Projekto lyginamasis Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnyba) – subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina
kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius kontrolės ir audito tarnyba, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami.“
Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kontrolės komitetas:
1) teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;
2) siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
3) svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
4) įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės tarybai;
5) svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo ataskaitą, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;
6) siūlo savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
7) periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba savivaldybės tarybą dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;
8) dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai reglamento nustatyta tvarka;
9) nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus savivaldybės administracijai ir savivaldybės tarybai.“
Kontrolės komitetas:
1) teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;
2) siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
3) svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
4) įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės tarybai;
5) svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo ataskaitą, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;
6) siūlo savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
7) periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba savivaldybės tarybą dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;
8) dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai reglamento nustatyta tvarka;
9) nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus savivaldybės administracijai ir savivaldybės tarybai.“
1.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos
komisijos sudarymas, sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės kontrolieriaus teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) nuostatų tvirtinimas.“
straipsnio 2 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas;“
punktą ir jį išdėstyti taip:
„28) sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už
ilgalaikes paskolas priėmimas; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams, tarp jų pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą;“ 4.
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 29 punktą ir jį išdėstyti taip: „29) įstatymų nustatyta tvarka gavus savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos išvadą, sprendimų dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos išvadą, pritarimas galutinėms viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės sutarties sąlygoms, jeigu jos skiriasi nuo sprendime dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo nurodytų partnerystės projekto sąlygų;“. 5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai
pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose;“. 6 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Savivaldybės kontrolierius
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) 1.
Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), prižiūrėdamas (prižiūrėdama), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai:
1) atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse;
2) kiekvienais metais iki liepos 15 dienos rengia parengia ir reglamente nustatyta tvarka teikia pateikia savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
3) rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
4) rengia ir savivaldybės tarybai teikia išvadas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo ir pritarimo galutinėms viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės sutarties sąlygoms, jeigu jos skiriasi nuo sprendime dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo nurodytų partnerystės projekto sąlygų;
56) rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės, taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo;
67) Valstybės kontrolės prašymu teikia savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atliktų auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei peržiūrai atlikti;
78) atlieka įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas.
Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), prižiūrėdamas (prižiūrėdama), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai:
1) atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse;
2) kiekvienais metais iki liepos 15 dienos rengia parengia ir reglamente nustatyta tvarka teikia pateikia savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
3) rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
4) rengia ir savivaldybės tarybai teikia išvadas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo ir pritarimo galutinėms viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės sutarties sąlygoms, jeigu jos skiriasi nuo sprendime dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo nurodytų partnerystės projekto sąlygų;
56) rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės, taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo;
67) Valstybės kontrolės prašymu teikia savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atliktų auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei peržiūrai atlikti;
78) atlieka įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas. 2.
funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų skaičius yra mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) juridinį asmenį – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, kurioje yra ne mažiau kaip 2 pareigybės. Šiai Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Jei savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nesteigiama, plane numatytam išorės auditui atlikti gali būti pasitelkiami kitų savivaldybių kontrolieriai (kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai). 3. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) – yra biudžetinė įstaiga, turi turinti savo antspaudą su pavadinimu ir savivaldybės herbu. Už savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako savivaldybės kontrolierius. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba kontrolierius yra atskaitingas atskaitinga savivaldybės tarybai. Savivaldybės taryba savivaldybės biudžete nustato savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) skiriamų asignavimų dydį. Tvarkyti Savivaldybės savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos, kai nesteigiamas juridinis asmuo, buhalterinę apskaitą, atlikti šios tarnybos finansinį, ūkinį, materialinį aptarnavimą, neviršydama savivaldybės kontrolieriaus išlaidų sąmatos, atlieka gali savivaldybės administracija ar kiti subjektai teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais. 5. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) savo veikloje vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais, valstybinio audito reikalavimais, tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais, Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis ir kitais teisės aktais. 6.
6Savivaldybės kontrolieriaus,
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų tarnybos santykių teisiniai pagrindai nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir šiame įstatyme. 7. Savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai negali būti tos savivaldybės tarybos nariais ir darbo laiku negali dalyvauti politinių partijų veikloje. Be to, savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse. 8. Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu, ir iš pareigų jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės kontrolierius privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito, arba kontrolės arba viešojo administravimo srityse stažą. 9. Savivaldybės kontrolierius:
1) jeigu sudaroma savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, tvirtina šios savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos struktūrą, pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus ir pareiginius nuostatus. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia valstybės tarnautojus ir Darbo kodekso nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlieka kitas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas;
2) leidžia įsakymus, organizuoja savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą ir jų kvalifikacijos tobulinimą;
3) sudaro savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano projektą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą, su šio plano projektu supažindina Valstybės kontrolę ir savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą.
Kasmet iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos patvirtina ateinančių metų savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planą, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas.
Prireikus patvirtintą planą tikslina bendra plano tvirtinimo tvarka;
4) savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planą kasmet per 10 dienų nuo jo patvirtinimo pateikia Valstybės kontrolei;
5) turi teisę dalyvauti savivaldybės tarybos, komitetų, kolegijos (jei ji įsteigta), komisijų posėdžiuose ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos klausimais;
6) valstybės kontrolieriaus rašytiniu prašymu gali dalyvauti ar pavesti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pagal jų kompetenciją dalyvauti Valstybės kontrolės pareigūnų atliekamuose savivaldybės administravimo subjektų finansiniuose ir veiklos audituose;
7) pats atlieka ir (arba) skiria savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą, įgyvendina įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas;
8) priima sprendimus pagal atlikto finansinio ir veiklos audito ataskaitas, nurodo savivaldybės administracijos direktoriui, audituotų subjektų vadovams jų veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai. Savivaldybės administracijos direktorius, audituotų subjektų vadovai per savivaldybės kontrolieriaus nustatytą terminą (bet ne trumpesnį kaip 30 dienų) privalo ištaisyti audito metu nustatytus jų veiklos trūkumus ir pažeidimus ir apie jų pašalinimą raštu pranešti savivaldybės kontrolieriui;
9) teikia merui, savivaldybės vykdomajai institucijai, audituotų subjektų vadovams išvadas, ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo priimti dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų ir nepašalintų teisės aktų pažeidimų.
Audito ataskaitos ir išvados skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje, o jeigu įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;
10) kiekvienais metais iki liepos 15 dienos reglamente nustatyta tvarka teikia pateikia savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo;
11) finansinio ir veiklos audito metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša teisėsaugos institucijoms;
12) imasi prevencinių priemonių, kad būtų ištaisyti ir nepasikartotų nustatyti teisės aktų pažeidimai;
13) nagrinėja arba paveda savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojui, arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, nagrinėti iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų;
14) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės ir savivaldybės institucijoms;
15) reglamente nustatyta tvarka ir terminais teikia pateikia savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą.
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą arba jos santrauką paskelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, o jeigu įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;
16) savivaldybės tarybos arba savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto prašymu teikia informaciją pagal savo kompetenciją;
17) atlieka savivaldybės biudžeto vykdymo ir kitų piniginių išteklių naudojimo auditą;
18) atsako už įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų savivaldybės kontrolieriui numatytų kontrolės ir audito tarnybos įgaliojimų vykdymą, taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą; 1920) teikia informaciją Vyriausybės atstovui informaciją apie savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos teiktas išvadas ir rekomendacijas; 2021) sudaro sąlygas Valstybės kontrolės pareigūnams dalyvauti atliekant savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio audite auditą tokiu mastu, kad Valstybės kontrolės pareigūnai surinktų tinkamus ir pakankamus įrodymus, reikalingus išvadai dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio parengti, ir teikia duomenis Valstybės kontrolei duomenis apie savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio audito rezultatus.
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą arba jos santrauką paskelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, o jeigu įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;
16) savivaldybės tarybos arba savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto prašymu teikia informaciją pagal savo kompetenciją;
17) atlieka savivaldybės biudžeto vykdymo ir kitų piniginių išteklių naudojimo auditą;
18) atsako už įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų savivaldybės kontrolieriui numatytų kontrolės ir audito tarnybos įgaliojimų vykdymą, taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą; 1920) teikia informaciją Vyriausybės atstovui informaciją apie savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos teiktas išvadas ir rekomendacijas; 2021) sudaro sąlygas Valstybės kontrolės pareigūnams dalyvauti atliekant savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio audite auditą tokiu mastu, kad Valstybės kontrolės pareigūnai surinktų tinkamus ir pakankamus įrodymus, reikalingus išvadai dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio parengti, ir teikia duomenis Valstybės kontrolei duomenis apie savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio audito rezultatus. 10. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis:
1) savivaldybės kontrolieriaus pavedimu atlieka audituojamų subjektų eilinius ir veiklos plane nenumatytus finansinius ir veiklos auditus;
2) finansinio ir veiklos audito metu turi teisę įeiti į audituojamo subjekto patalpas, gauti visus finansiniam ir veiklos auditui atlikti reikalingus dokumentus, gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, pagal valstybinio audito reikalavimus pasitelkti ekspertų (specialistų), turinčių reikiamų žinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti;
3) įstatymų nustatyta tvarka atsako už jiems nustatytų funkcijų netinkamą atlikimą, už nepagrįstos ar neteisingos audito išvados pateikimą;. 11.
auditą, savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) turi teisę atliekamo audito metu pasinaudoti savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos atliktų auditų ataskaitomis ir darbo dokumentais, būtinais vidaus kontrolės vertinimui atlikti, jei audito subjektas ir tikslai sutampa, taip pat turi teisę susipažinti su atliktų kitų išorės auditų savivaldybės įstaigose ir įmonėse dokumentais. 12. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba veiklos plane numatytam išorės auditui atlikti ir (ar) atliktam auditui peržiūrėti gali bendradarbiavimo sutarčių pagrindu pasitelkti kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. 13. Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos gali jungtis į asociacijas.“
išdėstyti taip:
„5. Vidaus audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos
parengusi ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos plano projektą, teikia jį savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) tarpusavio veiklos koordinavimo tikslais. Vidaus audito tarnybos veiklos plano projektas, kai su juo susipažįsta savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos teikiamas Valstybės kontrolei. Ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos planas turi būti suderintas su savivaldybės vykdomosios institucijos vadovu iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Patvirtintas planas tikslinamas bendra plano tvirtinimo tvarka.“
išdėstyti taip:
„6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus
auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto audito ataskaitas pateikia savivaldybės administracijos direktoriui ir audituotų subjektų vadovams.
Šie turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Be to, atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybai, savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, merui ir savivaldybės kontrolieriui kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo.“
Pakeisti 29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pasibaigus savivaldybės administracijos direktorių, administracijos
direktoriaus pavaduotoją į pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos kadencijai, savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, jeigu jie į šias pareigas nepaskiriami naujai kadencijai arba jeigu savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš šių pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas (išskyrus savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis pareigas), o kai tokios galimybės nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms.
Be to, šioje dalyje nustatytu atveju savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje (išskyrus savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis pareigas).
Jeigu šie asmenys iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnių pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, išmokos jiems mokamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Ričardas Juška Aušrinė Norkienė Rasa Budbergytė Gintautas Kindurys Ingrida Šimonytė
Projekto lyginamasis Projekto Nr. XIIIP-2278(2) lyginamasis variantas (sujungti projektai XIIP-4253 ir XIIIP-2278)
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnyba) – subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina
kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius kontrolės ir audito tarnyba, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.“
Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kontrolės komitetas:
1) teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;
2) siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
3) svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
4) įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės tarybai;
5) svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo ataskaitą, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;
6) siūlo savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
7) periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba savivaldybės tarybą dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;
8) dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai reglamento nustatyta tvarka;
9) nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus savivaldybės administracijai ir savivaldybės tarybai.“
Kontrolės komitetas:
1) teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;
2) siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
3) svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
4) įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės tarybai;
5) svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo ataskaitą, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;
6) siūlo savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
7) periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba savivaldybės tarybą dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;
8) dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai reglamento nustatyta tvarka;
9) nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus savivaldybės administracijai ir savivaldybės tarybai.“
1.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos
komisijos sudarymas, sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės kontrolieriaus teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) metinės veiklos ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) nuostatų tvirtinimas;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių ir organizacijų vadovų metinių veiklos ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas;“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip:
„28) sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už
ilgalaikes paskolas priėmimas; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams, tarp jų pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą;“. 4.
straipsnio 2 dalies 29 punktą ir jį išdėstyti taip: „29) įstatymų nustatyta tvarka gavus savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos išvadą, sprendimų dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos išvadą, pritarimas galutinėms viešojo ir privataus sektoriaus sektorių partnerystės sutarties sąlygoms, jeigu jos skiriasi nuo sprendime dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo nurodytų partnerystės projekto sąlygų;“. 5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai
pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose;“. 6 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Savivaldybės kontrolierius
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) 1.
Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), prižiūrėdamas (prižiūrėdama), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai:
1) atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose valdomose įmonėse;
2) kiekvienais metais iki liepos 15 dienos rengia parengia ir reglamente nustatyta tvarka teikia pateikia savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
3) rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių imamas paskolas;
4) rengia ir savivaldybės tarybai teikia išvadas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo ir pritarimo galutinėms viešojo ir privataus sektoriaus sektorių partnerystės sutarties sąlygoms, jeigu jos skiriasi nuo sprendime dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo nurodytų partnerystės projekto sąlygų;
56) rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės, taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo;
67) Valstybės kontrolės prašymu teikia savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atliktų auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei peržiūrai atlikti;
78) atlieka įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas.
Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), prižiūrėdamas (prižiūrėdama), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai:
1) atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose valdomose įmonėse;
2) kiekvienais metais iki liepos 15 dienos rengia parengia ir reglamente nustatyta tvarka teikia pateikia savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
3) rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių imamas paskolas;
4) rengia ir savivaldybės tarybai teikia išvadas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo ir pritarimo galutinėms viešojo ir privataus sektoriaus sektorių partnerystės sutarties sąlygoms, jeigu jos skiriasi nuo sprendime dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo nurodytų partnerystės projekto sąlygų;
56) rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės, taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo;
67) Valstybės kontrolės prašymu teikia savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atliktų auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei peržiūrai atlikti;
78) atlieka įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas. 2.
funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų skaičius yra mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) juridinį asmenį – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, kurioje yra ne mažiau kaip 2 pareigybės (įskaitant ir savivaldybės kontrolieriaus pareigybę). Šiai Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Jei savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nesteigiama, plane numatytam išorės auditui atlikti gali būti pasitelkiami kitų savivaldybių kontrolieriai (kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai). 3. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) – yra biudžetinė įstaiga, turi turinti savo antspaudą su pavadinimu ir savivaldybės herbu. Už savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako savivaldybės kontrolierius. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba kontrolierius yra atskaitingas atskaitinga savivaldybės tarybai. Savivaldybės taryba savivaldybės biudžete nustato savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) skiriamų asignavimų dydį. Tvarkyti Savivaldybės savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos, kai nesteigiamas juridinis asmuo, buhalterinę apskaitą, atlikti šios tarnybos finansinį, ūkinį, materialinį aptarnavimą, neviršydama savivaldybės kontrolieriaus išlaidų sąmatos, atlieka gali savivaldybės administracija ar kiti subjektai teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais. 5.
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) savo veikloje vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais, valstybinio audito reikalavimais, tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais, Valstybės kontrolės parengtomis patvirtintomis metodikomis ir kitais teisės aktais. 6. Savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų tarnybos, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo santykių teisiniai pagrindai nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, Darbo kodekse ir šiame įstatyme. 7. Savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai negali būti tos savivaldybės tarybos nariais ir darbo laiku negali dalyvauti politinių partijų veikloje. Be to, savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse. 8. Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės kontrolierius privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito, arba kontrolės arba viešojo administravimo srityse stažą. Savivaldybės kontrolieriui kadencijų skaičius nėra ribojamas. 9.
9Savivaldybės kontrolierius:
1) jeigu sudaroma savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, tvirtina šios savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos struktūrą, pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus ir pareiginius nuostatus.; Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia valstybės tarnautojus ir Darbo kodekso nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlieka kitas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas;
2) leidžia įsakymus, organizuoja savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą ir jų kvalifikacijos tobulinimą;
3) sudaro savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano projektą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą, su šio plano projektu supažindina Valstybės kontrolę ir savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą.; Kasmet kasmet iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos patvirtina ateinančių metų savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planą, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas.; Prireikus prireikus patvirtintą savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planą tikslina bendra plano tvirtinimo tvarka;
4) savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planą kasmet per 10 dienų nuo jo patvirtinimo pateikia Valstybės kontrolei;
5) turi teisę dalyvauti savivaldybės tarybos, komitetų, kolegijos (jei ji įsteigta), komisijų posėdžiuose ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos klausimais;
6) valstybės kontrolieriaus rašytiniu prašymu gali dalyvauti ar pavesti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pagal jų kompetenciją dalyvauti Valstybės kontrolės pareigūnų atliekamuose savivaldybės administravimo subjektų finansiniuose ir veiklos audituose;
7) pats atlieka ir (arba) skiria savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą, įgyvendina įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas;
8) priima sprendimus pagal atlikto finansinio ir veiklos audito ataskaitas, nurodo savivaldybės administracijos direktoriui, audituotų subjektų vadovams jų veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai.
Savivaldybės kontrolierius:
1) jeigu sudaroma savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, tvirtina šios savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos struktūrą, pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus ir pareiginius nuostatus.; Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia valstybės tarnautojus ir Darbo kodekso nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlieka kitas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas;
2) leidžia įsakymus, organizuoja savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą ir jų kvalifikacijos tobulinimą;
3) sudaro savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano projektą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą, su šio plano projektu supažindina Valstybės kontrolę ir savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą.; Kasmet kasmet iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos patvirtina ateinančių metų savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planą, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas.; Prireikus prireikus patvirtintą savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planą tikslina bendra plano tvirtinimo tvarka;
4) savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planą kasmet per 10 dienų nuo jo patvirtinimo pateikia Valstybės kontrolei;
5) turi teisę dalyvauti savivaldybės tarybos, komitetų, kolegijos (jei ji įsteigta), komisijų posėdžiuose ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos klausimais;
6) valstybės kontrolieriaus rašytiniu prašymu gali dalyvauti ar pavesti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pagal jų kompetenciją dalyvauti Valstybės kontrolės pareigūnų atliekamuose savivaldybės administravimo subjektų finansiniuose ir veiklos audituose;
7) pats atlieka ir (arba) skiria savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą, įgyvendina įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas;
8) priima sprendimus pagal atlikto finansinio ir veiklos audito ataskaitas, nurodo savivaldybės administracijos direktoriui, audituotų subjektų vadovams jų veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai. Savivaldybės administracijos direktorius, audituotų subjektų vadovai per savivaldybės kontrolieriaus nustatytą terminą (bet ne trumpesnį kaip 30 dienų) privalo ištaisyti audito metu nustatytus jų veiklos trūkumus ir pažeidimus ir apie jų pašalinimą raštu pranešti savivaldybės kontrolieriui;
9) teikia merui, savivaldybės vykdomajai institucijai, audituotų subjektų vadovams išvadas, ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo priimti dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų ir nepašalintų teisės aktų pažeidimų.
Audito ataskaitos ir išvados skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje, o jeigu įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;
10) kiekvienais metais iki liepos 15 dienos reglamente nustatyta tvarka teikia pateikia savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo;
11) finansinio ir veiklos audito metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša teisėsaugos institucijoms;
12) imasi prevencinių priemonių, kad būtų ištaisyti ir nepasikartotų nustatyti teisės aktų pažeidimai;
13) nagrinėja iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų;
14) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės ir savivaldybės institucijoms;
15) reglamente nustatyta tvarka ir terminais teikia pateikia savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą.; Savivaldybės savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą arba jos santrauką paskelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, o jeigu įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;
16) savivaldybės tarybos arba savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto prašymu teikia informaciją pagal savo kompetenciją;
17) atlieka savivaldybės biudžeto vykdymo ir kitų piniginių išteklių naudojimo auditą;
18) atsako už įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų savivaldybės kontrolieriui numatytų kontrolės ir audito tarnybos įgaliojimų vykdymą, taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą; 1920) teikia informaciją Vyriausybės atstovui informaciją apie savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos teiktas išvadas ir rekomendacijas; 2021) sudaro sąlygas Valstybės kontrolės pareigūnams dalyvauti atliekant savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio audite auditą tokiu mastu, kad Valstybės kontrolės pareigūnai surinktų tinkamus ir pakankamus įrodymus, reikalingus išvadai dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio parengti, ir teikia duomenis Valstybės kontrolei duomenis apie savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio audito rezultatus.
Audito ataskaitos ir išvados skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje, o jeigu įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;
10) kiekvienais metais iki liepos 15 dienos reglamente nustatyta tvarka teikia pateikia savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo;
11) finansinio ir veiklos audito metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša teisėsaugos institucijoms;
12) imasi prevencinių priemonių, kad būtų ištaisyti ir nepasikartotų nustatyti teisės aktų pažeidimai;
13) nagrinėja iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų;
14) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės ir savivaldybės institucijoms;
15) reglamente nustatyta tvarka ir terminais teikia pateikia savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą.; Savivaldybės savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą arba jos santrauką paskelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, o jeigu įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;
16) savivaldybės tarybos arba savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto prašymu teikia informaciją pagal savo kompetenciją;
17) atlieka savivaldybės biudžeto vykdymo ir kitų piniginių išteklių naudojimo auditą;
18) atsako už įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų savivaldybės kontrolieriui numatytų kontrolės ir audito tarnybos įgaliojimų vykdymą, taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą; 1920) teikia informaciją Vyriausybės atstovui informaciją apie savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos teiktas išvadas ir rekomendacijas; 2021) sudaro sąlygas Valstybės kontrolės pareigūnams dalyvauti atliekant savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio audite auditą tokiu mastu, kad Valstybės kontrolės pareigūnai surinktų tinkamus ir pakankamus įrodymus, reikalingus išvadai dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio parengti, ir teikia duomenis Valstybės kontrolei duomenis apie savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio audito rezultatus. 10.
tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis:
1) savivaldybės kontrolieriaus pavedimu atlieka audituojamų subjektų eilinius ir veiklos plane nenumatytus finansinius ir veiklos auditus;
2) finansinio ir veiklos audito metu turi teisę įeiti į audituojamo subjekto patalpas, gauti visus finansiniam ir veiklos auditui atlikti reikalingus dokumentus, gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, pagal valstybinio audito reikalavimus pasitelkti ekspertų (specialistų), turinčių reikiamų žinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti;
3) įstatymų nustatyta tvarka atsako už jiems nustatytų funkcijų netinkamą atlikimą, už nepagrįstos ar neteisingos audito išvados pateikimą;. 11. Atlikdamas (atlikdama) Atlikdama auditą, savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) turi teisę atliekamo audito metu pasinaudoti savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos atliktų auditų ataskaitomis ir darbo dokumentais, būtinais vidaus kontrolės vertinimui atlikti, jei audito subjektas ir tikslai sutampa, taip pat turi teisę susipažinti su atliktų kitų išorės auditų savivaldybės įstaigose ir įmonėse dokumentais. 12. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba veiklos plane numatytam išorės auditui atlikti ir (ar) atliktam auditui peržiūrėti gali bendradarbiavimo sutarčių pagrindu pasitelkti kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. 13. Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos gali jungtis į asociacijas.“
išdėstyti taip:
„5. Vidaus audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos
parengusi ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos plano projektą, teikia jį savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) tarpusavio veiklos koordinavimo tikslais.
Vidaus audito tarnybos veiklos plano projektas, kai su juo susipažįsta savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos teikiamas Valstybės kontrolei. Ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos planas turi būti suderintas su savivaldybės vykdomosios institucijos vadovu iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Patvirtintas vidaus audito tarnybos veiklos planas tikslinamas bendra plano tvirtinimo tvarka.“
išdėstyti taip:
„6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus
auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto audito ataskaitas pateikia savivaldybės administracijos direktoriui ir audituotų subjektų vadovams. Šie turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Be to, atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybai, savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, merui ir savivaldybės kontrolieriui kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo.“
Pakeisti 29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Pasibaigus savivaldybės administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją į pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos kadencijai, savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, jeigu jie į šias pareigas nepaskiriami naujai kadencijai arba jeigu savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš šių pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas (išskyrus savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas), o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios lygiavertes ar žemesnės kategorijos žemesnes pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje (išskyrus savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas).
Jeigu šie asmenys iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos žemesnių pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, išmokos jiems mokamos Lietuvos Respublikos valstybės Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m.
sausio 2 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl savivaldybės kontrolieriui taikomo reikalavimo turėti ne mažesnį kaip 3 metų darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito arba kontrolės srityse stažą taikomos savivaldybių kontrolieriams, kurie į pareigas yra priimami po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Audito komiteto vardu Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKLIAVŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1725 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. SV-S-268 sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl savivaldybių išorės audito modelio tobulinimo parengti (toliau
Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – stiprinti savivaldybių išorės auditorių nepriklausomumą, objektyvumą ir profesionalumą, užtikrinti atliekamo audito kokybę ir efektyvesnę savivaldybių turto valdymo bei lėšų naudojimo kontrolę, taip pat galimybę atlikti sisteminius veiklos auditus.
Pagrindiniai projekto uždaviniai šiam tikslui pasiekti:
1) siekiant užtikrinti nepriklausomumą, nustatyti, kad subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, būtų biudžetinė įstaiga – savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, kurios vadovas – savivaldybės kontrolierius, ir sudaryti sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms (ne vienasmeniškai savivaldybės kontrolieriui), kuriose būtų įsteigtos ne mažiau kaip 2 pareigybės;
2) siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų profesionalumą ir atliekamo audito kokybę, numatyti, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba išorės auditui atlikti ir (ar) atliktam auditui peržiūrėti galėtų bendradarbiavimo sutarčių pagrindu pasitelkti kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis; sudaryti sąlygas ugdyti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų darbuotojų kompetenciją, gerinti audito kokybę bei galimybę dalytis gerąja praktika, jungtis į asociacijas;
3) siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamo audito kokybę, nustatyti, kad savivaldybėse išorės auditas būtų atliekamas vadovaujantis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartais ir Valstybės kontrolės metodikomis, parengtomis pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus, ir atsisakyti nebeaktualių valstybinio audito reikalavimų;
4) siekiant užtikrinti objektyvumą ir tinkamą teisinį reguliavimą, numatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, pasibaigus kadencijai ar atsistatydinęs iš pareigų, negalėtų būti skiriamas savivaldybės kontrolieriumi arba savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbuotoju ir įgyti teisę bei pareigą kontroliuoti savo paties veiklą ir dėl veiklos rezultatų teikti išvadą.
Pagrindiniai projekto uždaviniai šiam tikslui pasiekti:
1) siekiant užtikrinti nepriklausomumą, nustatyti, kad subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, būtų biudžetinė įstaiga – savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, kurios vadovas – savivaldybės kontrolierius, ir sudaryti sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms (ne vienasmeniškai savivaldybės kontrolieriui), kuriose būtų įsteigtos ne mažiau kaip 2 pareigybės;
2) siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų profesionalumą ir atliekamo audito kokybę, numatyti, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba išorės auditui atlikti ir (ar) atliktam auditui peržiūrėti galėtų bendradarbiavimo sutarčių pagrindu pasitelkti kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis; sudaryti sąlygas ugdyti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų darbuotojų kompetenciją, gerinti audito kokybę bei galimybę dalytis gerąja praktika, jungtis į asociacijas;
3) siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamo audito kokybę, nustatyti, kad savivaldybėse išorės auditas būtų atliekamas vadovaujantis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartais ir Valstybės kontrolės metodikomis, parengtomis pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus, ir atsisakyti nebeaktualių valstybinio audito reikalavimų;
4) siekiant užtikrinti objektyvumą ir tinkamą teisinį reguliavimą, numatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, pasibaigus kadencijai ar atsistatydinęs iš pareigų, negalėtų būti skiriamas savivaldybės kontrolieriumi arba savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbuotoju ir įgyti teisę bei pareigą kontroliuoti savo paties veiklą ir dėl veiklos rezultatų teikti išvadą. Biudžeto sandaros įstatymo Nr.
I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 30 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama patikslinti ir suvienodinti įstatymuose vartojamas sąvokas, atsižvelgiant į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti sąvokos „savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)“ ir vartoti sąvoką „savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba“. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą iniciavo Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės
išorės audito modelio tobulinimo parengti. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybėse, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, prižiūri savivaldybės kontrolierius. Juridinį asmenį
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2015 m. kovo 2 d. atliekamų auditų išorinės peržiūros apibendrinimo ataskaitoje Nr. IP-16 pažymėjo, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnybose, kuriose dirba 1 arba 2 darbuotojai, gali nepakakti pajėgumų ir laiko kokybiškai atlikti suplanuotus auditus, įvykdyti kitas Vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas funkcijas. Jau 2013 m. Valstybės kontrolė rekomendavo inicijuoti Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies pakeitimą ir numatyti pakankamus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimo kriterijus, pareigybių skaičių, įvertinus tarnybos tikslus, padidėjusias funkcijas ir išaugusias darbų apimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatyme nustatytas vienas tarnybos steigimo kriterijus – gyventojų skaičius – nėra pakankamas pagrindas nesteigti tarnybos, o vienam dirbančiam savivaldybės kontrolieriui sudėtinga užtikrinti tinkamą audito kokybės kontrolę (vykdyti peržiūros ir priežiūros procedūras) ir „keturių akių“ principo taikymą, nes esama galimybė pasitelkti kitų savivaldybių kontrolierius neprivaloma ir yra tik teorinis problemos sprendimo būdas. Atsižvelgiant į Registrų centro pateikiamus duomenis, šiuo metu Lietuvoje 59 savivaldybėse įsteigtos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridiniai asmenys. Savivaldybė, kurioje nėra įsteigtos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridinio asmens, yra tik viena, tačiau šiuo metu yra 5 savivaldybės, kuriose yra tik viena savivaldybės kontrolieriaus pareigybė, ir būna atvejų, kai kai kurios savivaldybės yra vertinamos kaip neužtikrinančios audito kokybės. Be to, tokios savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos negali planuoti atlikti veiklos auditų, neidentifikuojamos reikšmingos vietos savivaldos problemos.
Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybių kontrolieriai auditus atlieka vadovaudamiesi valstybinio audito reikalavimais ir Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis. Pažymėtina, kad savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos) auditus praktiškai atlieka vadovaudamiesi tarptautiniu mastu pripažintais standartais, o ne nebeaktualiais valstybinio audito reikalavimais. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, pasibaigus kadencijai ar atsistatydinęs iš pareigų, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, administracijos direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybės administracijos direktoriui, administracijos direktoriaus pavaduotojui nėra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnio nuostatos ir savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas gali būti skiriamas savivaldybės kontrolieriumi arba savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbuotoju ir įgyti teisę bei pareigą kontroliuoti savo paties veiklą, ir dėl savo veiklos rezultatų teikti išvadą, nes jam nėra taikomas „atvėsimo laikotarpis“. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas asmenims, ėjusiems savivaldybės administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas grįžti ar būti paskirtam į savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo pareigas ir audituoti savo paties veiklą. Biudžeto sandaros įstatymo Nr.
I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 30 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma suvienodinti ir patikslinti vartojamą sąvoką „savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma suvienodinti visų savivaldybių kontrolės mechanizmą, kad savivaldybėse kontrolės ir audito funkcijas įgyvendintų juridiniai asmenys – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, kuriose pareigybių skaičius būtų ne mažesnis kaip
nepriklausomumą, kokybišką ir objektyvią savivaldybių biudžetų kontrolę bei savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms teisės aktuose nustatytų tikslų ir funkcijų tinkamą įgyvendinimą. Pakeitus teisinį reguliavimą, teigiamas poveikis pasireikštų tuo, kad būtų sustiprinama viešųjų finansų kontrolė savivaldybėse. Būtų užtikrintas didesnis savivaldybių konsoliduotųjų ataskaitų audito patikimumas, nes šio audito išvadomis Valstybės kontrolė remiasi teikdama išvadą dėl nacionalinio ataskaitų rinkinio. Įstatymas turėtų teigiamą prevencinį poveikį išaiškinant neteisėto savivaldybių turto bei patikėjimo teise savivaldybių valdomo valstybės turto valdymo ir naudojimo bei savivaldybės biudžetų ir kitų piniginių išteklių naudojimo atvejus, atsirastų didesnės galimybės atlikti veiklos auditą.
Siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamo audito kokybę, Įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad savivaldybėse išorės auditas atliekamas vadovaujantis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartais ir Valstybės kontrolės metodikomis, parengtomis pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių kontrolierius atlieka auditus ir turi užtikrinti darbo kokybę, Įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje patikslinami kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi savivaldybių kontrolieriui, – numatoma, kad jis turi atitikti analogiškus specialiuosius reikalavimus, keliamus auditoriams. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų darbuotojams gerinti darbo kokybę, tobulinti kvalifikaciją ir dalytis gerąja praktika, siūloma Įstatymo 27 straipsnį papildyti naujomis dalimis, kuriose numatoma, kad savivaldybių kontrolės ir audito tarnyba auditui atlikti ir (ar) atliktam auditui peržiūrėti gali būti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu pasitelkiami kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kad savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos gali jungtis į asociacijas.
Atsižvelgiant į tai, kad turi būti taikoma Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnio nuostata, t. y. turi būti numatytas „atvėsimo laikotarpis“, kad valstybės tarnautojas – savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas neturėtų galimybės, pasibaigus kadencijai ar atsistatydinęs iš pareigų, negalėtų grįžti arba būti paskirtas į savivaldybės kontrolieriaus arba savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo pareigas ir įgyti teisę bei pareigą kontroliuoti savo paties veiklą ir dėl savo veiklos rezultatų teikti išvadą, Įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje numatoma išimtis, kad savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, pasibaigus kadencijai ar atsistatydinęs iš pareigų, negalėtų būti skiriamas savivaldybės kontrolieriumi arba savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautoju ir būti tiesiogiai susijęs su savo paties veiklos priežiūra ar kontrole. Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 30 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, Rinkliavų įstatymo Nr.
VIII-1725 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma suvienodinti ir patikslinti vartojamą sąvoką „savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba“, naujo teisinio reguliavimo nesiūloma. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių teisės aktų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, neapibrėžiama. 10.
projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui įgyvendinti iš viso per metus papildomai gali reikėti apie 85 tūkst. eurų. Savivaldybei, kurioje šiuo metu savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje yra įsteigta tik viena pareigybė, naujai (antrai) pareigybei įsteigti papildomai per metus iš savivaldybės biudžeto reikėtų skirti apie 17,1 tūkst. eurų, tačiau pažymėtina, kad šios pataisos gali būti įgyvendinamos neviršijant savivaldybių biudžetuose patvirtintų asignavimų, o prireikus optimizuojant ir perskirstant savivaldybės administracijos ir savivaldybės biudžetinių įstaigų atliekamas funkcijas ir žmogiškuosius išteklius. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„kontrolės ir audito tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Ričardas Juška Aušrinė Norkienė Rasa Budbergytė Gintautas Kindurys Ingrida Šimonytė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-04 Nr. S-2018-4471 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2278, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m.
gegužės 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1163, kuriuo, be kita ko, pakeistos ir projektu siūlomos pakeisti įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktas, 20 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai ir 29 straipsnio 6 dalies nuostatos (įsigaliosiančios 2019 m. sausio 1 d.). Į šiomis įstatymo pataisomis padarytus teisinio reguliavimo pokyčius teikiame projekte neatsižvelgta. Jeigu projektu teikiamas įstatymas būtų priimtas jis taip pat įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. Taigi, toks teisinis reguliavimas, kai vienu metu įsigaliotų tos pačios įstatymo nuostatos, kuriose būtų įtvirtintas skirtingas teisinis reguliavimas yra ydingas. 2. Projekte siūloma pakeisti subjekto, prižiūrinčio, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, pavadinimą iš „savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos)“ į - „savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pavadinimas „savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)“ yra vartojamas:
ir 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme Nr. I-533;
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr.
X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 ir 32-1 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1176 10 straipsniu pakeisto įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsniu pakeisto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje „Metinės ataskaitos ir viešojo sektoriaus subjektų grupių metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai teikiami Valstybės kontrolei arba savivaldybių kontrolieriams (savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms) ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 31 dienos“;
straipsnio 5 dalyje „Valstybės kontrolė rengia savivaldybių kontrolieriams (savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms) audito metodikas ir valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliekamo audito išorinę peržiūrą“. Šio pavadinimo nesiūloma keisti ir Seimui teikiamo Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekte (nauja redakcija) Reg. Nr. XIIIP-2183. Taigi, šių įstatymų nuostatose ir projektu keičiamo įstatymo nuostatose (pagal projekto 9 straipsnį įsigaliosiančiose
pavadinimai. 3. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatoje vartojant sąvoką kontrolės ir audito tarnybos „metinė ataskaita“ neatsižvelgta į tai, kad Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 ir 32-1 straipsniais įstatymo Nr.
straipsnio 6 dalyje (įsigaliosiančioje 2019 m. sausio 1 d.) numatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai - biudžetinės įstaigos - teikia viešojo sektoriaus subjekto metinę veiklos ataskaitą, kuri yra viešojo sektoriaus subjekto nefinansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie metinius veiklos rezultatus, atsižvelgiant į veiklos tikslų pasiekimą (minėto įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, įsigaliosianti 2018 m. liepos 1 d.). Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad pagal projekto 9 straipsnį keičiamas įstatymas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
kontrolės ir audito tarnybos metinė ataskaita“, o šios dalies 19 punkte, be kita ko, „savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) <...> vadovų ataskaita“. Diskutuotinas šiose nuostatose minimų ataskaitų tarpusavio santykis ir jų santykis su Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 ir 32-1 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1176 2 straipsnio 10 dalyje (Įstatymo 2 straipsnio 34¹dalis), įsigaliosiančioje 2018 m. liepos 1 d vartojama sąvoka viešojo sektoriaus subjekto „metinė veiklos ataskaita“. 5. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį patikslinti, kad būtų aišku, ar savivaldybės kontrolieriaus pareigybė įskaičiuota į nurodytą dviejų pareigybių, sudarančių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, skaičių. 6.
kontrolės ir audito tarnyboje gali dirbti ne tik valstybės tarnautojai, bet ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, siūlytina tikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalį. 7. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo
ir audito tarnybos valstybės tarnautojui, arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, nagrinėti“ yra perteklinė ir brauktina. Savivaldybės kontrolierius yra biudžetinės įstaigos vadovas ir turi teisę pavesti atlikti užduotį (vykdyti pavedimą) jo vadovaujamos įstaigos darbuotojui (valstybės tarnautojui ar pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui) pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, kurioje įtvirtinta biudžetinės įstaigos vadovo pareiga organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisę pasitelkti kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis vartojama formuluotė „savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba veiklos plane numatytam išorės auditui atlikti“. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 9 dalies 7 punkte vartojama formuluotė „išorės finansinis ir veiklos auditas“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina aiškiai nurodyti, ar minėti asmenys gali būti pasitelkiami atlikti „išorės finansinį ir veiklos“ auditą. 2. Projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostatoje siūlome nekartoti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nurodytų reikalavimų „turėti ne mažesnį kaip 3 metų darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito arba kontrolės srityse stažą“, o aptarti šių reikalavimų taikymą po įstatymo įsigaliojimo „Asmenims, kurie į savivaldybių kontrolieriaus pareigas priimami po šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatyti reikalavimai“ ar pan. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-09-26
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė;
Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja Dalia Masaitienė, Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas, Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius Gintaras Radavičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Aleksandras Tiaškevičius, Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Seimo kanceliarijos Audito komiteto biuro patarėja Modesta Banytė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m.
gegužės 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr.
XIII-1163, kuriuo, be kita ko, pakeistos ir projektu siūlomos pakeisti įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktas, 20 straipsnio 2 dalies
nuostatos (įsigaliosiančios 2019 m. sausio 1 d.). Į šiomis įstatymo pataisomis padarytus teisinio reguliavimo pokyčius teikiame projekte neatsižvelgta. Jeigu projektu teikiamas įstatymas būtų priimtas jis taip pat įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. Taigi, toks teisinis reguliavimas, kai vienu metu įsigaliotų tos pačios įstatymo nuostatos, kuriose būtų įtvirtintas skirtingas teisinis reguliavimas yra ydingas. Pritarti
Teisės departamentas,
2Projekte siūloma pakeisti subjekto, prižiūrinčio,
ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, pavadinimą iš „savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos)“ į - „savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pavadinimas „savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)“ yra vartojamas:
1) 2018 m. gegužės 17 d. Seimas priimtame ir 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme Nr. I-533;
2) 2018 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 ir 32-1 straipsniais įstatymo Nr.
straipsniu pakeisto įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsniu pakeisto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje „Metinės ataskaitos ir viešojo sektoriaus subjektų grupių metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai teikiami Valstybės kontrolei arba savivaldybių kontrolieriams (savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms) ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 31 dienos“;
3) Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje „Valstybės kontrolė rengia savivaldybių kontrolieriams (savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms) audito metodikas ir valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliekamo audito išorinę peržiūrą“. Šio pavadinimo nesiūloma keisti ir Seimui teikiamo Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekte (nauja redakcija) Reg. Nr. XIIIP-2183. Taigi, šių įstatymų nuostatose ir projektu keičiamo įstatymo nuostatose (pagal projekto 9 straipsnį įsigaliosiančiose
įstaigos pavadinimai. Pritarti
Teisės departamentas,
1
straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatoje vartojant sąvoką kontrolės ir audito tarnybos „metinė ataskaita“ neatsižvelgta į tai, kad Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 ir 32-1 straipsniais įstatymo Nr.
XIII-1176 2 straipsnio 6 dalyje (įsigaliosiančioje 2019 m. sausio 1 d.) numatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai - biudžetinės įstaigos - teikia viešojo sektoriaus subjekto metinę veiklos ataskaitą, kuri yra viešojo sektoriaus subjekto nefinansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie metinius veiklos rezultatus, atsižvelgiant į veiklos tikslų pasiekimą (minėto įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, įsigaliosianti 2018 m. liepos 1 d.). Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad pagal projekto 9 straipsnį keičiamas įstatymas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. Pritarti
Teisės departamentas,
12
punkto nuostatoje vartojama sąvoka „savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinė ataskaita“, o šios dalies 19 punkte, be kita ko, „savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) <...> vadovų ataskaita“. Diskutuotinas šiose nuostatose minimų ataskaitų tarpusavio santykis ir jų santykis su Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 ir 32-1 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1176 2 straipsnio 10 dalyje (Įstatymo 2 straipsnio 341 dalis), įsigaliosiančioje
veiklos ataskaita“. Pritarti
Teisės departamentas,
projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį patikslinti, kad būtų aišku, ar savivaldybės kontrolieriaus pareigybė įskaičiuota į nurodytą dviejų pareigybių, sudarančių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, skaičių. Pritarti 6.
Teisės departamentas,
kontrolės ir audito tarnyboje gali dirbti ne tik valstybės tarnautojai, bet ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, siūlytina tikslinti projekto
Teisės departamentas,
ir audito tarnybos valstybės tarnautojui, arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, nagrinėti“ yra perteklinė ir brauktina. Savivaldybės kontrolierius yra biudžetinės įstaigos vadovas ir turi teisę pavesti atlikti užduotį (vykdyti pavedimą) jo vadovaujamos įstaigos darbuotojui (valstybės tarnautojui ar pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui) pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, kurioje įtvirtinta biudžetinės įstaigos vadovo pareiga organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos. Pritarti
ministerijos, 2018-06-14 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2278, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos taryba, 2018-08-31 * Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos taryba (toliau - VSVAA, Asociacija) susipažino su Vietos savivaldos įstatymo Nr.
Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos taryba, 2018-08-31 * Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos taryba (toliau - VSVAA, Asociacija) susipažino su Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2278 ir su juo susijusiais lydimaisiais įstatymų projektais (toliau - Projektas ir su juo susiję lydimieji įstatymų projektai). Projektą ir su juo susijusius lydimuosius įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr.SV-S-268 sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl savivaldybių išorės audito modelio tobulinimo parengti (toliau - ir Darbo grupė). VSVAA atkreipia dėmesį į tai, jog Darbo grupės pateikti įstatymų Projektai, t. y., Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir su juo susiję lydimųjų įstatymų projektai neatitinka teisėkūros principų bei teisės aktų reikalavimų (nesilaikant ir/arba pažeidžiant teisės aktus), ir minėtus pakeitimus patvirtinus LR Seime, jie turės neigiamas pasekmes:
Lietuvos Respublika neįgyvendins bei nesukurs viešosios finansų kontrolės sistemos, kurią nustatė 2000-12-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimais patvirtintose Lietuvos Respublikos derybinėse pozicijoje „Finansų kontrolė“ (28-as derybinis skyrius) ir „Finansinės ir biudžetinės nuostatos“ (29 derybinis skyrius)“, toliau nevykdys savo derybinių įsipareigojimų Europos Sąjungoje ir prisijungimo prie ES sutarties, toliau bus pažeidžiami visuomeniniai santykiai viešosios finansų kontrolės srityje ir nebus užtikrintas viešųjų išteklių saugus ir racionalus naudojimas. VSVAA pažymi, kad Darbo grupė, siūlydama teisės normų pakeitimus, pažeidžia Lietuvos įsipareigojimus narystėje Europos Sąjungoje, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, pažeidžia nacionalinius įstatymus: 1.
Statusas „savivaldybių išorės audito modelis“ grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-22 nutarimus Nr. 1487 ir Nr. 1486, kuriais patvirtintos derybinės pozicijos: "Finansų kontrolė" (28 derybinis skyrius) ir „Finansinės ir biudžetinės nuostatos“ (29 derybinis skyrius)“ ir taip pažeidžia Lietuvos įsipareigojimus, perimant ES teisės reikalavimus viešosios finansų kontrolės srityje, kadangi Lietuva nesuderino su ES teise „savivaldybių išorės audito modelio“, o patvirtino su ES teise suderintą ir konkretų viešosios finansų kontrolės ir finansinių ir biudžetinių santykių mechanizmą (modelį), kuris yra tik toks:
1) vidaus kontrolė, vidaus auditas ir išorės kontrolė. Išorės kontrolę išorės audito forma išimtinai vykdo tik aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės valstybės institucija – LR Valstybės kontrolė. Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, kol jos nėra į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą integruoti padaliniai, viešosios išorės kontrolės (išorės audito) vykdyti negali. Pagal Lietuvos Stojimo į ES sutartį, tik Valstybės kontrolė turi kompetenciją vykdyti išorės viešąją finansų kontrolę išorės auditą, o visi kiti subjektai - tik vidaus kontrolę ir vidaus auditą; 2) Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, kol jos nėra integruotos į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą, išorės audito (išorės viešosios finansų kontrolės) vykdyti negali, nes stodama į ES Lietuva patvirtino, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės vykdomas išorės auditas apima visas lėšas, už kurias atsakinga valstybė. 2.
tarnyba Projekte neteisėtai ir klaidinančiai įvardijama “subjektu”, taip neteisėtai nuslepiant, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nepatenka į LR Konstitucijoje įtvirtintas tik dvi savivaldybių institucijų rūšis, kurios yra: savivaldybių tarybos (atstovaujamosios institucijos) ir joms atskaitingi vykdomieji organai (vykdomosios institucijos). Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nėra nei atstovaujamoji institucija, nėra nei vykdomoji institucija. Nebūdama nė viena iš jų, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba yra už savivaldybės institucinės sistemos ribų, ir tai tik patvirtina, kad atlikdamos išorės, vadinasi, valstybinį auditą, nebūdamos konstitucinėje savivaldybių struktūroje, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kuo skubiau privalo būti integruotos į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą ir privalo būti Valstybės kontrolės struktūriniai padaliniai pagal LR Viešojo administravimo įstatymą. Projekte nuslepiant Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos institucijos rūšį, grubiai pažeidžiamas LR Konstitucijos 119 straipsnis ir teisiškai klaidinama visuomenė bei sudaromos sąlygos vykdyti pažeidimus kituose teisės aktuose. 3.
Valstybės kontrolės įgaliojimai yra neteisėtai „nuleidžiami“ iki savivaldybių lygmens ir pavedami atlikti į Valstybės kontrolės struktūrą neintegruotiems teisiškai neidentifikuotiniems savivaldybių vidaus „subjektams“ savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms, tokiu būdu nevykdant Lietuvos įsipareigojimų ES, kad LR Valstybės kontrolės teisinis statusas atitinka Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) 6 audito standartus ir ES acquis principus, nes savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nėra aukščiausioji Lietuvos valstybės audito institucija kol ji nėra integruota į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą, ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nevienija Taiptautinė Aukščiausių Audito Institucijų Organizacija INTOSAI (the International Organization of Supreme Audit Institutions). Pažymėtina tai, kad Valstybės kontrolės ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų pasirašyti civiliniai sandoriai dėl bendradarbiavimo yra tik patvirtinantys istoriškai susiklosčiusius de facto Valstybės kontrolės ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų santykius, siekiant bendrų tikslų ir vykdant bendrus uždavinius, tačiau nieko nereiškiantys santykiai viešosios finansų kontrolės sistemos teisėkūros kontekste, Lietuvai tapus ES nare, kadangi viešosios finansų kontrolės sistemos santykiai turi atitikti Lietuvos įsipareigojimus narystėje ES, jie privalo būti formalizuoti ir turi būti nustatyti įstatymu, bet ne susitarti sandoryje. Pažymėtina, kad visuomenės santykių sričių reguliavimas teisės aktuose sukuria pareigas ir teises visuomenei ir yra viešas, o įvairūs sandoriai, susitarimai ar bendradarbiavimo sutartys sukuria teises ir pareigas tik sandorių, susitarimų ar bendradarbiavimo sutarčių šalims, nesukuriant pareigų ir teisių visuomenei.
Visi sandoriai, susitarimai ar bendradarbiavimo sutartys, nesukuriantys pareigų ir teisių visuomenei ir sudaryti nesilaikant su ES teise suderinto teisinio reguliavimo viešosios finansų kontrolės ir finansinių ir biudžetinių santykių srityse bei nevykdant Lietuvos pareigų, kylančių iš Lietuvos Stojimo į ES sutarties, yra niekiniai teisėkūros prasme. 4. Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, kol jos nėra integruotos į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą, yra atsidūrę už Lietuvos įsipareigojimų ribų narystėje ES: savivaldybių kontrolieriai, būdami savivaldybių tarybų įsteigti savivaldybių vidaus organai, vykdo išorės viešąją finansų kontrolę, kuri yra išimtinai tik išorės audito institucijos - Valstybės kontrolės kompetencija, ir savivaldybių kontrolieriai nepatenka į derybinėmis pozicijomis suderintą Lietuvai jos pačios pasirinktą ir privalomą vidaus kontrolės, vidaus audito ir valstybinio audito sistemą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Komisijos direktyvą 2006/11 l/EB Dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, savivaldybių kontrolierių veikla, kol jie nėra integruoti į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą ir kol jų savininko teises įgyvendina savivaldybės taryba, kuri gali jiems daryti lemiamą poveikį, ir kai savivaldybių kontrolierių veikla nepatenka į derybinėmis pozicijomis suderintą Lietuvai jos pačios pasirinktą ir privalomą viešųjų lėšų vidaus kontrolės, vidaus audito ir valstybinio audito teisinę sistemą, negali būti identifikuojama kitaip, negu ekonominių paslaugų teikimas rinkos sąlygomis.
Todėl tokio turinio santykiuose įžvelgiama ir bendrosios rinkos principams prieštaraujanti Lietuvos pagalba - biudžeto asignavimų teikimas savivaldybių kontrolierių veiklai, kuri nepatenka į derybinėmis pozicijomis suderintą privalomą viešųjų lėšų vidaus audito, vidaus kontrolės ir valstybinio audito teisinę sistemą, ir tokios pagalbos teikime įžvelgiama nepagrįsta diskriminacija tarp savivaldybės įmonių bei privačių įmonių. 5. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė pagal ES Pirminės teisės ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo teisines nuostatas išimtinai vykdo išorės viešosios finansų kontrolės kompetenciją valstybinio audito forma, vadinasi - viešojo administravimo kokybės valdymą valstybės lygiu išorės audito forma. Savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos), nebūdami Valstybės kontrolės struktūriniai padaliniai, neturi institucinių ir administracinių santykių su Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga aukščiausiąja finansinės išorės kontrolės valstybės institucija (savarankiška valstybės biudžetine įstaiga) Valstybės kontrole. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės ir savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) nesieja administraciniai instituciniai santykiai.
Pagal ES Pirminės teisės, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, LR biudžetinių įstaigų įstatymų teisines nuostatas savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, kol jos nėra Valstybės kontrolės struktūriniai padaliniai, negali vykdyti bendrų su LR Valstybės kontrole tikslų ir uždavinių, tačiau faktiškai vykdo. Todėl savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos), kol jie nėra integruoti į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą ir nėra Valstybės kontrolės padaliniai, negali atlikti išorės audito pagal ES teisę, negali savo veikloje vadovautis valstybinio audito reikalavimais, negali vadovautis Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės patvirtintomis audito metodikomis, kurias pagal LR Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio reguliavimą Valstybės kontrolės vadovas tvirtina tik Valstybės kontrolės darbo organizavimo užtikrinimui, kad būtų įgyvendinti Valstybės kontrolės, bet ne savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų, tikslai ir atliekamos Valstybės kontrolei, bet ne savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms, nustatytos funkcijos. Kadangi savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, pažeisdamos LR Viešojo administravimo, LR Biudžetinių įstaigų įstatymo reikalavimus ir kitus teisės principus, vadovaujasi valstybinio audito reikalavimais, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės vadovo įsakymu tvirtinamomis audito metodikomis, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos kuo skubiau turi būti integruojamos į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą, kad būtų išvengta teisinio nihilizmo, teisinio visuomenės klaidinimo, funkcijų dubliavimo, piktnaudžiavimo padėtimi ir tarnyba, viešųjų lėšų švaistymo. Lietuvos Seimas privalo
„panaikinti“ neatpažįstamą, teisiškai neidentifikuotiną subjektą ir kuo
skubiau jį integruoti į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą.
Tokiu būdu bus atstatyti ir vykdomi Lietuvos įsipareigojimai ES, bus išsaugoti teisės principai, bus įtvirtintas savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų statusas de jure (kurį savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos vykdo de facto), bus pagaliau panaikintas neatpažįstamas „teisinis hibridas“ savivaldybėse ir bus užtikrinama tolimesnė teisinga teisėkūra bei racionalus viešųjų lėšų naudojimas. 6.
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai įstatymiškai nustatyti tik Valstybės kontrolei išimtinai nustatytas išorės audito funkcijas ir kompetenciją, bet nėra ir jokio teisinio pagrindo nenumatyti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai kadencijų, kadangi negalėdama būti atstovaujamąja institucija, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba galėtų būti tik vykdomąja institucija, tačiau vykdomoji institucija turi būti sudaroma tik savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui, vadinasi, kadencijai (2002-12-24 LR Konstitucinio teismo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio
(2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. spalio
(2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio
Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos Konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos Konstitucinio įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai yra išaiškinta, kad Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vykdomųjų organų atskaitingumo atstovybei principas suponuoja tai, kad savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai turi būti sudaromi savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui).
Projekte ne tik nėra jokio teisinio pagrindo Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai įstatymiškai nustatyti tik Valstybės kontrolei išimtinai nustatytas išorės audito funkcijas ir kompetenciją, bet nėra ir jokio teisinio pagrindo nenumatyti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai kadencijų, kadangi negalėdama būti atstovaujamąja institucija, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba galėtų būti tik vykdomąja institucija, tačiau vykdomoji institucija turi būti sudaroma tik savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui, vadinasi, kadencijai (2002-12-24 LR Konstitucinio teismo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio
(2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. spalio
(2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio
Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos Konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos Konstitucinio įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai yra išaiškinta, kad Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vykdomųjų organų atskaitingumo atstovybei principas suponuoja tai, kad savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai turi būti sudaromi savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui). VSVAA argumentą, kad nėra jokio teisinio pagrindo Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai patvirtinti išorės audito funkcijas ir kompetenciją papildo ir tai, kad institucijai nustatytas įgaliojimų laikas padaro ją priklausomą nuo politinio pasitikėjimo, minėtos institucijos vadovas neišvengiamai privalo būti politinio pasitikėjimo pareigūnas.
O savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui sudaroma institucija, kurios vadovas yra politinio pasitikėjimo pareigūnas, automatiškai pažeistų nepriklausomumo principus, griežtai taikomus viešąją išorės finansų kontrolę (išorės auditą) vykdantiems subjektams pagal ES teisės reikalavimus, pagal Lietuvos įsipareigojimus narystėje ES, pagal tarptautinius audito standartus, nes viešąją išorės finansų kontrolę (išorės auditą) vykdanti institucija negali priklausyti nuo politinio pasitikėjimo, jai negali būti daromas joks poveikis. Tai papildomai sustiprina VSVAA argumentus, kad savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui sudarytai institucijai (šiuo atveju - Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai), kurios vadovas neišvengiamai priklausomas nuo politinio pasitikėjimo, negalėtų būti pavesta atlikti viešąją išorės finansų kontrolę (nepriklausomą išorės auditą). Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui sudaryta institucija neturi jokio nepriklausomumo, ji yra visiškai priklausoma nuo atstovaujamosios valdžios, ir neatitinka viešąją išorės finansų kontrolę (išorės auditą) atliekančios institucijos kriterijų pagal ES teisės reikalavimus.
Pateikdami aukščiau išdėstytą informaciją ir argumentus, informuojame Darbo grupės vadovą ir narius, Audito komiteto pirmininką ir narius, kad Darbo grupės parengtas ir Audito komitetui pateiktas svarstyti Projektas ir su juo susiję lydimieji įstatymų projektai, kuriais siūlomas Lietuvos Respublikos „vietos savivaldos išorės audito modelis“, pažeidžia Lietuvos įsipareigojimus narystėje ES ir įsipareigojimus, kylančius iš Lietuvos prisijungimo prie ES sutarties, pažeidžia ES teisę, pažeidžia LR Konstituciją, pažeidžia LR įstatymus, sukelia neigiamas pasekmes, kadangi: 1) neužtikrina teisėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir su ES teise suderinto ir narystėje ES Lietuvos įsipareigoto viešosios finansinės kontrolės ir audito mechanizmo ir sistemos, kuri turi būti tik (1) vidaus kontrolė; (2) vidaus auditas; (3) išorės kontrolė, kurią išorės audito forma gali vykdyti tik aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės valstybės institucija LR valstybės kontrolė; 2) neužtikrina, kad Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė pagal ES Pirminės teisės ir Lietuvos Respublikos įstatymų teisines nuostatas išimtinai vykdytų išorės viešosios finansų kontrolės kompetenciją valstybinio audito forma - viešojo administravimo kokybės valdymą valstybės lygiu, ir neužtikrina, kad savivaldybėse viešoji finansų kontrolė būtų vykdoma tik subjektų (savivaldybių) lygiu vidaus kontrolės ir vidaus audito formomis;
3) neužtikrina, kad savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos), negalintys vykdyti viešosios išorės finansų kontrolės (išorės audito) savivaldybėse, bet šiuo metu faktiškai vykdantys išorės audito funkciją savivaldybėse, kuri yra išimtinai tik LR Valstybės kontrolės kompetencija, būtų integruoti de jure į LR valstybės kontrolės institucinę struktūrą; 4) neužtikrina teisės normų pažeidimų nutraukimo, teisėto ir racionalaus viešųjų išteklių naudojimo; 5) neužtikrina teisėto ir teisingo bei skaidraus teisėkūros proceso, neapsaugo visuomenės nuo teisinio nihilizmo ir teisinio klaidinimo, vadinasi, ne stiprina, bet silpnina viešosios finansų kontrolės santykius Lietuvoje.
Pateikdami aukščiau išdėstytą informaciją ir argumentus, informuojame Darbo grupės vadovą ir narius, Audito komiteto pirmininką ir narius, kad Darbo grupės parengtas ir Audito komitetui pateiktas svarstyti Projektas ir su juo susiję lydimieji įstatymų projektai, kuriais siūlomas Lietuvos Respublikos „vietos savivaldos išorės audito modelis“, pažeidžia Lietuvos įsipareigojimus narystėje ES ir įsipareigojimus, kylančius iš Lietuvos prisijungimo prie ES sutarties, pažeidžia ES teisę, pažeidžia LR Konstituciją, pažeidžia LR įstatymus, sukelia neigiamas pasekmes, kadangi: 1) neužtikrina teisėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir su ES teise suderinto ir narystėje ES Lietuvos įsipareigoto viešosios finansinės kontrolės ir audito mechanizmo ir sistemos, kuri turi būti tik (1) vidaus kontrolė; (2) vidaus auditas; (3) išorės kontrolė, kurią išorės audito forma gali vykdyti tik aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės valstybės institucija LR valstybės kontrolė; 2) neužtikrina, kad Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė pagal ES Pirminės teisės ir Lietuvos Respublikos įstatymų teisines nuostatas išimtinai vykdytų išorės viešosios finansų kontrolės kompetenciją valstybinio audito forma - viešojo administravimo kokybės valdymą valstybės lygiu, ir neužtikrina, kad savivaldybėse viešoji finansų kontrolė būtų vykdoma tik subjektų (savivaldybių) lygiu vidaus kontrolės ir vidaus audito formomis;
3) neužtikrina, kad savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos), negalintys vykdyti viešosios išorės finansų kontrolės (išorės audito) savivaldybėse, bet šiuo metu faktiškai vykdantys išorės audito funkciją savivaldybėse, kuri yra išimtinai tik LR Valstybės kontrolės kompetencija, būtų integruoti de jure į LR valstybės kontrolės institucinę struktūrą; 4) neužtikrina teisės normų pažeidimų nutraukimo, teisėto ir racionalaus viešųjų išteklių naudojimo; 5) neužtikrina teisėto ir teisingo bei skaidraus teisėkūros proceso, neapsaugo visuomenės nuo teisinio nihilizmo ir teisinio klaidinimo, vadinasi, ne stiprina, bet silpnina viešosios finansų kontrolės santykius Lietuvoje. Siūlome Darbo grupės pateiktus įstatymų Projektus, t. y., Vietos savivaldos įstatymo Nr.
1-533 3, 12, 14, 16, 20, 27,
įstatymų projektus atmesti, kadangi juos patvirtinus LR Seime, Lietuvos Respublika neįgyvendins bei nesukurs tokios viešosios finansų kontrolės sistemos, kurią patvirtino 2000-12-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuva toliau nevykdys derybinių įsipareigojimų Europos Sąjungoje, sudarys prielaidas tolesniam teisės normų pažeidimui, teisės principų ignoravimui bei visuomenės negerbimui, viešųjų išteklių neteisėtam naudojimui. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas teisės aktuose ir toliau neužtikrins su ES teise ir kitais teisės aktais suderinto teisinio reguliavimo viešosios finansų kontrolės ir finansinių ir biudžetinių santykių srityse ir nevykdys Lietuvos įsipareigojimų pagal Stojimo į ES sutartį, VSVAA kreipsis į Europos Sąjungos institucijas pagal kompetenciją. Nepritarti Tikslinga pritarti įstatymu projektu siūlomam reglamentavimui, nes:
1) Šiuo metu Lietuvoje nustatytas Lietuvos vietos savivaldos išorės audito modelis atitinka Konstitucijos, Europos vietos savivaldos chartijos ir Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės institucijų organizacijos (INTOSAI) Limos deklaracijos nuostatas;
2) Siūlymas pakeisti egzistuojantį modelį, pavedant savivaldybės išorės auditą atlikti sudarytam Valstybės kontrolės struktūriniam padaliniui, užtikrintų nepriklausomumą ir audito kokybę, tačiau galimai prieštarautų Konstitucijos 127 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad „Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai“ ir 134 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad „Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas“. 2.
2Lietuvos laisvosios rinkos institutas,
2018-09-03 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2278) (toliau – Projektas) ir kitus susijusius įstatymų projektus. Projektu siekiama pasiūlyti tinkamiausią Lietuvos vietos savivaldos išorės audito modelį: stiprinti savivaldybių išorės auditorių nepriklausomumą, objektyvumą ir profesionalumą, užtikrinti atliekamo audito kokybę ir efektyvesnę savivaldybių turto valdymo bei lėšų naudojimo kontrolę, taip pat galimybę atlikti sisteminius veiklos auditus. Pritariame Projekto tikslams ir manome, jog dalis išvardintų uždavinių (pavyzdžiui, galimybė bendradarbiavimo sutarčių pagrindu pasitelkti kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis bei draudimas savivaldybės administracijos direktoriui, administracijos direktoriaus pavaduotojui, pasibaigus kadencijai ar atsistatydinus iš pareigų, būti skiriamam savivaldybės kontrolieriumi arba savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbuotoju ir įgyti teisę bei pareigą kontroliuoti savo paties veiklą ir dėl veiklos rezultatų teikti išvadą) prisideda prie geresnės auditų kokybės ir skaidrumo. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad mažiausiai 2 pareigybių dydžio savivaldybės kontrolės ir audito tarnybų (toliau – SKAT), įsteigimas visose savivaldybėse iš esmės nesprendžia auditų nepriklausomybės ir profesionalumo trūkumo problemos. Nepritariame siūlymui sudaryti sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms, kuriose būtų įsteigtos ne mažiau kaip 2 pareigybės, dėl žemiau nurodytų priežasčių. SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas nebūtinai užtikrintų auditų kokybės gerinimą 2018 m. gegužės 31 d.
Valstybės Kontrolės atlikta išorinių peržiūrų apibendrinimo ataskaita „Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2018 metais rezultatai“ (Nr. IP-13) rodo, kad iš 12 peržiūrai pasirinktų SKAT, 6-ių SKAT įvertintos kaip turinčios trūkumų, tačiau iš esmės sukurtos kokybės kontrolės sistemos yra veiksmingos ir užtikrina, kad visi auditai būtų atliekami pagal auditą reglamentuojančius teisės aktus; 6-ių SKAT įvertintos kaip turinčios reikšmingų trūkumų y. esamos kokybės kontrolės sistemos neužtikrina, kad auditai būtų atliekami pagal auditą reglamentuojančius teisės aktus. 2017 m. atlikta analogiška išorinė SKAT veiklos peržiūra parodė, kad iš 15 analizuotų savivaldybių 10-je SKAT kokybės kontrolės įvertintos kaip turinčios trūkumų, 5 - kaip turinčios reikšmingų trūkumų. Valstybės Kontrolės išvadoje teigiama, kad „tarnybos neturi pakankamai išteklių užtikrinti visų įstatymuose numatytų funkcijų vykdymą [...]. Neturint pakankamai išteklių atliepti reikšmingas savivaldos problemas, SKAT padėtų kitų audito modelių paieška.“ Tai rodo, kad dabartinė sistema, kai savivaldybėse auditą atlieka SKAT, neužtikrina audito kokybės. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. balandžio
kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2016 m. apibendrinimo ataskaitoje (Nr. IP-16)“ teigiama, kad nepaisant to, kad daugiau darbuotojų turinčios tarnybos dirba kokybiškiau, kai kurios mažos SKAT sugeba pasiekti ir išlaikyti pakankamai aukštą atliekamų auditų kokybės lygį. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nepriklausomai nuo SKAT darbuotojų skaičiaus, nė vienoje savivaldybėje kokybės kontrolės sistema Valstybės kontrolės nebuvo įvertinta esanti „be trūkumų“.
Tai leidžia daryti išvadą, kad vien Projektu siūloma priemone (SKAT darbuotojų skaičiaus didinimu) nebus pasiekti numatyti tikslai – pagerinti auditų kokybę. Atkreipiame dėmesį, kad vidutinio dydžio įmonės auditą atlieka 3-5 darbuotojų komanda, kurios nariai dirba tuo pat metu, bet atlieka skirtingas funkcijas ir specializuojasi skirtingose srityse. Tikėtina, jog būtent toks darbo pasiskirstymas leidžia atlikti auditą greičiau ir pigiau, lyginant su SKAT. Jei vienam papildomam SKAT darbuotojo etatui įsteigti būtų skiriama 17,1 tūkst. eurų, SKAT specialisto vidutinis darbo užmokestis „prieš mokesčius“ siektų 1 425 eurus (tuo atveju, jei visos papildomos lėšos skiriamos tik darbo užmokesčiui). Tikėtina, jog samdant išorės specialistus tik trumpam – audito atlikimo laikotarpiui – už ženkliai mažesnę kainą būtų galima samdyti komandą, kurioje, tikėtina, dirbtų aukštesnės kvalifikacijos specialistai. Ypač tai aktualu regionams, kuriuose jaučiamas aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Neįvertinti alternatyvūs auditų kokybės gerinimo būdai. Atkreipiame dėmesį, jog Projekto rengėjai aiškinamajame rašte neįvertino alternatyvių tikslo (gerinti atliekamų auditų kokybę savivaldybėse) siekimo būdų – pavyzdžiui, privačių audito bendrovių pasitelkimo, kontrolierių konsultavimo atliekant auditą, centralizuoto auditų atlikimo ar kt. Valstybės kontrolės teigimu, privačios audito įmonės gali atlikti išorės auditą viešojo sektoriaus subjektuose tuo atveju, kai Valstybės kontrolė arba Savivaldybės kontrolieriai pasitelkia išorės auditorius auditui atlikti arba viešojo sektoriaus subjektas nusprendžia pirkti papildomą audito atlikimo paslaugą. Nuostatos dėl išorės auditoriaus pasitelkimo yra įtvirtintos ir Valstybinio audito reikalavimuose.
Be to, auditas, atliekamas su konkrečia savivaldybe nesusijusios išorinės institucijos, užtikrintų didesnį savivaldybių audito skaidrumą. Šiuo metu SKAT veikla, nors ir juridiškai atskirta nuo savivaldybės, bet finansuojama tiesiogiai iš savivaldybės biudžeto. Todėl būtina spręsti nepriklausomumo nuo savivaldybės klausimą per finansavimą ar įtraukiant į audito projektus nepriklausomus išorės auditorius. SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas pareikalautų papildomų lėšų, kurias būtų galima sutaupyti audito paslaugas perkant rinkoje. Pasak įstatymo Projekto autorių, savivaldybė, kurioje nėra įsteigta savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridinio asmens, yra tik viena. Tačiau šiuo metu yra 5 savivaldybės, kuriose dirba po 1 darbuotoją ir dalis jų yra vertinamos kaip neužtikrinančios audito kokybės. Savivaldybei, kurioje šiuo metu Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje yra įsteigtas arba užimtas tik vienas etatas, naujam etatui įsteigti papildomai metams iš savivaldybės biudžeto reikėtų skirti apie 17,1 tūkst. eurų per metus. Metinis lėšų poreikis 5 savivaldybėms, kuriose šiuo metu dirba po 1 darbuotoją, siekia 85 tūkst. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto rengėjai nėra įvertinę, kiek kainuotų alternatyva savivaldybių auditui pasitelkti privačias audito bendroves užuot samdžius papildomą darbuotoją. Lietuvos auditorių rūmų atliktoje „2016 metų audito rinkos apžvalgoje“ įvertinta, jog 2016 m. vieno audito vidutinė kaina siekė 4 4239 eurus. Vienam auditui atlikti vidutiniškai buvo skiriama
val., o viešojo intereso įmonėse - 238 val.). SKAT vidutiniškai dirba 3 darbuotojai, kurių pagrindinis uždavinys yra atlikti savivaldybių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių auditus.
Remiantis tuo galima teigti kad auditas, kurį atlieka SKAT, mokesčių mokėtojams kainuoja kelis kartus brangiau nei tuo atveju, kai audito paslaugos perkamos rinkoje. Pilnu etatu dirbantys 3 SKAT auditoriai per metus savo funkcijoms atlikti skiria apie 6 tūkst. darbo valandų, kai vidutiniškai rinkoje auditas atliekamas per 141 val. Tai leidžia daryti išvadą, kad SKAT veikia neefektyviai arba joms yra priskirtos papildomos funkcijos, kurias reikia atskirti nuo audito. SKAT funkcijų išgryninimas sudarytų galimybę išorinio audito paslaugas pirkti rinkoje, šalutines neauditines funkcijas perduodant kitiems padaliniams (pavyzdžiui, savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybai). Tai taip pat leistų sumažinti funkcijų dubliavimąsi tarp SKAT ir savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybos. Siūlome: ● Grąžinti Projektą tobulinti. ● Įvertinti galimybę Projekto tikslų siekti alternatyviais būdais, pavyzdžiui, gerinti auditų kokybę išgryninant SKAT funkcijas ir pasitelkiant privataus sektoriaus subjektus. Nepritarti Tikslinga pritarti įstatymu projektu siūlomam reglamentavimui, nes:
1) Šiuo metu Lietuvoje nustatytas Lietuvos vietos savivaldos išorės audito modelis atitinka Konstitucijos, Europos vietos savivaldos chartijos ir Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės institucijų organizacijos (INTOSAI) Limos deklaracijos nuostatas;
2) Siūlymas pakeisti egzistuojantį modelį, pavedant savivaldybės išorės auditą atlikti pasitelkiant privataus sektoriaus subjektus, yra susijęs su rizika, kad nebus skiriamas reikiamas dėmesys viešojo sektoriaus problemoms, ypač teisėtumo ir veiklos auditų atvejais, neįvertinama visa rizika, būdinga viešajam sektoriui, nepakankamai atsižvelgiama į šio sektoriaus specifiką ir todėl nebūtų pasiekti būtini rezultatai. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nepateikta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIIP-2278 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-09-266
Argumentai: Seimas 2018 m. birželio 29 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriame nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja su Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija suderinta patobulinta Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, tikslinga patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnyje dėstomą Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatą. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnyje dėstomą Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
„8. Savivaldybės kontrolierius į pareigas
priimamas konkurso būdu, ir iš pareigų jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės kontrolierius privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito arba kontrolės srityse stažą. Savivaldybės kontrolieriui kadencijų skaičius nėra ribojamas.“ Pritarti 2.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 N Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma įtvirtinti Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatą, pagal kurią nustatomi reikalavimai savivaldybės kontrolieriui „turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito arba kontrolės srityse stažą“, atsisakant iki tol įstatyme galiojusio reikalavimo turėti 3 metų darbo stažo viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas į savivaldybės kontrolieriaus pareigas gali būti priimta asmenų, turinčių ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą tik viešojo administravimo srityje, ir dėl to gali iškilti klausimų dėl naujų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimo, tikslinga įstatymu reglamentuoti nuostatos dėl darbo stažo reikalavimų taikymą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį 2 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 6 straipsnio nuostatos dėl reikalavimų savivaldybės kontrolieriui turėti ne mažesnį kaip 3 metų darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito arba kontrolės srityse stažą taikomos savivaldybių kontrolieriams, kurie į pareigas yra priimami po šio įstatymo įsigaliojimo.“
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: G. Burokienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė
Audito komitetas
2018-10-17
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė. Kviestieji asmenys: Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės patarėja Dalia Masaitienė, Savivaldybių kontrolierių asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja Laima Skeirytė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Biudžeto skyriaus patarėja Alma Ulčinaitė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėja Vitalija Griškova, Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos atstovai: Prienų r. savivaldybės administracijos CVAS vedėja Dainora Budnikienė, Kretingos r. savivaldybės administracijos CVAS vedėja Dalia Katauskienė, Kretingos r. savivaldybės administracijos CVAS vidaus auditorius Mindaugas Mickus, Molėtų r. savivaldybės administracijos CVAS vedėja Daiva Razgūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad 2018 m. gegužės 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1163, kuriuo, be kita ko, pakeistos ir projektu siūlomos pakeisti įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktas, 20 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai ir 29 straipsnio 6 dalies nuostatos (įsigaliosiančios 2019 m. sausio
teikiame projekte neatsižvelgta. Jeigu projektu teikiamas įstatymas būtų priimtas jis taip pat įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. Taigi, toks teisinis reguliavimas, kai vienu metu įsigaliotų tos pačios įstatymo nuostatos, kuriose būtų įtvirtintas skirtingas teisinis reguliavimas yra ydingas. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymus Nr. 1–6 ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr. 2. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma pakeisti subjekto, prižiūrinčio, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, pavadinimą iš „savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos)“ į - „savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pavadinimas „savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)“ yra vartojamas:
1) 2018 m. gegužės 17 d. Seimas priimtame ir 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme Nr.
I-533;
2) 2018 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 ir 32-1 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1176 10 straipsniu pakeisto įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsniu pakeisto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje „Metinės ataskaitos ir viešojo sektoriaus subjektų grupių metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai teikiami Valstybės kontrolei arba savivaldybių kontrolieriams (savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms) ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 31 dienos“;
3) Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje „Valstybės kontrolė rengia savivaldybių kontrolieriams (savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms) audito metodikas ir valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliekamo audito išorinę peržiūrą“. Šio pavadinimo nesiūloma keisti ir Seimui teikiamo Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekte (nauja redakcija) Reg. Nr. XIIIP-2183. Taigi, šių įstatymų nuostatose ir projektu keičiamo įstatymo nuostatose (pagal projekto
skirtingi šios savivaldybės įstaigos pavadinimai. Pritarti Argumentai: Žr. Audito komiteto pasiūlymus Nr. 1–6 ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr. 2. Siekiant suderinti įstatymų projektų nuostatas, kuriose vartojamas pavadinimas
„savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos)“ ir
pakeisti į „savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą“, kartu su įstatymų projektais Nr. XIIIP-2278–XIIIP-2284 yra teikiamas Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4281(2). 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dėmesį, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatoje vartojant sąvoką kontrolės ir audito tarnybos „metinė ataskaita“ neatsižvelgta į tai, kad Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 ir 32-1 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1176 2 straipsnio 6 dalyje (įsigaliosiančioje
įstaigos - teikia viešojo sektoriaus subjekto metinę veiklos ataskaitą, kuri yra viešojo sektoriaus subjekto nefinansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie metinius veiklos rezultatus, atsižvelgiant į veiklos tikslų pasiekimą (minėto įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, įsigaliosianti 2018 m. liepos 1 d.). Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad pagal projekto 9 straipsnį keičiamas įstatymas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 1. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatoje vartojama sąvoka „savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinė ataskaita“, o šios dalies 19 punkte, be kita ko, „savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) <...> vadovų ataskaita“. Diskutuotinas šiose nuostatose minimų ataskaitų tarpusavio santykis ir jų santykis su Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 ir 32-1 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1176 2 straipsnio 10 dalyje (Įstatymo 2 straipsnio 341 dalis), įsigaliosiančioje 2018 m. liepos 1 d vartojama sąvoka viešojo sektoriaus subjekto „metinė veiklos ataskaita“. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 1, 2. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-076
teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį patikslinti, kad būtų aišku, ar savivaldybės kontrolieriaus pareigybė įskaičiuota į nurodytą dviejų pareigybių, sudarančių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, skaičių. Pritarti Argumentai: Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės taryba priima savivaldybės kontrolierių (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovas) į pareigas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, o taip pat nustato savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis skaičių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo nuostatose numatyta, kad pvz., viešojo administravimo įstaigos skyrių (biurą, tarnybą) gali sudaryti poskyriai (grupės) ir poskyris (grupė) sudaromas iš ne mažiau kaip 3 pareigybių. Poskyriui (grupei) vadovauja vedėjas (viršininkas), tačiau nėra nurodoma ar į pareigybių skaičių įskaitomas poskyrio (grupės) vadovas. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą bei siekiant, kad praktikoje taikant šią nuostatą nekiltų dviprasmybių, siūloma įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį tikslinti, nurodant, kad savivaldybės kontrolieriaus pareigybė įskaičiuota į nurodytą dviejų pareigybių, sudarančių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, skaičių. Pasiūlymas:
Tikslinti įstatymo projekto 6 straipsnį keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų skaičius yra mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) juridinį asmenį
į tai, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje gali dirbti ne tik valstybės tarnautojai, bet ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, siūlytina tikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalį. Pritarti Pasiūlymas: Tikslinti įstatymo 6 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų tarnybos, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo santykių teisiniai pagrindai nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, Darbo kodekse ir šiame įstatyme.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-076
punkto nuostata „arba paveda savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojui, arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, nagrinėti“ yra perteklinė ir brauktina.
Savivaldybės kontrolierius yra biudžetinės įstaigos vadovas ir turi teisę pavesti atlikti užduotį (vykdyti pavedimą) jo vadovaujamos įstaigos darbuotojui (valstybės tarnautojui ar pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui) pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, kurioje įtvirtinta biudžetinės įstaigos vadovo pareiga organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos. Pritarti Pasiūlymas:
Atsisakyti įstatymo projekto siūlomo 6 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 13 punkto nuostatos pakeitimo kaip perteklinio:
„13) nagrinėja arba paveda savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojui, arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, nagrinėti iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų;“. 8. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-06-14 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir
pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija, 2018-08-31 Nr. SD-20; 2018-09-26 Nr.
SD-20; 2018-09-26 Nr. SD-24; 2018-10-02 Nr. SD-25 * Teisiniai pagrindai Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija (toliau - ir VSVAA) primena, kad Lietuva derybose dėl narystės Europos Sąjungoje (toliau - ir ES) įpareigojo į savo nacionalinę sistemą perkelti ir taikyti ES galiojančių teisinių ir administracinių taisyklių rinkinį (acquis communautaire) (toliau – ir acquis). Lietuva buvo priimta į ES tik tada, kai iki narystės dienos perėmė ir įgyvendino minėtą ES galiojančių teisinių ir administracinių taisyklių rinkinį. Taigi, Lietuva, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-22 nutarimais Nr. 1487 ir Nr. 1486, patvirtintas derybines pozicijas: „Finansų kontrolė“ (28 derybinis skyrius) ir „Finansinės ir biudžetinės nuostatos“ (29 derybinis skyrius)“ (toliau ir derybinės pozicijos, skyriai), kaip ir visas kitas derybų skyrių pozicijas (šiame rašte nebus minimi likusieji 29 derybiniai skyriai {pozicijos), pateikė Europos Sąjungai kaip dokumentus, kuriuose pateikė principinį pritarimą visam ACQUIS, ir parodė kaip Lietuva Finansų kontrolės ir Finansinių ir biudžetinių santykių srityse yra pasirengusi tapti ES nare, ką šiose srityse ji padarė ir darys, kad būtų priimtos narystės ES sąlygos, ir ar minėtose srityse sugeba(-ės) perimti ES narės taisykles. Minėtos derybų pozicijos buvo užregistruotos ES Tarybos Generaliniame sekretoriate, ES bendrosios pozicijos buvo patvirtinamos ES Bendrųjų reikalų taryboje, patvirtinus pozicijų projektus Europos Komisijos lygmeniu, šie projektai buvo perduodami ES Tarybai, kur jiems pritarė visos
įvertinama Lietuvos pasirengimo narystei ES padėtis konkrečiuose derybiniuose skyriuose – tai skyriuose „Finansų kontrolė“ (28 derybinis skyrius) ir „Finansinės ir biudžetinės nuostatos“ (29 derybinis skyrius)“. Derybos vyko dėl kiekvieno iš šių skyrių atskirai.
ES Taryba (įskaitant ES pirmininkaujančią šalį) pristatė bendrąsias ES pozicijas ir derėjosi su Lietuva stojimo į ES konferencijoje vyriausiųjų derybininkų ir ministrų lygmeniu dėl atskirų „Finansų kontrolės“ ir „Finansinių ir biudžetinių nuostatų“ 28 ir 29 derybinių skyrių. Baigus derybas dėl visų derybų skyrių, buvo parengta Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartis, kurioje buvo išdėstytos Lietuvos narystės ES sąlygos. Pasirašius sutartį jai pritarė Europos Parlamentas ir ratifikavo Lietuva bei 15 ES valstybių narių. Ratifikavus šią sutartį Lietuva tapo ES nare. Taigi, į Stojimo į ES sutartį, kuri buvo pasirašyta 2003 m. balandžio
kontrolės“ ir „Finansinių ir biudžetinių nuostatų“ teisės suderinimas. Kadangi Stojimo dokumentus sudaro Stojimo į ES sutartis bei ją lydintys dokumentai: Baigiamasis aktas, šalių deklaracijos, priedai ir protokolai ir dokumentuose užfiksuotos visos Šalių kandidačių narystės sąlygos, prisiimti įsipareigojimai, išsiderėti pereinamieji laikotarpiai, ES sutarčių pataisos ir t.t., ir kadangi į Sutartį buvo perkelti visi derybų susitarimai, tai Lietuvos prisiimti įsipareigojimai viešosios finansų kontrolės, finansinių ir biudžetinių santykių reguliavimo srityse, suderinus minėtų sričių nacionalinius teisės aktus su ES teise, nuo viešosios finansų kontrolės, finansinių ir biudžetinių nuostatų derybų skyrių uždarymo momento Lietuvai yra privalomi vykdyti[1].
ES teikė finansinę paramą būtent tam, kad Lietuva kaip kandidatė kuo kokybiškiau ir greičiau sugebėtų reikiamu lygiu suderinti savo teisę su ES teise, įskaitant viešąją finansų kontrolę ir finansines ir biudžetines nuostatas, ir teikiama finansinė parama buvo vienas iš instrumentų, padėjęs Lietuvai stiprinti institucijų gebėjimus, kad institucijos būtų pasirengusios priimti ES teikiamą paramą pasirengimo narystei ES laikotarpiu (ISPA, S AP ARE), PHARE), kad institucijos būtų pajėgios administruoti pasirengimo ES narystei pagalbą, kad institucijos būtų pajėgios užtikrinti efektyvų finansų valdymą ir ekonominį investicijų efektyvumą ir t.t.
Lietuva pagal Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato parengtą aiškinamąjį dokumentą dėl viešosios vidaus finansų kontrolės visas priemones viešosios finansų kontrolės ir finansinių ir biudžetinių santykių srityse patvirtino Lietuvos pasirengimo narystei ES programoje (NAPP), viešosios finansų kontrolės ir finansiniams ir biudžetiniams santykiams buvo pritaikytos ES pirminės ir antrinės teisės aktų, nurodytų Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programoje, nuostatos (Lietuvos viešosios finansų kontrolės ir finansinių ir biudžetinių nuostatų teisės aktai yra suderinti su Finansiniu reglamentu 77/123 l/EEB, taikomu pagrindiniam Europos Bendrijų biudžetu, Komisijos reglamentu 97/2064/EB, nustatančiu detalias nuostatas dėl finansų kontrolės struktūrinių fondų valdymo procese, Tarybos 1999 m. reglamentu 99/1260/EB, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų valdymo, įskaitant finansų kontrolę, Tarybos reglamentu 99/1266/EB, nustatančiu pagrindinius reikalavimus dėl integracinių instrumentų valdymo ir kontrolės), ir įstojus į ES, Lietuvos teisės aktuose, reguliuojančiuose viešąją finansų kontrolę ir finansines ir biudžetines nuostatas, nebuvo galima nukrypti nuo baziniuose teisės aktuose įtvirtintų ir Lietuvos įsipareigojimus pagal Stojimo į ES sutartį atitinkančių teisės aktų „Finansų kontrolės“ ir „Finansinių ir biudžetinių nuostatų“ srityse, dėl kurių susitarimai teisės suderinime buvo perkelti į Stojimo į ES sutartį.
Lietuva pagal Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato parengtą aiškinamąjį dokumentą dėl viešosios vidaus finansų kontrolės visas priemones viešosios finansų kontrolės ir finansinių ir biudžetinių santykių srityse patvirtino Lietuvos pasirengimo narystei ES programoje (NAPP), viešosios finansų kontrolės ir finansiniams ir biudžetiniams santykiams buvo pritaikytos ES pirminės ir antrinės teisės aktų, nurodytų Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programoje, nuostatos (Lietuvos viešosios finansų kontrolės ir finansinių ir biudžetinių nuostatų teisės aktai yra suderinti su Finansiniu reglamentu 77/123 l/EEB, taikomu pagrindiniam Europos Bendrijų biudžetu, Komisijos reglamentu 97/2064/EB, nustatančiu detalias nuostatas dėl finansų kontrolės struktūrinių fondų valdymo procese, Tarybos 1999 m. reglamentu 99/1260/EB, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų valdymo, įskaitant finansų kontrolę, Tarybos reglamentu 99/1266/EB, nustatančiu pagrindinius reikalavimus dėl integracinių instrumentų valdymo ir kontrolės), ir įstojus į ES, Lietuvos teisės aktuose, reguliuojančiuose viešąją finansų kontrolę ir finansines ir biudžetines nuostatas, nebuvo galima nukrypti nuo baziniuose teisės aktuose įtvirtintų ir Lietuvos įsipareigojimus pagal Stojimo į ES sutartį atitinkančių teisės aktų „Finansų kontrolės“ ir „Finansinių ir biudžetinių nuostatų“ srityse, dėl kurių susitarimai teisės suderinime buvo perkelti į Stojimo į ES sutartį. Taip pat pagal Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato parengtą aiškinamąjį dokumentą dėl viešosios vidaus finansų kontrolės, Lietuvai, kaip ir kitoms šalims kandidatėms, viešosios vidaus finansų kontrolės reikalavimai buvo privalomi, ir derybose dėl narystės ES Lietuva įgijo pareigą į savo teisę perkelti ES „acquis communautaire“ viešosios vidaus finansų kontrolės srityje, vadinamąjį „kietąjį“ acquis – Lietuvoje turėjo būti įgyvendinti Acquis communautaire ES lėšų valdymui ir kontrolei taikomi konkretūs ES reglamentai (Komisijos reglamentas (EB) Nr.
2064/97, nustatantis išsamias taisykles dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88 įgyvendinimo nuostatų dėl finansinės kontrolės valstybėse narėse operacijoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, Reglamentas (EEB) Nr. 4253/88, nustatantis principus, reglamentuojančius finansinę kontrolę siekiant užtikrinti priimtiną finansų kontrolės lygi visoje Bendrijoje ir laikytis tam tikiu būtiniausių kontrolės reikalavimų šalyse kandidatėse ir t.t.). Atkreipiamas dėmesys, kad nesilaikydama savo pačios prisiimtų ir su ES teise suderintų įsipareigojimų dėl viešosios finansų kontrolės reikalavimų, ir nesukūrusi tinkamos ir suderintu lygiu saugios vidaus finansų kontrolės sistemos, Lietuva LR teisės aktuose negali taikyti ir visų ES antrinės teisės aktų (direktyvų, reglamentų, sprendimų ir k t), ir dėl to Lietuva negali užtikrinti tinkamo valstybės lėšų ir kartu ES paramos panaudojimo.
Tiek 28 derybinėje pozicijoje, tiek 29 derybinėje pozicijoje pati Lietuva, perimdama ES teisės reikalavimus patvirtino Lietuvai gerą su ES teise suderintą ir konkretų viešosios finansų kontrolės ir finansinių ir biudžetinių santykių mechanizmą: a) Lietuva įsipareigojo diegti ACQUIS reikalavimus atitinkantį viešosios finansinės kontrolės ir audito mechanizmą, kuris patvirtintas būtent Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje „Finansų kontrolė“ (28 derybinis skyrius); b) Lietuva įsipareigojo įdiegti konkretų LR viešosios finansų kontrolės ir audito mechanizmą, kuris turi būti tik toks, tai: vidaus kontrolė, vidaus auditas ir išorės kontrolė, kurią išorės audito forma turi vykdyti tik aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės valstybės institucija LR valstybės kontrolė: c) Lietuva įsipareigojo vykdyti nacionalinio biudžeto kontrolę ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių institucijų programų vertinimą; d) Lietuva patvirtino, kad 2000 m. balandžio 1 1 d . Valstybės kontrolės įstatymo papildymu įtvirtinama, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės vykdomas išorės auditas apima visas lėšas, už kurias atsakinga valstybė. Derybose buvo deramasi dėl kiekvieno derybų skyriaus atskirai, tačiau derybose buvo taikomas “derybų visuotinumo” principas - “nesusitarta dėl nieko, kol nesusitarta dėl visko”. Taigi, be LR Vyriausybės 2000-12-22 nutarimais Nr. 1487 ir Nr.
kontrolė“ (28 derybinis skyrius) ir „Finansinės ir biudžetinės nuostatos“ (29 derybinis skyrius)“ Lietuva nebūtų tapusi ES nare. Atkreipiame dėmesį į tai, kad laikantis Lietuvos Respublikos teisinių pagrindų, patvirtintų 28-ame derybiniame skyriuje ir 29-ame derybiniame skyriuje, Lietuvos Respublikos savivaldybių institucijos negali vykdyti išorės viešosios finansų kontrolės kompetencijos ir negali vykdyti išorės audito. Tačiau Lietuvoje nesilaikoma Europos Sąjungos Pirminės teisės[2] nuostatų: LR savivaldybėse veikia po Lietuvos įstojimo į ES nepertvarkyti teisiškai neatpažįstami subjektai „hibridai“ savivaldybių kontrolieriai/savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos (steigia ir savininko teises įgyvendina savivaldybės taryba, finansavimas vykdomas iš savivaldybės biudžeto, tačiau savivaldybių kontrolieriai/savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos vykdo Valstybės kontrolės funkcijas, vykdo su Valstybės kontrole bendrus tikslus ir uždavinius, vadovaujasi Valstybės kontrolės vadovo patvirtintais įsakymais ir t. t.) . Savivaldybių kontrolieriai/savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, pažeidžiant Europos Sąjungos Pirminės teisės reikalavimus, nebūdami LR Valstybės kontrolės padaliniai, atlieka Valstybės kontrolės kompetenciją - išorės auditą savivaldybėse, ir taip sukuria painius, neidentifikuotinus, neteisinius visuomeninius santykius bei dubliuoja Valstybės kontrolės darbą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas reglamentuoja vidaus kontrolę ir jos veikimą, finansų kontrolę ir jos veikimą, ir LR valstybės kontrolės įstatymas reglamentuoja valstybinio audito atlikimą, taip sudarydami Lietuvos patvirtintą ir įsipareigotą ES darnų viešosios finansų kontrolės mechanizmą.
Tačiau Lietuvoje po įstojimo į ES yra palikti nepertvarkyti savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos), kurie nepatenka į suderintą su ES teise Viešosios vidaus finansų kontrolės subjektų teisinę sistemą, nepatenka į Aukščiausios audito institucijos struktūrą, bet neaišku kodėl, nesilaikant Lietuvos Respublikos teisinių pagrindų, patvirtintų derybiniuose skyriuose, neteisėtai vykdo išorės viešąją finansų kontrolę. Savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos), nors jie nėra integruoti į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą ir nėra Valstybės kontrolės padaliniai, faktiškai (de facto) vykdo neteisėtą funkciją valstybini auditą - išorės viešąją finansų kontrolę, su Valstybės kontrole pasirašytomis niekinėmis civilinėmis sutartimis imituoja, kad vykdoma kompetencija atitinka Lietuvos įsipareigojimus pagal Stojimo į ES sutartį, taip klaidinant visuomeninių santykių dalyvius, painiojant ir pažeidžiant teisėkūros procesą, neužtikrinant biudžeto lėšų skaidrumo. Dėl minėtų priežasčių būtina kuo skubiau Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) de facto vykdomą Valstybės kontrolės kompetenciją įteisinti de jure, integruojant Savivaldybių kontrolierius (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybas) į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą ir įstatymiškai formalizuoti Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) kaip Valstybės kontrolės padalinių, santykius. Lietuvos Respublikos Konstitucija suponuoja tam tikrą savivaldybių veiklos laisvę ir savarankiškumą.
Pagrindiniai LR savivaldybių veiklos ir valdymo principai yra nustatyti LR Konstitucijos 119, 120, 121, 127 straipsniuose. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos suponuojama tam tikra savivaldybių veiklos laisvė nėra beribė, o savarankiškumas nereiškia galimybės ignoruoti valstybės teisines pareigas ir interesus narystėje ES. Tai yra, savivaldybių vykdomos funkcijos ir veikla negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įsipareigojimams viešosios finansų kontrolės srityje narystėje ES, kurie teisiškai įtvirtinti prieš stojimą į ES Finansų kontrolės derybiniame skyriuje, taip pat ir visiems kitiems įsipareigojimams, kuriuos lydi ES sutartys ir ES institucijų teisės aktai, kurie yra leidžiami remiantis ES institucijoms suteiktais įgaliojimais pagal ES sutartis. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1487 patvirtinto 28-o derybinio skyriaus reikalavimus įgyvendinti Europos Sąjungos finansų kontrolės principus, savivaldybės, valdydamos joms priskirtą viešųjų reikalų dalį įskaitant ir viešųjų finansų tvarkymą, kaip neatsiejamą valdymo proceso elementą, sukuria, įdiegia ir palaiko viešąją vidaus finansų kontrolę: savivaldybių tarybos, laikydamosi LR Konstitucijos 119 straipsnio reikalavimų, sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus[3], tačiau savivaldybių tarybos, sudarydamos vykdomuosius organus, vykdančius viešąją finansų kontrolę, privalo neviršyti savo įstatyminių teisių ir neprieštarauti Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos sutarties sąlygoms, tai yra, savivaldybių tarybos gali sudaryti tik tuos vykdomuosius organus, kurie vykdo viešąją finansų kontrolę, kaip valdymo priemonę tik savivaldybę, vadinasi, vidaus, lygiu.
Savivaldybės negali vykdyti viešosios išorės finansų kontrolės, kuri yra Lietuvos aukščiausios audito institucijos Valstybės kontrolės išimtinė kompetencija (valstybinė kontrolė) pagal Lietuvos derybinius įsipareigojimus derybiniuose skyriuose. Vadinasi, viešąją finansų kontrolę savivaldybės gali įgyvendinti tik vidaus audito forma per vykdomosios institucijos savivaldybės administracijos direktoriaus administracijos padalinį - centralizuotą vidaus audito tarnybą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savivaldybėse yra suformuoti vykdomieji organai savivaldybių administracijų direktoriai, kuriems laikantis Lietuvos įsipareigojimų ES, laikantis LR Konstitucijos, įstatymiškai yra nustatytos vykdomosios institucijos funkcijos savivaldybių biudžetų asignavimų, kitų piniginių fondų administravime, savivaldybių biudžetų vykdyme, atsakomybėje už savivaldybių ūkinę ir finansinę veiklą, savivaldybių turto administravimą, savivaldybių administracijos darbo organizavimą, atsakomybė už viešąją vidaus finansų kontrolę vidaus kontrolės forma[4], taip pat atsakomybė už viešąją vidaus finansų kontrolę vidaus audito forma[5].
Būdami atsakingi už tai, kad savivaldybėse būtų tinkamai atliekamos viešojo administravimo funkcijos viešųjų reikalų, įskaitant ir viešuosius finansus, tvarkyme, savivaldybių administracijų direktoriai yra atsakingi už viešąją finansų kontrolę subjektų (savivaldybių) lygiu vidaus kontrolės ir vidaus audito formomis. Viešąją finansų kontrolę savivaldybių lygiu vidaus audito forma savivaldybių administracijų direktoriai įgyvendina per savivaldybių centralizuotas vidaus audito tarnybas, laikantis ES Pirminės teisės, LR Konstitucijos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, vietos savivaldos, vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymų reikalavimų. Savivaldybių centralizuotos vidaus audito tarnybos nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į ES dienos buvo ir šiuo metu yra teisėti subjektai Lietuvos Respublikos viešosios finansų kontrolės subjektų sistemoje, kurie vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymu vykdo viešojo administravimo kokybės valdymą savivaldybių lygiu vidaus audito forma.
Pažymėtina, kad laikantis Lietuvos Respublikos įsipareigojimų ES pagal LR Vyriausybės nutarimais patvirtintus Finansų kontrolės 28-o derybinio skyriaus ir 29-o derybinio skyriaus reikalavimus, LR Konstitucijos suponuojamas teisinis pagrindas savivaldybių vykdomiesiems organams vykdyti viešąją vidaus finansų kontrolę tik vidaus audito forma yra teisiškai teisingai įstatymiškai perkeltas į LR viešojo administravimo įstatymą, pagal kurį savivaldybių institucijoms LR viešojo administravimo įstatymu yra suteikta teisė įgyvendinti viešojo administravimo kokybės valdymą tik savivaldybės lygiu ir tik vidaus kontrolės ir tik vidaus audito formomis. Kompetencija vykdyti viešąją finansų kontrolę išorės audito forma pagal minėtą įstatymą, laikantis Lietuvos įsipareigojimų ES, yra išimtinė tik LR valstybės kontrolės kompetencija, vykdoma valstybės lygiu, kurios jokia būdu negali vykdyti LR savivaldybės. Tai konstatuojama ir teismų praktikoje: 2001 m. balandžio 26 d. LR Konstitucinis Teismas nutarime yra konstatavęs, kad kiekvienai valdžios institucijai nustatoma jos paskirtį atitinkanti kompetencija. Institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jo s įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais. Savivaldybių kontrolieriai išorės auditą gali vykdyti tik tada, kai jie bus integruoti į LR valstybės kontrolės institucinę struktūrą kaip LR valstybės kontrolės struktūriniai padaliniai.
Tokiu būdu Lietuvoje pradėtų funkcionuoti struktūriškai išbaigta viešosios finansų kontrolės sistema, kaip neatskiriama ir sudėtinė valdžios ir valdymo mechanizmo dalis, ir Lietuva pradėtų vykdyti savo derybinius įsipareigojimus viešosios finansų kontrolės srityje narystėje ES bei būtų sustabdyti teisės normų pažeidimai. Nuo įstojimo į ES dienos pagal Lietuvos derybinius įsipareigojimus narystėje ES savivaldybės negali atlikti išorės audito (viešosios išorės finansų kontrolės) funkcijos, kuri išimtinai yra nustatyta tik Valstybės kontrolei. Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos veikla, dalyvaujant teisėkūroje VSVAA informuoja, kad VSVAA nuo 2005 metų visomis teisinėmis priemonėmis kreipėsi į šalies institucijas dėl teisės pažeidimų Lietuvos viešosios finansų kontrolės santykių reguliavime, dalyvavo LR Ministro Pirmininko 2007-05-23 potvarkiu Nr. 182 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės, LR Seimo Audito komiteto 2009-02-11 sprendimu Nr. 3 „Dėl viešojo sektoriaus išorės ir vidaus audito teisinės bazės tobulinimo” sudarytos darbo grupės viešojo sektoriaus išorės ir vidaus audito teisinės bazės tobulinimui veikloje. Darbo grupių veikimo metu VSVAA darė pranešimus įvairiuose renginiuose, dalyvavo sudarant straipsnius leidinyje „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos“, kuriuose akcentavo Lietuvos derybinių įsipareigojimų nevykdymą ir teisės normų pažeidimus viešosios finansų kontrolės srityje, tačiau vykdant teisėkūrą, į visas paminėtas problemas atsižvelgta nebuvo: toliau buvo priimamos ydingos teisės aktų pataisos, viešojoje erdvėje visuomenė toliau buvo klaidinama apie viešosios finansų kontrolės subjektus ir jų veiklą, todėl VSVAA buvo priversta nuolat atvirai teisėtomis priemonėmis ginti teisės principus viešosios finansų kontrolės srityje.
Per LR Seimo Audito komiteto 2009-02-11 sprendimu Nr. 3 „Dėl viešojo sektoriaus išorės ir vidaus audito teisinės bazės tobulinimo” sudarytos darbo grupės (toliau - ir Darbo grupė) veiklos laiką teisės normų argumentais nebuvo paneigta VSVAA pozicija, tačiau nebuvo priimtos ir teisėtos normos, įtvirtinančios Lietuvos įsipareigojimus viešosios finansų kontrolės srityje, Lietuvai prisijungiant prie Europos Sąjungos. Po to, kai buvo pranešta, kad Darbo grupė baigia darbą, Darbo grupė dar kartą 2011-03-31 susirinko Seimo Audito komitete. Minėtame susirinkime (be kitų asmenų, dalyvavo ir Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininkas, Valstybės kontrolierė G. Švedienė, Seimo nariai). Šiame posėdyje buvo išsakytos teisiškai teisingos pozicijos: 1. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas yra vienintelis Lietuvos nacionalinėje teisėje, kuris atitinka Lietuvos derybinius įsipareigojimus finansų kontrolės ir finansinių ir biudžetinių santykių reguliavime narystėje ES; 2. Savivaldybės lygmeniu savivaldybės vykdomoji institucija - savivaldybės Administracijos direktorius vykdo viešąją finansų kontrolę per savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą; 3. Valstybės kontrolė yra pasirengusi integruoti savivaldybių kontrolierius į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą.
Tačiau po minėto susirinkimo, neaišku dėl kokių priežasčių: 1. nebuvo parengti sisteminiai teisingi teisės aktai, nustatantys teisėtą ir atitinkančią Lietuvos derybinius įsipareigojimus viešosios finansų kontrolės sistemą; 2. savivaldybių kontrolieriai, net nelaukdami įstatymų projektų, lyg žinodami, kad ydingas ir neatitinkantis Lietuvos derybinių įsipareigojimų santykių reguliavimas išliks, toliau „stiprino“ savo pozicijas išorės audito (vadinasi, valstybinio audito) srityje, su Valstybės kontrole pasirašinėjo niekines civilines sutartis, priešingas ES Pirminei teisei ir viešojoje erdvėje deklaravo savo, kaip išorės audito institucijos statusą; 3. 2011 metais buvo kuriami labai ydingi įstatymų projektai, priešingi ne tik ES teisei, bet ir nacionaliniams teisės aktams. VSVAA atskleidė jų ydingumą ir dėl jų kreipėsi į visas atsakingas institucijas. Minėti projektai buvo kelis kartus taisomi dar ydingiau, kol Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė 2011 m. rugsėjo 20 d. pateikė Seimui svarstyti 2011-06-09 įstatymų projektus, kuriuose nebuvo sureguliuoti santykiai, užtikrinantys, kad būtų nutrauktas savivaldybių kontrolierių ydingas ir neteisėtas veikimas, kaip ir nebuvo pateikti Lietuvos derybinius įsipareigojimus atitinkantys pataisymai LR Vietos savivaldos, LR Biudžeto sandaros, Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių ir kituose įstatymuose, o svarbiausia - nebuvo pateiktas LR Konstitucijos pakeitimo projektas. kuriuo Valstybės kontrolei būtu suteikta tik jai vienai Lietuvos derybiniais įsipareigojimais nustatyta kompetencija kontroliuoti valstybės ir savivaldybių biudžetus ir valstybės ir savivaldybių turto naudojimą valstybiniu lygiu valstybinio
(išorės) audito būdu.
Todėl nepakeitus pagrindinio šalies įstatymo - LR Konstitucijos ir jos nesuderinus su Lietuvos derybiniais įsipareigojimais ir su ES Pirmine teise, neįmanoma teisingai ir laikantis Lietuvos derybiniu įsipareigojimų sureguliuoti viešosios finansų kontrolės ir finansinius ir biudžetinius santykius kituose nacionaliniuose teisės aktuose. Lietuva, nevykdydama įsipareigojimų viešosios finansų kontrolės ir finansinių ir biudžetinių santykių srityse, kylančių iš Stojimo į ES sutarties, prieštarauja ES pirminei teisei ir nacionalinėje teisėje ignoruoja pagrindinį tarptautinės teisės principą, kad sutarčių reikia laikytis („pacta sunt servanto“). Nesilaikydama įsipareigojimų ir nesukūrusi tinkamos ir saugios finansų kontrolės sistemos, Lietuva LR teisės aktuose negali taikyti ir visų ES antrinės teisės aktų (direktyvų, reglamentų, sprendimų ir kt.), ir dėl to Lietuva negali užtikrinti tinkamo valstybės lėšų ir kartu ES paramos panaudojimo.
Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos argumentai dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr.SV-S-268 sudarytos darbo grupės pasiūlymų dėl savivaldybių išorės audito modelio tobulinimo neteisėtumo Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos taryba (toliau - VSVAA, Asociacija) susipažino su Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2278 ir su juo susijusiais lydimaisiais įstatymų projektais fhttp://www.lrs.lt/sip/portal.show?p r=15872&p d=259494) (toliau - Projektas ir su juo susiję lydimieji įstatymų projektai). Projektą ir su juo susijusius lydimuosius įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr.SV-S-268 sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl savivaldybių išorės audito modelio tobulinimo parengti (toliau - ir Darbo grupė). VSVAA atkreipia dėmesį į tai, jog Darbo grupės pateikti įstatymų Projektai, t.y., Vietos savivaldos įstatymo Nr.
1-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir su juo susiję lydimųjų įstatymų projektai neatitinka teisėkūros principų bei teisės aktų reikalavimų (nesilaikant ir/arba pažeidžiant teisės aktus), ir minėtus pakeitimus patvirtinus LR Seime, jie turės neigiamas pasekmes: Lietuvos Respublika neįgyvendins bei nesukurs viešosios finansų kontrolės sistemos, kurią nustatė 2000-12-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimais patvirtintose Lietuvos Respublikos derybinėse pozicijoje „Finansų kontrolė“ (28-as derybinis skyrius) ir
„Finansinės ir biudžetinės nuostatos“ (29 derybinis skyrius)“, toliau
nevykdys savo derybinių įsipareigojimų Europos Sąjungoje ir prisijungimo prie ES sutarties, toliau bus pažeidžiami visuomeniniai santykiai viešosios finansų kontrolės srityje ir nebus užtikrintas viešųjų išteklių saugus ir racionalus naudojimas. VSVAA pažymi, kad Darbo grupė, siūlydama teisės normų pakeitimus, pažeidžia Lietuvos įsipareigojimus narystėje Europos Sąjungoje, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, pažeidžia nacionalinius įstatymus:
„savivaldybių išorės audito modelis“ grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000-12-22 nutarimus Nr. 1487 ir Nr. 1486, kuriais patvirtintos derybinės pozicijos: „Finansų kontrolė“ (28 derybinis skyrius) ir „Finansinės ir biudžetinės nuostatos“ (29 derybinis skyrius)“ ir taip pažeidžia Lietuvos įsipareigojimus, perimant ES teisės reikalavimus viešosios finansų kontrolės srityje, kadangi Lietuva nesuderino su ES teise „savivaldybių išorės audito modelio“, o patvirtino su ES teise suderintą ir konkretų viešosios finansų kontrolės ir finansinių ir biudžetinių santykių mechanizmą (modelį), kuris yra tik toks: 1) vidaus kontrolė, vidaus auditas ir išorės kontrolė.
Išorės kontrolę išorės audito forma išimtinai vykdo tik aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės valstybės institucija - LR Valstybės kontrolė. Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, kol jos nėra į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą integruoti padaliniai, viešosios išorės kontrolės (išorės audito) vykdyti negali. Pagal Lietuvos Stojimo į ES sutartį, tik Valstybės kontrolė turi kompetenciją vykdyti išorės viešąją finansų kontrolę išorės auditą, o visi kiti subjektai - tik vidaus kontrolę ir vidaus auditą; 2) Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, kol jos nėra integruotos į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą, išorės audito (išorės viešosios finansų kontrolės) vykdyti negali, nes stodama į ES Lietuva patvirtino, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės vykdomas išorės auditas apima visas lėšas, už kurias atsakinga valstybė. 2. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Projekte neteisėtai ir klaidinančiai įvardijama “subjektu”, taip neteisėtai nuslepiant, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nepatenka į LR Konstitucijoje įtvirtintas tik dvi savivaldybių institucijų rūšis, kurios yra: savivaldybių tarybos (atstovaujamosios institucijos) ir joms atskaitingi vykdomieji organai (vykdomosios institucijos). Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nėra nei atstovaujamoji institucija, nėra nei vykdomoji institucija.
Nebūdama nė viena iš jų, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba yra už savivaldybės institucinės sistemos ribų, ir tai tik patvirtina, kad atlikdamos išorės, vadinasi, valstybinį auditą, nebūdamos konstitucinėje savivaldybių struktūroje, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kuo skubiau privalo būti integruotos į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą ir privalo būti Valstybės kontrolės struktūriniai padaliniai pagal LR Viešojo administravimo įstatymą. Projekte nuslepiant Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos institucijos rūšį, grubiai pažeidžiamas LR Konstitucijos 119 straipsnis ir teisiškai klaidinama visuomenė bei sudaromos sąlygos vykdyti pažeidimus kituose teisės aktuose. 3. Aukščiausiosios audito institucijos - Valstybės kontrolės įgaliojimai yra neteisėtai „nuleidžiami“ iki savivaldybių lygmens ir pavedami atlikti į Valstybės kontrolės struktūrą neintegruotiems teisiškai neidentifikuotiniems savivaldybių vidaus „subjektams“ savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms, tokiu būdu nevykdant Lietuvos įsipareigojimų ES, kad LR Valstybės kontrolės teisinis statusas atitinka Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos
audito standartus ir ES acquis principus, nes savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nėra aukščiausioji Lietuvos valstybės audito institucija kol ji nėra integruota į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą, ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nevienija Taiptautinė Aukščiausių Audito Institucijų Organizacija INTOSAI (the International Organization of Supreme Audit Institutions).
Pažymėtina ir tai, kad Valstybės kontrolės ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų pasirašyti civiliniai sandoriai dėl bendradarbiavimo yra tik patvirtinantys istoriškai susiklosčiusius de facto Valstybės kontrolės ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų santykius, siekiant bendrų tikslų ir vykdant bendrus uždavinius, tačiau nieko nereiškiantys santykiai viešosios finansų kontrolės sistemos teisėkūros kontekste, Lietuvai tapus ES nare, kadangi viešosios finansų kontrolės sistemos santykiai turi atitikti Lietuvos įsipareigojimus narystėje ES, jie privalo būti formalizuoti ir turi būti nustatyti įstatymu, bet ne susitarti sandoryje. Pažymėtina, kad visuomenės santykių sričių reguliavimas teisės aktuose sukuria pareigas ir teises visuomenei ir yra viešas, o įvairūs sandoriai, susitarimai ar bendradarbiavimo sutartys sukuria teises ir pareigas tik sandorių, susitarimų ar bendradarbiavimo sutarčių šalims, nesukuriant pareigų ir teisių visuomenei.
Visi sandoriai, susitarimai ar bendradarbiavimo sutartys, nesukuriantys pareigų ir teisių visuomenei ir sudaryti nesilaikant su ES teise suderinto teisinio reguliavimo viešosios finansų kontrolės ir finansinių ir biudžetinių santykių srityse bei nevykdant Lietuvos pareigų, kylančių iš Lietuvos Stojimo į ES sutarties, yra niekiniai teisėkūros prasme. 4. Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, kol jos nėra integruotos į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą, yra atsidūrę už Lietuvos įsipareigojimų ribų narystėje ES: savivaldybių kontrolieriai, būdami savivaldybių tarybų įsteigti savivaldybių vidaus organai, vykdo išorės viešąją finansų kontrolę, kuri yra išimtinai tik išorės audito institucijos - Valstybės kontrolės kompetencija, ir savivaldybių kontrolieriai nepatenka į derybinėmis pozicijomis suderintą Lietuvai jos pačios pasirinktą ir privalomą vidaus kontrolės, vidaus audito ir valstybinio audito sistemą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Komisijos direktyvą 2006/11 l/EB Dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, savivaldybių kontrolierių veikla, kol jie nėra integruoti į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą ir kol jų savininko teises įgyvendina savivaldybės taryba, kuri gali jiems daryti lemiamą poveikį, ir kai savivaldybių kontrolierių veikla nepatenka į derybinėmis pozicijomis suderintą Lietuvai jos pačios pasirinktą ir privalomą viešųjų lėšų vidaus kontrolės, vidaus audito ir valstybinio audito teisinę sistemą, negali būti identifikuojama kitaip, negu ekonominių paslaugų teikimas rinkos sąlygomis.
Todėl tokio turinio santykiuose įžvelgiama ir bendrosios rinkos principams prieštaraujanti Lietuvos pagalba - biudžeto asignavimų teikimas savivaldybių kontrolierių veiklai, kuri nepatenka į derybinėmis pozicijomis suderintą privalomą viešųjų lėšų vidaus audito, vidaus kontrolės ir valstybinio audito teisinę sistemą, ir tokios pagalbos teikime įžvelgiama nepagrįsta diskriminacija tarp savivaldybės įmonių bei privačių įmonių. 5. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė pagal ES Pirminės teisės ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo teisines nuostatas išimtinai vykdo išorės viešosios finansų kontrolės kompetenciją valstybinio audito forma, vadinasi - viešojo administravimo kokybės valdymą valstybės lygiu išorės audito forma. Savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos), nebūdami Valstybės kontrolės struktūriniai padaliniai, neturi institucinių ir administracinių santykių su Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga aukščiausiąja finansinės išorės kontrolės valstybės institucija (savarankiška valstybės biudžetine įstaiga) Valstybės kontrole. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės ir savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) nesieja administraciniai instituciniai santykiai.
Pagal ES Pirminės teisės, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, LR biudžetinių įstaigų įstatymų teisines nuostatas savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, kol jos nėra Valstybės kontrolės struktūriniai padaliniai, negali vykdyti bendrų su LR Valstybės kontrole tikslų ir uždavinių, tačiau faktiškai vykdo. Todėl savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos), kol jie nėra integruoti į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą ir nėra Valstybės kontrolės padaliniai, negali atlikti išorės audito pagal ES teisę, negali savo veikloje vadovautis valstybinio audito reikalavimais, negali vadovautis Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės patvirtintomis audito metodikomis, kurias pagal LR Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio reguliavimą Valstybės kontrolės vadovas tvirtina tik Valstybės kontrolės darbo organizavimo užtikrinimui, kad būtų įgyvendinti Valstybės kontrolės, bet ne savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų, tikslai ir atliekamos Valstybės kontrolei, bet ne savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms, nustatytos funkcijos. Kadangi savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, pažeisdamos LR Viešojo administravimo, LR Biudžetinių įstaigų įstatymo reikalavimus ir kitus teisės principus, vadovaujasi valstybinio audito reikalavimais, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės vadovo įsakymu tvirtinamomis audito metodikomis, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos kuo skubiau turi būti integruojamos į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą, kad būtų išvengta teisinio nihilizmo, teisinio visuomenės klaidinimo, funkcijų dubliavimo, piktnaudžiavimo padėtimi ir tarnyba, viešųjų lėšų švaistymo. Lietuvos Seimas privalo
„panaikinti“ neatpažįstamą, teisiškai neidentifikuotiną subjektą ir kuo
skubiau jį integruoti į Valstybės kontrolės institucinę struktūrą.
Tokiu būdu bus atstatyti ir vykdomi Lietuvos įsipareigojimai ES, bus išsaugoti teisės principai, bus įtvirtintas savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų statusas de jure (kurį savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos vykdo de facto), bus pagaliau panaikintas neatpažįstamas „teisinis hibridas“ savivaldybėse ir bus užtikrinama tolimesnė teisinga teisėkūra bei racionalus viešųjų lėšų naudojimas. 6.
tik nėra jokio teisinio pagrindo Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai įstatymiškai nustatyti tik Valstybės kontrolei išimtinai nustatytas išorės audito funkcijas ir kompetenciją, bet nėra ir jokio teisinio pagrindo nenumatyti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai kadencijų, kadangi negalėdama būti atstovaujamąja institucija, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba galėtų būti tik vykdomąja institucija, tačiau vykdomoji institucija turi būti sudaroma tik savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui, vadinasi, kadencijai (2002-12-24 LR Konstitucinio teismo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12,15,16, 17,18 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio 8 d. redakcijos), taip pat dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos Konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos Konstitucinio įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai yra išaiškinta, kad Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vykdomųjų organų atskaitingumo atstovybei principas suponuoja tai, kad savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai turi būti sudaromi savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui).
Projekte ne tik nėra jokio teisinio pagrindo Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai įstatymiškai nustatyti tik Valstybės kontrolei išimtinai nustatytas išorės audito funkcijas ir kompetenciją, bet nėra ir jokio teisinio pagrindo nenumatyti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai kadencijų, kadangi negalėdama būti atstovaujamąja institucija, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba galėtų būti tik vykdomąja institucija, tačiau vykdomoji institucija turi būti sudaroma tik savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui, vadinasi, kadencijai (2002-12-24 LR Konstitucinio teismo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12,15,16, 17,18 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio 8 d. redakcijos), taip pat dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos Konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos Konstitucinio įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai yra išaiškinta, kad Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vykdomųjų organų atskaitingumo atstovybei principas suponuoja tai, kad savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai turi būti sudaromi savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui). VSVAA argumentą, kad nėra jokio teisinio pagrindo Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai patvirtinti išorės audito funkcijas ir kompetenciją papildo ir tai, kad institucijai nustatytas įgaliojimų laikas padaro ją priklausomą nuo politinio pasitikėjimo, minėtos institucijos vadovas neišvengiamai privalo būti politinio pasitikėjimo pareigūnas.
O savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui sudaroma institucija, kurios vadovas yra politinio pasitikėjimo pareigūnas, automatiškai pažeistų nepriklausomumo principus, griežtai taikomus viešąją išorės finansų kontrolę (išorės auditą) vykdantiems subjektams pagal ES teisės reikalavimus, pagal Lietuvos įsipareigojimus narystėje ES, pagal tarptautinius audito standartus, nes viešąją išorės finansų kontrolę (išorės auditą) vykdanti institucija negali priklausyti nuo politinio pasitikėjimo, jai negali būti daromas joks poveikis. Tai papildomai sustiprina VSVAA argumentus, kad savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui sudarytai institucijai (šiuo atveju - Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai), kurios vadovas neišvengiamai priklausomas nuo politinio pasitikėjimo, negalėtų būti pavesta atlikti viešąją išorės finansų kontrolę (nepriklausomą išorės auditą). Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui sudaryta institucija neturi jokio nepriklausomumo, ji yra visiškai priklausoma nuo atstovaujamosios valdžios, ir neatitinka viešąją išorės finansų kontrolę (išorės auditą) atliekančios institucijos kriterijų pagal ES teisės reikalavimus.
Pateikdami aukščiau išdėstytą informaciją ir argumentus, informuojame Darbo grupės vadovą ir narius, Audito komiteto pirmininką ir narius, kad Darbo grupės parengtas ir Audito komitetui pateiktas svarstyti Projektas ir su juo susiję lydimieji įstatymų projektai, kuriais siūlomas Lietuvos Respublikos „vietos savivaldos išorės audito modelis“, pažeidžia Lietuvos įsipareigojimus narystėje ES ir įsipareigojimus, kylančius iš Lietuvos prisijungimo prie ES sutarties, pažeidžia ES teisę, pažeidžia LR Konstituciją, pažeidžia LR įstatymus, sukelia neigiamas pasekmes, kadangi: 1) neužtikrina teisėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir su ES teise suderinto ir narystėje ES Lietuvos įsipareigoto viešosios finansinės kontrolės ir audito mechanizmo ir sistemos, kuri turi būti tik (1) vidaus kontrolė; (2) vidaus auditas; (3) išorės kontrolė, kurią išorės audito forma gali vykdyti tik aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės valstybės institucija LR valstybės kontrolė; 2) neužtikrina, kad Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė pagal ES Pirminės teisės ir Lietuvos Respublikos įstatymų teisines nuostatas išimtinai vykdytų išorės viešosios finansų kontrolės kompetenciją valstybinio audito forma - viešojo administravimo kokybės valdymą valstybės lygiu, ir neužtikrina, kad savivaldybėse viešoji finansų kontrolė būtų vykdoma tik subjektų (savivaldybių) lygiu vidaus kontrolės ir vidaus audito formomis; 3) neužtikrina, kad savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos), negalintys vykdyti viešosios išorės finansų kontrolės (išorės audito) savivaldybėse, bet šiuo metu faktiškai vykdantys išorės audito funkciją savivaldybėse, kuri yra išimtinai tik LR Valstybės kontrolės kompetencija, būtų integruoti de jure į LR valstybės kontrolės institucinę struktūrą; 4) neužtikrina teisės normų pažeidimų nutraukimo, teisėto ir racionalaus viešųjų išteklių naudojimo; 5) neužtikrina teisėto ir teisingo bei skaidraus teisėkūros proceso, neapsaugo visuomenės nuo teisinio nihilizmo ir teisinio klaidinimo, vadinasi, ne stiprina, bet silpnina viešosios finansų kontrolės santykius Lietuvoje.
Pateikdami aukščiau išdėstytą informaciją ir argumentus, informuojame Darbo grupės vadovą ir narius, Audito komiteto pirmininką ir narius, kad Darbo grupės parengtas ir Audito komitetui pateiktas svarstyti Projektas ir su juo susiję lydimieji įstatymų projektai, kuriais siūlomas Lietuvos Respublikos „vietos savivaldos išorės audito modelis“, pažeidžia Lietuvos įsipareigojimus narystėje ES ir įsipareigojimus, kylančius iš Lietuvos prisijungimo prie ES sutarties, pažeidžia ES teisę, pažeidžia LR Konstituciją, pažeidžia LR įstatymus, sukelia neigiamas pasekmes, kadangi: 1) neužtikrina teisėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir su ES teise suderinto ir narystėje ES Lietuvos įsipareigoto viešosios finansinės kontrolės ir audito mechanizmo ir sistemos, kuri turi būti tik (1) vidaus kontrolė; (2) vidaus auditas; (3) išorės kontrolė, kurią išorės audito forma gali vykdyti tik aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės valstybės institucija LR valstybės kontrolė; 2) neužtikrina, kad Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė pagal ES Pirminės teisės ir Lietuvos Respublikos įstatymų teisines nuostatas išimtinai vykdytų išorės viešosios finansų kontrolės kompetenciją valstybinio audito forma - viešojo administravimo kokybės valdymą valstybės lygiu, ir neužtikrina, kad savivaldybėse viešoji finansų kontrolė būtų vykdoma tik subjektų (savivaldybių) lygiu vidaus kontrolės ir vidaus audito formomis; 3) neužtikrina, kad savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos), negalintys vykdyti viešosios išorės finansų kontrolės (išorės audito) savivaldybėse, bet šiuo metu faktiškai vykdantys išorės audito funkciją savivaldybėse, kuri yra išimtinai tik LR Valstybės kontrolės kompetencija, būtų integruoti de jure į LR valstybės kontrolės institucinę struktūrą; 4) neužtikrina teisės normų pažeidimų nutraukimo, teisėto ir racionalaus viešųjų išteklių naudojimo; 5) neužtikrina teisėto ir teisingo bei skaidraus teisėkūros proceso, neapsaugo visuomenės nuo teisinio nihilizmo ir teisinio klaidinimo, vadinasi, ne stiprina, bet silpnina viešosios finansų kontrolės santykius Lietuvoje. Siūlome Darbo grupės pateiktus įstatymų Projektus, t. y., Vietos savivaldos įstatymo Nr.
1-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir su juo susijusių lydimųjų įstatymų projektus atmesti, kadangi juos patvirtinus LR Seime, Lietuvos Respublika neįgyvendins bei nesukurs tokios viešosios finansų kontrolės sistemos, kurią patvirtino 2000-12-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuva toliau nevykdys derybinių įsipareigojimų Europos Sąjungoje, sudarys prielaidas tolesniam teisės normų pažeidimui, teisės principų ignoravimui bei visuomenės negerbimui, viešųjų išteklių neteisėtam naudojimui. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas teisės aktuose ir toliau neužtikrins su ES teise ir kitais teisės aktais suderinto teisinio reguliavimo viešosios finansų kontrolės ir finansinių ir biudžetinių santykių srityse ir nevykdys Lietuvos įsipareigojimų pagal Stojimo į ES sutartį, VSVAA kreipsis į Europos Sąjungos institucijas pagal kompetenciją. <...> 2018-09-26 rašte Nr. SD-24 papildomi argumentai:
išsakyti argumentai yra niekiniai: 11.1. argumentas, kad „šiuo metu Lietuvoje nustatytas Lietuvos vietos savivaldos išorės audito modelis atitinka Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės institucijų organizacijos (INTOSAI) Limos deklaracijos nuostatas“ yra neteisingas, nes Tarptautinė Aukščiausių Audito Institucijų Organizacija INTOS AI (the International Organization of Supreme Audit Institutions) vienija tik šalių 3 aukščiausiąsias audito institucijas, Lietuvos atveju - tik LR Valstybės kontrolę, bet ne vienija savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų. Todėl minėtos tarnybos, jeigu Seimas joms nori pavesti išorės audito kompetenciją, o tai yra LR Valstybės kontrolės kompetencija viešųjų finansų sistemoje, privalo būti LR Valstybės kontrolės institucinėje struktūroje.
O argumentas, kad šiuo metu Lietuvoje nustatytas Lietuvos vietos savivaldos išorės audito modelis atitinka Konstitucijos, Europos vietos savivaldos chartijos reikalavimus yra niekinis, nes minėti dokumentai nereguliuoja išorės audito savivaldybėse; 11.2. argumentas, kad “Siūlymas pakeisti egzistuojantį modelį, pavedant savivaldybės išorės auditą atlikti pasitelkiant privataus sektoriaus subjektus, yra susijęs su rizika, kad nebus skiriamas reikiamas dėmesys viešojo sektoriaus problemoms, ypač teisėtumo ir veiklos auditu atvejais, neįvertinama visa rizika, būdinga viešajam sektoriui, nepakankamai atsižvelgiama į šio sektoriaus specifiką ir todėl nebūtų pasiekti būtini rezultatai“ yra neteisingas, kadangi pagal pirminės ES teisės reikalavimus kaip tik vienintelė LR Valstybės kontrolė ir turi kompetenciją atlikti teisėtumo ir veiklos auditus, atlikti išorės auditus, o Centralizuotos vidaus audito tarnybos tiek pagal pirminės ES teisės reikalavimus, tiek pagal nacionalinius LR teisės aktus turi teisėtą kompetenciją pilnai įvertinti visas rizikas, būdingas viešajam sektoriui, pakankamai atsižvelgiant į šio sektoriaus specifiką ir t.t; 11.3 argumentas, kad „Siūlymas pakeisti egzistuojantį modelį, pavedant savivaldybės išorės auditą atlikti sudarytam Valstybės kontrolės struktūriniam padaliniui, užtikrintų nepriklausomumą ir audito kokybę, tačiau galimai prieštarautų Konstitucijos 127 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad „Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai“ ir 134 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad
„Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės
turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas“ nesudaro teisinių kliūčių teisėkūroje, o kaip tik priešingai - skatina LR Seimą pakeisti LR Konstituciją taip, kad ES būtų vykdomi Lietuvos patvirtinti įsipareigojimai, kad Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės vykdomas išorės auditas apims visas lėšas, už kurias atsakinga valstybė.
O argumentas, kad šiuo metu Lietuvoje nustatytas Lietuvos vietos savivaldos išorės audito modelis atitinka Konstitucijos, Europos vietos savivaldos chartijos reikalavimus yra niekinis, nes minėti dokumentai nereguliuoja išorės audito savivaldybėse; 11.2. argumentas, kad “Siūlymas pakeisti egzistuojantį modelį, pavedant savivaldybės išorės auditą atlikti pasitelkiant privataus sektoriaus subjektus, yra susijęs su rizika, kad nebus skiriamas reikiamas dėmesys viešojo sektoriaus problemoms, ypač teisėtumo ir veiklos auditu atvejais, neįvertinama visa rizika, būdinga viešajam sektoriui, nepakankamai atsižvelgiama į šio sektoriaus specifiką ir todėl nebūtų pasiekti būtini rezultatai“ yra neteisingas, kadangi pagal pirminės ES teisės reikalavimus kaip tik vienintelė LR Valstybės kontrolė ir turi kompetenciją atlikti teisėtumo ir veiklos auditus, atlikti išorės auditus, o Centralizuotos vidaus audito tarnybos tiek pagal pirminės ES teisės reikalavimus, tiek pagal nacionalinius LR teisės aktus turi teisėtą kompetenciją pilnai įvertinti visas rizikas, būdingas viešajam sektoriui, pakankamai atsižvelgiant į šio sektoriaus specifiką ir t.t; 11.3 argumentas, kad „Siūlymas pakeisti egzistuojantį modelį, pavedant savivaldybės išorės auditą atlikti sudarytam Valstybės kontrolės struktūriniam padaliniui, užtikrintų nepriklausomumą ir audito kokybę, tačiau galimai prieštarautų Konstitucijos 127 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad „Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai“ ir 134 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad
„Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės
turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas“ nesudaro teisinių kliūčių teisėkūroje, o kaip tik priešingai - skatina LR Seimą pakeisti LR Konstituciją taip, kad ES būtų vykdomi Lietuvos patvirtinti įsipareigojimai, kad Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės vykdomas išorės auditas apims visas lėšas, už kurias atsakinga valstybė. Kaip žinia - valstybės biudžetas, už kurį yra atsakinga valstybė, yra visos konsoliduotos nacionalinės lėšos, kurias sudaro mokestinės ir nemokestinės pajamos, išskyrus valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo lėšas.
VSVAA mato ir supranta, kad LR Seimas, bet kokiomis priemonėmis siekdamas „išlaikyti“ neteisėtus neatpažįstamus „subjektus“ - Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybas, ir siekdamas jas dar stiprinti neteisėtu reguliavimu, yra pasirengęs ir toliau tęsti ydingą viešosios finansų kontrolės reguliavimą, toliau pažeisti ES Pirminę teisę, pažeisti Lietuvos įsipareigojimus narystėje ES, toliau pažeisti LR Konstituciją, nacionalinius teisės aktus, taip sudarydamas sąlygas teisės pažeidimams kituose teisės aktuose, teisės principų pažeidimams, visuomenės interesų ignoravimui, visuomenės teisiniam klaidinimui, viešųjų lėšų neracionaliam ir neteisėtam valdymui ir švaistymui ir t.t.. Dėl išvardintų priežasčių VSVAA naudosis teise ir toliau teisinėmis priemonėmis ginti teisingą teisės principais ir ES Pirmine teise pagrįstą reguliavimą, kreiptis į visas institucijas, įskaitant ir ES institucijas. Nepritarti Argumentai:
Konstitucijos, Europos vietos savivaldos chartijos ir Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės institucijų organizacijos (INTOSAI) Limos deklaracijos nuostatas. 2. Siūlymas pakeisti egzistuojantį išorės audito modelį, pavedant savivaldybės kontrolės (audito) funkcijas perduoti nepriklausomam subjektui – Valstybės kontrolei galimai prieštarautų Konstitucijos 127 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad
„Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai“ ir 134 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad „Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas“. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. vasario 15 d.
Seime buvo registruotas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14, 16, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo bei papildymo 271 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1686, kuriuo yra siūloma keisti galiojantį teisinį reglamentavimą ir savivaldybės kontrolės
(audito) funkcijas perduoti nepriklausomam subjektui – Valstybės kontrolei. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, įvertinę siūlomą teisinį reguliavimą, pateikė išvadas, kad toks reguliavimas mažina savivaldybių savarankiškumą ir neatitinka Konstitucijos
straipsnio pirmosios dalies ir 134 straipsnio nuostatų. 3. 2016 m. birželio 8 d. Audito komiteto surengtoje konferencijoje „Savivaldybių išorės audito sistema Lietuvoje: patirtys, įžvalgos ir ateities iššūkiai“ buvo pristatyta kitų valstybių patirtis. Atlikta užsienio šalių analizė parodė, kad Lietuvoje veikianti išorės audito sistema atitinka tarptautinę praktiką ir net 80 proc. Europos šalių veikia „dviejų lygių“ išorės audito sistema – nacionalinio ir savivaldos/regiono. Seimo valdybos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. SV-S-268 sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl savivaldybių išorės audito modelio tobulinimo (toliau
Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktą užsienio šalių praktiką ir atsižvelgiant į tai, kokie subjektai turi įgaliojimus atlikti išorės auditą savivaldybėse (valstybės, savivaldybės institucijos ar privačios įmonės), galimos trys savivaldybių išorės audito sistemos: kai auditą atlieka regioninės audito institucijos, savivaldybių audito institucijos ir privatūs auditoriai. Darbo grupė, išnagrinėjusi skirtingus užsienio valstybių savivaldybių išorės audito modelius, jų privalumus ir trūkumus, priėjo prie išvados, kad idealaus savivaldybių išorės audito modelio nėra, o šiuo metu Lietuvoje veikianti „savivaldybių išorės audito sistema atitinka tarptautinę praktiką, esančią daugelyje Europos valstybių. 4. Europos regionų ir vietos viešojo sektoriaus audito institucijų organizacija EURORAI 2018 m. sausio mėn. pareiškime, pasiūlė nekeisti Lietuvoje veikiančio savivaldybių išorės audito modelio ir stiprinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų savarankiškumą, remti jų pastangas gerinti darbo kokybę. 2. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2018-08-31, Nr.1.16-56; * Dėl įstatymų projektų XIIIP-2278 – XIIIP-2284
išnagrinėjo Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2278) (toliau – Projektas) ir kitus susijusius įstatymų projektus.
Projektu siekiama pasiūlyti tinkamiausią Lietuvos vietos savivaldos išorės audito modelį: stiprinti savivaldybių išorės auditorių nepriklausomumą, objektyvumą ir profesionalumą, užtikrinti atliekamo audito kokybę ir efektyvesnę savivaldybių turto valdymo bei lėšų naudojimo kontrolę, taip pat galimybę atlikti sisteminius veiklos auditus. Pritariame Projekto tikslams ir manome, jog dalis išvardintų uždavinių (pavyzdžiui, galimybė bendradarbiavimo sutarčių pagrindu pasitelkti kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis bei draudimas savivaldybės administracijos direktoriui, administracijos direktoriaus pavaduotojui, pasibaigus kadencijai ar atsistatydinus iš pareigų, būti skiriamam savivaldybės kontrolieriumi arba savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbuotoju ir įgyti teisę bei pareigą kontroliuoti savo paties veiklą ir dėl veiklos rezultatų teikti išvadą) prisideda prie geresnės auditų kokybės ir skaidrumo. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad mažiausiai 2 pareigybių dydžio savivaldybės kontrolės ir audito tarnybų (toliau – SKAT), įsteigimas visose savivaldybėse iš esmės nesprendžia auditų nepriklausomybės ir profesionalumo trūkumo problemos. Nepritariame siūlymui sudaryti sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms, kuriose būtų įsteigtos ne mažiau kaip 2 pareigybės, dėl žemiau nurodytų priežasčių. SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas nebūtinai užtikrintų auditų kokybės gerinimą
„Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų
auditų išorinių peržiūrų 2018 metais rezultatai“ (Nr.
IP-13) rodo, kad iš 12 peržiūrai pasirinktų SKAT, 6-ių SKAT įvertintos kaip turinčios trūkumų, tačiau iš esmės sukurtos kokybės kontrolės sistemos yra veiksmingos ir užtikrina, kad visi auditai būtų atliekami pagal auditą reglamentuojančius teisės aktus; 6-ių SKAT įvertintos kaip turinčios reikšmingų trūkumų y. esamos kokybės kontrolės sistemos neužtikrina, kad auditai būtų atliekami pagal auditą reglamentuojančius teisės aktus. 2017 m. atlikta analogiška išorinė SKAT veiklos peržiūra parodė, kad iš 15 analizuotų savivaldybių 10-je SKAT kokybės kontrolės įvertintos kaip turinčios trūkumų, 5 - kaip turinčios reikšmingų trūkumų. Valstybės Kontrolės išvadoje teigiama, kad „tarnybos neturi pakankamai išteklių užtikrinti visų įstatymuose numatytų funkcijų vykdymą [...]. Neturint pakankamai išteklių atliepti reikšmingas savivaldos problemas, SKAT padėtų kitų audito modelių paieška.“ Tai rodo, kad dabartinė sistema, kai savivaldybėse auditą atlieka SKAT, neužtikrina audito kokybės. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. balandžio 1 d. Valstybės kontrolės parengtoje
„Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų
auditų išorinių peržiūrų 2016 m. apibendrinimo ataskaitoje (Nr. IP-16)“ teigiama, kad nepaisant to, kad daugiau darbuotojų turinčios tarnybos dirba kokybiškiau, kai kurios mažos SKAT sugeba pasiekti ir išlaikyti pakankamai aukštą atliekamų auditų kokybės lygį. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nepriklausomai nuo SKAT darbuotojų skaičiaus, nė vienoje savivaldybėje kokybės kontrolės sistema Valstybės kontrolės nebuvo įvertinta esanti „be trūkumų“. Tai leidžia daryti išvadą, kad vien Projektu siūloma priemone (SKAT darbuotojų skaičiaus didinimu) nebus pasiekti numatyti tikslai – pagerinti auditų kokybę.
Atkreipiame dėmesį, kad vidutinio dydžio įmonės auditą atlieka 3-5 darbuotojų komanda, kurios nariai dirba tuo pat metu, bet atlieka skirtingas funkcijas ir specializuojasi skirtingose srityse. Tikėtina, jog būtent toks darbo pasiskirstymas leidžia atlikti auditą greičiau ir pigiau, lyginant su SKAT. Jei vienam papildomam SKAT darbuotojo etatui įsteigti būtų skiriama 17,1 tūkst. eurų, SKAT specialisto vidutinis darbo užmokestis „prieš mokesčius“ siektų 1 425 eurus (tuo atveju, jei visos papildomos lėšos skiriamos tik darbo užmokesčiui). Tikėtina, jog samdant išorės specialistus tik trumpam – audito atlikimo laikotarpiui – už ženkliai mažesnę kainą būtų galima samdyti komandą, kurioje, tikėtina, dirbtų aukštesnės kvalifikacijos specialistai. Ypač tai aktualu regionams, kuriuose jaučiamas aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Neįvertinti alternatyvūs auditų kokybės gerinimo būdai Atkreipiame dėmesį, jog Projekto rengėjai aiškinamajame rašte neįvertino alternatyvių tikslo (gerinti atliekamų auditų kokybę savivaldybėse) siekimo būdų – pavyzdžiui, privačių audito bendrovių pasitelkimo, kontrolierių konsultavimo atliekant auditą, centralizuoto auditų atlikimo ar kt. Valstybės kontrolės teigimu, privačios audito įmonės gali atlikti išorės auditą viešojo sektoriaus subjektuose tuo atveju, kai Valstybės kontrolė arba Savivaldybės kontrolieriai pasitelkia išorės auditorius auditui atlikti arba viešojo sektoriaus subjektas nusprendžia pirkti papildomą audito atlikimo paslaugą. Nuostatos dėl išorės auditoriaus pasitelkimo yra įtvirtintos ir Valstybinio audito reikalavimuose. Be to, auditas, atliekamas su konkrečia savivaldybe nesusijusios išorinės institucijos, užtikrintų didesnį savivaldybių audito skaidrumą.
Šiuo metu SKAT veikla, nors ir juridiškai atskirta nuo savivaldybės, bet finansuojama tiesiogiai iš savivaldybės biudžeto. Todėl būtina spręsti nepriklausomumo nuo savivaldybės klausimą per finansavimą ar įtraukiant į audito projektus nepriklausomus išorės auditorius. SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas pareikalautų papildomų lėšų, kurias būtų galima sutaupyti audito paslaugas perkant rinkoje. Pasak įstatymo Projekto autorių, savivaldybė, kurioje nėra įsteigta savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridinio asmens, yra tik viena. Tačiau šiuo metu yra
neužtikrinančios audito kokybės. Savivaldybei, kurioje šiuo metu Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje yra įsteigtas arba užimtas tik vienas etatas, naujam etatui įsteigti papildomai metams iš savivaldybės biudžeto reikėtų skirti apie 17,1 tūkst. eurų per metus. Metinis lėšų poreikis 5 savivaldybėms, kuriose šiuo metu dirba po 1 darbuotoją, siekia 85 tūkst. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto rengėjai nėra įvertinę, kiek kainuotų alternatyva savivaldybių auditui pasitelkti privačias audito bendroves užuot samdžius papildomą darbuotoją. Lietuvos auditorių rūmų atliktoje „2016 metų audito rinkos apžvalgoje“ įvertinta, jog
atlikti vidutiniškai buvo skiriama 141 val. (valstybės ir savivaldybių įmonėse šis laikas dar trumpesnis – 111 val., o viešojo intereso įmonėse -
uždavinys yra atlikti savivaldybių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių auditus. Remiantis tuo galima teigti kad auditas, kurį atlieka SKAT, mokesčių mokėtojams kainuoja kelis kartus brangiau nei tuo atveju, kai audito paslaugos perkamos rinkoje.
Pilnu etatu dirbantys 3 SKAT auditoriai per metus savo funkcijoms atlikti skiria apie 6 tūkst. darbo valandų, kai vidutiniškai rinkoje auditas atliekamas per 141 val. Tai leidžia daryti išvadą, kad SKAT veikia neefektyviai arba joms yra priskirtos papildomos funkcijos, kurias reikia atskirti nuo audito. SKAT funkcijų išgryninimas sudarytų galimybę išorinio audito paslaugas pirkti rinkoje, šalutines neauditines funkcijas perduodant kitiems padaliniams (pavyzdžiui, savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybai). Tai taip pat leistų sumažinti funkcijų dubliavimąsi tarp SKAT ir savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybos. Siūlome: ● Grąžinti Projektą tobulinti. ● Įvertinti galimybę Projekto tikslų siekti alternatyviais būdais, pavyzdžiui, gerinti auditų kokybę išgryninant SKAT funkcijas ir pasitelkiant privataus sektoriaus subjektus. Nepritarti Argumentai:
Konstitucijos, Europos vietos savivaldos chartijos ir Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės institucijų organizacijos (INTOSAI) Limos deklaracijos nuostatas. 2. Siūlymas pakeisti egzistuojantį modelį, pavedant savivaldybės išorės auditą atlikti pasitelkiant privataus sektoriaus subjektus, yra susijęs su rizika, kad nebus skiriamas reikiamas dėmesys viešojo sektoriaus problemoms, ypač teisėtumo ir veiklos auditų atvejais, neįvertinama visa rizika, būdinga viešajam sektoriui, nepakankamai atsižvelgiama į šio sektoriaus specifiką ir todėl nebūtų pasiekti būtini rezultatai. Privačių audito pasitelkimas neužtikrintų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolės.
Pažymėtina, kad Darbo grupė įvertinusi užsienio šalių praktiką, atsižvelgiant į tai, kokie subjektai turi įgaliojimus atlikti išorės auditą savivaldybėse (valstybės, savivaldybės institucijos ar privačios įmonės), nustatė, kad valstybės (Bulgarija, Estija, Vengrija, Latvija, Juodkalnija, Serbija, Slovakija, Čekija, Danija, Azerbaidžanas, Gruzija, Graikija), kuriose privatūs auditoriai atlieka savivaldybių išorės auditą, kuriuos parenka ir finansuoja savivaldybė, neturi administracinės naštos steigti ir išlaikyti regiono ar savivaldybės institucijas, auditą atlieka sertifikuoti auditoriai, tačiau yra rizika, kad nebus skiriamas reikiamas dėmesys viešojo sektoriaus problemoms, ypač teisėtumo ir veiklos auditų atvejais, neįvertinama visa rizika, būdinga viešajam sektoriui, nepakankamai atsižvelgiama į šio sektoriaus problemų specifiką, todėl audito ataskaitų vartotojai negauna laukiamo rezultato. 3. Papildomos pareigybės įsteigimas savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje gali būti įgyvendinamos neviršijant savivaldybių biudžetuose patvirtintų asignavimų, o prireikus optimizuojant ir perskirstant savivaldybės administracijos ir savivaldybės biudžetinių įstaigų atliekamas funkcijas ir žmogiškuosius išteklius (Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 716). 4. Įstatymo projekte numatoma galimybė savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai auditui atlikti ir (ar) atliktam auditui peržiūrėti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu pasitelkti kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. 5. Įstatymo projekte numatoma, kad savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos gali jungtis į asociacijas.
Pažymėtina, kad šiuo metu Savivaldybių kontrolierių asociacija stiprina savo veiklą ir siekiant gerinti audito kokybę įsteigė asociacijos narių veiklą koordinuojančius komitetus (Audito plėtros, Audito kokybės ir gerosios praktikos sklaidos, Ryšių su visuomene ir užsienio partneriais, Teisės), planuoja atlikti sisteminius auditus, bendradarbiaujant su Valstybės kontrole organizuoja mokymus auditų ataskaitų rengimo klausimais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-09-26 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2278 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
komitetas, 2018-09-266
Argumentai: Seimas 2018 m. birželio 29 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir
d. įsigalioja su Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija suderinta patobulinta Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, tikslinga patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnyje dėstomą Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatą. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnyje dėstomą Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „8. Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu, ir iš pareigų jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Savivaldybės kontrolierius privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito arba kontrolės srityse stažą. Savivaldybės kontrolieriui kadencijų skaičius nėra ribojamas.“
komitetas,
2 N Argumentai: Įstatymo projekto
dalies nuostatą, pagal kurią nustatomi reikalavimai savivaldybės kontrolieriui „turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip
stažą“, atsisakant iki tol įstatyme galiojusio reikalavimo turėti 3 metų darbo stažo viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas į savivaldybės kontrolieriaus pareigas gali būti priimta asmenų, turinčių ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą tik viešojo administravimo srityje, ir dėl to gali iškilti klausimų dėl naujų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimo, tikslinga įstatymu reglamentuoti nuostatos dėl darbo stažo reikalavimų taikymą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį 2 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 6 straipsnio nuostatos dėl reikalavimų savivaldybės kontrolieriui turėti ne mažesnį kaip 3 metų darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito arba kontrolės srityse stažą taikomos savivaldybių kontrolieriams, kurie į pareigas yra priimami po šio įstatymo įsigaliojimo.“ Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2278(2) (Vietos savivaldos įstatymo Nr.
I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2278 sujungtas su Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4253) ir komiteto išvadai. 7.1.2. siūlyti Seimui įstatymo projektą Nr. XIIIP-2278(2) ir su juo susijusius įstatymų projektus (Nr. XIIIP-2279(2)–XIIIP-2284(2), Nr. XIIP-4281(2) svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas,
1 Argumentai:
į Teisės departamento pastabas Nr. 2, 3 bei į tai, kad Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžta viešojo sektoriaus subjekto metinės veiklos ataskaitos sąvoka ir numatyta, kad šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie viešojo sektoriaus subjekto metinius veiklos rezultatus ir veiklos tikslų pasiekimus, ir į tai, kad savivaldybės viešojo sektoriaus subjektai teikia savivaldybių tarybai metines veiklos ataskaitas t. y. duomenis apie metinių planų įvykdymą ir veiklos rezultatus bei siekiant teisinio aiškumo ir nuostatų suderinamumo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir pakeisti terminą „metinės ataskaitos“ į „metinės veiklos ataskaitos“. 2. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Nr. 1, 2, kad teisinis reguliavimas, kai vienu metu įsigaliotų tos pačios įstatymo nuostatos, kuriose būtų įtvirtintas skirtingas teisinis reguliavimas yra ydingas ir į tai, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1377, kurio nuostatos suderintos su Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
XIII-1370 nauja redakcija ir į tai, kad įstatymu pakeista įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma keisti 16 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata todėl siekiant teisinio aiškumo ir nuostatų suderinamumo, reikia patikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir įstatymo projekto 9 straipsnyje nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 2 d. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės kontrolieriaus teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) metinės veiklos ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) nuostatų tvirtinimas.“
2Audito komitetas,
2 Argumentai:
į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr.
2, 3 bei į tai, kad Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžta viešojo sektoriaus subjekto metinės veiklos ataskaitos sąvoka ir numatyta, kad šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie viešojo sektoriaus subjekto metinius veiklos rezultatus ir veiklos tikslų pasiekimus, ir į tai, kad savivaldybės viešojo sektoriaus subjektai teikia savivaldybių tarybai metines veiklos ataskaitas t. y. duomenis apie metinių planų įvykdymą ir veiklos rezultatus, siūloma patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir pakeisti terminą „vadovų atskaita“ į „metinių veiklos ataskaitų“. 2. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Nr. 1, 2, kad teisinis reguliavimas, kai vienu metu įsigaliotų tos pačios įstatymo nuostatos, kuriose būtų įtvirtintas skirtingas teisinis reguliavimas yra ydingas ir į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1163 (įsigaliosiančio 2019 m. sausio 1 d.), kuris keičia terminą „savivaldybės kontroliuojamos įmonės“ į „savivaldybės valdomos įmonės“ ir į tai, kad įstatymu pakeista įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma keisti 16 straipsnio 2 dalies 19 punkto nuostata, ir siekiant teisinio aiškumo ir nuostatų suderinamumo, siūloma patikslinti 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir įstatymo projekto 9 straipsnyje nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 2 d.
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių ir organizacijų vadovų metinių veiklos ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas;“. Pritarti
3Audito komitetas,
2018-10-175 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Nr. 1, 2, , kad teisinis reguliavimas, kai vienu metu įsigaliotų tos pačios įstatymo nuostatos, kuriose būtų įtvirtintas skirtingas teisinis reguliavimas yra ydingas ir į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1163 (įsigaliosiančio 2019 m. sausio 1 d.), kuris keičia terminą „savivaldybės kontroliuojamos įmonės“ į „savivaldybės valdomos įmonės“ ir į tai, kad įstatymu pakeista įstatymo projekto 5 straipsnyje siūloma keisti 20 straipsnio
suderinamumo, siūloma patikslinti 20 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir įstatymo projekto 9 straipsnyje nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 2 d.
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnį 2 keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Nr. 1, 2, kad teisinis reguliavimas, kai vienu metu įsigaliotų tos pačios įstatymo nuostatos, kuriose būtų įtvirtintas skirtingas teisinis reguliavimas yra ydingas ir į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr.
(įsigaliosiančio 2019 m. sausio 1 d.), kuris keičia terminą „savivaldybės kontroliuojamos įmonės“ į „savivaldybės valdomos įmonės“ ir į tai, kad įstatymu pakeistos įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlomos keisti 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos bei siekiant teisinio aiškumo ir nuostatų suderinamumo, siūloma patikslinti 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus bei įstatymo projekto 9 straipsnyje nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 2 d. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 6 straipsnį keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose valdomose įmonėse;“. 2. Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnį keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių imamas paskolas;“. Pritarti
5Audito komitetas,
2018-10-178 Argumentai:
1 d. įsigalioja Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1163, kuris keičia terminą „savivaldybės kontroliuojamos įmonės“ į „savivaldybės valdomos įmonės“ ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1377, kurio nuostatos suderintos su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 nauja redakcija. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu priimtus įstatymus Nr. XIII-1163 ir Nr. XIII-1377 2019 m. sausio 1 d. įsigalios Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies skirtingi nuostatos pakeitimai.
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Nr. 1, 2, kad teisinis reguliavimas, kai vienu metu įsigaliotų tos pačios įstatymo nuostatos, kuriose būtų įtvirtintas skirtingas teisinis reguliavimas yra ydingas ir į tai, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio nuostatos keistos kelis kartus ir nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios dvi skirtingos šio straipsnio redakcijos, todėl siekiant išvengti galimos teisės normų kolizijose reikia patikslinti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalį į ją inkorporuojant atitinkamus pakeitimus ir įstatymo projekte nustatyti, kad įstatymo nuostatos įsigalios 2019 m. sausio 2 d. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnį keičiamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pasibaigus savivaldybės administracijos
direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją į pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos kadencijai, savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, jeigu jie į šias pareigas nepaskiriami naujai kadencijai arba jeigu savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš šių pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas (išskyrus savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas), o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios lygiavertes ar žemesnės kategorijos žemesnes pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms.
Be to, šioje dalyje nustatytu atveju savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje (išskyrus savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas).
Jeigu šie asmenys iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos žemesnių pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, išmokos jiems mokamos Lietuvos Respublikos valstybės Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“. Pritarti
6Audito komitetas,
12 N Argumentai: 1. 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1163, kuriame pakeistas nuostatose naudojamas terminas „savivaldybės kontroliuojamos įmonės“ į „savivaldybės valdomos įmonės“ ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1377, kurio nuostatos pakeistos siekiant suderinti su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 (nauja redakcija) nuostatomis. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Nr.
1, 2, kad teisinis reguliavimas, kai vienu metu įsigalioja tos pačios įstatymo nuostatos, kuriose būtų įtvirtintas skirtingas teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl siekiant teisinio aiškumo ir nuostatų suderinamumo bei ištaisyti teisinę koaliziją, kai vienu metu įsigalioja skirtingas nuostatos pakeitimas (29 straipsnio 6 dalies), siūloma 9 straipsnyje nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 2 d. 2. Atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr. 3, kad pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas į savivaldybės kontrolieriaus pareigas gali būti priimta asmenų, turinčių ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą tik viešojo administravimo srityje, o įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma įtvirtinti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatą, pagal kurią siūloma atsisakyti reikalavimo turėti 3 metų darbo stažo viešojo administravimo srityje, ir dėl to gali iškilti klausimų dėl naujų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimo, siūloma įstatymu reglamentuoti įstatymo taikymo nuostatos dėl darbo stažo reikalavimų taikymo įstatymo įsigaliojimo straipsnyje. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymo 6 straipsnio straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl reikalavimų savivaldybės kontrolieriui taikomo reikalavimo turėti ne mažesnį kaip
taikomos savivaldybių kontrolieriams, kurie į pareigas yra priimami po šio įstatymo įsigaliojimo.“. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aušra Maldeikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėjos: Jolanta Zibavičiūtė, Modesta Banytė) [1] Baigiamajame akte Lietuva patvirtino, kad supranta savo atsakomybę už stojimo derybų kontekste prisiimtų įsipareigojimų, kurie kyla iš pirminių Sutarčių, taikomų Lietuvos Respublikai, nevykdymą. Kadangi atsakomybė apima tuos įsipareigojimus, kurie kyla iš pirminių Sutarčių, taikomų Lietuvos Respublikai, tai pažymėtina, kad pirminė Sutartis, įpareigojusi Lietuvą laipsniškai savo teisę derinti su Bendrijos teise, buvo Europos sutartis (kitaip vadinama Asociacijos sutartimi), pasirašyta 1995 m. ir Įsigaliojusi 1998 m. vasario 1 d., ir Lietuvos teisė pradėta derinti 1996 m., kai Vyriausybė pirmą kaitą patvirtino Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programą. Tuo metu Lietuvos teisės derinimo su ES teise pagrindas buvo Baltoji knyga, išleista Europos Komisijos 1995 m. ir skirta tuo metu dar asocijuotoms valstybėms padėti prisiderinti prie vidaus rinkos reikalavimų. Baltoji knyga kurį laiką sudarė nekintančią acquis dalį, prie kurios ir buvo derinama Lietuvos teisė. Vėliau, kasmet tvirtinant atnaujintus planus, buvo įtraukiama vis platesnė acquis dalis, kuri buvo skirta ne tik tiesiogiai vidaus rinkos normoms, o 2000 m., pradėjus derybas dėl narystės ES, Lietuvos ir ES derybinėse pozicijose pirmą kartą buvo aiškiai įtvirtinta, kad Lietuva pritaria visai ES acquis, ir bus pasirengusi ją taikyti nuo 2004 m. sausio 1 d., išskyrus tuos ES aktus, dėl kurių įgyvendinimo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių buvo susitarta. Visi šie aktai, būtini perkelti į nacionalinę teisę, buvo įtraukti j 1999 m. Teisės derinimo priemonių planą.
Toliau, vykstant deryboms, kasmet (2000 m., 2001 m., 2002 m.) Lietuvai buvo teikiami naujos acquis sąrašai, dėl kurių Lietuva teikė savo oficialias pozicijas dėl pasirengimo šią acquis taikyti nuo narystės ES datos bei kurie atitinkamai buvo planuojami ateinančių metų planuose (Ieva Peciukonienė , Dr. Justinas Tilinskas, “Lietuvos teisės derinimas rengiantis narystei Europos Sąjungoje bei j ją įstojus”, Jurisprudencija, 2003, t. 44(36)). [2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-22 nutarimu Nr. 1487 patvirtintame 28-ame derybiniame skyriuje nustatyta, kad viešoji finansų kontrolė LR savivaldybėse vykdoma tik vidaus audito forma. [3] LR Konstitucijos 119 straipsnio nuostata:
„<...> Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato
įstatymas. Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro ja i atskaitingus vykdomuosius organus.“ [4] Nuo įstojimo į ES dienos pagal Lietuvos derybinius įsipareigojimus narystėje ES visos savivaldybių funkcijos yra įgyvendinamos vykdomosios valdžios vadovo sukurtos ir į veiklą ir valdymą įdiegtos vidaus kontrolės būdu. [5] Nuo įstojimo į ES dienos pagal Lietuvos derybinius įsipareigojimus narystėje ES visos savivaldybių vykdomosios valdžios vadovo sukurtos ir į veiklą ir valdymą įdiegtos vidaus kontrolės priemonės yra vertinamos: 1. - tik vidaus audito forma, kai vertinimą (kontrolę) vykdo savivaldybės; 2. tik išorės audito forma, kai vertinimą (kontrolę) vykdo Valstybės kontrolė. [6] INTOSAI yra Tarptautinė Aukščiausių Audito Institucijų Organizacija (the International Organization of Supreme Audit Institutions), įkurta 1953 metais ir vienijanti valstybių aukščiausiąsias audito institucijas.
Pagrindiniai teisės principai, kuriais remiasi Europos Sąjungos šalys išorės kontrolės srityje, yra suformuluoti Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) Limos deklaracijoje (1997 m.) dėl viešųjų finansų kontrolės svarbiausiųjų direktyvų. Prie šios deklaracijos yra prisijungusios šalių aukščiausiosios audito institucijos (Lietuva INTOSAI nare tapo 1992 m. spalio 18 dieną). Organizacija padeda aukščiausiosioms audito institucijoms prisitaikyti prie didėjančių joms keliamų reikalavimų, skatina patirties ir naujovių audito srityje sklaidą. Limos deklaracija dėl audito principų gairių, priimta IX INTOSAI kongrese, yra vienas svarbiausių šios organizacijos dokumentų. Valstybės kontrolė visateise INTOSAI nare tapo 1992 m.