Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir taip pat kuris yra įtraukas įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Savivaldybėje esančio apleisto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina tos savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnį 6 dalimi:
„6. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios
paskirties statinių (patalpų), kurių vertė neįskaitoma į šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies
vertės daliai:
mokesčio tarifas;
0,5 procento mokesčio tarifas;
mokesčio tarifas;
pakeitimas 1.
pakeitimas
straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų
įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 000 eurų. Į šiame punkte nurodytą neapmokestinamąjį dydį įskaitoma tik vieno didžiausios mokestinės vertės fiziniam asmeniui priklausančio ar jo įsigyjamo gyvenamosios paskirties statinio (patalpos) vertė.“
7 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo šios dalies 6 punkte nurodyto nekilnojamojo turto bendra vertė, neviršijanti 286
neapmokestinamąjį dydį įskaitoma tik vieno didžiausios mokestinės vertės fiziniam asmeniui priklausančio ar jo įsigyjamo gyvenamosios paskirties statinio (patalpos) vertė.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, turto vertintojas pateikia vietos mokesčių administratoriui kiekvienais metais iki vasario 1 dienos ir iki rugpjūčio 1 dienos, o duomenis apie nekilnojamąjį turtą, apmokestinamą taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4–6 ir 5 dalyse nustatytus tarifus, ir iki gruodžio 15 dienos.“
pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Mokesčio mokėtojai atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4–6 ir 5 dalyse nustatytus tarifus, deklaraciją vietos mokesčių administratoriui pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos, o mokesčio už kitą nekilnojamąjį turtą – iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos, joje deklaruodami ir einamojo mokestinio laikotarpio pirmų devynių mėnesių avansinį nekilnojamojo turto mokestį. Mokesčio deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo
į valstybės biudžetą.“
nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1 LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 2, 6, 7, 11, 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į 2018 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristatytas mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo struktūrines reformas, taip pat įvertinant ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, nuostatas dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo. Šiuo metu gyventojai nemoka nekilnojamojo turto mokesčio, jeigu jų valdomo nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto vertė neviršija 220 tūkst. eurų, t. y. taikoma gana aukšta neapmokestinamoji riba, neatsižvelgiant į valdomų objektų, įskaitant gyvenamosios paskirties, skaičių, o tai kelia tiek socialinio teisingumo klausimus (kai būsto pirkimas nuomai populiarėja, reikšmingą būsto fondo dalį sukaupia palyginti nedidelė visuomenės dalis, o mažesnes pajamas gaunantys asmenys yra priversti ilgiau gyventi nuomojamame būste), tiek sudaro sąlygas formuotis nekilnojamojo turto rinkos burbulams. Atsižvelgiant į tai, gyvenamojo būsto apmokestinimo plėtra prisidėtų ir prie būsto rinkos reguliavimo
Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai – papildomai užtikrinant Lietuvos mokesčių sistemos progresyvumą ir plečiant ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazę didinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimą – nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti antrą ir paskesnį gyvenamosios paskirties turtą, taip kartu prisidedant prie būsto rinkos reguliavimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėjas Evaldas Putrimas, tel. 219 4476) vyriausioji specialistė Gabija Brazauskienė, tel. 239 0277, el. paštas [email protected]. 3.
reglamentavimas Šiuo metu fiziniams asmenims nuosavybes teise priklausančiam ar jų įsigyjamam nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) taikomas progresinis apmokestinimas:
500 000 eurų. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka, taip pat nustatyta, kad kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kurį sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įgyvendinant Lietuvos ir tarptautinių ekspertų rekomendacijas plėsti ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazę, Įstatymo projekte siūloma siaurinti galiojančią lengvatą, taikomą fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui, t. y.:
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūlomas nustatyti toks fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo modelis:
1) didžiausioji gyvenamosios paskirties turto objekto (vieno būsto) vertė susumuojama su viso kito nekomercinio nekilnojamojo turto (išskyrus antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties turto) verte ir šiai sumai taikomas galiojantis progresyvumas:
Šiai sumai taikomas progresyvumas:
turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši nuostata vertintina, kaip perteklinė, kadangi šiame straipsnyje apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka yra apibrėžta tiksliai, aiškiai, nepaliekant subjektyvių vertinimo kriterijų, pavyzdžiui, estetikos ar bendro vaizdo, ir maksimaliai išvengiant galimų interpretacijų. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka apima pastatų saugos, pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai kriterijus, prie minėto turto priskiriami akivaizdžiai neprižiūrimi ir pavojų keliantys statiniai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nekilnojamojo turto apmokestinimo plėtra didintų Lietuvos mokesčių sistemos progresyvumą, taip pat prisidėtų ir prie būsto rinkos reguliavimo – būsto kainų burbulų prevencijos, kadangi, kaip teigia ir Tarptautinio valiutos fondo tyrėjai, platesnės apimties nekilnojamojo turto mokestis daro reikšmingą poveikį būsto kainų kintamumui: didėjantis mokesčio tarifas mažina, o mažėjantys mokesčiai didina būsto kainų svyravimus. Būsto kainų kintamumas yra tiesiogiai susijęs su finansų sistemos stabilumu, todėl siūlomi pakeitimai prisidėtų ir prie didesnio Lietuvos finansų sistemos stabilumo.
Informacija apie gyventojus, turinčius daugiau nei vieną gyvenamosios paskirties būstą: Gyventojų, turinčių du ar daugiau gyvenamosios paskirties būstų, skaičius apie 330 tūkst., arba apie 22% visų, turinčių kokio nors nekilnojamojo turto Iš jų už antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties būstą mokėtų iki 30 eurų per metus apie 230 tūkst., arba 70% turinčių du ar daugiau būstų
Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Platesnės apimties nekilnojamojo turto mokestis paveikia ir būsto pirkimo nuomai aktyvumą bei sumažina nepamatuotą investuotojų veikimą būsto rinkoje ir tokio elgesio paskatinto rinkos kaitimo galimybes, prisidėtų ir prie būsto rinkos reguliavimo – būsto kainų burbulų prevencijos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeisti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, susiję su mokesčio deklaravimo tvarka (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Nustačius antro ir paskesnio gyvenamosios paskirties turto apmokestinimą, valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio padidėtų apie 11 mln. eurų per metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Siūlomi pelno mokesčio pakeitimai 2018 m. balandžio 16 d. buvo pateikti visuomenei vertinti parengtu konsultaciniu dokumentu. Gautos pastabos ir pasiūlymai buvo apsvarstyti ir įvertinti rengiant Įstatymo projektą. Taip pat minėti siūlymai buvo pristatyti ir aptarti su 2017 m. spalio 16 d. Susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų pasirašiusiais socialiniais partneriais.
Vėliau parengtas Įstatymo projektas buvo teiktas derinti asociacijai „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacijai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, Lietuvos pramoninkų konfederacijai, Lietuvos verslo konfederacijai, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai, Lietuvos prekybos įmonių asociacijai, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos bankų asociacijai, Lietuvos statybininkų asociacijai, Lietuvos autoverslininkų asociacijai, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijai, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai, Legalaus verslo aljansui, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijai, Lietuvos mokesčių mokėtojų asociacijai, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centrui. Gautos pastabos ir pasiūlymai buvo apsvarstyti ir įvertinti. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Mokestinė vertė, mokesčio tarifas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Siūloma nuostata diskutuotina. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka yra apibrėžta tiksliai, aiškiai, nepaliekant subjektyvių vertinimo kriterijų“. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto apibrėžimą sudaro subjektyvaus vertinamojo pobūdžio formuluotė „kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai“. Manytina, kad neįtvirtinus kriterijų, kuriais remiantis būtų vienodai nustatoma statinio keliama grėsmė jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, savivaldybių tarybos galės skirtingai šias keliamas grėsmes traktuoti ir tokiu atveju įstatymo tikslas, jog visos savivaldybės vienodai traktuotų apleisto ir neprižiūrimo turto sampratą, nebus pasiektas, o siūloma teisės norma bus deklaratyvaus pobūdžio ir neturės jokių teisinių pasekmių. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
apmokestinimą, apmokestinant antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties turtą. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šių nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar antrojo ir paskesniojo gyvenamosios paskirties turto objektų vertė, viršijanti neapmokestinamąjį dydį, kuri jau būtų apmokestinama siūloma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies pagrindu, būtų tuo pačiu apmokestinama ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų pagrindu. Tokiu atveju, gali susidaryti dvigubo apmokestinimo situacijos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose yra įtvirtinti skirtingi nekilnojamojo turto neapmokestinamieji dydžiai, tačiau projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje yra numatomas apmokestinimas tik atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytąjį neapmokestinamąjį dydį. Todėl nėra aiškus siūlomos nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje gali susidaryti situacijos, kuomet tam tikru laikotarpiu fiziniai asmenys vienu metu dėl objektyvių aplinkybių turėtų kelias gyvenamosios paskirties patalpas, kurios nėra skirtos ir nėra naudojamos būsto nuomai (pvz. įsigijus naujas patalpas ir senųjų dar nepardavus, paveldėjus dalį buto po vieno iš tėvų mirties, kuriame gyvena likęs gyvas vienas iš tėvų ir pan.). Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte įtvirtinti nuostatas, kuriomis remiantis siūlomas gyvenamosios paskirties statinių (patalpų) apmokestinimo modelis nebūtų taikomas. 3. Projekto 3 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose numatyti, kad į neapmokestinamąjį dydį būtų įskaitoma tik vieno didžiausios mokestinės vertės gyvenamosios paskirties statinio (patalpos) vertė.
Siūloma nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje tiek sodus, tiek ir poilsio paskirties pastatus (patalpas) asmenys įsigyja ir naudoja ne poilsiui, o gyvenamajai paskirčiai. Svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet sodų ir poilsio paskirties pastatų (patalpų) savininkams, faktiškai naudojantiems šiuos pastatus (patalpas) gyvenamajai paskirčiai, nebūtų taikomas projektu siūlomas neapmokestinamojo dydžio apribojimas, nesant jokio objektyvaus išskyrimo pagrindo iš asmenų, turinčių gyvenamosios paskirties patalpas, nors iš esmės tarp tokių subjektų nebūtų esminių skirtumų, nepažeistų Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai koreguotinas ir projekto 2 straipsniu keičiama įstatymo 6 straipsnio 6 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]