Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti Įstatymo 2 priedą nauju 13 punktu:
„13. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nurodytas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse;“. 2. Papildyti Įstatymo 2 priedą nauju 14 punktu: ,,14. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse nurodytos geležinkelio įmonės (vežėjai), kurioms suteikiama išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas;“. 3. Buvusius Įstatymo 2 priedo 13–18 punktus laikyti atitinkamai 15–20 punktais. 2 straipsnis. Įstatymo 4 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 4 priedo 1 dalies d punktą ir jį išdėstyti taip: ,,d) viešoji geležinkelių infrastruktūra, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai ir kiti įrenginiai ir turtas, reikalingi sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti Įstatymo 2 priedą nauju 13 punktu:
„13. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nurodytas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse;“. 2. Papildyti Įstatymo 2 priedą nauju 14 punktu: ,,14. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse nurodytos geležinkelio įmonės (vežėjai), kurioms (kuriems) suteikiama išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas;“. 3. Buvusius Įstatymo 2 priedo 13–18 punktus laikyti atitinkamai 15–20 punktais. 2 straipsnis. Įstatymo 4 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 4 priedo 1 punkto d papunktį ir jį išdėstyti taip: ,,d) viešoji geležinkelių infrastruktūra, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai ir kiti įrenginiai ir turtas, reikalingi sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
9, 10, 14, 23, 23¹, 24, 25, 26, 28, 29, 30¹, 30²,
25², 29¹, 29², 29³, 29⁴,
tikslai ir uždaviniai 2016 m. gruodžio 14 d. patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/34/ES, kiek tai susiję su keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimu ir geležinkelių infrastruktūros valdymu (toliau – Direktyva (ES) 2016/2370), sudaranti vadinamąjį IV geležinkelių transporto paketą. Ši direktyva nustato naujus reikalavimus, privalomus įgyvendinti Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos nepriklausomumo, nešališkumo ir finansinio skaidrumo užtikrinimo srityse. IV geležinkelių transporto paketas, kaip ir iki šiol galiojęs ES reguliavimas, suteikia ES valstybėms narėms galimybę savo nuožiūra, atsižvelgiant į konkrečios rinkos ypatybių visumą ir specifiškumą, pasirinkti geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelį, t. y. visiškas atskyrimas arba vertikaliai integruotos įmonės modelis, kuris gali būti įgyvendintas pasirenkant arba iš dalies atskirtą modelį, arba visiškai integralų modelį. Dabartinis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelis yra integruotas, kuriame valstybės valdoma akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ veikia kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir geležinkelio įmonė (vežėjas).
Esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, kurių nepriklausomumą nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) privaloma užtikrinti pagal ES teisės aktų reikalavimus, įgyvendina Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija). Toks geležinkelių transporto sektoriaus valdymo modelis vertintinas kaip nepriimtinas ir neefektyvus, kadangi:
1) sulaukia Europos Komisijos dėmesio ir kritikos dėl galimai netinkamo vadinamojo III geležinkelių transporto paketą sudarančios 2012 m. lapkričio 21 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, (toliau – Direktyva 2012/34/ES), reikalavimų perkėlimo ir įgyvendinimo (galimai neužtikrintas esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros funkcijų nepriklausomumas, kitų viešosios geležinkelių valdytojo funkcijų nešališkumas ir nediskriminacinė prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams);
2) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdo keli subjektai, t. y. akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Administracija;
3) sudėtinga praktiškai įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos skaidrumo, nešališkumo ir nepriklausomumo nuo geležinkelio įmonių (vežėjų) reikalavimus, kurie turi būti įtvirtinti įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/2370 nuostatas;
4) apribota Administracijos, kaip biudžetinės įstaigos, galimybė dalyvauti asociacijų ar kt. organų, pavyzdžiui, Europos ekonominių interesų grupės EEIG „Šiaurės jūra–Baltijos jūra krovinių vežimo geležinkeliais koridorius“, veikloje vykdant esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas;
5) egzistuoja interesų konflikto tikimybė Administracijai vykdant geležinkelių transporto eismo saugos užtikrinimo ir pajėgumų skyrimo vykdant esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas. Pažymėtina, kad Direktyvos (ES) 2016/2370 nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus dėl geležinkelių infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo ir finansinio skaidrumo, į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2018 m. gruodžio 25 d.
Teikiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4¹, 5, 6¹, 7, 7¹, 9, 10, 14, 23, 23¹, 24, 25, 26, 28, 29, 30¹, 30², 30³, 30⁴, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 24¹, 24², 24³, 24⁴, 25¹, 25², 29¹, 29², 29³, 29⁴, 29⁵, 29⁶, 29⁷ ir 29⁸straipsniais įstatymo projekto (toliau – Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – įtvirtinti nacionalinėje teisėje iš dalies atskirtą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo modelį ir užtikrinti, kad Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai, t. y. viešoji geležinkelių infrastruktūra ir kiti įrenginiai ir turtas, reikalingi sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti, ir veikla, t. y. keleivių ir krovinių vežimo tranzitu geležinkelių transportu paslaugos, būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių.
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siekiama:
Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2177) nuostatas su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) nuostatomis;
saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius – Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. paštas [email protected]) Geležinkelių transporto skyrius. Tiesioginė Įstatymų projektų rengėja –patarėja Jurgita Norkienė (tel. 239 3964, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
modelio Kaip minėta, dabartinis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelis yra integruotas, kuriame valstybės valdoma akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ veikia kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir geležinkelio įmonė (vežėjas). Esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, kurių nepriklausomumą nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) privaloma užtikrinti pagal ES teisės aktų reikalavimus, įgyvendina Administracija. ES teisės aktai, t. y. Direktyva 2012/34/ES ir Direktyva (ES) 2016/2370, suteikia ES valstybėms narėms galimybę savo nuožiūra, atsižvelgiant į konkrečios rinkos ypatybių visumą ir specifiškumą, pasirinkti geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelį, t. y. visiško atskyrimo arba vertikaliai integruotos įmonės modelį, kuris gali būti įgyvendintas pasirenkant arba iš dalies atskirtą modelį (kontroliuojančios bendrovės struktūroje), arba visiškai integralų modelį (dabartinis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelis). ES valstybėse narėse veikiantys geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modeliai pavaizduoti toliau. 2 pav.
valdymo modeliai Detaliau aptartini Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir Latvijoje egzistuojantys geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modeliai. Vokietijos geležinkelių reforma laikytina komerciškai efektyvaus geležinkelių veiklos koordinavimo pavyzdžiu. 1999 m. Deutsche Bahn AG atskiros veiklos buvo išskaidytos į pavienes akcines bendroves, kurių vieninteliu akcininku tapo Deutsche Bahn AG, kurio 100 procentų akcijų priklauso Vokietijos valstybei. Koncerno įmonių, kurių veikla buvo geležinkelių infrastruktūros valdymas, valdymas ir apskaita buvo atskirti nuo Deutsche Bahn AG priklausančių įmonių, kurių veikla buvo krovinių ir keleivių vežimas geležinkelių transportu. Atlikta reorganizacija leido suvaldyti kryžminio subsidijavimo riziką, nustačius papildomus teisinius, finansinius ir vykdomuosius barjerus. Taip Vokietija įgyvendino nuo 1991 m. nuolat griežtėjantį ES teisės aktų reikalavimą atskirti geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir didinti jo nepriklausomumą nuo geležinkelio įmonių (vežėjų). Švedijoje, kuri pasirinko visišką geležinkelių infrastruktūros valdytojo atskyrimą, šiuo metu ieškoma būdų, kaip sumažinti didelius rinkos koordinavimo kaštus, susijusius su funkcijų dubliavimo, atsakomybės stokos ir investicijų prioriteto problemomis. Taip pat ieškoma būdų, kaip padidinti geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą, sprendžiant geležinkelių transporto eismo planavimo ir geležinkelių tinklo apkrovos problemas. Prancūzijos pavyzdys patvirtina visiško geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) atskyrimo neefektyvumą. Prancūzijoje 1997 m. buvo visiškai atskirtas geležinkelių infrastuktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas). Pasiekus 40 mlrd. Eur skolą dėl neefektyvaus geležinkelių infrastruktūros investicijų koordinavimo, 2015 m.
Prancūzijos geležinkeliai buvo restruktūrizuoti į kontroliuojančią bendrovę – įsteigta nauja geležinkelio įmonė (vežėjas) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Latvijoje, kurios geležinkelių transporto rinka yra artimiausia Lietuvos geležinkelių transporto rinkai, geležinkelių infrastruktūros valdytojas veikia iš dalies atskirto geležinkelių transporto sektoriaus valdymo modelio pagrindu. Vis dėlto Latvijos iš dalies atskirtas geležinkelių transporto sektoriaus modelis vertinamas kritiškai. Pirma, dėl to, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra padalytos tarp kelių subjektų: Latvijos geležinkelių patronuojamosios įmonės, atsakingos už esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymą, ir Latvijos geležinkelių patronuojančiosios įmonės, atsakingos už likusių geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų įgyvendinimą. Antra, kvestionuotinas ir geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumas nuo geležinkelio įmonės (vežėjo), ypač vertinant faktą, kad geležinkelio įmonę
(vežėją) kontroliuoja įmonė, kuri yra geležinkelių infrastruktūros valdytoja. Nepriklausomai nuo to, koks geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelis pasirenkamas, ES valstybė narė turi užtikrinti tinkamą ES teisės aktų reikalavimų dėl geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo perkėlimą į nacionalinę teisę.
Pagrindiniai reikalavimai: · esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymo teisinis, organizacinis ir sprendimų priėmimo nepriklausomumas nuo geležinkelio įmonės
(vežėjo) ar bet kurio kito juridinio asmens; · geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi būti atsakingas už geležinkelių infrastruktūros naudojimą, techninę priežiūrą ir atnaujinimą bei plėtrą; · geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumas, pasireiškiantis geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovaujančių asmenų pareiga veikti laikantis nediskriminavimo principo, neturint jokio interesų konflikto (šio reikalavimo įgyvendinimas turėtų būti užtikrinamas bent jau apribojant šių asmenų galimybę eiti pareigas kituose vertikaliai integruotos įmonės subjektuose, draudimu gauti atlyginimą, priklausantį nuo tokių subjektų veiklos rezultatų, suteikiant prieigą prie neskelbtinos informacijos, susijusios su esminėmis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijomis, tik geležinkelių infrastruktūros valdytojo įgaliotiems darbuotojams); · geležinkelių infrastruktūros valdytojo nešališkumas geležinkelių transporto eismo valdymo ir geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros planavimo atžvilgiu (šios funkcijos turi būti vykdomos skaidriai ir nediskriminuojant geležinkelio įmonių (vežėjų); · geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinis skaidrumas (šis reikalavimas pasireiškia draudimu geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) skolintis tarpusavyje, pareiga infrastruktūros valdytojo siūlomas paslaugas grįsti sutartimis ir už jas atsiskaityti pagal rinkos kainą, atskirai tvarkyti infrastruktūros valdytojo įsiskolinimus, taip pat infrastruktūros valdytojo sąskaitas taip, kad būtų užtikrinta atskira infrastruktūros valdytojo apskaita ir finansinių operacijų skaidrumas).
Pagrindiniai reikalavimai: · esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymo teisinis, organizacinis ir sprendimų priėmimo nepriklausomumas nuo geležinkelio įmonės
(vežėjo) ar bet kurio kito juridinio asmens; · geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi būti atsakingas už geležinkelių infrastruktūros naudojimą, techninę priežiūrą ir atnaujinimą bei plėtrą; · geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumas, pasireiškiantis geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovaujančių asmenų pareiga veikti laikantis nediskriminavimo principo, neturint jokio interesų konflikto (šio reikalavimo įgyvendinimas turėtų būti užtikrinamas bent jau apribojant šių asmenų galimybę eiti pareigas kituose vertikaliai integruotos įmonės subjektuose, draudimu gauti atlyginimą, priklausantį nuo tokių subjektų veiklos rezultatų, suteikiant prieigą prie neskelbtinos informacijos, susijusios su esminėmis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijomis, tik geležinkelių infrastruktūros valdytojo įgaliotiems darbuotojams); · geležinkelių infrastruktūros valdytojo nešališkumas geležinkelių transporto eismo valdymo ir geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros planavimo atžvilgiu (šios funkcijos turi būti vykdomos skaidriai ir nediskriminuojant geležinkelio įmonių (vežėjų); · geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinis skaidrumas (šis reikalavimas pasireiškia draudimu geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) skolintis tarpusavyje, pareiga infrastruktūros valdytojo siūlomas paslaugas grįsti sutartimis ir už jas atsiskaityti pagal rinkos kainą, atskirai tvarkyti infrastruktūros valdytojo įsiskolinimus, taip pat infrastruktūros valdytojo sąskaitas taip, kad būtų užtikrinta atskira infrastruktūros valdytojo apskaita ir finansinių operacijų skaidrumas). Svarstant galimus Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo efektyvinimo būdus buvo analizuoti visi trys galimi modeliai: vertikaliai integruotos įmonės modelis, t. y. status quo, iš dalies atskirto geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo modelis (1 alternatyva) ir visiškai atskirto geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo modelis (2 alternatyva).
Pateikiame trumpą visų galimų geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo modelių privalumų ir trūkumų lyginamąją analizę. 3 pav. Geležinkelių transporto sektoriaus valdymo modelių lyginamoji analizė Manytina, kad status quo, t. y. dabartinio geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelio, išlaikymas yra nepriimtinas, kadangi:
Lietuvoje įtvirtintas ir veikiantis integralus geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelis sulaukia Europos Komisijos dėmesio ir kritikos dėl galimai netinkamo Direktyvos 2012/34/ES reikalavimų perkėlimo ir (ar) įgyvendinimo;
Administracijos, kaip biudžetinės įstaigos, galimybė dalyvauti asociacijų ar kt. organų, pavyzdžiui, Europos ekonominių interesų grupės EEIG „Šiaurės jūra–Baltijos jūra krovinių vežimo geležinkeliais koridorius“, veikloje vykdant esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas;
Geležinkelių transporto sektoriaus valdymo modelių lyginamoji analizė Manytina, kad status quo, t. y. dabartinio geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelio, išlaikymas yra nepriimtinas, kadangi:
Lietuvoje įtvirtintas ir veikiantis integralus geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelis sulaukia Europos Komisijos dėmesio ir kritikos dėl galimai netinkamo Direktyvos 2012/34/ES reikalavimų perkėlimo ir (ar) įgyvendinimo;
Administracijos, kaip biudžetinės įstaigos, galimybė dalyvauti asociacijų ar kt. organų, pavyzdžiui, Europos ekonominių interesų grupės EEIG „Šiaurės jūra–Baltijos jūra krovinių vežimo geležinkeliais koridorius“, veikloje vykdant esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas;
Administracijos vykdomas esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas perdavus AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ kontroliuojančios bendrovės struktūroje veikiančiam geležinkelių infrastruktūros valdytojui, visos geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos, kurias šiuo metu vykdo Administracija ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinis padalinys, būtų sutelktos viename subjekte;
Direktyvos 2012/34/ES ir Direktyvos (ES) 2016/2370 reikalavimų perkėlimas į nacionalinę teisę ir šių reikalavimų įgyvendinimas būtų vertinamas kaip netinkamas ar nepakankamas, būtų minimali;
2 alternatyvos, t. y. visiškai atskirto geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo modelio, pasirinkimas vertintinas kaip ypač rizikingas dėl galimybių trečiųjų valstybių (Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir kt.) kapitalo įmonėms perimti pelningiausius vežimus geležinkelių transportu Lietuvoje. Būtent šių šalių, o ne ES valstybių narių, geležinkelio įmonės (vežėjai) yra suinteresuotos ir turi išteklius (finansinius, technologinius) aktyviai veikti Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje (vykdyti vežimus geležinkelių transportu ir kitas su geležinkelių transportu susijusias veiklas). Tačiau Lietuvos ir kitų ES valstybių narių geležinkelių įmonės (vežėjai) veikti minėtose trečiosiose valstybėse galimybių neturi, todėl egzistuoja asimetrinė konkurencija.
Dėl minėtų priežasčių nurodytų trečiųjų valstybių kapitalo įmonių veikla Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje vertintina kaip kelianti grėsmę Lietuvos ekonomikai ir nacionaliniam saugumui. 3.1.1. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančio subjekto GTK 23 straipsnio
valdo, naudoja, ja disponuoja, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Toje pačioje dalyje numatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis GTK 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos, t. y. keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimas. Taigi, GTK iš esmės yra įtvirtinta, kad akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ veikia ir kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja, ir kaip geležinkelio įmonė (vežėjas), o šias veiklas įgyvendina atskiri akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ struktūriniai padaliniai. 3.1.2. Dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir kitų geležinkelių infrastruktūros eksploatavimo funkcijų GTK 7 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta, kad geležinkelių transporto eismo saugos institucija skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir nustato užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį, apskaičiuoja konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį.
GTK 25 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį nustato ir konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį apskaičiuoja, sprendimą dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo priima GTK 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga, o šis užmokestis mokamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. GTK 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas teikia minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas, kurias teikti nepriskirta geležinkelių transporto eismo saugos institucijai. Turint omeny minimalaus prieigos paketo sąvoką, pateiktą GTK 3 straipsnio 31 dalyje, tokias funkcijas sudarytų: traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas. Taigi, šiose GTK nuostatose įtvirtinta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas Lietuvoje vykdomo du skirtingi subjektai: esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas – geležinkelių transporto eismo saugos institucija, t. y. Administracija, likusias, įskaitant geležinkelių transporto eismo valdymą, – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. 3.1.3.
3.1.3. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo, finansinio skaidrumo reikalavimų ir nediskriminacinės prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros suteikimo GTK 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atliekančio padalinio apskaita būtų atskirta nuo padalinių, kurie vykdo GTK 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, apskaitos, kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo funkcijas atliekančio padalinio finansinės ataskaitos skelbiamos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. To paties straipsnio 11 dalis numato, kad lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. GTK 23 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui diskriminuoti kitas geležinkelio įmones (vežėjus) ar sudaryti joms kitokias prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas, palyginti su sąlygomis, sudarytomis akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ vykdyti GTK 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą. Toje pačioje dalyje reglamentuota, kad, kai viešoji geležinkelių infrastruktūra naudojama akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ veiklai, nurodytai GTK 10 straipsnio 1 dalyje, mutatis
mutandis taikomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius reglamentuojančios GTK nuostatos. 3.2.
transporto rinkos reguliuotojo (toliau – rinkos reguliuotojas) nepriklausomumo reikalavimo, rinkos reguliuotojo funkcijų bei teisių ir pareigų, rinkos reguliuotojo nagrinėjamų skundų Rinkos reguliuotojo funkcijos, teisės ir pareigos įtvirtintos GTK 7 ir 7¹ straipsniuose. Rinkos reguliuotojo nepriklausomumo reikalavimai nacionaliniuose teisės aktuose įsakmiais nenustatyti. Pagal GTK 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą skundus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmų ir (ar) neveikimo, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus, be kita ko, sprendimus dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio (toliau – sprendimai) priima rinkos reguliuotojas. Rinkos reguliuotojas skundus dėl sprendimų nagrinėja neprivaloma ikiteismine tvarka, t. y. asmenys, norintys, kad būtų apginta galimai pažeista ar ginčijama jų teisė, gali pasinaudoti dviem teisių gynimo būdais: pateikti skundą dėl sprendimo reguliuotojui arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. 3.3. Dėl reikalavimų įmonėms, pageidaujančioms gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, patikslinimo, geležinkelio įmonės (vežėjų) teisių ir pareigų, geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo sustabdymo pagrindų GTK 10 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinant Direktyvos 2012/34/ES 19–22 straipsnių nuostatas, nustatyti geros reputacijos, finansinio pajėgumo, profesinės kompetencijos ir civilinės atsakomybės reikalavimai įmonėms, pageidaujančioms gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją.
Įmonė yra laikoma atitinkančia geros reputacijos reikalavimus, jeigu įmonė, įmonės dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai arba netiesiogiai valdantys mažiausiai 34 procentus įmonės akcijų (pajų, įnašų ar panašiai), įmonės valdymo organų nariai, vadovai ir jų įgalioti asmenys, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimui naudojantis geležinkelių linijomis, neturi neišnykusio arba nepanaikinto teistumo už sunkius ar labai sunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat už tyčinius nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, pakartotinius nusikaltimus asmens socialinėms teisėms, nusikaltimus, susijusius su muitinės procedūrų pažeidimais. Įmonė yra laikoma atitinkančia finansinio pajėgumo reikalavimus, jeigu, be kita ko, įmonė neturi mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Geležinkelio įmonės (vežėjo) teisės ir pareigos nustatytos GTK 10 straipsnio 9 dalyje, geležinkelio įmonės
(vežėjo) licencijos sustabdymo pagrindai nustatyti GTK 10 straipsnio 11 dalyje. 3.4.
geležinkelių infrastruktūros objektų nurašymo tvarkos GTK 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nurašymo priima Vyriausybė. 3.5. Dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo, skelbimo ir mokėjimo GTK 7 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį nustato, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį apskaičiuoja Administracija, GTK
priimtu sprendimu, užmokestį už minimalųjį prieigos paketą renka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo principai, įgyvendinant Direktyvos 2012/34/ES 32 ir 33 straipsnių nuostatas, nustatyti GTK 25 straipsnyje. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo, skelbimo ir mokėjimo tvarka nustatyta Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 610 „Dėl Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nustatymo taisyklės).
GTK 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad didesnis užmokestis už minimalųjį prieigos paketą negu lygus išlaidoms, kurios tiesiogiai patiriamoms valdant ir organizuojant geležinkelių transporto eismą, gali būti nustatomas, be kita ko, nustatant antkainius vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentams, jeigu atitinkamo vežimų geležinkelių transportu rinkos segmento rinka šiuos antkainius leidžia, tačiau nei GTK, nei Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nustatymo taisyklėse nėra detalizuota kaip yra nustatoma, ar atitinkamo vežimų geležinkelių transportu rinkos segmento rinka šiuos antkainius leidžia. 3.6. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo GTK 7 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams) skiria Administracija. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta, tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo, bendradarbiavimo, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami daugiau negu viename geležinkelių tinkle, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimo plano ir naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymo tvarka nustatyti Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr.
611
„Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių
patvirtinimo“ (toliau – Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės). Pažymėtina, kad Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėmis yra perkeliamos Direktyvos 2012/34/ES nuostatos. Vadovaujantis Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsniu, esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos, t. y. funkcijos, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimu, turi būti vykdomos nepriklausomo nuo geležinkelio įmonių (vežėjų) subjekto. 3.7.
Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių ir jų užimamos valstybinės žemės nuomos reglamentavimo Perkeliant Direktyvos 2012/34/ES nuostatas dėl geležinkelių paslaugų įrenginių reguliavimo į nacionalinę teisę ir patvirtinus Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4¹, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6¹,7¹ straipsniais, ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymą, tam tikri iki šio įstatymo priėmimo viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai buvo priskirti geležinkelių paslaugų įrenginiams. Šis priskyrimas lėmė specialaus reguliavimo, nustatančio prieigos suteikimo prie tokių įrenginių, jos apmokestinimo ir kitų reikalavimų taikymą tokių geležinkelių paslaugų įrenginių atžvilgiu. Tačiau šių Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų priskyrimas geležinkelių paslaugų įrenginiams nepakeitė ir negalėjo pakeisti ar kitaip daryti įtakos šių objektų valdymo teisiniams santykiams. Taigi, kaip ir iki nagrinėjamo GTK pakeitimo, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, iki pakeitimo priskirtini viešajai geležinkelių infrastruktūrai, ir toliau nuosavybės teise priklausė Lietuvos valstybei ir patikėjimo teise buvo valdomi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo. Tačiau GTK šis reguliavimas nėra įsakmiai numatytas ir yra išvestinis iš GTK 30² straipsnio nuostatų. Atitinkamai teisės aktuose nereglamentuota Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos žemės perdavimo, šių įrenginių ir jų užimamos valstybinės žemės nuomos tvarka. 3.8.
prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių reglamentavimo Prieigą prie geležinkelių paslaugų įrenginių reglamentuoja GTK ketvirtojo¹ skirsnio nuostatos, kuriomis yra perkeliamas Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnis. GTK 30² straipsnio 10 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginiai, nurodyti GTK 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ar jų dalis nenaudojami dvejus metus iš eilės arba ilgiau ir geležinkelio įmonė (vežėjas) ar GTK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė pateikė prašymą dėl prieigos prie šių įrenginių ar jų dalies, geležinkelių paslaugų įrenginių savininkas per
svetainėje, kad šiais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi galima naudotis išperkamosios nuomos ar nuomos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad dėl vykdomų pertvarkymo darbų prašomais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi naudotis neįmanoma. 3.9. Dėl kitų Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomų pakeitimų Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnyje pateikta sąvoka ,,pagrįstas pelnas“ apibrėžta kaip paslaugų įrenginio operatoriaus nuosavo kapitalo grąžos norma, nustatoma atsižvelgiant į riziką, įskaitant pajamų gavimo riziką, arba tokios rizikos nebuvimą, kuri atitinka susijusio sektoriaus pastarųjų metų normos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 3 straipsnio 32 dalyje nurodytos sąvokos ,,pagrįstas pelnas“ apibrėžtį. 3.10.
objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Šiuo metu į Įstatyme nustatytą Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą įtraukta AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, o į Įstatyme nustatytą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą įtraukta viešoji geležinkelių infrastruktūra ir kiti įrenginiai ir turtas, reikalingi sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
modelio Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti iš dalies atskirtą geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo modelį. Įtvirtinus šį modelį GTK, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju būtų paskirta atskira įmonė, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklausytų akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Pastaroji, kaip ir šiuo metu, priklausytų valstybei ir būtų kontroliuojama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Be viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teise priklausytų ir geležinkelio įmonės (vežėjai), teikiančios keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas. Šios įmonės kartu su akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitomis jos valdomomis įmonėmis sudarytų vertikaliosios integracijos įmonių grupę. Perkeliant Direktyvos (ES) 2016/2370 nuostatas į nacionalinę teisę, šiai įmonių grupei kitose GTK nuostatuose nustatomi papildomi reikalavimai, kurie turėtų užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros nepriklausomumą, nešališkumą ir finansinį skaidrumą.
Iš dalies atskirtas geležinkelių infrastruktūros valdymo modelis vertintinas kaip optimaliausias ir efektyviausias, įgyvendinant ES reikalavimus dėl geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo užtikrinimo, sumažinant galimus papildomus kaštus, atsiradusius dėl tokio atskyrimo. Įtvirtinus šį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo modelį laukiama šių teigiamų rezultatų:
geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) interesų;
viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos nebūtų išskaidytos tarp skirtingų subjektų ir visos, įskaitant ir esmines, kurias šiuo metu įgyvendina Administracija, funkcijos galėtų būti sutelktos viename subjekte, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patronuojamoje įmonėje;
perkėlimas į nacionalinę teisę ir šių reikalavimų įgyvendinimas būtų vertinamas kaip netinkamas ar nepakankamas, būtų minimali;
ekonominiams ir nacionalinio saugumo interesams, gresiančio visiškai atskiro geležinkelių transporto sektoriaus valdymo atveju. 4.1.1. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančio subjekto Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK
infrastruktūros valdytojos funkcijas vykdo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms įsteigta įmonė.
4.1.2. Dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu šiuo metu geležinkelių transporto eismo saugos institucijos įgyvendinamos esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos (viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymas, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimas) būtų perduotos vykdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtam viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Šioje įmonėje būtų sutelktos visos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos. Vadovaujantis Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsniu, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas laikytinas esmine viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcija. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas iki Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo vykdo integrali įmonė, kuri yra ir geležinkelio įmonė (vežėjas), viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo funkcija buvo pavesta nepriklausomam subjektui – Administracijai.
Atsižvelgiant į tai, kad Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu numatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdys atskiras juridinis asmuo, įgyvendinant Direktyvos 2012/34/ES reikalavimus nėra poreikio ir pagrindo viešosios geležinkelių infrastruktūros skirstymą pavesti Administracijai. Atitinkamai Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti GTK 3 straipsnyje pateiktų sąvokų sąrašą naujomis sąvokomis ,,esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos“, ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimas“, ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros eksploatavimas“, ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimas“, ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra“, ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros techninė priežiūra“, patikslinti sąvokos ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“ apibrėžtį ir šias sąvokas apibrėžti, perkeliant Direktyvos (ES) 2016/2370 nuostatas į nacionalinę teisę, taip pat patikslinti GTK 7 straipsnyje nustatytą geležinkelių transporto eismo saugos institucijos funkcijų sąrašą, GTK 24 straipsnyje nustatytą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų sąrašą.
Pažymėtina, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas, kai tai atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, leis efektyviau panaudoti paraiškoms skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nagrinėti skirtą laiką, nes vertinant paraiškas dalyvaus vienas subjektas, leis greičiau reaguoti į gautas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir efektyviau skirstyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, nes viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirs ir geležinkelių transporto eismo valdys vienas subjektas. 4.1.3.
4.1.3. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo, finansinio skaidrumo reikalavimų ir nediskriminacinės prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros suteikimo Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma susisteminti ir išskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui keliamus reikalavimus į atskirus GTK straipsnius, reglamentuojančius atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo reikalavimus, ir papildyti GTK straipsnį, reglamentuojantį viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros ir geležinkelių transporto eismo valdymo funkcijų atlikimą, nustatant jame reikalavimą užtikrinti šių funkcijų nešališkumą visų geležinkelio įmonių (vežėjų) atžvilgiu. Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu perkeliami Direktyvos (ES) 2016/2370 reikalavimai:
1) susiję su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo užtikrinimu. Šiuo metu galiojantys reikalavimai atskirti akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ padalinio, vykdančio viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojo funkcijas, apskaitą ir sudaryti atskiras pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus yra papildomi naujais. Tarp jų: draudimas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti tarpusavio paskolas, reikalavimas vertikaliosios integracijos įmonių grupės įmonėms paskolas teikti rinkos sąlygomis, reikalavimas atskirai apskaityti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimus, reikalavimas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išsamiai registruoti visus verslo ir finansinius santykius su kitais vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniais asmenims.
Pažymėtina, kad GTK 23 straipsnio
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu pildomame straipsnyje, kuriam nustatomi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimai numatant pajamų, gautų iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti, panaudojimą tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai, įskaitant paskolų grąžinimą ir palūkanų mokėjimą, atitinkantį Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Direktyvos 2012/34/ES 7 d straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje įtvirtintas reikalavimas, pagal kurį infrastruktūros valdytojas taip pat gali naudoti tokias pajamas dividendams bendrovės savininkams, kurie, be kita ko, gali būti bet kokie privatūs akcininkai, tačiau negali būti įmonės, kurios sudaro vertikaliai integruotą įmonę ir kontroliuoja geležinkelio įmonę ir tą infrastruktūros valdytoją, išmokėti. Pagal šią nuostatą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui būtų draudžiama mokėti dividendus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją kontroliuojančiai AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, kaip juridinio asmens savininkui.
Įgyvendinant šią Direktyvos 2012/34/ES nuostatą Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio išimtį ir kartu nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendų mokėjimo mechanizmą, t. y, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, šios lėšos per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nepanaudojus nustatyta tvarka, dividendus moka ne savininkui, o į valstybės biudžetą. Pažymime, kad siūlomu reglamentavimu didinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo lėšų panaudojimo skaidrumas išvengiant šių lėšų pervedimo AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriai nuosavybės teise priklauso ne tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, bet ir geležinkelio įmonių (vežėjų) akcijos. 2) susiję su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo, nešališkumo užtikrinimu, t. y. draudimu tuo pačiu metu asmenims eiti atitinkamas vadovaujančias pareigas ar būti valdymo organo nariu tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas įgyvendinančioje įmonėje, tiek geležinkelio įmonės (vežėjo) įmonėje bei šias įmones kontroliuojančioje įmonėje, nagrinėjamu atveju akcinėje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“.
Taip pat nustatomi papildomi reikalavimai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui užtikrinti, kad esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos būtų vykdomos be jokios įtakos iš geležinkelio įmonių
(vežėjų) ar kitų vertikalios integracijos įmonių grupę sudarančių įmonių, kad už esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atsakingi asmenys būtų priimami nepriklausomai nuo geležinkelių įmonių (vežėjų) ar vertikaliosios integracijos įmonių grupės įmonių. Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu taip pat siekiama įtvirtinti prieigos prie neskelbtinos informacijos, susijusios su esminėmis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijomis, suteikimą tik įgaliotiems viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojams.
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu, perkeliant Direktyvos (ES) 2016/2370 nuostatas, papildomas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų sąrašas, numatant pareigą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui kasmet konsultuotis su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui žinomais pareiškėjais, krovinių ir keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojais, kitais asmenimis, siekiant aptarti jų poreikius, susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros technine priežiūra ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimu, taip pat kitais aktuliais klausimais, susijusiais su naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygomis, ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybe. Taip pat nustatoma pareiga viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui parengti minėtų konsultacijų organizavimo ir vykdymo tvarką, kiekvienais metais skelbti tais metais vykdytų konsultacijų apžvalgą, bendradarbiauti su kitų ES valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais, siekiant plėtoti ES geležinkelių infrastruktūrą, kuriant bendrą ES geležinkelių erdvę. Perkeliant minėtos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teisę tam tikroms funkcijoms (pavyzdžiui, viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros, techninės priežiūros ar atnaujinimo srityse) įgyvendinti pasitelkti kitus subjektus.
Atsižvelgiant į tai, kad Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti papildomus reikalavimus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo, nešališkumo ir finansinio skaidrumo užtikrinimui ir tuo pačiu užtikrinti geležinkelio įmonėms (vežėjams) nediskriminacinę prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros. Įtvirtinus nacionalinėje teisėje šiuos reikalavimus siekiama padidinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumą nuo geležinkelio įmonių
(vežėjų) galimos įtakos ne tik esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų srityje, kaip yra numatyta šiuo metu galiojančiame reguliavime, bet ir kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų įgyvendinimo. Šiuo metu galiojantis reikalavimas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui suteikti nediskriminacinę prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros yra detalizuojamas, nustatant tikslius reikalavimus ir ribojimus, privalomus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kurie leistų užtikrinti tokią nediskriminacinę prieigą. 4.2.
nepriklausomumo reikalavimų, rinkos reguliuotojo funkcijų bei teisių ir pareigų, rinkos reguliuotojo nagrinėjamų skundų Direktyvos 2012/34/ES 55 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo nepriklausomumo reikalavimą, nustatyta, kad valstybės narės įsteigta nacionalinė geležinkelių sektoriaus reguliavimo institucija turi būti savarankiška institucija, kuri organizavimo, funkcijų, hierarchijos ir sprendimų priėmimo atžvilgiu teisiškai atskirta ir nepriklausoma nuo kitų viešųjų ir privačių subjektų. Savo organizacija, sprendimų dėl finansavimo priėmimo, teisine struktūra ir sprendimų priėmimu ji taip pat yra nepriklausoma nuo bet kurio infrastruktūros valdytojo, apmokestinimo įstaigos, pajėgumus paskirstančios įstaigos ar pareiškėjo. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 7 straipsnį ir jame nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba savo organizacine bei teisine forma ir priimdama sprendimus turi būti nepriklausoma nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, pareiškėjų, geležinkelių transporto eismo saugos institucijos, kitų viešųjų ar privačių asmenų, taip pat institucijos, kuri su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) sudaro viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų sutartis.
Direktyva (ES) 2016/2370 nustato papildomus įgaliojimus rinkos reguliuotojui, kiek tai susijęs su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo ir finansinio skaidrumo reikalavimų, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų geležinkelių transporto eismo valdymo, atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros srityse vykdymu, iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklos gautų pajamų stebėsenos vykdymu ir kt.
Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos (ES) 2016/2370 perkėlimą, Geležinkelių transporto pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 7¹ straipsnyje rinkos reguliuotojo funkcijas, teises ir pareigas ir nustatyti šias naujas rinkos reguliuotojo funkcijas:
1) vykdyti vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų nustatymo priežiūrą;
2) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo tvirtinamų kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūra pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, priežiūrą;
3) vykdyti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklos gautų pajamų, įskaitant valstybės biudžeto lėšas, finansinius srautus, vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų tarpusavio paskolas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimus, stebėseną;
4) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimų vykdymo priežiūrą.
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime byloje C-489/15 CTL Logistics GmbH prieš DB Netz AG (toliau – prejudicinis sprendimas) pateiktą išaiškinimą, pagal kurį civiliniams teismams suteikus įgaliojimus tiesiogiai taikyti geležinkelių teisės aktų nuostatas ir atlikti užmokesčio teisingumo kontrolę iš esmės suteikta teisė vykdyti geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas, siūloma patikslinti rinkos reguliuotojo funkciją. Analizuojant šį prejudiciniame sprendime nurodytą aspektą, vertintinos skundo dėl sprendimo nagrinėjimo/išnagrinėto ABTĮ nustatyta tvarka teisinės pasekmės. Pagal Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo gautų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr.
skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 17 punktą rinkos reguliuotojas atsisako priimti skundą nagrinėti, be kita ko, jeigu teismas nagrinėja skundą, kurį pateikė tas pats pareiškėjas dėl to paties subjekto, dėl to paties reikalavimo ir tuo pačiu pagrindu, taip pat, jeigu teismas priėmė sprendimą dėl skundo, kurį pateikė tas pats pareiškėjas dėl to paties subjekto, dėl to paties reikalavimo ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, galimybė rinkos reguliuotojui nagrinėti skundą dėl sprendimo ir atlikti rinkos reguliuotojo funkcijas yra apribota skundą nagrinėjančio/išnagrinėjusio teismo kompetencijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepaisant to, kad skundų dėl sprendimų nagrinėjimo kompetencija suteikta administraciniams, o ne bendrosios kompetencijos teismams, nepaisant to kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnį skundą nagrinėjančiam teismui nesuteikti įgaliojimai peržiūrėti skundžiamu sprendimu apskaičiuotą užmokestį ir, prireikus, pakeisti jo dydį, įvertinus skundo dėl sprendimo nagrinėjimo/išnagrinėjimo teisme pasekmes, skundų dėl sprendimų nagrinėjimas teisme vertintinas kaip rinkos reguliuotojo funkcija ir laikytinas išimtinės kompetencijos, kuri rinkos reguliuotojui suteikta pažeidimu, todėl siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 9 dalies įgyvendinimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojas skundus nagrinėja privaloma ikiteismine ne teismo tvarka.
Taip pat Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu rinkos reguliuotojui suteikiami įgaliojimai tvirtinti informacijos rinkos reguliuotojui teikimo taisykles, Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatų reikalavimus, geležinkelių transporto veiklų apskaitos atskyrimo reikalavimus. 4.3. Dėl reikalavimų įmonėms, pageidaujančioms gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, patikslinimo, geležinkelio įmonės (vežėjų) teisių ir pareigų, geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo sustabdymo pagrindų Direktyvos 2012/34/ES 19 straipsnyje, apibrėžiant geros reputacijos reikalavimus, nustatyta, kad turi būti užtikrinta, kad geležinkelio įmonė arba jai vadovaujantys asmenys <...> nebuvo paskelbti bankrutavusiais.
Siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti GTK 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus geros reputacijos reikalavimus ir nustatyti, kad įmonė, pageidaujanti gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, yra laikoma atitinkančia geros reputacijos reikalavimus, jeigu įmonė nėra paskelbta bankrutavusia, nuo valdymo organų narių, vadovų ir jų įgaliotų asmenų, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimui naudojantis geležinkelių linijomis, fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos praėjo daugiau kaip 10 metų. Direktyvos 2012/34/ES 20 straipsnyje, apibrėžiant finansinės būklės reikalavimus, nustatyta, kad licencijas išduodanti institucija negali pripažinti, kad paraišką dėl licencijos pateikusios įmonės finansinė būklė atitinka reikalavimus, jeigu dėl įmonės vykdomos veiklos ji turi didelių arba nuolatinių mokesčių ar socialinio draudimo įsiskolinimų. GTK šiuo metu nustatyti griežtesni, nei nustatyta Direktyvoje 2012/34/ES, finansinės būklės reikalavimai.
Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus finansinės būklės reikalavimus ir nustatyti, kad įmonė, pageidaujanti gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, yra laikoma atitinkančia finansinės būklės reikalavimus, jeigu įmonė neturi didelės ar nuolatinės mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir didelių ar nuolatinių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kad įmonės turima mokestinė nepriemoka ar įsiskolinimas yra laikomi dideliais, taip pat kokiu atveju mokestinė nepriemoka ar įsiskolinimas laikytini nuolatiniu, numatoma nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. 3-69 ,,Dėl Geležinkelio įmonių (vežėjų) ekonominį pajėgumą apibūdinančių rodiklių kritinių reikšmių patvirtinimo“. Direktyvos 2012/34/ES 24 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje nustatyta, kad veiklos pradžioje geležinkelio įmonė gali prašyti, kad būtų nustatytas ilgesnis laikotarpis atsižvelgiant į konkretų numatytų teikti paslaugų pobūdį. GTK šiuo metu yra įtvirtinta geležinkelio įmonės (vežėjo) teisė prašyti sustabdyti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, jeigu ji neketina pradėti vykdyti licencijuojamos veiklos per 6 mėnesius nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos išdavimo dienos.
Tačiau teisė geležinkelio įmonei (vežėjui) prašyti pratęsti licencijuojamos veiklos pradžios terminą nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti GTK 10 straipsnio 9 dalį ir joje įtvirtinti geležinkelio įmonės (vežėjo) teisę prašyti geležinkelių transporto eismo saugos institucijos pratęsti licencijuojamos veiklos pradžios terminą, jeigu tai būtina dėl ketinamos vykdyti geležinkelių transporto veiklos pobūdžio. Direktyvos 2012/34/ES 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įvykus pokyčiams, turintiems įtakos įmonės teisinei padėčiai, ir ypač įmonių susijungimo arba įsigijimo atveju, licencijas išduodanti valdžios institucija gali nuspręsti, kad licencija būtų pateikta dar kartą patvirtinti. Geležinkelio įmonės gali nenutraukti savo veiklos, nebent licencijas išduodanti institucija nuspręstų, kad saugai keliama grėsmė. GTK šiuo metu nustatyta pareiga geležinkelio įmonei (vežėjui) pranešti apie jos teisinės formos, struktūros ar pan. pasikeitimus. Vis dėlto, geležinkelių transporto eismo saugos institucijai, gavus atitinkamą informaciją apie geležinkelio įmonės (vežėjo) pokyčius, teisė inicijuoti šio įmonės turimos geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo peržiūrą ir prireikus sustabdyti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti GTK 10 straipsnį ir jame nustatyti teisę geležinkelių transporto eismo saugos institucijai, gavus informaciją apie geležinkelio įmonės (vežėjo) reorganizavimą, be kita ko, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) susijungė su kita įmone ar įsigijo kitą įmonę, jeigu geležinkelių transporto eismo saugos institucija turi pagrįstų duomenų dėl reorganizuotos geležinkelio įmonės
(vežėjo) neatitikties finansinio pajėgumo reikalavimams, peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, ir jeigu geležinkelio įmonei (vežėjui) vykdant licencijuojamą veiklą keliama grėsmė geležinkelių transporto eismo saugai, priimti sprendimą sustabdyti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, taip pat papildyti GTK 10 straipsnio 11 dalyje nustatytą geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo sustabdymo pagrindų sąrašą ir nustatyti, kad geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimas turi būti sustabdytas, be kita ko, jeigu priimtas geležinkelių transporto eismo saugos institucijos sprendimas peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, ir kad licencijuojama veikla, geležinkelių transporto eismo saugos institucijos sprendimu, negali būti vykdoma, kadangi keliama grėsmė geležinkelių transporto eismo saugai. 4.4.
Siekiant mažinti Vyriausybės nutarimų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje skaičių ir su tuo susijusią administracinę naštą ir atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kritiką dėl pernelyg didelio Vyriausybės priimamų nutarimų skaičiaus ir teisėkūros nestabilumo, įvertinus Konstitucinio Teismo suformuluotą praktiką dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo esminių sąlygų reglamentavimo įstatymo lygmeniu, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 23 straipsnio 5 dalį ir joje nustatyti, kad sprendimus dėl pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros turto nurašymo priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka. Taip būtų sudaryta galimybė Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 „Dėl Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nustatyti, kad sprendimus Vyriausybė priimtų tik tais atvejais, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros turto likutinė vertė viršytų Apraše nustatytą ribą, o kitais atvejais – atitinkamus sprendimus priimtų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 4.5. Dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo, skelbimo ir mokėjimo Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma užmokestį už minimalųjį prieigos paketą sudarančių įmokų tarifus pavesti nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.
Atitinkamai siūloma patikslinti GTK 7 straipsnyje geležinkelių transporto eismo saugos institucijai ir GTK 24 straipsnyje viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pavestas vykdyti funkcijas. Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekte siūloma reglamentuoti šiuo metu Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nustatymo taisyklėse reglamentuotus klausimus, t. y. terminą iki kurio turi būti patvirtinti užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifai, atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaičiuoti užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą tarifai gali būti tikslinami, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą tvirtinimo ir paskelbimo Tinklo nuostatuose tvarką. Direktyvos 2012/34/ES
konkrečių apmokestinimo taisyklių nustatymo suteikti geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Tokiu atveju valstybės narės turi užtikrinti, kad tinklo nuostatuose būtų pateikta apmokestinimo sistema ir apmokestinimo taisyklės arba nurodoma tinklavietė, kurioje tokia informacija būtų paskelbta. Atsižvelgiant į tai, kad Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekte reglamentuojami esminiai užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo principai, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir remonto įmonių mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo tvarką, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką siūloma pavesti patvirtinti ir Tinklo nuostatuose paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Atitinkamai užmokesčio už minimalųjį prieigos nustatymo taisyklės turės būti pripažintos netekusiomis galios.
Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga geležinkelių infrastruktūros valdytojui <...> įrodyti geležinkelio įmonėms, kad infrastruktūros <...> mokesčiai, kuriuos geležinkelio įmonė turi sumokėti jiems pagal <...> pateiktas sąskaitas, atitinka metodologiją, taisykles ir tam tikrais atvejais tinklo nuostatuose nustatytas skaičiavimo sistemas. Siekiant užtikrinti tinkamą šios Direktyvos 2012/34/ES nuostatos perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti GTK 25 straipsnį ir jame įtvirtinti pareigą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, kurį jis turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka užmokestį, apskaičiuotą pagal šio straipsnio nustatytą tvarką patvirtinta ir paskelbtą užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo tvarką. Siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnio 1 dalies perkėlimą Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti GTK nauju 25¹ straipsniu ir jame nustatyti vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo nustatymo tvarką, papildyti GTK 7¹ straipsnyje nustatytas rinkos reguliuotojo funkcijas ir jam pavesti tikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytą ir Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatuose (toliau – Tinklo nuostatai) paskelbtą vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašą.
Taip pat, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES 36 straipsnio perkėlimą, įvertinus tai, kad tam tikrais atvejais užmokesčio už viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų rezervavimą nustatymas yra privalomas, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma GTK papildyti nauju 25² straipsniu ir jame nustatyti užmokesčio už viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų rezervavimą nustatymo tvarką, papildyti GTK 7¹ straipsnyje nustatytas rinkos reguliuotojo funkcijas ir jam pavesti tikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patvirtintus ir Tinklo nuostatuose paskelbtus kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra nenaudojama reguliariai. Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta galimybė pareiškėjams ir geležinkelių infrastruktūros valdytojui derėtis dėl infrastruktūros mokesčių dydžio, tačiau minėtos derybos yra galimos tik tuo atveju, kai tas derybas prižiūri reguliavimo institucija.
Siekiant užtikrinti tinkamą šios Direktyvos 2012/34/ES nuostatos perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma GTK 25 straipsnyje įtvirtinti geležinkelio įmonės
(vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo derybų dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio galimybę, taip pat papildyti GTK 7¹ straipsnyje nustatytas rinkos reguliuotojo funkcijas ir jam pavesti prižiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo derybas dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio, jeigu tokios derybos yra vykdomos. 4.6. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo Šiuo metu galiojantis ir Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomas reguliavimas nustato, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi tvirtinti Tinklo nuostatus, kurių turinio reikalavimus nustato Direktyva 2012/34/ES. Pažymėtina, kad Direktyvos 2012/34/ES nuostatomis būtent viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui yra pavedama Tinklo nuostatuose detalizuoti prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas. Atitinkamai tai reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato privalomas prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas. Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Tinklo nuostatų turinio reikalavimus tvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras.
Taip pat pažymėtina, kad Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu yra įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (inter alia, 2006 m. gegužės
ir ribojimus, darančius esminį poveikį jų ūkinei veiklai, turi būti reglamentuojamos įstatymais. Atsižvelgiant į tai, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu yra perkeliamos Viešosios geležinkelių infrastruktūros skyrimo taisyklių nuostatos, susijusios su ūkine veikla, bei nuostatos, kuriomis yra įgyvendinami Direktyvos 2012/34/ES reikalavimai. Privalomojo pobūdžio reikalavimai, pavyzdžiui, paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus forma, teiktinų dokumentų sąrašas ir kiti procedūriniai klausimai, taip pat kitos prieigos sąlygos, privalomai pagal Direktyvos 2012/34/ES nuostatas nustatomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, pavyzdžiui, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinė norma, būtų nustatomi Tinklo nuostatuose. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2012/34/ES nuostatos būtų perkeltos Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu į GTK, o kiti klausimai reglamentuojami Tinklo nuostatuose, Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės turėtų būti pripažintos netekusiomis galios. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2012/34/ES 38 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nustatyta, kad bet kokia prekyba infrastruktūros pajėgumais yra draudžiama, o dėl tokios prekybos ateityje pajėgumai nebeskiriami. GTK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudimas paskirtus pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti.
Vis dėlto, pasekmės geležinkelio įmonei (vežėjui), pažeidusiai minėtą draudimą, nacionalinėje teisėje nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą ir efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekte, įtvirtinant atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagrindus, nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neskiriami, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai buvo parduoti. 4.7. Dėl Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo reglamentavimo, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių ir jų užimamos valstybinės žemės nuomos reglamentavimo Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma įsakmiai reglamentuoti, kad geležinkelių paslaugų įrenginius, kurie pagal savo esmę priskirtini viešajai geležinkelių infrastruktūrai, ir kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei patikėjimo teise valdomi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo.
Atitinkamai Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 5 straipsnį ir jame nustatyti draudimą Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginius perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, patikslinti GTK
valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausysiančių geležinkelių paslaugų įrenginių statybos, žemės tokių įrenginių statybai suteikimo tvarką, papildyti GTK 23 straipsnį analogišku reguliavimu dėl Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių nuomos, papildyti GTK 23¹ straipsnį ir jame nustatyti Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarką, taip analogišką reguliavimą dėl Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės nuomos. 4.8.
prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių reglamentavimo Prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir naudojimosi tuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis tvarka, pvz., nuostatos dėl prieigos teisių, esminės prašymų tvarkymo procedūrų taisyklės ir informacijos skelbimo reikalavimai, GTK nustatyti įgyvendinant Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad Reglamente (ES) 2017/2177 konkretizuojama, kad, atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES tikslą ir taikymo sritį, nuostatos dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiuose teikiamomis paslaugomis turėtų būti taikomos tik paslaugoms, susijusioms su geležinkelių transporto paslaugų teikimu, be to, Reglamente (ES) 2017/2177 nustatoma išsami prieigos prie paslaugų, kurios bus teikiamos Direktyvos 2012/34/ES II priedo 2, 3 ir 4 punktuose išvardytuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, procedūra ir kriterijai, kurių turi būti laikomasi. Atitinkamai, siekiant suvienodinti Reglamente (ES) 2017/2177 apibrėžtas sąvokas su GTK sąvokomis, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK apibrėžtų sąvokų ,,geležinkelių paslaugų įrenginys“, ,,geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius“ apibrėžtis ir jas susieti su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis, kaip jos yra apibrėžtos Reglamente (ES) 2017/2177. Siekiant suderinti Reglamento 2017/2177 nuostatas su GTK, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti GTK reglamentavimo, susijusio su paraiškų dėl naudojimosi geležinkelių paslaugų įrenginiais ar juose teikiamų paslaugų nagrinėjimu, ir tiesiogiai taikyti Reglamentą (ES) 2017/2177, kurio 9–14 straipsniai išsamiai reglamentuoja minėtų paraiškų nagrinėjimą.
Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (ES) 2017/2177 pakeičia reglamentavimą, susijusį su geležinkelių paslaugų įrenginiais, kurie nenaudojami daugiau kaip 2 metus iš eilės, siūloma atsisakyti GTK 30² straipsnio 10 dalies ir vietoj jos tiesiogiai taikyti Reglamento (ES) 2017/2177 15 straipsnį. 4.9. Dėl kitų Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomų pakeitimų Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnyje pateikta sąvoka ,,pagrįstas pelnas“ apibrėžta kaip paslaugų įrenginio operatoriaus nuosavo kapitalo grąžos norma, nustatoma atsižvelgiant į riziką, įskaitant pajamų gavimo riziką, arba tokios rizikos nebuvimą, kuri atitinka susijusio sektoriaus pastarųjų metų normos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 3 straipsnio 32 dalyje nurodytos sąvokos ,,pagrįstas pelnas“ apibrėžtį. GTK 30¹ str. 10 p. nurodyti paslaugų įrenginiai, kuriuose teikiamos papildomos ir pagalbinės paslaugos, kurios nėra laikytinos pagrindinėmis geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklai užtikrinti ir neprivalo būti teikiamos geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomas valstybės biudžeto finansavimas tik geležinkelių paslaugų įrenginiams, kuriuose teikiamos pagrindinės paslaugos. 4.10.
objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Siekiant užtikrinti valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų (įmonių, įrenginių ir turto bei ūkio sektorių) apsaugą nuo grėsmę nacionalinio saugumo interesams galinčių kelti rizikos veiksnių, atsižvelgiant į tai, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra ir kiti įrenginiai ir turtas, reikalingi sklandžiam geležinkelių transporto eismui, įtraukti į Įstatymo 4 priede įtvirtintą nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros sąrašą, įvertinus keleivių ir krovinių vežimo tranzitu geležinkelių transportu strateginę reikšmę, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo 2 priedu patvirtintą Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą ir į jį įtraukti ne tik akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, bet ir jos įsteigtą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo funkcijoms atlikti įmonę, t. y. GTK nurodytą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją, taip pat geležinkelio įmones (vežėjus), kuriems suteikiama išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas. Be to, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti Įstatymo 4 priedu patvirtintą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą ir nustatyti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra, be kita ko, laikytini ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai. 4.11.
projektų įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo nuostatų Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekte įtvirtinamas įpareigojimas akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“ ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 1 d. įsteigti bendrovę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, bendrovę, skirtą teikti keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir bendrovę, skirtą teikti krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas. Kadangi Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siekiama visas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas perduoti atskiram juridiniam asmeniui, šiam subjektui turės būti perduotas valdyti, naudoti ir juo disponuoti šiuo metu akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomas valstybei nuosavybės teise priklausantis viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas ir geležinkelių paslaugų įrenginiai (toliau – turtas). Turtas šiuo metu perduotas akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ pagal
patikėjimo teise ir šio turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre sutartį Nr. 5-40, sudarytos su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ vertikalios integracijos įmonių grupė būtų kuriama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais – reorganizuojant atskyrimo būdu arba taikant analogiją įmonės pirkimui-pardavimui. Konkretus būdas bus pasirinktas įvertinus laiko ir kaštų sąnaudas.
Pagal šiuo metu galiojančias GTK nuostatas Lietuvos valstybei priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai yra priskirti viešajai geležinkelių infrastruktūrai, todėl vadovaujantis GTK 23¹ str. nuostatomis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę, taip pat ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamą valstybinę žemę patikėjimo teise valdo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas (AB „Lietuvos geležinkeliai“). Atsižvelgus į tai, įgyvendinant Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekto 11 straipsnio nuostatas, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamą valstybinė žemė pagal patikėjimo sutartis turės būti perduodama tiesiogiai AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigtai įmonei“ Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) 2017/2177 nuostatos turi būti taikomos nuo 2019 m. birželio 1 d., Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekto nuostatos, kuriomis užtikrinamas tinkamas Reglamento (ES) 2017/2177 taikymas, įsigalioja 2019 m. birželio 1 d. Tam tikrų projekto nuostatų taikymo pradžia atidėdama ryšium su naujo tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimu. Kadangi nagrinėjamo projekto pasekmė yra esminių geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų įgyvendinimo perdavimas iš LTSA naujai įsteigtam infrastruktūros valdytojui, siekiant nesutrikdyti geležinkelio transporto sektoriaus ūkio subjektų veiklos, šį pakeitimą svarbu pradėti taikyti nuo naujo tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo (naujas tarnybinis traukinių tvarkaraštis įsigalioja antrą gruodžio šeštadienį naktį iš šeštadienio į sekmadienį), t. y. nuo 2019 m. gruodžio 8 d.
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekte nurodytas terminas 2019 m. sausio 1 d. – nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nurodytais pakeitimais siekiama ištaisyti Direktyvos 2012/34/ES perkėlimo į nacionalinę teisę klaidas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis viešojo valdymo aplinkai (viešajam administravimui) Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomi pakeitimai dėl šiuo metu Administracijos vykdomų esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas įgyvendinančiai atskirai įmonei leis sukurti aiškią valstybės valdymo institucijų, jų vykdomų funkcijų ir tarpusavio ryšių sistemą, užtikrinti veiksmingą rinkos reguliavimo modelio įgyvendinimą ir tinkamą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykių reguliavimą. Pritarus Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams, Administracija galės vykdyti pagrindines savo, kaip geležinkelių transporto eismo saugos institucijos, funkcijas, neskirdama papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms įgyvendinti.
Visos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos būtų sutelktos viename subjekte, neskaidant pagrindinių ir tarpusavyje susijusių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų, pavyzdžiui, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo ir geležinkelių transporto eismo valdymo, tarp dviejų subjektų. Taip būtų užtikrinamas abiejų šių funkcijų efektyvus įgyvendinimas ir būtų išvengta funkcijų dubliavimo. Poveikis ekonomikai Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai turės teigiamą įtaką nacionaliniam geležinkelių transporto sektoriui ir geležinkelio įmonėms (vežėjams), nes bus užtikrintas efektyvesnis geležinkelių transporto sektoriaus teisinis reguliavimas. Įtvirtinus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės (vežėjo) atskyrimą į skirtingus juridinius asmenius, bus padidintas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumas, nešališkumas ir finansinis veiklos skaidrumas. Siūlomi įtvirtinti nauji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo reikalavimai ir įtvirtinamos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijos geležinkelių transporto sektoriaus priežiūros srityje padarys viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo procesus dar skaidresnius.
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti iš dalies atskirtas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo modelis leis:
1) išvengti papildomų nekoordinavimo kaštų, atsirandančių dėl skirtingų geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) interesų, tikėtinų visiško geležinkelio transporto sektoriaus valdymo atskyrimo atveju. Mokslinėje literatūroje bei publikuotuose geležinkelių transporto sektoriaus rinkos tyrimuose nurodoma, kad Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus rinkos sąlygomis nekoordinavimo kaštai dėl visiško viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo atskyrimo gali siekti 10–20 procentų. 2) tinkamai įgyvendinti ES teisės aktų reikalavimus, susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo užtikrinimu be papildomų kaštų (arba juos sumažinti), skirtinų „kinų sienų“ kūrimui, kurių poreikis būtų ypač didelis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę
(vežėją) išlaikant integralioje įmonėje kaip yra pagal dabartinį reguliavimą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją išskiriant į atskirą įmonę, bet paliekant šios įmonės bei geležinkelio įmonių (vežėjų) kontrolę vienai valstybės valdomai įmonei būtų išvengta galimo trečiųjų valstybių kapitalo įmonių neigiamo poveikio Lietuvos ekonominiams ir nacionalinio saugumo interesams, kuris yra identifikuotas kaip viena pagrindinių grėsmių visiško viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo atskyrimo atveju.
Pažymėtina, kad didelio darbuotojų, šiuo metu dirbančių AB ,,Lietuvos geležinkeliai, ir darbuotojų, dirbsiančių akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėje, pokyčio nenumatoma. Poveikis aplinkai ir regionų plėtrai nenumatomas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomi pakeitimai dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos išskyrimo į atskirus juridinius asmenis, nauji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo, nešališkumo ir finansinio skaidrumo reikalavimai padidins viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumą, nešališkumą, užtikrins nediskriminacinę prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, taip pat sudarys palankesnes sąlygas geležinkelio įmonėms (vežėjams) vykdyti ūkinę komercinę veiklą, Dėl papildomų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui keliamų su nepriklausomumu, nešališkumu ir finansiniu skaidrumu susijusių reikalavimų bei naujų reikalavimų, pavyzdžiui, kasmet konsultuotis su pareiškėjais, siekiant išsiaiškinti jų poreikius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, techninės priežiūros, atnaujinimo, modernizavimo srityse, bus efektyviau užtikrinama nediskriminacinė prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir sukuriamas mechanizmas atsižvelgti į geležinkelių transporto rinkos sektoriaus dalyvių poreikius ir lūkesčius. Siūlomu Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu įtvirtinamas platesnis rinkos reguliuotojo kompetencijų sąrašas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priežiūros srityje suteiks galimybę užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos skaidrumą ir nediskriminacinės prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros suteikimo efektyvią kontrolę. Taigi, būtų užtikrinama geležinkelio įmonių
(vežėjų) teisių ir interesų apsauga. 8.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekto naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai vertinami Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektui Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo datos turės priimti sprendimų dėl naudojimosi viešąją geležinkelių infrastruktūra vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimui iš trečiosios valstybės ir į trečiąją valstybę apribojimo priėmimo tvarką. Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo datos turės pakeisti:
„Dėl Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir
savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d.
nutarimą Nr.
reguliuotojo gautų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 846 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos
valstybinės žemės nuomos viešiesiems interesams tenkinti aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“;
įmonių (vežėjų) licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo datos taip pat turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės
infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“. Pritarus Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo datos turės pakeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 3-69 ,,Dėl Geležinkelio įmonių (vežėjų) ekonominį pajėgumą apibūdinančių rodiklių kritinių reikšmių patvirtinimo“, taip pat turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 3-3
„Dėl Geležinkelių transporto veiklų apskaitos ir ataskaitų rinkinio rengimo
reikalavimų patvirtinimo ir šio rinkinio skelbimo“.
Pritarus Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektui Administracijos direktorius turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 2BE-123 ,,Dėl Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2011 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. V-304 „Dėl paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus turinio reikalavimų“ pakeitimo“. Pritarus Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektui Ryšių reguliavimo tarnyba turės patvirtinti informacijos rinkos reguliuotojui teikimo taisykles, Tinklo nuostatų reikalavimus, Geležinkelių transporto veiklų apskaitos atskyrimo reikalavimus. Pritarus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų nereikės. Tiesiogiai valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nebus sutaupyta. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „geležinkelių transportas“, „viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“, „vertikaliosios integracijos įmonių grupė“, „geležinkelių paslaugų įrenginiai“, „paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus“. 15.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. XIIIP-922 2 IR 4 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-2206 2018-11-21
Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Vytautas Kamblevičius, Rita Tamašunienė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2206. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Andrius Palionis. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
DĖL
nariai: pirmininkas R.Sinkevičius, pirmininko pavaduotojas D. Kreivys, A. Baura, E. Gentvilas, Z. Jedinskij, A. Kupčinskas, R. Miliūtė, V.Poderys, J. Razma, V.Sinkevičius. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo ministras R.Masiulis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius M.Bartuška, Susisiekimo ministerijos atstovai J.Norkienė ir A.Šniuolis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai M.Dubauskas ir O.Šiušienė, Konkurencijos tarybos atstovė L.Simonaitytė-Veckuvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-11-21 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2206. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-11-28 Argumentai: Būtina suderinti šio, lydinčiojo, ir pagrindinio įstatymo projekto (Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo) įsigaliojimo datas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio birželio1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Razma. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamais variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris