Projekto lyginamasis variantas
2018
Papildyti 4 straipsnio 5 dalį 10 punktu:
„10) valstybės kontrolieriui, jo pavaduotojams
ir kitiems aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams;“. 2 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;“. 3 straipsnis. 3 priedo pakeitimas
ir jį išdėstyti taip:
„9. Respublikos Prezidento patarėjo pavaduotojas,
Respublikos Prezidento konsultantas, Seimo Pirmininko padėjėjas, ministro atstovas spaudai poskyrio vedėjas, skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), specialusis atašė, seniūno pavaduotojas (savivaldybės administracijos filialo vadovo pavaduotojas), vyriausiasis valstybinis auditorius, teismo konsultantas konsulas, pirmasis sekretorius, skyriaus patarėjas, skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje) poskyrio viršininkas, posto pamainos viršininkas, kuopos vadas, skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), tarnybos viršininko pavaduotojas, centro viršininko pavaduotojas, laivo vado pavaduotojas, specialusis atašė, vyriausiasis tyrėjas A 14–15 A 13–14 A 12–13 A 11–12 A 10–11“ 2.
Pakeisti 3 priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10. Respublikos Prezidento referentas, Ministro Pirmininko padėjėjas, mero padėjėjas vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas antrasis sekretorius, vicekonsulas poskyrio viršininko pavaduoto-jas, vyriausiasis specialistas, vyriausiasis inspektorius, vyriausiasis budėtojas A 13–14 A 12–13 A 11–12 A 10–11 A 9–10“
ir jį išdėstyti taip:
„14. Respublikos Prezidento patarėjo padėjėjas,
Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas, ministro padėjėjas vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius trečiasis sekretorius būrio vadas, vyresnysis specialistas, vyresnysis inspektorius, vyresnysis tyrėjas A 11–12 A 10–11 A 9–10 A 8–9 A 7–8“ 4.
Pakeisti 3 priedo 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17. specialistas, teismo posėdžių sekretorius, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas atašė specialistas, inspektorius, tyrėjas A 9–10 A 8–9 A 7–8 A 6–7 A 6–7“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto vardu Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė
Projekto Nr. XIIIP-2193 (2) lyginamasis variantas
2019
Papildyti 5 straipsnio 6 dalį 11 punktu:
„11) valstybės kontrolieriui, jo pavaduotojams
ir kitiems Valstybės kontrolės darbuotojams;“. 2 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;“. 3 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990
m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio
punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju, ir Valstybės kontrolės darbuotojus, kurie vykdė ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos.
Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė. „
pakeitimas 1.
pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15
ir jį išdėstyti taip: „8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5
ir jį išdėstyti taip: „9. vyresnysis specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12
ir jį išdėstyti taip: „10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto Nr. XIIIP-2193 (3) lyginamasis variantas
2020
Papildyti 5 straipsnio 6 dalį 11 punktu:
„11) valstybės kontrolieriui, jo pavaduotojams
ir kitiems Valstybės kontrolės darbuotojams;“. 2 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;“. 3 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990
m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9, ir 10 ir 11 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju, ir Valstybės kontrolės darbuotojus, kurie vykdė ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos.
Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė. „
pakeitimas 1.
pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15
ir jį išdėstyti taip: „8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojas, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5
ir jį išdėstyti taip: „9. vyresnysis specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 6,7–12
ir jį išdėstyti taip: „10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 5,6–11 5,3–10,5 5–9,5
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
Kaunas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-907 pakeitimo įstatymo PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 19, 27 IR 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 4, 29 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO
ir uždaviniai Efektyvus ir teisėtas valstybės turto naudojimas yra viena iš svarbiausių tinkamo valstybės valdymo bei rezultatyvių valdžios institucijų sprendimų prielaidų. Valstybinio audito poveikis priklauso tiek nuo valstybinio audito kokybės, gilių fiskalinės institucijos vertinimų tiek ir nuo tinkamo valstybinio audito rezultatų suvokimo ir efektyvaus bei rezultatyvaus valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo.
Didindami Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, audituojamų subjektų bei visuomenės pasitikėjimą Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, veiklos rezultatais galime pasiekti esminių viešojo sektoriaus veiklos pokyčių, fiskalinio tvarumo. Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo projektu (toliau – Projektas) siekiama įtvirtinti aukščiausiosios audito institucijos funkcinį, organizacinį bei finansinį savarankiškumą, sudarant sąlygas tapti viešojo sektoriaus ekspertinių kompetencijų centru užtikrinančiu valstybinio audito kokybę, vertinimų nešališkumą, veiklos neįtakojamumą, skaidrumą ir atskaitingumą. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas nebuvo sistemiškai peržiūrėtas nuo
Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas pagal šių dienų reikalavimus, keliamus valstybiniam auditui ir biudžeto politikos kontrolei tarptautinėje erdvėje, sukurti teisines prielaidas pažangiai ir efektyviai institucijos veiklai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorius – Seimo Audito komitetas. Projekto rengėjas – Seimo Audito komiteto biuras, bendradarbiaudamas su Valstybės kontrole. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Aukščiausioji audito institucija, vadovaujantis galiojančiu įstatymu, valstybinį auditą atlieka pagal praktikoje nebeaktualius valstybės kontrolieriaus patvirtintus Valstybinio audito reikalavimus. Nustatyti du valstybinio audito tipai – finansinis (teisėtumo) ir veiklos – taip pat nebeatitinka realijų ir tarptautinės praktikos.
Valstybinio audito rekomendacijos ir jų įgyvendinimas – viena pagrindinių valstybinio audito poveikio priemonių – iki šiol neapibrėžtos įstatyme. Įvertinus beveik trejų metų patirtį bei ES valstybių analogiškų institucijų veiklą, EBPO pateiktus nepriklausomų fiskalinių institucijų principus, tobulintinas Aukščiausiosios audito institucijos vykdomos biudžeto politikos kontrolės institucijos veiklos reguliavimas. Nors praktiškai atliekamas, tačiau neįteisintas institucijos veiklos išorinis vertinimas (external evalutation), atliekamas pažangiausių ES valstybių narių. Tarptautiniais dokumentais garantuojamas aukščiausiųjų audito institucijų neįtakojamumas nėra pakankamai garantuotas ir sureguliuotas galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme. Buvimas valstybės tarnybos sudėtine dalimi neužtikrina visaverčio funkcinio ir organizacinio savarankiškumo, būtino nešališkai ir netrikdomai vykdyti aukščiausiosios audito institucijai patikėtus uždavinius ir pasiekti tinkamą veiklos kokybę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybės kontrolei, kaip aukščiausiajai audito institucijai, INTOSAI (Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) ir EUROSAI (Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) narei, pasiekusiai Europoje pripažintą brandos lygį, susiformavo objektyvus poreikis tobulinti veiklos juridinį pagrindą, patikslinant pagrindines sąvokas, įstatyme, kiek tai dera su Konstitucijos reguliavimu, įteisinant misiją ir funkcinę paskirtį atitinkantį institucijos pavadinimą – Aukščiausioji audito institucija, kuriuo ji reprezentuoja šalį ir yra atpažįstama visuose be išimties ES aukščiausiųjų audito institucijų ir jų organizacijų bendruomenėse.
Legitimizuoti valstybinio audito atlikimą vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais, įtvirtinant valstybinio audito rekomendacijas ir kt. Atliekant valstybinį auditą praktiškai jau vadovaujamasi tarptautiniu mastu pripažintais standartais. Todėl Projekte siūloma įteisinti valstybinio audito atlikimą vadovaujantis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartais ir atsisakyti nebeaktualių Valstybinio audito reikalavimų. Taip pat dalies projekte naudojamų sąvokų apibrėžtys vartojamos taip, kaip jos suprantamos Tarptautiniuose audito standartuose ir Tarptautiniuose aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI standartuose. Siūloma nustatyti, kad Lietuvoje valstybinis ir savivaldybės išorės auditas būtų atliekamas vadovaujantis tais pačiais standartais. Siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolierių atliekamo audito kokybę, savivaldybių kontrolieriai vadovausis aukščiausiosios audito institucijos nusistatytais ir taikomais metodiniais dokumentais, t. y. metodikomis, parengtomis pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus.
Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartuose yra pateikiama atitikties audito (angl. compliance audit) sąvoka, kuri iš esmės atitinka Aukščiausiosios audito institucijos atliekamo finansinio (teisėtumo) audito dalį dėl teisėtumo vertinimo. Siekiant įgyvendinti Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartų nuostatas, Projekte vietoje finansinio (teisėtumo) audito siūloma įteisinti du atskirus valstybinio audito tipus – finansinį ir atitikties. Stiprinant valstybinio audito rezultatų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę bei didinant valstybinio audito poveikį, nustatomas privalomas visų valstybinio audito rezultatų teikimas Seimo Audito komitetui. Valstybinio audito metu pateikiamos rekomendacijos ir jų įgyvendinimas yra viena pagrindinių valstybinio audito poveikio priemonių. Galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme rekomendacijos nėra įtvirtintos, todėl audituotam subjektui nekyla įstatyminio imperatyvo įgyvendinti rekomendacijas. Aukščiausioji audito institucija turi savo vidaus rekomendacijų vykdymo kontrolės sistemą, užtikrinančią, kad audituojami subjektai tinkamai atsižvelgtų į auditorių pastebėjimus ir rekomendacijas. Tačiau rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos reglamentavimas įstatyme prisidės prie rekomendacijų įgyvendinimo pagerinimo. Šio tikslo siekti padės ir Projektu nustatoma aukščiausiosios audito institucijos prievolė rengti ir teikti rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimui, skelbti jas viešai.
Atkreiptinas dėmesys, kad užsienio šalių aukščiausiųjų audito institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose rekomendacijos jau yra įteisintos (pavyzdžiui, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje). Šiuo metu Valstybės kontrolės įstatyme nėra teisiškai įpareigojančios nuostatos, užtikrinančios deramą Aukščiausiosios audito institucijos neįtakojamumą, todėl tikslinga aiškiai įvardinti, kad tiek pačiai institucijai, tiek jos darbuotojams turi būti nesiekiama daryti ir nedaroma įtaka, vykdant veiklą. Nedalyvavimą priimant politinius sprendimus ir siekį nesusisaistyti išankstine nuomone, ketinama užtikrinti nuostatomis, įtvirtinančiomis valstybės kontrolieriaus teisę reikšti nuomonę ir teikti siūlymus dėl teisės aktų projektų tiek, kiek tai susiję ir išplaukia iš Aukščiausiosios audito institucijos veiklos rezultatų, t. y. paremta vykdant savo uždavinius surinkta informacija ir jos pagrindu padarytomis išvadomis bei teiktomis rekomendacijomis. Siekiant institucijos pažangos ir nešališko kompetentingo vertinimo, tikslinga įstatymiškai įtvirtinti institucijos veiklos privalomą išorinį vertinimą (external evalutation), atliekamą pažangiausių ES valstybių narių. Išorinio vertinimo mechanizmas Projekte nedetalizuojamas, paliekant teisę institucijai pačiai pasirinkti tinkamą, gerąją tarptautinę praktiką atitinkančią formą – advisory panel, peer review ir pan. Atsižvelgdama į nuo 2015 m. sausio 1 d. Aukščiausiosios audito institucijos vykdomas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, Aukščiausioji audito institucija savo veiklos apimtis nustato metiniame veiklos plane, o nebe valstybinio audito programoje.
Šiame plane numatomi ne tik valstybiniai auditai, bet ir kiti veiklos rezultatai, produktai, sukuriami įgyvendinant tiek audito institucijos, tiek biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas. Siekiant užtikrinti kokybišką veiklos planavimą ir tinkamą tokios veiklos poveikį, Projekte Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams veiklos planavimo ir rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos etapuose įtvirtinamos teisės, galiojančiame įstatyme garantuojamos tik audito atlikimo metu. Įvertinus beveik trejų metų patirtį Aukščiausiajai audito institucijai vykdant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atsižvelgiant į EBPO pateiktus nepriklausomų fiskalinių institucijų principus, pakoreguotas esamas teisinis reguliavimas, detalizuojant fiskalinės institucijos veiklos principus. Sistemiškai pasikeitus viešojo sektoriaus subjekto atskaitomybės teisiniam reglamentavimui, viešojo sektoriaus subjekto sąvokai, susiformavo poreikis peržiūrėti Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas, susijusias su audituojamais subjektais ir kompetencija. Projekte, siekiant užtikrinti funkcinį savarankiškumą, siūloma patikslinti Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas dėl veiklos apimties, t. y. eksplicitiškai įtvirtinti, kad tik Seimas nutarimu gali pavesti atlikti metiniame veiklos plane nenumatytą valstybinį auditą pagal jos kompetenciją ar vertinimą, įgyvendinant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, tokiu būdu akcentuojant, kad Aukščiausiosios audito institucijos funkcijos vykdomos tik pagal metinį veiklos planą, išskyrus vienintelę išimtį, kai papildomą darbą paveda atlikti Seimas.
Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos teisinį statusą, atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos. Projekte įtvirtinama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyta išlyga dėl administracinės procedūros nuostatų netaikymo, nagrinėjant asmenų skundus dėl Aukščiausiosios audito institucijos veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų, įvertinant Aukščiausiosios audito institucijos veiklos pobūdžio specifiškumą. Siekiant užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos funkcinį ir organizacinį savarankiškumą, privalomą aukščiausiosioms audito institucijoms pagal tarptautinius dokumentus, bei stiprinti jos, kaip kompetencijų centro vaidmenį, būtina sudaryti galimybes šios institucijos vadovui formuoti veiklos poreikius, esamus išteklius atitinkančią struktūrą ir operatyviai ją keisti, keičiantis veiklos poreikiams ir prioritetams, laikantis pastaruoju metų skirtų asignavimų ribinių dydžių. Modernesnė ir lankstesnė institucinė struktūra būtina siekiant reaguoti į pokyčius, audito temų (sričių) tarpdiscipliniškumą, užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos veiklos kokybę. Valstybės tarnyboje galiojančios sąlygos tokių galimybių nesuteikia. Esamas teisinis reguliavimas taip pat riboja galimybes pritraukti ir išlaikyti aukštos kompetencijos darbuotojus.
Šiuo metu teisės aktuose įtvirtinta personalo atrankos ir darbo apmokėjimo sistema, vertinimas, karjeros planavimas ir kt. yra netinkama, siekiant efektyviai vykdyti aukščiausiosios audito institucijos funkcijas. Žinių vadybos logika grįsta personalo atranka sudarytų galimybes pritraukti profesionalus, turinčius specializuotas žinias, išskirtines kompetencijas. Siekiant užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos galimybes konkuruoti rinkoje, atsirenkant, išsaugant ir ugdant reikalingiausias kompetencijas, turėti galimybes pritraukti išorės profesionalus, turinčius specializuotas žinias bei sertifikuotas kompetencijas išskirtinės tematikos analizei ir vertinimui, Projekte siūlomas darbo užmokesčio reglamentavimas, sietinas su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Taip pat, Projekte siūloma valstybės kontrolieriui nustatyti pareigą, pagal Seimo nustatytus, o Seimo Audito komiteto iš anksto įvertintus, biudžeto asignavimus, pasitvirtinti Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo apmokėjimo politiką siekiant palaikyti Aukščiausiosios audito institucijos, kaip šiuolaikiškai ir efektyviai valdomos institucijos, misiją, viziją, vertybes, strategiją ir veiklos prioritetus bei tinkamai motyvuoti Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojus, įvertinant kiekvieno jų indėlį įgyvendinant Aukščiausiosios audito institucijos tikslus, ekonominį pagrįstumą tiek darbo užmokesčio rinkos, tiek ir Aukščiausiosios audito institucijos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, atžvilgiu. Projektu nustatomas Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų statusas, atsakomybė, darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, atostogos ir kt. Tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas, įtvirtina darbo santykius reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai.
Projektu siūloma atsisakyti atgyvenos, kai kadenciją baigęs valstybės pareigūnas (valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojas) priverstas eiti pareigas iki bus surastas bei atitinkama forma patvirtintas kitas. Pareigas, kol bus paskirtas naujas valstybės kontrolierius, eitų valstybės kontrolieriaus pavaduotojas. Projekto įgyvendinimo nuostatose įtvirtinamas nuoseklus valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kadencijų tęstinumas, išvengiant dabartinės situacijos, kai visų valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kadencijos baigiasi vienu metu. Projektu siūloma, kad Aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo pareigoms nustatoma septynerių metų kadencija ir į šias pareigas bus priimama tik konkurso būdu bei tas pats asmuo negalės eiti tų pačių pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Siūlomas kadencijos terminas nesutampa su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų siekiant darbų perimamumo bei tęstinumo ir institucijos stabilumo užtikrinimo pasibaigus valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų kadencijoms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami projekto rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus šį projektą, neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Projektu teikiami šie susijusių įstatymų pakeitimo projektai:
biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Įstatymo projektas koreguojamas, atsižvelgiant į terminus, vartojamus Valstybės kontrolės įstatymo projekte, t.y. kadangi aukščiausioji audito institucija atlieka ne tik valstybinius auditus, bet ir vykdo biudžeto politikos kontrolę, jos metiniame veiklos plane nustatoma veiklos apimtis, bet nebe valstybinio audito mastas. Siekiant aiškumo ir vengiant pasikartojimo, eliminuojamos nuostatos dėl savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) kompetencijos tose nuostatose, kur reguliuojama aukščiausiosios audito institucijos veikla. Taip pat atsisakoma nuostatų, kurios pagal reguliavimo dalyką reguliuotinos išimtinai aukščiausiosios audito institucijos veiklą reglamentuojančiame įstatyme.
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Įstatymo projektas koreguojamas, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės įstatymo projektu atsisakoma valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų priimamų sprendimų pagal audito ataskaitas. Projektu nustatoma, kad savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos), analogiškai aukščiausiajai audito institucijai, savo veikloje vadovausis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir atliks identiškų tipų auditus.
Projektu taip pat teikiami keitimai, susiję su pasikeitusiu aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų statusu.
pakeitimo įstatymo projektas; Šiuo projektu stiprinama valstybinio audito rezultatų įgyvendinimo parlamentinė kontrolė bei nustatomas visų valstybinio audito rezultatų nagrinėjimas Seimo Audito komitete. Siekiant užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos funkcinio ir organizacinio savarankiškumo bei parlamentinės kontrolės vienovę, projektu siūloma išplėsti Seimo Audito komiteto veiklos kryptis suteikiant teisę: nagrinėti, vertinti, svarstyti, teikti išvadas ir pasiūlymus dėl Vyriausybės pateikto valstybės biudžeto projekto nuostatų, susijusių su Valstybės kontrolei siūloma valstybės biudžeto asignavimų atitiktimi jos poreikiui; prieš atliekant Valstybės kontrolės išorinį vertinimą, išklausyti valstybės kontrolieriaus Seimui pristatomus aukščiausiosios audito institucijos išorės nepriklausomus vertintojus, svarstyti valstybės kontrolieriaus Seimui teikiamus išorinio vertinimo rezultatus ir teikti dėl jų rekomendacijas. Siekiant nuoseklumo, suvienodinamas Valstybės kontrolės teikiamos išvados Seimui dėl valstybės biudžeto projekto terminas su Lietuvos bankui nustatytuoju terminu.
Šiuo projektu nustatoma, kad Valstybės kontrolės tarnautojams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos, atitinkamai koreguojamas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 8 punktas.
įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos teisinį statusą, šiuo projektu atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingo funkcijos – kreipimosi į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.
įstatymo Nr. VIII–1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas; Atsižvelgiant į tai, kad valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai yra aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, kurių darbo apmokėjimas yra institucijos vieningos darbo apmokėjimo sistemos dalis, šiuo projektu nustatoma, kad valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
netekusiu galios ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Įstatymo projekto pakeitimai susiję su tuo, kad Valstybės kontrolės įstatymo projekte atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos.
I-1338 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Atsižvelgiant į siekį įtvirtinti aukščiausiosios audito institucijos veiklos skaidrumą ir atskaitingumą, šiuo projektu nustatoma prievolė visiems aukščiausiosios institucijos tarnautojams deklaruoti turtą.
Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos kompetenciją ir jos tarnautojų statusą, šiuo projektu koreguojamos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 20 straipsnio nuostatos (suderinamos sąvokos su Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektu);
Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Įstatymo projekto pakeitimai susiję su tuo, kad Valstybės kontrolės įstatymo projekte atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos.
projektas.
Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos ir savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) kompetenciją, šiuo projektu koreguojamos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 19 straipsnio nuostatos, suderinant juose vartojamus terminus su Valstybės kontrolės įstatymo projekte vartojamais terminais. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Valstybės kontrolierius iki siūlomo Valstybės kontrolės įstatymo įsigaliojimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės biudžeto ir (ar) įsteigtų fondų ar kitų lėšų šiam įstatymui įgyvendinti nereikia. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „valstybinis auditas“, „biudžeto politikos kontrolė“. Teikia: Komiteto vardu Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė
4, 29 STRAIPSNIŲ ir 3 priedo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1596), kurio 1 straipsniu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316 dėstomas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas numatytas 2019 m. sausio 1 d. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 10 punktu Konstitucijos 133 ir 134 straipsniuose įtvirtintas Valstybės kontrolės institucijos pavadinimas keičiamas į
„aukščiausiąją audito instituciją“. Laikydamiesi Valstybės kontrolės įstatymo
Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2183 (kartu su kuriuo teikiamas vertinamasis įstatymo projektas) teikiamoje Teisės departamento išvadoje išdėstytos 1 pastabos argumentų, pažymime, kad Konstitucijoje įtvirtintas būtent Valstybės kontrolės pavadinimas, o „aukščiausioji audito institucija“ yra tik Valstybės kontrolės institucijos statusą apibrėžianti formuluotė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamuose kituose įstatymų projektuose Nr. XIIIP-2185, XIIIP-2186, XIIIP-2188 - XIIIP-2193 vartojamas institucijos pavadinimas – Valstybės kontrolė nėra keičiamas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-04 Nr. S-2018-4471 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4, 29 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2193 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4, 29 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2193, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
5, 33, 47 STRAIPSNIŲ ir 1 priedo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 6 dalies 12 punktas. Atsižvelgus į pastabą, atitinkamai koreguotina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 11 punktą. 2. Siekiant tarpusavyje suderinti Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2183(2)), Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalies normas, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies pakeitimo nereikėtų atsisakyti ir Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymo projekte nustatyti, kad Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei metai įskaitomi į darbo laiką papildomoms atostogoms gauti pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalį. Antraip gali kilti neaiškumų, kuriems Valstybės kontrolės darbuotojams suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos už tarnybos Lietuvos valstybei metus (įskaitant ir darbo Valstybės kontrolėje laiką), ir kuriems papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje (Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalis). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
4,
2019-10-16
pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Augustas Ručinskas, vidaus reikalų ministrės patarėja Milena Gecis, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė Irina Malukienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
svarstomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1596), kurio 1 straipsniu
nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas numatytas 2019 m. sausio 1 d. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-081 2.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 10 punktu Konstitucijos 133 ir 134 straipsniuose įtvirtintas Valstybės kontrolės institucijos pavadinimas keičiamas į „aukščiausiąją audito instituciją“. Laikydamiesi Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2183 (kartu su kuriuo teikiamas vertinamasis įstatymo projektas) teikiamoje Teisės departamento išvadoje išdėstytos 1 pastabos argumentų, pažymime, kad Konstitucijoje įtvirtintas būtent Valstybės kontrolės pavadinimas, o „aukščiausioji audito institucija“ yra tik Valstybės kontrolės institucijos statusą apibrėžianti formuluotė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamuose kituose įstatymų projektuose Nr. XIIIP-2185, XIIIP-2186, XIIIP-2188 - XIIIP-2193 vartojamas institucijos pavadinimas –
3Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,
2018-06-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4, 29 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2193, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2193 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-161 Argumentai: Siūlome nekeisti esamo reguliavimo ir toliau Valstybės kontrolėje dirbančius asmenis skirstyti į šias grupes:
1) valstybės pareigūnai (valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai);
2) karjeros valstybės tarnautojai (valstybiniai auditoriai, Valstybės kontrolės administracijos vadovas, valstybės tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinius auditus, vykdantys biudžeto politikos kontrolę ir kiti darbuotojai, turintys valstybės tarnautojo statusą);
3) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Atsižvelgdami į tai, siūlome palikti galiojančias įstatymo normas, numatančias, kad Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas tik valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams, kaip valstybės pareigūnams. Kadangi 2019-01-01 įsigaliojo nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, turi būti patikslinta ir straipsnių numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 4
Papildyti 4 straipsnio 5 dalį 10 punktu 5 straipsnio 6 dalį 11 punktu: „101) valstybės kontrolieriui, jo pavaduotojams ir kitiems aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams;“
2Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-162
Siekdami Valstybės kontrolės nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios, siūlome nustatyti, kad Valstybės kontrolės įstatymas gali numatyti kitas priėmimo į valstybės tarnybą sąlygas Valstybės kontrolės valstybės tarnautojams (konkursų į valstybės tarnautojų pareigas komisijų sudarymo ir atrinktų pretendentų skaičiaus institucijos vadovui pateikimo srityse). Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 2 straipsniu: „2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu kiti įstatymai (išskyrus Seimo statute, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytas šių institucijų kanclerių priėmimo į pareigas sąlygas, Korupcijos prevencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas, Valstybės kontrolės įstatyme įtvirtintas konkursų į valstybės tarnautojų pareigas komisijų sudarymo ir atrinktų pretendentų skaičiaus pateikimo į pareigas priimančiam asmeniui nuostatas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio įstatymo nuostatos.“
3Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-162 Argumentai: Tikslinga palikti galioti teisinį reguliavimą, kuriuo valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui būtų suteikta diskrecija vertinti, ar nustatytas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos, taip pat ar valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas yra reikšmingas ir, taikant įstatymu nustatytą tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, pripažinti tarnautoją padarius šiurkštų pažeidimą. Kadangi 2019-01-01 įsigaliojo nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, turi būti patikslinta ir straipsnių numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Pakeisti 29 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: Pakeisti 33 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos
pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;“. Pritarti
4Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-164
Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2183 siūloma nustatyti, kad valstybiniai auditoriai yra Valstybės kontrolės valstybės tarnautojai, kurie duoda priesaiką, o priesaikos sulaužymas yra vienas iš galimų valstybinio auditoriaus atleidimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, tikslinga Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalį papildyti nauju valstybės tarnautojų atleidimo pagrindu. Pasiūlymas:
Projektą papildyti nauju 4 straipsniu: „4 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Papildyti 51 straipsnio 1 dalį 19 punktu:
„19) valstybės tarnautojas sulaužo duotą priesaiką,
jeigu kituose įstatymuose yra numatyta valstybės tarnautojo priesaika.“
5Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-163 Argumentai: Siekdami užtikrinti, kad Valstybės kontrolėje dirbtų aukščiausios kvalifikacijos valstybiniai auditoriai, taip pat atsižvelgdami į siūlomus įvesti papildomus jų teisių apribojimus (draudimo būti perkeltiems dirbti į kitas įstaigas be konkurso, draudimo streikuoti, dirbti rinkimų komisijose) siūlome didinti jų pareiginių algų koeficientus (perkelti šias pareigybes vienu laipteliu aukščiau).
Kadangi 2019-01-01 įsigaliojo nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, buvo panaikintos pareigybių kategorijos, turi būti atitinkamai patikslintas projektas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 3 priedo pakeitimas
3 priedo 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9. Respublikos Prezidento patarėjo pavaduotojas, Respublikos Prezidento konsultantas, Seimo Pirmininko padėjėjas, ministro atstovas spaudai poskyrio vedėjas, skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), specialusis atašė, seniūno pavaduotojas (savivaldybės administracijos filialo vadovo pavaduotojas), teismo konsultantas konsulas, pirmasis sekretorius, skyriaus patarėjas, skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje) poskyrio viršininkas, posto pamainos viršininkas, kuopos vadas, skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), tarnybos viršininko pavaduotojas, centro viršininko pavaduotojas, laivo vado pavaduotojas, specialusis atašė, vyriausiasis tyrėjas A 14–15 A 13–14 A 12–13 A 11–12 A 10–11“
3 priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10.
Respublikos Prezidento referentas, Ministro Pirmininko padėjėjas, mero padėjėjas vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas antrasis sekretorius, vicekonsulas poskyrio viršininko pavaduotojas, vyriausiasis specialistas, vyriausiasis inspektorius, vyriausiasis budėtojas A 13–14 A 12–13 A 11–12 A 10–11 A 9–10“
3 priedo 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14. Respublikos Prezidento patarėjo padėjėjas, Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas, ministro padėjėjas vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) trečiasis sekretorius būrio vadas, vyresnysis specialistas, vyresnysis inspektorius, vyresnysis tyrėjas A 11–12 A 10–11 A 9–10 A 8–9 A 7–8“
3 priedo 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17. specialistas, teismo posėdžių sekretorius, teismo administracijos sekretorius atašė specialistas, inspektorius, tyrėjas A 9–10 A 8–9 A 7–8 A 6–7 A 6–7“
priedo pakeitimas
priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), teismo kancleris, Valstybės kontrolės administracijos direktorius viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris 19,5–21,5 18,5–21 17–19,5“
priedo 6.1. papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.1. Vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo
kanceliarijoje), vyriausiasis valstybinis auditorius 10–16 9-15,5 8,1-14,5“ 3.
Pakeisti 1 priedo 7.1 papunktį ir jį išdėstyti taip: „7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyresnysis valstybinis auditorius vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5“
priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12“
6Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-164 Argumentai: Užsitęsus šio Įstatymo projekto svarstymui Seime, tikslinga keisti priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 2020 m. sausio 1 d.“
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Kindurys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Audito komitetas
STRAIPSNIŲ ir 3 priedo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-2193 2019-03-20
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Petras Gražulis, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Laura Pranaitytė, Rūta Petrukaitė, Jolanta Zibavičiūtė, vyriausioji specialistė Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės vyriausiasis patarėjas Aurimas Miškinis, Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Valstybės kontrolės Teisės skyriaus patarėja Raminta Jastremskienė, Valstybės kontrolės Teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Augustas Ručinskas, Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyresnioji patarėja Rasa Gabrilavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-07 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
dėmesys į tai, kad Seime yra įregistruotas ir svarstomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1596), kurio 1 straipsniu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316 dėstomas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas numatytas 2019 m. sausio 1 d. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-071 2.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 10 punktu Konstitucijos 133 ir 134 straipsniuose įtvirtintas Valstybės kontrolės institucijos pavadinimas keičiamas į „aukščiausiąją audito instituciją“. Laikydamiesi Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2183 (kartu su kuriuo teikiamas vertinamasis įstatymo projektas) teikiamoje Teisės departamento išvadoje išdėstytos 1 pastabos argumentų, pažymime, kad Konstitucijoje įtvirtintas būtent Valstybės kontrolės pavadinimas, o „aukščiausioji audito institucija“ yra tik Valstybės kontrolės institucijos statusą apibrėžianti formuluotė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamuose kituose įstatymų projektuose Nr. XIIIP-2185, XIIIP-2186, XIIIP-2188 - XIIIP-2193 vartojamas institucijos pavadinimas – Valstybės kontrolė nėra keičiamas. Pritarti
komiteto pasiūlymą
Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-06-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4, 29 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2193, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimo Nr.
SV-S-928 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2183, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2191, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4, 29 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2193 ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė bei Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2019-03-20 I Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmą pastabą, į tai, kad naujo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 redakcija įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti 2.
Audito komitetas, 2019-03-201 Argumentai: Atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento antrą pastabą, kad aukščiausioji audito institucija yra tik Valstybės kontrolės institucijos statusą apibrėžianti formuluotė ir į tai, kad naujas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. XIII-1370 įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., kuriame atitinkamai keitėsi ir straipsnių numeracija (4 straipsnis laikytinas 5 straipsniu) patikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2193 1 straipsnį:
Pasiūlymas:1 straipsnis. 4 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 4 5 straipsnio 5 6 dalį 10 11 punktu: „11) valstybės kontrolieriui, jo pavaduotojams ir kitiems aukščiausios audito institucijos tarnautojams Valstybės kontrolės darbuotojams;“. Pritarti
3Audito komitetas,
2019-03-202 Argumentai: Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje yra išvardijamos veikos, kurioms esant padarytas tarnybinis pažeidimas galėtų būti laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas turėtų būti laikomas ne tik už savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimus, bet ir analogiškai už valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo pažeidimus. Tam tikrus pažeidimus, susijusius su valstybės ar savivaldybės turto, lėšų apskaita, taip pat turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisėtumu gali nustatyti ne tik išorės auditas (valstybės kontrolė ar savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), bet ir pavyzdžiui vidaus auditas ar kiti subjektai. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnyje yra reglamentuota tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus siūlytina patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį:
Pasiūlymas:
29
pakeitimas Pakeisti 29
išdėstyti taip: „8) 9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;“
4Audito komitetas,
2019-03-203 N Argumentai: Siūlytina įstatymo projektą papildyti naujai 3 straipsniu, kuriuo keistinas galiojančio įstatymo 47 straipsnis, patikslinant jį 11 punktu, kuriuo būtų leidžiama Valstybės kontrolės darbuotojams įsiskaičiuoti stažą, bet išimtys būtų daromos Valstybės kontrolės darbuotojams, vykdantiems ūkinio-techninio pobūdžio funkcijas. Pasiūlymas:3 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo
įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9, ir 10 ir 11 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju, ir Valstybės kontrolės darbuotojus, kurie vykdė ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nustatytas pareigas.
Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.“
5Audito komitetas,
2019-03-204 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. XIII-1370, kuriame atitinkamai keitėsi ir priedas (3 priedas laikytinas 1 priedu), siūlytina atitinkamai patikslinti priedo lentelę. Pasiūlymas:
straipsnis. 3 1 priedo pakeitimas 1.
1 priedo 7.1 papunktį ir jį išdėstyti taip: „7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai
vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas
specialistas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas,
teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius
įstatymo įsigaliojimo datą susieti su biudžetiniais metais. Pasiūlymas:
įsigalioja 2019 2020 m. sausio 1 d. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0,
susilaikė –0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Bilotaitė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja Modesta Maldžienė)
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: A. Dolmantienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: B. Maliušickaja – vidaus reikalų viceministrė, M. Gečis – vidaus reikalų ministro patarėja, A. Misevičius – valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, A. Miškinis – valstybės kontrolieriaus vyr. patarėjas, A. Ručinskas – Valstybės kontrolės Teisės skyriaus vyr. patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-07)
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1596), kurio 1 straipsniu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316 dėstomas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas numatytas 2019 m. sausio 1 d. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-07)
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 10 punktu Konstitucijos
pavadinimas keičiamas į „aukščiausiąją audito instituciją“. Laikydamiesi Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2183 (kartu su kuriuo teikiamas vertinamasis įstatymo projektas) teikiamoje Teisės departamento išvadoje išdėstytos 1 pastabos argumentų, pažymime, kad Konstitucijoje įtvirtintas būtent Valstybės kontrolės pavadinimas, o „aukščiausioji audito institucija“ yra tik Valstybės kontrolės institucijos statusą apibrėžianti formuluotė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamuose kituose įstatymų projektuose Nr. XIIIP-2185, XIIIP-2186, XIIIP-2188 - XIIIP-2193 vartojamas institucijos pavadinimas –
departamentas (2018-06-07) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4, 29 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2193, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-01-23 nutarimas Nr. 65 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2183, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2191, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4, 29 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIIIP-2193 (...)... Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-03-20 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmą pastabą, į tai, kad naujo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 redakcija įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2Audito komitetas,
2019-03-201 Argumentai: Atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento antrą pastabą, kad aukščiausioji audito institucija yra tik Valstybės kontrolės institucijos statusą apibrėžianti formuluotė ir į tai, kad naujas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. XIII-1370 įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., kuriame atitinkamai keitėsi ir straipsnių numeracija (4 straipsnis laikytinas 5 straipsniu) patikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2193 1 straipsnį:
Pasiūlymas:
pakeitimas Papildyti 4 5 straipsnio 5 6 dalį 10 11 punktu:
„11) valstybės kontrolieriui, jo pavaduotojams ir
kitiems aukščiausios audito institucijos tarnautojams Valstybės kontrolės darbuotojams;“. Pritarti. 3. Audito komitetas, 2019-03-202 Argumentai: Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje yra išvardijamos veikos, kurioms esant padarytas tarnybinis pažeidimas galėtų būti laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas turėtų būti laikomas ne tik už savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimus, bet ir analogiškai už valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo pažeidimus.
Tam tikrus pažeidimus, susijusius su valstybės ar savivaldybės turto, lėšų apskaita, taip pat turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisėtumu gali nustatyti ne tik išorės auditas (valstybės kontrolė ar savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), bet ir pavyzdžiui vidaus auditas ar kiti subjektai. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnyje yra reglamentuota tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus siūlytina patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį:
Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 29 33 straipsnio 6 5 dalies 8 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) 9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;“ Pritarti. 4. Audito komitetas, 2019-03-203 N Argumentai:
Siūlytina įstatymo projektą papildyti naujai 3 straipsniu, kuriuo keistinas galiojančio įstatymo
kontrolės darbuotojams įsiskaičiuoti stažą, bet išimtys būtų daromos Valstybės kontrolės darbuotojams, vykdantiems ūkinio-techninio pobūdžio funkcijas. Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9, ir 10 ir 11punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju, ir Valstybės kontrolės darbuotojus, kurie vykdė ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas.
Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 17 straipsnio
užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.“ Pritarti. 5. Audito komitetas, 2019-03-204 N Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. XIII-1370, kuriame atitinkamai keitėsi ir priedas (3 priedas laikytinas 1 priedu), siūlytina atitinkamai patikslinti priedo lentelę. Pasiūlymas:
pakeitimas 1.
pakeitimas
1Pakeisti 1 priedo 7.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5“
2Pakeisti 1 priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12“
1 priedo 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9. vyresnysis specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5“
4Pakeisti 1 priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių
įsigaliojimo datą susieti su biudžetiniais metais. Pasiūlymas:
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 2020 m. sausio 1 d. Pritarti. 7. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-17
pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2193 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Nepritarti. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui (Žr. Komiteto pasiūlymus). 8. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-171 Argumentai:
Siūlome nekeisti esamo reguliavimo ir toliau Valstybės kontrolėje dirbančius asmenis skirstyti į šias grupes:
1) valstybės pareigūnai (valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai);
2) karjeros valstybės tarnautojai (valstybiniai auditoriai, Valstybės kontrolės administracijos vadovas, valstybės tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinius auditus, vykdantys biudžeto politikos kontrolę ir kiti darbuotojai, turintys valstybės tarnautojo statusą);
3) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Atsižvelgdami į tai, siūlome palikti galiojančias įstatymo normas, numatančias, kad Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas tik valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams, kaip valstybės pareigūnams. Kadangi 2019-01-01 įsigaliojo nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, turi būti patikslinta ir straipsnių numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 4
Papildyti 4 straipsnio 5 dalį 10 punktu 5 straipsnio 6 dalį 11 punktu: „101) valstybės kontrolieriui, jo pavaduotojams ir kitiems aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams;“ Nepritarti Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui (Žr. Komiteto pasiūlymus). 9.
9Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-17 2(N) Argumentai: Siekdami Valstybės kontrolės nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios, siūlome nustatyti, kad Valstybės kontrolės įstatymas gali numatyti kitas priėmimo į valstybės tarnybą sąlygas Valstybės kontrolės valstybės tarnautojams (konkursų į valstybės tarnautojų pareigas komisijų sudarymo ir atrinktų pretendentų skaičiaus institucijos vadovui pateikimo srityse). Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 2 straipsniu: „2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu kiti įstatymai (išskyrus Seimo statute,
Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytas šių institucijų kanclerių priėmimo į pareigas sąlygas, Korupcijos prevencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas, Valstybės kontrolės įstatyme įtvirtintas konkursų į valstybės tarnautojų pareigas komisijų sudarymo ir atrinktų pretendentų skaičiaus pateikimo į pareigas priimančiam asmeniui nuostatas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio įstatymo nuostatos.“ Nepritarti Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui (Žr. Komiteto pasiūlymus). 10.
10Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-172 Argumentai: Tikslinga palikti galioti teisinį reguliavimą, kuriuo valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui būtų suteikta diskrecija vertinti, ar nustatytas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos, taip pat ar valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas yra reikšmingas ir, taikant įstatymu nustatytą tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, pripažinti tarnautoją padarius šiurkštų pažeidimą. Kadangi 2019-01-01 įsigaliojo nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, turi būti patikslinta ir straipsnių numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. 29 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: Pakeisti 33 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto
apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;“. Nepritarti Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui (Žr. Komiteto pasiūlymus). 11. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-17 4(N) Argumentai:
Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2183 siūloma nustatyti, kad valstybiniai auditoriai yra Valstybės kontrolės valstybės tarnautojai, kurie duoda priesaiką, o priesaikos sulaužymas yra vienas iš galimų valstybinio auditoriaus atleidimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, tikslinga Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalį papildyti nauju valstybės tarnautojų atleidimo pagrindu. Pasiūlymas:
Projektą papildyti nauju 4 straipsniu: „4 straipsnis.
Papildyti 51 straipsnio 1 dalį 19 punktu: „19) valstybės tarnautojas sulaužo duotą priesaiką, jeigu kituose įstatymuose yra numatyta valstybės tarnautojo priesaika.“ Nepritarti Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui (Žr. Komiteto pasiūlymus). 12. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-173 Argumentai:
Siekdami užtikrinti, kad Valstybės kontrolėje dirbtų aukščiausios kvalifikacijos valstybiniai auditoriai, taip pat atsižvelgdami į siūlomus įvesti papildomus jų teisių apribojimus (draudimo būti perkeltiems dirbti į kitas įstaigas be konkurso, draudimo streikuoti, dirbti rinkimų komisijose) siūlome didinti jų pareiginių algų koeficientus (perkelti šias pareigybes vienu laipteliu aukščiau). Kadangi 2019-01-01 įsigaliojo nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, buvo panaikintos pareigybių kategorijos, turi būti atitinkamai patikslintas projektas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 3 priedo pakeitimas
3 priedo 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9.
Respublikos Prezidento patarėjo pavaduotojas, Respublikos Prezidento konsultantas, Seimo Pirmininko padėjėjas, ministro atstovas spaudai poskyrio vedėjas, skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), specialusis atašė, seniūno pavaduotojas (savivaldybės administracijos filialo vadovo pavaduotojas), teismo konsultantas konsulas, pirmasis sekretorius, skyriaus patarėjas, skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje) poskyrio viršininkas, posto pamainos viršininkas, kuopos vadas, skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), tarnybos viršininko pavaduotojas, centro viršininko pavaduotojas, laivo vado pavaduotojas, specialusis atašė, vyriausiasis tyrėjas A 14–15 A 13–14 A 12–13 A 11–12 A 10–11“
3 priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10. Respublikos Prezidento referentas, Ministro Pirmininko padėjėjas, mero padėjėjas vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas antrasis sekretorius, vicekonsulas poskyrio viršininko pavaduotojas, vyriausiasis specialistas, vyriausiasis inspektorius, vyriausiasis budėtojas A 13–14 A 12–13 A 11–12 A 10–11 A 9–10“
išdėstyti taip:
„14. Respublikos Prezidento patarėjo padėjėjas,
Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas, ministro padėjėjas vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) trečiasis sekretorius būrio vadas, vyresnysis specialistas, vyresnysis inspektorius, vyresnysis tyrėjas A 11–12 A 10–11 A 9–10 A 8–9 A 7–8“
išdėstyti taip: „17. specialistas, teismo posėdžių sekretorius, teismo administracijos sekretorius atašė specialistas, inspektorius, tyrėjas A 9–10 A 8–9 A 7–8 A 6–7 A 6–7“
priedo pakeitimas 1.
1 priedo pakeitimas
priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), teismo kancleris, Valstybės kontrolės administracijos direktorius viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris 19,5–21,5 18,5–21 17–19,5“
priedo 6.1. papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.1. Vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo
kanceliarijoje), vyriausiasis valstybinis auditorius 10–16 9-15,5 8,1-14,5“
priedo 7.1 papunktį ir jį išdėstyti taip: „7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyresnysis valstybinis auditorius vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5“
priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12“ Nepritarti Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui (Žr. Komiteto pasiūlymus). 13.
13Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-174 Argumentai: Užsitęsus šio Įstatymo projekto svarstymui Seime, tikslinga keisti priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 2020 m. sausio 1 d.“ Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam įstatymo projektui, Komiteto pasiūlymams ir išvadai. 7.2.Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-11-06 I Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmą pastabą, į tai, kad naujo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 redakcija įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-061 Argumentai: Atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento antrą pastabą, kad aukščiausioji audito institucija yra tik Valstybės kontrolės institucijos statusą apibrėžianti formuluotė ir į tai, kad naujas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. XIII-1370 įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., kuriame atitinkamai keitėsi ir straipsnių numeracija (4 straipsnis laikytinas 5 straipsniu) patikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2193 1 straipsnį:
Pasiūlymas: „1 straipsnis. 4 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 4 5 straipsnio 5 6 dalį 10 11 punktu:
„11) valstybės kontrolieriui, jo pavaduotojams ir
kitiems aukščiausios audito institucijos tarnautojams Valstybės kontrolės darbuotojams;“. Pritarti. 3.
3Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2019-11-062 Argumentai: Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje yra išvardijamos veikos, kurioms esant padarytas tarnybinis pažeidimas galėtų būti laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas turėtų būti laikomas ne tik už savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimus, bet ir analogiškai už valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo pažeidimus. Tam tikrus pažeidimus, susijusius su valstybės ar savivaldybės turto, lėšų apskaita, taip pat turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisėtumu gali nustatyti ne tik išorės auditas (valstybės kontrolė ar savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), bet ir pavyzdžiui vidaus auditas ar kiti subjektai. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnyje yra reglamentuota tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus siūlytina patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį:
Pasiūlymas: „2 straipsnis. 29
Pakeisti 29 33 straipsnio 6 5 dalies 8 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) 9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto
apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;“ Pritarti. 4.
4Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2019-11-063 N Argumentai: Siūlytina įstatymo projektą papildyti naujai 3 straipsniu, kuriuo keistinas galiojančio įstatymo
kontrolės darbuotojams įsiskaičiuoti stažą, bet išimtys būtų daromos Valstybės kontrolės darbuotojams, vykdantiems ūkinio-techninio pobūdžio funkcijas. Pasiūlymas: „3 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei
ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9, ir 10 ir 11 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju, ir Valstybės kontrolės darbuotojus, kurie vykdė ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas.
Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.“
5Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2019-11-064 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. XIII-1370, kuriame atitinkamai keitėsi ir priedai (3 priedas laikytinas 1 priedu), siūlytina atitinkamai patikslinti 4 straipsnį pagal galiojančią aktualią įstatymo redakciją. Pasiūlymas: „3 4 straipsnis. 3 1 priedo pakeitimas
priedo pakeitimas
3 priedo 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9.
Respublikos Prezidento patarėjo pavaduotojas, Respublikos Prezidento konsultantas, Seimo Pirmininko padėjėjas, ministro atstovas spaudai poskyrio vedėjas, skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), specialusis atašė, seniūno pavaduotojas (savivaldybės administracijos filialo vadovo pavaduotojas), teismo konsultantas konsulas, pirmasis sekretorius, skyriaus patarėjas, skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje) poskyrio viršininkas, posto pamainos viršininkas, kuopos vadas, skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), tarnybos viršininko pavaduotojas, centro viršininko pavaduotojas, laivo vado pavaduotojas, specialusis atašė, vyriausiasis tyrėjas A 14–15 A 13–14 A 12–13 A 11–12 A 10–11“
3 priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10. Respublikos Prezidento referentas, Ministro Pirmininko padėjėjas, mero padėjėjas vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas antrasis sekretorius, vicekonsulas poskyrio viršininko pavaduotojas, vyriausiasis specialistas, vyriausiasis inspektorius, vyriausiasis budėtojas A 13–14 A 12–13 A 11–12 A 10–11 A 9–10“
išdėstyti taip:
„14. Respublikos Prezidento patarėjo padėjėjas,
Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas, ministro padėjėjas vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) trečiasis sekretorius būrio vadas, vyresnysis specialistas, vyresnysis inspektorius, vyresnysis tyrėjas A 11–12 A 10–11 A 9–10 A 8–9 A 7–8“
išdėstyti taip: „17. specialistas, teismo posėdžių sekretorius, teismo administracijos sekretorius atašė specialistas, inspektorius, tyrėjas A 9–10 A 8–9 A 7–8 A 6–7 A 6–7“ 1.
Pakeisti 1 priedo 7.1 papunktį ir jį išdėstyti taip: „7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5“
2Pakeisti 1 priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12“
1 priedo 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9. vyresnysis specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5“
4Pakeisti 1 priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5“ Pritarti. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-065 Argumentai: Siūlytina įstatymo įsigaliojimo datą susieti su biudžetiniais metais. Pasiūlymas:
Šis įstatymas įsigalioja 2019 2020 m. sausio 1 d. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9.
paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė