Projekto lyginamasis variantas
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: „31. Su mokesčiu susijusios sumos – šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti delspinigiai, paskirta bauda, palūkanos, mokamos palūkanos, įskaitant palūkanas, mokamas pagal mokestinės paskolos sutartį, taip pat palūkanų delspinigiai.“
straipsnio pakeitimas
nauju 7 punktu:
„7) mokesčių mokėtojo – juridinio asmens arba individualia veikla užsiimančio fizinio asmens – atitiktis minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams;“. 2. Buvusį 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą laikyti 8 punktu. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 40¹ straipsniu
„40¹ straipsnis. Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai
1.
Laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo
einamuosius ir paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos pagal šį įstatymą ar specialiuosius mokesčių įstatymus įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir leidžiamų atskaitymų didinimą dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų arba individualia veikla užsiimančio asmens privačių poreikių tenkinimą juridinio asmens lėšomis arba su individualia veikla susijusiomis lėšomis, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ir dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių ir
einamuosius ir paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą, ir
per paskutinius penkerius metus iki jo vertinimo dienos priimtu ir įsigaliojusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nubaustas už nusikaltimą ir
(ar) baudžiamąjį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
praturtėjimas“, bet kurį nusikaltimą ir (ar) baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, ir
4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158-174, 176, 187–193, 195, 198, 200–203, 205, 207–215, 218, 223, 505, 546 straipsniuose, ir jam nebuvo paskirta bauda už minėtuose straipsniuose nurodytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.
Laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo
einamuosius ir paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos pagal šį įstatymą ar specialiuosius mokesčių įstatymus įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir leidžiamų atskaitymų didinimą dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų arba individualia veikla užsiimančio asmens privačių poreikių tenkinimą juridinio asmens lėšomis arba su individualia veikla susijusiomis lėšomis, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ir dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių ir
einamuosius ir paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą, ir
per paskutinius penkerius metus iki jo vertinimo dienos priimtu ir įsigaliojusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nubaustas už nusikaltimą ir
(ar) baudžiamąjį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
praturtėjimas“, bet kurį nusikaltimą ir (ar) baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, ir
4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158-174, 176, 187–193, 195, 198, 200–203, 205, 207–215, 218, 223, 505, 546 straipsniuose, ir jam nebuvo paskirta bauda už minėtuose straipsniuose nurodytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje.
dalyje nurodytų fizinio asmens duomenų, kuriems taikytinas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), valdytojas yra Valstybinė mokesčių inspekcija, duomenys tvarkomi ir naudojami šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7, 9, 10, 11, 16, 17 ir 19 punktuose bei 26 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 punktuose nurodytoms mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti bei 33 straipsnyje nurodytoms teisėms įgyvendinti, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindus bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias paramos gavėjo statuso suteikimą ir panaikinimą. Fizinio asmens duomenų tvarkymo terminas yra dešimt metų.“
pakeitimas Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis
1Jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. 2.
2Šio Įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu. 3. Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją arba patikslintą mokesčio deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki šio straipsnio 1 dalyje numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius gali patikrinti šioje deklaracijoje deklaruoto mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir jį perskaičiuoti neatsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu mokesčių administratorius patikrinimą pradeda ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios deklaracijos pateikimo dienos. 4. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima šiais atvejais:
1) kai mokesčių mokėtojas apskaičiuoja ar perskaičiuoja savo gyventojų pajamų mokestį arba mokesčių administratorius atlieka gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą;
2) kai mokesčių administratorius atlieka mokesčių mokėtojo, neatitinkančio minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, mokestinį patikrinimą;
3) kai, remiantis šio Įstatymo 61¹ straipsniu, mokesčių administratorius atlieka mokestinį patikrinimą pagal automatinių informacijos mainų pagrindu gautą informaciją;
4) kai atliekamas mokestinis patikrinimas taikant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, tikrinant minėto įstatymo 5 straipsnio 7 dalies, taip pat 46¹ straipsnio taikymo pagrįstumą.
Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe;
5) kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89¹ straipsnį, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį, Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe;
6) kai mokesčių administratorius atlieka mokestinį patikrinimą, teismui pripažinus mokesčio mokėtojo bankrotą tyčiniu;
7) kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma ilgalaikio turto, kuris nėra nekilnojamasis turtas, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe. 4. Apskaičiuoti 5.
Apskaičiuoti 5. Mokesčių administratorius apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu 1 dalyje numatytas terminas galima tik gali tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. 6. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir dešimt praėjusių kalendorinių metų, skaičiuojamų šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima, kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma nekilnojamojo turto, pripažinto ilgalaikiu turtu, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe. 7. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir dešimt praėjusių kalendorinių metų, skaičiuojamų šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, mokesčių administratorius gali, kai vykdoma abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, taip pat mokesčių administratoriui vykdant mokesčio apskaičiavimą arba perskaičiavimą. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe.“
ją išdėstyti taip: „7. Jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką tokia tvarka: 1) mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos.
Tais atvejais, kai mokesčių administratorius paprašo pareikalauja, kad mokesčių mokėtojąas pateiktių papildomus dokumentus, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po visų pareikalautų dokumentų gavimo dienos. Gyventojų pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal jo metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, grąžinama mokesčių mokėtojo prašymu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos, o jei prašymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metinės deklaracijos pateikimo terminui, – ne vėliau kaip per 90 dienų po prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Šiame punkte nustatyti terminai netaikomi, jei yra šios dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės; 2) tais; tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po permokos grąžinimas sustabdomas iki mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, tačiau tai nestabdo šio straipsnio 9 dalyje nustatytų palūkanų skaičiavimo mokesčių mokėtojo naudai.“
ją išdėstyti taip: „9. Mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki mokesčio permoka bus grąžinta. Palūkanų dydis yra lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui.
Mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta. Mokesčių mokėtojo naudai palūkanos neskaičiuojamos, kai vykdoma abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, – palūkanos neskaičiuojamos laikotarpiu nuo kreipimosi dėl abipusio susitarimo procedūros iki šios procedūros pabaigos, tačiau tuo atveju, jei pasibaigus abipusio susitarimo procedūrai mokesčių mokėtojo prievolė sumažėja, jam proporcingai grąžinamos, visos, jei tokių buvo, sumokėtos ar išieškotos baudų, delspinigių ar palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį sumos.“
ją išdėstyti taip: „12. Jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenumatyta kitaip, su mokesčiu susijusios sumos permoka, taip pat susidaręs mokesčio skirtumas grąžinami (įskaitomi) ta pačia tvarka, terminais ir už tokį pat laikotarpį kaip ir mokesčio permoka.“
13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13.
Jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per einamuosius ir prieš juos einančius penkerius kalendorinius metus atitinkamą šio Įstatymo 68 straipsnyje nurodytą mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminą, – skaičiuojama atgal nuo įskaitymo dienos, kai įskaitymas atliekamas mokesčių administratoriaus iniciatyva be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo, o kai yra mokesčių mokėtojo prašymas, – skaičiuojama atgal nuo šio prašymo pateikimo dienos. Jei iki prašymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmą, liudijantį tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimą ir siekia ją susigrąžinti (įskaityti), minėtas terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas prie prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką privalo pateikti mokesčių administratoriui minėto veiksmo atlikimą pagrindžiančius įrodymus. Į paminėtą terminą neįskaičiuojami kalendoriniai metai, kuriais dėl grąžintinų (įskaitytinų) sumų vyko mokestiniai arba teisminiai ginčai arba buvo taikoma abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną.“6 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiame mokesčių įstatyme;“
2Buvusius 100 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus laikyti atitinkamai 3 ir 4 punktais. 7 straipsnis. 132 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 132 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „132 straipsnis. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo 1.
Tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). 2. Mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, gali:
3) nepatvirtinti patikrinimo akto;
4) pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją;
5) pakeisti patikrinimo aktą. 3. Šio straipsnio
nurodoma konkreti papildomai apskaičiuotų mokesčių, apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų suma, taip pat išdėstoma sprendimo apskundimo tvarka. 4. Jeigu nustatoma, kad padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, mokesčių administratorius medžiagą, susijusią su galimai mokesčių mokėtojo padarytu nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, perduoda ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, priima šio straipsnio 2 dalies 1 ir
apskaičiuotų mokesčių ir apskaičiuotų delspinigių sumą, o baudos skyrimą sustabdo iki tol, kol ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ar teismas priims sprendimą dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą. Baudos skyrimas nepradedamas, jei baudžiamoji byla jau iškelta iki mokestinio patikrinimo pradžios. 5.
priėmus sprendimą dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą ir šiam sprendimui įsiteisėjus, mokesčių administratorius per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos atnaujina baudos skyrimo procesą ir priima vieną iš šių sprendimų:
1) teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo mokesčių mokėtojas nuteisiamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai padarymo arba dėl sukčiavimo mokesčių apskaičiavimo ar sumokėjimo srityje ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, atnaujina baudos skyrimo procesą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo nebeskiria mokesčių mokėtojui baudos;
2) teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir jam įsiteisėjus, taip pat tuo atveju, jeigu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą , ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atnaujina baudos skyrimo procesą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo patvirtina mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgdamas į šio įstatymo 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles. 4. 6. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 35 dienas nuo patikrinimo akto įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Sprendimas negali būti priimtas, jei nepasibaigę šio Įstatymo 131 straipsnyje nustatyti pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminai, išskyrus 131 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia pastabų dėl patikrinimo akto, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 30 dienų nuo tos dienos, kai mokesčių administratorius šias pastabas gauna. 5. 7. Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo pasirašo atitinkamo mokesčių administratoriaus viršininkas arba jo tam įgaliotas pareigūnas. 6. 8. Vienas sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui.“
1Pakeisti 139 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei mokesčių administratorius nustato,
kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Skirdamas konkrečios baudos dydį, mokesčių administratorius vadovaujasi šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis.“
2Pakeisti 139 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos netaikomos, kai mokesčių mokėtojas per mokesčio įstatyme nustatytą terminą nepateikė mokesčio deklaracijos arba kai po mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, tačiau iki mokesčių administratoriaus pavedimo patikrinti asmenį išrašymo dienos pateikė mokesčio deklaraciją, o klaidų taisymo atveju – ją patikslino ir pateikė mokesčių administratoriui, taip pat tais atvejais, kai atliekamas mirusio mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos muitinės deklaracijose apskaičiuojamiems mokesčiams.“
9 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas Pakeisti 140 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „140 straipsnis. Baudų skyrimas 1.
skyrimas
įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus šio Įstatymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus. 2. Mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmeniui baudą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais ir atsižvelgdamas į:
1) šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nustatytas skirtinos baudos ribas, o jeigu skirtinos baudos dydžio ribos nustatytos specialiajame mokesčio įstatyme, – į jame nustatytas skirtinos baudos dydžio ribas;
2) pažeidimo pobūdį ir mastą;
3) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 3. Asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai tiriant pažeidimą, pateikė mokesčių administratoriui jo prašomą informaciją, padėjo mokesčių administratoriui išaiškinti šį pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis);
2) asmuo savo noru atlygino pažeidimu padarytą žalą;
3) pažeidimas padarytas esant sunkiai fizinio asmens ekonominei socialinei padėčiai;
4) pažeidimas padarytas, esant psichinei ir (ar) fizinei prievartai;
5) pažeidimas padarytas, esant kitoms svarbioms aplinkybėms, kurias mokesčių administratorius pripažįsta lengvinančiomis aplinkybėmis. 4.
sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) pažeidimas padarytas, asmeniui siekiant gauti mokestinę naudą, kaip ji suprantama šio Įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje, ir mokesčiai apskaičiuoti, mokesčių administratoriui taikant turinio viršenybės prieš formą principą;
2) mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokestį, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius neturi galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka;
3) kai mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriaus nurodytu laiku nepateikia mokesčių administratoriui tinkamų dokumentų apie sandorių ar ūkinių operacijų vertę arba pateikia netinkamus dokumentus ir mokesčių administratorius koreguoja sandorių ar ūkinių operacijų vertę, taikydamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį arba Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnį;
4) mokesčių mokėtojas, vykdydamas mokestines prievoles, įvairiais būdais vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir teikti jam aktualią informaciją ar paaiškinimus;
5) dėl mokesčių mokėtojo tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui (didelė žala valstybės biudžetui yra tada, kai nesumokėtų mokesčių dydis yra didesnis kaip 500 bazinių socialinių išmokų);
6) į buhalterinę apskaitą įtraukti juridinės galios neturintys apskaitos dokumentai, kuriuose nurodytomis sąlygomis užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko. 5.
skirtinos baudos dydį mokesčių administratorius apskaičiuoja ir motyvuotai paskiria, atsižvelgdamas į šias baudų skyrimo taisykles:
1) mokesčių administratorius pasirenka skiriamos konkrečios baudos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, kuris apskaičiuojamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje (ar specialiajame mokesčio įstatyme) nurodytos trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudos minimalų ir maksimalų baudos dydį sudedant ir gautą rezultatą padalijant pusiau;
2) mokesčių administratorius, skirdamas konkrečią baudą, vertina asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (šių aplinkybių skaičių ir kiekvienos aplinkybės reikšmingumą), pažeidimo pobūdį bei mastą ir atitinkamai skiria baudą, kuri gali būti mažesnė ar didesnė nei Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje (ar specialiajame mokesčio įstatyme) nurodytos skirtinos baudos vidurkis arba lygi šiam vidurkiui;
3) mokesčių administratorius, nustatęs, kad yra kelios asmens padarytą mokesčių įstatymo pažeidimą lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, asmeniui skiria baudą, kurios dydis nesiekia skirtinos baudos vidurkio;
4) mokesčių administratorius, nustatęs, kad yra kelios asmens padarytą mokesčių įstatymo pažeidimą sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių aplinkybių, asmeniui skiria baudą, kurios dydis viršija skirtinos baudos vidurkį.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 4 straipsnio nuostatos įsigalioja nuo 2020 metų sausio 1 d. 4.
4Šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 7 dalis taikoma ir tuomet, jei kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos ar atitinkamą užsienio valstybės kompetentingą asmenį dėl abipusio susitarimo procedūros inicijavimo buvo gautas iki šio įstatymo įsigaliojimo. 5. Šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio įstatymo įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Jeigu šio įstatymo įsigaliojimo metu mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo procedūros buvo pradėtos, tačiau nepabaigtos, joms yra taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminai. Iki šio įstatymo pasibaigę senaties terminai nėra atnaujinami, jei tai nebuvo numatytą pagal anksčiau galiojusio įstatymo nuostatas. 6. Šio įstatymo 5 straipsnio nuostatos, kiek jos susijusios su mokesčių mokėtojo naudai mokėtinų palūkanų dydžiu, yra taikomos tokia tvarka: iki šio įstatymo įsigaliojimo turėta mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas užtikrinama, mokant jam palūkanas, kurių dydis lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta; jeigu mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas išlieka ir po šio įstatymo įsigaliojimo, mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas, turima nuo 2019 metų sausio 1 dienos, užtikrinama, mokant jam palūkanas, kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta. 7.
7Šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Mokesčių administravimo įstatymo 140 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos ir tiems atvejams, kai mokesčių administratorius iki šio įstatymo įsigaliojimo paskyrė baudas mokesčių mokėtojams: jeigu paskirta bauda iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo išieškota ir (ar) sumokėta, jos sumokėjimas ir (ar) išieškojimas yra sustabdomas, iki tol, kol kompetentingos institucijos išspręs asmens kaltės ir jo nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą klausimą; jeigu paskirta bauda jau buvo sumokėta ar išieškota, ji turi būti panaikinta tik tuo atveju, jeigu asmuo įsigaliojusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už atitinkamą mokesčių įstatymų pažeidimą. Mokesčių mokėtojui paskirtą baudą panaikina mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Sumokėta (išieškota) bauda įskaitoma valstybės priešpriešiniams reikalavimams tenkinti, o likutis grąžinamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 87 straipsnyje nustatytas taisykles. 8. Šio įstatymo 3 straipsniu pildomo Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra vertinami teisės pažeidimai, padaryti nuo 2019 m. sausio 1 dienos. 11 straipsnis. Atleidimas
nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius
mokėtojams, laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jei jie Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis už atitinkamą Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nurodytą mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminą pateikia atitinkamo mokesčio deklaraciją ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumoka mokestį. 2.
periodinių mokėjimų grafiką. Per dvejus metus nesumokėjus visos mokesčių sumos, nuo likusios dalies apskaičiuojami delspinigiai už visą laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos, kai mokestis pagal atitinkamą laikotarpį turėjo būti sumokėtas iki 180-osios dienos po šio straipsnio 1 dalyje numatyto 20 dienų termino pasibaigimo dienos. 3. Mokesčių mokėtojai, deklaravę, tačiau nesumokėję Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, ir turintys nuo šių mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio
dalies apskaičiuotų, tačiau nesumokėtų arba neišieškotų delspinigių sumos. Šios atleidimo nuo delspinigių nuostatos netaikomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 4. Šio straipsnio
deklaracijoms ir prašymams. 5. Mokesčių mokėtojams, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikusiems deklaracijas, tačiau nesumokėjusiems mokesčių arba nepateikusiems prašymo atidėti mokestį per 20 dienų, delspinigiai skaičiuojami bendra Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
uždaviniai Pagrindinė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatinusi priežastis – siekis gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastus Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, kurio 4.3.1 darbo
„4.3.1. Darbas. Savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimas ir mokesčių surinkimo
gerinimas“ 7 punkto redakcija yra tokia: „7. Proporcingų sankcijų už mokesčių įstatymų pažeidimus nustatymas“. Siekdama pirmiau minėtų tikslų ir įgyvendindama minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonę, Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengė šiuos įstatymų pakeitimo projektus: pagrindinį projektą – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) ir lydimuosius projektus: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso; Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo; Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo; Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo, kuriuose įvairiais aspektais reglamentuojami mokesčių administravimo ir asmenų teisinės atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus klausimai. Projekto tikslai – siekis sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus Lietuvoje, gerinti mokesčių administravimą, taip pat nustatyti proporcingas sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus.
Projekto uždaviniai: 1) sudaryti teisines prielaidas taikyti asmenims proporcingas sankcijas už atitinkamų teisės pažeidimų padarymą (MAĮ 139 ir 140 straipsnių pataisos); 2) sudaryti teisines prielaidas tam, kad mokesčių mokėtojai, padarę neteisėtų veikų, patirtų ir kitų neigiamų savo neteisėtos veiklos pasekmių (MAĮ 2, 38 ir 68 straipsnių pataisos); 3) diferencijuoti mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus (MAĮ 68 straipsnio pataisos); 4) užtikrinti atitinkamų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų įvykdymą ir atitinkamų mokesčių mokėtojų teisių tinkamą apsaugą (MAĮ 87 straipsnio pataisos); 5) sudaryti vienkartinę galimybę mokesčių mokėtojams įvykdyti savo anksčiau neįvykdytas mokestines prievoles (Projekto 11 straipsnis). 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė) Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus (vedėjas Paulius Majauskas) vyriausiasis specialistas Egidijus Vizgirda (tel. 239 0228). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Sankcijos (baudos) už mokesčių teisės pažeidimus nustatytos (reglamentuojamos) šiose nacionalinės teisės šakose: baudžiamojoje teisėje, administracinėje teisėje, mokesčių teisėje. Šioje dalyje aptariami mokesčių teisės klausimai (tobulintinos MAĮ nuostatos). 3.1. Mokesčio mokėtojo naudai mokėtinos palūkanos (MAĮ 87 straipsnio pataisos). 2006 metų lapkričio 28 dienos Tarybos direktyvoje 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nėra reglamentuojami klausimai, susiję su mokesčių mokėtojų naudai mokėtinomis palūkanomis tais atvejais, kai nacionalinis mokesčių administratorius laiku negrąžina PVM permokos.
Šią koncepciją savo sprendimuose plėtoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas Europos Sąjungos teisę ir užpildydamas teisinio reglamentavimo spragas (žr. ESTT bylas C-107/10, C-387/16). Dėl šios priežasties nacionalinių (Lietuvos Respublikos) teisės aktų nuostatos visiškai atitinka minėtos direktyvos nuostatas, tačiau iš dalies nesutampa su tuo, kaip šios direktyvos nuostatas aiškina (išaiškino) ESTT savo sprendimuose. Taigi MAĮ turi tam tikrų teisinio reglamentavimo trūkumų, lyginant galiojančių nacionalinės mokesčių teisės normų turinį su ESTT plėtojama mokesčių mokėtojų naudai mokėtinų palūkanų koncepcija. Dėl šios priežasties inicijuojamos MAĮ 87 straipsnio pataisos, kuriose reglamentuojami šie aktualūs klausimai: 1) mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas, kai mokesčių administratorius laiku negrąžina mokesčio permokos; 2) mokėtinų palūkanų dydis; 3) palūkanų skaičiavimo pradžia (šiuo metu mokesčių mokėtojas neturi teisės į palūkanas tuo atveju, kai mokesčių administratorius, siekdamas įsitikinti mokesčių mokėtojo pretenzijų į mokesčio permoką grąžinimo pagrįstumu, inicijuoja mokestinį patikrinimą) ir pabaiga. 3.2. Sankcijų taikymo taisyklės (MAĮ 139 ir 140 straipsnių pataisos). Sankcijų taikymo (baudų skyrimo) taisyklės pagal savo svarbą priskirtinos įstatyminio reguliavimo sričiai (žr. atitinkamas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas), tačiau šiuo metu jos reglamentuojamos įstatymų įgyvendinamuosiuose mokesčių teisės aktuose (žr. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymą Nr.
VA-25 „Dėl Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“), kas nesudaro tvirto teisinio pagrindo apsaugoti mokesčių mokėtojų teises ir neleidžia efektyviai kontroliuoti mokesčių administratoriaus veiklos, skiriant atitinkamas baudas pagal MAĮ (mokesčių administratorius yra pasitvirtinęs taisykles, kuriomis remdamasis skiria baudas mokesčių mokėtojams). Dėl šių priežasčių MAĮ yra siūloma detalizuoti taisykles, kuriomis remdamasis mokesčių administratorius apskaičiuoja konkrečius skirtinų baudų dydžius. Rengiant šias MAĮ pataisas, vadovautasi analogiškomis BK ir ANK nuostatomis, taip pat atitinkamų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 3.3. Mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis (MAĮ 68 straipsnio pataisos). Šiuo metu mokesčių teisėje yra nustatytas bendrasis mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas – penkeri metai (su atitinkamomis nedidelėmis išimtimis) – yra per ilgas, nes mokesčių administratorius dažnai, ypač kai kalbama apie juridinių asmenų mokestinių prievolių vykdymo tikrinimą, turi galimybių nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimus ir per trumpesnius terminus nei MAĮ nustatytas penkerių metų terminas. Dėl šios priežasties yra tikslinga nustatyti diferencijuotus mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, priklausomai nuo tikrinamų asmenų statuso bei kitų aktualių ir objektyvių aplinkybių. 3.4. Dvigubas asmens baudimas (MAĮ 132 straipsnio pataisos). Šiuo metu galioja tokios asmenų baudimo taisyklės, kuriomis remiantis asmuo, padaręs tam tikras nusikalstamas veikas mokesčių srityje, yra baudžiamas tiek pagal atitinkamas BK nuostatas, tiek ir pagal MAĮ (skiriant atitinkamas baudas). Taigi faktiškai asmuo už tuos pačius pažeidimus yra baudžiamas du kartus.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktą pasiūlymą „inicijuoti MAĮ bei kitų norminių aktų pakeitimus, kurie įgalintų mokesčių administratorių išieškoti į valstybės biudžetą nesumokėtus mokesčius bei kitus privalomus mokėjimus (pvz., delspinigius), neskiriant pažeidėjui baudos už padarytą mokestinį pažeidimą, arba, įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, sudarytų sąlygas mokesčių administratoriui savo iniciatyva panaikinti nuteistam asmeniui paskirtą administracinę nuobaudą, paliekant galioti sprendimą dėl į valstybės biudžetą išieškotų mokesčių bei kitų privalomų mokėjimų“, parengtos atitinkamos MAĮ 132 straipsnio pataisos. Pataisų principinė nuostata ta, kad bauda neskiriama, kol kompetentingos institucijos (ikiteisminio tyrimo institucijos; prokuroras; teismas) nepriims esminių sprendimų dėl asmens kaltės, atsakomybės ir nubaudimo pagal BK: 1) teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisus asmenį, pagal MAĮ skirtina bauda neskiriama;
2) kitais atvejais pagal MAĮ skirtina bauda turi būti paskirta ir sumokėta (išieškota). 3.5. Mokesčių mokėtojai, neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų (MAĮ papildymas 40¹ straipsniu, MAĮ 38 ir 68 straipsnių pataisos). Šiuo metu mokesčių teisėje nėra teisės normų (nustatytų ir praktiškai taikomų kriterijų), kuriomis remiantis būtų galima diferencijuoti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo savo mokestines prievoles, ir, priklausomai nuo asmenų klasifikavimo, sudaryti teisines prielaidas taikyti diferencijuotą teisinį režimą asmenims, kurie savo mokestines prievoles vykdo netinkamai. Dėl šios priežasties tikslinga nustatyti objektyvius ir pagrįstus kriterijus, kuriais remiantis ta mokesčių mokėtojų grupė, kuri netinkamai vykdo savo mokestines prievoles, turėtų neigiamų tokios savo veiklos teisinių ir moralinių pasekmių.
Siūloma nustatyti, kad asmuo turėtų būti laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, jeigu jis praeityje yra nubaustas už padarytus reikšmingus ar pakartotinius teisės pažeidimus ir nuobaudos yra įsigaliojusios. Asmens pripažinimo neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų pasekmės:
1) informacija apie tokį asmenį nebus laikoma paslaptimi ir tokių asmenų sąrašai bus paviešinti centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje (moralinis asmens pasmerkimas) – jei nepažeidžiami asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimai; 2) atliekant tokių asmenų mokestinių prievolių tikrinimą bus taikomi ilgesni (ne trejų, bet penkerių metų) senaties terminai; 3) tokie asmenys neteks teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (žr. lydimąjį (Viešųjų pirkimų įstatymo) projektą); 4) tokie asmenys negalės įgyti paramos gavėjo statuso, o tokį statusą jau turintys – šio statuso neteks (žr. lydimąjį (Labdaros ir paramos įstatymo) projektą); 5) esant įstatymų leidėjo valiai, tokių asmenų patirtinų neigiamų teisinių pasekmių sąrašas ateityje galės būti papildomai praplėstas. 3.6. Vienkartinis atleidimas nuo delspinigių išsaugant atitiktį minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams (Projekto
Asmenys, netinkamai vykdantys savo mokestines prievoles, patiria tokių neigiamų pasekmių: 1) jie privalo sumokėti nesumokėtus mokesčius; 2) jiems paskiriamos baudos; 3) jiems skaičiuojami delspinigiai. Tuo atveju, jeigu asmuo savarankiškai patikslina pateiktas deklaracijas ir atitinkamai padidina mokėtinų mokesčių sumas, jam nebeskiriamos baudos, tačiau vis tiek yra priskaičiuojami atitinkami mokesčiai.
Atsižvelgiant į šešėlinės ekonomikos mažinimo siekį, taip pat bendros valstybės ir visuomenės bei atskirų jos grupių darnos ir pažangos siekimą, tikslinga įteisinti vienkartinę galimybę, kad asmenys, nustatyta tvarka ir terminais deklaravę atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, galėtų būti atleidžiami nuo neigiamų teisinių pasekmių: 1) jiems nebūtų skiriamos baudos; 2) jiems nebūtų skaičiuojami delspinigiai. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
yra siūlomi šie pakeitimai: 4.1.1. Mokesčių mokėtojo naudai mokėtinos palūkanos (MAĮ 87 straipsnio pataisos). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas priežastis, susijusias su ESTT formuojama doktrina mokesčių mokėtojui mokėtinų palūkanų srityje, inicijuojamos MAĮ pataisos, kuriose reglamentuojami šie klausimai: mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas, kai mokesčių administratorius laiku negrąžina mokesčio permokos; mokėtinų palūkanų dydis; palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga. Mokesčių mokėtojo naudai palūkanos nebus skaičiuojamos, kai vykdoma abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, – palūkanos neskaičiuojamos laikotarpiu nuo kreipimosi dėl abipusio susitarimo procedūros iki šios procedūros pabaigos, nes procedūra pradedama ir vykdoma mokesčių mokėtojo interesais siekiant išvengti dvigubo tarpvalstybinio apmokestinimo (pagal nacionalinius įstatymus mokesčiai apskaičiuojami teisėtai ir teisingai abiejose valstybėse).
Pažymėtina tai, kad: 1) mokesčių administratoriaus atliekamo mokestinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas pagrįstai prašo grąžinti jam mokesčio permoką, mokesčių mokėtojui taip pat bus skaičiuojamos atitinkamos palūkanos (šiuo metu toks palūkanų skaičiavimas nėra numatytas), jeigu mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatys realios mokesčio permokos susidarymo faktą; 2) Projekte nustatomos mažesnio dydžio, palyginti su galiojančiomis, palūkanos, nes dabartinis jų dydis (praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydis, prie kurio pridedama 10 procentinių punktų (žr. galiojančios MAĮ redakcijos 87 straipsnio 9 dalį, kurioje nustatyta, kad palūkanų dydis lygus delspinigių dydžiui, ir MAĮ 99 straipsnio nuostatas, kad „delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų“)) ne tik visiškai kompensuotų mokesčio mokėtojo finansinius nuostolius, bet ir leistų jam nepagrįstai praturtėti (pasipelnyti) valstybės sąskaita, gaunant palūkanas, kurios būtų jau ne kompensacinio, bet baudžiamojo pobūdžio; 3) palūkanų mokėjimo variantai, įsigaliojus siūlomoms MAĮ pataisoms: pirma, po MAĮ pataisų įsigaliojimo asmeniui įgijus teisę į palūkanas jos būtų kompensuojamos mokant jam mažesnes palūkanas; antra, iki MAĮ pataisų įsigaliojimo asmeniui įgijus ir vis dar po MAĮ įsigaliojimo turint teisę į palūkanas jos būtų kompensuojamos iki 2018-12-31 (imtinai) mokant senesnio dydžio (didesnes) palūkanas, o nuo 2019-01-01 mokant mažesnes palūkanas; iki MAĮ pataisų įsigaliojimo asmeniui įgijus teisę į palūkanas, kai mokėtinų palūkanų laikotarpis baigiasi iki 2018-12-31, palūkanos būtų kompensuojamos mokant senesnio dydžio (didesnes) palūkanas.
Pažymėtina tai, kad: 1) mokesčių administratoriaus atliekamo mokestinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas pagrįstai prašo grąžinti jam mokesčio permoką, mokesčių mokėtojui taip pat bus skaičiuojamos atitinkamos palūkanos (šiuo metu toks palūkanų skaičiavimas nėra numatytas), jeigu mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatys realios mokesčio permokos susidarymo faktą; 2) Projekte nustatomos mažesnio dydžio, palyginti su galiojančiomis, palūkanos, nes dabartinis jų dydis (praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydis, prie kurio pridedama 10 procentinių punktų (žr. galiojančios MAĮ redakcijos 87 straipsnio 9 dalį, kurioje nustatyta, kad palūkanų dydis lygus delspinigių dydžiui, ir MAĮ 99 straipsnio nuostatas, kad „delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų“)) ne tik visiškai kompensuotų mokesčio mokėtojo finansinius nuostolius, bet ir leistų jam nepagrįstai praturtėti (pasipelnyti) valstybės sąskaita, gaunant palūkanas, kurios būtų jau ne kompensacinio, bet baudžiamojo pobūdžio; 3) palūkanų mokėjimo variantai, įsigaliojus siūlomoms MAĮ pataisoms: pirma, po MAĮ pataisų įsigaliojimo asmeniui įgijus teisę į palūkanas jos būtų kompensuojamos mokant jam mažesnes palūkanas; antra, iki MAĮ pataisų įsigaliojimo asmeniui įgijus ir vis dar po MAĮ įsigaliojimo turint teisę į palūkanas jos būtų kompensuojamos iki 2018-12-31 (imtinai) mokant senesnio dydžio (didesnes) palūkanas, o nuo 2019-01-01 mokant mažesnes palūkanas; iki MAĮ pataisų įsigaliojimo asmeniui įgijus teisę į palūkanas, kai mokėtinų palūkanų laikotarpis baigiasi iki 2018-12-31, palūkanos būtų kompensuojamos mokant senesnio dydžio (didesnes) palūkanas. 4.1.2. Sankcijų taikymo taisyklės (MAĮ 139 ir 140 straipsnių pataisos).
Sankcijų taikymo (baudų skyrimo) taisyklės pagal savo svarbą priskirtinos įstatyminio reguliavimo sričiai (žr. atitinkamas BK ir ANK nuostatas), todėl MAĮ yra siūloma detalizuoti taisykles, kuriomis remdamasis mokesčių administratorius apskaičiuoja konkrečius asmenims skirtinų baudų dydžius. Rengiant šias MAĮ pataisas, vadovautasi analogiškomis BK ir ANK nuostatomis, taip pat atitinkamų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 4.1.3. Mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis (MAĮ 68 straipsnio pataisos). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas priežastis, tikslinga nustatyti diferencijuotą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų sistemą, priklausomai nuo objektyvių kriterijų.
Siūloma tokia senaties terminų sistema:
1) bendrasis senaties terminas – treji metai (dabar yra nustatytas penkerių metų terminas);
2) ilgesnis penkerių metų senaties terminas nustatomas esant sudėtingesniems mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo atvejams:
a) kai mokesčių administratorius atlieka gyventojo mokestinį patikrinimą (gyventojai objektyviai turi didesnių galimybių netinkamai vykdyti savo mokestines prievoles, kadangi informacija apie nedeklaruotas pajamas pasiekiama iš trečiųjų šaltinių (užsienio valstybių) po ilgesnio laikotarpio);
b) kai mokesčių mokėtojas neatitinka patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų (logiška, teisinga ir priimtina yra tai, kad asmuo, praeityje jau netinkamai vykdęs savo mokestines prievoles, laikytinas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų ir todėl jam turėtų būti skiriamas didesnis mokesčių administratoriaus dėmesys ir didesnės teisinės galimybės tikrinti jo mokestinių prievolių vykdymo tinkamumą; tam, kad mokesčių administratorius turėtų aiškius kriterijus, kuriais remdamasis galėtų nustatyti, ar asmuo yra laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, siūloma papildyti MAĮ 40¹ straipsniu ir nustatyti minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;
c) kai atliekamas mokestinis patikrinimas pagal automatinių informacijos mainų pagrindu gautą informaciją (tokie atvejai yra sudėtingesni, informacijos gaunama daugiau ir įvairesnės, todėl mokesčių administratorius turi turėti įgaliojimus tikrinti ilgesnio laikotarpio mokestinių prievolių vykdymą);
d) tikrinant kontroliuojamųjų sandorių kainodarą (atsižvelgiant į sandorių tarp asocijuotųjų asmenų sudėtingumą, reikalavimus, keliamus tokių sandorių pagrindimui, laiką, reikalingą tinkamai įvertinti asocijuotųjų asmenų vykdomoms funkcijoms, prisiimamai rizikai ir veikloje naudojamam turtui bei kitoms kontroliuojamuosius sandorius galinčioms paveikti aplinkybėms, taip pat būtinybę, vertinant asocijuotųjų asmenų tarpusavio sandorius, nagrinėti (tikrinti) ne tik tų metų, kuriais vyko atitinkamas sandoris, bet keleto ankstesnių metų duomenis, kurie leidžia atskleisti vykdyto verslo ypatumus, identifikuoti vertės kūrimo grandinę, paaiškinti tam tikros veiklos cikliškumą, turi būti numatytos teisinės galimybės tikrinti tokius sandorius, sudarytus per ilgesnį laikotarpį), taip pat Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje, 46¹straipsnyje numatytų lengvatų taikymo pagrįstumą;
e) kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89¹ straipsnį, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį, Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį;
f) kai atliekamas mokestinis patikrinimas, teismui pripažinus mokesčio mokėtojo bankrotą tyčiniu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas numato, kad įmonės administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Siūloma tokia senaties terminų sistema:
1) bendrasis senaties terminas – treji metai (dabar yra nustatytas penkerių metų terminas);
2) ilgesnis penkerių metų senaties terminas nustatomas esant sudėtingesniems mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo atvejams:
a) kai mokesčių administratorius atlieka gyventojo mokestinį patikrinimą (gyventojai objektyviai turi didesnių galimybių netinkamai vykdyti savo mokestines prievoles, kadangi informacija apie nedeklaruotas pajamas pasiekiama iš trečiųjų šaltinių (užsienio valstybių) po ilgesnio laikotarpio);
b) kai mokesčių mokėtojas neatitinka patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų (logiška, teisinga ir priimtina yra tai, kad asmuo, praeityje jau netinkamai vykdęs savo mokestines prievoles, laikytinas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų ir todėl jam turėtų būti skiriamas didesnis mokesčių administratoriaus dėmesys ir didesnės teisinės galimybės tikrinti jo mokestinių prievolių vykdymo tinkamumą; tam, kad mokesčių administratorius turėtų aiškius kriterijus, kuriais remdamasis galėtų nustatyti, ar asmuo yra laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, siūloma papildyti MAĮ 40¹ straipsniu ir nustatyti minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;
c) kai atliekamas mokestinis patikrinimas pagal automatinių informacijos mainų pagrindu gautą informaciją (tokie atvejai yra sudėtingesni, informacijos gaunama daugiau ir įvairesnės, todėl mokesčių administratorius turi turėti įgaliojimus tikrinti ilgesnio laikotarpio mokestinių prievolių vykdymą);
d) tikrinant kontroliuojamųjų sandorių kainodarą (atsižvelgiant į sandorių tarp asocijuotųjų asmenų sudėtingumą, reikalavimus, keliamus tokių sandorių pagrindimui, laiką, reikalingą tinkamai įvertinti asocijuotųjų asmenų vykdomoms funkcijoms, prisiimamai rizikai ir veikloje naudojamam turtui bei kitoms kontroliuojamuosius sandorius galinčioms paveikti aplinkybėms, taip pat būtinybę, vertinant asocijuotųjų asmenų tarpusavio sandorius, nagri
nėti (tikrinti) ne tik tų metų, kuriais vyko atitinkamas sandoris, bet keleto ankstesnių metų duomenis, kurie leidžia atskleisti vykdyto verslo ypatumus, identifikuoti vertės kūrimo grandinę, paaiškinti tam tikros veiklos cikliškumą, turi būti numatytos teisinės galimybės tikrinti tokius sandorius, sudarytus per ilgesnį laikotarpį), taip pat Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje, 46¹straipsnyje numatytų lengvatų taikymo pagrįstumą;
e) kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89¹ straipsnį, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį, Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį;
f) kai atliekamas mokestinis patikrinimas, teismui pripažinus mokesčio mokėtojo bankrotą tyčiniu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas numato, kad įmonės administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis numato, kad, jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buvein
ės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis numato, kad, jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Tuo atveju, jei MAĮ 68 straipsnyje būtų nustatytas sutrumpintas 3 metų mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminas, net ir nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus tyčinio bankroto atveju, mokesčių administratorius neturėtų galimybės perskaičiuoti mokesčių. Dėl šių priežasčių siūlytina nustatyti ilgesnį 5 metų senaties terminą tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo bankrotas pripažintas tyčiniu);
g) kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą daroma ilgalaikio turto atskaita, nes tokios atskaitos tikslinimo laikotarpis yra būtent penkeri metai;
3) ilgesnis dešimties metų senaties terminas nustatomas, kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą daroma nekilnojamojo turto, pripažinto ilgalaikiu turtu, atskaita, nes tokios atskaitos tikslinimo laikotarpis yra būtent 10 metų;
mokestinis patikrinimas taikant abipusio susitarimo procedūras (toliau – ASP).
Dauguma užsienio valstybių, taikydamos ASP, netaiko nacionalinių senaties terminų (arba yra nustačiusi ilgesnius terminus, pvz., Slovakija), taip neužkirsdamos kelio panaikinti tarptautinį dvigubą apmokestinimą vien dėl formalių procesinių reikalavimų ir tinkamai vykdydamos tarptautinius įsipareigojimus. ASP yra ypatinga procedūra, vykdoma tarp dviejų ar daugiau lygiateisių užsienio valstybių kompetentingų asmenų, kuri paprastai pradedama tada, kai vienos valstybės mokesčių administratorius papildomai priskaičiuoja mokesčių (atlikdamas kontrolės veiksmus ar kitu būdu) už praeities laikotarpius, nors už šiuos laikotarpius mokėtojas jau būna sumokėjęs mokesčius kitoje valstybėje. Atsižvelgiant į tai, beveik visada yra itin didelis atotrūkis tarp tikrintų metų ir kreipimosi dėl ASP inicijavimo bei pačios procedūros pradžios (pvz., mokesčių administratoriaus praktikoje buvo atvejis, kai Lietuvos kompetentingas asmuo gavo užsienio valstybės kreipimąsi 2013 m., o laikotarpiai, dėl kurių turėjo būti vykdoma procedūra, – 2005–2010 m.).
Todėl itin trumpo senaties termino nustatymas sukurtų situaciją, kad Lietuva turėtų nuolat atsisakyti vykdyti procedūras, kurias įsipareigojo vykdyti pagal tarptautinius dokumentus, siekiant panaikinti dvigubą apmokestinimą (nebūtų vykdomi EBPO patvirtinti minimalūs ASP reikalavimai), taigi Lietuvos mokesčių mokėtojai susidurtų su nepagrįstu apmokestinimu antrąkart. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigalioja ES Tarybos direktyva 2017/1852 dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmo sprendimo Europos Sąjungoje (toliau – Direktyva), kuri bus privaloma ir kurioje taip pat nėra numatyta galimybė dėl valstybėse galiojančių nacionalinių mokesčių perskaičiavimo senačių nenaikinti dvigubo apmokestinimo (atsisakyti vykdyti ASP). Atsižvelgiant į išdėstytas tarptautines tendencijas ir EBPO bei ES reikalavimus, keliamus ASP vykdymui, ASP turi būti nustatyta išimtis, leidžianti netaikyti nacionalinio senaties termino, arba nustatytas gerokai ilgesnis terminas – ne trumpesnis nei 10 metų, kaip ir siūloma Projekte. Taigi, ASP taikomos tais atvejais, kai siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo, tokiu būdu palengvinant mokesčių mokėtojo teisinę ir finansinę padėtį.
Dėl šios priežasties mokesčių mokėtojas yra tiesiogiai suinteresuotas tuo, kad abipusio susitarimo taikymo atveju būtų taikomi ilgesni mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, šios procedūros metu sankcijos nėra taikomos, todėl baigiamosiose nuostatose numatomas ir atgalinis normos veikimas;
4) taip pat išlieka šiuo metu galiojanti su senaties terminais susijusi MAĮ nuostata, kad galimas ilgesnis nei trejų metų senaties terminas tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę BK numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Jeigu praktikoje pagal MAĮ 68 straipsnio nuostatas gali būti taikomi keli, skirtingų dydžių, senaties terminai, mokesčių administratorius taiko tą mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo senaties terminą, kuris yra didesnis. Šios pataisos įsigaliotų nuo 2020 metų, siekiant eliminuoti piktnaudžiavimo pereinamuoju laikotarpiu galimybes. 4.1.4. Mokesčių mokėtojai, neatitinkantis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų (MAĮ papildymas 40¹ straipsniu, MAĮ 38 ir 68 straipsnių pataisos). MAĮ siūloma papildyti ir nustatyti minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kurie leistų objektyviai diferencijuoti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo savo mokestines prievoles.
Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai siejami su per tam tikrą laiką (susiejama su Lietuvos Respublikos įstatymuose (pvz., ANK, BK) nustatytais terminais, kurių metu asmuo laikytinas nubaustu (nuteistu) už atitinkamas neteisėtas (nusikalstamas) veikas) padarytais, užfiksuotais teisės pažeidimais ir teisės pažeidimais, dėl kurių įsigaliojusios sankcijos: 1) MAĮ 40¹ straipsnio 1 papunktis sietinas su padarytais reikšmingais („neapskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių“) mokesčių teisės aktų pažeidimais; 2) MAĮ 40¹ straipsnio 2 punktą sietinas su asmens nubaudimu už nelegalų darbą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnį (tuo šis minimalus patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus skiriasi nuo kito minimalaus patikimo mokesčių mokėtojo kriterijaus, nurodyto MAĮ 40¹ straipsnio
būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnį); 3) MAĮ 40¹ straipsnio 3 punktas sietinas su asmens tebegaliojančiu teistumu už nusikalstamas veikas, padarytas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (sukčiavimas), finansų sistemai (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą), bet kurią nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai. Nusikalstamų veikų sąrašas parinktas atsižvelgiant į tai, kad asmuo netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus būtent finansinėje ekonominėje srityje, kas leidžia teigti, kad šis asmuo neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų; 4) MAĮ 40¹ straipsnio 4 punktas sietinas su padarytais reikšmingais ar pakartotiniais administraciniais nusižengimais, priskiriamais mokesčių administratoriaus kompetencijos sričiai.
Pažymėtina tai, kad: 1) nors MAĮ 40¹ straipsnio 1 ir 4 punktuose reglamentuojami panašūs patikimumo kriterijai, tačiau MAĮ 40¹ straipsnio 1 punktas sietinas su asmens padarytais reikšmingais („neapskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių“) mokesčių teisės aktų pažeidimais, kuriems taikomas ilgesnis senaties terminas, o MAĮ 40¹ straipsnio 4 punktas sietinas su fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo neteisėta veikla ir tokios veiklos pavojingumu, t. y. susietas su pagal ANK skiriama reikšminga sankcija arba nusižengimų pakartotinumu, taikant ANK terminus; 2) fizinio asmens duomenys tvarkomi laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų. Neatitikties minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams pasekmės: 1) prailgintas (penkerių metų) mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas; 2) negalėjimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; 3) negalėjimas būti paramos gavėju; 4) neigiamos pasekmės asmens reputacijai (tokių asmenų sąrašų paviešinimas); 5) ateityje, įstatymų leidėjui nusprendus, neigiamų teisinių pasekmių sąrašas galės būti pratęstas (papildytas). Atsižvelgiant į tai, kad fiziniams asmenims – gyventojų pajamų mokesčio mokėtojams ir toliau bus taikomas ilgesnis senaties terminas, o kituose įstatymuose numatomos neigiamos pasekmės taikytinos tik verslo subjektams, pataisomis siūloma šį institutą taikyti tik fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, atžvilgiu. 4.1.5. Dvigubo asmenų baudimo panaikinimas (MAĮ 132 straipsnio pataisos).
Siekiant išvengti dvigubo asmenų baudimo, siūloma MAĮ papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kad, mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui įtarus, kad mokesčių mokėtojas galimai yra padaręs ir atitinkamą nusikalstamą veiką, mokesčių administratorius sprendimu dėl mokesčių patikrinimo akto patvirtinimo priskaičiuoja papildomas mokėtinų mokesčių ir delspinigių sumas, tačiau baudos skyrimo procesą sustabdo (neskiria konkrečios baudos), o visą aktualią medžiagą persiunčia ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui. Ikiteisminio tyrimo institucijai, prokurorui ar teismui priėmus įsiteisėjusį sprendimą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo ir šią medžiagą pateikus mokesčių administratoriui, jis atnaujina mokesčių mokėtojui skirtinos baudos skyrimo procesą ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) teismui priėmus įsigaliojusį apkaltinamąjį nuosprendį, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui baudos neskiria; 2) teismui priėmus įsigaliojusį išteisinamąjį nuosprendį, taip pat tuo atveju, jeigu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atnaujina baudos skyrimo procesą ir skiria mokesčių mokėtojui atitinkamą baudą. 4.1.6. Baudų netaikymo atvejai (MAĮ 139 straipsnio 2 dalies pataisos). Atsižvelgiant į tai, kad, skiriant baudą, privalomai turi būti nustatoma asmens kaltė kaip privalomasis subjektyvinės pusės elementas, siūloma MAĮ aiškiai nustatyti, kad baudos netaikomos, kai yra atliekamas mirusio mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas. 4.1.7. Vienkartinis atleidimas nuo delspinigių išsaugant atitiktį minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams (Projekto 11 straipsnis).
Atsižvelgiant į šešėlinės ekonomikos mažinimo siekį, bendros valstybės ir visuomenės bei atskirų jos grupių darnos ir pažangos siekimą, tikslinga įteisinti vienkartinę galimybę asmenims, nustatyta tvarka ir terminais deklaravusiems atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, būtų atleistiems nuo neigiamų teisinių pasekmių: 1) jiems nebūtų skiriamos baudos; 2) jiems nebūtų skaičiuojami atitinkami delspinigiai; 3) jie nebūtų laikomi asmenimis, neatitinkančiais minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Privaloma atleidimo sąlyga bus nesumokėtų mokesčių sumokėjimas, tačiau jis galės būti išdėstytas per dvejus metus. Pastaraisiais metais ženkliai išaugo Valstybinės mokesčių inspekcijos administraciniai gebėjimai mokesčių administravimo srityje. Visų pirma tai susiję su modernių administravimo metodų ir techninių priemonių įdiegimu, be to, ženkliai išaugo iš trečiųjų asmenų gaunamos informacijos apie asmenų pajamas apimtys, įskaitant informaciją apie užsienyje esantį turtą, banko sąskaitų informaciją. Moderni rizikos valdymo sistema aiškiai identifikuoja neatitikimus tarp deklaruotų ir iš trečiųjų asmenų, registrų gautos informacijos apie pajamas. VMI gaunamos informacijos kiekis bei pobūdis ir toliau didės, informacinių technologijų diegimas ir mokesčių administravimo procedūrų perkėlimas į elektroninę erdvę leis dar efektyviau identifikuoti mokesčių nemokančius asmenis, taip vis labiau užtikrinant mokesčių sumokėjimo neišvengiamumą.
Atsižvelgiant į tai, savo laiku mokesčių nedeklaravę asmenys turėtų būti tiesiogiai suinteresuoti suteikta galimybe, kadangi pasibaigus mokestinės amnestijos terminui, bus intensyviai naudojamasi VMI turima informacija siekiant identifikuoti mokesčių nesumokėjusius asmenis ir tokiems asmenims, jei jie nebus pasinaudoję suteikta proga savanoriškai įvykdyti pinigines prievoles, bus be išlygų pritaikytos įstatymuose numatytos sankcijos, o atskirais atvejais – sprendžiamas klausimas ir dėl baudžiamosios bylos iškėlimo inicijavimo. Be to, siekiant nesudaryti prielaidų diskriminuoti asmenų, laiku savanoriškai deklaravusių mokesčius, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jų nesumokėjusių, numatoma nuo likusios nesumokėtos ar neišieškotos delspinigių sumos sumokėjimo juos atleisti automatiškai. Šiuo atveju mokesčių sumokėjimas nebus būtina atleidimo nuo delspinigių sąlyga. 4.2. Priėmus Projektą, bus tokie teigiami rezultatai: 1) nustatytos proporcingos sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimus mokesčių teisėje; 2) įstatymo lygiu užtikrintos mokesčių mokėtojų teisės (baudų skyrimo taisyklės; mokesčių mokėtojų teisė į palūkanas, esant mokestinei permokai); 3) nustatyta diferencijuota mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų sistema; 4) įteisintos neigiamos pasekmės asmenims, netinkamai vykdantiems savo mokestines prievoles (nustačius minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus); 5) sudarytos galimybės asmenims, praeityje netinkamai vykdžiusiems savo mokestines prievoles, jas įvykdyti be jokių neigiamų teisinių ir moralinių pasekmių. 5.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomi Projekto priėmimo teigiami rezultatai aprašyti aiškinamojo rašto 4.4 papunktyje. Neigiamų Projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Tiesioginis poveikis kriminogeninei situacijai ar korupcijos mastui nenumatomas, nes Projektu nėra koreguojami baudžiamosios teisės (baudžiamosios atsakomybės) klausimai. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto priėmimas turės tiesioginę įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
1) esant mokesčio permokai, laiku jos negrąžinus, asmenys turės teisę į atitinkamas palūkanas; net ir tuo atveju, kai mokesčių administratorius, siekdamas įsitikinti tam tikro mokesčių mokėtojo prašymo pagrįstumu, atliks mokestinį patikrinimą (su sąlyga, kad atlikus šį patikrinimą bus patvirtintas mokesčio permokos susidarymo faktas), kas leis užtikrinti, kad sąžiningas verslas šiuo atveju nepatirs finansinių nuostolių; 2) netinkamai savo mokestines prievoles vykdantys asmenys galės būti tikrinami taikant ilgesnį (penkerių metų) mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą, jie neteks teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir neteks paramos gavėjo statuso (žr. lydimųjų įstatymų (Viešųjų pirkimų įstatymo ir Labdaros ir paramos įstatymo) projektų nuostatas), turės teigiamą įtaką sąžiningo, atsakingo verslo sąlygoms ir plėtrai; 3) verslui sudaroma laikina, vienkartinė teisinė galimybė įvykdyti savo anksčiau neįvykdytas mokestines prievoles be neigiamų finansinių, teisinių pasekmių ir tokiu būdu pradėti (tęsti) savo veiklą „nuo balto lapo“. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą, taip pat reikės keisti kai kuriuos kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (ANK, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą), kuriuose įvairiais aspektais reglamentuojami asmenų teisinės atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus klausimai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytųjų reikalavimų. Projekto sąvoka ir ją įvardijantis terminas įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Projektui įgyvendinti reiks pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. VA-25 „Dėl Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Apibendrinant bendrąjį teikiamo Projekto ir kartu teikiamų kitų įstatymų pakeitimo projektų poveikį, 2019 metais planuojamas bendras teigiamas 200 milijonų eurų poveikis valstybės pajamoms, 2020 ir 2021 metais – po 160 milijonų eurų.
Taip pat bus būtina parengti priemones, leidžiančias iš Administracinių nusižengimų registro ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gauti duomenis apie mokesčių mokėtojų priskyrimą patikimiems ar nepatikimiems mokesčių mokėtojams. Šių priemonių parengimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto išlaidų, kurios bus dengiamos iš bendrųjų asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektas derintas su Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos banku, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Valstybine lietuvių kalbos komisija, Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu.
Projektas taip pat derintas su šiomis suinteresuotomis institucijomis: Investuotojų forumu, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos autoverslininkų asociacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija, Legalaus verslo aljansu, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija, Lietuvos mokesčių mokėtojų asociacija, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centru. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Baudų skyrimas“, „palūkanos už mokesčio permoką“, „mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Lietuvos Respublikos Vyriausybė
administravimo įstatymo Nr.
IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1087“ iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos Prezidentūros parengtam MAĮ 139 straipsnio pataisų projektui, kuriame taip pat yra reglamentuojami aktualūs mokesčių administravimo tobulinimo klausimai. Priėmus šį projektą Lietuvos Respublikos Seime, jo nuostatos turėtų būti įtrauktos į teikiamą Projektą.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 3 straipsniu papildomame keičiamo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė – „<...> nebuvo nubaustas už nusikaltimą ir
(ar) baudžiamąjį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
praturtėjimas“, bet kurį nusikaltimą ir (ar) baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus <...>“ tikslintina į – „<...> nebuvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai, taip pat už analogiškas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus <...>“. 2. Teikiamo projekto 3 straipsniu papildomame įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatomas vienas iš minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų: „4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau
Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje“. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje nurodyti kriterijai – 1) paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda; 2) sąrašo principu išvardinti administraciniai nusižengimai; – neidealiai koreliuoja tarpusavyje. Pabrėžtina, kad nei galiojančioje ANK redakcijoje, nei kartu teikiamame ANK pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2207) baudų dydžiai ne visais atvejais siekia 1500 eurų dydį. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad ne už visus iš sąrašo principu išvardintų administracinių nusižengimų (past. – 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158-174, 176, 187–193, 195, 198, 200–203, 205, 207–215, 218, 223, 505, 546) yra nustatytas pakartotinumas, kaip veiką kvalifikuojantis požymis[1]. Be to, svarstytina, ar formuluotėje „<...> ir jam nebuvo paskirta bauda už minėtuose straipsniuose nurodytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai“ jungtukas „ir“ neturėtų būti pakeistas jungtukais „ir (ar)“. 3. Projekto
„Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai“.
Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 2 dalies turinys neatitinka šio straipsnio pavadinimo. Svarstytina, ar atsižvelgiant į šios dalies turinį, jos nereikėtų dėstyti atskiru keičiamo įstatymo straipsniu. 4. Atsižvelgiant į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 68 straipsnio 4 dalies formą ir struktūrą bei į šio straipsnio 6 ir 7 dalių turinį, siūlytume analogiškai viena dalimi dėstyti šio straipsnio 6 ir 7 dalis. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 87 straipsnio 7 dalyje atsisakoma punktų, turėtų būti keičiama ir 87 straipsnio 6 dalis, kurioje yra nuoroda į 87 straipsnio 7 dalies 1 punktą. 6. Projekto
įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas, o šios dalies papildymas nauju 2 punktu. 7. Projekto
ir baudžiamasis nusižengimas keistina į bendresnį – nusikalstamos veikos terminą[2]. 8. Projekto
priimto sprendimo įsiteisėjimo reikalavimo. Įstatymo 132 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga, kad – „<...> mokesčių administratorius <...> baudos skyrimą sustabdo iki tol, kol ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ar teismas priims sprendimą dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo <...>“. Šio straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui priėmus sprendimą dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą ir šiam sprendimui įsiteisėjus (past. – pabraukta mūsų) <...>“. 9.
įstatymo 132 straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojama formuluotė „<...> dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą <...>“ yra perkrauta pertekliniais požymiais. Rekomenduotina ją trumpinti į – „<...> dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn <...>“. 10. Atsižvelgiant į projektu keičiamo 40¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 132 straipsnio 5 dalies 1 punkte taip pat neturėtų būti įtraukta aplinkybė dėl asmens nuteisimo dėl neteisėto praturtėjimo nusikalstamos veikos (BK 189¹ straipsnis) padarymo. 11. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. gegužės 17 d. Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1155, kurio nuostatos įsigalios 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad ir projektu yra keičiamas 139 šio įstatymo straipsnis, kurio nuostatos įsigalios taip pat
ir šių teisės aktų nuostatas derinti tarpusavyje. 12. Atsižvelgus į 11 pastabą, gali tekti keisti ir projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 5 dalies 1 ir 2 punktų nuorodas į keičiamo įstatymo 139 straipsnio 1 dalį. 13. Manytina, kad projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 dalies 1 punktas turėtų būti suformuotas kaip bendra taisyklė 2 dalies tekste, o ne viename iš jos punktų[3]. 14. Siūlytina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 dalį papildyti subjektyviuoju pažeidimo pagrindu – kalte (kaltės forma ir rūšimi). Taip pat svarstytina, ar kaip vienas iš bendrųjų baudos skyrimo pagrindų neturėtų būti ir dėl padaryto pažeidimo kilusi žala. Be to, diskutuotina, ar projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 dalies 2 punkte prieš žodį „pobūdį“ neturėtų būti įterptas žodis „pavojingumo“, o žodis „mastą“ neturėtų būti keistinas žodžiu „laipsnį“.
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti koreguojamos ir keičiamo įstatymo 140 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos. 15. Projekto
„atlygino“ siūlytina įrašyti žodžius „arba pašalino“. 16. Projekto
„ekonominei“ rašytini jungtukai „ir (ar)“. 17. Projekto
„<...> esant psichinei ir (ar) fizinei prievartai <...>“ keistina į
formuluotę „<...> dėl psichinės ir (ar) fizinės prievartos <...>“. 18. Projekto
rekomenduotina išdėstyti kitoje straipsnio dalyje, performuluojant ją kalbiškai: „Mokesčių administratorius gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 3 dalyje nenurodytas aplinkybes“. 19. Nepritartina, kad keičiamo įstatymo 140 straipsnio 4 dalyje formaliai siūloma nustatyti daugiau atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nei šio straipsnio 3 dalyje atsakomybę lengvinančių aplinkybių. 20. Projekto
formuluotė „įvairiais būdais“ brauktina kaip perteklinė. 21. Projekto
formuluotė „didelė žala valstybės biudžetui yra tada“ brauktina kaip perteklinė, o po jos einanti formuluotė dėstytina ne skliausteliuose. 22.
tikslumo ir aiškumo bei atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 dalį, rekomenduotina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 5 dalies 2 punkte po žodžio „baudą“ rašomą formuluotę – „<...> kuri gali būti mažesnė ar didesnė nei Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje (ar specialiajame mokesčio įstatyme) nurodytos skirtinos baudos vidurkis arba lygi šiam vidurkiui <...>“ performuluoti į formuluotę „<...> kurios dydį apskaičiuoja nuo baudos vidurkio“. 23. Projekto
įtvirtinti nuostatą: „3) mokesčių administratorius, nustatęs, kad yra kelios asmens padarytą mokesčių įstatymo pažeidimą lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, asmeniui skiria baudą, kurios dydis nesiekia skirtinos baudos vidurkio“. Cituojamoje nuostatoje esanti formuluotė „<...> asmens padarytą mokesčių įstatymo pažeidimą lengvinančios aplinkybės <...>“ keistina formuluote – „<...> asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės <...>“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 140 straipsnio 5 dalies 4 punkto. 24. Projekto
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Projekto 10 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnio nuostatos įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Projekto
įgyvendinimo ir taikymo nuostatos, tačiau vartojamos formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Svarstytina, ar ši formuluotė neturėtų būti pakeista formuluote „iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo“. 25. Projekto
koreguotina, nes įstatymo įsigaliojimas nėra tęstinis procesas, o paskutiniame šios dalies sakinyje po žodžio įstatymo įrašytinas žodis „įsigaliojimo“ arba, atsižvelgus į 24 pastabą, formuluotė „4 straipsnio įsigaliojimo“. 26.
šiame straipsnyje yra tik 5 dalys. 27. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsnio dalys dėstomos pagal keičiamo įstatymo straipsnius, svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 8 dalis, kurioje rašoma apie keičiamo įstatymo 3 straipsnį, neturėtų būti dėstoma šio straipsnio 3 dalimi, atitinkamai keičiant kitų dalių numeraciją. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5)
J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Pavyzdžiui, ANK 142 straipsnis yra nurodytas šiame sąraše, nors jo maksimali sankcija nesiekia 1500 eurų, be to, straipsnyje nėra numatytos atsakomybės už pakartotinį atitinkamos veikos padarymą. [2] Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 10 straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. [3] Žr. pvz. kaip suformuotos BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatomas vienas iš minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų: „4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau
(ar) jam nebuvo paskirta bauda už šiame punkte nurodytuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje.“ Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos:
dėmesys, kad cituojamoje nuostatoje daroma nuoroda į ANK 200 – 203 straipsnius, kurie 2018 m. birželio 5 d. įstatymu Nr. XIII-1253 (įsigaliojo 2018 m. birželio 15 d.) pripažinti netekusiais galios. 1.2.
straipsnių yra septyni straipsniai, kurie net formaliai neatitinka nė vieno iš dviejų reikalaujamų kriterijų, t. y. jų sankcijose numatytos baudos neviršija 1500 eurų dydžio; be to, šiuose straipsniuose nėra numatytos kvalifikuotos atsakomybės už atitinkamų nusižengimų padarymą pakartotinai: ANK 142, 171, 189, 190, 191, 195, 546 straipsniai. 1.3. Teisės technikos aspektu nuorodos į „158
formuluotė „<...> dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą <...>“ yra perkrauta pertekliniais požymiais. Rekomenduotina ją trumpinti į – „<...> dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn <...>“. 3. 2018 m. gegužės 17 d. Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1155, kurio nuostatos įsigalios 2019 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu keičiamo įstatymo 139 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skiriamų konkrečių baudų dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą“. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 139 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis“.
Pabrėžtina, jog projektu keičiamo įstatymo 139 straipsnio nuostatos įsigalios 2019 m. sausio 2 d. Atsižvelgiant į tai bei siekiant išvengti galimų įstatymo taikymo problemų, siūlytina suvienodinti minėto įstatymo bei projekto nuostatas. 4. 2018 m. gegužės 17 d. Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1155, kurio nuostatos įsigalios 2019 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu keičiamo įstatymo 139 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „mokesčių mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą pagal šį Įstatymą mažiau negu prieš penkerius metus jau buvo paskirta bauda, skiriant baudą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos baudos dydis didinamas dvigubai“. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 139 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „mokesčių mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą pagal šį Įstatymą per trumpesnį negu per šio įstatymo 68 straipsnyje numatytą atitinkamą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą jau buvo paskirta bauda, šio Įstatymo 140 straipsnio nustatyta tvarka apskaičiuota bauda didinama dvigubai“. Pabrėžtina, jog projektu keičiamo įstatymo 139 straipsnio nuostatos įsigalios 2019 m. sausio 2 d. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr.
XIII-1155 mokesčių administratorius skirdamas baudą turėtų atsižvelgti į mažiau negu prieš penkerius metus paskirtą baudą, o 2019 m. sausio 2 d. įsigaliojus šio projekto nuostatoms – turėtų atsižvelgti į per einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus paskirtą baudą. Be to, pastebėtina, jog 2020 m. sausio 1 d. įsigaliotų nauja keičiamo įstatymo 68 straipsnio redakcija, kurioje jau atsirastų net keli mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, t.y. einamieji ir treji praėję kalendoriniai metai, einamieji ir penki praėję kalendoriniai metai, einamieji ir dešimt praėjusių kalendorinių metų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti praktinių įstatymo taikymo problemų, siūlytina palikti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1155 įvardintą terminą. Nepritarus šiai pastabai, būtina atitinkamai koreguoti minimame įstatyme esantį terminą. Antra, 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XIII-1155 mokesčių administratorius skirdamas baudą turėtų atsižvelgti į 139 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, o 2019 m. sausio 2 d. įsigaliojus šio projekto nuostatoms – turėtų atsižvelgti į 140 straipsnyje nustatytas taisykles. Siekiant išvengti galimų praktinių įstatymo taikymo problemų, siūlytina suvienodinti minėto įstatymo bei projekto nuostatas. 5. Projekto
žodis „dalyje“. 6. Projekto
formuluotė „ne ar“ brauktina kaip perteklinė. 7. Atsižvelgus į šioje Teisės departamento išvadoje išdėstytas 3 ir 4 pastabas, atitinkamai koreguotinos projekto 10 straipsnio 1 ir 8 dalys dėl projekto 8 straipsnio įsigaliojimo. 8.
suderinti projekto nuostatas su Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1155 bei išvengti galimų praktinių įstatymo taikymo problemų, siūlytina papildyti projekto 10 straipsnio nuostatas minimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-06-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Bronius Markauskas pavaduojantis Valių Ąžuolą, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-28)3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 40¹straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė –
„<...> nebuvo nubaustas už nusikaltimą ir (ar) baudžiamąjį nusižengimą,
nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje
„Sukčiavimas“, 189¹ straipsnyje „Neteisėtas praturtėjimas“, bet
kurį nusikaltimą ir (ar) baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus <...>“ tikslintina į – „<...> nebuvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai, taip pat už analogiškas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus <...>“. Pritarti 2.
(2018-05-28)3
projekto 3 straipsniu papildomame įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatomas vienas iš minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų:
„4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, arba individualia
veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158-174, 176, 187–193, 195, 198, 200–203, 205, 207–215, 218, 223, 505, 546 straipsniuose, ir jam nebuvo paskirta bauda už minėtuose straipsniuose nurodytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje“. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje nurodyti kriterijai – 1) paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda; 2) sąrašo principu išvardinti administraciniai nusižengimai; – neidealiai koreliuoja tarpusavyje. Pabrėžtina, kad nei galiojančioje ANK redakcijoje, nei kartu teikiamame ANK pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2207) baudų dydžiai ne visais atvejais siekia 1500 eurų dydį. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad ne už visus iš sąrašo principu išvardintų administracinių nusižengimų (past. – 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158-174, 176, 187–193, 195, 198, 200–203, 205, 207–215, 218, 223, 505, 546) yra nustatytas pakartotinumas, kaip veiką kvalifikuojantis požymis . Be to, svarstytina, ar formuluotėje „<...> ir jam nebuvo paskirta bauda už minėtuose straipsniuose nurodytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai“ jungtukas „ir“ neturėtų būti pakeistas jungtukais „ir (ar)“.
Pritarti iš dalies Projekto 3 straipsniu papildomame įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžių „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158-174, 176, 187–193, 195, 198, 200–203, 205, 207–215, 218, 223, 505, 546 straipsniuose, ir“, įrašyti jungtuką „(ar)“. Pažymėtina, kad šioje nuostatoje nurodyti kriterijai – 1) paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda; 2) sąrašo principu išvardinti administraciniai nusižengimai ir neturi būtinai koreliuoti tarpusavyje, t. y. nepriklausomai nuo pirminio pažeidimo sankcijos dydžio, jei pažeidimas padarytas pakartotinai, laikytina, kad asmuo neatitinka patikimumo kriterijų. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-28)3
įstatymas papildomas nauju 40¹ straipsniu „Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai“. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 2 dalies turinys neatitinka šio straipsnio pavadinimo. Svarstytina, ar atsižvelgiant į šios dalies turinį, jos nereikėtų dėstyti atskiru keičiamo įstatymo straipsniu. Nepritarti Komiteto nuomone, keičiamo įstatymo 40¹ straipsnio 2 dalis neturėtų būti dėstoma atskiru keičiamo įstatymo straipsniu, kadangi ši dalis yra taikytina būtent 40¹ straipsnio 1 dalies aspektu. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-28)4
keičiamo įstatymo 68 straipsnio 4 dalies formą ir struktūrą bei į šio straipsnio 6 ir 7 dalių turinį, siūlytume analogiškai viena dalimi dėstyti šio straipsnio 6 ir 7 dalis. Pritarti
(2018-05-28)51 5.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 87 straipsnio 7 dalyje atsisakoma punktų, turėtų būti keičiama ir 87 straipsnio 6 dalis, kurioje yra nuoroda į
(2018-05-28)61
esmėje turėtų būti akcentuojamas ne keičiamo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies
(2018-05-28)7
straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė – nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas keistina į bendresnį – nusikalstamos veikos terminą. Pritarti
7
straipsnio 4 ir 5 dalys suvienodintinos dėl priimto sprendimo įsiteisėjimo reikalavimo. Įstatymo 132 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga, kad –
„<...> mokesčių administratorius <...> baudos skyrimą sustabdo
iki tol, kol ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ar teismas priims sprendimą dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo <...>“. Šio straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui priėmus sprendimą dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą ir šiam sprendimui įsiteisėjus (past. – pabraukta mūsų) <...>“. Pritarti
7
dalyse vartojama formuluotė „<...> dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą <...>“ yra perkrauta pertekliniais požymiais. Rekomenduotina ją trumpinti į – „<...> dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn <...>“.
Nepritarti Komiteto nuomone, toks sutrumpinimas neapimtų nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą elemento. 10. Teisės departamentas (2018-05-28)7
į projektu keičiamo 40¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 132 straipsnio 5 dalies 1 punkte taip pat neturėtų būti įtraukta aplinkybė dėl asmens nuteisimo dėl neteisėto praturtėjimo nusikalstamos veikos (BK 189¹ straipsnis) padarymo. Pritarti
8
dėmesys, kad 2018 m. gegužės 17 d. Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1155, kurio nuostatos įsigalios 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad ir projektu yra keičiamas 139 šio įstatymo straipsnis, kurio nuostatos įsigalios taip pat 2019 m. sausio 1 d., būtina atitinkamai keisti ir aukščiau minimą teisės aktą ir šių teisės aktų nuostatas derinti tarpusavyje. Pritarti Žr. Komiteto 3 pasiūlymą. Taip pat, siekiant, kad techniškai abeji įstatymai įsigaliotų ir jų nuostatos būtų suderintos tarpusavyje, siūlytina Projekto 8 straipsnio įsigaliojimą numatyti 2019 m. sausio 2 d. 12. Teisės departamentas (2018-05-28)9
į 11 pastabą, gali tekti keisti ir projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
įstatymo 139 straipsnio 1 dalį. Pritarti
9 13. Manytina, kad projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 dalies 1 punktas turėtų būti suformuotas kaip bendra taisyklė 2 dalies tekste, o ne viename iš jos punktų. Pritarti
9
projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 dalį papildyti subjektyviuoju pažeidimo pagrindu – kalte (kaltės forma ir rūšimi).
Taip pat svarstytina, ar kaip vienas iš bendrųjų baudos skyrimo pagrindų neturėtų būti ir dėl padaryto pažeidimo kilusi žala. Be to, diskutuotina, ar projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 dalies 2 punkte prieš žodį
„pobūdį“ neturėtų būti įterptas žodis „pavojingumo“, o žodis „mastą“ neturėtų
būti keistinas žodžiu „laipsnį“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti koreguojamos ir keičiamo įstatymo 140 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos. Pritarti
9
straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžio „atlygino“ siūlytina įrašyti žodžius „arba pašalino“. Pritarti
9
straipsnio 3 dalies 3 punkte po žodžio „ekonominei“ rašytini jungtukai „ir
9
straipsnio 3 dalies 4 punkte formuluotė „<...> esant psichinei ir (ar) fizinei prievartai <...>“ keistina į formuluotę „<...> dėl psichinės ir (ar) fizinės prievartos <...>“. Pritarti
9
straipsnio 3 dalies 5 nuostatą rekomenduotina išdėstyti kitoje straipsnio dalyje, performuluojant ją kalbiškai: „Mokesčių administratorius gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 3 dalyje nenurodytas aplinkybes“. Nepritarti Techninė pastaba dėl stiliaus ir išdėstymo. 19. Teisės departamentas (2018-05-28)9
straipsnio 4 dalyje formaliai siūloma nustatyti daugiau atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nei šio straipsnio 3 dalyje atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nepritarti Sunkinančių aplinkybių sąrašas privalo būtų baigtinis, todėl ir yra ilgesnis.
Tuo tarpu atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali būti pripažintos ir kitos faktinės aplinkybės. 20. Teisės departamentas (2018-05-28)9
straipsnio 4 dalies 4 punkte esanti formuluotė „įvairiais būdais“ brauktina kaip perteklinė. Pritarti
9
straipsnio 4 dalies 5 punkte esanti formuluotė „didelė žala valstybės biudžetui yra tada“ brauktina kaip perteklinė, o po jos einanti formuluotė dėstytina ne skliausteliuose. Pritarti
9
atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 dalį, rekomenduotina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 5 dalies 2 punkte po žodžio „baudą“ rašomą formuluotę – „<...> kuri gali būti mažesnė ar didesnė nei Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje (ar specialiajame mokesčio įstatyme) nurodytos skirtinos baudos vidurkis arba lygi šiam vidurkiui <...>“ performuluoti į formuluotę „<...> kurios dydį apskaičiuoja nuo baudos vidurkio“. Pritarti
9
straipsnio 5 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti nuostatą: „3) mokesčių administratorius, nustatęs, kad yra kelios asmens padarytą mokesčių įstatymo pažeidimą lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, asmeniui skiria baudą, kurios dydis nesiekia skirtinos baudos vidurkio“. Cituojamoje nuostatoje esanti formuluotė „<...> asmens padarytą mokesčių įstatymo pažeidimą lengvinančios aplinkybės <...>“ keistina formuluote –
„<...> asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės <...>“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 140 straipsnio 5 dalies
10 1, 3 24.
Projekto 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas su tam tikromis išimtimis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Projekto 10 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnio nuostatos įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse aptariamos keičiamo įstatymo 4 straipsnio įgyvendinimo ir taikymo nuostatos, tačiau vartojamos formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Svarstytina, ar ši formuluotė neturėtų būti pakeista formuluote „iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo“. Pritarti
105
formuluotė „šio įstatymo įsigaliojimo metu“ koreguotina, nes įstatymo įsigaliojimas nėra tęstinis procesas, o paskutiniame šios dalies sakinyje po žodžio įstatymo įrašytinas žodis „įsigaliojimo“ arba, atsižvelgus į 24 pastabą, formuluotė „4 straipsnio įsigaliojimo“. Pritarti
107
nuoroda į 140 straipsnio 6 dalį tikslintina, nes šiame straipsnyje yra tik 5 dalys. Pritarti
10
straipsnio dalys dėstomos pagal keičiamo įstatymo straipsnius, svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 8 dalis, kurioje rašoma apie keičiamo įstatymo 3 straipsnį, neturėtų būti dėstoma šio straipsnio 3 dalimi, atitinkamai keičiant kitų dalių numeraciją. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra, 2018-06-093 Dėl M A Į papildymo 40¹ straipsniu Projekte siūloma MAĮ papildyti nauju 40¹ straipsniu ir nustatyti minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kurie leistų objektyviai diferencijuoti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo savo mokestines prievoles.
Viena iš neatitikimo šiems kriterijams pasekmių - negalėjimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Lietuvos advokatūra atkreipia dėmesį į tokios pasekmės didelę reikšmę bei mano, kad „nepatikimumo" kriterijai turi būti labai aiškūs, pagrįsti ir proporcingi, t.y., jie turi būti pakankami tam, kad juridinis asmuo būtų tam tikram laikui eliminuotas iš viešųjų pirkim ų. Dalis Projekte pateikiamų požymių yra labai plačios apimties ir neapibūdina mokesčių mokėtojo „nepatikimumo". Pirmasis kriterijus, numatytas MAĮ 40¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, siejamas su padarytais reikšmingais mokesčių teisės aktų pažeidimais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, siūlytina:
MAĮ 40¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos baudos, kaip požymio, arba sąvoką „bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą" detalizuoti, t. y. įvardinti „bauda už pajamų neįtraukimą pagal šio Įstatymo 139 straipsnį".
pat būtina aiškiai nurodyti, kad sprendimas, kuriuo skirta bauda už aptariamus pažeidimus neturi būti apskųstas arba jo apskundimo atveju ginčas jau yra pasibaigęs; vietoje formuluočių „tikrovėje nevykdytos ūkinės operacijos" bei „kitomis nei nurodyta sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos" naudoti „PVM sukčiavimo" arba „dalyvavimo PVM sukčiavime" sąvokas;
kriterijaus „nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių". Nepritarti Dalis pasiūlymų yra redakcinio pobūdžio, nekeičiantys reglamentavimo esmės. Pasiūlymas apsiriboti tik sukčiavimu PVM srityje panaikintų galimybę taikyti atitinkamas pasekmes sąmoningai vengiant mokėti kitų mokesčių, nors pažeidėjo kaltės forma ir veikos pavojingumas būtų vienodas.
Papildomai apskaičiuotų mokesčių ribos nustatymas yra tikslingas atribojant santykinai mažiau reikšmingus pažeidimus. 2. Lietuvos advokatūra
2 Dėl MAĮ
Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti MAĮ 87 straipsnio 9 dalį ir joje numatyti, kad mokesčių mokėtojo naudai palūkanos nebus skaičiuojamos, kai vykdoma abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, - palūkanos neskaičiuojamos laikotarpiu nuo kreipimosi dėl abipusio susitarimo procedūros iki šios procedūros pabaigos. Pažymėtina, kad šia nuostata galimai nepagrįstai būtų ribojamas palūkanų skaičiavimas abipusio susitarimo procedūros metu. Projekto rengėjai nepateikia jokių šią išimtį pateisinančių motyvų (pvz. aukštesnės galios teisės aktai, bendrieji teisės principai ar teismų jurisprudencija). Manytina, kad palūkanų skaičiavimas turėtų motyvuoti mokesčių administratorių siekti greitesnio abipusio susitarimo ir yra teisingas atlyginimas už nuosavybės teisės ribojimą. Dėl nurodytų priežasčių šios išimties siūlome atsisakyti, o MAĮ 87 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „Mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių m etinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta.
Mokesčių mokėtojo naudai palūkanos neskaičiuojamos,—kai vykdom abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/136/EEB- dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, palūkanos neskaičiuojamos laikotarpiu nuo kreipimosi dėl abipusio susitarimo procedūros iki šios procedūros pabaigos“. Nepritarti Dvigubo apmokestinimo išvengimo procedūra pradedama išimtinai mokesčių mokėtojo interesais, kadangi mokesčiai pagal nacionalinę teisę yra paskaičiuoti teisėtai ir tiksliai, todėl nebūtų teisinga kitų mokesčių mokėtojų sąskaita procedūros laikotarpiu multinacionalinės korporacijos naudai priskaičiuoti dar ir palūkanas. Be to, yra numatyta, kad tuo atveju, jei pasibaigus abipusio susitarimo procedūrai mokesčių mokėtojo prievolė sumažėja, jam proporcingai grąžinamos, visos, jei tokių buvo, sumokėtos ar išieškotos baudų, delspinigių ar palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį sumos
2018-06-099 Dėl MAĮ
Projekto 9 straipsnyje siūloma pakeisti MAĮ 140 straipsnį, jį papildant bei detalizuojant taisykles, kuriomis remdamasis mokesčių administratorius apskaičiuoja konkrečius asmenims skirtinų baudų dydžius. MAĮ 140 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Viena jų - tai atvejis, kai asmuo savo noru atlygina pažeidimu padarytą žalą.
Svarstytina, ar ši nuostata neturėtų būti tikslinama, konkrečiau apibūdinant „žalos" terminą, pavyzdžiui, nurodant „sumokėjo priskaičiuotą papildomą mokesčio ir/ar delspinigių sumą" bei atsisakyti sąvokos „savo noru". Atitinkamai MAĮ 140 straipsnio 4 dalis numato asmens atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte viena iš tokių aplinkybių siūloma laikyti turinio viršenybės prieš formą principo taikymo atvejus. Abejotina, ar mokesčių perskaičiavimas taikant MAĮ 69 straipsnį (turinio viršenybės prieš formą principą) gali būti savaime pripažįstamas sunkinančia aplinkybe, nes ji objektyviai savaime nežymi didesnio mokesčių mokėtojo veikos pavojingumo. Asmenys, naudojantys mokesčių vengimo/planavimo elementus savo veikloje dažniausiai galvoja, kad jie veikia visiškai teisėtai ir tik teismui priėmus galutinį sprendimą mokestiniame ginče jų veikla kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas. Mokesčių teisės teorijoje yra pripažįstamas teisėto mokesčių planavimo ir mokesčių vengimo atskyrimo ypatingas sudėtingumas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad Projekte siūloma asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nerodanti jokio padidinto veikos ir mokėtojo pavojingumo, papildomai neproporcingai apsunkins mokesčių mokėtojų, siekiančių teisėtai naudotis palankesniu mokestiniu režimu, atsakomybę, todėl šios nuostatos siūlome atsisakyti. Nepritarti Žalos atlyginimas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė įrašytas remiantis ANK ir BK analogija. Konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas piktnaudžiavo teise, juo šiuo metu pagal VMI taisykles bei suformuota teismų praktiką laikoma sunkinančia aplinkybe, tai teisinio reglamentavimo aiškumo ir informatyvumo tikslu yra atkartojama įstatyme. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 5.1. Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr.
atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms. 5.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
31 1, 3 Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 2018-06-13 pateiktą pasiūlymą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-491 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2209 bei siekiant tarpusavyje suderinti abu teisės aktus (Mokesčių administravimo įstatymo ir Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatas), siūlytina patikslinti Projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas Projekto 3 straipsnio 1 d. 1 punkte išbraukti žodžius „einamuosius ir“, o 3 punkte vietoj žodžio „penkerius“, įrašyti „trejus“. Pritarti
4 Argumentai: Pagal pateiktas Projekto
galimas už ilgesnį nei 3 metų laikotarpį tik atliekant mokestinį patikrinimą, ko iš esmės nebuvo siekta teikiamomis pataisomis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai pakoreguoti Projekto formuluotes taip, kad mokesčio apskaičiavimas /perskaičiavimas būtų galimas ne tik mokestinio patikrinimo metu, tačiau taip pat ir naudojant kitas (švelnesnes) kontrolės priemones (pvz. mokestinį tyrimą). Pasiūlymas. Projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis
1Jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. 2.
2Šio Įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu. 3. Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją arba patikslintą mokesčio deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki šio straipsnio 1 dalyje numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius gali patikrinti šioje deklaracijoje deklaruoto mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir jį perskaičiuoti neatsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu mokesčių administratorius patikrinimą pradeda ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios deklaracijos pateikimo dienos. 4. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima šiais atvejais:
1) kai atliekamas gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas ar perskaičiavimas (išskyrus fizinio asmens mokamo pajamų mokesčio nuo pajamų iš individualios veiklos dalį);
2) kai mokesčių administratorius atlieka mokesčių mokėtojo, neatitinkančio minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, mokesčių apskaičiavimą ar perskaičiavimą;
3) kai, remiantis šio Įstatymo 61¹ straipsniu, mokesčių administratorius atlieka mokesčių apskaičiavimą ar perskaičiavimą pagal automatinių informacijos mainų pagrindu gautą informaciją;
Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, taip pat tikrinant minėto įstatymo 5 straipsnio 7 dalies, taip pat 46¹ straipsnio taikymo pagrįstumą.
Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe;
5) kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89¹ straipsnį, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį, Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe;
6) kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas teismui pripažinus mokesčio mokėtojo bankrotą tyčiniu;
7) kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma ilgalaikio turto, kuris nėra nekilnojamasis turtas, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe. 5.
5Mokesčių administratorius apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu 1 ir 2 dalyse numatytas terminas gali tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. 6. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir dešimt praėjusių kalendorinių metų, skaičiuojamų šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima šiais atvejais:
1) kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma nekilnojamojo turto, pripažinto ilgalaikiu turtu, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe;
2) kai vykdoma abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, taip pat mokesčių administratoriui vykdant mokesčio apskaičiavimą arba perskaičiavimą. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su nurodytąja aplinkybe.“
8 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 11 pastabą, siūlytina Projekto 8 straipsnį suderinti su jau įsigaliojusiu įstatymu Nr. XIII-1155 ir keičiamo įstatymo 139 straipsnį išdėstyti nauja redakcija bei Projekto 8 straipsnio įsigaliojimą numatyti 2019 m. sausio 2 d. Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnį išdėstyti taip:
Pakeisti 139 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„139 straipsnis. Baudos už mokesčių įstatymų
pažeidimus 1.
Jei mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. 2. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta trūkstama mokesčio suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui skiriama nuo 50 iki 100 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. 3. Skirdamas konkrečios baudos dydį, mokesčių administratorius vadovaujasi šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis. 4. Mokesčių mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą pagal šį Įstatymą mažiau negu per šio įstatymo 68 straipsnyje numatytasis atitinkamas mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą jau buvo paskirta bauda, šio įstatymo 140 straipsnio nustatyta tvarka apskaičiuotas baudos dydis didinamas dvigubai. 5. Šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje dalyse nustatytos baudos netaikomos, kai mokesčių mokėtojas per mokesčio įstatyme nustatytą terminą nepateikė mokesčio deklaracijos arba kai po mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, tačiau iki mokesčių administratoriaus pavedimo patikrinti asmenį išrašymo dienos pateikė mokesčio deklaraciją, o klaidų taisymo atveju – ją patikslino ir pateikė mokesčių administratoriui. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos muitinės deklaracijose apskaičiuojamiems mokesčiams. 6.
dalyse nustatytos baudos neskiriamos. Šių įstaigų vadovai ir vyriausieji buhalteriai ar kiti už apskaitos tvarkymą atsakingi asmenys, pažeidę mokesčių įstatymų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
10 Argumentai: LR Seimas 2018-05-17 priėmė Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio atitinkamus pakeitimus (2018 m. gegužės 17 d. Įstatymas Nr. XIII-1155), kurie įsigalioja 2019-01-01. Siekiant tinkamai suderinti minėto įstatymo ir šio projekto įsigaliojimą ir taikymą, siūlytina, kad šio Projekto
įvertinus Teisės departamento pateiktas pastabas, Komitetas siūlo tokią Projekto 10 straipsnio redakciją. Pasiūlymas: Projekto 10 straipsnį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir 8 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 3 straipsniu pildomo Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra vertinami teisės pažeidimai, padaryti nuo 2019 m. sausio 1 dienos. 4. Šio įstatymo 4 straipsnio nuostatos įsigalioja nuo 2020 metų sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 7 dalis taikoma ir tuomet, jei kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos ar atitinkamą užsienio valstybės kompetentingą asmenį dėl abipusio susitarimo procedūros inicijavimo buvo gautas iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo. 6.
6Šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Jeigu šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo metu mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo procedūros buvo pradėtos, tačiau nepabaigtos, joms yra taikomi iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminai. Iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo pasibaigę senaties terminai nėra atnaujinami, jei tai nebuvo numatytą pagal anksčiau galiojusio įstatymo nuostatas. 7. Šio įstatymo 5 straipsnio nuostatos, kiek jos susijusios su mokesčių mokėtojo
naudai mokėtinų palūkanų dydžiu, yra taikomos tokia tvarka: iki šio įstatymo įsigaliojimo turėta mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas užtikrinama, mokant jam palūkanas, kurių dydis lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta; jeigu mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas išlieka ir po šio įstatymo įsigaliojimo, mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas, turima nuo 2019 metų sausio 1 dienos, užtikrinama, mokant jam palūkanas, kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta. 8. Šio
6Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 7. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas. 8. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-2208(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto
pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė