Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Papildyti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose
statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, o viešuosiuose pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus būtina įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti. Jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal paprastojo remonto projektą arba paprastojo remonto aprašą, tokius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, jeigu yra visos šios sąlygos: kai remontuojama daugiau nei 10 proc. statinio; statinio pritaikymo neįgaliųjų reikmėms darbų išlaidos neviršija 50 proc. bendrų remonto darbų išlaidų; remontuojamas bent vienas iš statinių ar jų priklausinių: automobilių saugykla ar stovėjimo aikštelė, priėjimas prie statinio, pagrindinis įėjimas į statinį, statinio sanitarinės patalpos, koridorius, praėjimai tarp statinio patalpų (durys, slenksčiai ir pan.), perėjimai tarp pastato aukštų, gyvenamosios patalpos bei visi kiti statiniai, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje.”
1.
išdėstyti jį taip: „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje
dalį 18 punktu: „18) detalizuota paprastojo remonto darbų sąmatą, kurioje būtų atskirai nurodytos išlaidos statinio pritaikymui specialiesiems neįgaliųjų poreikiams esant šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sąlygoms.“
taip: „10.
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4, 6,
reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų statinio projektų sprendinių atliktį nustatytiems reikalavimams tikrina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija Aplinkos ministro nustatyta tvarka tuo atveju, kai statiniai pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams esant šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sąlygoms.
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos tiekimo inžinerinių tinklų).”
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Seimo narė Irena Šiaulienė
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Papildyti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose
statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo, pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, o viešuosiuose pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus būtina įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti.
Jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės ar jos įgaliota institucija, statybos darbai vykdomi pagal paprastojo remonto projektą arba paprastojo remonto aprašą, tokius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, jeigu yra visos šios sąlygos: kai paprastojo remonto išlaidos sudaro daugiau nei 25 proc. nekilnojamojo turto vieneto vertės, nustatytos masiniu būdu; statinio pritaikymo neįgaliųjų reikmėms darbų išlaidos neviršija 50 proc. bendrų remonto darbų išlaidų; remontuojamas bent vienas iš statinių ar jų priklausinių: automobilių saugykla ar stovėjimo aikštelė, priėjimas prie statinio, pagrindinis įėjimas į statinį, statinio sanitarinės patalpos, koridorius, praėjimai tarp statinio patalpų (durys, slenksčiai ir pan.), perėjimai tarp pastato aukštų, gyvenamosios patalpos bei visi kiti statiniai, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje.”
1.
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) paprastojo remonto projektas – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui; statinio, kurių projektų derinimo procedūros pradėtos įsigaliojus šiam įstatymui, paprastam remontui esant šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms;“
dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) paprastojo remonto aprašas – statinio, išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos ir kultūros paveldo statinius, paprastajam remontui; statinio paprastajam remontui esant šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms;“3 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas 1.
27 straipsnio pakeitimas
išdėstyti jį taip: „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje
dalį 18 punktu: „18) nekilnojamojo turto registro išrašas, kur nurodyta remontuojamo turto vieneto mokestinė vertė, nustatyta masiniu nekilnojamojo turto vertinimo būdu, ir detalizuota paprastojo remonto darbų sąmatą, kurioje būtų atskirai nurodytos išlaidos statinio pritaikymui neįgaliųjų reikmėms esant šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sąlygoms.“
taip: „10.
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5, 9 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atliktį nustatytiems reikalavimams tikrina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija Aplinkos ministro nustatyta tvarka tuo atveju, kai statiniai pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams esant šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sąlygoms.
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos tiekimo inžinerinių tinklų).”4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų
butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius) ir ypatingųjų bei neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) bei statinių, kurie pagal paprastojo remonto projektą arba paprastojo remonto aprašą pritaikomi neįgaliųjų reikmėms esant šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms, statyba (paprastasis remontas), užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 5 straipsnis.
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Seimo narė Irena Šiaulienė
Projekto Nr. XIIIP-22(3) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo, projektus, ar kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba keičiama statinių paskirtis į šiame sąraše nurodytą paskirtį, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, o viešuosiuose pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus būtina įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) paprastojo remonto aprašas – statinio, išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos objekto ir kultūros paveldo statinius, paprastajam remontui;“. 3 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos tiekimo inžinerinių tinklų).“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino poreikis intensyviau pritaikyti statinius ir jų aplinką neįgaliesiems. Šiuo metu dar didelė dalis viešosios paskirties statinių vis dar neprieinami negalią tirintiems asmenims, ypač judantiems neįgaliojo vežimėlio pagalba. Yra ne vienas pavyzdys, kad vyksta didelės apimties paprastojo remonto darbai, tačiau remontuojami viešos paskirties statiniai nėra pritaikomi neįgaliesiems. Neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos aplinkos pritaikymo neįgaliesiems tyrimus nustatė, kad daugiau nei 50 procentų itin svarbių neįgaliesiems viešosios paskirties įstaigų (gydymo, švietimo ir kt.) nėra pritaikytos arba pritaikytos tik iš dalies. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje pateiktą apibrėžimą pastato atnaujinimas (modernizavimas) yra statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Pastato atnaujinimas suprantamas ir pastato ar jo inžinerinių tinklų fizinių savybių pagerinimas, t.y. pastato pritaikymą neįgaliesiems galima būtų laikyti pastato fizinių savybių pagerinimu. Šiuo metu atnaujinamų statinių dalys, didžiąja dalimi tokios kaip įėjimai iš lauko, laiptinių durys, liftai - nėra pritaikomi neįgaliesiems. Pritaikius aplinką neįgaliesiems, ji tampa patogi ir daugeliui kitų daugiabučių gyventojų - senyvo amžiaus žmonėms, tėvams, stumiantiems vaikų vežimėlius, ir kt.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas 2016 m. apsvarstęs pirmąją Lietuvos ataskaitą dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir įvertinęs Lietuvoje aplinkos pritaikymo neįgaliesiems situaciją rekomendavo užtikrinti, kad įstatymuose būtų numatytas fizinis, aplinkos ir informacijos bei komunikacijos prieinamumas visiems neįgaliesiems, kad būtų numatytos atgrąsančios priemonės ir įgyvendinimo mechanizmai, kad būtų stabdomas Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų naudojimas statiniams, interneto svetainėms ir kitiems dalykams, kurie nėra prieinami. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorės ir rengėjos - Seimo narės Rimantė Šalaševičiūtė (el.p. [email protected], tel. +370 69842672), Irena Šiaulienė (el.p. [email protected], tel. +370 69905040) ir Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė (el.p. [email protected], tel. (8 5) 2394422). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu pagal galiojantį Įstatymą remontuojamų, rekonstruojamų statinių (išskyrus kapitalinį remontą) pritaikyti neįgaliesiems nėra privaloma. Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statinio remontas – statinio kapitalinis ar paprastasis remontas. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atrinkta įstaiga (Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija - toliau - asociacija) sutartiniais pagrindais vykdo naujai statomų, rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių pritaikymą neįgaliųjų reikmėms. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį. Asociacija bei kitų neįgaliųjų organizacijų atstovai pastebi, kad vykdomi didelės apimties viešos paskirties statinių remontai, tačiau jų projektai nėra derinami dėl statinių pritaikymo neįgaliųjų reikmėms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiamu įstatymo projektu siūloma, kad statinius būtų būtina pritaikyti ne tik kai jie projektuojami, naujai statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, bet ir kai vykdomas paprastasis (einamasis) remontas esant visom šiom sąlygom: 1) kai remontuojama daugiau nei 10 proc. statinio; statinio pritaikymo neįgaliųjų reikmėms darbų išlaidos neviršija 50 proc. bendrų remonto darbų išlaidų; remontuojama bent vienas iš statinių ar jų priklausinių: automobilių saugykla ar stovėjimo aikštelė, priėjimas prie statinio, pagrindinis įėjimas į statinį, statinio sanitarinės patalpos, koridorius, praėjimai tarp statinio patalpų (durys, slenksčiai ir pan.), perėjimai tarp pastato aukštų, gyvenamosios patalpos ir lankytojams skirtos patalpos.
Šiem darbams vykdyti asociacija pateiktų rašytinį pritarimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Bus intensyviau pritaikomi neįgaliųjų reikmėms senos statybos statiniai ir aplinka. Neįgalūs asmenys, senyvo amžiaus žmonės, tėvai, stumiantys vaikų vežimėlius, ir kt. turės galimybę laisvai patekti į suremontuotus viešos paskirties statinius ir aplinką, pasinaudoti viešos paskirties statiniuose teikiamomis paslaugomis. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslui ir jo plėtrai.
Pastatų atnaujinimas (modernizavimas), fizinės aplinkos pritaikymas neįgaliesiems bei senyvo amžiaus žmonėms, tėvams, stumiantiems vaikų vežimėlius, ir kt. padidins paslaugų prieinamumą minėtiems asmenims, kurie tiesiogiai galės pasinaudoti pritaikytuose pastatuose įsikūrusių verslo sektoriaus atstovų teikiamomis paslaugomis, kuriomis iki pastato atnaujinimo (modernizavimo) negalėjo naudotis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės papildyti Aplinkos apsaugos ministro patvirtintus atitinkamus statybos techninius reglamentus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: statyba, remontas, neįgalieji. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė Seimo narė Irena Šiaulienė
Patikslintas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino poreikis intensyviau pritaikyti statinius ir jų aplinką neįgaliesiems. Šiuo metu dar didelė dalis viešosios paskirties statinių vis dar neprieinami negalią turintiems asmenims, ypač judantiems neįgaliojo vežimėlio pagalba. Yra ne vienas pavyzdys, kad vyksta didelės apimties paprastojo remonto darbai, tačiau remontuojami viešos paskirties statiniai nėra pritaikomi neįgaliesiems. Neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos aplinkos pritaikymo neįgaliesiems tyrimus nustatė, kad daugiau nei 50 procentų itin svarbių neįgaliesiems viešosios paskirties įstaigų (gydymo, švietimo ir kt.) nėra pritaikytos arba pritaikytos tik iš dalies. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje pateiktą apibrėžimą pastato atnaujinimas (modernizavimas) yra statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Pastato atnaujinimas suprantamas ir pastato ar jo inžinerinių tinklų fizinių savybių pagerinimas, t.y. pastato pritaikymą neįgaliesiems galima būtų laikyti pastato fizinių savybių pagerinimu. Šiuo metu atnaujinamų statinių dalys, didžiąja dalimi tokios kaip įėjimai iš lauko, laiptinių durys, liftai - nėra pritaikomi neįgaliesiems. Pritaikius aplinką neįgaliesiems, ji tampa patogi ir daugeliui kitų daugiabučių gyventojų - senyvo amžiaus žmonėms, tėvams, stumiantiems vaikų vežimėlius, ir kt.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas 2016 m. apsvarstęs pirmąją Lietuvos ataskaitą dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir įvertinęs Lietuvoje aplinkos pritaikymo neįgaliesiems situaciją rekomendavo užtikrinti, kad įstatymuose būtų numatytas fizinis, aplinkos ir informacijos bei komunikacijos prieinamumas visiems neįgaliesiems, kad būtų numatytos atgrasančios priemonės ir įgyvendinimo mechanizmai, kad būtų stabdomas Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų naudojimas statiniams, interneto svetainėms ir kitiems dalykams, kurie nėra prieinami. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorės ir rengėjos - Seimo narės Rimantė Šalaševičiūtė (el.p. [email protected], tel. (8 5) 239 6656), Irena Šiaulienė (el.p. [email protected], tel. (8 5) 239 6717) ir Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė (el.p. [email protected], tel. (8 5) 239 4422). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu pagal galiojantį Įstatymą remontuojamų, rekonstruojamų statinių (išskyrus kapitalinį remontą) pritaikyti neįgaliesiems nėra privaloma. Statinio kapitalinis remontas
Laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statinio remontas – statinio kapitalinis ar paprastasis remontas. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atrinkta įstaiga (Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija - toliau - asociacija) sutartiniais pagrindais vykdo naujai statomų, rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių pritaikymą neįgaliųjų reikmėms. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį. Asociacija bei kitų neįgaliųjų organizacijų atstovai pastebi, kad vykdomi didelės apimties viešos paskirties statinių remontai, tačiau jų projektai nėra derinami dėl statinių pritaikymo neįgaliųjų reikmėms. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Teikiamu Įstatymo projektu siūloma, kad pastatuose ir inžineriniuose statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės ar jos įgaliota institucija, statybos darbai vykdomi pagal paprastojo remonto projektą arba paprastojo remonto aprašą, tokius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) kai paprastojo remonto išlaidos sudaro daugiau nei 25 proc. nekilnojamojo turto vieneto vertės, nustatytos masiniu būdu; statinio pritaikymo neįgaliųjų reikmėms darbų išlaidos neviršija 50 proc. bendrų remonto darbų išlaidų; 2) remontuojamas bent vienas iš statinių ar jų priklausinių: automobilių saugykla ar stovėjimo aikštelė, priėjimas prie statinio, pagrindinis įėjimas į statinį, statinio sanitarinės patalpos, koridorius, praėjimai tarp statinio patalpų (durys, slenksčiai ir pan.), perėjimai tarp pastato aukštų, gyvenamosios patalpos bei visi kiti statiniai, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Taip pat Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5, 9 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atliktį nustatytiems reikalavimams tikrina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija Aplinkos ministro nustatyta tvarka tuo atveju, kai statiniai pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams esant šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sąlygoms.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai taikomi Statybos įstatymo naujai redakcijai, kuri įsigalios 2017 m. sausio 1 d., užtikrins, kad atliekami statybos darbai , kurie vykdomi pagal paprastojo remonto projektą arba paprastojo remonto aprašą, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais ir vykdoma Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucijos kontrolė užtikrins, kad minėti statiniai bus tinkamai pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, kas užtikrintų jų komfortabilumą ir integracijos procesą. Bus išvengta konfliktinių situacijų dėl netinkamai įgyvendintų statinio projektų bei piktnaudžiavimo valstybės skiriamomis lėšomis. Dar vienas iš teigiamų rezultatų, kurių laukiama – pastatai, kurie bus pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, taps prieinami ir senyvo amžiaus žmonėms, tėvams, stumiantiems vaikų vežimėlius, ir kt. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Bus intensyviau pritaikomi neįgaliųjų reikmėms senos statybos statiniai ir aplinka.
Neįgalūs asmenys, senyvo amžiaus žmonės, tėvai, stumiantys vaikų vežimėlius, ir kt. turės galimybę laisvai patekti į suremontuotus viešos paskirties statinius ir aplinką, pasinaudoti viešos paskirties statiniuose teikiamomis paslaugomis. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslui ir jo plėtrai. Pastatų atnaujinimas (modernizavimas), fizinės aplinkos pritaikymas neįgaliesiems bei senyvo amžiaus žmonėms, tėvams, stumiantiems vaikų vežimėlius, ir kt. padidins paslaugų prieinamumą minėtiems asmenims, kurie tiesiogiai galės pasinaudoti pritaikytuose pastatuose įsikūrusių verslo sektoriaus atstovų teikiamomis paslaugomis, kuriomis iki pastato atnaujinimo (modernizavimo) negalėjo naudotis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės papildyti Aplinkos apsaugos ministro patvirtintus atitinkamus statybos techninius reglamentus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: statyba, remontas, neįgalieji. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė Seimo narė Irena Šiaulienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino poreikis intensyviau pritaikyti statinius ir jų aplinką neįgaliesiems. Šiuo metu dar didelė dalis viešosios paskirties statinių vis dar neprieinami negalią tirintiems asmenims, ypač judantiems neįgaliojo vežimėlio pagalba. Yra ne vienas pavyzdys, kad vyksta didelės apimties paprastojo remonto darbai, tačiau remontuojami viešos paskirties statiniai nėra pritaikomi neįgaliesiems. Neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos aplinkos pritaikymo neįgaliesiems tyrimus nustatė, kad daugiau nei 50 procentų itin svarbių neįgaliesiems viešosios paskirties įstaigų (gydymo, švietimo ir kt.) nėra pritaikytos arba pritaikytos tik iš dalies. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje pateiktą apibrėžimą pastato atnaujinimas (modernizavimas) yra statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Pastato atnaujinimas suprantamas ir pastato ar jo inžinerinių tinklų fizinių savybių pagerinimas, t.y. pastato pritaikymą neįgaliesiems galima būtų laikyti pastato fizinių savybių pagerinimu. Šiuo metu atnaujinamų statinių dalys, didžiąja dalimi tokios kaip įėjimai iš lauko, laiptinių durys, liftai - nėra pritaikomi neįgaliesiems. Pritaikius aplinką neįgaliesiems, ji tampa patogi ir daugeliui kitų daugiabučių gyventojų - senyvo amžiaus žmonėms, tėvams, stumiantiems vaikų vežimėlius, ir kt.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas 2016 m. apsvarstęs pirmąją Lietuvos ataskaitą dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir įvertinęs Lietuvoje aplinkos pritaikymo neįgaliesiems situaciją rekomendavo užtikrinti, kad įstatymuose būtų numatytas fizinis, aplinkos ir informacijos bei komunikacijos prieinamumas visiems neįgaliesiems, kad būtų numatytos atgrąsančios priemonės ir įgyvendinimo mechanizmai, kad būtų stabdomas Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų naudojimas statiniams, interneto svetainėms ir kitiems dalykams, kurie nėra prieinami. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorės ir rengėjos - Seimo narės Rimantė Šalaševičiūtė (el.p. [email protected], tel. +370 69842672), Irena Šiaulienė (el.p. [email protected], tel. +370 69905040) ir Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė (el.p. [email protected], tel. (8 5) 2394422). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu pagal galiojantį Įstatymą remontuojamų, rekonstruojamų statinių (išskyrus kapitalinį remontą) pritaikyti neįgaliesiems nėra privaloma. Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statinio remontas – statinio kapitalinis ar paprastasis remontas. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atrinkta įstaiga (Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija - toliau - asociacija) sutartiniais pagrindais vykdo naujai statomų, rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių pritaikymą neįgaliųjų reikmėms. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį. Asociacija bei kitų neįgaliųjų organizacijų atstovai pastebi, kad vykdomi didelės apimties viešos paskirties statinių remontai, tačiau jų projektai nėra derinami dėl statinių pritaikymo neįgaliųjų reikmėms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiamu įstatymo projektu siūloma, kad statinius būtų būtina pritaikyti ne tik kai jie projektuojami, naujai statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, bet ir kai vykdomas paprastasis (einamasis) remontas esant visom šiom sąlygom: 1) kai remontuojama daugiau nei 10 proc. statinio; statinio pritaikymo neįgaliųjų reikmėms darbų išlaidos neviršija 50 proc. bendrų remonto darbų išlaidų; remontuojama bent vienas iš statinių ar jų priklausinių: automobilių saugykla ar stovėjimo aikštelė, priėjimas prie statinio, pagrindinis įėjimas į statinį, statinio sanitarinės patalpos, koridorius, praėjimai tarp statinio patalpų (durys, slenksčiai ir pan.), perėjimai tarp pastato aukštų, gyvenamosios patalpos ir lankytojams skirtos patalpos.
Šiem darbams vykdyti asociacija pateiktų rašytinį pritarimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Bus intensyviau pritaikomi neįgaliųjų reikmėms senos statybos statiniai ir aplinka. Neįgalūs asmenys, senyvo amžiaus žmonės, tėvai, stumiantys vaikų vežimėlius, ir kt. turės galimybę laisvai patekti į suremontuotus viešos paskirties statinius ir aplinką, pasinaudoti viešos paskirties statiniuose teikiamomis paslaugomis. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslui ir jo plėtrai.
Pastatų atnaujinimas (modernizavimas), fizinės aplinkos pritaikymas neįgaliesiems bei senyvo amžiaus žmonėms, tėvams, stumiantiems vaikų vežimėlius, ir kt. padidins paslaugų prieinamumą minėtiems asmenims, kurie tiesiogiai galės pasinaudoti pritaikytuose pastatuose įsikūrusių verslo sektoriaus atstovų teikiamomis paslaugomis, kuriomis iki pastato atnaujinimo (modernizavimo) negalėjo naudotis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės papildyti Aplinkos apsaugos ministro patvirtintus atitinkamus statybos techninius reglamentus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: statyba, remontas, neįgalieji. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė Seimo narė Irena Šiaulienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 6 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
inžineriniams statiniams siūloma nustatyti naują teisinį reguliavimą, t. y., nėra aišku, kokius statinius – visus ar tik pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje nurodytus (statinius kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija), - būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams vykdant juose paprastąjį remontą. 2. Iš projekto 1 straipsniu siūlomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies papildymo turinio nėra pakankamai aišku, ar vykdant statybos darbus pagal paprastojo remonto projektą arba paprastojo remonto aprašą ir esant visoms siūlomoms nustatyti sąlygoms, specialiesiems neįgaliųjų poreikiams turėtų būti pritaikytas visas pastatas ar inžinerinis statinys, kuriame būtų atliekamas paprastasis remontas, ar tik remontuojamoji pastato ar inžinerinio statinio dalis. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, nuostata ,,remontuojama daugiau nei 10 proc. statinio“, taikant įstatymą gali būti skirtingai aiškinama, nes nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad remontuojama daugiau kaip 10 procentų statinio, t. y., ar vertinant remontuojamos statinio dalies plotą santykyje su bendru statinio plotu, ar atsižvelgiant į atitinkamus statinio tūrio santykius, ar būtų vertinama remiantis kitais kriterijais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti konkrečius aukščiau minėtos procentinės dalies nustatymo kriterijus. 3.
paprastojo remonto projektą arba paprastojo remonto aprašą, būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalies ketvirtojo sakinio nuostatų jose nustatant, kad Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija tikrina ne tik šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų statinio projektų (t. y., paprastojo remonto projektų) sprendinius, bet ir šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų statinių projektų (t. y., paprastojo remonto aprašų) sprendinius. 4. Iš projektu siūlomų pakeitimų matyti, kad projektu siūloma keisti ne šiuo metu galiojantį Statybos įstatymą, bet Statybos įstatymo naują redakciją, įsigaliosiančią 2017 m. sausio 1 d., t. y., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2573. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. Jeigu projekto iniciatoriai nori, kad siūlomi Statybos įstatymo naujos redakcijos pakeitimai būtų priimti ir įsigaliotų 2017 m. sausio
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2573. Tokiu atveju projekto 3 straipsnio reikėtų atsisakyti kaip perteklinio. Tačiau atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. 5.
ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija privalėtų tikrinti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų statinių projektų atitiktį nustatytiems reikalavimams. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar aukščiau minėtoji valstybės institucija turėtų tikrinti projektus, kurių derinimo procedūros pradėtos, bet iki įstatymo įsigaliojimo dar neužbaigtos, ar tik tuos projektus, kurių projektų derinimo procedūros būtų pradedamos jau įsigaliojus įstatymui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnį nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. 6. Projekto 1 straipsnio, 2 straipsnio 3 dalies pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „Pakeisti“. 7. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-11- Nr. Į 2016-11-18 Nr. S-2016-7321 dėl lietuvos respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 6 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-22 ATITIKTIES EUROPOS
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. S-2016-7321 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 6 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-22, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-12- Nr. Į 2016-12-14 Nr. S-2016-8000 dėl lietuvos respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIIP-22(2) ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. S-2016-8000 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-22(2), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 6, 24, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektus statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, 24 straipsnio 1 dalies 12 punktą) darytina išvada, kad pastato (patalpos, patalpų) paskirtį galima keisti ir neatliekant jokių (tame tarpe ir remonto) statybos darbų. Todėl, lieka neaišku, ar tokiu atveju, kai pastato paskirties keitimo metu neplanuojami jokie statybos darbai, reikėtų pastatą pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, ar ne. Taip pat, lieka neaiškus šių projekto nuostatų santykis su projekto nuostatomis, kurios nustato visumą būtinų sąlygų, kurioms esant, vykdant paprastojo remonto darbus, pastatą ir inžinerinį statinį būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams (t. y., nėra aišku, ar keičiant pastato paskirtį, kai atliekami pastato paprastojo remonto darbai, būtina laikytis įstatyme nustatytų sąlygų, susijusių su paprastojo remonto darbais, ar ne. Antra, iš siūlomo teisinio reguliavimo galimai darytina išvada, kad pastatą reikėtų pritaikyti neįgaliųjų specialiesiems poreikiams net ir tuo atveju, kai keičiama ne viso pastato paskirtis, bet atskirų jo patalpų.
Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų teisėkūros proporcingumo principą. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pakeitus pastato paskirtį, pastatas gali neatitikti tų kriterijų, pagal kuriuos šie pastatai buvo įtraukti į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Todėl, lieka neaišku, ar tokiais atvejais reikėtų pastatą pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, ar ne. Kita vertus, manytina, kad galima ir atvirkštinė situacija, kai pakeitus pastato, nesančio minėtame sąraše, paskirtį, šis pastatas atitiktų minėto sąrašo kriterijus ir būtų įtraukiamas į jį. Šiuo atveju taip pat nėra aišku, ar tokį pastatą reikėtų pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, ar ne. Ketvirta, siekiant suvienodinti projekte ir keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose po formuluotės „pastato (patalpos, patalpų)“ įrašytini žodžiai „ar inžinerinio statinio“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje formuluotės „kai paprastojo remonto išlaidos sudaro daugiau nei 25 proc. nekilnojamojo turto vieneto vertės, nustatytos masiniu būdu“ turinys nėra aiškus dėl šių priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme nėra apibrėžtas sąvokos „nekilnojamojo turto vienetas“ turinys, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku kokio objekto (remontuojamo statinio ar kokio kito nekilnojamojo turto) vertė turima omeny. Antra, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „nustatytos masiniu būdu“ turinys. Neaišku, koks konkrečiai vertinimo būdas turimas omenyje.
Tuo atveju, jeigu nekilnojamojo turto vertė būtų nustatoma nekilnojamojo turto masinio vertinimo būdu, kuris yra apibrėžtas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Trečia, iš projekto siūlomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies papildymo turinio nėra pakankamai aišku, ar vykdant statybos darbus pagal paprastojo remonto projektą arba paprastojo remonto aprašą ir esant visoms siūlomoms nustatyti sąlygoms, specialiesiems neįgaliųjų poreikiams turėtų būti pritaikytas visas pastatas ar inžinerinis statinys, kuriame būtų atliekamas paprastasis remontas, ar tik remontuojamoji pastato ar inžinerinio statinio dalis. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „Vyriausybės“ įrašytinas žodis „Vyriausybė“. 4. Projekto 1 straipsnio, 3 straipsnio 3 dalies pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis
„Pakeisti“. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5
punktą siūloma papildyti nuostata, reglamentuojančia įstatymo taikymą. Pažymėtina, kad įstatymo taikymą reglamentuojančios nuostatos paprastai dėstomos atskirame įstatymo straipsnyje. Be to, siūlomo papildymo nuostata ,,įsigaliojus šiam įstatymui“ gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, ar turima omenyje Statybos įstatymo Nr. I-1240 įsigaliojimo data, ar teikiamu įstatymo projektu keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo data. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų patikslinti bei, siekiant aiškumo, jį perkelti į įstatymo projekto 5 straipsnį, atitinkamai papildant šio straipsnio pavadinimą. 6.
punkte po žodžio ,,remontuojamojo“ įrašytinas žodis ,,nekilnojamojo“, o žodis
„vieneto“ brauktinas. Taip pat šiose projekto nuostatose nėra aiškus
formuluotės „turto vieneto mokestinė vertė“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatose vartojama formuluotė „turto vieneto vertė“. 7. Siekiant suvienodinti projekte ir keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatose po žodžio „energetikos“ įrašytinas žodis „objekto“. 8. Siekiant suvienodinti projekte ir keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 18 punkto bei projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatose vietoj formuluotės „neįgaliųjų reikmėms“ įrašytina formuluotė „specialiesiems neįgaliųjų poreikiams“. 9. Iš projektu siūlomų pakeitimų matyti, kad projektu siūloma keisti ne šiuo metu galiojantį Statybos įstatymą, bet Statybos įstatymo naują redakciją, įsigaliosiančią 2017 m. sausio 1 d., t. y., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2573. Tokia įstatymo projekto forma atitiktų teisės technikos reikalavimus, jei teikiamo projekto pateikimo Seimo posėdyje procedūros prasidėtų po 2017 m. sausio 1 d. 10. Pagal projekto 5 straipsnį įstatymas įsigaliotų 2017 m. gegužės 1 d., tačiau atsižvelgiant į įstatymo priėmimo procedūras, tai galimai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatoms, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, koreguotina projekto įsigaliojimo data. 11.
priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnis pildytinas 2 dalimi su nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, nustatant ankstesnį šios dalies įsigaliojimą, o 5 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„šis įstatymas“ įrašant žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
aiškinamasis variantas nėra patikslintas atsižvelgiant į teikiamo projekto antrąjį variantą, todėl nėra pakankamai aiškūs projekto tikslai bei projekto patobulinimą paskatinusios priežastys (pavyzdžiui, aiškinamojo rašto 4 punkte nurodytos siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos neatitinka projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatų). 13. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 6, 24 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
APLINKOS APSAUGOS komitetas
DĖL
2017-09-27
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Vida Katinaitė Kviestieji asmenys: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, AM STPD Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2016-12-191 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūlomo Statybos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektus statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, 24 straipsnio 1 dalies 12 punktą) darytina išvada, kad pastato (patalpos, patalpų) paskirtį galima keisti ir neatliekant jokių (tame tarpe ir remonto) statybos darbų. Todėl, lieka neaišku, ar tokiu atveju, kai pastato paskirties keitimo metu neplanuojami jokie statybos darbai, reikėtų pastatą pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, ar ne. Taip pat, lieka neaiškus šių projekto nuostatų santykis su projekto nuostatomis, kurios nustato visumą būtinų sąlygų, kurioms esant, vykdant paprastojo remonto darbus, pastatą ir inžinerinį statinį būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams (t. y., nėra aišku, ar keičiant pastato paskirtį, kai atliekami pastato paprastojo remonto darbai, būtina laikytis įstatyme nustatytų sąlygų, susijusių su paprastojo remonto darbais, ar ne. Antra, iš siūlomo teisinio reguliavimo galimai darytina išvada, kad pastatą reikėtų pritaikyti neįgaliųjų specialiesiems poreikiams net ir tuo atveju, kai keičiama ne viso pastato paskirtis, bet atskirų jo patalpų. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų teisėkūros proporcingumo principą. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pakeitus pastato paskirtį, pastatas gali neatitikti tų kriterijų, pagal kuriuos šie pastatai buvo įtraukti į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Todėl, lieka neaišku, ar tokiais atvejais reikėtų pastatą pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, ar ne. Kita vertus, manytina, kad galima ir atvirkštinė situacija, kai pakeitus pastato, nesančio minėtame sąraše, paskirtį, šis pastatas atitiktų minėto sąrašo kriterijus ir būtų įtraukiamas į jį. Šiuo atveju taip pat nėra aišku, ar tokį pastatą reikėtų pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, ar ne.
Ketvirta, siekiant suvienodinti projekte ir keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose po formuluotės „pastato (patalpos, patalpų)“ įrašytini žodžiai „ar inžinerinio statinio“. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje formuluotės „kai paprastojo remonto išlaidos sudaro daugiau nei 25 proc. nekilnojamojo turto vieneto vertės, nustatytos masiniu būdu“ turinys nėra aiškus dėl šių priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme nėra apibrėžtas sąvokos „nekilnojamojo turto vienetas“ turinys, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku kokio objekto (remontuojamo statinio ar kokio kito nekilnojamojo turto) vertė turima omeny. Antra, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „nustatytos masiniu būdu“ turinys. Neaišku, koks konkrečiai vertinimo būdas turimas omenyje. Tuo atveju, jeigu nekilnojamojo turto vertė būtų nustatoma nekilnojamojo turto masinio vertinimo būdu, kuris yra apibrėžtas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Trečia, iš projekto siūlomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies papildymo turinio nėra pakankamai aišku, ar vykdant statybos darbus pagal paprastojo remonto projektą arba paprastojo remonto aprašą ir esant visoms siūlomoms nustatyti sąlygoms, specialiesiems neįgaliųjų poreikiams turėtų būti pritaikytas visas pastatas ar inžinerinis statinys, kuriame būtų atliekamas paprastasis remontas, ar tik remontuojamoji pastato ar inžinerinio statinio dalis. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
2016-12-191 3.
antrajame sakinyje vietoj žodžio „Vyriausybės“ įrašytinas žodis „Vyriausybė“. Pritarti
2016-12-19 1,33
pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „Pakeisti“. Pritarti
1
dalies 5 punktą siūloma papildyti nuostata, reglamentuojančia įstatymo taikymą. Pažymėtina, kad įstatymo taikymą reglamentuojančios nuostatos paprastai dėstomos atskirame įstatymo straipsnyje. Be to, siūlomo papildymo nuostata ,,įsigaliojus šiam įstatymui“ gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, ar turima omenyje Statybos įstatymo Nr. I-1240 įsigaliojimo data, ar teikiamu įstatymo projektu keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo data. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų patikslinti bei, siekiant aiškumo, jį perkelti į įstatymo projekto 5 straipsnį, atitinkamai papildant šio straipsnio pavadinimą
2
dalies 18 punkte po žodžio ,,remontuojamojo“ įrašytinas žodis ,,nekilnojamojo“, o žodis „vieneto“ brauktinas. Taip pat šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „turto vieneto mokestinė vertė“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatose vartojama formuluotė „turto vieneto vertė“. Pritarti
2
sąvokas, projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatose po žodžio „energetikos“ įrašytinas žodis „objekto“. Pritarti 8.
2
keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 18 punkto bei projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatose vietoj formuluotės
„neįgaliųjų reikmėms“ įrašytina formuluotė „specialiesiems neįgaliųjų
poreikiams“. Pritarti
pakeitimų matyti, kad projektu siūloma keisti ne šiuo metu galiojantį Statybos įstatymą, bet Statybos įstatymo naują redakciją, įsigaliosiančią
pakeitimo įstatymą Nr. XII-2573. Tokia įstatymo projekto forma atitiktų teisės technikos reikalavimus, jei teikiamo projekto pateikimo Seimo posėdyje procedūros prasidėtų po 2017 m. sausio 1 d. Pritarti
2017 m. gegužės 1 d., tačiau atsižvelgiant į įstatymo priėmimo procedūras, tai galimai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatoms, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, koreguotina projekto įsigaliojimo data. Pritarti
2
įgyvendinti reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnis pildytinas 2 dalimi su nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, nustatant ankstesnį šios dalies įsigaliojimą, o 5 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašant žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti 12.
variantas nėra patikslintas atsižvelgiant į teikiamo projekto antrąjį variantą, todėl nėra pakankamai aiškūs projekto tikslai bei projekto patobulinimą paskatinusios priežastys (pavyzdžiui, aiškinamojo rašto 4 punkte nurodytos siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos neatitinka projekto
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti
vertinimas atliktas, STT išvada gauta
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Stasys Remeikis 2017-01-25 G-2017-1050 Laba diena, ačiū Jums už skirtą dėmesį, persiunčiu Jūsų žiniai spręsti iš metų į metus užsitęsusias problemas dėl prieinamumo į prieplaukas, remiantis Seimo aplinkos pasaugos komiteto raštu 2017-01-13 Nr. S-2017-355 prašau teikti Seimui pašalinti įstatymo „spragas“ papildomai peržiūrėti įstatymo pakeitimus ir užtikrinti ir įgyvendinti neįgaliųjų asmenų įstatymu saugomas teises ir interesus, kurias garantuoja Konstitucijos 5 str. 3 d., 6 str. 2 d., 49 str. 1 d., 29 str. 2 d. ir Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas – Valstybės žinios 2010 m. gegužės 27 d. Nr.
Nr. XI-854 prašau papildyti ir inicijuoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus ir pašalinti juose esančius trūkumus, siekiant užtikrinti vidaus vandenų uostų ir prieplaukų infrastruktūros pritaikymą neįgaliųjų asmenų poreikiams <....> Nepritarti Pareiškėjas konkrečių pasiūlymų įstatymo projektui nepateikė. Pareiškėjo rašte minimi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai – statybos techniniai reglamentai, kurių keitimo ir tvirtinimo procedūros priklauso aplinkos ministro kompetencijai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-01-201 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu atlikome Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-22(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Projektu siūloma pakeisti Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nustatyti atvejus, kada pastatuose ir inžineriniuose statiniuose vykdant paprastojo remonto statybos darbus būtų privaloma statinius pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektas (jei būtų priimtas) sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai. Tačiau dalis Projekto nuostatų jas įgyvendinant gali būti suvokiamos ir taikomos nevienareikšmiškai, ir tai yra korupcijos rizikos veiksnys. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
siūloma pakeisti galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nustatyti atvejus, kada pastatuose ir inžineriniuose statiniuose vykdant paprastojo remonto statybos darbus būtų privaloma statinius pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams.
specialiesiems neįgaliųjų poreikiams turėtų būti pritaikomas visas statinys, ar tik konkretūs statinio objektai, kuriuose tiesiogiai bus vykdomi paprastojo remonto statybos darbai. Tuo atveju, jeigu įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams turėtų būti pritaikomi tik konkretūs statinio objektai, manome, kad tam tikrais atvejais gali kilti abejonių dėl Projekto tikslų (pritaikyti statinius ir jų aplinką neįgaliesiems) įgyvendinimo, pavyzdžiui: jeigu einamojo remonto statybos darbai būtų vykdomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams nepritaikyto statinio patalpose, nutolusiose nuo įėjimo į statinį (pavyzdžiui, 3 aukšte ar aukščiau), specialiesiems neįgaliųjų poreikiams nepritaikius prieigos į šias patalpas, neįgaliųjų galimybės naudotis šiomis (jau pritaikytomis specialiesiems neįgaliųjų poreikiams) patalpomis būtų ribojamos ir pan. Pritarti
2017-01-201 1.2. Kita vertus, jeigu Projekto rengėjų nuomone, specialiesiems neįgaliųjų poreikiams turėtų būti pritaikomos ne tik patalpos, kuriose bus vykdomi paprastojo remonto statybos darbai, bet visas statinys, manome, kad Projektu siekiamų tikslų įgyvendinimas daugeliu atvejų būtų sudėtingas dėl numanomų išlaidų visą statinį pritaikant specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Tokiu atveju minėti darbai neatitiktų Projekte nurodyto kriterijaus, kad statinio pritaikymo neįgaliųjų reikmėms darbų išlaidos neturi viršyti 50 procentų bendrų remonto darbų išlaidų. Pritarti
2017-01-201 1.3.
Atsižvelgdami į 1.2 pastabą, manome, kad jei įgyvendinant projektą būtų reikalaujama neįgaliųjų specialiesiems poreikiams pritaikyti visą statinį, Projektu siūlomomis nuostatomis galima piktnaudžiauti siekiant išvengti papildomų išlaidų, susijusių su statinio pritaikymu neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, pavyzdžiui: kai kuriais atvejais atlikti tik dalį reikalingų paprastojo remonto darbų, kadangi kuo mažiau lėšų reikėtų atliekamiems paprastojo remonto darbams, tuo didesnė tikimybė, kad lėšos viso statinio pritaikymui neįgaliųjų specialiesiems poreikiams viršys 50 procentų bendrųjų remonto darbų išlaidų (didelės apimties paprastojo remonto darbus įgyvendinant etapais pagal paprastojo remonto projektus ar aprašus). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos atskleidžiant statybos darbų, susijusių su statinio pritaikymu specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, apimties kriterijus. Be to, manome, kad įgyvendinant šias nuostatas ir priimant sprendimą dėl konkrečių statinio objektų (patalpų) pritaikymo specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, turėtų būti įvertinamas tokių darbų tikslingumas: ar numatomi statybos darbai užtikrins galimybę neįgaliesiems netrukdomai naudotis pritaikytomis patalpomis. Taip pat kai kuriais atvejais svarstytina, ar įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas nebūtų racionaliau neįgaliųjų specialiesiems poreikiams pritaikyti ne remontuojamas patalpas (patekimas į kurias nepritaikytas), o prieigą prie pastato, įėjimą ir pan., siekiant ne tik užtikrinti neįgaliųjų poreikius, bet ir racionaliai panaudoti šiems darbams atlikti reikalingas lėšas. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-06-21 nutarimas Nr.
4841 Argumentai: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. sausio 20 d. sprendimo „Dėl įstatymų projektų išvadų“ Nr. SV-S-78 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-22(2) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pagal kompetenciją pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo dėl šių priežasčių:
Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą projektus, būtina tokius pastatus ir inžinerinius statinius pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais. Pažymėtina, kad reikalavimas pritaikyti statinius specialiesiems neįgaliųjų poreikiams galiotų, tik jeigu projekte numatyta vykdyti statybos darbus. Kadangi pastato (patalpos, patalpų) paskirtis gali būti keičiama ir neatliekant jokių (tarp jų ir remonto) statybos darbų, pastatas pagal siūlomą formuluotę gali būti nepritaikytas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnis, nustatantis papildomas teisines statinių pritaikymo specialiesiems neįgaliųjų poreikiams sąlygas paprastojo remonto atveju, t. y.
„kai paprastojo remonto išlaidos sudaro daugiau nei 25 proc.
nekilnojamojo turto vieneto vertės, nustatytos masiniu būdu; statinio pritaikymo neįgaliųjų reikmėms darbų išlaidos neviršija
ar jų priklausinių: automobilių saugykla ar stovėjimo aikštelė, priėjimas prie statinio, pagrindinis įėjimas į statinį, statinio sanitarinės patalpos, koridorius, praėjimai tarp statinio patalpų (durys, slenksčiai ir pan.), perėjimai tarp pastato aukštų, gyvenamosios patalpos bei visi kiti statiniai, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje“, teisiškai neišsprendžia pagrindinio Įstatymo projekto rengimo tikslo – intensyvinti statinių ir jų aplinkos pritaikymą specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, kadangi paprastojo remonto darbams priskiriami apdailos ir kito panašaus profilio darbai, kurie pagal techniškai pagrįstus statybos išteklių ar jų analogų sąnaudų normatyvus, išteklių rinkos kainas ir kitus duomenis, pagrindžiančius kainos apskaičiavimą pagal projektiniuose dokumentuose numatytus kiekybinius ir kokybinius statinio ar statybos darbų rodiklius, nesiekia 25 procentų statinio vertės. Neaiški siūloma formuluotė „remontuojamas bent vienas iš statinių ar jų priklausinių“, t. y. neaišku, kokie statiniai ar statinių grupė ir kokių statinių priklausiniai minimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad ne visi šioje Įstatymo projekto nuostatoje statinių priklausiniais vadinami objektai pagal teisės aktus gali būti priskiriami statinių priklausiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.19 straipsnis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnis, statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017
„Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“). Šioje nuostatoje nereikėtų nurodyti konkrečių statinių ir statinių priklausinių, jeigu nėra galimybės nustatyti baigtinio jų sąrašo. Taip pat neaišku, kodėl šioje Įstatymo projekto nuostatoje teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus statinius, jeigu siūloma paprastojo remonto atveju specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikyti tik tuos statinius, kurie įrašyti į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą statinių, kuriuos būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Žmonėms su negalia svarbių statinių sąrašas pateiktas statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“, 1 priede. Šio sąrašo 1 punkte nurodyti gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai); gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai (namai).
Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Toks reglamentavimas nustato, kad sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus specialiesiems neįgaliųjų poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas nepritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarka. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams būtų atliktas nemažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. Už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymą specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, atsako savivaldybės vykdomoji institucija.
Šis reikalavimas užtikrinamas 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies pakeitimais, nustatančiais, kad už objektų pritaikymą specialiesiems neįgaliųjų poreikiams atsako savivaldybės vykdomoji institucija ir objektų savininkai bei naudotojai. Neaišku, ar Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio
vertė“ ir „remontuojamo turto vieneto mokestinė vertė“ turinys sutampa su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnyje pateiktos sąvokos „nekilnojamojo turto mokestinė vertė“ turiniu. Be to, neaišku, ar Įstatymo projekte pateikta mokestinė vertė nurodytina Nekilnojamojo turto registro išraše. Pasiūlymai:
argumentus, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnį tikslinti ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba keičiama statinių paskirtis į šiame sąraše nurodytą paskirtį, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, o viešuosiuose pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus būtina įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti.“
straipsnio 1, 2 dalis ir 4 straipsnį
Komiteto pasiūlymai:
projekto 1 straipsnio formuluotei. 2. Atsižvelgiant į Vyriausybės argumentus ir pasiūlymus, atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1, 2 dalyse ir 4 straipsnyje siūlomų pakeitimų kaip netikslingų ir perteklinių, taip pat atsisakyti 27 straipsnio 5 dalies papildymo 18 punktu. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas Nr. 48433 Argumentai: 2.
48433 Argumentai:
2Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta,
kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo
dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, ir pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 69 dalį statinio projekto vadovas, atstovaudamas statytojo interesams, normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius ir statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai. Pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 7 punktą ir 10 dalį daugumos statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija. Taip užtikrinami pastatų ir inžinerinių statinių pritaikymo specialiesiems neįgaliųjų poreikiams reikalavimai, kai rengiamas statinio projektas ir numatoma atlikti statybos darbus. Pasiūlymas:
Siūloma Įstatymo projekte išplėsti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliotos institucijos tikrinamų projektų sąrašą ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10.
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos tiekimo inžinerinių tinklų).“
2017-06-21 nutarimas Nr. 4845 3.
4845
straipsnio 4 dalimi, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnį – numatyti Įstatymo projekto įsigaliojimo datą 2017 m. lapkričio 1 d., taip pat reikėtų įvertinti pereinamųjų nuostatų įtvirtinimo poreikį. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymai: 1.Siūlyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2018 m. gegužės 14 d. 2. Pereinamųjų nuostatų įtvirtinimas projekte netikslingas, nes įstatymo pakeitimo nuostatos bus taikomos atsižvelgiant į Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalį, kurioje jau nustatyta pasikeitusių teisės aktų taikymo tvarka. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
departamento, LR specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas ir Vyriausybės pateiktus pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Seimo narys Kęstutis Bacvinka. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas ir lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė