat šio įstatymo pažeidimas padarytas pakartotinai nepraėjus vieniems metams nuo ankstesnio šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos“ (pabraukta mūsų).
Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 21 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, šio įstatymo pažeidimas gali būti padarytas tęstiniu veiksmu. Pastaruoju atveju baudos ar įspėjimas yra skiriamos ne nuo pažeidimo padarymo dienos, bet nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgus į tai, lieka neaišku, kaip tokiu atveju būtų skaičiuojamas vienų metų terminas. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. 5. Projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio, 22 straipsnio 1 ir 8 dalių bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad projekto nuostatose nėra nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su įspėjimo, kaip vienos iš poveikio priemonių, skyrimu, t. y., iš projekto nuostatų nėra aišku, už kokius šio įstatymo pažeidimus ir kokiais atvejais, būtų skiriamas įspėjimas, o ne bauda. Manytina, kad projektas turi būti papildytas nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2018-10-10
pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Jurgis Razma, Virginijų Sinkevičių pavaduojanti Vida Ačienė. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministro patarėjas Mindaugas Pauliukas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Pramonės politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Karolis Ruzgys, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Pramonės politikos skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Kaminskienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Produktų saugos ir kokybės departamento l. e. direktoriaus pareigas Arvydas Naina, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vedėja Audronė Kaušylienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-153 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Produktų saugos įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas)
reguliavimo ir informacijos apie pavojingus gaminius teikimo tvarką <...>” (pabraukta mūsų). Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką - ,,gaminys“, o 3 straipsnio 9 dalyje - sąvoką ,,pavojingo gaminio susigrąžinimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvokos ,,pavojingas gaminys“ nėra siūloma apibrėžti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo bei galimo įstatymo nuostatų nevienodo aiškinimo taikant įstatymą, keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti sąvokos ,,pavojingas gaminys“ turinio. Kartu svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti projekte vartojamą sąvoką „pavojinga paslauga“, nes projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje ir 18 dalyje siūloma atitinkamai apibrėžti tik sąvokų ,,paslauga“ ir ,,saugi paslauga“ turinį. Nepritarti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Produktų saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžiama sąvoka „produktas“ nurodant, kad produktu yra laikytinas gaminys (prasme kaip daiktas) arba paslauga (prasme kaip ūkinė komercinė veikla). Keičiamo įstatymo
apibrėžtis nurodant, kad tokiu produktu yra laikytinas „produktas, neatitinkantis šiame įstatyme saugiam produktui keliamų reikalavimų“. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje pateikiama sąvokos „saugus gaminys“ apibrėžtis, o keičiamo įstatymo
sąvokos turėtų būti aiškinamos sistemiškai.
Be to, pažymėtina, kad visos aukščiau nurodytos sąvokos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka yra suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Teikiamu projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra nurodoma, kad „šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo priede yra nurodytas tik vienas Europos Sąjungos teisės aktas, todėl svarstytina, ar, siekiant aiškumo, minėtoji nuostata neturėtų būti patikslinta. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir įstatymo priedo pavadinimas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
I. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami įgyvendinamas šio įstatymo priede nurodyti nurodytas Europos Sąjungos teisės aktai aktas.“ II. Keičiamo įstatymo priedo pavadinimą išdėstyti taip:
kanceliarijos Teisės departamentas
21 Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje apibrėžtos sąvokos
„techninė specifikacija“ turinio nereikėtų tikslinti, nes iš šių nuostatų
nėra aišku, koks „procesas“ turi atitikti techninius reikalavimus. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 21 dalį išdėstyti taip: „21. Techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nurodomi techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti gaminys, procesas arba paslauga.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-155 Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, kai teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 5, 6 straipsniuose bei 17 straipsnio 2 dalyje žodžius „Lietuvos Respublikos“ siūlytina išbraukti. Pritarti Komiteto pasiūlymas: I. Keičiamo įstatymo 5 straipsnį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos nustato privalomus produktų saugos reikalavimus, suderintus su Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais, ir atitikties vertinimo tvarką.“6 II. Keičiamo įstatymo 6 straipsnį išdėstyti taip: „Informacija apie pavojingus gaminius ir rinkos priežiūros institucijas bei jų įgaliojimus Europos Komisijai ir (ar) Europos Sąjungos valstybėms narėms teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“172 III. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Valstybinė produkto saugos ekspertizė atliekama Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 punkte tikslintinas nurodytas „3 dienas“ terminas, jį atitinkamai susiejant su kalendorinėmis ar darbo dienomis, kadangi keičiamo įstatymo nuostatuose yra vartojami tiek „darbo dienų“, tiek „kalendorinių dienų“ terminai. Analogiško turinio pastabos teiktinos ir dėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 punkto, 9 straipsnio 5 punkto,
Komiteto pasiūlymas: I.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip: „5) sužinojęs arba kaip profesionalas turėjęs žinoti, kad gaminys pavojingas, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo šios aplinkybės sužinojimo dienos, tinkamai informuoti apie tai vartotojus, vartotojų organizacijas, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) ir atitinkamos srities rinkos priežiūros institucijas: nurodyti, kokius veiksmus pavojingą produktą įsigiję vartotojai turėtų atlikti, pašalinti jį iš rinkos ir, jeigu būtina, gaminį susigrąžinti, taip pat atitinkamais atvejais gaminį sunaikinti ir imtis priemonių, užtikrinančių, kad jis nebūtų eksportuotas;“. 83 II. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip: „3) sužinojęs, kad gaminys pavojingas, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per
informuoti apie tai vartotojus, vartotojų organizacijas, Tarnybą ir atitinkamos srities rinkos priežiūros institucijas: nurodyti, kokius veiksmus pavojingą produktą įsigiję vartotojai turi atlikti, pašalinti jį iš rinkos ir, jeigu būtina, gaminį susigrąžinti, taip pat atitinkamais atvejais gaminį sunaikinti ir imtis priemonių, užtikrinančių, kad jis nebūtų eksportuotas;“. 95 III. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip: „5) sužinojęs, kad gaminys pavojingas, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per
informuoti apie tai vartotojus, vartotojų organizacijas, Tarnybą ir atitinkamos srities rinkos priežiūros institucijas: nurodyti, kokius veiksmus pavojingą produktą įsigiję vartotojai turi atlikti, pašalinti jį iš rinkos ir, jeigu būtina, gaminį susigrąžinti, taip pat atitinkamais atvejais gaminį sunaikinti ir imtis priemonių, užtikrinančių, kad jis nebūtų eksportuotas;“. 103 IV.
103 IV. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip: „3) sužinojęs arba kaip profesionalas turėjęs žinoti, kad gaminys pavojingas, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą kalendorinę dieną nuo šios aplinkybės sužinojimo dienos nutraukti gaminio tiekimą rinkai ir ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas tinkamai apie tai informuoti gamintoją, įgaliotąjį atstovą, importuotoją, vartotojus, vartotojų organizacijas, Tarnybą ir atitinkamos srities rinkos priežiūros instituciją ir nurodyti, kokius veiksmus pavojingą produktą įsigiję vartotojai turi atlikti, pašalinti jį iš rinkos ir, jeigu būtina, gaminį susigrąžinti, taip pat atitinkamais atvejais gaminį sunaikinti ir imtis priemonių, užtikrinančių, kad jis nebūtų eksportuotas;“. 115 V. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip: „5) sužinojęs arba kaip profesionalas turėjęs žinoti, kad suteikta paslauga pavojinga, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą kalendorinę dieną nuo šios aplinkybės sužinojimo dienos, nutraukti paslaugos teikimą ir ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas tinkamai apie tai informuoti vartotojus, vartotojų organizacijas, Tarnybą ir atitinkamos srities rinkos priežiūros instituciją, jeigu būtina, nurodyti, kaip turi elgtis vartotojai, kuriems buvo suteikta pavojinga paslauga, taip pat imtis kitų vartotojų saugą užtikrinančių veiksmų;“. 164 VI. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Tarnybai ir kitoms rinkos priežiūros institucijoms įpareigojus ekonominės veiklos vykdytoją atlikti šio straipsnio
veiklos vykdytojas privalo tai padaryti per Tarnybos ir kitų rinkos priežiūros institucijų nurodytą terminą savo priemonėmis ir lėšomis. ir apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šių įpareigojimų įvykdymo dienos pranešti institucijai, nurodžiusiai pašalinti iš rinkos pavojingą produktą ar susigrąžinti pavojingą gaminį. Apie šio straipsnio 3 dalies
rinkos priežiūros institucijai, įpareigojusiai juos atlikti.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projektu keičiamo įstatymo nuostatose vartojamos formuluotės „tinkamai ženklinti“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 punktas ir kt.), „tinkamai informuoti“ (pavyzdžiui, keičiamo 7 straipsnio 5 punktas ir kt.), „tinkamai rūpintis“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 10 straipsnio
būti įvairiai suprantama ir vertinama. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto visų nuostatų, kuriose vartojamos šios formuluotės, nereikėtų tikslinti. Pritarti Komiteto pasiūlymas: I. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: „2) tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti gaminį ir taip užtikrinti jo atsekamumą, prieš perduodamas gaminį vartotojams, teikti jiems reikiamą informaciją, kad vartotojai galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai rizika, nepateikus reikiamo perspėjimo, nėra akivaizdi.
Įspėjimus pateikiantis gamintojas neatleidžiamas nuo prievolės laikytis kitų šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;“. 75 II. Keičiamo įstatymo
I pasiūlymą prie Seimo TD
III. Keičiamo įstatymo
pasiūlymą prie Seimo TD
IV. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: „2) pateikti rinkai tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka paženklintą gaminį ir taip užtikrinti jo atsekamumą, prieš perduodamas vartotojams gaminį, teikti jiems reikiamą informaciją, kad vartotojai galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai rizika, nepateikus reikiamo perspėjimo, nėra akivaizdi. Įspėjimus pateikiantis importuotojas neatleidžiamas nuo prievolės laikytis kitų šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;“. 95 V. Keičiamo įstatymo
III pasiūlymą prie Seimo TD 5 pastabos). 101 VI. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip: „1) tinkamai rūpintis, kad rinkai būtų tiekiami tik saugūs gaminiai;“. 102 VII.
102 VII. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: „2) tiekti rinkai tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka paženklintą gaminį ir taip užtikrinti jo atsekamumą, prieš perduodamas gaminį vartotojams, teikti jiems visą iš gamintojo gautą ir kitą reikiamą informaciją, kad vartotojai galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai rizika, nepateikus reikiamo perspėjimo, nėra akivaizdi. Įspėjimus pateikiantis platintojas neatleidžiamas nuo prievolės laikytis kitų šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;“. 103 VIII. Keičiamo įstatymo
pasiūlymą prie Seimo TD
IX. Keičiamo įstatymo
pasiūlymą prie Seimo TD
2 X. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) nurodyti ekonominės veiklos vykdytojams, kad produktas, kuris konkrečiomis aplinkybėmis gali kelti riziką, būtų paženklintas valstybine kalba surašytais tinkamais, aiškiais ir lengvai suprantamais įspėjimais apie galimą su juo susijusią riziką vartotojo gyvybei ir sveikatai;“. 1314 XI. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) nurodyti ekonominės veiklos vykdytojams, kad apie produkto, kuris gali kelti riziką konkretiems asmenims (vartotojų grupėms), keliamą riziką šie asmenys (vartotojų grupės) būtų įspėti laiku ir tinkamai aiškiai, įskaitant ir įspėjimų dėl šiuo produktu konkretiems asmenims (vartotojų grupėms) galimai keliamos rizikos paskelbimą;“. 13111 XII.
13111 XII. Keičiamo įstatymo
11 punktą išdėstyti taip: „11) nustačiusios produktų saugą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, įspėti apie tai ekonominės veiklos vykdytoją ir įpareigoti jį nedelsiant šiuos pažeidimus pašalinti bei tinkamai aiškiai informuoti vartotojus apie su atitinkamu produktu susijusią riziką;“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 punkto nuostata ,,kaip profesionalas turėjęs žinoti“ nėra pakankamai aiški. Svarstytina, ar vertinamąją nuostatą nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aiški šios nuostatos prasmė. Pritarti Komiteto pasiūlymas: I. Keičiamo įstatymo
žinoti“ išbraukti (Žr. Komiteto I pasiūlymą prie Seimo TD
II. Atsižvelgiant į Seimo TD pastabą, keičiamo įstatymo
žinoti“ taip pat išbraukti (Žr. Komiteto IV pasiūlymą prie Seimo TD 5 pastabos). 115 III. Atsižvelgiant į Seimo TD pastabą, keičiamo įstatymo
žinoti“ taip pat išbraukti (Žr. Komiteto V pasiūlymą prie Seimo TD
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-157 Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo
įtvirtinti vienodą nuostatą, kad atitinkamai gamintojas, įgaliotasis atstovas ir importuotojas privalo ,,atlyginti vartotojui turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė naudodamas pavojingą gaminį“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais vartotojo patirtą žalą privalėtų atlyginti gamintojas, o kuriais įgaliotasis atstovas ar importuotojas. Projekto nuostatas galėtų būti aiškinamos taip, kad vartotojas dėl patirto žalos atlyginimo galėtų kreiptis į bet kurį iš jų.
Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nepritarti Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą; kiekvienas asmuo, kuris dėl savo verslo importuoja į Europos ekonominės erdvės valstybių teritoriją netinkamos kokybės produktą turėdamas tikslą jį parduoti, išnuomoti ar kitaip paskirstyti, atsako kaip gamintojas (Civilinio kodekso 6.292 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis šiomis ir Civilinio kodekso
padarytos žalos atveju vartotojas visais atvejais turėtų kreiptis į šio gaminio pardavėją, kuriuo, keičiamo įstatymo 7–10 straipsnių nuostatų kontekste, galėtų būti ir pavojingo gaminio gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas ar platintojas. Pastarieji, atlyginę vartotojui pavojingu gaminiu padarytą žalą, vadovaudamiesi Civilinio kodekso 6.280 straipsniu, regreso teise gali kreiptis į šio gaminio gamintoją dėl išmokėto žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad keičiamo įstatymo
kuriuos turi kreiptis žalą patyręs vartotojas, nėra tikslinga, nes šių nuostatų aiškinimui pakanka Civilinio kodekso 6.280, 6.292 ir 6.317 straipsniais nustatyto teisinio reguliavimo. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
24 Projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) ir kitų rinkos priežiūros institucijų (jų pareigūnų) teises ir pareigas rinkos priežiūros metu.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar rinkos priežiūros institucijos pareigūno sąvoka apimtų visus rinkos priežiūros institucijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, ar tik tuos darbuotojus, kuriems suteikti atitinkami įgaliojimai. Projekte Tarnybos ir kitų rinkos priežiūros institucijų pareigūnų sąvoka nėra apibrėžta. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo
,,Tarnybos ir kitų rinkos priežiūros institucijų atstovas“. Nėra aiškūs aukščiau minėtų sąvokų skirtumai. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šių sąvokų turinio. Pritarti iš dalies I. Pritarti dalyje dėl poreikio apibrėžti keičiamame įstatyme rinkos priežiūros institucijos pareigūno sąvoką. Taigi keičiamo įstatymo
24 dalimi ir ją išdėstyti taip: „24. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.“222 II. Siekiant aiškumo, pritarti dalyje dėl keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies patikslinimo: „2. Tarnybai ar kitai rinkos priežiūros institucijai priėmus sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taikymo, surašomas šio įstatymo pažeidimo protokolas (toliau – protokolas). Protokolą surašo ekonominės veiklos vykdytojo veiklos patikrinimą atlikęs Tarnybos arba kitos rinkos priežiūros institucijos atstovas pareigūnas.
Rinkos priežiūros institucijos sprendimas dėl rinkos ribojimo priemonės taikymo ir surašytas protokolas kartu su surinktais įrodymais (toliau – tyrimo medžiaga) perduodami Tarnybai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos.“3 III. Keičiamame įstatyme įtvirtinus nuorodą į Viešojo administravimo įstatyme vartojamas sąvokas (paminėtame įstatyme apibrėžiama sąvoka „pareigūnas“), nepritarti dalyje dėl sąvokos - rinkos priežiūros institucijos atstovas – apibrėžimo pateikimo keičiamame įstatyme. Be to, siūlytina keičiamo įstatymo
institucijų atstovas gali būti ir šios institucijos pareigūnas, ir ne pareigūnas, pavyzdžiui, teisininkas). 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
19 Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas ekonominės veiklos vykdytoju gali būti ir fizinis asmuo, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų, nustatančių, kad Tarnyba ir kitos rinkos priežiūros institucijos turi teisę reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir pateiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu, nes nėra aišku, koks asmuo būtų laikomas ekonominės veiklos vykdytojo, kai jis yra fizinis asmuo, vadovas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 9 punktą išdėstyti taip: „9) reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojų vadovai vykdytojai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir pateiktų paaiškinimusų žodžiu ar raštu;“. 11.
kanceliarijos Teisės departamentas
111 Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 11 punkte yra įtvirtinama, kad Tarnyba ir kitos rinkos priežiūros institucijos „nustačiusios produktų saugą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, įspėti apie tai ekonominės veiklos vykdytoją ir įpareigoti nedelsiant šiuos pažeidimus pašalinti bei tinkamai informuoti vartotojus”. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku, apie ką tarnyba ir kitos priežiūros institucijos tinkamai turėtų informuoti vartotojus, t. y., ar apie nustatytus pažeidimus, ar apie šių pažeidimų pašalinimus, ar kitus atvejus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo, minėtoji nuostata neturėtų būti patikslinta. Pritarti Žr. Komiteto XII pasiūlymą prie Seimo TD 6 pastabos. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra nurodoma, kad „Tarnybai ir kitoms rinkos priežiūros institucijoms įpareigojus <...> nuo šių įpareigojimų įvykdymo dienos pranešti institucijai, nurodžiusiai pašalinti iš rinkos pavojingą produktą ar susigrąžinti pavojingą gaminį“. Iš teikiamos nuostatos nėra aišku, apie ką ekonominės veiklos vykdytojas turėtų pranešti institucijoms, todėl siekiant aiškumo siūlytina minėtą nuostatą patikslinti. Pritarti Žr. Komiteto VI pasiūlymą prie Seimo TD 5 pastabos. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jeigu Tarnyba ir kitos rinkos priežiūros institucijos pačios pašalina iš rinkos pavojingą produktą arba pačios susigrąžina pavojingą gaminį, patirtas išlaidas atlygina pateikęs ir tiekęs rinkai pavojingą produktą ekonominės veiklos vykdytojas”. Nuostata, kad Tarnyba ir kitos priežiūros institucijos susigrąžina pavojingą gaminį, nėra aiški. Manytina, kad susigrąžinti gaminį gali tie subjektai, kurie jį pateikė rinkai, o ne priežiūros institucijos.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Jeigu Tarnyba ir kitos rinkos priežiūros institucijos pačios pašalina iš rinkos pavojingą produktą arba pačios susigrąžina pavojingą gaminį atlieka šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus, patirtas išlaidas atlygina pavojingą produktą pateikęs ir tiekęs rinkai pavojingą produktą ekonominės veiklos vykdytojas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. Taip pat svarstytina, ar keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste, kaip pavyzdinis reguliavimas, pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
I. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Skiriant baudą lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, tyrimo metu gera valia atlygino vartotojams nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą.“ atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
pašalino padarytą žalą.“203 II. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Skiriant baudą sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo šio įstatymo pažeidimą padarė pakartotinai nepraėjus vieneriems metams nuo ankstesnio šio įstatymo pažeidimo padarymo, tęsė šio įstatymo pažeidimą nepaisydamas Tarnybos ar kitų rinkos priežiūros institucijų įpareigojimo nutraukti pažeidimą, kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą, dėl pažeidimo atsirado sunkių padarinių.“ atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) toks pat šio įstatymo pažeidimas padarytas pakartotinai nepraėjus vieniems metams nuo ankstesnio šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos;
3) dėl pažeidimo pobūdžio kilo reali grėsmė vartotojo gyvybei.“
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka ,,sunkūs padariniai“. Šios sąvokos turinys projekte nėra atskleidžiamas. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 11 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Siekiant aiškumo bei galimo nevienodo šios sąvokos turinio aiškinimo taikant įstatymą, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio arba pateikti nuorodą į įstatymą, kuriame šios sąvokos turinys būtų atskleistas. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo
nepageidaujamą grėsmę vartotojo gyvybei, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje žodžius „sunkūs padariniai“ siūlytina išbraukti.
Taip pat siūlytina numatyti, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra laikytina, kai „dėl pažeidimo pobūdžio kilo reali grėsmė vartotojo gyvybei“ (Žr. Komiteto II pasiūlymą prie Seimo TD 14 pastabos). 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-1521 Projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatos tikslintinos, nes projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnyje įspėjimo skyrimas už šio įstatymo pažeidimus nėra numatytas. Atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir projektu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 7 dalių bei 23 straipsnio
I. Pritarti dalyje dėl keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatų patikslinimo ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Baudų ar įspėjimo skyrimo terminas Šio Šiame įstatymo įstatyme 19 straipsnyje numatytos baudos ar įspėjimas gali būti skiriami ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio įstatymo pažeidimo padarymo, o tęstinio pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.“ II. Nepritarti dalyje dėl keičiamo įstatymo
įspėjimo, kaip vienos iš poveikio priemonių, skyrimas yra numatytas keičiamo įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra numatoma, kad „<...> šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisykles tvirtina Tarnyba“. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima Tarnybos direktorius, o ne Tarnyba. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėta nuostatą patikslinti.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Tarnyba nagrinėja šio įstatymo pažeidimus ir skiria šiame įstatyme nustatytas baudas ar įspėjimus. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisykles tvirtina Tarnyba Tarnybos direktorius.“
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo nuostatose yra vartojama skaitinė reikšmė apibrėžiant dienomis nurodytus terminus. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Ne vėliau kaip prieš keturiolika 14 kalendorinių dienų iki šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo posėdžio datos Tarnyba registruotu laišku praneša dėl šio įstatymo pažeidimo atsakomybėn traukiamam ekonominės veiklos vykdytojui apie galimą šio įstatymo pažeidimą, pažeidimo nagrinėjimo posėdžio datą, laiką ir vietą, pareigą iki šio posėdžio pateikti turimus su nagrinėjamu pažeidimu susijusius įrodymus, galimybę susipažinti su Tarnybai pateikta tyrimo medžiaga, išskyrus tą medžiagą, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį, raštu pateikti dėl jos paaiškinimus ir tai, kad ekonominės veiklos vykdytojo ir (arba) jo atstovo, tinkamai informuoto apie pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į pažeidimo nagrinėjimą nekliudo jį nagrinėti.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projektu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad protokolą surašo ekonominės veiklos vykdytojo veiklos patikrinimą atlikęs Tarnybos arba kitos rinkos priežiūros institucijos atstovas. Ši nuostata derintina su projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatoma, kad veiklos patikrinimus atlieka Tarnyba ir kitos rinkos priežiūros institucijos (jų pareigūnai), bet ne jų atstovai.
Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Žr. Komiteto II pasiūlymą prie Seimo TD 9 pastabos. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Atsižvelgus į tai, kad pagrindinės įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros turėtų būti nustatytos įstatyme, projektu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį reikėtų papildyti, nustatant kurie konkrečiai Tarnybos ar kitų rinkos priežiūros institucijų valstybės tarnautojai yra įgalioti nagrinėti projektu keičiamo įstatymo pažeidimus. Be to, atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nėra siūloma nustatyti jokio termino, per kurį atitinkamos rinkos priežiūros institucijos turėtų išnagrinėti pažeidimus. Siekiant, kad nagrinėjimo procedūros netruktų nepagrįstai ilgą laiko tarpą, svarstytina, ar tokio termino nereikėtų nustatyti. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
I. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Nagrinėjant pažeidimą, dalyvauja tyrimo medžiagą pateikusios rinkos priežiūros institucijos atstovas, šio įstatymo pažeidimo atsakomybėn traukiamas ekonominės veiklos vykdytojas ir (arba) jo atstovas. Prireikus į pažeidimo nagrinėjimą kviečiami nuo galimo šio įstatymo pažeidimo nukentėję asmenys (nukentėjusieji), asmenys, kuriems žinomos kokios nors su nagrinėjamu pažeidimu susijusios aplinkybės (liudytojai), bei vartotojų asociacijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar organizacijų arba kitų juridinių asmenų atstovai, ekspertai, teikiantys išvadas. Šio įstatymo pažeidimus nagrinėja Tarnybos direktoriaus sudaryta komisija.
Pažeidimai komisijoje nagrinėjami rašytine tvarka, išskyrus atvejus, kai yra gautas dėl šio įstatymo pažeidimo atsakomybėn traukiamo ekonominės veiklos vykdytojo prašymas pažeidimą nagrinėti žodžiu arba komisijos iniciatyva, kai būtina išklausyti žodinius pažeidimo nagrinėjimo dalyvių paaiškinimus, ar kitais atvejais, kai pažeidimas gali būti geriau išnagrinėtas žodine tvarka. Pažeidimą nagrinėjant rašytine tvarka, pažeidimo nagrinėjimo dalyviai ar jų atstovai apie pažeidimo nagrinėjimo laiką, vietą ir turimas teises bei pareigas yra informuojami šio straipsnio
posėdį ar jo dalį gali skelbti uždarą, kai tai būtina norint apsaugoti valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį arba užtikrinti vartotojo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.“226 II. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Pažeidimai Tarnyboje šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos apraše
nustatytais atvejais nagrinėjami rašytine arba žodine tvarka. Pažeidimą nagrinėjant žodine tvarka, Tarnyba posėdį ar jo dalį gali skelbti uždarą, kai tai būtina norint apsaugoti valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį arba užtikrinti vartotojo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Nagrinėjant pažeidimą žodine tvarka, dalyvauja tyrimo medžiagą pateikusios rinkos priežiūros institucijos atstovas, dėl šio įstatymo pažeidimo atsakomybėn traukiamas ekonominės veiklos vykdytojas ir (arba) jo atstovas. Prireikus į pažeidimo nagrinėjimą kviečiami dėl galimo šio įstatymo pažeidimo nukentėję asmenys (nukentėjusieji), asmenys, kuriems žinomos kokios nors su nagrinėjamu pažeidimu susijusios aplinkybės (liudytojai), bei vartotojų asociacijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar organizacijų arba kitų juridinių asmenų atstovai, ekspertai, teikiantys išvadas.“227 III.
Keičiamo įstatymo
7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Tarnyba šio įstatymo pažeidimus išnagrinėja ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo
tyrimo medžiagos gavimo Tarnyboje dienos.“22 7, 8, 9 IV. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7, 8, 9 dalis atitinkamai laikyti 8, 9, 10 dalimis. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 Atsižvelgiant į tai, kad esminės (pagrindinės) įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros turi būti nustatytos įstatyme, atvejai, kai pažeidimas nagrinėjamas žodine ar rašytinio proceso tvarka turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne Tarnybos tvirtinamose pažeidimų nagrinėjimo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, projektu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti Žr. Komiteto II pasiūlymą prie Seimo TD 20 pastabos. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-15 Projekto 2 straipsnio pavadinimas turėtų būti pakeistas iš „Baigiamosios nuostatos“ į
„Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“, kadangi šio straipsnio
nuostatos reglamentuoja įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą bei taikymą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-15 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos „Respublikos Prezidentas“ rašytinos mažosiomis raidėmis. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymą pasirašančiojo asmens pareigas išdėstyti taip:
„Respublikos Prezidentas“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra gauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra gauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nėra paskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2292 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2018-10-102 1, 3 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto svarstymo Seime laiką, taip pat į tai, kad projektu yra keičiamas ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinis reguliavimas, dėl ko yra taikytina dviejų datų taisyklė (pavyzdžiui, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos taikomų rinkos ribojimo priemonių kontekste), siūloma projekto įsigaliojimo data yra 2019 m. gegužės 1 d., o projekto įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data – 2019 m. balandžio 30 d. Pasiūlymas:
projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 2019 m. lapkričio gegužės 1 d.“
projekto 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2018 2019 m. spalio 31 balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rūta Miliūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas
Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė